Byla 2-37-341/2016
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Julijai Grinko, dalyvaujant vertėjai Alicijai Stančinskai,

2dalyvaujant ieškovei K. K., jos atstovui advokatei J. U., dalyvaujant atsakovui A. U., jo atstovui advokatei G. G., nedalyvaujant tretiesiems asmenims S. U., dalyvaujant jo atstovui advokatei Z. M.; Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarei S. K.; Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notarui Tomui P. V.,

3viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui A. U., tretiesiems asmenims S. U., Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarei S. K., Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notarui Tomui P. V., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pripažinimo negaliojančiu

Nustatė

4ieškiniu ieškovė K. K. (b.l. 2-5) prašo teismo: S. U. (asmens kodas ( - )) Vilniaus 37-ajame notarų biure 2011-04-15 sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu; paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą 2014-02-06 Vilniaus rajono 3-ajame notarų biure atsakovui A. U., pripažinti negaliojančiu; S. U. psichikos sveikatos būklei nustatyti paskirti atlikti ambulatorinę neakivaizdinę, pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, ją pavedant atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, adresas: A. K. g. 121, Vilnius; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2013 m. vasario 15 d. mirė jos tėvas S. U. (asmens kodas ( - )), iki mirties gyvenęs Linksmoji g. 6, Dobromislės k., Šatrininkų sen., Vilniaus raj. Be ieškovės, tėvas turėjo dar tris vaikus: A. U. (šioje byloje atsakovas), S. U. (šioje byloje tretysis asmuo) bei V. U. (šiuo metu miręs).

5Po tėvo mirties liko palikimas, t.y. 1/2 dalis jam priklausiusio nekilnojamojo turto: žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )), stoginės (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )) bei kitų statinių (tvora - unikalus Nr. ( - ), šulinys- unikalus Nr. ( - )), esantys aukščiau nurodytu adresu. Kita šio turto dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ieškovės mirusiai motinai L. U. (mirė 2010-03-13).

6Tėvui mirus sužinojo, jog pastarasis 2011-04-15 visą jam priklausiusį turtą testamentu paliko ieškovės broliui atsakovui A. U., o ieškovei ir kitam savo sūnui S. U. jokios turto dalies nepaskyrė. Kadangi tokia situacija dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių neatitiko tuo metu faktiškai susiklosčiusių aplinkybių (tėvo sveikatos būklė, jų tarpusavio santykiai ir kt.), toks tariamas tėvo apsisprendimas ieškovei kelia pagrįstų abejonių, ir yra tos nuomonės, kad testamente išreikštas patvarkymas dėl savo turto paskyrimo vienam iš vaikų, atimant paveldėjimo teisę iš kitų, neatitiko tikrosios ieškovės tėvo valios, prieštaravo tikriesiems jo ketinimams.

7Kaip žinia, testamentas yra asmeninis, vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda testatoriui mirus. LR CK 5.15 str. nurodyta, kad testamentą sudaryti gali tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, o LR CK 5.16 str. 1 d. yra išvardinti atvejai, kuriems esant testamentas pripažįstamas negaliojančiu. Pažymėtina, kad remiantis to paties str. 2 dalimi, testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Vienas tokių pagrindų yra įtvirtintas LR CK 1.89 str. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teismo tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį veiksnus asmuo jo sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Nors vadovaujantis šia norma asmenų ratas, galinčių kreiptis į teismą dėl tokio sandorio negaliojimo yra aiškiai ribotas, vis tik specialioji norma, t.y. LR CK 5.17 str., apibrėžiantis suinteresuotųjų asmenų ratą testamento nuginčijimo bylose nurodo, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Taigi, remdamasi S. U. testamento sudarymo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis bei aukščiau minėtu teisiniu reguliavimu, įgalinančiu ginčyti šį sandorį, o taip pat remdamasi ieškovei, kaip asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, įstatymo suteikta reikalavimo teise, atsakovui A. U. reiškia ieškinį dėl jų tėvo S. U. 2011-04-15 sudarytojo testamento pripažinimo negaliojančiu.

8Teismui paaiškina, jog 2006 m. balandžio mėnesį jų tėvui S. U. buvo konstatuotas hemoraginis insultas (galvos smegenų infarktas), dėl ko jis buvo gydytas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologijos skyriuje, o vėliau perkeltas į Šumsko palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę (2006-04-21 - 2006-06-19). Po insulto tėvui atsirado liekamieji reiškiniai: rankų parezė (dalinis raumenų jėgos sumažėjimas), kojų plegija (visiškas judesių išnykimas), ryškus judėjimo funkcijų sutrikimas. Laikui bėgant tėvui taip pat išryškėjo psichikos sutrikimai - susilpnėjo atmintis, pakito mąstymas (tapo nekritiškas), sutriko orientacija. Dėl šių priežasčių jam tapo sunku bendrauti, orientuotis kasdieniame gyvenime. Pasitaikydavo atvejų, kai tėvas painiodavo įvykius ir žmones, nesiorientuodavo pažįstamoje aplinkoje, pamiršdavo pažįstamų bei giminių vardus, nepažindavo jų, savo vaikų, ir pan. Įvertinę šiuos sutrikimus tėvą apžiūrėję medikai jam konstatavo progresuojančią demenciją. Taip pat pažymėtina ir tai, kad dar iki įvykstant insultui, tėvas buvo patyręs kelias galvos smegenų traumas, kurios taip pat turėjo įtakos jo psichinės sveikatos būklės pablogėjimui - ne kartą pasitaikė atvejų, kai dėl sutrikusios orientacijos jį į namus atlydėdavo kiti asmenys.

9Todėl įvertinus šias aplinkybes yra tos nuomonės, jog tėvas, nors ir nebuvo pripažintas neveiksniu, dėl jam nustatytos progresuojančios degeneracinės smegenų ligos testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad demencija pagal šios ligos klinikinį apibūdinimą yra liga, pažeidžianti ne tik asmens pažintines funkcijas, bet ir atmintį, mąstymą bei valią, pagrįstai mano, jog ginčijamame dokumente (testamente) užfiksuotas tėvo patvarkymas jam priklausančio turto atžvilgiu neatitiko tikrosios jo valios, dėl ko šis sandoris, esant akivaizdžiam jo trūkumui - valios trūkumui, teisiniu požiūriu yra ydingas. Tokiu būdu mirusiojo S. U. testamentas, remiantis LR CK 1.89 str., kaip sandoris, turintis esminių trūkumų bei neatitinkantis galiojančio teisinio reguliavimo, pripažintinas negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas bylas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės yra pažymėjęs, jog sprendžiant šį klausimą be medicininio bei juridinio kriterijų, kaip būtinų sandorio negaliojimo sąlygų, būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, o būtent, būtina įvertinti ginčijamo sandorio (testamento) turinį jo pagrįstumo, naudingumo, protingumo bei kt. aspektais.

10Vertinant mirusiojo S. U. sudarytąjį testamentą šiais aspektais pažymėtina, kad tarp jų su tėvu (o taip pat ir motina) buvo susiklostę itin glaudūs, darnūs, artimi ryšiai - jie rūpinosi ir pasitikėjo vieni kitais, padėdavo vienas kitam ūkio darbuose, nuoširdžiai ir šiltai bendravo. Taip pat paaiškina, kad tėvams L. U. ir S. U. priklausančiame name ieškovė gyveno nuo pat vaikystės, nuo mažens padėdavo jiems tvarkytis namuose, dirbdavo ūkio darbus (prižiūrėdavo gyvulius, ravėdavo daržus ir pan.). Tapusi pilnamete bei sukūrusi savo šeimą ir toliau liko gyventi savo tėvų namuose. Tėvai niekada nereikalavo, jog ieškovė paliktų jų namus ir gyventų atskirai, o priešingai, džiaugėsi, jog ir toliau kartu gyvena. Be to, tėvai, žinodami, jog nuo vaikystės ieškovė yra neįgali (ieškovei nustatytas tik 35 proc. darbingumo lygis) dėl to labai jaudinosi ir norėjo, jog ieškovė gyventų kartu su jais. Todėl jiems visiems tarpusavyje gerai sutariant, tėvų namus laikė savo namais ir jokio kito gyvenamojo būsto neieškojo. Taip pat paminėtina, kad kartu su jais gyveno ir ieškovės broliai: atsakovas A. U. bei trečiasis asmuo S. U.. Maždaug 2000 metais A. U. sukūrus šeimą, jis ėmė labiau rūpintis savo šeimos reikalais ir nuo jų nutolo. S. U. priešingai, neturėdamas savo šeimos, visas savo fizines ir materialines pastangas skyrė tėvams, jų priežiūrai bei jiems priklausančio turto išlaikymui ir pagerinimui, dirbo ūkio, lauko darbus.

112006 m. po S. U. ištikusio insulto sumažėjus jo fizinėms galimybėms bei praradus savarankiškumą tiek ieškovė, tiek ieškovės brolis S. U. rūpinosi tėvo priežiūra bei visų poreikių patenkinimu. Ieškovė gamino jam maistą, rūpinosi higiena, maudė, skalbė drabužius bei patalynę, ir kt. Sunkesnius, fizinės jėgos reikalaujančius darbus ieškovei padėdavo atlikti S. U.. Pagal galimybes jiems taip pat padėdavo ir jų motina L. U.. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes (t.y. ilgamečius itin gerus ir artimus jų tarpusavio santykius bei nuoseklų savo, kaip vaikų, pareigos tėvui vykdymą, taip pat rūpinimąsi pastarojo užgyventu turtu ir kt.) yra aišku, kad jų tėvas S. U. neturėjo jokių realiai egzistuojančių priežasčių atimti iš ieškovės bei S. U. paveldėjimo teisę.

12Dar viena aplinkybė įgalinanti S. U. sudarytojo testamento turinį vertinti kaip aiškiai neteisingą yra ta, kad nesant objektyvių tokio veiksmo priežasčių sudarytuoju testamentu visas palikėjo turtas buvo paskirtas tam įpėdiniui, kuris materialiniu požiūriu buvo ženkliai geriau apsirūpinęs, nei įpėdiniai, iš kurių ši paveldėjimo teisė buvo atimta. Pažymėtina, kad A. U. su savo sutuoktine nuosavybės teise yra įsigijęs (pasistatęs) gyvenamąjį namą, o ieškovė ir S. U. jokio nekilnojamojo turto (gyvenamojo būsto) neturi, be to, net nėra tam sukaupę reikiamų lėšų (šios aplinkybės jų tėvui buvo gerai žinomos). Taip pat ta aplinkybė, jog nuo vaikystės yra neįgali, gyvena tik iš valstybės ieškovei mokamos socialinės pašalpos ir jokių galimybių susirasti jai sveikatos būklę bei amžių (50 metų) atitinkantį darbą neturi, mano irgi kelia pagrįstų abejonių dėl sudarytajame testamente nurodytos tėvo valios teisingumo. Be to, teismui paaiškina, kad tėvui buvo žinoma ir jo sūnaus S. U. padėtis - pastarasis, neturėdamas savo šeimos bei nuosavo būsto, visą laiką gyveno su tėvais, didelę dalį savo pajamų skyrė jiems priklausančio namo išsaugojimui, taip pat prie jo gerinimo prisidėdavo savo fiziniu darbu.

13Taigi, reziumuodama išdėstytas aplinkybes pagrįstai teigia, jog mirusiojo S. U. testamentas, kuriuo jis visą jam priklausantį turtą paliko pirmosios eilės įpėdiniui A. U., o iš kitų savo vaikų, tos pačios eilės įpėdinių, t.y. ieškovės bei S. U., paveldėjimo teisę atėmė, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, yra aiškiai nenaudingas bei priešingas jų, kaip jo įpėdinių, interesams. Kita vertus mano, kad būtent šis akivaizdus sudarytojo sandorio nelogiškumas leidžia pagrįstai teigti, jog testamento sudarymo metu S. U. nesuprato savo atliekamų veiksmų prasmės bei nesuvokė iš šių veiksmų atsirasiančių pasekmių turinio.

14Taip pat mano, kad sprendžiant testamento pripažinimo negaliojančiu klausimą yra svarbus ir atsakovo A. U., kaip testamentinio įpėdinio, elgesys. Teismui paaiškina, jog po jų motinos mirties, maždaug nuo 2011 m., atsakovas kartu su savo sutuoktine ėmė drausti ieškovei bei broliui S. U. bendrauti su tėvu, ėmė riboti jų kontaktus su juo, uždraudė jam padėti. Tuo tikslu atsakovas savavališkai jį pergabeno į antrąjį namo aukštą, kuriame pats gyveno, ir uždraudė jiems į šią namo dalį vaikščioti. Į ieškovės bei brolio priekaištus dėl netinkamo savo elgesio atsakovas nekreipdavo dėmesio arba reaguodavo itin agresyviai - imdavo šaukti, necenzūriškai keiktis, grasindavo susidorojimu, be to, keletą kartų ieškovei bandant užlipti į antrą aukštą, yra ieškovę nustūmęs nuo laiptų. S. U. atsakovas taip pat keletą kartų buvo apstumdęs, be to, gąsdino, jog uždarys jį į psichiatrijos ligoninę. Iš pradžių tokio pasikeitusio atsakovo elgesio priežasčių nesuprato, manė, jog visa tai yra laikina. Tačiau po kurio laiko suvokė, jog pastarasis tokiu būdu siekia įtakoti tėvą dėl testamento jo naudai sudarymo. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes pagrįstai mano, jog atsakovas A. U., žinodamas realią tėvo sveikatos būklę bei dėl šios priežasties akivaizdžiai ribotas jo galimybes adekvačiai suvokti aplinką, save bei savo veiksmų prasmę, pasinaudodamas šia būkle bei panaudodamas jo atžvilgiu psichologinį prievartą (kaip buvo minėta aukščiau, A. U. tėvą buvo visiškai izoliavęs nuo ieškovės ir S. U.), privertė tėvą sudaryti tikrosios jo valios neatitinkantį testamentą, kuriuo tėvas visą jam priklausantį turtą paliko išimtinai atsakovui, tuo atimdamas paveldėjimo teisę iš kitų savo vaikų. Tokiu būdu mano, kad S. U. sudarytasis sandoris (testamentas) yra negaliojantis ir naikintinas LR CK 1.91 str. aspektu.

15Taip pat šiuo ieškiniu atsakovui A. U. reiškia reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pripažinimo iš dalies negaliojančiu. Šių metų vasario 25 dieną pateikusi ieškinį Vilniaus rajono apylinkės teismui (civilinė byla Nr. 2-1248-341/2014) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu iš teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo (t.y. jo tikslinimo pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes) turinio sužinojo, jog šių metų vasario 6 dieną Vilniaus rajono 3-iajame notarų biure atsakovui A. U. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į mirusiajam S. U. priklausiusį turtą: 1/2 žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), 1/2 ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )), 1/2 ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )), 1/2 ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )), 1/2 pastato - stoginės (unikalus Nr. ( - )), 1/2 ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )) bei 1/2 kitų statinių (tvora - unikalus Nr. ( - ) ir šulinys - unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), Dobromislės k., Vilniaus rąj. Todėl mirusiojo S. U. testamentą aukščiau nurodytu teisiniu pagrindu pripažinus negaliojančiu, negaliojančiu taip pat pripažintinas ir paveldėtojui A. U. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (šis liudijimas naikintinas panaikinus pastarojo teisinį pagrindą).

16Atsakovas A. U. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 60-64) nurodo, kad nesutinka su reikalavimais dėl S. U. (asmens kodas ( - )) Vilniaus m. 37-ajame notarų biure 2011-04-15 sudaryto testamento ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto 2014-02-06 Vilniaus rajono 3-ajame notarų biure atsakovui A. U., pripažinimo negaliojančiais išdėstytais nesutikimo motyvais. Pirma, ieškovė ginčija oficialųjį testamentą, kuris 2011-05-15 yra patvirtintas notaro ir surašytas notaro akivaizdoje, įsitikinus, kad testatorius pasirašydamas testamentą išreiškia tikrąją savo valią. Notarė patvirtinusi oficialųjį testamentą, asmeniškai ir tiesiogiai bendravo su testatoriumi, uždavė jam įvairius klausimus ir atsakovo teigimu pilnai ir neginčytinai įsitikino tikrąja tėvo valia. Prieš sudarydamas testamentą testatorius notarei pasakė savo vardą, pavardę, adresą ir neabejodamas pasakė, kad nori surašyti testamentą ir visą turtą palikti vienam sūnui A. U.. Notarė su testatoriumi bendravo rusų kalba (nes jis suprato ir mokėjo rusų kalbą). S. U. ginčijamą testamentą pasirašė asmeniškai, notaro akivaizdoje, savo ranka. Atsakovo manymu daryti prielaidas, kad testatorius galėjo būti suklaidintas ar, kad testamentą pasirašė nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės, nėra jokio pagrindo, kaip nėra pagrindo abejoti notariniu veiksmu atliktu notaro akivaizdoje įsitikinus testatoriaus sąmoningumu. Būtent pačiame testamente notarė S. K. yra patvirtinusi, kad „Testatoriaus veiksnumu įsitikinau". Antra, testatorius testamentą surašė ir visą turtą po savo mirties paliko ne svetimam žmogui, o savo sūnui A. U., kuriuo labai pasitikėjo. Nes būtent A. U. rūpinosi sunkiai fiziškai judančiu tėvu, tiek iki sutuoktinės L. U. mirties, tiek ir po jos mirties (2010-03-13). Savo teiginius, atsakovas, priešingai nei, kad ieškovė, įrodo pridedamais rašytiniais įrodymais, t.y. pažyma iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus patvirtinančia, kad atsakovas padėdamas sunkiai vaikštančiam tėvui CMS registravo L. U. mirtį, taip pat Šatrininkų seniūnijoje gavo leidimą laidoti L. U., atsiėmė laidojimo pašalpą išmokėtą motinai mirus ir ją perdavė tėvui, kuris vadovavo organizuojant sutuoktinės laidotuves. Trečia, būtent po sutuoktinės laidotuvių, testatorius būdamas sąmoningas ir gerai suprasdamas, kad sunkiai judant yra reikalinga nuolatinė, nuoširdi priežiūra ir kasdieninė pagalba, glaudėsi prie sūnaus A. U. šeimos, t. y. sutuoktinės I. U. ir jų trijų nepilnamečių vaikų. Tokį S. U. apsisprendimą lėmė susiklosčiusios aplinkybės, t.y. dukros K. K. neprognozuojamas elgesys, ribotas galėjimas pasirūpinti kitais, neadekvatus jos šeimos narių reagavimas į artimus giminaičius, taip pat sūnaus S. U. piktybiškas vengimas prisidėti apmokant už sunaudotą elektros energiją, šiukšlių išvežimą ir kitas paslaugas reikalingas išlaikant nekilnojamąjį turtą. Testatoriaus tvirtą apsisprendimą ir aiškų situacijos supratimą patvirtina jo 2010-03-26 surašytas notarinis įgaliojimas, kuriuo S. U. (1927m.) įgaliojo savo sūnų A. U. jo vardu atlikti visus veiksmus susijusius su palikimo priėmimu po sutuoktinės mirties, atlikti visus veiksmus visose valstybinėse Įstaigose ir organizacijose, naudoti ir disponuoti sąskaitų lėšomis, gauti už tėvą jam priklausančią pensiją ir atlikti visus su šia teise susijusius veiksmus. Ketvirta, atsakovas S. U. tėvo nenuvylė ir neapgavo, visas tėvo pinigines lėšas naudojo jo būtinųjų poreikių tenkinimui, maitinimui, priežiūrai, gydymui, mokesčių už namų išlaikymą mokėjimui ir kita. Testatorius nejuto nepritekliaus ar netinkamos priežiūros ir slaugos, būdamas sveiko proto suvokė, kad jeigu ne sūnaus A. U. darbštumas ir sąžiningumas, tektų išsikraustyti iš savų namų, nes sūnus S. U. net už savo sunaudotą elektros energiją ir kitus patarnavimus nei cento nemoka ir nesusimąsto, kad nemokant už elektros energiją namai ir juose nuolat gyvenantis nejudantis tėvas liktų be šviesos, šilumos ir vandens. Tik susidariusią situaciją gerai apmąstęs, viską įvertinęs S. U. padarė sąmoningą ir gerai pasvertą veiksmą - surašė testamentą A. U. naudai. Penkta, visapusišką A. U. pareigų vykdymą, tėvo S. U. interesais patvirtina ne tik tėvo priežiūra jam gyvenant, bet ir veiksmų visuma atlikta po tėvo mirties. Prie atsiliepimo pridedame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus raštą patvirtinantį, kad S. U. mirtį Vilniaus rajono Šatrininkų seniūnijoje registravo A. U. sutuoktinė I. U. ir ji pasirašė mirties akto įraše. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Šatrininkų seniūnija patvirtino, kad leidimas laidoti S. U. buvo išduotas atsakovui A. U., kuris pateikė medicininę pažymą dėl tėvo mirties. Lietuvos Respublikos Rukainių Šv. A. M. parapijos išduota pažyma patvirtino, kad bažnyčia duomenis apie U. S. mirtį pateikė A. U., kuris užsakė šarvojimo bei liturgines apeigas bei paaukojo 500 Lt auką, kuria buvo apmokėta šarvojimo salės nuoma, aukojamos Šv. Mišios ir laidojimo apeigos, taip pat paaukotos Šv. Mišios minint S. U. 30 mirties dieną. Atsakovas taip pat užsakė ir apmokėjo visus tėvo S. U. pašarvojimui ir palaidojimui būtinus reikmenis (karstą, kryžių, lentelę, kostiumą, marškinius, avalynę, žvakes, kojines, rožančių, paveiksliuką). Tėvo S. U. gedulingus pietus taip pat organizavo, užsakė ir apmokėjo A. U.. Šešta, sąmoningus ir apgalvotus testatoriaus veiksmus patvirtina jų logiškas ir nuoseklus atlikimas, pavedant sūnui A. U. rūpintis motinos laidotuvėmis (2010-03-13), vėliau surašomas įgaliojimas atstovauti tėvo interesus, pavedant disponuoti tėvo piniginėmis lėšomis, kurios reikalingos jo pačio išlaikymui (2010-03-26), vėliau testamento surašymas (2011-04-15). Testatoriaus sveiką protą įrodo jo veiksmai atlikti kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl atleidimo nuo žemės mokesčio mokėjimo 2010-2012 m., taip pat sutarties su elektros energiją tiekiančia įmone sudarymas. S. U. būdamas visiškai suvokiantis savo veiksmus, tiek iki savo sutuoktinės mirties, tiek ir po jos mirties prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, jį valdė kaip savą pasitelkęs sūnų A. U., todėl ir priėmė žmonos Leokadijos palikimą pradėdamas likusiu turtu rūpintis ir jį valdyti kaip savu. Septinta, 2014-03-17 įsiteisėjusiame Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime c.b. 2-166-860/2014 konstatuota, „byloje neginčijamai nustatyta, kad įpėdintai A. U. ir jo tėvas S. U., gim. 1927 m., iki palikėjos L. U. mirties, mirusios 2010-03-13, ir po jos mirties toliau gyveno paliekamame name, esančiame Linksmoji g. 6, Dobromislės k., Šatrininkų šen., Vilniaus r. Tačiau ne tik gyveno, bet ir prižiūrėjo namą, vykdė prievoles, susijusias su namu, t. y. mokėjo mokesčius už turto išlaikymą, teikiamas paslaugas ir pan., įpėdiniai rūpinosi ir kitu paveldimu turtu. Mokesčiai ir kitos išlaidos už paveldimą turtą buvo mokami per 3 mėnesius po palikėjos mirties, taip pat ir vėliau, t. y. praėjus šiam terminui; tai rodo įpėdinių veiksmų logiškumą ir nuoseklumą. L. U. laidotuvėmis rūpinosi ir dokumentus tvarkė A. U.. Minėta, kad S. U., gim. 1927 m., 2010-03- 26 išduotu įgaliojimu įgaliojo savo sūnų A. U. vesti paveldėjimo bylą po sutuoktinės L. U. mirties, tvarkyti dokumentus palikimui gauti, naudotis bankų sąskaitomis, gauti pensiją bei atlikti kitus veiksmus". Teismas pasisakydamas dėl S. U. (gim. 1967 m.) nurodė, kad „gali padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog šis įpėdinis priėmė palikimą, negu, kad jis palikimo nepriėmė ... vien ta aplinkybė, kad įpėdinis nemoka už paveldimo namo, kuriame gyvena, elektrą ir kitas komunalines paslaugas, savaime nesudaro pagrindo išvadai... jog jis palikimo nepriėmė". K. K. pareiškimą dėl pripažinimo, kad ji po motinos mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, teismas atmetė kaip negrįstą. Taigi teismo sprendime c.b. 2-166-860/2014 iš esmės yra pasisakyta ir atsakyta į visus ieškovės šioje byloje keliamus klausimus. Aštunta, ieškovė į bylą pateiktą S. U. išrašą iš medicininių dokumentų, cituoja nenuosekliai ištraukdama atskirus žodžius ir juos savaip interpretuodama. Pateiktame išraše iš medicininių dokumentų pirmo lapo antroje eilutėje aprašant diagnozę yra išskirta, „labai ryškus judėjimo funkcijų sutrikimas", būtent pagrindinė priežastis dėl ko buvo reikalinga pagalba testatoriui buvo jo ribotos galimybės judėti, o ne psichiniai sutrikimai, kaip interpretuoja ieškovė. Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio pažymoje yra pabraukta ir nurodyta, kad specialiųjų poreikių nustatymas yra susietas su senatve ir pensiniu amžiumi, o ne psichiniais sveikatos sutrikimais. Devinta, ieškinyje visiškai nepagrįstai yra menkinamas ir kaltinamas nebūtais dalykais atsakovas A. U. bei jo šeima. Nepagrįsto kaltinimo, puolimo, šmeižto taktikos ieškovė K. K. ir visa jos šeima bei tretysis asmuo S. U. ėmėsi iš karto kai tik sužinojo, apie savo tėvo valią surašyti testamentą to vaiko naudai, kuris rūpinosi juo, jo sutuoktine ir namais, t.y. A. U. naudai. A. U. pradėjus tvarkyti paveldėjimo dokumentus po tėvo mirties, ieškovė ir tretysis asmuo užvertė ikiteisminio tyrimo pareigūnus pareiškimais kaltinančias atsakovą ar/ir jo žmoną prasimanytu smurtavimu, vėliau vagystėmis (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus pranešimai 2014-01-10 ir 2013-07-02 dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. U. ir jo sutuoktinės I. U. atžvilgiu pagal S. U. pareiškimus). Tuo tarpu A. U. kaip padorų ir sąžiningą žmogų charakterizuoja ne tik veiksmai atlikti savo tėvų atžvilgiu, bet ir charakteristika iš darbovietės UAB „Audėjas", kurioje nurodoma, kad A. U. per aštuonerius darbo metus bendrovėje yra užsirekomendavęs kaip pareigingas ir drausmingas darbuotojas, stropiai ir atsakingai atliekantis savo pareigas yra gerbiamas ir vertinamas bendradarbių ir įmonės vadovybės, per visą darbo laikotarpį neturėjęs nei pastabų, nei kitų drausminių nuobaudų. Dešimta, remiantis išdėstytų aplinkybių visuma, nėra pagrindo pripažinti S. U. išduotą testamentą negaliojančiu. Ieškovės reikalavimai ir niekuo nepagrįsti teiginiai pažeidžia ne tik S. U. valią, bet ir Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios tikslas yra apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, savarankiškumui, kartu laisvę rinktis (Konvencijos 1, 3, 5 straipsniai). Atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, teismo prašo K. K. ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiais S. U. (asmens kodas ( - )) Vilniaus m. 37-ajame notarų biure 2011-04-15 sudarytą testamentą ir A. U. išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą 2014-02-06 Vilniaus rajono 3-ajame notarų biure atmesti kaip nepagrįstą, o klausimą dėl ekspertizės atlikimo paskyrimo prašo spręsti teismo nuožiūra.

17Tretysis asmuo Vilniaus m. 37-ojo notaro biuro notarė S. K. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 44-48) nesutinka su pareikštu ieškiniu ir nurodo, kad iš procesinių dokumentų matyti, jog teismo reikalaujama pripažinti S. U. sudarytą oficialųjį testamentą bei paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą negaliojančiais. Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K. atliko notarinį veiksmą, susijusį su nagrinėjamu atveju, t.y. patvirtino testatoriaus S. U. valią, t. y. jo asmeninį patvarkymą dėl turto.

182011 m. balandžio 15 d. Vilniaus m. 37-ojo notaro biuro notarė S. K. patvirtino oficialųjį testamentą, notarinio registro Nr. SK-2073, kuriuo S. U. išreiškė savo valią po mirties ir visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei visas turtines ir neturtines teises, kurie priklausys jam jo mirties dieną, paliko savo sūnui A. U., a.k. ( - ), gyv. Linksmoji g. 6, Dobromislės k., Šatrininkų sen., Vilniaus r.sav.

19Lietuvos A. T. pasisakydamas dėl LR CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą nurodęs, kad, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, būtina atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.).

20Atsižvelgiant į tai, svarbu atkreipti dėmesį, kad S. U. testamentu paliko visą savo turtą ne svetimam asmeniui, o savo sūnui, kuris, pagal ieškinio fabulą, paskutinius metus jį slaugė, prižiūrėjo, rūpinosi. Pažymėtina, kad notarė S. K. asmeniškai bendravo su testatoriumi bei įsitikino tikrąja jo valia, testatorius pasakė vardą, pavardę, adresą ir pasakė, kad nori surašyti testamentą ir visą turtą palikti vienam sūnui A. U.. Su S. U. notarė S. K. bendravo rusiškai, t. y. testatoriui suprantama kalba. Nors fiziškai testamentą buvo sunku pasirašyti (testatoriui S. U.) drebėjo ranka, tačiau vis tik testamentą jis pasirašė savo ranka bei laisva valia. Šių duomenų visuma leido notarei daryti išvadą, kad tai buvo sąmoningas ir gerai pasvertas asmens veiksmas.

21Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos A. T. yra ne kartą pasisakęs, kad „mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais" (Lietuvos A. T., civilinė byla Nr. 3K-3-443/2010). Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius, taip pat 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga tvirtinant testamentą jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Taigi įstatymų leidėjas pareigą įsitikinti tikrąja asmens, sudarančio sandorį, valia, tinkamai įforminti visus reikalavimus perkėlė notarui - valstybės įgaliotam asmeniui (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Pažymėtina, kad „notarine tvarka patvirtinant testamentą yra užtikrinamas asmens tikrosios valios patikrinimas, kuris neturi kelti abejonių" (Lietuvos A. T., civilinė byla Nr. 3K-3-446/2007).

22Nurodė, jog notarė S. K. yra sudariusi notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su Vokietijos draudimo įmone A. G. Corporate & Speciality, kurios atstovas Lietuvoje UADBB "PANDA Insurance", kodas 302525779, buveinės adresas: A. J. g. 10, Vilniuje.

23Prašo civilinę bylą Nr. 2-1911-341/2014 nagrinėti iš esmės pagal byloje esančius dokumentus notarei S. K. nedalyvaujant.

24Tretysis asmuo Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notaras Tomas P. V. (b.l. 50) prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir sprendimą priimti savo nuožiūra.

25Byloje apklausti liudytojai (t.1, b.l. 127-128;157-158):

26Liudytoja iš ieškovės pusės - K. M. - parodė, kad ji yra ieškovės dukra, testatorius yra jos motinos (ieškovės) tėvas, josios senelis. Jos mama su jos tėvu kartu gyveno apie metus ir paskui mama išėjo ir ji su mama gyveno pas senelį iki jai buvo maždaug 13 metų (t.y. kai buvo maža, o paskui išėjusi (liudytoja) gyventi pas tėvą), bet bendravo ir po to. Senelis mirė 2011 metais vasario 15 dieną (nurodė abejodama). Bendravo iki tol, kol senelio sūnus A. U. nepasiėmė dieduko pas save ir paskui jau nebeįleisdavo, tai maždaug apie 2011 metus. Kai močiutė mirė, ji, liudytoja, dar ateidavo pas dieduką, o nuo 2011 iki 2013 metų nebendravo, nes negalėjo jo lankyti (neįsileisdavo į namus). Nurodė, jog jai yra sakę, kad senelis sudaręs testamentą. Paaiškindama patikslino, kad senelį A. U. pasiėmė po močiutės mirties, po kurios kurį laiką slaugė josios mama (ieškovė).

27K. M. nurodė, jog gyvendama kartu pas močiutę ir senelį (iki išeinant pas tėvą gyventi) jos seneliui, ieškovės tėvui S. U., buvo negerai su aplinkiniais, pamiršdavo ką valgo. Kai gyveno dar su močiute, tai močiutė už jį (senelį) kitą kartą pasirašydavo, tačiau nežino kodėl taip močiutė darydavo; ji (liudytoja) pati tai mačiusi, kad būtent už senelį pasirašydavusi ir pati tai močiutė sakydavo.

28K. M. nurodė, jog nebegyvenant, t.y liudytojai išėjusi pas tėvą gyventi, žinojusi, jog senelis sirgo, negalėjo į tualetą vaikščioti, jam blogai buvę su atmintimi, pamiršdavęs ką sako ir taip buvę dažnai, tačiau su seneliu susišnekėdavusi.

29Nurodė, jog mamos ir senelio santykiai buvę geri: mama valgyti darė, prižiūrėdavo namus ir padėdavo seneliui, ką darius ir po senelį 2006 m. ištikto insulto; o senelio sūnus A. U. nelabai prižiūrėjęs senelį. Diedukas nieko nesakęs apie mamą blogai, nieko nesakęs apie turtą, bet močiutė sakiusi, kad reikia viską padalinti (turtą) visiems vaikams: A. U. ir kitam sūnui – duoti 2 aukštą, o 1 aukštą – mamai ir S. U.. Kartu gyveno su A. U., ir kol jis buvo nevedęs, tarpusavio buvo geri santykiai; A. U. palaikė savo žmoną, kuri buvo priešiška mamai, jos šeimai. Močiutė pyko ant A. U. šeimos, nes nenorėdavo padėti. Nurodė, jog ji nelankiusi senelio, nes neįleidusi I. U.; 2007 metais ji ištekėjusi, o 2011 metais susilaukusi vaiko ir tuo metu gyveno atskirai nuo senelio.

30Liudytojas iš ieškovės pusės - V. M. - ieškovės žentas parodė, kad S. U. yra uošvės tėvas, apie 3 metus pažinojo testatorių. Pažinojo todėl, kad uošvė, jo žmona eidavo aplankyti testatoriaus, kaip jis yra matęs; kol testatorius galėdavo vaikščioti, ateidavo pakalbėti su jo žmona. Liudytojas žinojo jį iš matymo; taip pat žino, kad jo uošvei, norint aplankyti, A. U. neleisdavo aplankyti, o A. U. žmona, I. U., yra pastūmusi uošvę nuo laiptų. Kai nuvažiavo jisai, tai net nenorėjo kalbėtis, įvykę muštynės. Kiek girdėjęs iš uošvės, uošvei buvę pasakyta, kad atėjus aplankyti, ją muš. Nors ir bandė tą situaciją reguliuoti kviesdami policiją, ką pasakiusi ir policija, kad privalo leisti aplankyti, uošvienė gal pusė metų iki mirties nelankė tėvo, nes A. U. uždraudė lankyti; nenorėjo pyktis. Testatorius pakalbėdavo su jo žmona per atidarytą langą, kalbėdavo trumpai, ją pažindavo, o kai nebegalėjo senelis vaikščioti, tai ir baigėsi jo žmonos senelio lankymas. Kalbėdavusi su seneliu apie kaip sekasi, apie vaikus, nors jų vardų nežinojo, bet žinojo, kad jų turi, juos matė. Jį, liudytoją, žinojęs iš matymo, pažindavo kartu kai su K. atvažiuodavę, bet paskui ir taip atpažindavęs. Nurodė, jog iš bendravimo su testatoriumi buvo matyti, kad jau jam (testatoriui) sunku, todėl, kad fiziškai sunku. Liudytojas paaiškinęs, jog jis nežiūrėjęs, kaip jis (testatorius) pasirašinėja ir tik matęs, kad testatoriui sunku dėl fizinės negalios; paskui jis jau nebevaikščiojo. Dėl psichinės būklės, liudytojas negalįs nieko pasakyti. Teigė, jog uošvė norėjusi prižiūrėti savo tėvą, bet negalėjusi. Nurodė, jog kiek žinantis, kad ji (ieškovė) tik kartą gulėjo psichiatrinėje ligoninėje; tai buvę po josios mamos mirties. Paaiškino, jog uošvė turi savo ūkį, jame dirba, gyvena kartu su mumis (liudytojo šeima), pasiėmę, kad jai būtų ramiau ir nežinąs kodėl su savo vyru nesutaria.

31Liudytoja iš atsakovo pusės J. K. – buvusi proceso dalyvių kaimynė, parodė, kad šalių tėvą S. U. pažinojo ir bendravo su juo ir iki, ir po 2010 metų iki jo mirties, iš pokalbių su juo pastarasis aplinką suvokė normaliai. Testatorių pažinojo, kadangi bendravo su jo sūnaus šeima. Testatorius buvo patenkintas savo sūnaus A. rūpestingumu, dar bendravęs su josios (liudytojos) seneliu. Paaiškino, jog ji domėjosi ar testatorius ją pažįsta, ar žinąs kur jis gyvena todėl, kad ji taip bendrauja su žmogumi, užmezga ryšį, jog paskui nekiltų kokių nors įtarimų, ir taip panašiai bendrauja su visais kitais pagyvenusiais žmonėmis. 2013 metų birželio mėnesį išsikraustė į kitą vietą. Nežinanti kokiomis ligomis sirgęs testatorius, kalbėdavę su juo apie viską, nes dažnai ateidavusi pas A. žmoną, nes ji buvo jos pažįstama, draugė, tačiau negalinti nurodyti kokio I. U. yra amžiaus.

32Liudytojas iš atsakovo pusės H. N. - atsakovo žmonos brolis parodė, kad atsakovo tėvą S. U. matęs, pažinojęs. Atvažiuodavo kas du mėnesius pas seserį, jį testatorius pažindavęs, su juo sveikindavęsis, žinojęs, kad sūnaus žmonos brolis. Nepastebėjęs, kad būtų psichikos ligonis, jis gulėdavęs lovoje, pasisveikindavęs, paklausdavęs kaip sveikata. Iki jo žmonos Leokadijos mirties, jis gyvenęs pirmame aukšte, o po žmonos mirties – jis gyveno 2 aukšte. Bendravimas jo buvo toks pats, nepasikeitęs ar iki žmonos, ar po žmonos mirties. Bendravę trumpai: pasisveikinimu, bendrais klausimais (kaip sekasi, kaip sveikata).

33Liudytojas iš atsakovo pusės P. N. - atsakovo žmonos dėdė, gyvenantis Vilniuje, parodė, kad atsakovo tėvą S. U. pažinojo nuo vaikystės, su juo bendravo, jie iš vieno kaimo. Testatoriaus žmonos laidotuvėse nebuvo, ji mirusi maždaug 2010 metais. Po 2010 metų, po atsakovo tėvo S. U. žmonos mirties, 2-3 kartus metuose pas jį (testatorių) užvažiuodavo į namus, bendraujant su juo jisai adekvačiai suvokdavo aplinką; atvažiuodavęs todėl, kad buvo likusi jo žemė. Paskutinį kartą bendravo su juo (testatoriumi) pusė metų iki jo mirties. Pirmą kartą atvažiavęs po S. U. žmonos mirties sužinojo, jog testatorius perėjo jau pas sūnų Aliką gyventi. Su S. U. bendravęs neilgai, kalbėdavę kaip jam gyvenasi, kaip jis prižiūrimas, prisimindavo apie abiejų tėvus (jų tėvų namai kartu buvę), jo brolį, kurį gerai pažinojęs. Jis (S. U.) žiūrėdavęs televizorių. Nurodė, jog nežinojęs, net neįtaręs, kad jis (testatorius) galėtų sirgti, neatrodė toks. Paskutinį kartą S. U. matė prieš pusė metų iki jo mirties, tada jis (testatorius) pats išsikalbėjęs, tuo metu žiūrėjęs televizorių, prie jo nevaikščiojęs; S. U. laidotuvėse nebuvęs. Pasak kitų (kalbų), buvo silpnumas jam kojose.

34Liudytoja iš atsakovo pusės I. U. - atsakovo žmona parodė, kad bendravo su S. U., jis nesirgo jokia psichikos liga, jį prižiūrėdavo, kalbėdavosi įvairiomis gyvenimiškomis temomis, jis pažinojęs ir kitus žmones. Nuo 2010 metų uošvis gyveno pas jos šeimą. Pažinojo vyro šeimą nuo 2000 metų, kai ištekėjo, iki uošvio mirties. Bendravimas buvo nepasikeitęs ar iki, ar po 2010 metų. Uošvis duso, daugiau sėdėjo, gulėjo, nes skundėsi kojų silpnumu; daugiau senatvės ligos. Dar gulėjo dėl insulto ligoninėje, apie 2009 metus; buvo supratingas. Uošvis važiavo pas notarą, uošvis pats norėjo išreikšti valią; pas notarą nuvežė A. U..

352014-05-17 teismo nutartimi (t.1, b.l. 159-166) paskirta ambulatorinė neakivaizdinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertams (A. K. g. 121,Vilnius). Ekspertams pavesta atsakyti į klausimus: 1. Ar S. U., a/k ( - ), iki savo mirties, tai yra 2013-02-15d., sirgo kokiomis nors psichikos ligomis? Jei taip, tai kokiomis? 2. Ar S. U., a/k ( - ), dėl jam konstatuotos psichikos ligos oficialiojo testamento sudarymo metu, tai yra 2011-04-15 dieną, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti?

36Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyrius 2015-07-03 - 2016-01-04 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. ( - )2015 (t.1, b.l.170-174) pateikė išvadas: 1.S. U. iki savo mirties, tai yra 2013-02-15, psichikos ligomis nesirgo (psichikos sutrikimų neturėjo). 2. S. U. testamento sudarymo metu 2011-04-15 galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (2011-05-05 neurologo diagnozuota demencija yra kliniškai nepagrįsta).

37Teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei K. K., jos atstovei advokatei J. U., atsakovui A. U., jo atstovei advokatei G. G., trečiojo asmens S. U. atstovei advokatei Z. M., nedalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 37-o notarų biuro notarė S. K., Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notarui Tomui P. V., kuriems apie posėdį pranešta tinkamai ir prašant bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta tretiesiems asmenims notarei S. K., notarui T. P. V. nedalyvaujant.

38Teismo posėdžio metu, kaip ir ankstesniuose, ieškovė palaikė ieškinį ieškinyje išdėstytais pagrindais ir nurodė, kad tėvo būklė bloga prieš mirtį: ir psichika sutrikusi, ir jautė skausmus. Jam buvo problemos su galva, jis neprisimindavo iš nuotraukų savo anūkų, jo tokia būklė buvusi pastoviai ir taip jautėsi iki insulto, o paskui visai blogai. Kai truputį leisdavo, ateidavo aplankyti, o prieš mirtį, gal prieš du mėnesius iki mirties, neleido. B. A. šeima norėjo, kad būtų tik taip, kaip jie nori. Jie galvoję, kad aš neva jį, tėvą, mušiu; mama yra mušusi, o ji nėra mušusi. Ieškovė nurodė, kad dar mama yra sakiusi, kad žemės po 2 ha bus kiekvienam (vaikui), o tėvas irgi sakęs, kad visiems reikia (duoti). Po insulto jis (tėvas) nieko negalėjo veikti, net nevalgydavo pats, neatsistodavo; prižiūrėjusi tėvą, kol nesusirgusi pati, kai susirgo po mamos mirties, tai tada ir pasiėmė brolis tėvą į viršų (namo antrą aukštą). Pas gydytoją tėvą vežiodavo. Iki kol nepaėmė brolis į viršų, ji viską dariusi: tvarkė namus, dirbo ūkyje (vedžiojo gyvulius, melžė karves ir kitus kasdieninius darbus). Kai ateidavo pas tėvą, ji kalbėdavosi apie jo savijautą, sveikatą; kad tėvas turėjo galimai psichikos problemų, matėsi iš to, kad jis neatsakydavo į klausimus, tiesiog buvo matyti iš jo elgesio, tai, kad jis neatsimindavo, ne iš karto ją pažindavo, taip pat ir anūkus, buvo nervingas. Ieškovės sutuoktinis taip pat ateidavęs pas tėvą, ir jo nepažindavęs; neatsimena kuo juos tėvas palaikydavęs, bet taip būdavę dažnai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nori viską pasiimti: ir žemę, ir namus, tai jei taip yra, tegul sumoka pinigais.

39Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė J. U. palaikė ieškinį ieškinyje išdėstytais motyvais, taip pat palaikė trečiojo asmens atstovo prašymą apklausti gydytoją V. A., gydžiusį S. U., kuris diagnozavo S. U. ligą - demenciją; duomenys nėra iki galo surinkti apie testus, apie tyrimus, kurie būtini nustatytai diagnozei – demencijai, patvirtinti. Ieškinį grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis: ieškovės tėvo būklė kėlė ir kelia abejones dėl sveikatos būklės. Vienas negalavimas gali įtakoti ir kitas organizmo funkcijas. Tėvo fizinei ir psichinei būklei įtakojo ligos: ne visada pažinojo žmones, ne visada suprasdavo savo veiksmus. Tie dalykai konstatuoti ir medicininiuose dokumentuose; tai ne momentinės diagnozės. Juk demencija konstatuota ne šiaip, bet tai liga, turinti požymius, atitinkamą pasireiškimą, todėl tėvas nebuvo tokios būsenos sudarydamas testamentą, kad suprastų savo valią, jog tokiu veiksmu atima iš kitų savo vaikų paveldėjimo teisę, ir ją sutelkia vieno vaiko rankose, kurio padėtis nėra blogos būklės. Kol ieškovės tėvas nebuvo atribotas atsakovo, izoliuotas 2 -ame aukšte, tol tėvo tokios valios nebuvę. Paveldima teisė atimta iš ieškovės, iš trečiojo asmens. Asmuo nevaldė rankų, sutrikęs kvėpavimas, o kvėpavimas – kurio pirma funkcija - aprūpinti organizmą krauju ir t.t. Todėl dėti pastangas nustatyti tiesą byloje turėjo ir kita ginčo šalis. Atstovas teigė, kad ieškinys pagrįstas: liudytojų paaiškinimai yra prieštaringi, bet ieškovė grindžia tuo, kuo ji per eilę metų įsitikino, taip pat medicininiais dokumentais. Ir jei asmens blogėja fizinė sveikata, akivaizdu, kad kinta asmens psichinė sveikata. Nenustatyti duomenys dėl demencijos diagnozės ir tai šiuo atveju sunkina ieškovės padėtį įrodinėjime. Diagnozės buvimas ar nebuvimas yra gydytojo neurologo, siauros srities specialisto, vertinimas, bet ne notaro ar liudytojų. Aplinkybė turi būti vertintina. Ir medikas turi atsakomybę įrašydamas diagnozę, ne tik notaras. Negalima nė vieno iš jų funkcijų iškelti aukščiau. Be to, kaip elgėsi notaras testamento pasirašymo metu, kai asmens klausė ar žinąs kiek jis turįs vaikų? Todėl tokia situacija su notaru nėra teisinga, o patvirtinimas sandorio, dar nieko nereiškia. Jei asmuo sugeba kalbėtis apie orą, tai dar nereiškia, kad jis suvokia situaciją, pvz. sudaromu sandoriu suvokia, kad vienam vaikui tenka viskas ir dar prieš tai apdovanotas, tuo labiau, kai tėvą siekiama buvo atriboti. Atsakovas, savo kaip besirūpinančio asmens teise, piktnaudžiavo: jis visur, kaip teigia dalyvavęs, bet tik ne siekiant sudaryti galimybes kitiems vaikams su tėvu pasimatyti ir panašiai. Ekspertizės aktas nėra tinkamas, kadangi įrašas apie demenciją yra, bet papildomų dokumentų nėra. Palaikydama ieškinio reikalavimus, nurodė, kad ieškovė niekada sau neprieštaravimo, o pats atsakovas niekaip nevertina demencijos ir net nepasisako.

