Byla 2A-1525-661/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko,

2teisėjų Dalios Višinskienės ir Liudos Uckienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. G. ir V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovų J. G. ir V. T. ieškinį atsakovui E. G. dėl baudos priteisimo už sutartinės prievolės nevykdymą.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė

6Ieškovai J. G. ir V. T. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo E. G. 9 100 Lt baudos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-08-21 tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu pardavė atsakovui visas jiems priklausiusias UAB „Technologijų skliautai“ paprastąsias vardines akcijas su visomis susijusiomis turtinėmis bei neturtinėmis akcininkų teisėmis. Sutarties 8 punktu atsakovas buvo įsipareigojęs per 40 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo pakeisti UAB „Technologijų skliautai“ registracijos ir buveinės adresą, informuoti VĮ Registrų centrą apie UAB „Technologijų skliautai“ valdymo organų, akcininkų pasikeitimą, o Valstybinę mokesčių inspekciją – apie už UAB „Technologijų skliautai“ apskaitos tvarkymą atsakingo asmens pasikeitimą. Už šių įsipareigojimų nevykdymą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovams 50 Lt baudą už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutarties 8 punktą neįvykdė, ieškovai, atsižvelgdami į tai, kad ieškiniams dėl netesybų priteisimo taikomas 6 mėnesių senaties terminas, prašė priteisti 9 100 Lt baudą (50 Lt x 182 dienos).

7Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkąs, kadangi patys ieškovai netinkamai vykdė sutartį, neperdavė jam banko sąskaitos kodų kodatoriaus (dėl to atsakovas negali tinkamai vykdyti įmonės veiklos). Be to, ieškovai neįrodė, kad patyrė kokių nors nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo (dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį).

8Ieškovai 2010-04-13 pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydami priteisti iš atsakovo 42 850 Lt baudos ir bylinėjimosi išlaidas.

9Atsakovas E. G. nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, ieškovai prašė priimti sprendimą už akių.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo E. G. lygiomis dalimis ieškovų J. G. ir V. T. naudai 4 285 Lt netesybų (baudos), t.y. po 2 142,50 Lt baudos kiekvienam ieškovui ir 252 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 126 Lt bylinėjimosi išlaidų kiekvienam ieškovui. Teismas konstatavo, jog iš 2006-08-21 tarp šalių sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad šios sutarties 8 punktu atsakovas įsipareigojo per 40 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo pakeisti UAB „Technologijų skliautai“ registracijos ir buveinės adresą, informuoti VĮ Registrų centrą apie UAB „Technologijų skliautai“ valdymo organų, akcininkų pasikeitimą, o Valstybinę mokesčių inspekciją – apie už UAB „Technologijų skliautai“ apskaitos tvarkymą atsakingo asmens pasikeitimą. Už šių įsipareigojimų nevykdymą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovams 50 Lt baudą už kiekvieną pradelstą darbo dieną. Tą pačią dieną (2006-08-21) tarp šalių buvo sudarytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo, be kita ko, atsakovas patvirtino, jog iš ieškovų gavo UAB „Technologijų skliautai“ priklausantį slaptažodžių generatorių, susietą su bendrovės atsiskaitomąja sąskaita. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2010-12-06 išrašo matyti, kad E. G., kaip UAB „Technologijų skliautai“ vadovas, VĮ Registrų centre buvo įregistruotas 2006-09-11, kaip nurodytos bendrovės dalyvis (akcininkas) – 2008-12-23. 2010-03-08 dienai UAB „Technologijų skliautai“ nebuvo pateikusi jokių dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti pakeisti nurodytos bendrovės duomenys mokesčių mokėtojų registre. Ieškovų teigimu, aplinkybę, kad atsakovas neįvykdė 2006-08-21 sutarties 8 punktu prisiimtų įsipareigojimų, jie sužinojo susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga 2009-08-29 apklausos metu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pakeistus UAB „Technologijų skliautai“ įstatus ir pakeistus duomenis apie bendrovės vadovą atsakovas įregistravo VĮ Registrų centre 2006-09-11, pakeistus duomenis apie bendrovės akcininką - 2008-12-23. Pakeisti duomenys apie už UAB „Technologijų skliautai“ apskaitos tvarkymą atsakingą asmenį iki 2010-03-08 Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nebuvo įregistruoti. Visus šiuos duomenų pakeitimus atsakovas privalėjo įregistruoti iki 2006-10-13. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovai nenurodė ir neįrodė, kokių nuostolių patyrė dėl to, jog atsakovas laiku neinicijavo duomenų apie juos, kaip įmonės UAB „Technologijų skliautai“ akcininkus, pakeitimo (akcininku nurodydamas save), taip pat duomenų apie UAB „Technologijų skliautai“ buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį pakeitimo. Nurodė, jog nuostoliai ieškovams galėjo atsirasti nebent dėl to, kad galimai buvo suklastotas 2006-09-28 vekselis. Pažymėjo, kad atsakovas baudžiamojoje byloje (ikiteisminiame tyrime) dėl vekselio suklastojimo nėra įtariamuoju. Ta aplinkybė, kad vekselio sudarymo metu ieškovai tebebuvo VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodyti kaip UAB „Technologijų skliautai“ akcininkai, galėjo turėti tik netiesioginės, neesminės įtakos suklastojant vekselį (jei baudžiamojoje byloje apskritai būtų nustatytas jo klastojimo faktas), kadangi sudarant vekselį, vekselio turėtojas paprastai pirmiausiai tikrina vekselio davėjų asmens (tapatybės) dokumentus. Be to, ieškovams inicijavus ikiteisminį tyrimą dėl vekselio suklastojimo, vykdomosios bylos, pradėtos ieškovų atžvilgiu, buvo užbaigtos, vykdomieji dokumentai grąžinti išieškotojui.

12Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai aiškiai neįvardijo, kokių nuostolių patyrė dėl tarp šalių sudarytos sutarties 8 punkto nevykdymo, turint omenyje tai, kad laiku nebuvo įvykdyta tik dalis šiame punkte numatytų įpareigojimų, taip pat turint omenyje tai, kad prašoma priteisti bendra netesybų suma – 42 850 Lt – yra neproporcingai didelė lyginant su akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta akcijų pardavimo kaina (5 000 Lt), siekiant sutarties šalių interesų pusiausvyros, siekiant eliminuoti galimybę ieškovams nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, pirmosios instancijos teismas sutartines netesybas sumažino 10 kartų bei priteisė iš atsakovo ieškovų naudai 4 285 Lt baudos.

13II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovai J. G. ir V. T. prašo pakeisti 2010 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą už akių toje dalyje, kurioje buvo atmestas reikalavimas priteisti netesybas (baudą) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai (b.l.99-105). Nurodo, jog tai, kad apeliantai savo iniciatyva nenurodė ir neįrodė savo patirtų nuostolių fakto ir jų dydžio, negali būti argumentas sutartinių netesybų nepriteisimui ar mažinimui. Įrodymai, susiję su nuostolių dydžiu, gali būti pridedami prie bylos, siekiant pagrįsti sutartimi sulygtų netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui, ir tai gali būti daroma tiek kreditoriaus (šiuo atveju Apeliantų) iniciatyva, tiek teismo siūlymu (kai teismui kyla abejonių, kad priteisti prašomos sutartinės netesybos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sutarties šalių pusiausvyrą). Pažymi, kad nei teisės aktuose, nei formuojamoje teismų praktikoje nenurodoma, kad kreditorius turi pareigą pateikti teismui tokius įrodymus. Apeliantai taip pat nurodo, jeigu ir būtų pripažinta, jog sutartimi nustatytos netesybos turi būti mažinamos, netesybų mažinimo laipsnis turi būti pasirinktas toks, kad tai būtų maksimaliai sąžininga abiejų ginčo šalių atžvilgiu. Vis dėlto apeliantams neaišku, kokiu pagrindu teismas priėmė sprendimą dėl netesybų mažinimo 10 kartų. Taip pat J. Gavėnas ir V. Trakas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.228 str. normas. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, neįvertino susiklosčiusių tarp šalių sutartinių santykių pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal šalių sudarytą sutartį Atsakovas įsigijo 100 % paprastųjų vardinių Įmonės akcijų, kurios buvo perleistos kartu su visomis Įmonės turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Taigi Atsakovas, kaip vienintelis Įmonės akcininkas, teismo turėjo būti vertinamas ne kaip fizinis asmuo, o kaip verslo subjektas. Pripažintina, jog verslininkams yra taikomi aukštesni reikalavimai, laikoma, kad jie turi turėti sukaupę patirtį verslo ir derybų srityje, todėl gali ir turi numatyti savo įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Be to, sutartis, dėl kurios netinkamo vykdymo Atsakovui kilo civilinė atsakomybė, buvo sudaryta laisva šalių valia, derinant sutarties nuostatas. Apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš reikšmingų netesybų mažinimui aplinkybių nurodė faktą, jog Atsakovas savo įsipareigojimus iš dalies įvykdė. Ieškovai nurodo, jog dalinis įsipareigojimų įvykdymas gali būti vertinimas Atsakovo naudai, tačiau nagrinėjamu atveju E. G. atliktas registro informacijos apie Įmonės vadovą pakeitimas vienaip ar kitaip privalėjo būti atliktas tam, kad Atsakovas galėtų faktiškai ir juridiškai perimti Įmonės valdymą ir veikti Įmonės vardu. Apeliantų nuomone, Atsakovo atlikta įsipareigojimų dalis nesudaro pagrindo teismui mažinti priteistinų netesybų dydžio 10 kartų. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į daug svarbesnę aplinkybę, jog likę įsipareigojimai Atsakovo veiksmais apskritai nebegali būti atlikti. Taip yra dėl to, kad remiantis VĮ „Registrų centras“ turimais duomenimis, Atsakovas nebėra nei Įmonės akcininkas (nuo 2009- 02-23), nei Įmonės vadovas (nuo 2009-04-23). Taigi, Atsakovas nebegali priimti sprendimų Įmonės vardu ir daryti įtakos įsipareigojimų įvykdymui.

15Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

19Teismas nurodo, jog netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

20Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje byloje. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Bylą nagrinėjantys teismai turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio įvertinti pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuoti netesybų dydį, nepriteisdami aiškiai per didelių netesybų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors teismų praktikoje yra pripažįstama kreditoriaus teisė reikalauti priteisti netesybas, tačiau netesybos iš esmės yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius, o ne bausti skolininką už nuostolius sukėlusius neteisėtus veiksmus.

21Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaryta UAB „Technologijų skliautai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovo ir apeliantų. Pagal šią sutartį atsakovas įsigijo 100 proc. parastųjų vardinių įmonės akcijų, kurios buvo perleistos su visomis įmonės turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Pagal šios sutarties 8 punktą atsakovas įsipareigojo per 40 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo pakeisti UAB „Technologijų skliautai“ registracijos ir buveinės adresą, informuoti VĮ Registrų centrą apie UAB „Technologijų skliautai“ valdymo organų, akcininkų pasikeitimą, o Valstybinę mokesčių inspekciją – apie už UAB „Technologijų skliautai“ apskaitos tvarkymą atsakingo asmens pasikeitimą. Už šių įsipareigojimų nevykdymą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovams 50 Lt baudą už kiekvieną pradelstą darbo dieną. Tą pačią dieną (2006-08-21) tarp šalių buvo sudarytas priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 4-10). Atsakovas pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai.

22Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog prašoma priteisti bendra netesybų suma – 42 850 Lt yra neproporcingai didelė lyginant su akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta akcijų pardavimo kaina. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina sudarė 5000 Lt, o paskaičiuotos netesybos – 42 850 Lt, t. y. netesybos viršija daugiau nei 8 kartus akcijų pirkimo-pardavimo vertės, o kaip minėta aukščiau, netesybos yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius, o ne bausti skolininką už nuostolius sukėlusius neteisėtus veiksmus. Be to, ieškovams inicijavus ikiteisminį tyrimą dėl vekselio suklastojimo, vykdomosios bylos, pradėtos ieškovų atžvilgiu, buvo užbaigtos, vykdomieji dokumentai grąžinti išieškotojui, todėl didesnių turtinių nuostolių ieškovai nepatyrė. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovai tiksliai įrodytų jų realiai patirtų dėl atsakovo pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų. Tačiau teismas gali pasiūlyti ieškovui pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovai, siekdami pagrįsti, kad jų prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, galėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau to nepadarė.

23Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Nagrinėjamu atveju nustatytos sutartyje netesybos pažeidžia minėtus teisės principus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai reikalaujamus priteisti 42 850 Lt netesybas sumažino iki 4285 Lt. Sumažindamas sutartines netesybas ir nustatydamas jas minimalaus dydžio, pirmos instancijos teismas nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatas koregavo pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (Civilinio kodekso 6.228 str. 2 d.). Todėl kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas, sumažindamas netesybas pažeidė jų interesus.

24Kiti ieškovų apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

25Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 320 str.).

26Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Dalios Višinskienės ir Liudos Uckienės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5.
  1. Ginčo esmė
...
6. Ieškovai J. G. ir V. T. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš... 7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkąs, kadangi patys... 8. Ieškovai 2010-04-13 pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydami... 9. Atsakovas E. G. nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, ieškovai... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių... 12. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai aiškiai neįvardijo, kokių nuostolių... 13. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovai J. G. ir V. T. prašo pakeisti 2010 m. gruodžio 6... 15. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Teismas nurodo, jog netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų,... 20. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaryta... 22. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas... 23. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog sutarties laisvės principas... 24. Kiti ieškovų apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir... 25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 26. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331... 27. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti...