Byla e2S-1906-459/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. B. ir G. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir G. L. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Mano šeimos gydytojas“, VĮ „Registrų centras“, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Klaipėdos miesto savivaldybei ir VĮ Turto bankui dėl administracinių aktų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo į buto priklausinį, rūsio patalpų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ir ginčo turto išreikalavimo, tretieji asmenys R. U., J. B., Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Plc Lietuvos skyrių, D. R., Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras D. B., AB SEB bankas, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S., Klaipėdos 2-ojo notaro biuro notaras G. B. ir pagal atsakovės UAB „Mano šeimos gydytojas“ priešieškinį ieškovams J. B., G. L., tretiesiems asmenims R. U., J. B., D. R., Klaipėdos miesto savivaldybei ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Plc Lietuvos skyrių, dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, tretieji asmenys VĮ Turto bankas, VĮ „Registrų centras“, Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras D. B., AB SEB bankas, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S., Klaipėdos 2-ojo notaro biuro notaras G. B.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1361-991/2015 patikslintą ieškovų J. B. ir G. L. ieškinį atmetė, atsakovės UAB „Mano šeimos gydytojas“ priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančia 1992-12-15 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp Klaipėdos miesto valdybos ir J. B., dalį, pagal kurią ieškovei J. B. kartu su butu, esančiu adresu ( - ), buvo parduotas rūsys; pripažino negaliojančia 1993-03-31 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp Klaipėdos miesto valdybos ir R. U., dalį, pagal kurią R. U. kartu su butu, esančiu adresu ( - ), buvo parduotas rūsys; pripažino negaliojančia 2003-05-21 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp R. U. ir D. R., dalį, pagal kurią D. R. kartu su butu, esančiu adresu ( - ), buvo parduotas rūsys; pripažino negaliojančia 2007-03-21 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp D. R. ir J. B., dalį, pagal kurią J. B. kartu su butu, esančiu adresu ( - ), buvo parduotas rūsys; pripažino negaliojančia 2008-09-19 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp J. B. ir G. L., dalį, pagal kurią G. L. kartu su butu, esančiu adresu ( - ), buvo parduotas rūsys; pripažino negaliojančia 2008-09-30 įkeitimo sutarties, sudarytos tarp G. L. ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Plc Lietuvos skyrių, dalį, pagal kurią kartu su butu, esančiu adresu ( - ), buvo įkeistas rūsys; priteisė atsakovei UAB „Mano šeimos gydytojas“ iš J. B., G. L., R. U., J. B., D. R., Klaipėdos miesto savivaldybės ir Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Plc Lietuvos skyrių, po 6 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-14 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-17 sprendimą paliko nepakeistą.
  2. Pareiškėjai J. B. ir G. L. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1361-991/2015. Nurodo, kad prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjai savo prašymą grindžia administratorės UAB „Vitės valdos“ 2016-01-13 raštu Nr. V-32. Nurodo, kad po civilinės bylos Nr. 2-1361-991/2015 išnagrinėjimo ir teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo administratorė informavo, jog pagal Namų valdos technikinės apskaitos bylą Nr. 1394 1965-01-13 rūsio patalpomis naudojosi visi butai, dėl name buvusios įstaigos iki ir po privatizacijos turto naudojimosi būdo ir naudojimosi rūsiu būdo duomenų neturi. Iš 1965-01-13 Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 1394 matyti, kad 1965-01-18 inventorizacijos duomenimis pirmame namo aukšte buvo įstaiga (butas Nr. 1), antrame aukšte – 2 gyvenamosios paskirties butai (butai Nr. 2 ir Nr. 3), mansardoje – vienas gyvenamosios paskirties butas (Nr. 4). Aštuoniems gyvenamosios paskirties kambariams priskirtos rūsio patalpos, viso 73,81 kv. m. Pareiškėjai pažymi, kad ginčo namo administratorė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad tarp pareiškėjų ir R. U. privatizuotų butų ir ginčo rūsio patalpų buvo funkcinis, techninis ryšys iki privatizuojant butą, o pareiškėjams ir R. U. buvo suteikta teisė naudotis ginčo rūsio patalpomis iki privatizuojant butus. Pareiškėjų teigimu, minėti duomenys patvirtina faktą, kad konkrečios rūsio patalpos inventorizuojant ginčo namą buvo įtrauktos kaip butų Nr. 2 ir Nr. 4 priklausiniai.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-26 nutartimi prašymo atnaujinti procesą atmetė.
  2. Teismas nurodė, jog pareiškėjai praleido trijų mėnesių terminą prašymui paduoti. Pareiškėjai patys nurodo, kad su 2016-01-13 raštu Nr. V-32, kuriuo grindžia prašymą atnaujinti procesą, susipažino 2016-01-13, o prašymą atnaujinti procesą pateikė tik 2016-07-12, t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kurią pareiškėjai sužinojo rašte išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjų nurodomos termino praleidimo priežastys, t. y. kasacinių skundų teikimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, negalėjimas sumokėti žyminio mokesčio už prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimą teismui, nelaikytinomis svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą.
  3. Spręsdamas dėl pagrindų atnaujinti procesą, teismas pažymėjo, jog nors iš UAB „Vitės valdos“ 2016-01-13 rašto Nr. V-32 ir kartu su juo pateiktos 1965-01-13 Namų valdos technikinės apskaitos bylos Nr. 1394 pareiškėjai daro išvadą, kad aštuoniems gyvenamosios paskirties kambariams, esantiems ( - ), buvo priskirtos rūsio patalpos, tačiau jie nepateikė rašytinių įrodymų, kad šios konkrečios rūsio patalpos būtų name esančių butų priklausinys. Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad naudojimosi negyvenamąja patalpa faktas gali būti tik vienas iš kriterijų sprendžiant, ar negyvenamoji patalpa yra buto ar butų priklausinys. Teismai konstatavo, kad nėra duomenų, jog tarp J. B. ir G. L. privatizuotų butų ir ginčo rūsio patalpų būtų funkcinis, techninis ryšys. Aplinkybė, kad rūsio patalpomis buvo naudojamasi iki privatizavimo, buvo vertinama priimant teismo sprendimą, tačiau ji nesudarė pagrindo išvadai, kad rūsio patalpos buvo privatizuotų butų priklausinys ir buvo kartu privatizuotos.
  4. Pareiškėjų teikiami įrodymai apie naudojimąsi rūsio patalpomis neturi reikšmės 2015-08-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes vien naudojimosi fakto nepakanka rūsio patalpoms suteikti privatizuotų butų priklausinio statuso.
  5. Teismas taip pat sutiko su suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytu argumentu, kad pareiškėjai siekia iš naujo vertinti kaip įrodymą 1965-01-13 Namų valdos technikinės apskaitos bylą Nr. 1394 2016-01-13 UAB „Vitės valdos“ rašto Nr. V-32 pagrindu. 2016-01-13 rašte pateikta informacija nelaikytina naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Iš rašto turinio matyti, kad UAB „Vitės valdos“ rašte tik nurodo, kad pagal 1965-01-13 Namų valdos technikinės apskaitos bylą rūsio patalpomis naudojosi visi butai. Ši informacija jau buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu.
  6. Įvertinęs teisinį reguliavimą bei pareiškėjų prašyme išdėstytas aplinkybes, taip pat nustatęs, kad pareiškėjai praleido įstatyme įtvirtintą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, teismas padarė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti bylos procesą.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

  1. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-26 nutartį ir tenkinti prašymą atnaujinti procesą.
  2. Pareiškėjai nurodo, jog terminą paduoti prašymą procesui atnaujinti praleido dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad iš pareiškėjų atimta nuosavybė į turtą, kuriuo pareiškėjai naudojosi daugelį metų, privatizacijos sutartys panaikintos praėjus 20 metų nuo jų sudarymo, viena iš sandorio šalių yra Klaipėdos miesto savivaldybė, mano, kad yra pagrindas konstatuoti, jog situacija yra išskirtinė ir terminas turi būti atnaujintas.
  3. Pareiškėjai taip pat teigia, jog neturėjo finansinių galimybių kreiptis į teismą iš karto, nes du kartus kreipėsi į kasacinį teismą ir patyrė didelių bylinėjimosi išlaidų. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog pateikdami teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjai turėjo sumokėti žyminį mokestį, o taip pat kreiptis teisinės pagalbos, dėl to patyrė papildomų išlaidų. Nepatenkinus prašymo, pareiškėjų turtinė padėtis bus jiems kliūtis ginti savo teises teismine tvarka.
  4. Pareiškėjai nurodo, jog Namų valdos technikinės apskaitos byloje akivaizdžiai nurodytos visos inventorizuotos patalpos, todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėjai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad aštuoniems gyvenamosios paskirties kambariams, esantiems ( - ), priskirtos konkrečios rūsio patalpos būtų name esančių butų priklausinys. Knygoje aiškiai nurodyta, jog konkrečios rūsio patalpos yra gyvenamųjų kambarių priklausiniai. Be to, UAB „Vitės valdos“ 2016-01-13 rašte konkrečiai nurodyta, jog dėl name buvusios įstaigos iki ir po privatizacijos turto naudojimosi būdo ir naudojimosi rūsiu būdo duomenų nėra. Tai reiškia, kad rūsio patalpomis ne tik naudojosi butų gyventojai, bet jos nuo 1965 metų buvo aštuonių gyvenamųjų patalpų priklausiniai, o įstaigai rūsio patalpos priskirtos nebuvo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad konkrečios rūsio patalpos inventorizuojant butus buvo įtrauktos kaip butų priklausinys, taigi gavęs administratorės pateiktus duomenis teismas galės pakeisti išvadą dėl ginčo baigties šioje byloje.
  5. Pareiškėjų nuomone, jų nurodytos aplinkybės yra naujai paaiškėjusios, nes nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams nagrinėjant bylą: ginčo patalpų administratorė duomenų, kurie sudarytų pagrindą procesui atnaujinti, nebuvo pateikusi bylos nagrinėjimo metu.
  6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Mano šeimos gydytojas“ prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjų pateikta pažyma negali būti laikoma pateisinama priežastimi atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes po šios pažymos gavimo pareiškėjai dar 7 mėnesius nesikreipė į teismą. Pareiškėjų pateikta pažyma jokiu būdu negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes ji buvo žinoma dar 1995-12-21.
  7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė valstybės įmonė Turto bankas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjai terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl nėra jokio pagrindo jį atnaujinti. 2016-01-13 rašte nurodyta informacija nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad naudojimosi negyvenamąja patalpa faktas gali būti tik vienas iš kriterijų sprendžiant, ar negyvenamoji patalpa buvo buto ar butų priklausinys.

6Teismas

konstatuoja:

7IV.

8Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Pareiškėja J. B. teismui pateikė prašymą priimti naują įrodymą byloje: Klaipėdos miesto mero 1992-12-07 potvarkį Nr. 823 su priedėliu Nr. 1, prašo jį priimti ir įvertinti. Siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad naujai teikiamu įrodymu siekiama pagrįsti pagrindą taikyti išimtinį proceso atnaujinimo institutą, šis naujai pareiškėjos teikiamas įrodymas priimtinas (CPK 314 str.).
  3. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014).
  4. CPK 366 str. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme numatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.). Taigi proceso atnaujinimo galimybė numatyta tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
  5. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. P. prašymą, bylos Nr. 3K-3-192/2011). Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal B. S. S. prašymą, bylos Nr. 3K-3-370/2011). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje stadijoje neturi būti tiriami ir vertinami nauji įrodymai ar aplinkybės, jų reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų paskesnėje stadijoje – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo. Kita vertus, tai nereiškia, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas negali apskritai vertinti proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir įrodymų ryšio su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, byloje Nr. 3K-3-192/2011, be kita ko, yra išaiškinta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, patikrina prašyme išdėstytas aplinkybes atsižvelgdamas į nurodytą civilinės bylos atnaujinimo pagrindą. Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje civilinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą. Taigi CPK 370 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais. Teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje civilinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir kt.
  6. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
  7. Šiuo atveju pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą padavė praleidę įstatymo numatytą terminą jam paduoti (kaip ir patys nurodė, su raštu, kuriuo grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, susipažino 2016-01-13, o prašymą atnaujinti procesą pateikė tik 2016-07-12, t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kurią pareiškėjai sužinojo rašte išdėstytas aplinkybes), prašė terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Kaip termino praleidimo priežastis nurodo tai, jog terminą pateikti prašymą praleido nežymiai dėl ruoštų kasacinių skundų, kurie nebuvo priimti. Žyminis mokestis už kasacinius skundus pareiškėjams buvo grąžintas tik liepos mėnesį, o dėl sunkios turtinės padėties pareiškėjai negalėjo sumokėti žyminio mokesčio už prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą, todėl mano, kad yra pagrindas terminą atnaujinti. Pareiškėjų nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog pateikdami teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjai turėjo sumokėti žyminį mokestį, o taip pat kreiptis teisinės pagalbos, dėl to patyrė papildomų išlaidų.
  8. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų nurodomos termino praleidimo priežastys nelaikytinomis svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą.
  9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškėjų kasacinius skundus atsisakė priimti 2016-02-25 ir 2016-03-17 nutartimis. 2016-03-17 dar nebuvo praleistas trijų mėnesių terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl pareiškėjai galėjo kreiptis į teismą nepraleisdami nustatyto termino, tačiau tą padarė tik 2016-07-12. Pareiškėjai teigia, jog to padaryti neleido sunki turtinė padėtis, o žyminis mokestis už kasacinius skundus grąžintas tik liepos mėnesį. Visgi tai nepateisina pareiškėjų neveikimo, nes jie turėjo visas galimybes pasinaudoti atleidimo nuo žyminio mokesčio institutu, be to, esant sunkiai turtinei padėčiai pareiškėjai galėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, taigi nebūtų patyrę ir teisinės pagalbos išlaidų. Asmenys turi laiku ir operatyviai įgyvendinti savo procesines teises, nedelsti be pateisinamos tam priežasties, ypač turint omenyje tą faktą, jog šiuo atveju pareiškėjai prašo taikyti išimtinį įsiteisėjusių teismo sprendimų kontrolės mechanizmą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes akivaizdu, jog pareiškėjai, pasinaudodami Civilinio proceso kodekse numatytomis galimybėmis, galėjo tinkamai ir laiku pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau to nepadarė.
  10. Pareiškėjų nurodoma priežastis – išskirtinė situacija, kurią lemia tai, kad iš pareiškėjų atimta nuosavybė į turtą, kuriuo pareiškėjai naudojosi daugelį metų, privatizacijos sutartys panaikintos praėjus 20 metų nuo jų sudarymo, viena iš sandorio šalių yra Klaipėdos miesto savivaldybė, taip pat nelaikytina pateisinančia jų neveikimą. Pareiškėjai, esant tokiai išskirtinei, jų nuomone, situacijai, turėjo galimybę atstovauti savo interesus bei juos ginti nagrinėjant bylą iš esmės tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose (tą jie ir padarė). Situacijos išskirtinumas neatleidžia pareiškėjų nuo pareigos tinkamai ir laiku įgyvendinti savo procesines teises bei pareigas.
  11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo dėl termino atnaujinimo.
  12. Pareiškėjai savo prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis. Pareiškėjai teigia, kad iš UAB „Vitės valdos“ 2016-01-13 rašto Nr. V-32 bei prie jo pridedamos 1965-01-13 Namų valdos technikinės apskaitos bylos Nr. 1394 matyti, jog aštuoniems gyvenamosios paskirties kambariams, esantiems ( - ), buvo priskirtos rūsio patalpos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje, nes nedaro įtakos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-17 sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
  13. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai ištyrė, įvertino ir pasisakė dėl to, ar rūsio patalpos, privatizuojant butus, buvo jų priklausinys. Nors iš UAB „Vitės valdos“ 2016-01-13 rašto Nr. V-32 ir kartu su juo pateiktos 1965-01-13 Namų valdos technikinės apskaitos bylos Nr. 1394 pareiškėjai daro išvadą, kad aštuoniems gyvenamosios paskirties kambariams, esantiems Naujoji Uosto g. 20-7, Klaipėdoje, buvo priskirtos rūsio patalpos, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, kad šios konkrečios rūsio patalpos būtų name esančių butų priklausinys. Pažymėtina, jog technikinėje apskaitos byloje nėra aiškių duomenų, kuriam butui koks rūsys priklauso.
  14. Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-14 nutartyje, priimtoje apeliacine tvarka revizuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodyta, jog kilus ginčui pagal priklausiniui nustatytus kriterijus konkrečiu atveju sprendžiama, ar to daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai įgijo nuosavybės teise negyvenamąsias patalpas kaip priklausinius, ar tos negyvenamosios patalpos liko neprivatizuotos, t. y. netapo butų savininkų nuosavybe, todėl liko valstybės nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Tai, kad negyvenamąja patalpa naudojasi namo gyventojai, gali būti vienas iš kriterijų sprendžiant, ar tai yra buto ar butų priklausinys. Turi būti nustatyta, kad negyvenamoji patalpa buvo naudojama teisėtai, t. y. buto ar namo gyventojams buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011).
  15. Apygardos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad duomenų, patvirtinančių, kad tarp ieškovės ir R. U. privatizuotų butų ir ginčo rūsio patalpų būtų funkcinis, techninis ryšys, byloje nepateikta. Vien tai, jog rūsio patalpos galbūt buvo faktiškai naudojamos ieškovų, nėra pagrindas konstatuoti, jog buvo susiformavę nuomos ar kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovai galėjo privatizuoti šias rūsio patalpas. Ieškovai nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių teisės naudotis ginčo rūsio patalpomis ieškovams suteikimo iki privatizuojant butą, taip pat nėra nurodyta, kad šios konkrečios rūsio patalpos būtų name esančių butų priklausinys.
  16. Taigi teismai nepripažino fakto, kad ginčo rūsio patalpos yra J. B. ir R. U. privatizuotų butų priklausinys. Pareiškėjų pateiktoje pažymoje nėra konstatuota jokių iš esmės naujų aplinkybių. Joje nurodoma, jog dėl name buvusios įstaigos iki ir po privatizacijos turto naudojimosi ir naudojimosi rūsiu būdo UAB „Vitės valdos“ duomenų neturi. Pagal Namų valdos technikinės apskaitos bylą 1965-01-13 Nr. 1394 rūsio patalpomis naudojosi visi butai. Taigi pažymoje kalbama apie naudojimosi rūsiais faktą. Aplinkybė, kad rūsio patalpomis buvo naudojamasi iki privatizavimo, buvo vertinama priimant teismo sprendimą, tačiau ji nesudarė pagrindo išvadai, kad rūsio patalpos buvo privatizuotų butų priklausinys ir buvo kartu privatizuotos. Taigi iš esmės pareiškėjų pateiktoje pažymoje nenurodoma jokių naujų, teismų nevertintų aplinkybių.
  17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės apskritai neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aspektu. Kaip jau minėta, rašte iš esmės nurodyta tik tai, jog pagal 1965-01-13 Namų valdos technikinės apskaitos bylą rūsio patalpomis naudojosi visi butai. Ši informacija bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma ir šis faktas vertintas kitų bylos aplinkybių kontekste. Taigi pareiškėjai neįrodė egzistuojant pagrindą procesui atnaujinti.
  18. Pareiškėja J. B. taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė Klaipėdos miesto mero 1992-12-07 potvarkį Nr. 823 su priedėliu, kuriame, pasak pareiškėjos, aiškiai nurodyta, jog J. D. parduotas butas, esantis ( - ), su rūsiu. Visų pirma, pažymėtina, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė nėra naujai paaiškėjusi, nes iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-01-18 rašto (tomas I, b. l. 23) matyti, jog buvo žinoma, kad Klaipėdos miesto valdybos 1992-12-07 potvarkyje Nr. 823 butui, esančiam ( - ), rūsys buvo įrašytas. Taigi pareiškėjos teiginys, kad tai paneigia teismo argumentą dėl to, kad byloje nepateikta įrodymų apie tai, jog rūsio patalpos buvo butų priklausiniai, atmestinas kaip nepagrįstas. Visiškai akivaizdu, jog teismui ši informacija buvo žinoma ir buvo įvertinta visų bylos aplinkybių bei įrodymų kontekste. Pareiškėja iš esmės siekia, kad teismas iš naujo pervertintų bylos medžiagą, o tai neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties.
  19. Įvertinęs ankščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai neatnaujino termino prašymui paduoti, teisingai konstatavo, jog pareiškėjai neįrodė egzistuojant pagrindą procesui atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai