Byla 1A-538-197/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir

2Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui, gynėjui advokatui Mariui Liatukui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjo advokato Mariaus Liatuko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį, kuriuo G. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (už 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur) pasisavinimą), 300 straipsnio 3 dalį (už suklastotų dokumentų panaudojimą pasisavinant 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur)), 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (už suklastotų dokumentų panaudojimą panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur)), 183 straipsnio 2 dalį (už 119 475 Lt (34 602,35 Eur), 300 straipsnio 3 dalį (už suklastotų dokumentų panaudojimą pasisavinant 119 475 Lt (34 602,35 Eur)), 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur) pasisavinimą) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už suklastotų dokumentų panaudojimą pasisavinant 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur)) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
  • pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
  • pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už suklastotų dokumentų panaudojimą panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur)) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
  • pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už 119 475 Lt (34 602,35 Eur) pasisavinimą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
  • pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už suklastotų dokumentų panaudojimą pasisavinant 119 475 Lt (34 602,35 Eur)) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,
  • pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,
  • pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams, pagal 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

4Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu iš G. M. konfiskuota jam priklausantys 502 391 Lt (145 502 Eur).

5Iš G. M. priteista 20 417 Lt (5 913 Eur) Valstybinei mokesčių inspekcijai, o likusi bylos dalis nutraukta.

6Laikinojo nuosavybės teisių apribojimo terminas į G. M. priklausantį turtą, nurodytą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartyje, pratęstas, kol bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo.

7Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalis, kuria G. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, priteistas civilinis ieškinys, konfiskuotas turtas, apribota G. M. nuosavybės teisė į turtą, nurodytą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartyje, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

8G. M. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur) pasisavinimo), 183 straipsnio 2 dalį (dėl 119 475 Lt (34 602,35 Eur) pasisavinimo), 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

9Panaikintas G. M. turto konfiskavimas.

10Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

11Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalis dėl G. M. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už suklastotų dokumentų panaudojimą pasisavinant 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur)), 300 straipsnio 3 dalį (už suklastotų dokumentų panaudojimą panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur)), 300 straipsnio 3 dalį (už suklastotų dokumentų panaudojimą pasisavinant 119 475 Lt (34 602,35 Eur)) ir subendrintos bausmės paskyrimo, pakeista:

12iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad G. M. nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas.

13G. M. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos:

  • pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (suklastotų dokumentų panaudojimas pasisavinant 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur)) perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį ir už ją paskirta bausmė – 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio bauda;
  • pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (suklastotų dokumentų panaudojimas panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur) perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio bauda;
  • pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (suklastotų dokumentų panaudojimas pasisavinant 119 475 Lt (34 602,35 Eur)) perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį ir už ją paskirta 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio bauda.

14G. M., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio bauda.

15G. M., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – 100 MGL (3 765 Eur) dydžio bauda.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė G. M. paskirta 200 MGL (7 530 Eur) dydžio bauda.

17G. M. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti į valstybės biudžetą per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

18G. M. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2009 m. sausio 15 d., jį prilyginant 4 MGL (150,60 Eur) dydžio baudai.

19Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2016 m. birželio 16 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria G. M. išteisintas dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, G. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur), Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

21Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

22Baudžiamoji byla nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių LAT nutartimi buvo grąžinta nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

24Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, atsižvelgus į pakeitimus padarytus Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu bei LAT 2016 m. birželio 16 d. nutartimi, G. M. nuteistas už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ( - ) direktorius, asmeniui, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB ( - ) PVM sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB ( - ) parduotas prekes ir taip sumažinti UAB ( - ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, G. M. sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus įsigyti ir įtraukti į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiklą, G. M. pateikė asmeniui, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, UAB ( - ) rekvizitus ir nurodė, kokios prekės turėtų būti nurodytos PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB ( - ). Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. M. iš asmens, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, už nenustatytą piniginį atlygį įgijo suklastotus dokumentus: 2007 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000469 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 89/09), 2007 m. rugsėjo 17 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 91/09), 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 95/09), 2007 m. vasario 13 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000510 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 65/09), 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. vasario 27 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000522 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. kovo 15 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000563 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. kovo 21 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000571 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. birželio 12 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000637 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 101/10), 2007 m. spalio 18 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 106/10), 2007 m. spalio 22 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 111/10), kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB ( - ) UAB ( - ) tariamai pardavė prekių už 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur), tarp jų 72 205,38 Lt (20 912 Eur) PVM. Vykdydamas nusikalstamą sumanymą, G. M. iš asmens, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, gautus žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB ( - ) finansininkams, nieko nežinojusiems apie jo nusikalstamą veiką, ir nurodė įtraukti juos į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. UAB ( - ) finansininkai, nežinodami, kad G. M. pateiktuose UAB ( - ) PVM sąskaitose faktūrose bei kituose specialiuose apskaitos dokumentuose nurodytos prekės realiai UAB ( - ) parduotos nebuvo ir PVM sąskaitos faktūros bei kiti specialios apskaitos dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB ( - ) PVM deklaracijų už 2007 m. sausio, vasario, kovo, birželio mėnesių 11, 22, 30, 31 langelius, taip 72 205,38 Lt (20 912 Eur) sumažindami UAB ( - ) valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir šias deklaracijas 2007 m. vasario 26 d., 2007 m. kovo 23 d., 2007 m. balandžio 24 d., 2007 m. liepos 24 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio ( - ) darbuotojams. Taip G. M., veikdamas bendrininkų grupe kartus su asmeniu, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB ( - ) naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 72 205,38 Lt (20 912 Eur) PVM į valstybės biudžetą.

25G. M. 2007 m. sausio-liepos mėnesiais, nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, Vilniuje, nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad pagal 2007 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000469 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 89/09), 2007 m. rugsėjo 17 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 91/09), 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 95/09), 2007 m. vasario 13 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000510 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 65/09), 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. vasario 27 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000522 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. kovo 15 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000563 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. kovo 21 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000571 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. birželio 12 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000637 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 101/10), 2007 m. spalio 18 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 106/10), 2007 m. spalio 22 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 111/10), sandoriai tarp UAB ( - ) ir UAB ( - ) nėra įvykę, nurodė UAB ( - ) finansininkams pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti 2007 m. sausio, vasario, kovo, birželio mėnesių UAB ( - ) PVM deklaracijas. UAB ( - ) finansininkams, nežinojusiems, kad minėti dokumentai yra suklastoti, G. M. nurodymu užpildžius UAB ( - ) 2007 m. sausio, vasario, kovo, birželio mėnesių PVM deklaracijas ir jų 11, 22, 30, 31 langeliuose įrašius 72 205,38 Lt (20 912 Eur) didesnę PVM sumą, negu UAB ( - ) realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM, suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. M. UAB ( - ) finansininkams nurodė minėtas suklastotas PVM deklaracijas pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams. UAB ( - ) finansininkams suklastotas 2007 m. sausio, vasario, kovo, birželio mėnesių PVM deklaracijas 2007 m. vasario 26 d., 2007 m. kovo 23 d., 2007 m. balandžio 24 d., 2007 m. liepos 24 d. elektroniniu būdu pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio ( - ), darbuotojams, G. M. panaudojo suklastotus dokumentus, todėl valstybės biudžetui buvo padaryta didelė 72 205, 38 Lt (20 912 Eur) žala.

