Byla 1A-72-462/2016
Dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. U. ir L. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d. išteisintos, neįrodžius, kad jos padarė nusikalstamą veiką

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

2teisėjų Reginos Bertašienės ir Dalios Kursevičienės,

3sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

4dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui,

5advokatei gynėjai Gražinai Mauručaitienei,

6nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui advokatui Robertui Skėriui,

7viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Ginto Pikčiūno bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. U. ir L. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d. išteisintos, neįrodžius, kad jos padarė nusikalstamą veiką.

8Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartimi pakeistas Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendis, nustatyta, kad M. M. U. bei L. U. išteisintos, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu panaikintas Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

11M. M. U. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., M. M. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

12L. U. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., L. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

13Nukentėjusiosios J. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš M. M. U. ir L. U. nukentėjusiajai J. G. 2 838,28 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; kita civilinio ieškinio dalis atmesta. Taip pat nukentėjusiajai J. G. priteista iš M. M. U. ir L. U. po 824,05 Eur turėtų išlaidų už advokato paslaugas.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

16M. M. U. ir L. U. buvo kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d. už tai, kad, pažeidusios teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent: M. M. U., būdama 1/6 dalies gamybinio pastato, esančio Palangoje, ( - ), savininkė, bei L. U., būdama šio gamybinio pastato 2/3 dalių savininkė ir nepilnamečio R. U., 1/6 dalies gamybinio pastato savininko, atstovė pagal įstatymą, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 73 p. būdamos statinio naudotojos, pagal 41 str. 1 d. atsakingos už statinio techninę priežiūrą, iki 2011 m. balandžio 21 d. pažeidė Statybos įstatymo 40 str. 3, 4, 5 p., 41 str. 5 d. reikalavimus, taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ II skyriaus 38, 39, 40, 44 straipsnių reikalavimus: nesilaikė normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus, neorganizavo ir neatliko statinio techninės priežiūros, neremontavo, nerekonstravo statinio, kai jo tolesnis naudojimas kėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, nevedė statinio techninės priežiūros žurnalo, nestebėjo statinio ne rečiau kaip kartą per mėnesį, neorganizavo statinio periodinių (kasmetinių) apžiūrų, vizualiai pastebimų statinio būklės defektų, avarijų ar griūties pavojų neaprašė ir neregistravo statinio techninės priežiūros žurnale, neįvertino statinio būklės, nenumatė priemonių defektams šalinti, neorganizavo remonto. Dėl fizinio plytų ardymo bei neleistinai didelės erozijos pastato išorės sienai ir išilginei laikančiajai vidaus sienai esant deformuotoms ir avarinės būklės, M. M. U. ir L. U. neregistravo defektų statinio techninės priežiūros žurnale, pastebėtų statinio būklės defektų nešalino, statinio būklės neįvertino, neorganizavo remonto, nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią patekti į pastatą. Dėl masinio plytų ištrupėjimo dėl sudrėkusių plytų užšalimo–atšilimo mūrinio stulpo (UAB „Komprojektas“ statybinės techninės ekspertizės akto schemoje pažymėto Nr. 4) skerspjūvis sumažėjo tiek, kad nebeužtikrino mechaninio atsparumo ir pastovumo (esminiai statinio reikalavimai, nustatyti Statybos įstatymo 4 str. 1 p. 1 p.) reikalavimų, tai lėmė statinio avarinę būklę ir griūties pavojų bei pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Dėl to 2011 m. balandžio 21 d. 14.50 val., įvykus atraminio mūrinio stulpo griūčiai, pažeidžiant kitas statinio dalis (pokraninę siją, atraminę 7,5 m siją, ant jos besiremiančias gelžbetonines briaunuotas plokštes su stogo konstrukcija) įvyko statinio avarija, kurios metu žuvo statinio viduje buvęs V. G.. Dėl to M. M. U. ir L. U. buvo kaltinamos, kad pažeisdamos teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę V. G..

17Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Gintas Pikčiūnas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: M. M. U. pripažinti kalta ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams paskiriant per šį laikotarpį pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. L. U. pripažinti kalta dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d., padarymo ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant per šį laikotarpį pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

18Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje konkrečioje situacijoje baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu nėra reikšminga, ar V. G. teisėtai ar neteisėtai pateko į pastatą. Kaltinime nurodytų teisės aktų (specialių elgesio taisyklių) reikalavimų turi būti laikomasi visada, nepriklausomai, kokiu pagrindu asmenys patenka į pastatą. Juolab, kad patekimas į pastatą nebuvo niekaip apribotas (aptvertas ar pan.), patekti į jį nebuvo jokių kliūčių. Net jei asmuo ir neteisėtai pateko į pastatą, tai niekaip neeliminuoja pareigos vykdyti statinio techninę priežiūrą, kad statinys negriūtų. Baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu nėra reikšmingas ir patekimo į pastatą tikslas. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme negauta jokių duomenų, kad V. G. su A. G. būtų atlikę kokius nors veiksmus, lėmusius pastato (kuris neturėjo būti avarinės būklės bei neužtikrinantis mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų) griūtį. Nėra jokių duomenų, kad jie turėjo kokius nors daiktus, įrankius, iš kurių būtų matoma, jog galėjo daryti tokį poveikį pastato konstrukcijoms, kad jos nugriūtų. Nei A. G., nei nueinančius V. G. ir A. G. matęs A. M. neparodė, kad šie nešėsi ką nors (laužtuvą, kūjį ar pan.). Net ir darant šioje byloje niekuo nepagrįstą prielaidą, kad asmuo pateko į pastatą, siekdamas jį ardyti ar nugriauti, tai niekaip neeliminuoja pareigos vykdyti statinio techninę priežiūrą, kad statinys negriūtų.

19Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad eksperto išvada nepatvirtina M. M. U. ir L. U. kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo, ir nurodydamas, kad „nelaimingo atsitikimo <...> priežastimi buvo ne tik tai, kad kaltinamosios nevykdė statinio priežiūros, taip pat kaip viena iš priežasčių nurodoma ir tai, kad nebuvo vykdoma statinio naudojimo priežiūra, kurią privalėjo atlikti viešojo administravimo subjektas“, prieštarauja pats sau (vienu atveju eksperto išvada „nepatvirtina“ kaltės, kitu – nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad išteisintosios nevykdė statinio priežiūros). Pirmosios instancijos teismas teigia, „kad nevykdant statinio naudojimo priežiūros kaltinamosios neturėjo realios galimybės sužinoti apie tai, kokių veiksmų jos privalo imtis, siekdamos tinkamai vykdyti statinio techninę priežiūrą“. Reikiamų teisės aktų nežinojimas nepanaikina atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. numato, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas nepagrįstą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad M. M. U. ir L. U. galėjo nežinoti specialių elgesio taisyklių ir neturėjo realios galimybės sužinoti, kokių veiksmų reikia imtis. Akivaizdu (be to, tai pažymėta ir ekspertizės akte), jog pastatu ilgą laiką nebuvo rūpinamasi, jis tapo tokios avarinės būklės, kad griūtis galėjo prasidėti nuo menkiausios apkrovos. Tad ne žuvusiojo V. G. ir ne su juo buvusio A. G. nustatyti veiksmai (t. y. patekimas į pastatą) buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtina padarinių kilimo sąlyga yra tik išteisintųjų padarytas specialių elgesio taisyklių pažeidimas. Tarp pažeidimo ir pasekmių yra būtinasis priežastinis ryšys, nes iš anksto galima numatyti, kad neprižiūrimi statiniai griūna.

20Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: M. M. U. ir L. U. pripažinti kaltomis ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d. bei paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti jai iš kaltinamųjų 10 800 Lt turtinės žalos ir 180 000 Lt neturtinės žalos. Priteisti iš kaltinamųjų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21Nurodo, kad teismas kaip vienu iš pagrindinių įrodymų šioje baudžiamojoje byloje laikydamas UAB „Komprojektas“ ekspertizės aktą ir šio akto išvadas, rėmėsi jomis jų iki galo neišanalizavęs, nesusiedamas akte padarytų išvadų į vieną visumą su kitais byloje esančiais įrodymais bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme aiškiai nustatyta statinio naudotojo pareiga atlikti statinio techninę priežiūrą, o viešojo administravimo subjektams, vykdantiems statinio naudojimo priežiūrą, numatytos ne pareigos, o teisės reikalauti atsižvelgiant į statinio grėsmės pobūdį, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti arba juos evakuoti, arba sustabdyti statinio naudojimą, taigi teismas turėjo UAB „Komprojektas“ ekspertizės aktą įvertinti atsižvelgdamas į anksčiau aptartų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40, 42 str. reglamentavimą. Apeliantės manymu, kaltinamosios, pažeisdamos specialias elgesio taisykles, kurių privalėjo laikytis, t. y. neužtikrindamos statinio techninės priežiūros, leido sugriūti gamybinio pastato, esančio ( - ), Palangoje, konstrukcijoms, kurios krisdamos atėmė gyvybę V. G.. Taigi šiuo atveju būtent kaltininkių veika (neveikimas) buvo V. G. mirties priežastis, t. y. tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas pačių kaltininkių veikos rezultatas. O tuo tarpu Palangos miesto savivaldybės administracija, būdama statinio naudojimo priežiūrą vykdančiu subjektu, turėjo tik teisę, o ne pareigą reikalauti, kad kaltinamosios vykdytų gamybinio pastato, esančio ( - ), Palangoje, techninę priežiūrą. 2011 m. balandžio 21 d., kai įvyko statinio avarija ir žuvo statinio viduje buvęs V. G., ieškinio, kurio pagrindu jų turtui buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jau buvo ieškovo atsisakyta, o tai reiškia, kad nustojo galioti ir laikinosios apsaugos priemonės. Todėl šiuo atveju duotais kaltinamųjų parodymais, kaip paneigiančiais jų kaltę, remtis nebuvo galima. Netgi tuo atveju, jeigu įvykusios statinio avarijos metu dar būtų galioję minėto statinio disponavimo apribojimai, tai nereiškia, kad kaltinamosios galėjo nevykdyti statinio techninės priežiūros.

22Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas advokatas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

23Išteisintųjų gynėja advokatė prašo apeliacinius skundus atmesti.

24Apeliaciniai skundai atmestini.

25Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d. kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus žūtis), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimą, taip pat kaltę – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu (kasacinės nutartys Nr. 2K–98/2013, 2K-389/2012).

26Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, M. M. U. bei L. U. buvo išteisintos iš esmės dėl to, kad teismas nusprendė, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neįrodyta išteisintųjų kaltė – neatsargumas, pasireiškiantis nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu, ir priežastinis ryšys tarp išteisintųjų veikos ir kilusių padarinių, todėl, įvertinus ir prokuroro bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinių skundų motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, būtina išsamiai aptarti šiuos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d., elementus.

27Dėl išteisintųjų kaltės (neatsargumo)

28Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d. ir 3 d. nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 3 ir 4 d. nustato, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

29Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog reikiamų teisės aktų nežinojimas nepanaikina atsakomybės, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas nepagrįstą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad M. M. U. ir L. U. galėjo nežinoti specialių elgesio taisyklių ir neturėjo realios galimybės sužinoti, kokių veiksmų reikia imtis. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė taip pat nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija, būdama statinio naudojimo priežiūrą vykdančiu subjektu, turėjo tik teisę, o ne pareigą reikalauti, kad kaltinamosios vykdytų gamybinio pastato techninę priežiūrą, be to, kai įvyko statinio avarija ir žuvo statinio viduje buvęs V. G., ieškinio, kurio pagrindu išteisintųjų M. M. U. ir L. U. turtui buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jau buvo ieškovo atsisakyta, o tai reiškia, kad nustojo galioti ir laikinosios apsaugos priemonės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 str. 1 d., be kita ko, numato, jog statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Šios teisės normos dispozicijos lingvistinė konstrukcija suponuoja imperatyvų teisės normos pobūdį, t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 str. 1 d. numato viešojo administravimo subjekto pareigą, o ne teisę vykdyti statinių naudojimo priežiūrą. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę galėjo suklaidinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 str. 3 d. formuluotė – „Viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę“, tačiau iš šios teisės normos turinio akivaizdu, jog ji numato viešojo administravimo subjekto įgaliojimus vykdant statinių naudojimo priežiūrą, o ne viešojo administravimo subjekto teisę spręsti vykdyti statinių naudojimo priežiūrą, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas aptariamu atveju taip pat atmeta prokuroro apeliacinio skundo bendro pobūdžio motyvą, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, jog vertinant šioje byloje reikšmingą subjektyvųjį išteisintųjų M. M. U. ir L. U. kaltės – neatsargumo – kriterijų, asmens, turinčio pareigą rūpintis statiniu, galimybę tinkamai rūpintis pastatu, svarbiu laiko Gamybinio pastato, ( - ), Palanga, ekspertizės akto (toliau – ekspertizės aktas) išvadą, jog statinio naudojimo priežiūra vykdyta nebuvo, o statinio savininkai, nebūdami statybos srities specialistai, galėjo nežinoti, ką turi atlikti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais (t. 1, b. l. 116–117).

30Būtina pastebėti, kad iš įvykio dieną darytų įvykio vietos nuotraukų (t. 1, b. l. 34–35) matyti, kad statinio teritorija nebuvo aptverta, tačiau šiuo atveju svarbūs išteisintosios M. M. U. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad „pirmą kartą su sūnumi teritoriją aptvėrė medine tvora. Geodezininkai davė teritorijos matmenis. Įkalė kuolus, aptvėrė viela. Nuo jūros pusės palei kopas buvo senoji tvora, iš kitos pusės buvo kelias į pliažą, ten pat buvo tinklinė tvora. Tačiau žmonės viską išrankiojo ir išnešiojo. Iš šiaurinės pusės buvo statomos mašinos prie jūros. Tvora buvo išardyta, nes trukdė automobiliams privažiuoti“. Šios išteisintosios M. M. U. nurodomos aplinkybės baudžiamosios bylos įrodymais nepaneigtos. Be to, teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar tvoros buvimas eliminuotų galimybę patekti į statinio vidų. Tačiau tai jau toliau aptariamo priežastinio ryšio tarp išteisintųjų veikos ir kilusių padarinių klausimas.

31Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, spręsdama klausimą, ar iš išteisintųjų M. M. U. ir L. U. buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio blanketinės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d. įtvirtintos teisės normos kontekste, atsižvelgia ir į tai, kad dėl gamybinio pastato vyko civilinis ginčas, net į trečdalį statinio pretendavo kitas asmuo, daug metų buvo taikytis turto (gamybinio pastato) areštas, o civilinę bylą Nr. 2-1172-01/2003 nagrinėjęs Palangos apylinkės teismas nepaskyrė atsakingo už turto saugojimą asmens. Iš naujo įvertinęs pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus – Palangos miesto apylinkės teismo 2003 lapkričio 24 d. nutartį (t. 1, b. l. 97) areštuoti minėtą turtą ir 2011-04-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog gamybinis pastatas buvo areštuotas 2003-11-24 ir šio turto areštas galiojo dar 2011-04-27, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad kai įvyko statinio avarija (2011-04-21) ir žuvo statinio viduje buvęs V. G., laikinosios apsaugos priemonės nebegaliojo, neatitinka tikrovės.

32Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad išteisintųjų M. M. U. ir L. U. veikoje (neveikime) nėra subjektyviojo kaltės – neatsargumo – kriterijaus. Išdėstyti motyvai taip pat leidžia konstatuoti, kad iš išteisintųjų M. M. U. ir L. U. nebuvo galima reikalauti kaltinime nurodytus teisės aktus atitinkančio elgesio.

33Dėl priežastinio ryšio tarp išteisintųjų veikos ir kilusių padarinių

34Išteisintosioms M. M. U. ir L. U. pateiktame kaltinime konstatuota, kad dėl fizinio plytų ardymo bei neleistinai didelės erozijos pastato išorės siena ir išilginė ir laikančioji vidaus siena tapo deformuota ir avarinės būklės. Ekspertizės akte nurodyta, kad gamybinio pastato statybos pabaigos metai yra 1966 m., pastato gyvavimo trukmė – 80 m. Iš to galima spręsti, kad vienas iš dviejų esminių veiksnių, lėmusių statinio avariją, kurios metu žuvo statinio viduje buvęs V. G., buvo fizinis plytų ardymas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. G. su A. G. būtų atlikę kokius nors veiksmus, lėmusius pastato griūtį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. nurodė, kad tėvas (žuvusysis V. G.) norėjo kažką pastate apžiūrėti, savo veiksmų priežasties sūnui nepaaiškino (t. 1, b. l. 77–79), o aplinkybę, kad jie į pastatą atėjo norėdami nusišlapinti, liudytojas A. G. nurodė tik teisiamojo posėdžio metu. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas A. M. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, jog V. G. ir A. G. jam neaiškino, ko ėjo prie apgriuvusio pastato, negirdėjo, kad į nurodytą pastatą būtų ėję šlapintis. Liudytojo A. G. parodymų apie buvimo gamybiniame pastate priežastis nenuoseklumas, taip pat neįtikinantis liudytojo A. M. paaiškinimas, jog jis susitiko su A. G. bei vėliau su V. G. ir šie, nenurodę jokių priežasčių, nuėjo į apgriuvusį gamybinį pastatą, apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių dėl galimo (išteisintosios M. M. U. nurodomo (t. 3, b. l. 164) V. G. ir A. G. poveikio gamybinio pastato konstrukcijoms, o, vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė byla Nr. 2K-274-511/2015).

35Be to, kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojai A. G. ir A. M. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žuvusysis V. G. žinojo, kad pastatas, esantis ( - ), Šventojoje, priklauso kitiems asmenims (išteisintosioms), yra avarinės būklės, nenaudojamas, todėl darytina išvada, kad V. G. žūtis (padariai) yra priežastiniu ryšiu susijusi ir su savavališku paties V. G. patekimu į kitiems asmenims priklausantį gamybinį pastatą (neteisėtais veiksmais).

36Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp išteisintųjų M. M. U. ir L. U. veikos (neveikimo) ir kilusių padarinių – V. G. žūties.

37Dėl išteisinimo pagrindo, civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

38Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo sprendimu M. M. U. ir L. U. priimti išteisinamąjį nuosprendį, negali sutikti su išteisinimo pagrindu – neįrodžius, kad kaltinamosios padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. numatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nagrinėjamuoju atveju buvo konstatuota, kad M. M. U. ir L. U. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d., sudėties požymių, todėl konstatuotina, kad M. M. U. ir L. U. turėjo būti išteisintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu.

39Iš skundžiamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. pareikštą civilinį ieškinį atmetė. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą. Ir šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad šioje byloje yra netinkamai išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas.

40Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamo išteisinimo pagrindo ir civilinio ieškinio klausimų išsprendimo (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

41Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. atstovas advokatas R. Skėrys apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. už advokato R. Skėrio teisines paslaugas apeliacinio proceso metu sumokėjo 150 eurų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-322/2014). Nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėmė sprendimą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. apeliacinio skundo netenkinti, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti nepriteistinos.

42Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

43Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Ginto Pikčiūno ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. apeliacinius skundus atmesti.

44Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti ir nustatyti, kad M. M. U. ir L. U. išteisintos, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

45Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. civilinį ieškinį, pareikštą M.i M. U. ir L. U. dėl 10 800 Lt (3 127,90 Eur) turtinės ir 180 000 Lt (52 131,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą.

46Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. atstovo advokato Roberto Skėrio prašymą dėl 150 Eur proceso išlaidų priteisimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Reginos Bertašienės ir Dalios Kursevičienės,... 3. sekretoriaujant Vitai Diekontienei,... 4. dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui,... 5. advokatei gynėjai Gražinai Mauručaitienei,... 6. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui advokatui Robertui... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 8. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 10. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 11. M. M. U. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d.... 12. L. U. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d.... 13. Nukentėjusiosios J. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 16. M. M. U. ir L. U. buvo kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 17. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės... 18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje konkrečioje situacijoje... 19. Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad pirmosios instancijos teismas,... 20. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. prašo... 21. Nurodo, kad teismas kaip vienu iš pagrindinių įrodymų šioje baudžiamojoje... 22. Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas advokatas prašo apeliacinius skundus... 23. Išteisintųjų gynėja advokatė prašo apeliacinius skundus atmesti.... 24. Apeliaciniai skundai atmestini.... 25. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132... 26. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, M. M.... 27. Dėl išteisintųjų kaltės (neatsargumo)... 28. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d. ir 3 d.... 29. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog reikiamų teisės aktų... 30. Būtina pastebėti, kad iš įvykio dieną darytų įvykio vietos nuotraukų... 31. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, spręsdama klausimą, ar iš... 32. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo... 33. Dėl priežastinio ryšio tarp išteisintųjų veikos ir kilusių padarinių... 34. Išteisintosioms M. M. U. ir L. U. pateiktame kaltinime konstatuota, kad dėl... 35. Be to, kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojai A. G. ir A. M.... 36. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 37. Dėl išteisinimo pagrindo, civilinio ieškinio ir proceso išlaidų... 38. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo sprendimu M.... 39. Iš skundžiamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės... 40. Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendis keistinas... 41. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. atstovas advokatas R. Skėrys... 42. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 43. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros... 44. Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti... 45. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. civilinį ieškinį,... 46. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. atstovo advokato Roberto...