Byla 2K-9-303/2015
Dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko ir pranešėjos Audronės Kartanienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „S“ atstovo generalinio direktoriaus A. Š. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutarties.

2Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu nuteisti:

3E. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 300 MGL (39 000 Lt, t. y. 11 295 Eur), dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (26 000 Lt, t. y. 7530 Eur) dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (26 000 Lt, t. y. 7530 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus paskirta 300 MGL (39 000 Lt, t. y. 11 295 Eur) dydžio bauda. E. D. nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt, t. y. 3765 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė – 350 MGL (45 500 Lt, t. y. 13 177 Eur) dydžio bauda;

4Juridinis asmuo UAB „S“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 500 MGL (65 000 Lt, t. y. 18 825 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (26 000 Lt, t. y. 7530 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį 200 MGL (26 000 Lt, t. y. 7530 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinus šias bausmes, paskirta 500 MGL (65 000 Lt, t. y. 18 825 Eur) dydžio bauda. UAB „S“ nuteista ir pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt, t. y. 3765 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė – 550 MGL (71 500 Lt, t. y. 20 707 Eur) dydžio bauda, konfiskuota 35 540 Lt (t. y. 10 293 Eur).

5Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir L. D., tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine ir kasacine tvarka neapskųsta.

6Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis pakeistas: nuosprendžio dalis dėl E. D. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį panaikinta. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, E. D. į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. sausio 25 d., vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 330 MGL (42 900 Lt, t. y. 12 424 Eur) dydžio bauda. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad E. D. ir L. D. savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 67 320 Lt (t. y. 19 497 Eur) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM).

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8E. D. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „S“ generaliniu direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. gegužės mėn., Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „S“ vyr. finansininke L. D. bei kitais asmenimis, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens UAB „S“ naudai panaikinti turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, pagaminę netikrus dokumentus bei suklastoję tikrus dokumentus ir juos panaudoję, apgaule UAB „S“ naudai panaikino didelės vertės – 67 320 Lt (19 497 Eur) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM prievolę, t. y.:

92004 m. gruodžio mėnesį asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasiūlius E. D. už nenustatyto dydžio piniginį atlygį E. D. vadovaujamai UAB „S“ pateikti PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „S“ suteiktas paslaugas ir šias netikras PVM sąskaitas faktūras įtraukus į UAB „S“ buhalterinę apskaitą apgaule sumažinti UAB „S“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM; E. D. sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš jas pasiūliusio asmens įsigyti bei įtraukti jas į UAB „S“ buhalterinę apskaitą ir laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. balandžio mėn. pateikė tam asmeniui UAB „S“ rekvizitus, nurodė, kokios paslaugos turi būti įrašytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „S“.

10Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš E. D. ir L. D. gautus duomenis pateikė UAB „L“ direktoriui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, kuris nenustatytu laiku ir vietoje, į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „L“ PVM sąskaitas faktūras: 2004 m. gruodžio 28 d. serija LTU Nr. 0000003, 2006 m. gruodžio 29 d. serija LTU Nr. 0000201, 2007 m. kovo 22 d. serija LTU Nr. 0000218 ir 2007 m. balandžio 12 d. serija LTU Nr. 0000226 kompiuteriu įrašė E. D. ir L. D. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad tariamai UAB „L“ pardavė UAB „S“ paslaugų už 441 320 Lt (t. y. 127 815 Eur). Po to pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „L“ direktorius ir šiuos netikrus dokumentus per asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, perdavė L. D..

11E. D., tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal minėto asmens pateiktas UAB „L“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, nurodė L. D. šiuos dokumentus pasirašyti ir pateikti UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, tą ji ir padarė, nurodydama šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „S“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, ir, imituodama UAB „S“ atsiskaitymus su UAB „L“ už tariamai šios įmonės parduotas paslaugas, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2007 m. balandžio 13 d. mokėjimo pavedimais iš UAB „S“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, į UAB „L“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB Medicinos banke, pervedė 441 320 Lt (t. y. 127 815 Eur); po to UAB „L“ direktorius, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, Vilniaus mieste išgryninęs UAB „S“ į UAB „L“ sąskaitą pervestus pinigus, pagal iš anksto su E. D. ir L. D. sutartas apgaule įgyto svetimo turto – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM – nenustatytas pasidalijimo proporcijas dalį pinigų Vilniuje pasidalino su asmeniu, pasiūliusiu daryti nusikalstamą veiką, o likusią dalį išgrynintų pinigų, tarp jų ir dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per šį asmenį perdavė E. D. ir L. D..

12UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad L. D. pateiktose UAB „L“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „S“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „S“ buhalterinę apskaitą, po to, remdamasis į UAB „S“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais UAB „L“ netikrais dokumentais, į UAB „S“ 2004 m. gruodžio mėn., 2006 m. gruodžio mėn., 2007 m. kovo-balandžio mėn. PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, taip 67 320 Lt (t. y. 19 497 Eur) nepagrįstai sumažindamas UAB „S“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. Po to L. D., siekdama panaikinti prievolę – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodama, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, 2005 m. sausio 24 d., 2007 m. sausio 23 d., 2007 m. balandžio 18 d. ir 2007 m. gegužės 11 d. pateikė suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), esančios Vilniuje, Šermukšnių g. 3, darbuotojams.

13E. D. nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB „S“ generaliniu direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. gegužės mėn. organizavo apgaulingą UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o L. D. laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. gegužės mėn. apgaulingai tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. gegužės mėn., t. y.:

14E. D., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat jis ir L. D., pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus privalėdami tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 straipsnio reikalavimą, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą, ir žinodami, kad pagal asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, pateiktas UAB „L“ PVM sąskaitas faktūras: 2004 m. gruodžio 28 d. serija LTU Nr. 0000003, 2006 m. gruodžio 29 d. serija LTU Nr. 0000201, 2007 m. kovo 22 d. serija LTU Nr. 0000218, 2007 m. balandžio 12 d. serija LTU Nr. 0000226 sandoriai nėra įvykę, E. D. nurodė L. D. šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikti UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir įtraukti juos į UAB „S“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas, o L. D. pateikė šiuos dokumentus UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, kuris, nežinodamas, kad L. D. pateiktose minėtose UAB „L“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „S“ buhalterinę apskaitą.

15UAB „S“, atstovaujama generalinio direktoriaus E. D., nuteista už tai, kad E. D., būdamas UAB „S“ generaliniu direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. gegužės mėn. Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „S“ vyr. finansininke L. D. bei asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens UAB „S“ naudai panaikinti turtinę prievolę – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule UAB „S“ naudai panaikino prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 67 320 Lt (19 497 Eur) mokėtino PVM, t. y.:

162004 m. gruodžio mėnesį asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasiūlius E. D. ir L. D. už nenustatyto dydžio piniginį atlygį E. D. vadovaujamai UAB „S“ pateikti PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „S“ suteiktas paslaugas ir šias netikras PVM sąskaitas faktūras įtraukus į UAB „S“ buhalterinę apskaitą apgaule sumažinti UAB „S“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, E. D. ir L. D. sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras iš jas pasiūliusio įsigyti ir įtraukti jas į UAB „S“ buhalterinę apskaitą bei laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. balandžio mėn. pateikė tam asmeniui UAB „S“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos turi būti įrašytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „S“.

17Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš E. D. ir L. D. gautus duomenis pateikė UAB „L“ direktoriui, kuris nenustatytu laiku ir vietoje, į realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „L“ PVM sąskaitas faktūras: 2004 m. gruodžio 28 d. serija LTU Nr. 0000003, 2006 m. gruodžio 29 d. serija LTU Nr. 0000201, 2007 m. kovo 22 d. serija LTU Nr. 0000218 ir 2007 m. balandžio 12 d. serija LTU Nr. 0000226 kompiuteriu įrašė E. D. ir L. D. pateiktus žinomai melagingus duomenis, kad tariamai UAB „L“ pardavė UAB „S“ paslaugų už 441 320 Lt (t. y. 127 815 Eur), po to, pasirašė minėtuose dokumentuose kaip UAB „L“ direktorius ir šiuos netikrus dokumentus per asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, perdavė L. D..

18L. D., tęsdama nusikalstamą veiklą ir žinodama, kad pagal minėto asmens pateiktas UAB „L“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, šiuos dokumentus pasirašė ir pateikė UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydama šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „S“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas, ir imituodama UAB „S“ atsiskaitymus su UAB „L“ už tariamai šios įmonės parduotas paslaugas, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2007 m. balandžio 13 d. mokėjimo pavedimais iš UAB „S“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, į UAB „L“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią UAB „Medicinos banke“, pervedė 441 320 Lt (t. y. 127 851 Eur); po to UAB „L“ direktorius, Vilniuje išgryninęs UAB „S“ į UAB „L“ sąskaitą pervestus pinigus, pagal iš anksto su E. D. ir L. D. sutartas apgaule įgyto svetimo turto – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM – tiksliai nenustatytas pasidalijimo proporcijas, dalį pinigų Vilniuje pasidalino su asmeniu, pasiūliusiu daryti nusikalstamą veiką, o likusią dalį išgrynintų pinigų, tarp jų ir dalį apgaule įgyto PVM, per šį asmenį perdavė E. D. ir L. D..

19UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad L. D. pateiktose minėtose UAB „L“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „S“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „S“ buhalterinę apskaitą; po to, remdamasis į UAB „S“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais UAB „L“ netikrais dokumentais, į UAB „S“ 2004 m. gruodžio mėn., 2006 m. gruodžio mėn., 2007 m. kovo-balandžio mėn. PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, taip 67 320 Lt (t. y. 19 497 Eur) nepagrįstai sumažindamas UAB „S“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. Po to, L. D., siekdama panaikinti prievolę – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą bei žinodama, kad minėtose deklaracijose įrašyti melagingi duomenys apie pirkimo ir mokėtiną PVM, 2005 m. sausio 24 d., 2007 m. sausio 23 d., 2007 m. balandžio 18 d. ir 2007 m. gegužės 11 d. pateikė suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI, esančios Vilniuje, Šermukšnių g. 3, darbuotojams.

20UAB „S“, atstovaujama generalinio direktoriaus E. D., nuteista ir už tai, kad, E. D., būdamas UAB „S“ generaliniu direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. gegužės mėn. organizavo apgaulingą UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. gegužės mėn., t. y.:

21E. D., pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 straipsnio reikalavimą, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą, ir žinodamas, kad pagal asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, pateiktas UAB „L“ PVM sąskaita faktūras: 2004 m. gruodžio 28 d. serija LTU Nr. 0000003, 2006 m. gruodžio 29 d. serija LTU Nr. 0000201, 2007 m. kovo 22 d. serija LTU Nr. 0000218, 2007 m. balandžio 12 d. serija LTU Nr. 0000226 sandoriai nėra įvykę, L. D. nurodė šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikti UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, ir įtraukti juos į UAB „S“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas, kuris nežinodamas, kad L. D. pateiktose minėtose UAB „L“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „S“ buhalterinę apskaitą.

22Kasaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimus ir bylą nutraukti.

23Kasatorius mano, kad teismai netinkamai išaiškino Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo (toliau – PVM įstatymas) taikymo tvarką ir sąlygas, atsakomybės klausimą dėl šio įstatymo pažeidimo, neatskyrė baudžiamosios atsakomybės nuo administracinės, netinkamai įvertino BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviąją pusę, nesiejo jos su PVM įstatymo nuostatomis ir netinkamai pritaikė materialinės baudžiamosios teisės normą.