40Teismo posėdžio metu, kaip ir ankstesniuose, atsakovas A. U. nesutiko su ieškiniu atsiliepime išdėstytais motyvais. Nurodė, kad tėvą pasiėmė po mamos mirties, praėjus vienam mėnesiui, t.y. 2010 metų vasarą. A. K. (ieškovė), kurią atpažindavo, pažindavo mane (atsakovą) ir mano vaikus pažinojo iki pabaigos; ir mano mamą pažinodavo. Atsakovas nurodė, jog jis ir mamą prižiūrėdavęs, jai matuodavęs kraujospūdį, net gi tai būdavę ir naktį. Jis (tėvas) žinojo visus savo vaikus ir taip sakęs notarei, kai ji jo paklaususi, bet jis norėjęs viską užrašyti man (atsakovui). Atsakovas paaiškinęs, jog 2006 metais susirgęs tėvas gydėsi ir pasigydė; jam buvo sunku atsikelti, judėti, bet paskui tėvas išsijudino. Nors gydytojas iš pradžių kalbėjęs apie operaciją tėvui, buvusi temperatūra aukšta, bet praėjo viskas. Tėvas judėjo nedaug, bet po motinos mirties, 2010 metais, po laidotuvių kitą dieną, nes brolis Vladislavas išgėrinėjęs, sesuo iš karto buvo paguldyta į ligoninę, jis buvęs nepriežiūroje, todėl atėjo pas jį, A. U.. Pilnai pradėjęs nebevaikščioti dėl savo senatvės; atsakovas vežiodavęs tėvą pas gydytojus. Slauga tėvui buvo nustatyta dar iki mamos mirties. Tėvo psichikos būklė buvusi normali, o fiziškai jam buvę sunku. Atsakovas nurodęs, kad su tėvu gyvena nuo vaikystės ir visada, nors ir turi savo šeimą, bet gyvena visi viename name. Jis (atsakovas) nuosavo namo neturi. Motinai mirus kasdieninę tėvo priežiūrą vykdė jo žmona Irena, kuri nedirbo, augino vaikus, gaudavo už juos išmokas, o sesuo padėdavo tėvą prižiūrėti iki motinos mirties, t.y. iki 2010 metų. Nei sesuo, nei brolis niekuo atsakovui nepadėdavo, nieko neduodavo, kad prižiūrėti tėvą. Prie tėvo gaunamų pinigų, tėvo priežiūrai, namo priežiūrai jam (atsakovui) tekdavę pridėti savųjų pinigų. Dar prieš motinos mirtį grįžęs gyventi brolis S. U. iš savo šeimos. Nurodė, kad tėvai abu padovanojo visą žemę jam, A. U., nes tokia buvusi jų valia. Apie testamento sudarymą su tėvu kalbėjo, tėvas prašė tik nuvežti pas notarą, nes jis silpnai jautėsi. Po sudaryto testamento, atsakovas apie testamentą nekalbėjęs su tėvu. Atsakovas nurodė, kad sesuo K. galėjusi ateiti tada, kai jis būdavęs namie, nes pati ji sirgusi. Atsakovas prašo tėvo valią išpildyti, nes sesuo yra serganti, o brolis irgi.

41Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė G. G. nesutiko su ieškiniu atsiliepime išdėstytais motyvais ir nurodė nesutinkanti su ieškovės atstovės pozicija, jog jau po ekspertų išvados, reiktų dar papildomai rinkti duomenis apie jau nustatytas diagnozes ir iš jų padarytas išvadas. Kalbėti abstrakčiai ir nesutikti su ekspertų išvada, yra šalių teisė. Atstovė nurodė, kad ieškinys palaikomas pagal jame esančius įrodymus, tačiau jau iš pradžių buvo matyti, jog įrodymų nepakanka. Jei po 2006 m. įvykusio insulto testatoriui, pasakytina tai, kad po šio ligos įvykio, testatorius atliko ne tik testamento sudarymą, bet ir kitus veiksmus: surašytas įgaliojimas notarinėje, dokumentų dėl žemės mokesčio lengvatos pasinaudojimo užpildymas, kas patvirtina, jog testatorius išreiškęs juose savo valią. Todėl nėra pagrindo teigti, kad po insulto testatorius negalėjęs atlikti veiksmų, priklausančių nuo jo valios. Be to, pažymėtina, jog asmuo yra susitvarkęs kitus žemės klausimus, priimdavęs atnešamą pensiją. Pasakytina, kad nė vienas liudytojas nepasakė, jog asmuo (testatorius) turėjęs sutrikimų, jog nepažinęs aplinkinių, kai pažymėtina, jog liudytojai tik artimos aplinkos asmenys, pažįstami. Jeigu ieškovė teigia, kad užtenka įrodymų, tada nesuprantama kam reikalinga buvo ekspertizė. Svarbu ir tai, kad testamentas yra patvirtintas notaro, kuris asmeniškai tiesiogiai bendravo su testatoriumi ir tik įsitikinęs asmens valia, surašė testamentą, kurį patvirtino; kalbėta testatoriui suprantama kalba. Pažymėjo tai, kad patvirtino testamentą ir įgaliojimą du skirtingi notarai, valstybės įgalioti asmenys, todėl remtis tik ieškovės prielaidomis nėra pagrindo. Tai, kad asmuo turėjo fizinę negalią, sunku buvo judėti, jam reikėjo pagalbos, todėl logiška, kad stengėsi užsitikrinti pagalbą, kurio naudai surašė testamentą, būtent A. U.. Be to, nėra duomenų, kad kažkas kitas rūpintųsi S. U., todėl sūnaus pastangos S. U. buvo matomos, kad sūnus rūpinosi motina, rūpinosi ir juo, testatoriumi. Tai patvirtina įrodymai. Sudarytas testamentas to sūnaus naudai, kuris rūpinosi testatoriumi. Ieškovė, pateikdama dokumentus, nepateikė testamento, tai buvo prašyta prijungti dokumentus iš kitos, jau išnagrinėtos bylos. Iš išnagrinėtos bylos duomenų matyti, kad A. U. brolis S. U. neprisidėjo prie namų išlaikymo, nors atsakovas sutiko, kad jis gyvena namuose, kai buvo nagrinėjama byla dėl juridinio fakto nustatymo. A. U. prižiūrėjo abu sergančius tėvus, ką tėvai matė ir suprato. Pasakytina, kad testatorius buvo asmuo, sergantis kvėpavimo sutrikimais. Ieškovo pozicija nenuosekli, turėjo pateikti esmę, nors kalbėta buvo apie viską ir labai daug. Notaro patvirtintas testamentas labiau įrodo, kad suprato savo veiksmus testatorius, nei nesuvokė. Byla civilinė, teismas visus prašymus patenkino, dokumentus visus išreikalavo ir jokiu būdu nėra tai ieškovės apribojimas. Juolab nė vienas gydytojas nepažymėjęs, kad asmuo buvo kažko nesupratęs ir panašiai. Nurodo, kad ieškovas remiasi dokumentais, bet kokiais dokumentais nenurodo; ieškovas ekspertizės neskundė; ekspertas daro išvadą, bet ne diagnozę paneigia. Testatoriaus valia turi būti ginama. Vadovaujantis įrodymais, teisės aktais ieškinį atmesti.

42Tretysis asmuo S. U. ankstesniame teismo posėdyje palaikė ieškinį ieškinyje išdėstytais pagrindais, o trečiojo asmens atstovė Z. M. teismo posėdyje nurodė, jog ieškinys pagrįstas ir įrodytas ir mano, jog ekspertizės aktas su trūkumais ir tai nėra piktnaudžiavimas, jei prašo papildomų liudytojų iškvietimo jau esant ekspertizės aktui. Nurodė, jog pats ekspertas pažeidė Teismo ekspertizės įstatymą, jo 12, 24 straipsnius. Ekspertas susirgimų nediferencijavo, ligos pasekmių ligoniui nenurodė, nepaneigė gyd. V. A. diagnozės dėl demencijos. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikai visi lygūs ir kaip galėję, taip rūpinęsi savo tėvais. Ieškovė slaugė tėvą tol, kol pati susirgusi. Atsakovas neprileido prie tėvo kitų asmenų, vaikų, nes turėjo interesą daryti įtaką ir įgyti turtą. A. U. valioje buvo tėvas, todėl tikrosios valios S. U. neišreiškė. Atstovė pažymėjusi, kad tretysis asmuo yra labai nustebęs tokia tėvų pozicija – paliktas turtas tik A. U. ir nurodė, kad tai buvę ne tėvų, bet A. U. valia gauti dovanų, paskui ir namą testamentu. Nurodė, kad jis (tretysis asmuo) irgi dirbęs ūkyje (laikė arklius, gyvulius), nėra tėvų atžvilgiu padaręs neteisėtų veiksmų. Sesuo yra prižiūrėjusi tėvą; nuo 2006 metų testatorius turėjęs kelis infarktus, diagnozuotos ligos, o nuo 2008 metų paskirta priežiūra. Rašytiniai įrodymai rodo, kad tėvas sirgęs demencija. Nurodė, kad A. U. visiems diktavo sąlygas ir įtakojo tėvų sprendimams. Atsakovo valioje buvęs tėvas, kurį pats vežiojo pas notarą, apribojo tėvo bendravimą su kitais, darė jam valingą įtaką. Testamento sudarymas atsakovo inicijuotas savo naudai ir turi būti panaikintas nurodytais pagrindais.

43Ieškinys atmestinas.

44Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje pažymima, jog bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-453/2012). Taigi asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pažymėtina, kad kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (( - ) straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti būtent teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-451/2005, Nr. 3K-3-278/2009, Nr. 3K-3-421/2009).

45Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad 2013-02-15 mirė S. U. (mirties liudijimo kopija, t.1, b. 11), kuris buvo ieškovės K. K., atsakovo A. U. ir trečiojo asmens S. U. tėvas (t. 1, b.l. 10, 12-14; c.b. Nr.2-166-860/2014 t.1, b.l. 5-6, 11, 46-49). Testatorius S. U. 2011-04-15 testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 37 –ojo notaro biuro notarės S. K., notarinio registro Nr. SK-2073, savo mirties atveju sudarė testamentą, kuriuo: 1. Man (S. U.) nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bei visas turtines ir neturtines teises, kurie man priklausys man mano mirties dieną, aš palieku savo sūnui A. U., a.k. ( - ) (c.b. Nr.2-166-860/2014 t.1, b.l. 73).

46Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu S. U. vardu 2011-04-15 sudarytą testamentą, kuriuo testatorius visą savo turtą paliko vienam sūnui A. U. ir savo reikalavimą grindžia tuo, kad testatorius S. U. testamento surašymo metu sunkiai sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, paremta medicinine dokumentacija ir bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad komisija įvertinusi pateiktą informaciją pateikė išvadą teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. ( - )2015 (t. 1, b.l. 170-174), kurioje, atsakant į teismo pateiktus klausimus apie S. U. psichinę būseną 2011-04-15 testamento sudarymo metu, nurodyta, jog „S. U. iki savo mirties, tai yra 2013-02-15, psichikos ligomis nesirgo (psichikos sutrikimų neturėjo). S. U. testamento sudarymo metu 2011-04-15 galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (2011-05-05 neurologo diagnozuota demencija yra kliniškai nepagrįsta)“. Kaip matyti, išvadoje kategoriškai patvirtinta, jog testatorius testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nurodyta, jog, testatoriaus liga yra kliniškai nepagrįsta.

47Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė. ( - ) straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (( - ) straipsnis). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-183/2012). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-426/2011, Nr. 3K-3-469/2011).

48Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos A. T. jau yra pažymėjęs, kad teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, jog testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija. Pvz., kai pateikiama išvada, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl progresuojančios ligos, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turi būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus. Paprastai tokia asmens fizinė ir mentalinė būklė yra pastebima aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juolab artimųjų giminaičių, kurių moralinė pareiga rūpintis testatoriumi kai kuriais atvejais įgyja ir teisinę formą (pvz., CK 3.205 straipsnyje įtvirtinta vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis) (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-453/2012).

49Minėtame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. ( - )2015 matyti, kad medicininėje dokumentacijoje, asmens sveikatos istorijoje įrašai pradėti rašyti nuo 1989 metų. Vilniaus r. centrinės poliklinikos U. S. asmens medicininėje kortelėje esantis 1989-02-09 gydytojo įrašas nurodo testatoriaus kreipimosi į gydytojus priežastį:„dusulys, skauda nugarą ir galvą, šlapinasi dažnai po nedaug. Objektyviai: ryklės lankai raudoni, alsavimas šiurkštus; pavieniai drėgni ir daug birzgiančių karkalų; skausmingas stuburas kryžmeninėje dalyje; diagnozuotas obstrukcinio bronchito paūmėjimas; galvos smegenų kraujotakos sutrikimas“.

501998 m. išrašas, iš kurio nustatyta, jog S. U. diagnozuotas lėtinis obstrukcinis bronchitas, paūmėjimas; ta pati diagnozė ir 1999 m. 1999-04-07 išduotas siuntimas ištyrimui ir konsultacijai atžymėta diagnozė pirminė arterinė hipertenzija, II st. Vidutinio sunkumo eiga. Psoriazė. Nutukimas III laipsnio. Cukrinis diabetas.

512003-07-22, 2004-02-13 išrašuose nurodyta, kad S. U. liga ta pati ir pažymėta, jog vargina kosulys, sunku kvėpuoti. Tokie pat įrašai ir 2005-06-03, 2005-09-19, 2006-10-11, 2007-06-08, kuriuose diagnozė lėtinis obstrukcinis bronchitas. Tik 2004-08-24 įraše diagnozė kita, patikslinta - lėtinė obstrukcinė plaučių liga.

52Iš S. U. 2006-04-27 -04-21 ligos istorijos Nr. 6D582, matyti, jog jis gydytas Santariškių klinikose. Klinikinė diagnozė: (būklė po intracerebrinės kraujosruvos kairėje temporoparietalinėje srityje) galvos smegenų edema; dalinė sensomotorinė afazija; dešinioji hemiparezė; lėtinė obstrukcinė plaučių liga; sunki eiga; lėtinis kvėpavimo nepakankamumas. Nervų sistemos būklė: aukštoji nervinė veikla, pacientas sąmoningas, kontaktiškas, į klausimus atsako, kalba tyliai, kalba sutrikusi, yra dalinė sensomotororinėdisfazija, disfagija. Pasilyginusi dešinioji nazolabialinė raukšlė, galūnių sausgyslių refleksai: dešinėje didesni nei kairėje; dešinėje teigiamas Bare simptomas; yra patologiniai refleksai; jutimų sutrikimų nenurodo; sutrikusi koordinacija. Neatlieka nosies mėginio bei kelio kulno mėginio. Pusiausvyra: sėdėdamas pusiausvyrą išlaiko, lovoje apsiverčia, atsisėda su pagalba, nestovi, nevaikšto; pavalgo paduotą susmulkintą maistą. Asmens higienos reikmėse ir apsitarnavimo veiksmuose reikalinga didelė pagalba. Iš 2006-04-13 atliktos galvos smegenų kompiuterinės tomografijos: kairėje srityje matoma intracerebrinėhemoragija T srityje, rezorbcijos fazėje. Būklė išrašant: būklė kiek pagerėjo, stabilizavosi, reabilitacija ribojama paciento terapinės būklės, dėl kurios buvo apsunkintas mobilumas, aptarnavimas, dėl dusulio menkiausio fizinio krūvio metu. Sąmoningas, kontaktiškas, kalba išlieka ribota, sensomotorinėsdisfazijos- balsas silpnas, prastas fonacinis kvėpavimas, automatizuota kalba fragmentiška; elementariai komandas suvokia, vykdo; nerašo, neskaito, artikuliacinio aparato judesiai pasyvūs, springsta rydamas skystą maistą, savarankiškai pavalgo paduotą susmulkintą maistą.

532006-04-21 -06-19 testatorius gydytas Vilniaus r. CP Šumsko palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje (ligos ist. Nr. 45), kurioje yra 2006-06-19 gydytojų įrašas: bendra būklė vidutinio sunkumo, ligonis pavaikšto, pats pavalgo; namo išrašomas būklei pagerėjus; rekomenduojamas gydymas ambulatoriškai.

542008-03-14 S. U. diagnozuotas lėtinis obstrukcinis bronchitas.

552008-06-26 Gydytojų konsultacinė komisija (GKK) nustatė, kad ligonis (S. U.) dūsta, gulintis lovoje, praktiškai nejuda, gali nedaug judinti kairę ranką, šiek tiek kairę koją; negali suspausti net nykščio. Ligonis persirgęs hemoraginiu insultu, labai ryški dešinės pusės hemiparezė. Konsultuotas pulmonologo, dgn.: lėtinė obstrukcinė plaučių liga, sunki eiga. Lėtinis kraujotakos nepakankamumas; būklė po hemoraginio insulto, ryški dešinės pusės hemiparezė.

562008-11-27, 2009-01-25 gydytojų atžymėta dgn.: gulintis, tuštinasi ir šlapinasi į lovą; dusulys išlieka, plaučiuose daug sausų ir drėgnų karkalų; diagnozė ta pati; išmatų ir šlapimo nelaiko. 2009-10-13 dgn.: lėtinė obstrukcinė plaučių liga.

57Nuo 2008-06-26 iki 2011-06-25 S. U. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

582010-12-16 gydytojų įrašas: bendra būklė vidutinio sunkumo, dgn.: lėtinis obstrukcinis bronchitas. Ta pati diagnozė gydytojų konstatuota ir 2011-01-27, vargina dusulys, o 2011-02-04 – nurodyta būklė stabili.

592011-02-24, 2011-03-27, 2011-04-14, 2011-04-21 pažymėta, jog S. U. dūsta, sunkiai kvėpuoja, vargina dusulys; nurodyta diagnozė: LOPL.

602011-05-05 S. U. konsultuotas neurologo, kurio dgn.: lėtinė galvos smegenų išemija; padariniai po hemoraginio insulto; rankų ryški parezė; kojų plegija; labai ryškus judėjimo funkcijų sutrikimas; bulbarinis sindromas; dubens organų disfunkcija; demencija.

61P. S. U. 2011-05-30 apžiūrėtas namuose, gydytojo pažymėta: dūsta, gulintis lovoje, nejuda, skundžiasi galvos skausmu, svaigimu; dgn.: P. P. po hemoraginio insulto; dubens organų funkcijų sutrikimas.

622011-06-02 S. U. siųstas į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, o 2011-06-17 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai. Siuntimo į minėtą tarnybą Nr. 16 nurodytos dgn.: lėtinė obstrukcinė plaučių liga; intracerebrinio kraujavimo pasekmės (po insulto); išmatų ir šlapimo nelaikymas.

63S. U. buvo apžiūrėtas 2011-06-15, gydytojo atžymint: būklė stabili, skundų neturi, dgn. : P. P. po galvos smegenų insulto.

64Taip pat gydytojų atžymėjimai padaryti S. U. apžiūrėjus ir 2011-07-07 (apžiūrėtas namuose, dūsta, kosti; priežiūra normali), 2011-08-30 (vargina dusulys, vaistus vartoja reguliariai, diagnozė ta pati), 2011-09-29 (apžiūra namuose, priežiūra gera, dgn.: LOPL), 2011-10-13 (dūsta, labai svaigsta galva,; vaistus vartoja reguliariai), 2011-11-23 (pažiūra namuose, vaistus vartoja; priežiūra gera), 2011-12-21 (paimtas kraujas gliukozei, gliukozė normoje, vaistų fone būklė stabili).

652012-02-23 pažymėta, jog pragulų nėra; dgn.: LOPL; plaučių nepakankamumas 3 stadija; pneumosklerozė; lėtinė galvos smegenų išėmija; padariniai po galvos smegenų insulto.

66Ligonis pastoviai gydytojų buvo lankomas namuose: 2013-01-24 atžymėta, kad bendra būklė be ryškesnės dinamikos; dusulys; sutrikusi dubens organų funkcija; pragulų nėra; diagnozė ta pati. 2013-02-08 atžymėta diagnozė ta pati.

672013-02-15 gydytojo įrašas, jog ligonis mirė namuose; iškviesta GMP; diagnozuota mirtis; smurto žymių nerasta.

68Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Dėl eksperto išvados vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs tokias taisykles, kad: eksperto išvada teismui neprivaloma; ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti, jeigu ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-54/2009).

69Taigi teismo vertinimu, specialistai iš medicininių duomenų negalėjo padaryti išvados, kad testatoriui buvusi diagnozuota demencija, kadangi apie testatoriaus abejotiną psichinę būklę nėra jokių medikų įrašų medicininiuose dokumentuose, priešingai, medicininių dokumentų duomenys leidžia vertinti testatorių kaip socialiai orientuotą, gebantį bendrauti pagal savo fizines galimybes. Be to pažymėtina, jog ši informacija iš rašytinių įrodymų (iš medicininių dokumentų) dera ir su liudytojų paaiškinimais duotais teismo posėdžių metu, kad testatorius liudytojus pažinojęs, su jais bendravęs, liudytojams buvo žinoma testatoriaus fizinė negalia. Kaip jau minėta, pagal ( - )straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-503/2009).

70Į bylą ieškovės buvo pateikti įrodymai (t.1 b.l. 137-144), duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, kurie priešingi ekspertizės akto išvadai, t. y. kad S. U. sudarydamas testamentą, patvirtintą 2011-04-15, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės akto duomenys prieštarauja pateiktiems ieškovės įrodymams ir paaiškinimams, būtent, kad S. U., kaip teigia ieškovė, buvo diagnozuota demencija. Kaip jau minėta, 2011-05-05 S. U. buvo konsultuotas neurologo, kuris nurodęs sekančią diagnozę: lėtinė galvos smegenų išemija; padariniai po hemoraginio insulto; rankų ryški parezė; kojų plegija; labai ryškus judėjimo funkcijų sutrikimas; bulbarinis sindromas; dubens organų disfunkcija; demencija. Tačiau kaip nurodyta teismo ekspertų išvadoje, demencijos diagnozė nepagrįsta nei neuropsichologiniais tyrimais, nei pažintinių funkcijų tyrimais, nei vizualiniais. Be to, byloje esančiame 2013-10-15 (nurodyta klaidinga data) siuntime iš Naujosios Vilnios bendrosios praktikos gydytojo kabineto dokumento formos Nr. 027/A matyti atžymėta diagnozė: P. P.. Labai ryškus judėjimo funkcijų sutrikimas. Bulbarinis sindromas. Dubens organų disfunkcija. Demencija. Tačiau vėl gi pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo ekspertų pastabomis, jog demencija nepatvirtinta nei radiologiniais tyrimais, nei neuropsichologiniais testais, nei standartizuotos būsenos įvertinimo testais (MMSE – mini protinės būklės tyrimas).

71Taigi teismas neturi pagrindo nesutikti su surinktais medicininiais dokumentais pagrįstomis pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, kuriose nustatyta, kad S. U. daug metų sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga. 2006-03-26 sutrikus kalbai, nusilpo dešiniosios galūnės, buvo hospitalizuotas į Santariškių klinikų nervų ligų skyrių. Minėtoje klinikoje atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, nustatytos kraujosrūvos į galvos smegenis temporalinėje srityje, dėl ko išsivystė kalbos sutrikimai, dalinė sensomotorinėsdisfazija, rijimo sutrikimai, patologiniai refleksai, sutriko koordinacija, vystėsi rankų parezė ir paralyžius, šlapimo ir išmatų nelaikymas, S. U. išliko sąmoningas, kontaktiškas, į klausimus atsakinėjantis. Iš įrašų matyti, jog buvo gydomas dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, lėtinio obstrukcinio bronchito paūmėjimo, buvo slaugomas dėl išlikusių padarinių po galvos smegenų insulto, dėl judėjimo sutrikimų, negalėjimo atlikti asmens higienos ir savęs apsitarnavimo veiksmų, todėl jam buvusi reikalinga kitų asmenų pagalba. Silpnaprotystė (demencija) S. U. nebuvo nustatyta jokiais laboratoriniais, radiologiniais galvos smegenų tyrimais nei neuropsichologiniais testais, nei standartizuotos būsenos įvertinimo testais. Nebuvo konsultuotas psichiatro; kitų psichikos sutrikimų niekur nėra atžymėta.

72Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė prašė iškviesti gydytoją V. A. paaiškinti dėl testatoriui demencijos diagnozės įrašo medicininiuose dokumentuose. Pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizę atliko teismo psichiatras ekspertas, turintis 20 metų ekspertinio darbo stažą K. M.. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ( - ) straipsnio 1 dalis nustato teismo teisę, bet ne pareigą skirti pakartotinę ekspertizę ir jeigu teismas, nagrinėdamas bylą nenustato įstatyme įtvirtintų pagrindų skirti pakartotinę ekspertizę, neturi pareigos ją skirti vien tam, kad panaikintų dalyvaujančių byloje asmenų galimas abejones. Abejonių dėl pateikto šio eksperto išvados pagrįstumo nagrinėjamoje byloje nekilo, todėl teismui nebuvo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Be to, nei ieškovas, nei tretysis asmuo taip pat nesiekė tokios ekspertizės paskyrimo.

73Teismo vertinimu, ekspertizės akte nėra jokių išvadų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp S. U. ligos ir jo galimo visiško neveiksnumo, dėl ko testatorius būtų galėjęs nesuprasti savo veiksmų reikšmės sudarant ginčijamą testamentą, kadangi, iš medicininiose dokumentuose nėra jokių duomenų kokiu momentu liga (demencija) buvo išsivysčiusi, kad testatorius galėjęs prarasti gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, koks galėjo būti neveiksnumo laipsnis ir pan. Priešingai, didesnėje dalyje gydytojų atžymų, kurios neabejojančiai leidžia manyti, kad testatoriaus psichiniai gebėjimai nebuvo sutrikę taip, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, juolab, kad testatorių apžiūrinėję gydytojai buvę skirtingų gydymo įstaigų medikai, ir jei galimai vienam gydytojui neįvertinus paciento realios būklės tam tikru momentu, būklę būtų galėję įvertinti kiti medikai vėlesniais gydymo etapais. Objektyviais įrodymais, esančiais byloje, neginčijamai nustatyta, kad nuo 2008-06-26 iki 2011-06-25 S. U. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o nuo 2011-06-17 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai. 2011-06-02 Senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų siuntime į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Naujosios Vilnios bendrosios praktikos gydytojas V. A.), Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-1227 (Specialiųjų poreikių vertinimą atlikę Vilniaus IV-ojo NDNT teritorinio skyriaus vedėja Ž. Š. ir NDNT Vilniaus IV teritorinio skyriaus specialistas R. A.), p. 7, Pagrindinė diagnozė, nėra jokių duomenų apie tai, iš kurių būtų galima nustatyti kada testatoriui buvo diagnozuota demencija (t.1. b.l. 142-144, 132-136). Minėto dokumento 10 p. nurodyta, jog vertinimas atliekamas pagal medicininius dokumentus, o taip pat pažymėta, jog testatorius po 2006 m. hemoraginio insulto gydėsi ambulatoriškai, buvo sekamas BPG, neurologo, pulmonologo. Be to pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog S. U. buvo pradėta psichikos sveikatos centro asmens sveikatos istorija, nors asmens sveikatos istorijoje įrašai pradėti rašyti 1989 metais. Pažymėtina, jog minėtuose įrašuose apie paciento būklę yra gydytojų atžymėta, „pacientas sąmoningas, kontaktiškas, į klausimus atsako, kalba tyliai, kalba sutrikusi“. Minėtas įrašas atliktas prieš S. U. gydymo pradžią gydymo įstaigoje Santariškių klinikose bei pacientą išrašant iš šios gydymo įstaigos: „sąmoningas, kontaktiškas, kalba išlieka ribota, sensomotorinėsdisfazijos - balsas silpnas, prastas fonacinis kvėpavimas, automatizuota kalba fragmentiška; elementariai komandas suvokia, vykdo; nerašo, neskaito, artikuliacinio aparato judesiai pasyvūs, springsta rydamas skystą maistą, savarankiškai pavalgo paduotą susmulkintą maistą (Iš 2006-04-27 -04-21 ligos istorijos Nr. 6D582).

74K. S. U. sveikatos būklė buvo tokia, jog jis galėjo testamento sudarymo metu išreikšti savo valią, valdyti savo veiksmus 2011-04-15, patvirtina ir kitų byloje apklaustų asmenų – atsakovo, trečiojo asmens, o taip pat pateikti notarės paaiškinimai ir liudytojų parodymai. Liudytoja iš atsakovo pusės J. K. parodė, kad šalių tėvą S. U. pažinojo ir bendravo su juo ir iki, ir po 2010 metų iki jo mirties, iš pokalbių su juo pastarasis aplinką suvokė normaliai, buvo patenkintas savo sūnaus A. rūpestingumu. Liudytojas iš atsakovo pusės H. N. parodė, kad atsakovo tėvą S. U. matęs, pažinojęs, nepastebėjęs, kad būtų psichikos ligonis. Liudytojas iš atsakovo pusės P. N. parodė, kad atsakovo tėvą S. U. pažinojo nuo vaikystės, su juo bendravo, jie iš vieno kaimo. Su S. U. bendravęs neilgai, kalbėdavę kaip jam gyvenasi, kaip jis prižiūrimas, prisimindavo apie abiejų tėvus (jų tėvų namai kartu buvę), jo brolį, kurį gerai pažinojęs. Jis (S. U.) žiūrėdavęs televizorių. Nurodė, jog nežinojęs, net neįtaręs, kad jis (testatorius) galėtų sirgti, neatrodė toks. Liudytoja iš atsakovo pusės I. U. parodė, kad bendravo su S. U., jis nesirgo jokia psichikos liga, jį prižiūrėdavo, kalbėdavosi įvairiomis gyvenimiškomis temomis, jis pažinojęs ir kitus žmones. Nuo 2010 metų uošvis gyveno pas jos šeimą, o ji pažinojo vyro šeimą nuo 2000 metų, kai ištekėjo, iki pat uošvio mirties. Bendravimas buvo nepasikeitęs ar iki, ar po 2010 metų.

75Taigi iš byloje apklauso ne vieno liudytojo, iš jų parodymų galima spręsti, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią dėl testamento turinio.

76Ieškovės K. K., trečiojo asmens S. U. paaiškinimai ir liudytojų K. M., V. M. parodymai apie prastą testatoriaus S. U. būklę iki testamento sudarymo ir jo sudarymo metu nesudaro pagrindo spręsti, ar testamento pasirašymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kad negalėjęs suprasti savo veiksmų. Liudytoja iš ieškovės pusės K. M. parodė, kad senelis S. U. sirgo, kad su juo bendravusi epizodiškai: nuo 13 metų išsikraustė gyventi pas tėvą (t.y. maždaug nuo 1999 metų negyvenusi viename name su seneliu), o 2007 metais sukūrusi savo šeimą ir pripažino, jog senelio beveik nelankiusi todėl, kad neleisdavęs A. U.; negalėjusi apytiksliai pasakyti senelio mirties datos. Liudytojas iš ieškovės pusės V. M. nurodė, jog uošvės tėvą pažinojęs tris metus ir paaiškinęs, kad kol dar galėdavęs vaikščioti ateidavęs pabendrauti su jo žmona prie lango, tačiau nurodė, kad S. U. buvo sunku dėl fizinės negalios. Paaiškino, jog lankyti S. U. draudė A. U. šeima. Abu liudytojai teigę, jog S. U. juos žinojęs, pažindavęs, kalbėdavę apie jų vaikus.

77Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių leistinumų įrodymų, kad S. U. elgesyje buvo požymių, rodančių psichikos sutrikimą, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad prieš ir po ginčijamo testamento sudarymo S. U. savarankiškai tvarkė kai kuriuos reikalus, t. y. atlikinėjo eilę svarbių ir reikšmingų sprendimų susijusių su jo paties gerbūviu – 2010-03-26 išdavė įgaliojimą sūnui A. U. (1 t., b. l. 67-68), 2010-01-29 – 2013-12-30 laikotarpiu jo vardu atlikti mokėjimai už suvartotą elektros energiją, telefono linijos paslaugas, vietinės rinkliavos už komunalines paslaugas (1 t., b. l. 76-96), 2011-07-17 teiktas prašymas dėl specialiųjų poreikių nustatymo testatoriui, 2011-04-15 sudarė oficialų testamentą (c.b. Nr.2-166-860/2014 t.1, b.l. 73). Tai rodo, kad S. U. ne tik iki 2011 m. sudaryto testamento, bet ir po jo sudarymo, buvo sąmoningas, rūpinosi savo padėties reikalais, ką patvirtino ir liudytojai J. K., P. N., I. U..

78Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-443/2010, Nr. 3K-3-453/2012).

792011-04-15 testamentą patvirtino notarė S. K.. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.), privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 str.). Notarė detaliai ir nuosekliai paaiškino, kad testatorius S. U. testamentu paliko visą savo turtą ne svetimam asmeniui, o savo sūnui, kuris paskutinius metus jį slaugė, prižiūrėjo, rūpinosi. Nurodė, jog pati notarė asmeniškai bendravusi su testatoriumi bei įsitikinusi jo valia, testatorius pasakė savo vardą, pavardę ir pasakė, jog norįs surašyti testamentą ir visą turtą palikti vienam sūnui A. U.. Su S. U. notarė S. K. bendravo rusų kalba, t.y. kalba, kurią testatorius supratęs. Nors fiziškai testatoriui buvę sunku pasirašyti, drebėjo ranka, tačiau vis tik testamentą jis pasirašė savo ranka bei laisva valia. Šių duomenų visuma leidusi notarei daryti išvadą, kad tai buvęs sąmoningas ir gerai pasvertas asmens veiksmas (1 t., b. l. 44-48).

80Kiekvienas fizinis asmuo, palikėjas turi teisę ir gali palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybei bei juridiniams asmenims (CK 5.19 str.). Testamentą testatorius sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Įstatymo leidėjas numato, jog jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai netgi neturi reikšmės testamento teksto klaidos, jei tokios būtų, ar netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 straipsnis). Surinkti byloje įrodymai, notarės S. K. paaiškinimas, patvirtintas testamentas, paneigia ieškovės aplinkybes, jog sudarytame 2011-04-15 testamente nėra išreikšta testatoriaus S. U. laisva valia. Notarės paaiškinimu, S. U. atvyko pas notarę, notarės akivaizdoje (nors ir sunkiai) asmeniškai pasirašė, kaip numato įstatymas.

81Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be išdėstytų aplinkybių yra reikšminga tai, kad testatorius, visą gyvenimą pragyvenęs santuokoje, užauginęs sūnus, todėl testamento sudarymas galėjęs būti apsvarstytas bendrai dar abiejų gyvenant kartu sutuoktinių, ir tik įformintas vėliau, t.y. po mirusios sutuoktinės L. U.. Pažymėtina, kad nei notarei, nei gydytojams, nei byloje apklaustiems liudytojams J. K., P. N., I. U., kurie bendravo su S. U. betarpiškai prieš testamento sudarymą, jo sudarymo dieną, ir vėliau, nekilo abejonių dėl testatoriaus gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę: jis elgėsi sąmoningai, suprasdamas, kad serga, kad reikalinga kitų asmenų nuolatinė pagalba, todėl sąmoningai iš anksto išreiškė valią visą savo turtą palikti su juo gyvenančiam ir jį prižiūrėjusiam sūnui A. U.. Taigi toks S. U. atliktas patvarkymas dėl jam priklausančio turto jo mirties atveju laikytinas protingu ir jam naudingu. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, savo praktikoje yra konstatavęs, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kt.) (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-451/2005). Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-451/2005, Nr. 3K-3-278/2009, Nr. 3K-3-421/2009).

82Pažymėtina ir tai, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Nagrinėjamoje byloje yra prieštaravimų ne tik tarp šių kriterijų, bet ir medicininis kriterijus nėra vienareikšmis: yra prieštaravimų tarp pomirtinės ekspertizės akto ir testatorių gydžiusių gydytojų atžymų. Taigi tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinanti įrodymų visuma, o nagrinėjamoje byloje įrodymų nepakanka tokiai išvadai padaryti. Priešingai, byloje nustatyta, kad ginčijamas testamentas visiškai atitiko palikėjo valią ir jo interesus. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.

83Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Šios bylos nagrinėjimo metu šalys turėjo galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (tarp jų – užduoti klausimus liudytojams, teikti įrodymus ir pan.) bei jomis laisvai disponavo. Įvertinęs faktinius bylos duomenis, t.y. šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, taip pat ekspertizės akto išvada, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei ( - ) straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, teismas laiko nustatytomis bylos aplinkybes, kad testatorius S. U. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė, jo valia išreikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka, todėl ieškovės K. K. ieškinys atsakovui A. U., trečiasis asmuo S. U., Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarė S. K., Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notaras Tomas P. V., dėl testamento nuginčijimo, atmestinas.

84Teisės į teisingą teismą įgyvendinimas neatskiriamas nuo teisės byloje naudotis teisine pagalba, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 99 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia advokatai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta, kad atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų arba 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (14 straipsnio 4 dalis).

85Įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“. CPK 99 straipsnyje numatytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas valstybei: šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

86Pagal teismui pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-20 sprendimu ir tarnybos 2016-02-23, ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus LR CPK 88 straipsnio 1 d. 6, 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (LR ( - ) straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo (t.2, b.l. 27-28). Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovei antrinę teisinę pagalbą teikė, ieškinį parengė advokatė J. U., o antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas sudaro 393,72 Eur.

87Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmestinas, taip pat į tai, kad ieškinyje yra pateiktas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, teismui gavus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, iš ieškovės nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 393,72, ir teismo psichiatrijos ekspertizės išlaidos, kurias sudaro 386,50 Eur (t.1, b.l. 171; CPK 99 straipsnis, 96 straipsnis).

88Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 27,32 Eur, todėl remiantis CPK 99 straipsniu, 96 straipsniu, nurodytos 27,32 Eur išlaidos valstybės naudai iš ieškovės nepriteistinos.

89V. C. proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

90ieškovės K. K. ieškinį atsakovui A. U., tretiesiems asmenims S. U., Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarei S. K., Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notarui Tomui P. V., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pripažinimo negaliojančiu, atmesti.

91Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,... 2. dalyvaujant ieškovei K. K., jos atstovui advokatei J. U., dalyvaujant... 3. viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės K. K.... 4. ieškiniu ieškovė K. K. (b.l. 2-5) prašo teismo: S. U. (asmens kodas ( - ))... 5. Po tėvo mirties liko palikimas, t.y. 1/2 dalis jam priklausiusio nekilnojamojo... 6. Tėvui mirus sužinojo, jog pastarasis 2011-04-15 visą jam priklausiusį... 7. Kaip žinia, testamentas yra asmeninis, vienašalis įstatymo nustatyta tvarka... 8. Teismui paaiškina, jog 2006 m. balandžio mėnesį jų tėvui S. U. buvo... 9. Todėl įvertinus šias aplinkybes yra tos nuomonės, jog tėvas, nors ir... 10. Vertinant mirusiojo S. U. sudarytąjį testamentą šiais aspektais... 11. 2006 m. po S. U. ištikusio insulto sumažėjus jo fizinėms galimybėms bei... 12. Dar viena aplinkybė įgalinanti S. U. sudarytojo testamento turinį vertinti... 13. Taigi, reziumuodama išdėstytas aplinkybes pagrįstai teigia, jog mirusiojo S.... 14. Taip pat mano, kad sprendžiant testamento pripažinimo negaliojančiu... 15. Taip pat šiuo ieškiniu atsakovui A. U. reiškia reikalavimą dėl... 16. Atsakovas A. U. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 60-64) nurodo, kad nesutinka su... 17. Tretysis asmuo Vilniaus m. 37-ojo notaro biuro notarė S. K. atsiliepimu į... 18. 2011 m. balandžio 15 d. Vilniaus m. 37-ojo notaro biuro notarė S. K.... 19. Lietuvos A. T. pasisakydamas dėl LR CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo,... 20. Atsižvelgiant į tai, svarbu atkreipti dėmesį, kad S. U. testamentu paliko... 21. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos A. T. yra ne kartą pasisakęs, kad... 22. Nurodė, jog notarė S. K. yra sudariusi notarų profesinės civilinės... 23. Prašo civilinę bylą Nr. 2-1911-341/2014 nagrinėti iš esmės pagal byloje... 24. Tretysis asmuo Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notaras Tomas P. V. (b.l.... 25. Byloje apklausti liudytojai (t.1, b.l. 127-128;157-158):... 26. Liudytoja iš ieškovės pusės - K. M. - parodė, kad ji yra ieškovės dukra,... 27. K. M. nurodė, jog gyvendama kartu pas močiutę ir senelį (iki išeinant pas... 28. K. M. nurodė, jog nebegyvenant, t.y liudytojai išėjusi pas tėvą gyventi,... 29. Nurodė, jog mamos ir senelio santykiai buvę geri: mama valgyti darė,... 30. Liudytojas iš ieškovės pusės - V. M. - ieškovės žentas parodė, kad S.... 31. Liudytoja iš atsakovo pusės J. K. – buvusi proceso dalyvių kaimynė,... 32. Liudytojas iš atsakovo pusės H. N. - atsakovo žmonos brolis parodė, kad... 33. Liudytojas iš atsakovo pusės P. N. - atsakovo žmonos dėdė, gyvenantis... 34. Liudytoja iš atsakovo pusės I. U. - atsakovo žmona parodė, kad bendravo su... 35. 2014-05-17 teismo nutartimi (t.1, b.l. 159-166) paskirta ambulatorinė... 36. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos... 37. Teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei K. K., jos atstovei advokatei J. U.,... 38. Teismo posėdžio metu, kaip ir ankstesniuose, ieškovė palaikė ieškinį... 39. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė J. U. palaikė ieškinį... 40. Teismo posėdžio metu, kaip ir ankstesniuose, atsakovas A. U. nesutiko su... 41. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė G. G. nesutiko su ieškiniu... 42. Tretysis asmuo S. U. ankstesniame teismo posėdyje palaikė ieškinį... 43. Ieškinys atmestinas.... 44. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 45. Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių ir liudytojų... 46. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu S. U. vardu 2011-04-15 sudarytą... 47. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė... 48. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos A. T. jau... 49. Minėtame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. ( - )2015 matyti, kad... 50. 1998 m. išrašas, iš kurio nustatyta, jog S. U. diagnozuotas lėtinis... 51. 2003-07-22, 2004-02-13 išrašuose nurodyta, kad S. U. liga ta pati ir... 52. Iš S. U. 2006-04-27 -04-21 ligos istorijos Nr. 6D582, matyti, jog jis gydytas... 53. 2006-04-21 -06-19 testatorius gydytas Vilniaus r. CP Šumsko palaikomojo gydymo... 54. 2008-03-14 S. U. diagnozuotas lėtinis obstrukcinis bronchitas.... 55. 2008-06-26 Gydytojų konsultacinė komisija (GKK) nustatė, kad ligonis (S. U.)... 56. 2008-11-27, 2009-01-25 gydytojų atžymėta dgn.: gulintis, tuštinasi ir... 57. Nuo 2008-06-26 iki 2011-06-25 S. U. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos... 58. 2010-12-16 gydytojų įrašas: bendra būklė vidutinio sunkumo, dgn.: lėtinis... 59. 2011-02-24, 2011-03-27, 2011-04-14, 2011-04-21 pažymėta, jog S. U. dūsta,... 60. 2011-05-05 S. U. konsultuotas neurologo, kurio dgn.: lėtinė galvos smegenų... 61. P. S. U. 2011-05-30 apžiūrėtas namuose, gydytojo pažymėta: dūsta,... 62. 2011-06-02 S. U. siųstas į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, o... 63. S. U. buvo apžiūrėtas 2011-06-15, gydytojo atžymint: būklė stabili,... 64. Taip pat gydytojų atžymėjimai padaryti S. U. apžiūrėjus ir 2011-07-07... 65. 2012-02-23 pažymėta, jog pragulų nėra; dgn.: LOPL; plaučių nepakankamumas... 66. Ligonis pastoviai gydytojų buvo lankomas namuose: 2013-01-24 atžymėta, kad... 67. 2013-02-15 gydytojo įrašas, jog ligonis mirė namuose; iškviesta GMP;... 68. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo... 69. Taigi teismo vertinimu, specialistai iš medicininių duomenų negalėjo... 70. Į bylą ieškovės buvo pateikti įrodymai (t.1 b.l. 137-144), duoti... 71. Taigi teismas neturi pagrindo nesutikti su surinktais medicininiais dokumentais... 72. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė prašė iškviesti gydytoją... 73. Teismo vertinimu, ekspertizės akte nėra jokių išvadų, patvirtinančių... 74. K. S. U. sveikatos būklė buvo tokia, jog jis galėjo testamento sudarymo metu... 75. Taigi iš byloje apklauso ne vieno liudytojo, iš jų parodymų galima... 76. Ieškovės K. K., trečiojo asmens S. U. paaiškinimai ir liudytojų K. M., V.... 77. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių leistinumų įrodymų, kad S. U.... 78. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra... 79. 2011-04-15 testamentą patvirtino notarė S. K.. Notarė, būdama valstybės... 80. Kiekvienas fizinis asmuo, palikėjas turi teisę ir gali palikti visą savo... 81. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be išdėstytų aplinkybių yra... 82. Pažymėtina ir tai, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo... 83. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo,... 84. Teisės į teisingą teismą įgyvendinimas neatskiriamas nuo teisės byloje... 85. Įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas... 86. Pagal teismui pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, Valstybės... 87. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmestinas, taip pat į... 88. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 27,32 Eur,... 89. V. C. proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas... 90. ieškovės K. K. ieškinį atsakovui A. U., tretiesiems asmenims S. U.,... 91. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...