Byla 2S-1222-622/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-20 nutarties atnaujintojoje civilinėje byloje Nr. 413-2N/2009 pagal pareiškėjo kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) 2010-06-10 pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys T. M., Ž. M., BUAB ,,NETO“, antstolis Jonas Petrikas.

2Kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Nustatė

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-17 nutartimi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – dėl teismo nutartyje, kuri nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, padarytos aiškios teisės taikymo klaidos – buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 413-2N/2009 pagal kreditorės Nordea Bank Finland Plc (AB) 2010-06-10 pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 94-97).

4Suinteresuoti asmenys Tomas ir Ž. M. prašo išnagrinėjus atnaujintą civilinę bylą panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-12 priimtą nutartį Nr. 413-2N/2009 (toliau – nutartį) bei priimti naują procesinį sprendimą – palikti pareiškėjo kreditoriaus 2010-06-10 gautą pakartotinį pareiškimą Nr. 6504 dėl priverstinio skolos išieškojimo (toliau – pakartotinį pareiškimą) iš įkeisto 0,0465 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), (toliau – žemės sklypą), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio suinteresuotiems asmenims T. M. ir Ž. M., nenagrinėtą. Nurodo, kad teismas suklydo, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius hipotekos teisinius santykius. Kreditoriui buvo įkeista ir daugiau turto, kuris tuo metu priklausė skolininkui BUAB „Neto“ (toliau – skolininkui). Teismas pažeidė CK 4.180 straipsnio ir 4.194 straipsnių nuostatas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010 (toliau – LAT nutartis) išsprendė analogišką klausimą tarp tos paties kreditoriaus, to paties skolininko, tačiau kito įkeisto turto savininko dėl tos pačios skolininko skolos išieškojimo iš kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto ir išaiškino jungtinės hipotekos atskyrimo nuo kitų hipotekos rūšių požymius. Teismas 2010-07-12 nutartimi patenkino CPK 588 straipsnio nuostatų neatitinkantį kreditoriaus reikalavimą (negrąžintos skolos dydis buvo netinkamai suformuluotas) pradėti priverstinį skolos išieškojimą tik iš pareiškėjų žemės sklypo. Jungtinės hipotekos atveju turi būti išieškoma visa skola iš visų įkeistų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Visa skolininko skola turi būti išieškoma bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Parduotina tik tiek turto, kiek būtina kreditoriaus reikalavimui padengti. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai leido kreditorei išieškoti tik dalį skolininko skolos ir tik iš suinteresuotiems asmenims M. priklausančio žemės sklypo. Be to, skolininkui iškelta bankroto byla, todėl priverstinio išieškojimo klausimai spręstini Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 3-11).

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-20 nutartimi panaikino civilinėje byloje Nr. 413-2N/2009 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-12 priimtą nutartį ir kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) 2010-06-10 pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo paliko nenagrinėtą; priteisė suinteresuotam asmeniui T. M. 2 335 Lt bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB). Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju skolininko ir kreditoriaus 2007-10-12 įregistruotame hipotekos lakšte

6nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau pagal sutarties sąlygų turinį matyti, kad buvo sudaryta jungtinės hipotekos sutartis (CK 4.180 straipsnio 1 dalis) vienam banko reikalavimui pagal Nordea Bank Finland Plc ir UAB „Neto“ 2007-04-25 sudarytą ilgalaikio kredito sutartį – 10 517 464 Lt paskolos grąžinimui – užtikrinti atskirais hipotekos lakštais įkeistos kelios dešimtys skolininkui UAB ,,Neto“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų su juose statomais namais). Nepaisant to, kad hipotekos sutartis buvo įforminta ne vienu, o keliais hipotekos lakštais, pagal materialinių santykių turinį visi nurodyti hipotekos lakštai kvalifikuotini kaip viena jungtinės hipotekos sutartis. Pasikeitus įkeistų daiktų savininkams ir atsiradus jų daugetui, turėjo būti įregistruotas naujų hipotekos sutarties šalių susitarimas dėl bendrosios hipotekos santykių ir jų susitarimas dėl įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilės (CK 4.183 straipsnio 3 dalis). Tokio hipotekos sutarties pakeitimo, kaip matyti iš byloje esančio hipotekos lakšto, nėra (b. l. 16-27). Kreditoriui nesuteikta teisė gauti išieškojimą pagal paprastosios hipotekos taisykles – išieškojimo eilę nustatyti vienašališkai ir išskaidžius vieną skolinį reikalavimą nustatyti, kokia skolos dalis iš kurio savininko turto turi būti padengta, nes tokiu atveju gali būti pažeisti įkaito davėjų interesai, proporcingumo ir hipotekos santykių subjektų lygiateisiškumo principai. Todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-12 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 413-2N/2009 už skolininkės BUAB „Neto“ skolą parduoti iš varžytynių įkeistą žemės sklypą, priklausantį suinteresuotiems asmenims Tomui ir Ž. M., yra neteisėta (b. l. 129-131).

7Pareiškėjas kreditorius Nordea Bank Finland Plc (AB) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-20 nutartį ir palikti galioti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-12 nutartį; panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisti iš suinteresuotų asmenų Ž. M. ir T. M. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2011, kur nustatyta, kad pagal BUAB „Neto“, naujųjų savininkų ir banko sudarytų susitarimų turinį hipoteka buvo transformuojama į svetimo daikto hipoteką. Tokiu būdu bankas turi teisę vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto be jokių kliūčių. Nesutinka su teismo išvada, kad hipoteka yra jungtinė. Teismas nemotyvavo, kokios ir kokių susitarimų sąlygos buvo vertinamos, jų turinys. Tikrasis hipotekos sutarties turinys turi būti aiškinamas pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Nesutinka su teismo išvadomis tais atvejais, kai skolininkui pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkintini Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (CPK 560 straipsnio 3 dalis). Taip pat nurodo, kad procesas atnaujintas šioje byloje neteisėtai (b. l.135-144).

8Byloje gautas suinteresuotų asmenų T. M. ir Ž. M. atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo kreditoriaus bylinėjimosi išlaidas (b. l. 159-164).

9Pareiškėjo kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) atskirasis skundas atmestinas.

10Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

12Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

13Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

14Byloje ginčas kilos dėl sutartinės hipotekos tinkamo kvalifikavimo.

15Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis) ar iš vienašališko turto savininko pareiškimo (CK 4.185 straipsnio 1 dalis). Sutartinė hipoteka pagal jos šalių teisių ir pareigų turinį gali būti kvalifikuojama kaip paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji, sąlyginė (4.175 straipsnio 3 dalis). Teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais - ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka. Hipotekos sutartį turi kvalifikuoti teisėjas, atlikdamas teisinį tyrimą hipotekos lakšto registravimo stadijoje. Vėlesnėse stadijose, spręsdamas dėl kreditoriaus prašymo vykdyti išieškojimą, hipotekos teisėjas turi patikrinti, ar hipotekos lakšte tinkamai kvalifikuota hipotekos sutartis ir ar laikytasi tos rūšies hipotekos registravimui nustatytų įstatymo reikalavimų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismams sprendžiant dėl hipotekos dalyko, būtina įvertinti sutartinės hipotekos, kaip sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus. Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu. Hipotekos sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas tiek kreditoriaus, tiek skolininko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010; 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2010; kt.).

16Nagrinėjamu atveju aktualus jungtinės ir svetimo daikto hipotekos atribojimas. Jungtinė hipoteka yra kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 straipsnis). Jungtinė hipoteka nuo bendrosios skiriasi tuo, kad įkeičiami keli vienam savininkui priklausantys daiktai, t. y. dviejų asmenų – įkaito davėjo ir įkaito turėtojo – suderintos valios išraiška. Išieškojimo atveju daiktų savininkas turi teisę nustatyti išieškojimo iš įkeistų daiktų eilę, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CK 4.194 straipsnis). Svetimo daikto hipoteka yra tokia, kai nuosavybės teise priklausantis daiktas yra įkeičiamas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Kai hipotekos sutartimi įkeisti daiktai yra perleidžiami, kyla būtinybė kvalifikuoti naujai susiklosčiusius sutartinius santykius. Esminę reikšmę tokiu atveju turi sutartinių santykių dalyvių pasiekto susitarimo turinys, t. y. kokia yra jų suderinta valia, tai savo ruožtu nulemia, pagal kokias materialines normas sutartis turi būti kvalifikuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2011).

17Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad skolininko ir kreditoriaus

182007-10-12 įregistruotame hipotekos lakšte nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau pagal sutarties sąlygų turinį matyti, kad buvo sudaryta jungtinės hipotekos sutartis (CK 4.180 straipsnio 1 dalis) vienam banko reikalavimui pagal Nordea Bank Finland Plc ir UAB „Neto“ 2007-04-25 sudarytą ilgalaikio kredito sutartį - 10 517 464 Lt paskolos grąžinimui - užtikrinti atskirais hipotekos lakštais įkeistos kelios dešimtys skolininkui UAB ,,Neto“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų su juose statomais namais). Nepaisant to, kad hipotekos sutartis buvo įforminta ne vienu, o keliais hipotekos lakštais, pagal materialinių santykių turinį visi nurodyti hipotekos lakštai kvalifikuotini kaip viena jungtinės hipotekos sutartis.

19Iš byloje esančių ginčo nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad, parduodant įkeistą žemės sklypą, buvo sutarta sąlyga, kad pardavus žemės sklypą ne mažiau kaip 462 361,02 Lt bus pervesti į UAB „Neto“ sąskaitą UAB „Neto“ paskolos Nordea Bank Finland Plc grąžinimui. Pervedus minėtą sumą kreditorius per 15 darbo dienų atsisakys hipotekos aukščiau nurodytam žemės sklypui (Pardavimo pirkimo sutarties 4.2.1. punktas; b. l. 23). Kad buvo jungtinė hipoteka pakeista į svetimo daikto hipoteka nepatvirtina pažymėjimas apie hipotekos registre įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį (b. l. 16-20). Tokios nustatytos faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, kad ginčo šalys susitarė dėl jungtinės hipotekos pakeitimo į svetimo daikto hipoteką. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jungtinės hipotekos atveju įstatymu nesuteikta kreditoriui teisė gauti išieškojimą pagal paprastosios hipotekos taisykles, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010), ir neprieštarauja apeliantų nurodytai nutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2011).

20Atitinkamai dėl nurodytos hipotekos lakšto neatitikties įstatymo reikalavimams hipotekos teisėjas turėjo atsisakyti vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka.

21Kadangi šiuo atveju byloje ginčas yra dėl hipotekos sutarties tinkamo kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo teiginių nepasisako.

22Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Suinteresuoti asmenys T. M. ir Ž. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos procese, todėl pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.

24Vadovaudamasi CPK 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-20 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi skundą,... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-17 nutartimi CPK 366 straipsnio 1... 4. Suinteresuoti asmenys Tomas ir Ž. M. prašo išnagrinėjus atnaujintą... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-20 nutartimi panaikino civilinėje... 6. nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau pagal sutarties sąlygų turinį matyti,... 7. Pareiškėjas kreditorius Nordea Bank Finland Plc (AB) atskiruoju skundu prašo... 8. Byloje gautas suinteresuotų asmenų T. M. ir Ž. M. atsiliepimas į... 9. Pareiškėjo kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc (AB) atskirasis skundas... 10. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės,... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas... 13. Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos... 14. Byloje ginčas kilos dėl sutartinės hipotekos tinkamo kvalifikavimo.... 15. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė... 16. Nagrinėjamu atveju aktualus jungtinės ir svetimo daikto hipotekos... 17. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad skolininko ir kreditoriaus... 18. 2007-10-12 įregistruotame hipotekos lakšte nenurodyta hipotekos rūšis,... 19. Iš byloje esančių ginčo nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties... 20. Atitinkamai dėl nurodytos hipotekos lakšto neatitikties įstatymo... 21. Kadangi šiuo atveju byloje ginčas yra dėl hipotekos sutarties tinkamo... 22. Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra... 23. Suinteresuoti asmenys T. M. ir Ž. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 24. Vadovaudamasi CPK 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-20 nutartį palikti nepakeistą....