24E. D. nesutinka su teismų išvada, kad jo nusikalstamą veiką dėl keturių išrašytų ir panaudotų PVM sąskaitų faktūrų jungia vieninga tyčia, jog veika yra tęstinė ir todėl kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Jis mano, kad nebuvo vieningos tyčios ir nusikaltimai negali būti pripažinti tęstiniais, nes tai buvo pavieniai susitarimai. Anot kasatoriaus, kvalifikuojant veikos epizodus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir baudžiamoji byla dėl to nutrauktina. Pasak kasatoriaus, teismas neatkreipė dėmesio į PVM įstatymo nuostatas, kad prievolė mokėti PVM valstybei atsiranda nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo momento, o ne nuo prekių pateikimo. Jis, būdamas įsitikinęs, kad UAB „L“ sumokėjo PVM valstybei, pasinaudojo savo teise sumažinti UAB „S“ mokėtiną sumą valstybei; buvo įsitikinęs, kad atlieka teisėtą mokėtinos sumos sumažinimą, nes UAB „S“ tokią PVM sumą buvo sumokėjusi UAB „L“. Tai rodo, kad jis nesiekė ir neturėjo tyčios išvengti prievolės valstybei. Teismas taip pat neatsižvelgė į niekinio sandorio turinį ir jo nesusiejo su subjektyviąja nusikaltimo puse, o paviršutiniškai vadovavosi tik objektyvaus pakaltinimo kriterijumi, todėl jis mano, kad jo veikoje nėra subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, o jo padaryti veiksmai patenka į PVM įstatymo 123 straipsnio reguliavimo sferą.

25Kasatorius nurodo, jog teismas nesiaiškino, ar UAB „L“ nebuvo naudojama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) kaip priedangos įmonė, per kurią buvo platinamos PVM sąskaitos faktūros ir taip kurstomi fiziniai bei juridiniai asmenys daryti nusikaltimus. Taip pat mano, kad teismai nepagrįstai taikė baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jos neatskyrė nuo administracinės atsakomybės, nesilaikė bendro principo, kad jeigu santykius reguliuoja dviejų teisės šakų normos, tai taikoma švelnesnė atsakomybė, o baudžiamoji priemonė yra paskutinė teisinė priemonė (ultima ratio).

26Kasaciniame skunde nuteistasis E. D. tvirtina, kad teismai padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, netinkamai pritaikė baudžiamosios teisės normą ir jį nepagrįstai pripažino kaltu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Jis teigia, jog, byloje esant dviem prieštaringoms specialisto išvadoms, teismas privalėjo skirti ekspertizę, kuri įvertintų šias išvadas. Kasatorius daro išvadą, kad teismas, taikydamas BK 222 straipsnio 1 dalį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasatoriaus nuomone, jam galėjo būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1731 straipsnio 5 dalį.

27Kasatoriaus teigimu, nepripažinus tęstinio nusikaltimo ir veikas perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina ir veika iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį ir, esant senaties terminams, byla dėl šio kaltinimo nutrauktina. Tuomet liktų tik vienas epizodas veikos, kuri kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (PVM sąskaita faktūra LTU Nr. 0000218 – 35 100 Lt (t. y. 10 165 Eur) PVM), ir fiktyvaus dokumento panaudojimo veika šiame epizode liktų kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Nesant subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir šią bylos dalį nutraukus, tuo pačiu pagrindu turėtų būti nutraukta byla ir dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes abi veikas sieja didelės žalos padarymo požymiai.

28Kasaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB „S“ atstovas generalinis direktorius A. Š. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimus juridiniam asmeniui UAB „S“ ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

29Kasatorius mano, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas teismui netinkamai išaiškinus ir pritaikius BK 20 straipsnio nuostatas, neatsižvelgus į kitas BK normas inter alia BK 2 straipsnio 3 dalį. Kasatoriaus nuomone, juridinio asmens kaltė grindžiama tik vadovo (fizinio asmens) kalte, savaime ją perkeliant juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens dalyvavimas nusikalstamose veikose ir kaltė yra neįrodyti, dėl šios priežasties juridinis asmuo turėtų būti išteisintas pagal visus inkriminuotus BK straipsnius. Teismai, pasak kasatoriaus, padarė esminius BPK pažeidimus, nes kasatoriaus kaltę tariamai pagrindžiantys įrodymai yra išvestiniai, išvados grindžiamos prielaidomis, o juridiniam asmeniui perkėlus nekaltumo įrodinėjimo naštą pažeista nekaltumo prezumpcija. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus renkant naujus įrodymus ir juos tiriant, nes byloje esant dviem skirtingoms išvadoms dėl tų pačių buhalterinės apskaitos dalykų ir teisiamiesiems pateikus prašymą, turėjo skirti buhalterinę-finansinę ekspertizę. Teismas nuosprendyje neužsiminė apie kitos specialisto išvados buvimą ir nemotyvavo, kodėl jos nevertina. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, nes nuosprendyje neišdėstė įrodymų, kuriais grindė išvadas dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės ir nenurodė nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų.

30Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 386 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nesivadovavo ir nevykdė kasacinės instancijos teismo nurodymų ir todėl priėmė neteisėtą nutartį. Kasatorius, cituodamas kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai), ar jie suvokė fizinio asmens nusikalstamus veiksmus, ar juos skatino arba suvokė ir toleravo, priėjo klaidingą išvadą, kad UAB „S“ pripažino E. D. įmonės naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto. Šias išvadas apeliacinės instancijos teismas grindė prielaidomis ir nevertino papildomai pateiktų rašytinių įrodymų – nusikalstamos veikos organizatoriaus Z. R. 2007 m. kovo 9 d. sudarytą UAB „S“ finansinės veiklos audito išvados ir išrašo iš UAB „S“ 2007 m. rugsėjo 14 d. akcininkų sutarties, liudijančių, kad įmonės akcininkai ėmėsi papildomų priemonių įmonės valdymo organų veiklos skaidrumui užtikrinti. Be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nemotyvuotą išvadą dėl nusikalstamu būdu sumažintų ir valstybei sumokėtų mokesčių dydžio santykio.

31Dėl juridinio asmens pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, nepagrindę BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimo fakto priežastinio ryšio su juridinio asmens neteisėta veika bei padaryta tyčia, rėmėsi vien specialisto J. G. išvadomis, kurios yra prieštaringos ir iš esmės nuginčytos kito specialisto auditoriaus A. K. UAB „S“ prašymu atlikto buhalterinio-finansinio patikrinimo išvadomis, dėl kurių teismas apkaltinamajame nuosprendyje apskritai nepasisakė. Kasatorius mano, kad pats neteisingų duomenų įrašymas į PVM deklaracijas savaime nereiškia, kad dėl to atsiranda baudžiamąją atsakomybę užtraukiantys padariniai, jų buvimą, ar nebuvimą būtina nustatyti ištyrus ir įvertinus įmonės finansinę veiklą bei buhalterinės apskaitos dokumentus už atitinkamą laikotarpį. Kasatorius teigia, kad, remiantis juridinio asmens buhalteriniais dokumentais, minėtą pažeidimą būtų galima kvalifikuoti pagal ATPK 1731 straipsnį, bet ne pagal BK. Šios galimybės teismas nesvarstė, nors apeliaciniame skunde toks klausimas buvo keliamas.

32Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nesilaikė teismų praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, todėl priėmė juridiniam asmeniui UAB „S“ teisės taikymo aspektu nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies bei BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes tinkamai neišnagrinėjo nuteistojo juridinio asmens apeliacinio skundo, išsamiai neatsakė į apeliantų argumentus, juos nagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai, o byloje nustatytų abejonių ir prieštaravimų apskritai neaptarė.

33Atsiliepimu į kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė prašo kasacinius skundus atmesti.

34Prokurorė atsiliepime nurodo, kad kasaciniuose skunduose keliami nusikalstamos veikos epizodų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl pripažinimo tęstine veika), kurstymo ir provokavimo, baudžiamosios teisės ir administracinės teisės normų taikymo (dėl PVM mokėjimo tvarkos nesilaikymo) klausimai nebuvo kelti apeliaciniuose skunduose, todėl pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį jie negali būti nagrinėjami kasacine tvarka. Kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų vertinimas, tačiau kasacinės instancijos teismas įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato, o tikrina skundžiamus teismų sprendimus tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

35Prokurorės nuomone, kasatoriaus E. D. tvirtinimai, kad BK 182 straipsnio 2 dalis pritaikyta netinkamai, jo veikoje nėra subjektyviosios nurodyto nusikaltimo sudėties pusės, nepagrįsti, nes E. D. veiksmų pobūdis, jų eiliškumas ir turinys rodo, kad jis veikė sąmoningai ir siekdamas veikos padarinių. Pasak prokurorės, kasatorius, teigdamas, kad jis nesiekė ir neturėjo tyčios išvengti prievolės valstybei, jog pasinaudojo savo teise sumažinti UAB „S“ mokėtiną sumą valstybei, nenurodo jokio teisės akto, suteikiančio juridiniam asmeniui ar jo vadovui teisę mažinti valstybei mokėtiną sumą, nei numatyta PVM įstatyme.

36Atsiliepime prokurorė nurodo, kad juridinio asmens UAB „S“ kasacinio skundo teiginiai dėl jo nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nepagrįsti, nes E. D. savo nusikalstama veika siekė naudos bendrovei ir bendrovė iš generalinio direktoriaus nusikalstamos veikos turėjo naudos, todėl už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas atsakomybė atsiranda ir juridiniam asmeniui.

37Dėl kasatorių argumentų, susijusių su nepagrįstu jų nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, prokurorė pažymi, kad byloje nustatyta, jog kaltinime nurodytomis PVM sąskaitomis faktūromis fiksuotos ūkinės operacijos tarp UAB „S“ ir UAB „L“ realiai neįvyko ir, nors ši aplinkybė E. D. buvo žinoma, tačiau jis pasirūpino, kad netikras ūkines operacijas parodantys buhalterinės apskaitos dokumentai būtų įtraukti į UAB „S“ buhalterinę apskaitą. Pagal byloje esančius duomenis (specialisto išvada Nr. 5-1/10, specialisto J. G. apklausa) nustatyta, kad UAB „S“ buhalterinės apskaitos pažeidimai sukėlė padarinius, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, todėl kasatorių teiginiai, kuriais neigiami dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kilę padariniai, prokurorės nuomone, nepagrįsti. Ekspertizė nebuvo paskirta, nes apeliantai tokio prašymo nereiškė.

38Pasak prokurorės, E. D. ir juridinio asmens UAB „S“ veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes, kaip nustatyta byloje, kaltinime nurodytos ūkinės operacijos nebuvo realios, be to, jei PVM mokesčio suma apskaičiuota įvertinant ir tikrovėje neįvykusias ūkines operacijas, PVM deklaracijose nurodyta pinigų suma negali būti teisinga.

39Teismai, prokurorės nuomone, visus byloje esančius duomenis vertino nepažeidžiant BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl kasatorių teiginiai, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nepagrįsti. Atsiliepime nurodoma, kad juridinio asmens UAB „S“ atstovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų, nes jame yra išdėstyti visi įrodymai, kuriais teismas vadovavosi priimant nuosprendį, ir motyvai dėl veikų kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, ir motyvuotai atsakė į esminius šių skundų argumentus.

40Nuteistojo E. D. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „S“ atstovo generalinio direktoriaus A. Š. kasaciniai skundai atmetami.

41Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

42Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK nustatytos bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme nuostatos reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Taigi kasacinių skundų argumentai, kuriais nesutinkama su byloje nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kuriais išreiškiamas nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu, laikytini nenagrinėtinais. Pažymėtina ir tai, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka teismo sprendimus galima skųsti tik tais klausimais, kurie buvo nurodyti apeliaciniame skunde.

43Nuteistasis E. D. kasaciniame skunde kelia klausimus dėl nusikalstamos veikos epizodų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (nepagrįsto pripažinimo tęstine veika), kurstymo padaryti nusikaltimą, baudžiamosios ir administracinės teisės normų atribojimo ir taikymo aspektu (PVM mokėjimo tvarkos nesilaikymo), kurie nebuvo nurodyti jo apeliaciniame skunde ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Taigi šie kasacinio skundo argumentai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, dėl to paliekami nenagrinėti.

44Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

45Nuteistasis E. D. kasaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 įstatymo redakcija), nes jo veikoje nėra subjektyviojo šio nusikaltimo sudėties požymio – tyčios. Šis kasatoriaus skundo argumentas yra nepagrįstas.

46Sukčiavimo nusikaltimo esmė, skirianti jį nuo kitų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų, yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti ar panaikinti. Sukčiavimas PVM srityje paprastai reiškiasi PVM sąskaitų faktūrų klastojimu (pvz., PVM sąskaita faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo), jų pagrindu sukurtų suklastotų PVM deklaracijų ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, suklaidinant šią instituciją dėl mokestinės prievolės dydžio nustatymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-587/2013). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

47Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. D., būdamas UAB „S“ generaliniu direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. gegužės mėnesio, bendrininkaudamas su kitais asmenimis (nuteistąja L. D., asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas), sukčiavo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, o būtent: E. D. ir L. D. teikiant per asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, melagingus duomenis buvo pagaminti žinomai netikri dokumentai – keturios UAB „L“ PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000003, 0000201, 0000218, 0000226, kuriose užfiksuota melaginga informacija dėl realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „L“ tariamai parduotų UAB „S“ 441 320 Lt (t. y. 127 815 Eur) vertės paslaugų. E. D. nurodymu, minėtos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą bei jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos. Taip pat, imituojant UAB „S“ atsiskaitymus su UAB „L“ už tariamai parduotas paslaugas, iš bendrovės „S“ sąskaitos į UAB „L“ sąskaitą, esančią Medicinos banke, buvo pervesti 441 320 Lt (t. y. 127 815 Eur), kurių dalis, juos išgryninus, pagal bylos duomenis, buvo grąžinti kaip „juodi pinigai“ bendrovei. Į PVM deklaracijas įrašius neteisingus duomenis apie UAB „S“ pirkimo ir mokėtiną PVM, nepagrįstai 67 320 Lt (t. y. 19 497 Eur) buvo sumažintas bendrovės mokėtinas į valstybės biudžetą PVM. Taigi, pateikus mokesčių inspekcijai žinomai suklastotas PVM deklaracijas, minėta institucija buvo suklaidinta dėl mokestinės prievolės dydžio nustatymo. Nustatytos aplinkybės objektyviai paneigia kasatoriaus skundo argumentą, neva tai jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios sukčiauti. E. D., duodamas nurodymą įtraukti į buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras dėl UAB „L“ tariamai parduotų UAB „S“ 441 320 Lt (t. y. 127 815 Eur) vertės paslaugų, suprato, kad šių dokumentų pagrindu bus sukurtos ir buvo sukurtos taip pat suklastotos PVM deklaracijos, kurias pateikus VMI, buvo apgauta valstybė, numatė, kad dėl šių veiksmų be pagrindo bus panaikinta bendrovės mokėtina į valstybės biudžetą didelės vertės turtinė prievolė – 67 320 Lt (t. y. 19 497 Eur) PVM, ir taip veikti norėjo. Padarytų veiksmų pobūdis, jų eiliškumas ir turinys leidžia spręsti, kad E. D., atlikdamas aukščiau aptartus veiksmus, veikė sąmoningai, siekdamas nusikalstamos veikos padarinių. Abejonių nekyla, kad kasatorius suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Todėl teismų išvada, kad E. D. veikė tiesiogine tyčia, yra pagrįsta.

48Kasatoriaus skundo argumentai, kad jis neva neketino išvengti prievolės valstybei motyvuodamas tuo, jog buvo įsitikinęs, kad PVM valstybei sumokėjo UAB „L“, taip pat nepagrįsti. Į šiuos nuteistojo E. D. teiginius išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Šis teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu ir teisingai aiškino PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatas dėl pareigos mokėti PVM.

49Taigi E. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija).

50Dėl BK 222 straipsnio taikymo

51Kasatoriai skunduose teigia, kad nepagrįstai yra nuteisti už apgaulingą apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nuteistųjų nuomone, jiems galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1731 straipsnio 5 dalį. Be to, pagal kasatorius, byloje esant dviem prieštaringoms specialisto išvadoms, teismas privalėjo skirti buhalterinę-finansinę ekspertizę.

52Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

53Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą iš tiesų yra nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį, ir administracinė atsakomybė pagal ATPK 1731 straipsnį. Baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos pasekmės, nurodytos BK 222 straipsnio dispozicijoje, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. ATPK 1731 straipsnio 1 dalyje jokių pasekmių nereikalaujama. Administracinei atsakomybei kilti pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto. Taigi, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus. Išvadai, kad dėl apgaulingos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pagrįsti ar paneigti būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir t. t.

54Byloje nustatytu laikotarpiu ir aplinkybėmis E. D. buvo UAB „S“ generalinis direktorius ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 straipsnio reikalavimą, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą, t. y. organizavo apgaulingą UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes žinodamas, kad PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos (sandoriai nėra realiai įvykę), pasirūpino, kad šios sąskaitos faktūros būtų įtrauktos į UAB „S“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o tai sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius – iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „S“ atliktų ūkinių įvykių ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. gegužės mėnesio.

55Dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai byloje nustatyti remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2009 m. sausio 23 d. specialisto išvada Nr. 5-1/10 dėl UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje konstatuota, kad į UAB „S“ buhalterinę apskaitą įtraukus UAB „L“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys (paslaugos) neatitinka tikrovės, negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. gegužės mėnesio. Šios išvados teisingumą patvirtino ir byloje apklaustas specialistas J. G.. Iš esmės ši specialisto išvada byloje nepaneigta.

56Kaip pagrįstai skunduose pažymi kasatoriai, byloje yra sutartiniais pagrindais pagal UAB „S“ generalinio direktoriaus A. Š. pateiktą užduotį atliktas tyrimas ir surašyta konsultacinė išvada – UAB Auditoriaus konsultacijos auditoriaus A. K. 2011 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvada. Auditorius, atsakydamas į jam užduotus klausimus, nurodė, kad UAB „S“ į buhalterinę apskaitą įtrauktas tariamai patirtas sąnaudas, t. y. 374 000 Lt (t. y. 108 317 Eur) plius 67 320 Lt (t. y. 19 497 Eur) pagal 4 PVM sąskaitas faktūras, gautas iš UAB „L“, ištaisė 2007 m., sumažindama veiklos sąnaudas ir padidindama pelną. Tai, pagal jį, leido tiksliai nustatyti 2004, 2006 ir 2007 m. ūkinę finansinę veiklą, finansinę atskaitomybę bei apskaičiuoti valstybei priklausančias sumas, o 2008 m. vasario 22 d. bendrovei patikslinus PVM deklaracijas ir 2008 m. kovo 4 d. pelno mokesčio už 2004 m. deklaraciją bei visiškai atsiskaičius su valstybės biudžetu, t. y. specialisto J. G. atlikto tyrimo metu, neliko jokių kliūčių nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už specialisto išvadoje nurodyta laikotarpį. Tačiau auditorius pripažino ir tai, kad 2009 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/10 dėl UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo pateiktas tvirtinimas, jog „pagal minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus į apskaitos registrus buvo įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines operacijas, susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, ūkinės, komercinės, finansinės būklės bei duomenys apie turtą“, iš dalies formaliai teisingas, t. y. šie duomenys laikytini neteisingais tik per laikotarpį nuo jų įrašymo į apskaitos registrus iki įstatymo nustatyta tvarka pateikto duomenų patikslinimo. Taigi ir auditoriaus A. K. konsultacinėje išvadoje pripažįstama, kad iki PVM ir pelno mokesčio deklaracijų patikslinimo (2008 m. vasario–kovo mėnesio) už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio iki 2007 m. gegužės mėn., buvo iškreipti duomenys apie ūkinę-finansinę veiklą, bendrovės turtą, nuosavybę. Todėl pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad po ikiteisminio tyrimo pradėjimo patikslinus Vilniaus apskrities VMI teikiamas deklaracijas nepaneigtas faktas, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo įtvirtinti melagingi duomenys, pagal kuriuos nebuvo įmanoma nustatyti tikrųjų įmonės ūkinių įvykių. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222, 223 straipsnius taikymo klausimas pirmiausia turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, ar nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą įmanoma vertinant tuos ūkio subjekto buhalterinius dokumentus, kurie įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir gali būti bet kuriuo metu pateikti (paimti) prireikus patikrinti įmonės ūkinę finansinę veiklą. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-494/2013 ir kt.).

57Kasatorių skundų argumentai dėl teismų pareigos skirti buhalterinę-finansinę ekspertizę taip pat nepagrįsti.

58BPK 208 straipsnyje nurodyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Tai reiškia, kad ekspertizė skiriama tada, kai jos išvados reikalingos išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Šioje byloje siekiant nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, buvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, t. y. atliktas UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, apklausti kaltinamieji, liudytojai, tyrimą atlikęs specialistas J. G.. Prie bylos pridėta auditoriaus A. K. konsultacinė išvada, taip pat buvo tiriama, A. K. buvo kviečiamas į teismo posėdį ir apklaustas kaip specialistas (BPK 284 straipsnis). Nenustačius, kad konsultacinė išvada prieštarautų specialisto išvadai dėl esminės aplinkybės, t. y. kad aktualiu laikotarpiu buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo įtvirtinti melagingi duomenys, pagal kuriuos nebuvo įmanoma nustatyti tikrųjų įmonės ūkinių įvykių, teismui nebuvo jokio pagrindo skirti ekspertizę, atkreipiant dėmesį į tai, kad ekspertizės skyrimas nėra privalomas proceso veiksmas kiekvienoje baudžiamojoje byloje.

59Kita vertus, reikia pažymėti ir tai, kad kasatoriai iš esmės nagrinėjant bylą teisme nesinaudojo teise prašyti skirti buhalterinę-finansinę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad UAB „S“ gynėja advokatė R. B. 2011 m. spalio 24 d. buvo pateikusi prašymą dėl buhalterinės ekspertizės paskyrimo. Tačiau tuo metu bylą nagrinėjęs teisėjas P. K., įvertinęs bylos dalyvių nuomonę dėl pareikšto prašymo, nutarė šį klausimą spręsti vėliau, t. y. po liudytojų, kaltinamų apklausos, ištyrus bylos įrodymus. 2012 m. kovo 20 d. teismo pirmininko pavaduotojo patvarkymu dėl objektyvių priežasčių bylą perdavus iš naujo nagrinėti kitam teisėjui V. B., prašymų skirti buhalterinę-finansinę ekspertizę pareikšta nebuvo. Apeliacinės instancijos teisme toks prašymas taip pat nebuvo pateiktas. Taigi teismams nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo skirti buhalterinę-finansinę ekspertizę.

60Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės

61Kasatoriaus nuomone, juridinio asmens kaltė grindžiama tik vadovo (fizinio asmens) kalte, savaime ją perkeliant juridiniam asmeniui. Todėl juridinio asmens dalyvavimas nusikalstamose veikose ir kaltė neįrodyti. Dėl šios priežasties juridinis asmuo, kasatoriaus manymu, turėtų būti išteisintas pagal visus jam inkriminuotus BK straipsnius. Tokie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.

62Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime „Dėl kai kurių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę“, pažymėjo, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-95/2012).

63Byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas – sukčiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, netikrų dokumentų pagaminimą, tikrų dokumentų suklastojimą ir žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą – E. D. padarė kaip UAB „S“ generalinis direktorius, t. y. eidamas vadovaujamas pareigas ir turėdamas teisę šiam juridiniam asmeniui atstovauti, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti veiklą, veikdamas juridinio asmens vardu ir interesais. Be to, E. D., nusikalstamas veikas darė būdamas ne tik UAB „S“ generaliniu direktoriumi, bet ir šios bendrovės akcininku bei valdybos nariu. Todėl, kaip pagrįstai pažymėta kasacine tvarka skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, E. D. kartu su kitais UAB „S“ valdymo organais turėjo galimybę daryti įtaką įmonės veiklos politikai ir tą darė. Tačiau, byloje nustatyta ir tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai), taip pat ir bendrovės valdyba neužtikrino veiksmingos fizinio asmens – E. D., kaip generalinio direktoriaus veiklos kontrolės, suvokė jo nusikalstamus veiksmus, juos toleravo ir buvo suinteresuota šios veikos sukeliamais padariniais. Tokią išvadą teismui leido daryti bylos duomenys.

64Teismai nustatė, kad pagal netikras UAB „L“ PVM sąskaitas faktūras pervesti ir vėliau susigrąžinti UAB „S“ pinigai E. D. nurodymu buvo laikomi bendrovės seife, neįtraukus jų į buhalterinės apskaitos dokumentus. Neapskaitytais pinigais, anot nuteistosios L. D., naudojosi ir įmonės akcininkai ir direktorius E. D.. Pinigai, jos žiniomis, buvo naudojami reprezentacinėms išlaidoms, darbuotojams sveikinti, kitoms progoms. Šių pinigų judėjimą L. D. žymėjo kratos metu paimtame žalios spalvos sąsiuvinyje. Kad nagrinėjamu laikotarpiu (2006 m. pabaigoje arba 2007 m. pradžioje) UAB „S“ reikėjo neapskaitytų pinigų, parodė ir E. D., tai siedamas su strateginių partnerių (užsakovų) paieška, atsiskaitymais su privačiais konsultantais, kitomis bendrovės reikmėmis. UAB „S“ dėl E. D. padarytų nusikalstamų veiksmų nepatyrė turtinės žalos, nes išgryninti pinigai, kaip nustatyta, buvo naudojami įmonės reikmėms. Byloje apklaustų liudytojų – UAB „S“ darbuotojų (O. P., G. Š., S. R., J. Č., A. O. R. G. ir kitų) parodymais nustatyta, kad jie įvairiomis progomis (gimtadienių, jubiliejų, vestuvių), reprezentacinėms išlaidoms, suvenyrams, beprocentinėms paskoloms ir t. t., dažniausiai iš nuteistosios L. D. gaudavo įvairias grynųjų pinigų sumas, nurodytas žalios spalvos sąsiuvinyje. Neapskaitytais pinigais (imdamas beprocentines paskolas), pagal bylos duomenis, naudojosi ir bendrovės akcininkas, taip pat ir valdybos narys B. P. B. (valdęs 29.99 proc. įstatinio kapitalo). UAB „S“ akcininkas bei valdybos narys J. B. (nuteistas baudžiamuoju įsakymu), kaip nustatyta byloje, pagal analogišką schemą darė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas su tais pačiais asmenimis, tuo pačiu laikotarpiu, o neteisėtai išgrynintus ir neapskaitytus UAB „S technika“ pinigus laikė UAB „S“ seife. Nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad kasatoriams inkriminuojamų veikų laikotarpiu juridinio asmens savininkas (akcininkai), taip pat ir bendrovės valdyba, neužtikrino veiksmingos nuteistojo E. D., kaip generalinio direktoriaus, veiklos kontrolės, suvokė jo nusikalstamus veiksmus, juos toleravo ir netgi buvo suinteresuoti šia veika sukeliamais padariniais. Aktualiu laikotarpiu UAB „S“ savininku (akcininkais) buvo devyni asmenys. Keturi iš jų – B. P. B., J. B., E. D. ir L. D. – valdė daugiau kaip pusę (52,45 proc.) įstatinio kapitalo. Bendrovės valdybos sudėtį, kaip pagrįstai skunde nurodo kasatorius, sudarė septyni nariai, tarp kurių taip pat buvo B. P. B., J. B. ir E. D.. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, E. D. ir jo padarytos nusikalstos veikos ryšį su UAB „S“ nustatytų aplinkybių visetu patvirtina ir tai, kad E. D. net ir pradėto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalintas iš šios bendrovės valdymo organų. Bendrovės generalinio direktoriaus pareigas jis ėjo iki 2008 m. vasario 27 d. Tuomet bendrovės generaliniu direktoriumi buvo išrinktas A. Š., nusprendus, kad E. D. užims UAB „S“ verslo ir strateginės plėtros reikalų direktoriaus pareigas. E. D. liko bendrovės valdybos nariu, akcininku. Taigi, bylos aplinkybių visuma teismams leido nustatyti teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens – UAB „S“ generalinio direktoriaus E. D., jo padarytų nusikalstamų veikų ir juridinio asmens, ir pagrįstai konstatuoti, kad šios veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai. Kasatoriaus argumentas dėl akcininkams teiktos UAB „S“ finansinės veiklos audito išvados, įvertinus auditą atlikusio asmens – Z. R. tarpusavio santykius su šios bendrovės akcininkais J. B., E. D. bei nuteistąja L. D., negali paneigti apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Šiuo atveju nėra svarbu, kiek juridinis asmuo dėl E. D. nusikalstamos veikos gavo realios naudos. Svarbu tai, kad tokią naudą gavo ir ją pripažino, buvo suinteresuotas nusikalstama veika ir jos padariniais. Taigi juridinis asmuo – UAB „S“, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

65Dėl nuorodų į BPK reikalavimų pažeidimus

66Kasacinių skundų argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, išvadas dėl E. D. ir juridinio asmens UAB „S“ kaltės grindė prielaidomis ir spėjimais, yra neteisingi. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutarties išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą. Tuo tarpu kasatoriai analizuoja kiekvieną įrodymą atskirai vieną nuo kito ir daro išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių nebuvimo, t. y. jų neįrodytumo. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai išdėstė motyvus, išanalizavo bylos duomenis, taip pat motyvuotai pasisakė dėl nuteistųjų veikų kvalifikavimo, todėl BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų nepažeidė.

67Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes tinkamai neišnagrinėjo nuteistojo juridinio asmens apeliacinio skundo, išsamiai neatsakė į apelianto argumentus, taip pat nepagrįstas.

68Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnis). Kasacine tvarka skundžiamos teismo nutarties turinys rodo, jog į esminius apeliacinių skundų argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu ir veikų kvalifikavimu, atsakyta ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimai dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir būtinumo motyvuoti šio teismo išvadas esmingai nepažeisti. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs byloje surinktus duomenis, skundžiamoje nutartyje pasisakė, kodėl nuteistojo juridinio asmens UAB „S“ apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo E. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, kuri Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalis keičiama. Juridinio asmens kasaciniame skunde sureikšminti nežymūs netikslumai, padaryti apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar kai kurie nurodyti proceso pažeidimai, teisėjų kolegijos nuomone, vertintini kaip neesminiai, nes nesukliudė šiam teismui priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnis).

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

70Nuteistųjų E. D. ir juridinio asmens UAB „S“ atstovo generalinio direktoriaus A. Š. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu... 3. E. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25... 4. Juridinis asmuo UAB „S“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2... 5. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir L. D., tačiau ši nuosprendžio dalis... 6. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Teisėjų kolegija... 8. E. D. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „S“ generaliniu direktoriumi ir... 9. 2004 m. gruodžio mėnesį asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas,... 10. Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, tęsdamas nusikalstamą veiką,... 11. E. D., tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal minėto asmens... 12. UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad L. D.... 13. E. D. nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB „S“ generaliniu direktoriumi... 14. E. D., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21... 15. UAB „S“, atstovaujama generalinio direktoriaus E. D., nuteista už tai, kad... 16. 2004 m. gruodžio mėnesį asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas,... 17. Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, tęsdamas nusikalstamą veiką,... 18. L. D., tęsdama nusikalstamą veiklą ir žinodama, kad pagal minėto asmens... 19. UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinodamas, kad L. D.... 20. UAB „S“, atstovaujama generalinio direktoriaus E. D., nuteista ir už tai,... 21. E. D., pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas... 22. Kasaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 23. Kasatorius mano, kad teismai netinkamai išaiškino Lietuvos Respublikos... 24. E. D. nesutinka su teismų išvada, kad jo nusikalstamą veiką dėl keturių... 25. Kasatorius nurodo, jog teismas nesiaiškino, ar UAB „L“ nebuvo naudojama... 26. Kasaciniame skunde nuteistasis E. D. tvirtina, kad teismai padarė esminį... 27. Kasatoriaus teigimu, nepripažinus tęstinio nusikaltimo ir veikas... 28. Kasaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB „S“ atstovas generalinis... 29. Kasatorius mano, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir... 30. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas... 31. Dėl juridinio asmens pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 2 dalį... 32. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio... 33. Atsiliepimu į kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės... 34. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad kasaciniuose skunduose keliami nusikalstamos... 35. Prokurorės nuomone, kasatoriaus E. D. tvirtinimai, kad BK 182 straipsnio 2... 36. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad juridinio asmens UAB „S“ kasacinio... 37. Dėl kasatorių argumentų, susijusių su nepagrįstu jų nuteisimu pagal BK... 38. Pasak prokurorės, E. D. ir juridinio asmens UAB „S“ veikos teisingai... 39. Teismai, prokurorės nuomone, visus byloje esančius duomenis vertino... 40. Nuteistojo E. D. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „S“ atstovo generalinio... 41. Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų... 42. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina... 43. Nuteistasis E. D. kasaciniame skunde kelia klausimus dėl nusikalstamos veikos... 44. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo... 45. Nuteistasis E. D. kasaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas... 46. Sukčiavimo nusikaltimo esmė, skirianti jį nuo kitų nusikaltimų ir kitų... 47. Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. D., būdamas UAB „S“ generaliniu... 48. Kasatoriaus skundo argumentai, kad jis neva neketino išvengti prievolės... 49. Taigi E. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį... 50. Dėl BK 222 straipsnio taikymo... 51. Kasatoriai skunduose teigia, kad nepagrįstai yra nuteisti už apgaulingą... 52. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas –... 53. Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą iš tiesų yra nustatyta ir... 54. Byloje nustatytu laikotarpiu ir aplinkybėmis E. D. buvo UAB „S“... 55. Dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę... 56. Kaip pagrįstai skunduose pažymi kasatoriai, byloje yra sutartiniais... 57. Kasatorių skundų argumentai dėl teismų pareigos skirti... 58. BPK 208 straipsnyje nurodyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai... 59. Kita vertus, reikia pažymėti ir tai, kad kasatoriai iš esmės nagrinėjant... 60. Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės... 61. Kasatoriaus nuomone, juridinio asmens kaltė grindžiama tik vadovo (fizinio... 62. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime... 63. Byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas – sukčiavimą, apgaulingą... 64. Teismai nustatė, kad pagal netikras UAB „L“ PVM sąskaitas faktūras... 65. Dėl nuorodų į BPK reikalavimų pažeidimus... 66. Kasacinių skundų argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų... 67. Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK... 68. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 70. Nuteistųjų E. D. ir juridinio asmens UAB „S“ atstovo generalinio...