Byla 2-151-287/2018
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

1Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant: ieškovui R. B. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Valiui, atsakovei J. U. ir jos atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei J. U. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 4,5600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ir jo priklausinius: viralinę, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), tvartą, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), daržinę, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), klėtį, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), jo ir atsakovės J. U. bendrąja daline nuosavybe ir padalinti šį turtą, paskiriant jam 1/3 dalį ir atsakovei 2/3 dalis, pripažįstant jiems į šias turto dalis asmeninės nuosavybės teisę. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškinyje nurodytą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje ieškovas R. B. nurodė, kad su atsakove J. U. susipažino 1999 m. vasarą. Tuo metu ji su savo mažamečiu sūnumi gyveno nuomojamame bute Šiaulių mieste. Jis tuo metu dirbo ( - ) ir gyveno ( - ). Jo motina sunkiai sirgo ir buvo patalpinta Šiaulių slaugos namuose, todėl jis dažnai lankydavosi Šiauliuose ir tuo metu gyvendavo pas atsakovę. Lankydamasis pas atsakovę, duodavo jai pinigų, sumokėdavo buto nuomą, pirkdavo jos vaikui rūbus, avalynę, mokyklos reikmenis ir pan. 2002 m. rudenį iš bendrų lėšų jie kartu su atsakove nusipirko butą adresu ( - ). Butas buvo registruotas atsakovės J. U. vardu, nes, tuo metu, jis dar nebuvo nutraukęs santuokos su savo sutuoktine ir nenorėjo, kad butas būtų pripažintas jo ir sutuoktinės bendrąja jungtine nuosavybe. Tame bute už jo lėšas buvo nupirki salono baldai, vaiko lova ir kiti buto apstatymo reikmenys. Nuo 2002 m. rudens jie su atsakove nuolatinai pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį, o ( - ) jiems gimė sūnus M. B. 2006 m. balandžio mėn. bendru sutarimu jie pardavė turimą butą ir už gautas lėšas nusipirko 4,5600 ha žemės sklypą bei namą su priklausiniais, esančius ( - ). Nupirktas turtas ir vėl buvo registruotas atsakovės vardu, nes jis vis dar nebuvo nutraukęs santuokos su sutuoktine. Nupirkta sodyba buvo apleista, todėl jie su atsakove už bendras lėšas pirko statybines medžiagas, reikalingas pastatų remontui, įvedė vandentiekį, sudėjo plastikinius langus, pirko baldus, remontavo santechninius įrenginius ir darė daug visų kitų darbų. ( - ) jiems gimė sūnus T. B. ir jų šeimą sudarė penki asmenys: trys vaikai ir jie su atsakove. 2006 m. rudenį atsakovė savo vardu įregistravo ūkininko ūkį ir jie abu pradėjo ūkininkauti: augino gyvulius, paukščius, pardavinėjo pieną, mėsą ir paukštieną. Jis bendromis, savo ir atsakovės lėšomis rekonstravo bei naujai įrengė gyvulių ir paukščių laikymo patalpas, pats užsiėmė jų remontu bei statybomis. Samdomų darbuotojų jie neturėjo ir visą ūkį prižiūrėjo jis. Taip gyveno iki 2017 m. gegužės 17 d., kol atsakovė jo neišvarė iš namų, išmesdama dalį jo asmeninių daiktų ir pakeitusi durų užraktus. Atsakovė gyveno name, o jis gyveno sodybos kieme stovinčiame automobilyje. Tai tęsėsi iki 2017 m. liepos mėnesio, iki kol atsakovė už vairavimą neblaiviai prarado teisę vairuoti ir pardavusi gyvulius bei paukščius, išsikėlė gyventi į ( - ). Iš išdėstytų aplinkybių, jis daro išvadą, kad su atsakove jie gyveno kaip vyras ir žmona, vedė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą (partnerystę), sukurdami bendrąją dalinę nuosavybę: naudojosi bendromis lėšomis, kartu maitinosi, bendrai laikė pinigus ir mokėjo įvairius mokesčius. Su atsakove buvo sutarę, kad visas įgytas turtas bus bendra nuosavybė. Jie gyveno kaip sutuoktiniai daugiau kaip 15 metų, turi bendrų vaikų, todėl visuomenėje susiformavo požiūris į juos, kaip į šeimą.

6Ieškovas R. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakove susipažino 1999 m. rugpjūčio 14 d., kai ši dar gyveno nuomojamame bute, nes atvažiuodavo į Šiaulius aplankyti mamos po 2-3 kartus per savaitę ir likdavo nakvoti pas atsakovę. Lankydamas atsakovę, pirkdavo atsakovės vaikui drabužius, duodavo pinigų buto nuomai. Kai su atsakove nusprendė pirkti butą Šiauliuose, jis užsiėmė buto paieškomis. Perkamas butas kainavo 17500 litų, atsakovė sumokėjo 14000 litų, o jis – 3500 litų. Jis pirko baldus, dalį baldų parvežė iš savo tėvų namų. Su atsakove jokių rašytinių sutarčių sudarę nebuvo, įrodymų, kad prisidėjo pinigais prie buto pirkimo, neturi. Butas buvo įregistruotas, kaip atsakovės nuosavybė, nes jis dar nebuvo nutraukęs santuokos ir nenorėjo, kad nutraukiant santuoką, sutuoktinė pretenduotų į šio buto dalį. Su žmona faktiškai nebegyveno nuo 1996 – 1997 metų, žmona gyveno su kitu vyru. Nusipirkę butą, pradėjo su atsakove gyventi kartu. 2005 metais jis pradėjo dirbti ( - ). Kai nusprendė pirkti sodybą, kartu su atsakove užsiėmė sodybos paieškomis. Važiavo kartu apžiūrėti kelių sodybų. Butą Šiauliuose pardavė už 91000 litų, sodybą pirko už 40000 litų. Už likusius pinigus sodyboje darė remontą, nupirko atsakovei automobilį, pirko gyvulių. Sodyba buvo įregistruota atsakovės vardu dėl tų pačių priežasčių, kaip ir butas. Perkant sodybą, su atsakove nekalbėjo apie tai, kokia dalis priklausys jam, manė, kad tai bendras turtas, nes kartu ieškojo sodybos, rūpinosi persikraustymu. Visi aplinkiniai jį ir atsakovę laikė šeima. Nors pinigų kartu jie nelaikė, tačiau išlaidos buvo bendros, jomis dalindavosi. Atsakovei jis duodavo pinigų ar kortelę, yra pravedęs pinigų į atsakovės sąskaitą, kad ši sumokėtų kreditą. Gyvulius pirkdavo tai už jo, tai už atsakovės pinigus. Kartu su atsakove rūpindavosi ūkiu, pirkdavo gyvuliams pašarus. Kai atsakovė dirbdavo (dirbo Šiauliuose), jis rūpindavosi vaikais ir vienas prižiūrėdavo ūkį, mėždavo mėšlą. Su buvusia žmona buvo buto Garliavoje bendrasavininkiai. Savo buto dalį 2008 metais padovanojo buvusiai žmonai, nes ši žadėjo butą parduoti ir duoti jam pusę pinigų, gautų pardavus butą. Santuoką nutraukė 2016 metais. Buvusi žmona butą pardavė, tačiau jis žadėtų pinigų negavo. Mano, kad su atsakove prie bendro gyvenimo prisidėjo vienodai, nors didesne pinigų suma prisidėjo atsakovė, todėl jam priklausytų 1/3 ieškinyje nurodyto turto, o atsakovei – 2/3. Savo turto dalį nori gauti tam, kad galėtų gyventi sodyboje ir būti arčiau vaikų. Vaikai šiuo metu kartu su atsakove gyvena ( - ). Su vaikais jis susitinka Šiauliuose, bendrauja telefonu. Nuomotis būsto ( - ) neturi finansinių galimybių. Jau vienus metus penkis mėnesius jis gyvena sodybos kieme stovinčiame automobilyje.

7Atsakovė J. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodydama, jog su ieškiniu nesutinka visiškai ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

8Atsiliepime atsakovė J. U. nurodė, kad susipažinus su ieškovu, pradėjo su juo bendrauti, tačiau kadangi jis dirbo ir gyveno Kaune, tai atvažiuodavo pas ją retai, pas ją jis negyveno, atvažiuodavo tik į svečius. Ieškovas buvo vedęs, turėjo 2 nepilnamečius vaikus, jai materialiai nepadėjo. Ji dirbo ( - ), jai materialiai padėjo tėveliai, kurie turėjo didelį ūkį. Ji asmeninės nuosavybės teisėmis įsigijo butą adresu ( - ), jai pinigais padėjo teta Z. K.. Tuo metu ieškovas negyveno su ja, jokio bendro ūkio jie nevedė. Ieškovas turėjo šeimą, kurią turėjo išlaikyti, o pas ją atvykdavo tik į svečius. Ieškovas nurodo neteisingas aplinkybes, kad jis yra prisidėjęs pinigais prie šio buto įsigijimo. 2006 metais ji pardavė butą adresu Dariaus ( - ) už 91000 litų ir už dalį gautų pinigų nusipirko sodybą ( - ). Kitą dalį, už butą gautų pinigų investavo į vandentiekį, remontus. Baldai nebuvo perkami, jie buvo atvežti iš parduoto buto. Ieškovas nurodo neteisingas aplinkybes, kad jis yra prisidėjęs pinigais prie šios sodybos įsigijimo bei jos remontų, baldų. Įsigijus sodybą, jie su ieškovu ėmė gyventi kartu. Tuo metu ieškovas dirbo ( - ). Jai teko rūpintis dviem vaikais, prie vaikų auginimo ieškovas reikiamai neprisidėjo. Pradėjus gyventi ( - ), antrais metais, tėvai jai padovanojo keletą veršelių, kuriuos ji augino savo reikmėms. Ieškovas buvo kategoriškai prieš, kad auginti gyvulius, jų prižiūrėti nepadėjo. Ji, prieš išvykdama į darbą, pati gyvulius pašerdavo ir išvažiuodavo į Šiaulius dirbti. Ieškovo teiginiai, kad jie pirko gyvulius kartu, yra netiesa. Karves jai dovanojo jos tėvai, karvės atsivesdavo veršelius. Dar vėliau ji nusipirko paršelių, taip ir plėtėsi ūkis, nes ji stengėsi dėl vaikų. Ieškovo teiginiai, kad jis remontavo savo rankomis ir lėšomis namą bei tvartus, neatitinka tikrovės. Sodybai ir dabar reikalingas remontas, o į tvartą ieškovas nėjo eilę metų, jokių rekonstrukcijų nebuvo atlikta. Apie kokius 6 metus ji pati mėždavo mėšlą arba samdydavo kaime gyvenantį žmogų, dar padėdavo sūnus su marčia. Ieškovas jau apie 7 metus niekur nedirba, nemokėjo už jokias paslaugas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad su ja bendrai laikydavo pinigus. Jie pinigus valdė kiekvienas atskirai, ieškovas savo gaunamus pinigus didesne dalimi išleisdavo savo poreikiams. Ieškovas dažnai važiuodavo į Kauną, ten prabūdavo po mėnesį. Su žmona ieškovas išsituokė 2016 m. spalio mėn. 2016 m. gruodžio mėn. ji paskambino ieškovui į Kauną ir paprašė, jog jis nebegrįžtų. Ieškovas išsityčiojo ir grįžo, tačiau ji jo neįsileido, atidavė jo daiktus, tada jis išvyko atgal į Kauną. Grasino, kad sunaikins ją, tam panaudos visas įmanomas ir neįmanomas priemones. Ieškovas yra išlaužęs verandos duris ir kitaip ją terorizavęs. 2017 m. sausio viduryje ieškovas atvyko aplankyti vaikų, paprašė, ar galėtų dvi savaites pagyventi, kol parduos buvusi jo sutuoktinė butą ir jam duos dalį pinigų, jis iš jų nusipirks būstą. Ji juo patikėjo ir tada vėl prasidėjo jos persekiojimas, buvo išvežta į Skubios pagalbos skyrių. Grįžus iš ligoninės liepė ieškovui išsikraustyti, ieškovas vis melavo, kad buvusi sutuoktinė buto neparduoda, pinigų jam neperveda. Tada ji sužinojo, kad ieškovo sutuoktinė butą jau pardavusi, o pati jau keli mėnesiai išvykusi į JAV. Tai buvo galutinis taškas ir ji nebeįsileido ieškovo į namus. Jie su ieškovu nebuvo susitarę siekti tam tikro tikslo turtinių santykių srityje, jie nebuvo saistomi sutartinių turtinių santykių, nebuvo susitarę sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą, jungtinės veiklos nevykdė. Šiuo atveju, tą turtą, kurį ieškovas prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe, ji įsigijo iš asmeninių lėšų, gautų pardavus jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį butą, todėl sodyba ( - ) yra asmeninė jos nuosavybė. O pirmiau minėtą butą ji įsigijo dar iki tol, kol su ieškovu pradėjo gyventi kartu bei įsigijo iš jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančių lėšų asmeninėn nuosavybėn. Teismo prašė kviesti liudytojus, kurie turėtų paliudyti aplinkybes dėl buto adresu ( - ) įsigijimo.

9Atsakovė J. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Už butą Šiauliuose ji mokėjo 16500 litų. Ieškovas prie buto pirkimo neprisidėjo. Jie su ieškovu tuo metu kartu negyveno, jis tik atvažiuodavo į svečius, jie draugavo. Jai nusprendus persikraustyti gyventi į kaimą, jie kartu su ieškovu, nors šis ir nenorėjo keltis gyventi į kaimą, važiavo ieškoti sodybos. Likusius nuo sodybos pirkimo pinigus, gautus pardavus butą, išleido vandentiekio įrengimui. Su ieškovu bendrų pinigų niekada neturėjo, jis jai jų niekada neduodavo, ji net nežinojo kiek ieškovas uždirbo. Vieną kartą yra pravedęs pinigų ir nurodė, kad tai dovana, skirta kreditams už jos mokslus padengti. Ji mokėsi ir mokslai kainavo apie 1500 litų. Gyvulių, kaip nurodo ieškovas, jie nepirko (išskyrus keturias pirmas avis), gyvulius atidavė jos tėvai. Pašarų gyvuliams pirkimui, imdavo kreditus, kuriuos pati ir mokėdavo. Su ieškovu kartu nėra pirkę pašarų, nes ieškovas sakydavo, kad gyvuliai jos, tai ji pati ir turi pirkti pašarus. Nuo 2011 metų su ieškovu bendro ūkio nevedė, jokių santykių nebepalaikė, gyveno atskiruose kambariuose, kartu nebešventė jokių švenčių. Pradžioje, kol kartu negyveno, santykiai buvo geri, apsigyvenus kartu, prasidėjo konfliktai. Dėl ieškovo ji kelis kartus kreipėsi į policiją, ieškovas jai kerštauja, žadėjo sužlugdyti. Tik prasidėjus bylai, sužinojo, kad ieškovas padovanojo savo buto dalį buvusiai žmonai. Ieškovui ji buvo leidusi gyventi jos sodyboje, kol jo buvusi žmona parduos jiems priklausantį butą ir jis už gautus pinigus būtų nusipirkęs šalia namus. Kai ji sužinojo, kad ieškovo buvusi žmona jau pardavė butą, o ieškovas vis tiek melavo, ji jo daiktus išnešė į lauką. Ji visą laiką dirbo ir tuo pačiu rūpinosi ir namų ūkiu, ir gyvuliais, net išmoko paskerstiems gyvuliams nulupti odą. Pripažino, kad ieškovas padėdavo skerdieną išmėsinėti. Kai 2006 metais nusipirko sodybą, sodyba buvo graži, prižiūrėta, ne tokia kaip dabar. Yra pridėtos nuotraukos, kur matosi, kokia dabar sodybos būklė. Ieškovas jokių statybos ar rekonstrukcijos darbų neatliko. Pirmais gyvenimo metais sodyboje ieškovas nesirūpino gyvuliais, jais pradėjo rūpintis tik antrais metais. Ieškovas buvo prieš – prieš kiekvieną naujai atsiradusį gyvulį. Vėliau ieškovas pradėjo kartu su ja šerti gyvulius, mėžti gyvulių mėšlą. Ji nemano, kad jie su ieškovu gyveno, kaip šeima, tiesiog turėjo bendrų vaikų, nes ji norėjo turėti vaikų. Apie santuoką su ieškovu niekada negalvojo, nors šis ir siūlė susituokti. Ieškovo įnašas į jų bendrą gyvenimą yra tai, kad jis padėjo dirbti, šėrė gyvulius, bet tuo pačiu jis pats ir gyveno, ir valgė, ir naudojosi visu tuo, ką sukūrė.

10Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad bylos šalis pažįsta, jie yra jo kaimynai, gyvena maždaug už 1,5 km. Atsakovės nežino nei vardo, nei pavardės, ieškovo vardas – ( - ). Ieškovas su atsakove 2006 metais nusipirko iš ( - ) sodybą ir atsikraustė į ją gyventi. Žinojo, kad atsakovė dirba Šiauliuose, todėl ją rečiau matydavo, o ieškovas sodyboje stovinčiame automobilyje gyvena iki šiol. Ieškovas jam padėdavo ūkyje, atvažiuodavo pasiimti pašarų savo gyvuliams, nes augino avis, karves. Karves melždavo atsakovė. Vieną kartą yra lankęsis pas ieškovą ir atsakovę namuose, šie jį pavaišino. Gyveno tvarkingai. Kai kviesdavosi ieškovą į talką, šis jam yra sakęs, kad nežino ar galės ateiti, nes atsakovė išvykusi į darbą, dirba visą parą, ir jam reikia prižiūrėti vaikus. Ieškovas prižiūrėdavo ir išleisdavo vaikus į mokyklą ir juos sutikdavo. Iš pažiūros jam atrodė, kad šalys vedė atskirus gyvenimus, nes ieškovas jam yra nurodęs, kad dėl ūkio reikalų reikia tartis su atsakove, esą ji čia šeimininkė. Kai nusipirko sodybą, sodyba buvo tvarkinga, prižiūrėta, o dabar – apleista. Matydavo, kad ir avys neprižiūrėtos ir ganyklos nebuvo prižiūrimos, paliekami pernykščiai stagarai. Kiek jam žinoma, atsikraustę kaimynai atliko remontą vonioje, iš namo išorės niekas nebuvo keista.

11Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad šalis pažįsta, ji – atsakovės pusseserės dukra. Žino, kad atsakovė iš tetos Z. K. gavo 15000 litų, už kuriuos pirko butą Šiauliuose. Vėliau pardavė butą ir už gautus pinigus nusipirko sodybą. Žino, kad ieškovas su atsakove kartu gyveno, tačiau kokie buvo jų tarpusavio santykiai, nežino.

12Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad šalis pažįsta, ji – atsakovės J. U. sesuo. Žino, kad teta Z. K. davė atsakovei pinigų (tikslios sumos nežino), kad ši įsigytų butą. Atsakovė pardavusi butą, įsigijo sodybą. Ji sodyboje lankėsi gal porą kartų, nes su seserimi bendrauja nedaug. Jurgitai priklausiusiame bute Šiauliuose, ieškovo ji niekada nėra mačiusi ar sutikusi. Apie ieškovo ir atsakovės bendrą gyvenimą – nežino.

13Liudytojas V. U. teismo posėdžio metu parodė, kad šalis pažįsta, jis yra atsakovės brolis. Žino, kad teta Z. K. davė atsakovei pinigų butui nusipirkti, nes teta savo vaikų neturėjo, labai mylėjo jį ir ( - ), jie dažnai pas tetą būdavo. Jis pats vežė tetą į banką, kad ši pasiimtų pinigus. Kokią savo pinigų sumą atsakovė pridėjo pirkdama butą, jis nežino. Kiek jam žinoma, vėliau atsakovė nusprendė keltis gyventi į kaimą, kad galėtų gyventi ūkiškai. Atsakovei padėjo motina, duodavo gyvulių.

14Teismas konstatuoja:

15Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovo R. B. ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.

16Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Iki santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Kai spendžiamas klausimas dėl turto padalijimo, kai jį dalina santuoką sudarę asmenys, iš esmės tereikia nustatyti, ar turtas įgytas prieš, ar po santuokos sudarymo, kad būtų nustatyta, kuris turtas laikomas daline, o kuris asmenine nuosavybe. Šioje byloje ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, nesudarę santuokos, susilaukė dviejų vaikų, tačiau, nors ieškovo teigimu, jie gyveno faktinėje santuokoje, jų tarpusavio santykiams bei, šiuo atveju, turto dalinimuisi, netaikomos teisės normos, reguliuojančios santuoką sudariusių asmenų turtinius santykius.

17Teismai, spręsdami klausimus, dėl santuokos nesudariusių asmenų bendrai įgyto (sukurto) turto padalijimo, pripažįsta, kad tokioje faktinėje santuokoje gyvenantys asmenys, įgydami ar sukurdami turtą veikia jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra tokia sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui, arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015).

19Byloje ginčo objektas yra 4,5600 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys ( - ), įsigyti už pinigus, gautus pardavus butą ( - ), todėl bylai reikšmingas faktas, ar butas, įgytas jau ieškovui ir atsakovei gyvenant faktinėje santuokoje, iš abiejų bendrų lėšų, ar tai buvo atsakovės asmeninė nuosavybė.

20Ieškovas ieškinyje nurodė, kad gyventi kartu su atsakove pradėjo 2002 metų rudenį, kai nusprendė įsigyti butą, kartu jo ieškojo ir įsigijo bendromis lėšomis. Atsakovė nurodė, kad su ieškovu kartu gyventi pradėjo tik 2006 m., nusipirkus sodybą ( - ). Iki tol, nepaisant to, kad jai ir ieškovui ( - ) gimė bendras vaikas, jie kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, jis pas ją atvykdavo tik į svečius. Kad ieškovo nėra mačiusi, ( - ) esančiame bute, teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoja E. P.. Be to, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2018 m. vasario 19 d. pažymą KA_PZ1-1439, nustatyta, kad iki 2005 m. gegužės 17 d. ieškovas dirbo ( - ), tai yra, ne Šiauliuose, kur jo teigimu, jis gyveno ir vedė bendrą ūkį su atsakove. Jokių įrodymų, apie ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo pradžią nuo 2002 metų rudens ieškovas teismui nepateikė.

21Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų bendrai naudojamas. Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis.).

22Byloje nėra pateikta ( - ) esančio buto pirkimo – pardavimo sutartis, todėl už kokią sumą buvo nupirktas butas, nenustatyta. Tačiau yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (su istorija), iš kurio nustatyta, kad atsakovė J. U. 2002 m. gruodžio 20 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi Nr. ( - ) nuosavybės teise įsigijo butą ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – butas).

23Ieškovas R. B. tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad butas buvo įsigytas jo ir atsakovės bendromis lėšomis. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad minėtas butas pirkimo metu kainavo 17500 litų, jis prie buto pirkimo prisidėjo 3500 litų suma, atsakovė - 14000 litų. Įrodymų, kad būtų prisidėjęs prie buto pirkimo, ieškovas nepateikė. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad butas kainavo 16500 litų ir ieškovas prie buto pirkimo savo lėšomis neprisidėjo. Buto pirkimui 15000 litų atsakovei dovanojo jos teta Z. K., likusius 1500 litų atsakovė turėjo sumokėti per metus laiko. Apie tai, kad Z. K. atsakovei davė pinigų buto pirkimui patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai R. J., E. P. bei V. U.. Be liudytojų parodymų, atsakovės teiginius patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad įgijėjas – J. U. 2002 m. gruodžio 20 d. pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartimi Nr. ( - ) įgijo butą, esantį ( - ), ir likusius pinigus (1500 Lt) sumokės iki 2003 m. gruodžio 31 d. Ieškovas minėtos aplinkybės, kad buto pirkimo metu buvo likęs įsiskolinimas, nepaminėjo nei ieškinyje, nei duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, tačiau teigė, kad su J. U. buto pirkimo metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, siekė įsigyti nekilnojamą turtą – butą, prisidėjo prie buto pirkimo pinigais – 3500 litų, todėl darytina išvada, kad jis turėjo žinoti visas buto įsigijimo sąlygas ir jas aptarti su atsakove (kainą, atsiskaitymo tvarką ir t. t), tačiau kaip matyti iš išdėstytų bylos duomenų, jis šių aplinkybių nenurodė, todėl yra pagrindas teigti, kad jis jų net nežinojo, nes nedalyvavo, atsakovei perkant butą ir sudarant buto pirkimo sandorį.

242006 m. kovo 9 d. nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartimi nustatyta, kad atsakovė J. U. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą už 91000 litų. 2006 m. balandžio 27 d. nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė J. U. įsigijo nuosavybės teise 4,5600 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ( - ), gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastatą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ( - ). bendro ploto, priklausinius: pagalbinio ūkio pastatus: viralinę, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), tvartą, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), daržinę, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), klėtį, unikalus Nr. ( - ), kitos paskirties statinius: kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statinius (šulinys, rūkykla, lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. ( - ), (toliau žemės sklypas ir visi išvardinti pastatai – sodyba), už 24000 litų.

25Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad minėta sodyba buvo įsigyta už pinigus, gautus pardavus butą ( - ). Ieškovui R. B. nepateikus jokių įrodymų, kad jis prisidėjo prie minėto buto pirkimo, darytina išvada, kad butas buvo atsakovės J. U. asmeninė nuosavybė, kurią pardavus, buvo įsigyta sodyba.

26Pasikeitus turto rūšiai (CK 1.97 str.), t. y. vietoje parduodamo daikto (CK 1.98 str.) gavus pinigus (CK 1.100 str.) – turto rūšies pokyčių turto teisinis režimas nepakinta ir lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teise atsakovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, taip pat yra jos asmeninė nuosavybė ir negali tapti bendromis jungtinėmis lėšomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Kasacinis teismas konstatavo, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasme pajamomis gali būti pripažįstami pinigai ir kitos materialinės vertybės, kurie gaunami pagrindinį daiktą naudojant (o ne disponuojant juo) civilinėje apyvartoje (CK 4.18 straipsnis), o parduodant konkretų daiktą ir už jį gaunant pinigus, pasikeičia turto rūšis (CK 1.97 straipsnis), t. y. vietoje parduodamo daikto (CK 1.98 straipsnis) gaunami pinigai (CK 1.100 straipsnis), todėl vien dėl tokių turto rūšies pokyčių turto teisinis režimas nepakinta ir lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį nekilnojamąjį turtą, taip pat yra asmeninė nuosavybė.

27( - ) seniūnijos seniūno 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje apie R. B. faktinę gyvenamąją vietą, nurodyta, kad ieškovas nuo 2006 metų faktiškai gyveno ( - ). Kad kartu su ieškovu nuo 2006 metų apsigyveno sodyboje neneigia ir atsakovė, tai patvirtino ir liudytojai. Todėl teismas laiko nustatytu faktą, kad ieškovas su atsakove nuo 2006 metų gyveno kartu sodyboje, tačiau kartu daro išvadą, kad šis faktas nereiškia, jog šalių gyvenimo kartu metu atsakovės vardu įgytas turtas turi būti laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad jie negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

28Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių pasekmių turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovas su atsakove buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą.

29Ieškovas nurodo, kad po sodybos įsigijimo su atsakove toje sodyboje kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, gyveno iš bendrų lėšų, rūpinosi bendra buitimi, vaikais, pradėjo ūkininkauti, atsakovės vardu buvo įregistruotas ūkininko ūkis, tačiau ūkyje dirbo bendromis jėgomis, gyvendami su atsakove kartu nusipirktą gyvenamąjį namą remontavo, įsivedė vandentiekį. Tokie ieškovo teiginiai reiškia, kad jis, nors niekada ir nesitarė su atsakove, kokia viso turto dalis priklauso jam, tačiau konkliudentiniais veiksmais atsakovei davė suprasti, kad veikė jungtinės veiklos pagrindais ir siekė atsakovės įgyto turto dalinės nuosavybės, tik to neišviešino. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad nors su ieškovu nuo 2006 metų, nuo sodybos įsigijimo iki 2016 metų gyveno kartu, tačiau tarp jų normalių šeimyninių santykių niekada nebuvo ir niekada nebuvo susitarimo įgyti nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, kad ieškovas visą jų bendro gyvenimo laiką buvo vedęs ir turėjo nuosavybės teise jam priklausančio santuokinio buto dalį. Apie tai, kad ieškovas savęs nelaikė turto savininku ar bendrasavininku, teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovo pakviestas liudytojas S. P., parodęs, kad ieškovas, kaip sodybos bei ūkio savininkę nurodęs atsakovę ir dėl atsiskaitymų už ūkio veiklai reikalingas paslaugas bei prekes nurodęs tartis su J. U..

30Byloje nustatyta, kad ieškovas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. gyveno santuokoje su R. B. ir, nors ieškovas nurodo, kad faktiškai jų santykiai buvo nutrūkę nuo 1997 metų, tačiau 2016 m. rugpjūčio 31 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ieškovas deklaruoja, kad transporto priemonė – Chrysler Grand Voyager laikoma sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, o ne jo asmenine ar bendra daline su atsakove J. U.. Be to, minėtoje sutartyje, kurią patvirtino Kauno apylinkės teismas, ieškovas nenurodė, kad jam dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys ( - ). Pažymėtina, kad gyvendamas, kaip nurodo pats ieškovas, faktinėje santuokoje ir augindamas su atsakove du mažamečius vaikus, ieškovas 2008 m. birželio 11 d. dalies buto su rūsiu dovanojimo sutartimi padovanojo savo sutuoktinei R. B. jam, kaip nurodyta sutarties 2.1 punkte, asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto/patalpos buto su rūsiu, 119000 litų vertės. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ½ buto dalį padovanojo buvusiai sutuoktinei, siekdamas ateityje išvengti į šį turtą nukreipto išieškojimo dėl jo mažamečių sūnų išlaikymo. Atsakovė apie šios dovanojimo sutarties sudarymo faktą sužinojo, tik pradėjus bylą nagrinėti teisme. Pagal byloje esančią akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2008 m. kovo 31 d., nustatyta, kad ieškovas kartu su sutuoktine pardavė jiems nuosavybės teise priklausiusias AB „Lytagra“ 78 paprastąsias vardines akcijas už 62400 litų, ir kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, kad už dalį šių gautų pinigų ieškovas įsigijo transporto priemonę – Chrysler Grand Voyager, kuri, kaip nurodyta aukščiau, pripažinta sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, o kad kažkokia dalis gautų pinigų būtų išleista (investuota), siekiant sukurti ar pagerinti bendrą turtą su atsakove, ieškovas įrodymų nepateikė.

31Apibendrinant išdėstytus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovą ir atsakovę siejo ilgalaikiai, apie 10 metų trukę santykiai, jie didžiąją šio laikotarpio dalį gyveno kartu, juos jungė vaikai, bendra ūkininkavimo veikla, artimi ryšiai, tačiau ieškovo sudarytos sutartys: dalies buto su rūsiu dovanojimo sutartis ir santuokos pasekmių nutraukimo sutartis rodo, kad ieškovas faktiniuose santykiuose su atsakove neveikė, kaip sąžiningas jungtinės veiklos partneris, siekiantis asmeninėmis lėšomis prisidėti prie bendro turto sukūrimo ar jo pagerinimo, ir, iš esmės, patvirtina atsakovės teiginius, ką, beje, teismo posėdžio metu nurodė ir pats ieškovas, kad bendrų pinigų pas juos niekada nebuvo.

32Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas: įnašus pinigais, kitu turtu arba dalyvavimą darbu. Tokio objekto, kaip žemės sklypas, specifiškumas lemia, kad jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y., sumokant nustatytą kainą. Žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraštovaizdis ar pan.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016).

33Ieškovas, prašydamas pripažinti jam dalinę nuosavybę į visą atsakovės J. U. vardu įgytą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais), nenurodė, kiek prie kiekvieno objekto, o juo labiau žemės sklypo įsigijimo, jis prisidėjo, abstrakčiai nurodydamas, kad gyvendamas kartu su atsakove, prižiūrėjo ūkį, rūpinosi gyvuliais, iš bendrų lėšų pirko gyvuliams pašarų bei bendru darbu ir lėšomis remontavo namą. Apie tai, kad įsigijus sodybą, ją reikėjo remontuoti, nurodė tik ieškovas, tuo tarpu atsakovė, bei ieškovo liudytojas S. P. nurodė, kad įsigyta sodyba buvo tvarkinga, neapleista. Ir nors ieškovas nurodo, kad vos įsigijus sodybą, pastatai buvo remontuojami, atliekami statybos darbai, tačiau tiek atsakovė, tiek minėtas liudytojas nurodė, kad į sodybą buvo įvestas vandentiekis, jokie kiti pastato išorės pagerinimo darbai nebuvo atliekami. Byloje yra pateiktos sodybos nuotraukos, iš kurių matyti, kaip ir nurodo atsakovė bei liudytojas S. P., kad sodyba, jos pastatai šiuo metu yra apleisti.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, bei pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

35Remdamasis visu aukščiau išdėstytu, teismas galutinai konstatuoja, kad ieškovas savo ieškinio nepatvirtino jokiais neginčijamais įrodymais, kurie be abejonių būtų leidę nustatyti, kad ieškovas ir atsakovė buvo susitarę dėl bendros jungtinės nuosavybės kūrimo ir jos dalių paskirstymo, kad ieškovas prie minėtos nuosavybės kūrimo prisidėjo įnašu pinigais, kitu turtu, darbu ar pan.

36Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniais, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl ieškinį atmetant, iš ieškovo R. B. atsakovei J. U. priteistini 726,00 eurai jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., 45 b. l.; 2 t., 47-48 b. l.), o kitos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, iš ieškovo nepriteistinos, nes jis nuo jų mokėjimo yra atleistas (CPK 96, 99 str.; 1 t., 3 b. l.; 2 t., 60-61 b. l.).

37Ieškinį atmetant, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto arešto akto identifikavimo kodas: 2017071470), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 279 straipsniais,

Nutarė

39Ieškovo R. B. ieškinį atsakovei J. U. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmesti.

40Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. ( - ) atsakovei J. U., a. k. ( - ) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) advokato atstovavimo išlaidų.

41Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto akto identifikavimo kodas: 2017071470) palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B.... 3. Teismas... 4. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 4,5600 ha žemės... 5. Ieškinyje ieškovas R. B. nurodė, kad su atsakove J. U. susipažino 1999 m.... 6. Ieškovas R. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį... 7. Atsakovė J. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodydama, jog su... 8. Atsiliepime atsakovė J. U. nurodė, kad susipažinus su ieškovu, pradėjo su... 9. Atsakovė J. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Už... 10. Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad bylos šalis pažįsta,... 11. Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad šalis pažįsta, ji –... 12. Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad šalis pažįsta, ji –... 13. Liudytojas V. U. teismo posėdžio metu parodė, kad šalis pažįsta, jis yra... 14. Teismas konstatuoja:... 15. Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus,... 16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte... 17. Teismai, spręsdami klausimus, dėl santuokos nesudariusių asmenų bendrai... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog pakankamas pagrindas... 19. Byloje ginčo objektas yra 4,5600 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su... 20. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad gyventi kartu su atsakove pradėjo 2002 metų... 21. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno... 22. Byloje nėra pateikta ( - ) esančio buto pirkimo – pardavimo sutartis,... 23. Ieškovas R. B. tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad butas... 24. 2006 m. kovo 9 d. nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartimi nustatyta,... 25. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad minėta sodyba buvo įsigyta už... 26. Pasikeitus turto rūšiai (CK 1.97 str.), t. y. vietoje parduodamo daikto (CK... 27. ( - ) seniūnijos seniūno 2016 m. gruodžio 22 d. pažymoje apie R. B.... 28. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių... 29. Ieškovas nurodo, kad po sodybos įsigijimo su atsakove toje sodyboje kartu... 30. Byloje nustatyta, kad ieškovas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. gyveno santuokoje... 31. Apibendrinant išdėstytus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovą ir... 32. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nuosavybės teisės sukūrimas... 33. Ieškovas, prašydamas pripažinti jam dalinę nuosavybę į visą atsakovės... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo... 35. Remdamasis visu aukščiau išdėstytu, teismas galutinai konstatuoja, kad... 36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98... 37. Ieškinį atmetant, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d.... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 39. Ieškovo R. B. ieškinį atsakovei J. U. dėl turto pripažinimo bendrąja... 40. Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. ( - ) atsakovei J. U., a. k. ( - ) 726 Eur... 41. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytas... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...