26G. M. nuteistas ir už tai, kad būdamas UAB ( - ) direktorius, asmeniui, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB ( - ) PVM sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB ( - ) parduotas prekes ir taip sumažinti UAB ( - ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, sutiko žinomai suklastotus dokumentus įsigyti ir įtraukti į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą. G. M. pateikė minėtam asmeniui UAB ( - ) rekvizitus ir nurodė, kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose, kaip tariamai parduodamos UAB ( - ), ir iš asmens, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, už nenustatytą piniginį atlygį įgijo suklastotus dokumentus: 2008 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000971 ir prie jos pridedamus 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvitą SEE 001409, 2008 m. liepos 11 d. kasos pajamų orderio kvitą SEE 001427, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB ( - ) UAB ( - ) tariamai pardavė prekių už 119 475 Lt (34 602,35 Eur), tarp jų 18 225 Lt (5 278 Eur) PVM. G. M., žinodamas, kad sandoriai tarp UAB ( - ) ir UAB ( - ) nėra įvykę ir UAB ( - ) jokių prekių UAB ( - ) nepardavė, savo parašu patvirtino 2008 m. kovo 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija SEC Nr. 000971 ir prie jos pridedamuose 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvite SEE 001409, 2008 m. liepos 11 d. kasos pajamų orderio kvite SEE 001427 įrašytus žinomai melagingus duomenis ir suklastotus dokumentus perdavė UAB ( - ) finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją. UAB ( - ) finansininkai, nežinodami, kad G. M. pateiktuose UAB ( - ) PVM sąskaitoje faktūroje bei kituose specialios apskaitos dokumentuose nurodytos prekės realiai UAB ( - ) parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra ir kiti specialios apskaitos dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, o išskirtą PVM sąskaitoje faktūroje PVM sumą įtraukė į UAB ( - ) PVM deklaracijos už 2008 m. kovo mėnesio 11, 22, 30, 31 langelius, taip 18 225 Lt (5 278 Eur) sumažindami UAB ( - ) valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir šią deklaraciją 2008 m. balandžio 25 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio ( - ), darbuotojams; taip G. M., veikdamas bendrininkų grupe kartus su asmeniu, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB ( - ) naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 18 225 Lt (5 278 Eur) PVM į valstybės biudžetą.

27Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalis, kuria G. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, priteistas civilinis ieškinys, konfiskuotas turtas, apribota G. M. nuosavybės teisė į turtą, nurodytą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartyje, ir dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį, kuriuo G. M. išteisino dėl BK 183 straipsnio 2 dalies (dėl 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur) pasisavinimo), 183 straipsnio 2 dalies (dėl 119 475 Lt (34 602,35 Eur) pasisavinimo), 182 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Panaikino G. M. turto konfiskavimą, o Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

28Be to, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalis dėl G. M. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (trys veikos) ir paskyrė subendrintas bausmes. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad G. M. nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas. G. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, (suklastotų dokumentų panaudojimas pasisavinant 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur)) perkvalifikavo į BK 300 straipsnio 1 dalį ir už ją paskyrė bausmę – 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio baudą, nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (suklastotų dokumentų panaudojimas panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur) perkvalifikavo į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskyrė bausmę – 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio baudą, nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (suklastotų dokumentų panaudojimas pasisavinant 119 475 Lt (34 602,35 Eur)) perkvalifikavo į BK 300 straipsnio 1 dalį ir už ją paskyrė bausmę 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio baudą. Be to, G. M., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrė bausmę – 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio baudą, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskyrė bausmę – 100 MGL (3 765 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę G. M. paskyrė 200 MGL (7 530 Eur) dydžio baudą. Įpareigojo G. M. paskirtą baudą sumokėti į valstybės biudžetą per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. G. M. į bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2009 m. sausio 15 d., jį prilyginant 4 MGL (150,60 Eur) dydžio baudai. Kitas nuosprendžio dalis paliko nepakeistas.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria G. M. išteisintas dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, G. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur), Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Motyvuodamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas darydamas išvadą, kad G. M. neturėjo tiesioginės tyčios panaikinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, grindė vien tik G. M. parodymais ir visai nepasisakė dėl liudytojos UAB ( - ) buhalterės I. V. parodymų, nors jie teikia duomenų, atskleidžiančių G. M. tyčios turinį. Be to, apeliacinės instancijos teismas perkvalifikuojant G. M. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, pripažino teisingai nustatytomis faktines aplinkybes, kad G. M. nurodė UAB ( - ) finansininkams pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras užpildyti atitinkamų mėnesių UAB ( - ) PVM deklaracijas ir jas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau sprendžiant dėl G. M. tyčios turinio nepasisakė, nors jie svarbūs sprendžiant dėl G. M. kaltės turinio pagal BK 182 straipsnį. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo vidinis įsitikinimas dėl G. M. tyčios turinio nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nebuvo nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 331 straipsnio 2 dalį. Padaryti pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą.

30Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl G. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje (suklastotų dokumentų panaudojimas panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur), perkvalifikavimo į BK 300 straipsnio 1 dalį nebuvo pateikta jokių argumentų, kuriais remiantis teismas padarė išvadą, kad dėl šios G. M. veikos nebuvo padaryta reali žala valstybės biudžetui. Be to, tokia teismo išvada nėra aiški, logiška ir įtikinamai argumentuota, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis neatitinka BPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą dėl šio kaltinimo ir priimti teisingą sprendimą. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

31Nuteistojo G. M. gynėjas advokatas M. Liatukas apeliacinio skundo dalyje dėl nagrinėjamos pirmosios instancijos nuosprendžio dalies nurodė, jog nuosprendis priimtas: neteisingai išaiškinus ir pritaikius Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies nuostatas, aprašančias atskiras nusikalstamas veikas, tuo pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką; neištyrus visų bylai reikšmingų ir joje esančių duomenų, kas lėmė nevisapusišką, neišsamų baudžiamąjį procesą ir neteisingą, nepagrįstą, faktinių aplinkybių neatitinkantį nuosprendžio priėmimą; paskyrus neproporcingą bei neteisingą bausmę (jeigu teismas vis tik pripažintų visą ar dalį G. M. kaltės); išėjus iš kaltinamojo akto ribų ir teisiškai įvertinus į bylą neįtrauktų asmenų veiksmus.

