Byla e2A-1104-324/2020

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienė ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalinimo, prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo ir atsakovės patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys AB „Citadelė bankas“, AB SEB bankas, “Swedbank“ AB, Big Bank AS, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnametės dukros D. P., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 9 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovę; priteisti iš atsakovės 2325 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su dukra; padalinti santuokoje įgytą turtą, prievoles kreditoriams po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio patikslinimu (DOKK 48628, 2019-12-27) ieškovas nurodė, kad sutinka santuoką nutraukti ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jeigu su tuo sutiks atsakovė.

72.

8Atsakovė priešieškiniu teismo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, palikti mergautinę pavardę Š.; priteisti iš ieškovo 4080 Eur neturtinę žalą, ją išmokant per dvejus metus bei piniginę kompensaciją, iš viso prašė priteisti 5 121 Eur; priteisti iš ieškovo 2 325 Eur kompensaciją už tai, kad jis vienas naudojosi bendru šeimos turtu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. birželio 7 d., tai yra 15 mėnesių, sumokant kompensaciją per dvejus metus; padalinti santuokoje įgytą turtą, palikti jai vienai vykdyti prievoles kreditoriams; dukros gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 350 Eur kas mėnuo iki dukros pilnametystės. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad nebūtų priteista jos patirta neturtinė žala.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą Marijampolės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje ( - ), akto įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes: vyrui – P., moteriai – P.. Nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis mokamomis po 350 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo (naudoja) šio vaiko interesais atsakovė. Nustatė ieškovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametę dukrą D. P. tvarką: „Ieškovas su nepilnamete dukra D. P. bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 13 valandos iki sekmadienio 17 valandos. Ieškovas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį nuo 15 valandos iki 19 valandos. Ieškovas su dukra bendrauja vasaros atostogų metu nepertraukiamai keturiolika kalendorinių dienų (parų), pasirinktoje vietoje, įspėjęs apie tokį bendravimą atsakovę prieš trisdešimt, bet ne vėliau kaip prieš dešimt parų. Visu šiuo laikotarpiu ieškovas sudaro galimybes dukrai bendrauti su motina visomis įmanomomis ryšio priemonėmis (mobiliu telefonu, Skype ir kitomis). Ieškovas su dukra bendrauja pusę jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko pasirinktoje vietoje, apie tokį bendravimą įspėjęs atsakovę prieš trisdešimt parų, bet ne vėliau kaip prieš dešimt parų. Viso bendravimo laikotarpiu ieškovas sudaro galimybes bendrauti dukrai su motina visomis ryšio priemonėmis. Ieškovas bendrauja su dukra lyginiais metais pirmą šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 20 valandos ir nelyginių metų antrą šv. Kalėdų dieną nuo 10 iki 19 val. bei lyginių metų antrą šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val. ir nelyginių metų pirmą šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 valandos. Ieškovas ryšio priemonėmis su dukra bendrauja nekliudomai, nepažeisdamas nepilnametės teisėtų interesų, tai yra atsižvelgdamas į jos užimtumą mokyklose, miego ir poilsio laikotarpius. Ieškovas ir atsakovė privalo suteikti vienas kitam informaciją ryšio priemonėmis apie dukters sveikatos būklę ir kitus svarbius dalykus (užimtumą, pamokų ruošą ir pan.), kad būtų galimybė vaikui bendrauti su abiem tėvais ir būtų užtikrinti vaiko interesai“. Santuokoje įgytą turtą padalino taip: ieškovui paskyrė kilnojamuosius daiktus: dvi komodas, kiekviena po 10 Eur vertės, knygų spintą 30 Eur vertės, dvi išskleidžiamas sofas, kiekviena po 50 Eur vertės, dvigulę lovą ir dvi nedideles spinteles (miegamojo komplektas) bendros 60 Eur vertės, du šviestuvus, kiekvienas po 20 Eur vertės, šviestuvą pastatomą 5 Eur vertės, prieškambario veidrodį 15 Eur vertės, neveikiantį muzikinį centrą 5 Eur vertės, dulkių siurblį 10 Eur vertės, skalbimo mašiną „Samsung“ 300 Eur vertės, šaldytuvą „Samsung“ 100 Eur vertės, kavos aparatą „Delonghi“, dujinę viryklę „Lofra“ 50 Eur vertės, elektrinį vandens šildytuvą „Ariston“ 20 Eur vertės, gartraukį „Hanza|“ 30 Eur vertės, 4 vnt. kėdžių su atlošais 20 Eur vertės, virtuvinį stalą 10 Eur vertės, pastatomą virtuvės spintelę 15 Eur vertės, pastatomą virtuvės spintelę su plautuve 50 Eur vertės, pakabinamą virtuvės spintelę 10 Eur vertės, indus ir stalo įrankius (keptuvė, 4 puodai, 6 moliniai puodeliai, stalo įrankiai) 50 Eur vertės, augintinius; dvi kates 2 Eur vertės, šunį 200 Eur vertės, iš viso turto 1205 Eur sumai. Atsakovei paskyrė kilnojamuosius daiktus: akumuliatorinį suktuvą „Makita“ su dviem akumuliatoriais 20 Eur vertės, elektrinį graviravimo aparatą su dviem akumuliatoriais „Drernel“ 15 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį „Lenovo yoga 530“ 350 Eur vertės, siuvimo mašiną (overloką) 300 Eur vertės, siuvimo mašiną su programine siuvinėjimo funkcija 500 Eur vertės, iš viso turto 1185 Eur sumai. Priteisė atsakovei 4350 Eur piniginę kompensaciją už pusę automobilio Mitsubishi ASX, valst. Nr. ( - ) vertės ir 11 Eur kito kilnojamojo turto vertės skirtumą, iš viso priteisė 4361 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovo. Paliko (paskyrė) atsakovei UAB ( - ), UAB ( - ), MB ( - ) ir UAB ( - ) vardu registruotą automobilį ( - )“. Netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti butą, esantį ( - ), bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo nedalino. Priteisė atsakovei iš ieškovo 579 Eur kompensaciją už santuokos metu pagerintą turtą. Netenkino ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 2325 Eur už prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą, kurią jis įvykdė vienas. Netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimų priteisti iš ieškovo 4080 Eur neturtinę žalą, 2352 Eur piniginę kompensaciją už naudojimąsi šeimos turtu vienasmeniškai, 5121 Eur piniginę kompensaciją dėl išlaidų, susijusių su jos studijomis. Nustatė, kad atsakovės prievolės kreditoriams AB SEB bankas, „Swedbankas“ AB, AB „Citadele bankas“, Bigbank AS lieka asmeninėmis atsakovės prievolėmis po santuokos nutraukimo. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. ir 2020 m. sausio 21 d. nutartimis. Priteisė iš atsakovės 480 Eur ieškovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės ir ieškovo po 4,65 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.

124.

13Nurodė, kad abu sutuoktiniai paskutiniu metu nebuvo lojalūs vienas kitam, neieškojo kompromisų kilusiais ginčytinais klausimais, per visą bylos laikotarpį nesusitaikė, abu galutinai apsisprendė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės neįrodinėjant, kuris kaltesnis dėl šeimos iširimo, todėl santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp motinos ir dukros yra tvirtas emocinis ryšys, dukra gyvena ir nori gyventi su motina, vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, to prašo abi šalys, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina. Teismas nustatė, kad ieškovas dirba, jo pajamos yra vidutiniškai apie 2332 Eur per mėnesį, kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi, turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, yra sveikas, darbingas. Atsakovė taip pat dirba, jos pajamos yra vidutiniškai apie 987 Eur per mėnesį, ji taip pat vykdo individualią veiklą ir gauna papildomas pajamas, atsakovė pripažino, jog jos pajamas per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 1500 Eur. Atsakovė turi vykdyti prievoles kreditoriams ir kas mėnuo mokėti apie 828 Eur. Atsakovė taip pat turi nekilnojamojo turto nuosavybės teise, kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi, yra sveika, darbinga. Ieškovui neįrodžius, kad gali teikti išlaikymą dukrai tik po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, teismui nenustačius pagrindų išlaikymo dydį mažinti iki ieškovo prašomos sumos, teismas priteisė išlaikymą šalių dukrai išlaikyti po 350 Eur per mėnesį. Teismas nustatė, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu nepilnametė dukra gyveno su tėvu ( - ), o atsakovė gyveno Kaune, tačiau ji grįždavo į ( - ). Teismas nenustatė, jog minėtu laikotarpiu atsakovė buvo visiškai nusišalinusi nuo šeimos ir nedalyvavo dukros auklėjime bei išlaikyme. Įrodymų, kokias konkrečiai sumas vaiko išlaikymui tuo metu teikė kiekvienas iš tėvų, nepateikė nei ieškovas, nei atsakovė, jų bendras ūkis tuo metu nebuvo pasibaigęs, todėl teismas šio ieškinio reikalavimo netenkino kaip neįrodyto. Nepilnametė mergaitė nurodė, kad nenorėtų bendrauti su tėvu ( - ), tačiau sutiko su juo bendrauti viešose vietose, parke ir pan., nurodė, kad tėčio truputį bijo, nes „jis rėkavo, kai gyveno ( - ); dėl ko, jau nepamena, tėtė niekada nemušęs, tik rėkęs“. Teismas nenustatė, kad tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams ir sprendė, jog neturi pagrindo nustatyti minimalų bendravimą. Nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su dukra teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas gyvena ( - ), atsakovė su dukra gyvena ( - ). Mergaitė, be bendro lavinimo mokyklos, lanko muzikos, dailės, sporto mokyklas, vaiko užimtumas yra didelis. Bendravimo tvarka nustatoma vadovaujantis vaiko interesais, bendravimas ne savaitgaliais ir ne švenčių dienomis, nustatomas vieną kartą per savaitę, taip pat, teismo nuomone, geriau vaiko interesus atitinka bendravimo tvarkos nustatymas savaitgaliais nuo šeštadienio iki sekmadienio (su viena nakvyne). Teismas padarė išvadą, kad vaiko interesus geriausia atitinka bendravimo tvarkos nustatymas vasaros metu 14 dienų nepertraukiamai.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

155.

16Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą: 1) sumažinti priteistą išlaikymą ir nuo 2019 m. liepos 9 d. priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters D. P. išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; 2) nustatyti šią bendravimo tvarką: ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 13 valandos iki sekmadienio 17 valandos. Nustatyti atsakovei pareigą pristatyti vaiką bendravimui į atsakovo ir dukros buvusią gyvenamąją vietą ( - ), o ieškovui nustatyti pareigą po bendravimo pristatyti dukrą į atsakovės namus ( - ). Ieškovas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį nuo 15 valandos iki 19 valandos. Ieškovas su D. P. bendrauja vasaros atostogų metu nepertraukiamai keturiolika kalendorinių dienų (parų), pasirinktoje vietoje, įspėjęs apie tokį bendravimą atsakovę prieš trisdešimt, bet ne vėliau kaip prieš dešimt parų. Nustatyti atsakovei pareigą pristatyti vaiką bendravimui į atsakovo ir dukros buvusią gyvenamąją vietą ( - ), o ieškovui nustatyti pareigą po bendravimo pristatyti dukrą į atsakovės namus ( - ). Visu šiuo laikotarpiu ieškovas sudaro galimybes D. P. bendrauti su motina visomis įmanomomis ryšio priemonėmis (mobiliu telefonu, Skype ir kitomis). Ieškovas su dukra bendrauja pusę jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko, pasirinktoje vietoje, apie tokį bendravimą įspėjęs motiną prieš trisdešimt parų, bet ne vėliau kaip prieš dešimt parų. Nustatyti atsakovei pareigą pristatyti vaiką bendravimui į atsakovo ir dukros buvusią gyvenamąją vietą ( - ), o ieškovui nustatyti pareigą po bendravimo pristatyti dukrą į atsakovės namus ( - ). Viso bendravimo laikotarpiu ieškovas sudaro galimybes bendrauti D. P. su motina visomis ryšio priemonėmis. Ieškovas bendrauja su dukra lyginiais metais pirmą šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 20 valandos ir nelyginių metų antrą šv. Kalėdų dieną nuo 10 iki 19 val. bei lyginių metų antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val. ir nelyginių metų pirmą šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 valandos. Nustatyti atsakovei pareigą pristatyti vaiką bendravimui į atsakovo ir dukros buvusią gyvenamąją vietą ( - ), o ieškovui nustatyti pareigą po bendravimo pristatyti dukrą į atsakovės namus ( - ). Ieškovas ryšio priemonėmis su dukra bendrauja nekliudomai, nepažeisdamas nepilnametės D. P. teisėtų interesų, tai yra atsižvelgdamas į jos užimtumą mokyklose, miego ir poilsio laikotarpius. Ieškovas ir atsakovė privalo suteikti vienas kitam informaciją ryšio priemonėmis apie D. P. sveikatos būklę ir kitus svarbius dalykus (užimtumą, pamokų ruošą ir pan.), kad būtų galimybė vaikui bendrauti su abiem tėvais ir būtų užtikrinti vaiko interesai. Taip pat ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

175.1.

18pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktus apie tėvų turtinę padėtį, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypdamas nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.)). Ieškovo finansinė padėtis, kaip ir daugumos Lietuvos žmonių, yra sudėtinga – dalis veiklų įmonėje, kurioje dirba ieškovas, sustabdyta ir planuojama likviduoti, gresia bedarbystė, todėl 350 Eur per mėnesį mokėtinas išlaikymas jam būtų nepakeliama našta.

195.2.

20Ieškovė nepateikė vaiko išlaidų lentelės, išlaikymo sumos nepagrindė nei rašytiniais įrodymais, nei žodžiu. Į apelianto atstovo klausimus, kiek vaikui reikia per mėnesį maistui mokykloje, namuose, kiek sudaro transporto išlaidos, higienos reikmenys, mokymosi išlaidos ir t. t., aiškino, kad nieko neprisimena, nėra atskirai paskaičiavusi, kiek išlaidų tenka vaikui. Teismas nemotyvavo, kodėl priteisiamas išlaikymas viršija teismų praktikoje nurodytą orientacinį dydį.

215.3.

22Apeliantas iš esmės sutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau atsakovė nededa pakankamai pastangų, kad bendravimas vyktų sklandžiai. Atsakovė net teismo proceso metu nuosekliai aiškino, kad nevers vaiko laikytis grafiko, sistemingai išreiškė nuomonę, kad viskas turi vykti pagal vaiko norus ir pageidavimus, todėl apeliantas prašo papildomai nustatyti atsakovei pareigą pristatyti vaiką bendravimui su nakvyne į atsakovo ir dukros buvusią gyvenamąją vietą ( - ). Apeliantas įsipareigoja po bendravimo pristatyti dukrą į atsakovės namus ( - ). Tėvui neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (civilinės bylos Nr. 3K-3-1176/2003). Šiuo atveju konkretizuoti bendravimo sąlygas būtina.

236.

24Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

277.

28Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką, tinkamai nustatė nepilnametei dukrai iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį ir jo bendravimo su dukra tvarką.

298.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

329.

33Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

3410.

35Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį.

3611.

37Nagrinėjant apeliacine tvarka tikrinamą bylą buvo nustatyta, kad ieškovas dirba, jo pajamos vidutiniškai yra apie 2332 Eur per mėnesį, kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi, yra sveikas ir darbingas. Atsakovė dirba, jos pajamos iš darbinės veiklos vidutiniškai sudaro 987 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat vykdo įvairias individualias veiklas ir gauna papildomas pajamas. Atsakovės teigimu, jos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai sudaro apie 1500 Eur (tai priklauso nuo kintamų pajamų iš individualios veiklos). Atsakovė turi vykdyti prievoles kreditoriams, kuriems kas mėnuo mokėti reikia apie 828 Eur. Ji kitų išlaikytinių nepilnamečių neturi, yra sveika ir darbinga. Nors pirmosios instancijos teismas nedetalizavo šalių turimo turto, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė yra 8493 Eur, o atsakovei nuosavybės teise priklauso 103/1540 žemės sklypo, esančio ( - ), kurio rinkos vertė 682,21 Eur ir negyvenamoji patalpa, esanti ( - ), kurios rinkos vertė 28 200 Eur. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atsakovė yra mažosios bendrijos ( - ) narė, turi 100 proc. UAB ( - ) ir UAB ( - ) akcijų. Kadangi šios įmonės įsteigtos 2019 metais, teismas neturi duomenų apie jų vykdomą veiklą, gaunamas pajamas ir turimą turtą. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis turimo turto aspektu laikytina geresne nei ieškovo, tačiau ieškovas gauna daugiau pajamų iš darbinės veiklos nei atsakovė, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų pareigos lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo. Kritiškai vertintini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga, nes dalis veiklų įmonėje, kurioje jis dirba, sustabdyta ir planuojama likviduoti, todėl gresia bedarbystė. Teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų nustatė, kad ieškovo darbo užmokestis už 2020 m. sausio mėn. buvo 4058,79 Eur, už 2020 m. vasario mėn. – 3902,58 Eur, už 2020 m. kovo mėn. – 4044,38 Eur, už 2020 m. balandžio mėn. – 3975,66 Eur, už 2020 m. gegužės mėn. – 3454,10 Eur. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad šiuo metu ieškovo darbo užmokestis yra daugiau kaip 2,8 karto didesnis, nei 2020 m. I ketvirčio vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), taigi jo darbinės pajamos, lyginant su skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvusiu ieškovo atlyginimu, nesumažėjo. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie artimiausiu metu jam gresiančią bedarbystę, todėl jo teiginiai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Jei ateityje tokios aplinkybėms ir atsirastų (ieškovas taptų bedarbiu ir dėl to iš esmės pasikeistų ieškovo turtinė padėtis), jis, vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, galėtų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

3812.

39Visgi apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų vaiko poreikių.

4013.

41Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

4214.

43Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių nepilnametei dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad vienuolikos metų vaiko poreikiai nereikalauja 760 Eur mėnesio išlaidų (abiejų tėvų skiriamos lėšos po 350 Eur plius 60 Eur vaiko išmoka), įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovės nurodyti vaiko poreikiai, iš kurių matyti, kad ieškovės nurodomos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius, be to, šios išlaidos nepagrįstos įrodymais. Atsakovė neįvardijo, kokią dalį išlaidų bendrose jos nurodytose išlaidose sudaro nepilnametės dukters maitinimas, būsto išlaikymas, telefono ryšys ir pan. Atsakovė nurodė, kad bendros maisto išlaidos sudaro 500 Eur, tačiau nėra aišku, ar tai tik mergaitės, ar ir kitų kartu gyvenančių asmenų maitinimui skirtos išlaidos. Vien atsakovės paaiškinimas, kad visos jos gaunamos pajamos, atėmus patiriamas išlaidas, skirtos šiam vaikui, nesudaro pagrindo vertinti, kad vienuolikmetės šalių dukros poreikiai yra 760 Eur dydžio. Kritiškai vertintinos atsakovės nurodytos 1350 Eur išlaidos per metus dukters lankomam žirgų sportui. Šios išlaidos yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais, kita vertus, jos aiškiai per didelės ir galimai perteklinės. Abejotina šios veiklos būtinumu, kai mergaitė papildomai lanko ir muzikos, meno bei sporto mokyklas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstos ir aiškiai per didelės yra atsakovės nurodytos išlaidos poilsiui (dviems kelionėms po 1500 Eur). Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

4415.

45Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 607 Eur neatskaičius mokesčių (apie 425 Eur atskaičius mokesčius). Tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Kaip minėta, šalių dukra, be bendrojo ugdymo mokyklos, dar lanko ( - ) muzikos mokyklą, ( - ) meno mokyklą, ( - ) sporto mokyklą. Šios veiklos yra mokamos, todėl atsakovė patiria ne tik šių mokyklų papildomo ugdymo išlaidas, bet ir išlaidas muzikos instrumentams, sporto inventoriui, profesionalioms piešimo priemonėms, koncertinei ir sporto aprangai, kelionės išlaidoms. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į nutarties 14 punkte nurodytus faktorius, šalių dukros poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama 600 Eur per mėnesį suma. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (2020 m. ši išmoka sudarė 60,06 Eur). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas).

4616.

47Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).

4817.

49Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, iš esmės teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, be pagrindo iš atsakovo dukters išlaikymui priteisė po 350 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, konstatuotina, jog juos užtikrina 600 Eur suma per mėnesį. Įvertinus tai, kad ieškovė gauna 60 Eur vaiko išmoką, iš apelianto priteistas išlaikymo dydis sumažintinas iki 270 Eur. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir vaiko motina.

5018.

51Vadovaujantis nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, priteistą išlaikymo sumą sumažinant iki 270 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

52Dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos

5319.

54Apeliaciniu skundu ieškovas prašo papildyti teismo nustatytą bendravimo ir jo dalyvavimo auklėjant nepilnametę dukrą tvarką, nustatant atsakovės pareigą pristatyti vaiką bendravimui į atsakovo ir dukros buvusią gyvenamąją vietą ( - ), o ieškovui nustatyti pareigą po bendravimo pristatyti dukrą į atsakovės namus ( - ).

5520.

56Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis reikalavimas netenkintinas dėl dviejų priežasčių.

5721.

58Pirma, iš ieškovo 2019 m. gruodžio 27 d. pateikto patikslinto ieškinio (registracijos Nr. DOK-48628) matyti, kad toks ieškovo prašymas pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodytas. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 straipsnyje nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo procesiniu sprendimu nebuvo nuspręsta. Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai – nesant pareikšto atitinkamo reikalavimo, atsakovė neturėjo procesinio pagrindo bei tikslo pateikti argumentus apie savo galimybes dukrą vežioti pas ieškovą.

5922.

60Antra, nors atsakovė nepateikė atsiliepimo į aptariamą ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą, įvertinus tai, kad ieškinyje ieškovas nurodė dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiimsiantis pats, be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis dirba Kaune, taip pat atsižvelgiant į teismų praktikoje pripažįstamą faktą, jog kartu gyvenančiam tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnė dalis rūpesčių, susijusių su kasdieniu rūpinimusi vaiko fiziniais ir dvasiniais poreikiais, apelianto reikalavimas įpareigoti atsakovę dukrą bendravimo dienomis atvežti pas jį netenkintinas. Byloje nėra nustatyta, kad dukra būtų atsisakiusi bendrauti su tėvu, be to, tai nepriklauso nuo aplinkybės, kuris iš tėvų ją nuveš į tėvo gyvenamąją vietą.

61Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

6223.

63Ieškovas apeliaciniu skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė mokėjimo nurodymą, pagrindžiantį, kad už apeliacinį skundą sumokėtas110 Eur žyminis mokestis, kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Apelianto reikalavimą dėl nepilnametės dukters išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo patenkinus 31 proc. ((350-270)*100/(350-220)+0)/2), proporcingai atmestų reikalavimų daliai (69 proc.) iš atsakovės ieškovui priteistina 34,1 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 4 ir 7 dalys) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

6424.

65Apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 2,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Apeliacinės instancijos teisme patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią 5 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

66Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

67pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo A. P., asmens kodas ( - ) priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai D. P., gimusiai ( - ), išlaikymo sumą sumažinant iki 270 (dviejų šimtų septyniasdešimt) Eur.

68Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

69Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas ( - ) ieškovui A. P., asmens kodas ( - ) 34,10 Eur (trisdešimt keturis eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

70Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės,... 7. 2.... 8. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį ir... 12. 4.... 13. Nurodė, kad abu sutuoktiniai paskutiniu metu nebuvo lojalūs vienas kitam,... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. 5.... 16. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo... 17. 5.1.... 18. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktus apie tėvų turtinę... 19. 5.2.... 20. Ieškovė nepateikė vaiko išlaidų lentelės, išlaikymo sumos nepagrindė... 21. 5.3.... 22. Apeliantas iš esmės sutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau... 23. 6.... 24. Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. 7.... 28. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas,... 29. 8.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio... 32. 9.... 33. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse... 34. 10.... 35. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 36. 11.... 37. Nagrinėjant apeliacine tvarka tikrinamą bylą buvo nustatyta, kad ieškovas... 38. 12.... 39. Visgi apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu dėl... 40. 13.... 41. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog nustatant išlaikymo... 42. 14.... 43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių... 44. 15.... 45. Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis... 46. 16.... 47. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko... 48. 17.... 49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 50. 18.... 51. Vadovaujantis nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas... 52. Dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos ... 53. 19.... 54. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo papildyti teismo nustatytą bendravimo ir... 55. 20.... 56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis reikalavimas netenkintinas dėl dviejų... 57. 21.... 58. Pirma, iš ieškovo 2019 m. gruodžio 27 d. pateikto patikslinto ieškinio... 59. 22.... 60. Antra, nors atsakovė nepateikė atsiliepimo į aptariamą ieškovo apeliacinio... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 62. 23.... 63. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas,... 64. 24.... 65. Apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 2,38 Eur procesinių dokumentų... 66. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo dalį,... 68. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 69. Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas ( - ) ieškovui A. P., asmens... 70. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....