32G. M. nepagrįstai nuteistas už tai, kad panaudojo suklastotas 2007 m. ir 2008 m. UAB ( - ) PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius, tuo padaręs bendrovei didelės žalos. Byloje nėra nė vienos UAB ( - ) 2007 m. PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio, kuriuos teismas pripažino suklastotais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog tokie dokumentai iš viso egzistavo ir jie yra suklastoti. Teismas pažeidė tiesioginio ir betarpiško įrodymų vertinimo principą. Buhalterinės apskaitos registrai sudaromi pagal pirminius buhalterinės apskaitos duomenis, t. y. PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų, išlaidų orderius. Nesant pirminių dokumentų, nėra pagrindo vadovautis registrais kaip išvestiniais dokumentais, sudarytais iš pirminių dokumentų, kurių teisingumo byloje nėra galimybės patikrinti ir kuriuose, esą, užfiksuoti suklastotų faktūrų duomenys. Tą patvirtino byloje apklausta specialistė. Be to, registrus į bylą pateikė ne G. M.. Po G. M. nuo 2009 m. balandžio 28 d. UAB ( - ) vadovavo A. D., registrai į bylą pateikti tik 2010 m. spalio 14 d., todėl nėra galimybės užtikrinti, kad registruose esantys duomenys yra teisingi, nepakeisti nuo to laikotarpio, kai įmonei vadovavo G. M.. Teismas šių registrų teisingumo nepatikrino.

33Byloje neįrodyta BK 300 straipsnio 3 dalį kvalifikuojanti aplinkybė – didelė žala. Pats savaime faktas, jog pagal prokuroro ir teismo minimus dokumentus galėjo būti paimti iš įmonės kasos grynieji pinigai, nepatvirtina žalos. Grynieji pinigai panaudoti įmonės poreikiams, todėl įmonė jokios žalos nepatyrė, priešingai, gavo naudos. Įmonė nereiškė jokių turtinių reikalavimų G. M., ir tai įrodo, kad ji dėl G. M. veiksmų nepatyrė jokios žalos. Nei teismas, nei prokuroras negali pripažinti, jog asmeniui padaryta žalos, jeigu pastarasis aiškiai nurodo, kad tokios aplinkybės nėra. Pagal bendrą civilinės teisės principą dėl turto likimo sprendžia tik pats savininkas ir tik savininkas geriausiai gali žinoti, ar turto panaudojimas jam buvo žalingas, ar ne. Byloje nesant UAB ( - ) valios išraiškos, jog G. M. padarė įmonei žalos, nėra pagrindo kvalifikuoti didelės žalos požymio.

34Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. parašų nėra nė ant vienos PVM deklaracijos, kurias suklastojęs jis kaltinamas. Dėl šios aplinkybės nėra ginčo. Teisme G. M. patvirtino, jog niekam nedavė nurodymų dėl šių PVM deklaracijų pildymo, byloje nėra jokių rašytinių G. M. nurodymų į apskaitą ir deklaracijas įtraukti kokias nors su UAB ( - ) susijusias sumas, neužfiksuota jokių pokalbių, kuriuose G. M. nurodytų melagingai pildyti PVM deklaracijas. Liudytojos I. V. parodymai, kad ji deklaracijas pildė būtent G. M. nurodymu, vertintini kritiškai. Akivaizdu, jog liudytoja niekada nepripažins deklaracijas pildžiusi savo iniciatyva, be niekieno nurodymų, nes, priešingu atveju, ji duotų parodymus prieš save ir galėtų būti apkaltinta apgaulingai vedusi buhalterinę apskaitą. Byloje taip pat nėra surinkta duomenų, kad minėtas deklaracijas mokesčių administratoriui pateikė G. M. arba jis kam nors davė nurodymą jas pateikti. Dėl to nėra nusikalstamo veikimo, būtino sudėties požymio, o tai lemia, jog G. M. veiksmuose nėra šio nusikaltimo požymių.

35Šioje byloje teismas savo nuosprendį dėl padarinių buvimo grindė 2009 m. kovo 24 d. specialistės išvada Nr. 5-1/55, tačiau ši išvada nepagrįsta ir neišsami. Apklausta teisme specialistė patvirtino, kad išvadą darė tik pagal jai pateiktus dokumentus, netikrindama tokių dokumentų teisingumo, netirdama UAB ( - ) veiklos už 2007-2008 metus. Ji pripažino, jog buvo ne visi dokumentai, jai nebuvo pateiktos UAB ( - ) išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 2007 m., todėl ji padarė išvadas tik pagal atitinkamus buhalterinius registrus. Teisme specialistė pripažino negalinti tvirtinti, jog registrai sudaryti teisingai, nes nėra sąskaitų faktūrų. Tai leidžia pagrįstai abejoti tokių išvadų patikimumu, juo labiau kad specialistė tyrimą atliko ir išvadą davė pagal išankstinį nurodymą, jog byloje esantys duomenys apie pinigų sumas, susijusias su UAB ( - ), ir nurodytas prekes yra melagingi. Taigi visa specialisto išvada pagrįsta prielaidomis dėl pirminių įvykių, o visos įmonės veiklos specialistė netyrė, įvertindama iš konteksto paimtus pavienius dokumentus. Tik visos veiklos analizė leistų išsamiai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.

36Nusikalstama veika kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje aprašoma kaip pasireiškusi mokesčių administratoriaus suklaidinimu (apgavimu), jam pateikiant esą neteisingas PVM deklaracijas. Pagal kaltintoją, apgaulė panaudota prieš mokesčių administratorių, nes būtent administratorius, gavęs mokesčių mokėtojo PVM deklaraciją, ją patikrina, priima kaip teisingą, ir tuo pagrindu mokesčių mokėtojas įgyja teisę sumažinti mokėtiną PVM, t. y. mokėti mažesnę PVM sumą į biudžetą.

37Byloje nustatyta, kad nė vienos PVM deklaracijos, pateiktos mokesčių administratoriui, nepasirašė G. M., jų G. M. mokesčių administratoriui nesiuntė. Byloje nėra duomenų, jog G. M. būtų liepęs kam nors tai padaryti. Dėl to teismas neturėjo faktinio pagrindo daryti išvados, kad būtent G. M. naudojo kokią nors apgaulę prieš mokesčių administratorių. Mokesčių mokėtojas į PVM mėnesio deklaraciją privalo įtraukti visas tą mėnesį išrašytose (pardavimo) ir gautose (pirkimo) PVM sąskaitose faktūrose nurodytas PVM sumas. Iš pačios deklaracijos mokesčių administratorius negali nustatyti, ar į ją buvo įtraukta konkrečios PVM sąskaitos faktūros suma. Tą galima pasakyti, tik detaliai ištyrus visas atitinkamo mėnesio PVM sąskaitas faktūras ir sugretinus jose nurodytas PVM sumas su deklaracijose įrašytomis. Šioje byloje nebuvo atliktas išsamus PVM deklaracijų už 2007 m. sausio–liepos mėnesius, 2008 m. kovo mėnesį tyrimas, nebuvo tiriamos už tuos laikotarpius visos UAB ( - ) PVM sąskaitos faktūros, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio objektyvaus pagrindo išvadai, jog UAB ( - ) PVM sumos buvo įtrauktos į atitinkamas PVM deklaracijas. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad PVM deklaracijose pateikti melagingi duomenys. Pagal kasacinio teismo praktiką sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Teisme G. M. parodė, jog santykių su UAB ( - ) buvo vienintelis tikslas – UAB ( - ) piniginių lėšų išgryninimas, kad taip gautus grynuosius pinigus būtų galima naudoti įmonės veikloje oficialiai jų neapskaitant, kadangi tokiu būdu įmonė galėjo įsigyti nenaujų statybinių įrengimų, kurių įsigyti su dokumentais nebuvo galimybės. G. M. parodė nežinojęs, jog UAB ( - ) nesumoka PVM nuo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Byloje nėra tai paneigiančių duomenų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką PVM sąskaitą faktūrą išrašiusiam asmeniui – pardavėjui (šiuo atveju UAB ( - )) sumokėjus gautą PVM sumą į biudžetą, pirkėjo teisė atskaityti šį pardavėjui sumokėtą PVM tampa absoliuti (nutartys Nr. A438-195/2010, A442-1566/2012, A11-355/2004). Ši teisė neišnyksta ir tuo atveju, jeigu pirkėjas nežinojo, kad pardavėjas gauto PVM nesumokėjo į biudžetą, nes pirkėjas neprivalo imtis teisėsaugos institucijoms būdingų priemonių išsiaiškinti, ar pardavėjas PVM sumą tikrai sumokėjo į biudžetą (sprendimas Nr. A4-450/2007). Šioje byloje nenustatyta, jog R. V. ir/ar UAB ( - ) atstovai kada nors kokiu nors būdu būtų pranešę G. M., kad jie nesumokės PVM sumų, galimai nurodytų išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (jeigu tokios iš viso buvo išrašytos, nes tokių sąskaitų už 2007 m. byloje nėra). G. M. patvirtino mokėdavęs R. V. už išgryninimo paslaugą, todėl visiškai pagrįstai manė, jog šie pinigai bus panaudoti PVM mokesčiui sumokėti. R. V. kaltinamajam nėra užsiminęs, kad UAB ( - ) neturi lėšų PVM sumai sumokėti, PVM nemokamas, o G. M. neturėjo jokio tiesioginio kontakto su UAB ( - ) kontroliuojančiais asmenimis. Be to, byloje iš viso nenustatyta ir nebuvo nustatinėjama aplinkybė, jog UAB ( - ) nesumokėjo PVM sumų nuo tų sumų, kurios nurodytos UAB ( - ) apskaitos dokumentuose, todėl nėra pagrindo išvadai, kad UAB ( - ) neteisėtai panaikino turtinę prievolę PVM atitinkamai sumai.

38Teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. G. M. nuteistas už nusikaltimus nuosavybei, finansų sistemai, valdymo tvarkai, todėl asmens izoliavimas tokiu atveju nebūtų nei teisinga, nei proporcinga priemonė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad už ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas tikslingiausia skirti ekonominio pobūdžio, su laisvės atėmimu nesusijusias sankcijas. Byloje nėra aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog G. M., jei teismas visgi pripažintų jo kaltę įrodytą, yra tiek pavojingas, kad vienintelis būdas užtikrinti bausmės paskirtį yra laisvės atėmimas. Priešingai, G. M. anksčiau neteistas, gerai charakterizuojamas, niekada nebuvo susijęs su jokiais smurtiniais incidentais ar tyčiniu kitų asmenų sužalojimu, turi šeimą, augina du vaikus, vadovauja UAB ,,Girista“ su 22 darbuotojais.

39Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra patvirtinęs taisyklę, jog, jeigu ikiteisminis tyrimas truko nepateisinamai ilgai, kas galėjo sąlygoti asmens (įtariamojo) teisinį neapibrėžtumą dėl savo teisinės padėties, tai viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kadangi pernelyg ilgas ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas yra aplinkybė, leidžianti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

40Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 m. lapkričio 4 d., vėliau jis dėl G. M. atskirtas dėl BK 182 straipsnio, 2009 m. sausio 13 d. jam įteiktas įtarimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 2010 m. lapkričio 19 d. pakeistas įtarimas, kaltinamasis aktas surašytas tik 2011 m. sausio 19 d. Taigi ikiteisminis tyrimas byloje vyko nepateisinamai ilgai, nors jo metu nebuvo atlikta jokių ypatingų laiko sąnaudų reikalaujančių procesinių veiksmų. Dėl ikiteisminio tyrimo nepakankamo organizuotumo, ne operatyvumo prarasta dalis reikšmingų duomenų, todėl G. M. negali tinkamai ir visapusiškai gintis nuo pareikštų kaltinimų. Taigi dar ir dėl šios priežasties būtų neteisinga G. M. skirti laisvės atėmimo bausmę.

41Teismas iš viso nepasisakė ir nepagrindė, kodėl bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas ir taip paskirdamas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kai nė už vieną veiką nebuvo skiriama tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė. Teismas savo teisės sudėti bausmes negali įgyvendinti, tokio savo sprendimo nemotyvuodamas, juo labiau kad BK 63 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas turi įvertinti padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, o toks teismo vertinimas privalo atsispindėti teismo motyvuose.

42Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašė nuosprendį panaikinti ir G. M. išteisinti, bei atmesti civilinį ieškinį arba nuosprendį pakeisti ir G. M. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

43Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

44Nuteistojo G. M. gynėjo advokato M. Liatuko likusi nagrinėti apeliacinio skundo dalis tenkinama iš dalies.

45Apeliacinės instancijos teisme baudžiamoji byla nagrinėjama tik toje dalyje, kuri LAT 2016 m. birželio 16 d. nutartimi buvo grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl G. M. išteisinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, bei G. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikavimo į BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur), Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo ir panaikinto laikino nuosavybės teisių apribojimo.

46Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašė išteisinti jo ginamąjį G. M. dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, argumentuodamas tuo, jog G. M. nedavė nurodymų suklastotas PVM sąskaitas faktūras įtraukti į PVM deklaracijas, ant šių deklaracijų nėra jo parašo. Be to, G. M. tyčia nebuvo nukreipta į PVM sukčiavimą, nes tikslas buvo gauti grynuosius pinigus, o ne apvogti valstybę. Tačiau gynėjo nurodyti argumentai prieštarauja byloje ištirtiems ir įvertintiems įrodymams.

47Pagal suformuota LAT praktiką sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (LAT nutartis Nr. 2K-7-112/2012).

48Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (LAT nutartis Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Be to, sukčiavimas PVM srityje paprastai reiškiasi PVM sąskaitų faktūrų klastojimu (pvz., PVM sąskaita faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo), jų pagrindu sukurtų suklastotų PVM deklaracijų ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, suklaidinant šią instituciją dėl mokestinės prievolės dydžio nustatymo (LAT nutartys Nr. 2K-171/2010, Nr. 2K-587/2013, Nr. 2K-9-303/2015). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (LAT nutartys Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-161/2013).

49Iš byloje esančių nuteistojo G. M. parodymų matyti, kad jis neginčija įgijęs suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir kitus buhalterinis dokumentus iš UAB ( - ) ir juos pateikęs buhalterei. Pripažino, kad minėti dokumentai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, tačiau neinformavo buhalterės, jog dokumentai yra suklastoti (t. 3, b. l. 20-21, 35-37). Iš to sektų, kad G. M. žinodamas, kad pateikia suklastotas PVM sąskaitas faktūras, siekia jas ne tik įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, bet ir panaudoti apgaulę ir taip suklaidinti Mokesčių instituciją dėl mokestinės prievolės dydžio nustatymo ir sumokėjimo. Tai patvirtina liudytojų R. V., I. V., specialistės A. M. parodymai, 2009 m. kovo 24 d. specialisto išvada Nr. 5-1/55, pokalbių suvestinės Nr. 7 ir Nr. 8, elektroninėse deklaracijose esanti informacija. Liudytojas R. V. parodė, kad papasakojo G. M. kaip pasinaudojo vieno asmens paslaugomis dėl PVM sąskaitų faktūrų pateikimo. G. M. irgi tuo susidomėjo, todėl paprašė parūpinti ir jam tokių sąskaitų faktūrų. Paprašė, kad pateiktų duomenis, kuriuos norėtų matyti PVM sąskaitose faktūrose, įmonės rekvizitus. Po to duomenis pateikdavo T. J., iš kurio gaudavo prašomas sąskaitas faktūras. Gautas PVM sąskaitas faktūras perduodavo jų prašiusiems asmenims (t. 3, b. l. 1-3, 7-10). Liudytoja I. V. patvirtino, kad fiktyvias PVM sąskaitas faktūras jai pateikė direktorius G. M.. Kokiomis tiksliomis datomis jos buvo pateiktos ji neatsimena, tačiau PVM sąskaitos faktūros gaudavo dar prieš pildydama PVM deklaracijas, t. y. iki 25 dienos. Jai niekada neteko tikslinti PVM deklaracijos, dėl to, jog G. M. būtų ne laiku pateikęs šios įmonės PVM sąskaitas faktūras (t. 3, b. l. 13-15). Pirmosios instancijos teisme minėta liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildė, jog jai nesukėlė įtarimų UAB ( - ), taip pat nekėlė įtarimų ir jai pateikiami buhalteriniai dokumentai. G. M. buvo rūpestingas vadovas, reiklus, pats tikrindavo dokumentus, žiūrėjo, kad visur būtų tvarka (t. 4, b. l. 171-172). Nuteistasis G. M. ir liudytojas R. V. supažindinti su pokalbių suvestinėmis pripažino, jog ten jų balsai, todėl įvertinami ir suvestinėse Nr. 7 ir Nr. 8 užfiksuoti pokalbiai, kai kalbama apie suklastotų PVM sąskaitų faktūrų išrašymą (t. 1, b. l. 11-17, t. 3, b. l. 11-12, 35-37). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus skyriaus 2009 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/55 konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus UAB ( - ) buhalterinės apskaitos registrus, o taip pat pagal PVM deklaracijas pateiktas Vilniaus apskrities VMI, nustatyta, jog UAB ( - ) pagal UAB ( - ) vardu išrašytų tikrovės neatitinkančių PVM sąskaitų faktūrų duomenis, pirkimo PVM 90 430,38 Lt sumą nepagrįstai įtraukė į PVM deklaracijas (t. 2, b. l. 177-183). Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė A. M. patvirtino, kad atlikdama tyrimą tikrino registrą ir gretino jį su PVM deklaracija, juose esantys duomenys sutapo (t. 4, b. l. 180-181). O tai reiškia, kad pildant PVM deklaracijas buvo suvesti duomenys ir iš suklastotų PVM sąskaitų faktūrų. Todėl daroma išvada, kad sukčiavimo schema iš esmės buvo tokia: a) G. M., nemokėdamas PVM, įsigydavo UAB ( - ) veiklai reikalingų vamzdžių ir kitų prekių; b) po to kreipdavosi dėl fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių išrašymo; c) G. M. nurodydavo UAB ( - ) rekvizitus ir duomenis apie tariamą prekių pirkimą iš fiktyvios įmonės; d) G. M. buvo perduodami fiktyvūs dokumentai, kuriuos nuteistasis pateikdavo UAB ( - ) buhalterijai; e) bedrovės buhalteriai, suklaidinti G. M. panaudotos apgaulės, manydami, kad realiai įvyko sandoriai su fiktyvia įmone, šiuos buhalterinius dokumentus įtraukdavo į buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas; f) VMI dėl suklastotų PVM deklaracijų klaidingai nustatydavo UAB ( - ) turtinę prievolę, pagal kurią įmonė turėjo sumokėti PVM į valstybės biudžetą.

50Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MDĮ) 13 straipsnį PVM – tai viena iš mokesčio rūšių, kurį mokesčio mokėtojas privalo sumokėti į valstybės biudžetą. Mokestis taip pat ir PVM bendriausia prasme – tai mokesčių įstatymu mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei (MAĮ 2 straipsnio 23 dalis). Mokesčių santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai tarp valstybės ir mokesčio mokėtojo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 3 straipsnį PVM objektas yra šalies teritorijoje už atlygį atliekamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai šias prekes tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, taip pat prekių įsigijimą už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės. PVM apmokestinama pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp prekių ir paslaugų parduodamosios ir perkamosios vertės įvairiuose jų tiekimo bei teikimo (gamybos) stadijose. Šis mokestis įtraukiamas į kainą ar tarifą. Būtent parduodamas prekę ar paslaugą, PVM mokėtojas iš pirkėjo (vartotojo) gauna ir tą pinigų sumą, kurią kaip PVM privalo sumokėti į valstybės biudžetą. Tai gi ir apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi PVM mokėtojo santykiuose su mokesčių administratoriumi, klaidinant pastarąjį dėl PVM prievolės dydžio, teisės į atskaitą apimties ir t. t.

51Apgaulė grobiant PVM paprastai reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą, jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, suklaidinant šią atsakingą už mokesčių administravimą instituciją dėl mokestinės prievolės dydžio nustatymo. Kaip jau buvo paminėta aukščiau G. M. įsigydamas suklastotas PVM sąskaitas faktūras žinojo, kad UAB ( - ) realiai UAB ( - ) nepardavė jokių prekių ir už šias prekes nemokėjo PVM, tačiau fiktyvius dokumentus pateikė į buhalteriją. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro trumpajame išraše nurodyta, kad G. M. yra šios įmonės direktoriumi nuo 2005 m. vasario 14 d. (t. 1, b. l. 35). Pagal UAB ( - ) įstatų 7 straipsnio 7.9 punkto 14 papunktį bedrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (t. 1, b. l. 88-93). Todėl darytina išvada, kad G. M. būdamas UAB ( - ) direktoriumi žinojo savo teises ir pareigas susijusias ne tik su UAB ( - ) veikla, bet ir su PVM deklaravimu. G. M. paduodamas suklastotus dokumentus buhalterei suvokė, kad taip netiesiogiai nurodo juos suvesti ne tik į įmonės buhalterijos registrus, bet ir į kitus dokumentus susijusius su buhalterijos tvarkymu, t. y. PVM deklaracijas. Būdamas įmonės vadovu ir nestabdydamas tokių fiktyvių dokumentų suvedimo suvokė, jog šių dokumentų pagrindu bus sukurtos ir buvo sukurtos taip pat suklastotos PVM deklaracijos, kurias pateikus VMI, buvo apgauta valstybė, numatė, kad dėl šių veiksmų be teisėto pagrindo bus panaikinta UAB ( - ) mokėtina į valstybės biudžetą turtinė prievolė, t. y. jis numatė nusikalstamus padarinius ir jų siekė. Taigi nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad tikrovės neatitinkančias PVM deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė ne G. M., neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes nuteistasis veikė per tarpininką – bendrovės buhalterę, kuri, kaip nustatyta byloje, nežinojo apie suklastotus dokumentus, todėl dėl nusikalstamos veikos nėra kalta.

52Pirmosios instancijos teismas G. M. nusikalstamus veiksmus dėl sukčiavimo nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (turtinės prievolės sumokėti 72 205,38 Lt (20 912 Eur) PVM panaikinimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (turtinės prievolės sumokėti 18 225 Lt (5 278 Eur) PVM panaikinimo), kaip dvi nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra viena tęstinė nusikalstama veika ir ji kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

53Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (LAT nutartys Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010, Nr. 2K-7-48/2012 ir kt.). Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad G. M. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio iki birželio mėnesio gavo iš UAB ( - ) suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu buvo suklastotos UAB ( - ) 2007 m. vasario 26 d., 2007 m. kovo 23 d., 2007 m. balandžio 24 d., 2007 m. liepos 24 d. PVM deklaracijos. Analogišku būdu, tokiomis pačiomis aplinkybėmis, jis gavo ir 2008 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuri įtraukta į UAB ( - ) 2008 m. balandžio 25 d. PVM deklaraciją. Žala padaryta tam pačiam subjektui – VMI. Šioje situacijoje nusikalstamų veikų realizavimo laikas nėra toks svarbus, nes jas jungia nuteistojo vieningas sumanymas, gaunat fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, apgaule UAB ( - ) naudai panaikinti turtinę prievolę sumokėti PVM, t. y. jau prieš darydamas jam inkriminuotą veiką turėjo vieningą tyčią atlikti pasikartojančius veiksmus. Dėl to G. M. nusikalstami veiksmai pripažįstami kaip padaryti viena tęstine veika ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis keičiama dėl sukčiavimo ir iš naujo išdėstoma taip:

54G. M. būdamas UAB ( - ) direktorius, asmeniui, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB ( - ) PVM sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB ( - ) parduotas prekes ir taip sumažinti UAB ( - ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, G. M. sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus įsigyti ir įtraukti į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiklą, G. M. pateikė asmeniui, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, UAB ( - ) rekvizitus ir nurodė, kokios prekės turėtų būti nurodytos PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB ( - ). Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. M. iš asmens, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, už nenustatytą piniginį atlygį įgijo suklastotus dokumentus: 2007 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000469 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 89/09), 2007 m. rugsėjo 17 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 91/09), 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 95/09), 2007 m. vasario 13 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000510 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 65/09), 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. vasario 27 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000522 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. kovo 15 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000563 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. kovo 21 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000571 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. birželio 12 d. UAB ( - ) PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000637 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 101/10), 2007 m. spalio 18 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 106/10), 2007 m. spalio 22 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB ( - ) kasos registruose Nr. 111/10), 2008 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000971 ir prie jos pridedamus 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvitą SEE 001409, 2008 m. liepos 11 d. kasos pajamų orderio kvitą SEE 001427, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB ( - ) UAB ( - ) tariamai pardavė prekių už 592 821,38 Lt (171 692,94 Eur), tarp jų 90430,38 Lt (26 190 Eur) PVM. Vykdydamas nusikalstamą sumanymą, G. M. iš asmens, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, gautus žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB ( - ) finansininkams, nieko nežinojusiems apie jo nusikalstamą veiką, kad šie įtrauktų juos į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. UAB ( - ) finansininkai, nežinodami, kad G. M. pateiktuose UAB ( - ) PVM sąskaitose faktūrose bei kituose specialiuose apskaitos dokumentuose nurodytos prekės realiai nebuvo parduotos UAB ( - ) ir PVM sąskaitos faktūros bei kiti specialios apskaitos dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB ( - ) PVM deklaracijų už 2007 m. sausio, vasario, kovo, birželio, 2008 m. kovo mėnesių 11, 22, 30, 31 langelius, taip 90 430,38 Lt (26 190 Eur) sumažindami UAB ( - ) valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir šias deklaracijas 2007 m. vasario 26 d., 2007 m. kovo 23 d., 2007 m. balandžio 24 d., 2007 m. liepos 24 d., 2008 m. balandžio 25 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio ( - ), darbuotojams. Taip G. M., veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB ( - ) naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 90 430,38 Lt (26 190 Eur) PVM į valstybės biudžetą.

55Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus ir byloje esančių įrodymų visumą konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes G. M. veikoje yra visi sukčiavimo (BK 182 straipsnis), objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. G. M. įvykdytą sukčiavimą kvalifikuoja apgaulės būdu užvaldyto svetimo turto vertė 90 430,38 Lt (26 190 Eur), kuri viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), todėl jo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

56Nuteistasis G. M. išteisinamas dėl BK 300 straipsnio 3 dalies, kuria buvo nuteistas už dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

57Pagal BK 300 straipsnį atsako tas, kas suklastojo dokumentą ar disponavo suklastotu dokumentu. Šio straipsnio turinį sudaro tiek intelektualaus, tiek ir materialaus dokumento suklastojimo atvejai, kurie gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais veiksmais tokais kaip netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas, netikro ar suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyti kvalifikuojamieji nusikaltimo požymiai siejami su dideliu kiekiu ir didele žala. Šioje byloje nėra duomenų, kad pats G. M. būtų suklastojęs 2007 m. sausio 25 d., 2007 m. vasario 13 d., 2007 m. vasario 27 d., 2007 m. kovo 15 d., 2007 m. kovo 21 d. ir 2007 m. birželio 12 d. PVM sąskaitas faktūras ar 2007 m. vasario 26 d., 2007 m. kovo 23 d., 2007 m. balandžio 24 d., 2007 m. liepos 24 d. PVM deklaracijas, tačiau jis panaudojo suklastotas PVM sąskaitas faktūras tam, kad būtų užpildytos PVM deklaracijos ir panaikinta UAB ( - ) turtinė prievolė sumokėti

5872 205,38 Lt (20 912 Eur) PVM į valstybės biudžetą. Tuomet, kai sukčiaujant panaudojami suklastoti dokumentai pagal suformuotą teismų praktiką papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojama, nes suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtui įgyti ar turtinei prievolei panaikinti ar jos išvengti.

59Teisėjų kolegijai nustačius, kad nuteistasis G. M. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, iš naujo sprendžiama ir dėl jam skirtinos bausmės. Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. G. M. padarė sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 2 dalis), už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 (aštuonerių) metų, bei išteisintas dėl BK 300 straipsnio 3 dalies (dėl suklastotų dokumentų panaudojimo, panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur)). Jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi aukštesnįjį išsilavinimą, dirba UAB „Girista“ direktoriumi, vedęs, turi du vaikus (t. 3, b. l. 118-125), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. M. atlygino dalį žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į paminėtų aplinkybių visumą ir į tai, kad procesas byloje užtruko pakankamai ilgą laiką, teismas G. M. už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą parenka bausmę mažesnę nė šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu būtų galimybė skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.

60Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. M. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu buvo panaikintos ar pakeistos į švelnesnes. Minėtu nuosprendžiu G. M. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta atskira bausmė – bauda, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 200 MGL (7 530 Eur) dydžio bauda. Nuteistajam į bausmės laiką įskaityta ir laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2009 m. sausio 15 d., kuris prilygintas 4 MGL (150,60 Eur) dydžio baudai. Nors teismas rezoliucinėje dalyje ir nenurodė, tačiau vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į G. M. bausmę turi būti įskaityta ir 4 MGL (150,60 Eur) bauda ir nustatyta galutinė 196 MGL (7 379,40 Eur) dydžio bauda.

61Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinama ir su Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta galutine 196 MGL (7 379,40 Eur) dydžio bauda, t. y. bausmes visiškai sudedant, ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 196 MGL (7 379,40 Eur) dydžio bauda. G. M. paskirtos bausmės visiškai sudedamos, nes padarytos veikos savo pavojingumu labai nesiskiria, t. y. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, o Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų. Už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos iš dalies jas sudedant, nenustačius apėmimo pagrindų. Tokiu būdu prie minėtu nuosprendžiu subendrintos bausmės turi būti pridedama ir dabar paskirta laisvės atėmimo bausmė.

62Įsigaliojus naujai BK 75 straipsnio redakcijai, įstatymų leidėjas įgalino Lietuvos Respublikos teismus taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir tiems asmenims, kurie pripažįstami kaltais už sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, jei laisvės atėmimo bausmė ne didesnė nė 4 (ketveri) metai. Nuteistajam G. M. paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metas 6 (šešiems) mėnesiams ir 196 MGL (7 379,40 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgiant į teigiamą G. M. asmenybę, pirmą teistumą, darbo santykius, šeiminę padėtį, tai, jog ėmėsi realių veiksmų atlyginat žalą bei kitas bylos aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą galima atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes yra pakankamai pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o taip pat nebus pažeista bausmės paskirtis ir teisingumo principas.

63Pirmosios instancijos teismui pagrįstai ir motyvuotai išnagrinėjo pateiktą Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad atlikus UAB ( - ) mokestinį tyrimą buvo nustatyta, jog į biudžetą nesumokėta 90 430,38 Lt. Pagal 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos skyriaus pateiktą informaciją UAB ( - ) sumokėjo 45 277,85 Lt, užskaityta iš PVM permokos 4 635 Lt, užskaityta iš socialinio mokesčio permokos 100 Lt, todėl nepadengtos sumos likutis yra 40 417,15 Lt. G. M. 2010 m. gruodžio 9 d. į Valstybinę mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokėtą 20 000 Lt neužskaitė, nes neturi duomenų ar minėtas mokėjimas buvo skirtas atlyginti žalą. Teigia, kad dėl neteisėtų UAB ( - ) direktoriaus G. M. veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 40 417 Lt turtinę žalą, kurią pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo dėl civilinio ieškinio tik nurodė, kad civilinį ieškinį tenkina iš dalies, nes G. M. 2010 m. gruodžio 9 d. AB „Swedbank“ įmokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą 20 000 Lt, kvite nurodydamas mokėjimo pagrindą – FNTT specialisto išvada 2009.03.34 Nr. 5-1/55 (t. 3, b. l. 146), t. y. jis gera valia atlygino dalį valstybės biudžetui padarytos žalos.

64Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (LAT nutartys Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-7-358-303/2015).

65Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pvz., sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

66Byloje nustatyta, kad UAB ( - ) direktorius G. M. panaudojo apgaulę, pateikdamas įmonės buhalteriams fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, UAB ( - ) naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 90 430,38 Lt (26 190 Eur) PVM į valstybės biudžetą. Šioje byloje iškilo sudėtingas turtinės atsakomybės teisinis santykis, nes civilinis atsakovas G. M. nėra PVM mokesčių mokėtojas, o naudą gavo būt ten jo vadovaujama UAB ( - ), kuri ir yra PVM mokėtoja. Taigi mokestiniai teisiniai santykiai yra tarp UAB ( - ) ir VMI, o tai reikštų, kad pirmiausiai civilinis ieškinys turėtų būti reiškiamas juridiniam asmeniui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog vadovo nusikaltimu padaryta žala yra žala bendrovei, nes būtent jai kyla pareiga laiku vykdyti savo mokestines prievoles. Tačiau tokia pozicija keičiasi, kai įmonei iškeliamas bankrotas, nes kreditoriai savo teises gali ginti per bankroto administratorių arba kreiptis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo į kaltąjį asmenį, jeigu yra visi būtini tam elementai: neteisėta juridinio asmens vadovo veika, žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir juridinio asmens vadovo kaltė (LAT nutartys Nr. 3K-3-298/2006, Nr. 3K-3-19/2012).

67Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-6101-798/2009 matyti, kad teismas pripažino UAB ( - ) bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 2, b. l. 1), BUAB ( - ) bankroto administratoriaus A. R. rašte nurodyta, kad pagal Vilniaus apygardos teismui UAB ( - ) pateiktą balansą 2009 m. liepos 31 d. įmonė jau neturėjo nei ilgalaikio, nei trumpalaikio turto (t. 2, b. l. 13), Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtintas BUAB ( - ) kreditorių sąrašas bei kreditorių finansiniai reikalavimai pagal administratoriaus pateiktą sąrašą, kuriame yra ir antros eilės kreditorė Vilniaus apskrities VMI (t. 2, b. l. 15-17), BUAB ( - ) bankroto administratoriaus A. R. 2011 m. rugsėjo 2 d. informavo, kad vykdant BUAB ( - ) bankroto administravimą nebuvo reikšta pretenzijų ir ieškinių G. M. (t. 4, b. l. 124). Šie duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities VMI yra UAB ( - ) kreditorė ir galėjo reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nuteistajam G. M., nes jau prasidėjus bankroto procesui buvo aišku, kad įmonė negalės padengti įsiskolinimo VMI. Sprendžiant deliktinės atsakomybės klausimą nustatoma, kad kaip jau buvo minėta aukščiau G. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo UAB ( - ) vadovas ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, dėl to valstybė patyrė turtinę žalą. Turtinės žalos dydis buvo nustatytas 2009 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/55 ir Vilniaus apskrities VMI 2009 m. balandžio 24 d. mokestiniame tyrime, t. y. UAB ( - ) naudai panaikinta turtinė prievolė sumokėti 90 430,38 Lt (26 190 Eur) PVM į valstybės biudžetą. Nuteistasis G. M. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, o tai rodo, kad tarp jo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad civilinis ieškovas sumažino civilinio ieškinio sumą vadovaudamasis jam pateiktais duomenis, iš kurių matyti, kad iš nustatytos sumos VMI jau grąžinta 50 012,85 Lt, tačiau dar liko nesumokėta 40 417 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinio ieškinio sumą sumažino dar ir 20 000 Lt, nes iš įmokos mokėjimo kvito matyti, kad G. M. 2010 m. gruodžio 9 d. sumokėjo 20 000 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nurodė VMI įmokos kodą 6930 (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apskaičiuotos sumos) ir pagrindą – FNTT specialisto išvada 2009 m. kovo 24 d. Nr. 5-1/55 (t. 3, b. l. 146). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai civiliniam ieškovui sumažino civilinį ieškinį ir iš nuteistojo G. M. priteisė 20 417 Lt (5 913,17 Eur) Valstybinei mokesčių inspekcijai.

68Šioje byloje nuteistajam G. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu ši procesinė prievartos priemonė buvo panaikinta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir dėl panaikinto laikino nuosavybės teisių apribojimo.

69BPK 116 straipsnis įpareigoja proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo arba kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. BPK 151 straipsnyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą, galimą turto arba išplėstinio turto konfiskavimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ir asmenys, kuriems gali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas: įtariamasis, pagal įstatymus materialiai atsakingas už įtariamojo veiksmus fizinis asmuo arba fiziniai asmenys, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantis konfiskuotinas turtas.

70Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro M. G. 2009 m. sausio 15 d. nutarimu laikinai apribotos G. M. nuosavybės teises motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-10077-08 galimai bus pareikšti civiliniai ieškiniai ir siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimus turto konfiskavimus. Laikinai apribotos G. M. nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą: ½ dalį sandėlio, ( - ); žemės sklypą, ( - ) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį G. M. ir S. M., a. k. ( - ) butą, esantį ( - ) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį G. M. ir S. M., a. k. ( - ) ½ dalį žemės sklypo, ( - ), žemės sklypą, ( - ); ½ dalį žemės sklypo, ( - ); ½ dalį gyvenamojo namo, ( - ), sandėlį, ( - ) (t. 3, b. l. 51-52). Vėliau ši procesinė prievartos priemonė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d., 2009 m. spalio 12 d., 2010 m. sausio 12 d., 2010 m. balandžio 13 d., 2010 m. liepos 13 d., 2010 m. spalio 7 d., 2011 m. sausio 5 d., Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimis buvo tęsiama visa aukščiau paminėto turto apimtimi. Motyvuojant tuo, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai ir sąlygos neišnykę, bei siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą (t. 3, b. l. 66, 74, 80-81, 87, 100-101, 155-156). Visa tai rodo, kad tiek prokuroras, tiek ir teismai aukščiau paminėtą procesinę prievartos priemonę taikė siekdami užtikrinti tiek civilinio ieškinio įvykdymą, tiek galimą turto konfiskavimą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendyje nėra motyvuota dėl kokių priežasčių laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti tik dalyje dėl turto konfiskavimo iki nuosprendžio įvykdymo. Nors kaip matyti pirmosios instancijos teismas tenkino civilinio ieškovo pareikšto civilinio ieškinio dalį ir priteisė iš G. M. 20 417 Lt (5 913,17 Eur), todėl ir šiai daliai turėjo būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki nuosprendžio įvykdymo.

71Teisėjų kolegija spręsdama dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo įvertina ir tai, kad šiuo metu G. M. panaikintas turto konfiskavimas 502 391 Lt sumai, priteistas civilinis ieškinys 20 417 Lt (5 913,17 Eur) turtinei žalai atlyginti VMI, laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas G. M. nekilnojamajam turtui, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 390 428 Lt ((47 900/2) + 23 400 + 265 903 + (5 490/2) + (1 647/2) + (11 613/2) + 67 800) (113 075,77 Eur) sumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokai sumai taikyti procesinę prievartos priemonę G. M. nekilnojamajam turtui yra neproporcinga. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato kokio dydžio turi būti taikytos laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tačiau analogiškos laikinos apsaugos priemonės numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnyje. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taigi, ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Dėl šių priežasčių mažinama laikino nuosavybės teisės apribojimo apimtis nuteistojo G. M. nekilnojamajam turtui ir pratęsiamas tik ½ daliai sandėlio, esančio ( - ) (t. 3, b. l. 47). Šio turto vertė nežymiai viršydama iš esmės atitinka ir civilinio ieškovo prašomą priteisti turtinę žalą 20 417 Lt (5 913,17 Eur) sumai. Kitam G. M. priklausančiam turtui, kuris nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartyje, laikinos nuosavybės teisės apribojimas panaikinamos.

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

73Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl suklastotų dokumentų panaudojimo, panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur)), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

74G. M. išteisinti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl suklastotų dokumentų panaudojimo, panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

75Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria G. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (turtinės prievolės sumokėti 72 205,38 Lt (20 912 Eur) PVM panaikinimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (turtinės prievolės sumokėti 18 225 Lt (5 278 Eur) PVM panaikinimo) pakeisti:

76G. M. nusikalstamas veikas iš BK 182 straipsnio 2 dalies (turtinės prievolės sumokėti 72 205,38 Lt (20 912 Eur) PVM panaikinimo) ir 182 straipsnio 1 dalies (turtinės prievolės sumokėti 18 225 Lt (5 278 Eur) PVM panaikinimo) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

77Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 196 MGL (7 379,40 Eur) dydžio baudą.

78Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

79Nuteistajam G. M. pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausanti nekilnojamąjį turtą: ½ dalį sandėlio, esančio ( - ) iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

80Kitam G. M. priklausančiam nekilnojamajam turtui, kuris nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartyje, t. y. žemės sklypui, ( - ) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiam G. M. ir S. M., a. k. ( - ) butui, ( - ) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiam G. M. ir S. M., a. k. ( - ) ½ žemės sklypui, ( - ), žemės sklypui, ( - ); ½ žemės sklypui, esančiam ( - ); ½ gyvenamajam namui, ( - ), sandėliui, ( - ), laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

81Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 ir 4 dalimis, išaiškinti G. M., kad 196 MGL (7 379,40 Eur) dydžio baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir įspėti jį, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

82Nuteistajam G. M. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

83Nuteistajam G. M. išaiškinti, kad:

  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;
  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;
  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.
  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis G. M. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

84Nuosprendžio kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

85Kitą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalimis, paskirtos bausmės... 4. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu iš G. M. konfiskuota jam... 5. Iš G. M. priteista 20 417 Lt (5 913 Eur) Valstybinei mokesčių inspekcijai, o... 6. Laikinojo nuosavybės teisių apribojimo terminas į G. M. priklausantį... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. G. M. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 473 346,38 Lt (137... 9. Panaikintas G. M. turto konfiskavimas.... 10. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys... 11. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalis dėl G. M.... 12. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad G. M.... 13. G. M. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos: