Byla 2A-76/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant: ieškovo atstovui Tadui Kelpšui, atsakovų atstovams J. K., I. R., advokatui Vidmantui Baumilai, trečiajam asmeniui E. V. G., ekspertams Ž. E., K. V., A. C., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-1606-450/2009 pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Karoliniškių poliklinikai, viešajai įstaigai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tretieji asmenys R. S., R. D., E. V. G..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovo S. T. atstovas patikslinęs reikalavimus prašė priteisti solidariai iš atsakovų VšĮ Karoliniškių poliklinikos ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (toliau – VGPUL) 24 650,11 Lt turtinės žalos atlyginimą, 500 Lt periodinę mėnesinę išmoką, skaičiuotiną nuo 2007 m. liepos 1 d., 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o iš atsakovo VšĮ VGPUL - 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas atstovas nurodė, kad ieškovas 2002 m. gegužės 15 d. pajautė skausmą šonuose ir kreipėsi į VšĮ Karoliniškių polikliniką. Joje ieškovą priėmęs gydytojas R. D., neatlikęs tyrimų bei nepaskyręs kitų gydytojų konsultacijų, pasakė, kad skausmų priežastis yra išvarža, kurią reikia operuoti. Gydytojas ieškovo kortelėje padarė įrašą – Hernia inquinalis sin. (kairės pusės kirkšninė išvarža). Ieškovui antrą kartą atvykus pas gydytoją R. D. 2002 m. gegužės 20 d., šis pasiuntė jį į VšĮ VGPUL operaciniam gydymui. Gydytojas neapžiūrėjo ieškovo, nepaskyrė tyrimų, klubų sąnarių rentgenogramų. Tą padarius būtų nustatyta tikroji skausmo priežastis – klubo sąnarių koksartrozė. Gydytojo nustatytos kairės pusės kirkšnies išvaržos ieškovas neturėjo. Ieškovą VGPUL konsultavo gydytojas E. G.. Jis išsiuntė ieškovą atgal į VšĮ Karoliniškių polikliniką padaryti krūtinės ląstos rentgenogramą bei nurodė, kad 2002 m. gegužės 22 d. pacientas turi atvykti operacijai. 2002 m. gegužės 22 d. gydytojas R. S. įrašė ieškovą planinei operacijai 2002 m. gegužės 23 d. 2002 m. gegužės 22 d. po pietų, prieš operaciją jį apžiūrėjo anesteziologas, o gegužės 23 d. formaliai paklausus apie sutikimą operuotis buvo atlikta dešinės pusės kirkšnies išvaržos operacija. Atlikus operaciją dėl dešinės kirkšnies išvaržos, kurios ieškovui nebuvo, jis buvo sužalotas - nepagrįstai padarytas pjūvis pilvo srityje, o operacijos metu sužalotas nervas genifemoralis. Kadangi skausmai dešinės pusės kirkšnies srityje nesiliovė, ieškovas kreipėsi į Santariškių klinikų konsultacijų polikliniką. Jam 2005 m. spalio–lapkričio mėnesiais buvo nustatyta klubų sąnario koksartrozė. Ieškovui nuo 2002 m. gegužės 22 d. iki 27 d. gydantis VšĮ VGPUL stacionare, dėl netinkamos sveikatos priežiūros II chirurginiame skyriuje, gegužės 23 d. netrukus po operacijos, ieškovas eidamas į valgyklą paslydo. Jis pasitempė operuotą vietą, dėl ko kraujas išsiliejo į dešinę sėklidę, kuri sutino, ją skaudėjo, o vėliau atrofavosi, todėl susilpnėjo ieškovo lytinė funkcija, jis įgijo ženklų kosmetinį defektą. Ieškovui nebuvo užtikrinta saugi sveikatos priežiūra. Gydytojai netinkamai atliko savo pareigas: neatliko reikiamų tyrimų, nesuteikė konsultacijų, netinkamai nustatė ligos diagnozę, atliko dešinės pusės kirkšnies išvaržos operaciją, nors tokia diagnozė nebuvo nustatyta. Dėl netinkamos diagnozės po ketverių metų nustatyta tikroji skausmų priežastis - klubų sąnarių koksartrozė - buvo laiku negydyta, dėl ko būtina operaciniu būdu protezuoti klubų sąnarius.

5Ieškovo atstovas taip pat pažymėjo, kad buvo pažeista ieškovo teisė į informaciją: žinoti diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Ieškovas neturėjo teisės rinktis diagnostikos bei gydymo metodikos, teisės atsisakyti gydymo. Dėl laiku nenustatytos tikrosios diagnozės ieškovas beveik ketverius metus kentėjo skausmus. Tai, kad ieškovui nebuvo atlikti tyrimai ligos diagnozei nustatyti, kad pacientas buvo be reikalo operuotas, rodo gydytojų nerūpestingumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Gydytojai tinkamai nepildė medicininių dokumentų, pažeidė ieškovo teises į kokybišką sveikatos priežiūrą.

6Ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams bei medicininėms konsultacijoms - 755,01 Lt; dėl prarasto darbo negautos pajamos už laikotarpį nuo 2003 m. kovo 3 d. (nuo darbo sutarties galiojimo pasibaigimo) iki 2004 m. rugpjūčio 27 d. (išėjimo į pensiją), tai sudarė 543 dienas (mėnesinis atlyginimas 500 Lt), atėmus gautą iš darbo biržos bedarbio pašalpą 135 Lt, viso – 6 608,31 Lt; negautos pajamos už laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio 27 d. (išėjimo į pensiją ir to sąlygotos bedarbio pašalpos mokėjimo pabaigos dienos) iki 2007 m. birželio 30 d. (ieškinio patikslinimo) – 17 286,79 Lt; negautos pajamos už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 d. (ieškovas ir toliau būtų dirbęs, jeigu būtų teisingai nustatyta diagnozė, nebūtų nepagrįstos operacijos bei netinkamos jo priežiūros, dėl ko jis tapo nepajėgus atlikti prieš sveikatos sužalojimą dirbto darbo) iki jo mirties kiekvieną mėnesį po 500 Lt. Prašomą priteisti neturtinę žalą sudaro: dėl laiku nenustatytos diagnozės bei uždelsto tikrosios ligos gydymo ir dėl to sukeltų pasekmių - ilgalaikių skausmų, negalimumo konservatyviu būdu išgydyti tikrosios ligos - 100 000 Lt; dėl nepagrįstai atliktos dešiniojo kirkšnio operacijos ir padaryto pjūvio, operacijos metu pažeisto nervo, dėl operacijos sukeltų papildomų skausmų - 100 000 Lt. Šias sumas prašoma priteisti solidariai iš abiejų gydymo įstaigų. Dėl netinkamos priežiūros po operacijos, kai ieškovas paslydęs nukrito, prašoma priteisti 100 000 Lt neturtinę žalą iš VšĮ VGPUL.

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo S. T. ieškinį atmetė. Sprendime rašoma, kad 2002 m. gegužės 15 d. S. T. kreipėsi dėl skausmų šonuose (galimai kirkšnių srityje) į VšĮ Karoliniškių polikliniką. Ligonio medicininėje kortelėje gydytojas R. D. padarė įrašą „Dgn. Hernia inquinalis u u“ - abipusė kirkšnies išvarža (u u sutrumpintai lotyniškai reiškia utri usque - abipusė). Ieškovas buvo nukreiptas į VšĮ VGPUL kirkšnio išvaržos operacijai. Abipusė kirkšnies išvarža buvo įrašyta ir paciento siuntimo į VGPUL formoje. Teismas vadovavosi įrašu kortelėje, kurioje nurodyta tiksli ir aiški data, sutampanti su atliktų tyrimų datomis (bendras kraujo tyrimas atliktas 2002 m. gegužės 17 d., šlapimo tyrimas atliktas gegužės 17 d. 12.09 val.). Teismui pateikta pažyma apie tai, kad 2002 m. gegužės 17 d. S. T. visą dieną buvo darbo vietoje, nepaneigia aplinkybės, jog jis 2002 m. gegužės 17 d. lankėsi VšĮ Karoliniškių poliklinikoje. Tokį apsilankymą fiksavo ne tik gydytojas R. D. ligonio kortelėje, bet jį patvirtina ir minėtų tyrimų rezultatuose fiksuotos datos. Liudytojai gydytojai V. S. ir J. S. paaiškino, kad nustačius kirkšnies išvaržos diagnozę operacija būtina. Gydytojas R. D. 2002 m. gegužės 17 d. paskyrė ieškovui tyrimus dėl operacijos. Iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos kortelėje esančių įrašų matyti, kad ieškovui 2002 m. gegužės 21 d. buvo atlikta fluorograma, jis 2002 m. gegužės 15 d. apsilankė pas vidaus ligų gydytoją. VšĮ VGPUL Gydymo stacionare ligos istorijoje esantys: bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas atlikti 2002 m. gegužės 17 d. Ligoniui 2002 m. gegužės 22 d. buvo atlikta širdies kardiograma. Į VGPUL ieškovas buvo hospitalizuotas 2002 m. gegužės 22 d. Iš Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2002/7726 esančio ieškovo apžiūros protokolo matyti, kad jį prieš operaciją apžiūrėjo gydytojas R. S., kuris konstatavo tą pačią poliklinikoje nustatytą diagnozę. Gydytojas, apžiūrėdamas ligonį prieš operaciją, aprašė jo būklę bei konstatavo, kad kairėje pusėje yra mažesnė išvarža ir pasiūlė operuotis dešinės pusės kirkšnies išvaržą. 2002 m. gegužės 22 d. gydytojas R. S. siuntė ieškovą nustatyti kraujo grupę bei Rh. Teismas konstatavo, kad esminiai tyrimai ir stebėjimai, sudarantys pagrindą diagnozei dėl ligos ir tolesnio jos gydymo nustatymo, buvo paskirti ir atlikti tinkamai. Aplinkybė, kad, pasak ieškovo, nebuvo atlikti papildomi tyrimai: klubų sąnarių rentgeno nuotraukos, jis nebuvo pasiųstas kitų specialistų konsultacijoms, nesudaro pagrindo teigti, jog gydytojai klydo dėl ligos diagnozės. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad gydytojai privalėjo atlikti klubų sąnarių rentgeno nuotraukas, nepaminėta būtinų tyrimų sąraše. Be to, tokia liga ieškovui buvo nustatyta daug vėliau, po operacijos praėjus ilgam laikui. Ji nesusijusi su atlikta kirkšnies išvaržos operacija, kurios būtinumu neabejojo nei vienas gydytojas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad kirkšnies operacija kokiu nors būdu turėjo įtakos vėlesnės ligos - klubų sąnarių koksartrozės - išsivystymui. Byloje apklausti gydytojai paaiškino, kad tokios ligos išgydyti be protezavimo neįmanoma, o laikas ligos eigai neturi reikšmės. Tą iš dalies patvirtina ir paties ieškovo elgesys, nes jis pats pripažino, kad laukia eilėje klubo sąnario protezavimui, nesiima priemonių tokią operaciją atlikti tuoj pat, tuo pačiu pats paneigdamas ieškinyje nurodytą aplinkybę apie tai, kad dėl laiku nenustatytos šios ligos diagnozės ji buvo uždelsta ir negydyta.

8Teismas nusprendė, kad ieškovui nustatyta diagnozė buvo teisinga, visapusiška, objektyviai paremta gydytojų stebėjimų bei tyrimų rezultatais, medicininėmis žiniomis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas pirminiame ir patikslintame ieškiniuose buvo nurodęs ir pripažino abiejų išvaržų buvimą (tiek kairės, tiek ir dešinės pusių kirkšnių srityse) bei pripažino, jog pirmiausia buvo nutarta operuoti dešinės pusės išvaržą, o po to planuota operuoti kairės pusės išvaržą. Nors ieškovas nurodė, kad tokios aplinkybės buvo įrašytos dėl „nekompetentingo“ advokato klaidų, kurį jis vėliau pakeitė kitu, tačiau toks aiškinimas nepateisinamas. Ieškovas yra pakankamai išsilavinęs, suprantantis dalyko esmę, įsigilinęs į savo sveikatos būklę ir kilusio ginčo aplinkybes, todėl turėjo galimybę bei privalėjo taisyti, jo nuomone, netinkamai parašytas aplinkybes ieškinyje. Be to, pats ieškovas pasirašė ieškinius, taip patvirtindamas juose esančių duomenų teisingumą.

9Iš Gydymo stacionare ligos istorijoje esančio paciento sutikimo anestezijai ir atlikti chirurginę operaciją matyti, kad ieškovas tokius sutikimus davė ir pasirašė specialiuose blankuose, todėl ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog operacija buvo atlikta nesant jo sutikimo, nepagrįsta. Iki operacijos jis atliko nurodytus tyrimus, ruošėsi operacijai, atvyko į stacionarinę gydymo įstaigą ir prieš operaciją tokius sutikimus įformino raštu. Ieškovas operuotas 2002 m. gegužės 23 d. Operacijos planas visiškai įvykdytas. Kad operacija buvo atlikta sėkmingai, patvirtina ir tai, jog dešinės pusės išvaržos po operacijos nekonstatavo jokia kita sveikatos priežiūros įstaiga. Teismas sutiko su atsakovų nurodyta aplinkybe, kad išvaržos recidyvo po operacijos nebuvimas vėliau po operacijos apžiūrint ligonį kitiems gydytojams nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog išvaržos apskritai nebuvo iki jos išoperavimo. Ligonis sekančią dieną po operacijos buvo apžiūrėtas gydytojo V. Š., o 2002 m. gegužės 24 d. jį operavusio gydytojo R. S.. Kadangi gegužės 24 diena buvo penktadienis, esant normaliai paciento būsenai po operacijos, normalu, kad jis buvo išsamiau apžiūrėtas gegužės 27 d. (pirmadienį) to paties gydytojo R. S.. Kad ieškovas jautėsi pakankamai gerai, patvirtina ir įrašas ligos istorijoje, jog jis pats prašėsi paleidžiamas iš stacionaro. Tą iš dalies patvirtina ir medicininiuose įrašuose esantys duomenys apie tai, kad ieškovui po operacijos buvo skiriamos tik nedidelės dozės nuskausminamųjų vaistų. Teismas pažymėjo, kad įrodymų apie tai, jog ieškovas savaitgalį (nuo 2002 m. gegužės 24 d. iki 27 d.) buvo paliktas visiškai be gydytojų priežiūros, nepateikta, taip pat nepateikta duomenų, kad gydytojai po operacijos būtų nesekę paciento būklės, neorganizavę reikalingos priežiūros.

10Teismas pripažino, kad medicininių įstaigų darbuotojai medicininiuose dokumentuose darydami įrašus turi laikytis tų pačių atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo reikalavimų, kurių reikalaujama gydant pacientą. Teismas, vertindamas išvadas, padarytas byloje esančiose ekspertizėse, ir spręsdamas dėl ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, neapsiribojo vien šių ekspertizės išvadų įvertinimu, ekspertų išvadoms nesuteikė esminės reikšmės, o ištyrė visus bylos medicininius duomenis, juos įvertino kartu su byloje išklausytų medikų paaiškinimais, liudytojų parodymais, nes tam būtinos medicininės žinios. Teismas pažymėjo, kad ekspertės V. V. išvados bei motyvuojamojoje dalyje atlikta analizė išimtinai darant prielaidas, kuriomis abejojama medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu, neturint specialių žinių tirti dokumentų suklastojimo atvejus, leidžia teigti, jog tokios išvados negali būti laikomos esminėmis.

11Sprendime dėstoma, kad ieškovas nurodė, jog po operacijos laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 22 d. iki 27 d. gydėsi ligoninės stacionare. Dėl netinkamos sveikatos priežiūros gegužės 23 d. jis eidamas į valgyklą paslydęs ant grindų nukrito, dėl ko kraujas išsiliejo į dešinę sėklidę. Ji sutino, jam skaudėjo, vėliau ši atrofavosi, dėl ko susilpnėjo ieškovo lytinė funkcija, jis įgijo ženklų kosmetinį defektą. Liudytojas V. L. paaiškino, kad jis susipažino su S. T. VšĮ VGPUL, kai gydėsi chirurginiame skyriuje. Jis nurodė, kad ieškovas, eidamas į valgyklą, paslydo. Kitų rašytinių ar kitokių duomenų medicininiuose dokumentuose apie tokį ieškovo paslydimą nėra. Gydymo stacionare ligos istorijoje esančios paciento bendrosios slaugos eigos formoje nenurodyta, kad ligoniui turi būti teikiama pagalba valgant. Teismo nuomone, esant abejonei, ar pats ligonis gali nueiti valgyti, jis visada gali kreiptis į slaugytoją ir paprašyti jam padėti. Paciento poreikis valgyti yra medicinos personalo paslauga, bet ne gydytojo pareiga tuo rūpintis. Kadangi pagalbiniam personalui nėra taikomi padidinti profesinės veiklos standartai, rūpestingumo sprendžiant asmeninius poreikius reikalavimai taikytini abiems šalims. Ieškovas, suprasdamas, kad pagal sveikatos būklę negalės pats vienas nueiti į valgyklą, bei laikydamasis bendrų atsargumo reikalavimų, privalėjo imtis tokių veiksmų, kurie jį apsaugotų nuo galimo paslydimo. Teismas ieškovo elgesį įvertino kaip ypač neatsargų, kadangi jis valgyti ėjo vienas, be pagalbos, tuoj po operacijos. Byloje nėra įrodymų, dėl ko ieškovas suklupo, paslydo ar kitokiu būdu griuvo eidamas valgyti, todėl teismas manė, kad ieškovas neįrodė šios aplinkybės ir nėra galimybės pripažinti atsakovą pažeidusiu bendrąją atidumo ir rūpestingumo pareigą užtikrinant saugias ligonių buvimo medicinos įstaigoje sąlygas. Ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, kad būtent po šio paslydimo kraujas išsiliejo į dešinę sėklidę, kuri sutino, ją skaudėjo, o vėliau ji atrofavosi, dėl ko susilpnėjo ieškovo lytinė funkcija ir jis įgijo ženklų kosmetinį defektą. Gydymo stacionare ligos istorijoje nėra paminėta aplinkybių dėl dešinės sėklidės pakitimų. Priešingai, Valstybinės medicininio audito inspekcijos rašte nurodyta, kad 2002 m. gegužės 24 d. gydytojas R. S. ligos istorijoje pažymėjo, jog ieškovo sveikatos būklė buvo patenkinama, žaizda buvo be infiltracijos, kiaušinėlis nepatinęs. Skausmais pacientas nesiskundė. Medicininiuose įrašuose nėra duomenų apie tai, kad dešinės pusės sėklidė po kiek laiko pakito, kad ligonis skundėsi lytinės potencijos susilpnėjimu.

12Teismas nurodė, kad iš įrašų ieškovo ligos istorijoje bei ekspertizės akto išvados jis negali spręsti, jog skausmai šonuose (kirkšnies srityse) bei dešinio genitofemoralinio nervo neuropatija sąlygoti pačios operacijos ar tiesiogiai yra priežastiniame ryšyje su VšĮ VGPUL gydytojų, operavusių ieškovą, veiksmais. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus gydytojai operacijos metu padarė/nepadarė, dėl ko atsirado tokie skausmai. Ekspertė, kaip priežastį tokių skausmų, tikėtinai nurodė ir vėliau nustatytą diagnozę - klubų sąnarių koksartrozę, t.y. ligą, kurios atsakovų gydytojai visiškai negydė. Duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti, per kiek laiko išsivystė tokio nervo pakitimai, ar tai sietina tiesiogiai su atlikta operacija ir ar operaciją atlikusių gydytojų kokie nors neteisėti veiksmai sąlygojo vėlesnį šios ligos atsiradimą, teismui nėra pateikta, tokios diagnozės nepatvirtino teismo paskirtų ekspertizių išvados. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jam buvo suteiktos netinkamos medicininės paslaugos, nustatyta netiksli diagnozė ar jis netinkamai nukreiptas operaciniam gydymui. Nesant priežastinio ryšio tarp to, kad ieškovui išsivystė dešinio genitofemoralinio nervo neuropatija bei gydymo įstaigų veiksmų ir nesant galimybių konstatuoti neteisėtų gydytojų veiksmų, tuo pačiu ir jų kaltės, nėra sąlygų kilti civilinei atsakomybei. Teismas pažymėjo, kad tokiems ieškovo skausmams ir būklei galėjo turėti įtakos ir kiti faktoriai (iki operacijos nustatytos kitos ligos (prostata)) ar vėliau nustatyta klubų sąnarių koksartrozė). Teismas konstatavo, jog už ieškovui nustatytas kitas ligas atsakovai neatsako, o atsakovų gydytojai taikė tinkamus diagnostikos ir gydymo taktikos metodus, veikė maksimalių pastangų principu, užtikrindami pakankamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas nusprendė, kad nėra faktinio ir teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovų gydytojų veiksmų ir ieškovo nurodytų aplinkybių, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovams taikyti civilinę atsakomybę.

13Ieškovo S. T. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti visus ieškovo reikalavimus. Skunde rašoma:

141.

15Bylos nagrinėjime trečiuoju asmeniu turėjo dalyvauti ir atsakovų VšĮ Karoliniškių poliklinikos bei VšĮ VGPUL civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas, kadangi tuo atveju, jeigu būtų patenkinti ieškovo reikalavimai, atsakovų draudikui kiltų pareiga išmokėti draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Teismas neįtraukė minėtų asmenų į bylos nagrinėjimą, todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

162.

17Įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovas 2002 m. ir vėliau iš tikrųjų būtų turėjęs kairiosios arba dešiniosios pusės kirkšnies išvaržą, byloje nėra. Taip pat nėra įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas ir atsakovai būtų galėję tvirtinti, jog ieškovo diagnozė buvo teisinga. Dešinės ir kairės pusių kirkšnies išvaržų nerado po operacijos ieškovą apžiūrėję gydytojai chirurgai. Teismas turėjo analizuoti prieštaravimus tarp R. D. ir R. S. įrašų, tačiau to nepadarė. Gydytojų įrašų negalima laikyti rašymo apsirikimais, kadangi jie kartojosi ne vieną kartą.

183.

19Nėra pagrindo sutikti su teismo teiginiu, kad ambulatorinėje ligonio kortelėje gydytojas R. D. padarė įrašą „Dng. Hernia inquinalis u u“, t.y. abipusė kirkšnies išvarža. Gydytojas R. D. 2002 m. gegužės 15 d. įrašė žodį „hernia“, kuris lotyniškai reiškia išvaržą vienaskaitoje, bet ne abiejų pusių kirkšnies išvaržas. Nenustatyta, kad kirkšnies išvaržos diagnozė būtų naudojama su žodžiu „utriusque“. Gydytojas R. D. ieškovui neteisingai nustatė kairiosios pusės išvaržą. Teismas nepagrįstai teisingais laikė ieškovo medicininiuose dokumentuose esančius įrašus, nevertino jų kartu su kitais bylos įrodymais ir nepašalino prieštaravimų tarp jų.

204.

21Teismas neįvertino bylos specifikos ir neatsižvelgė į ekspertės V. V. ekspertizės akte išsakytas abejones dėl medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumo. Teismo paskirta ekspertė V. V. galėjo ir turėjo teisę abejoti atsakovų medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu. Ieškovas 2002 m. gegužės 17 d. VšĮ Karoliniškių poliklinikoje nesilankė ir tyrimų neatliko. Įrašo VšĮ VGPUL istorijoje tekstas, spaudo forma ir tyrimą atlikusios gydytojos parašas neatitinka tuo pačiu fluorogramos Nr. 788-789 pažymėto įrašo teksto, spaudo formos, atlikusio gydytojo parašo ir kt. duomenų, esančių VšĮ Karoliniškių poliklinikos Medicininėje kortelėje. Ieškovui neva atlikti bendras kraujo tyrimas (forma Nr. 224/a) ir šlapimo tyrimas (forma Nr. 210/a) nepasirašyti šį tyrimą atlikusių asmenų.

225.

23VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytojas R. D. nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir dėmesingas, kadangi apžiūrėdamas ieškovą nesurinko ir neaprašė ligonio anamnezės, jo neapžiūrėjo ir neaprašė objektyvios jo būklės, nepaskyrė reikalingų tyrimų, kartu su ieškovu nesudarė ir neaprašė tyrimo bei gydymo plano, nepaskyrė kitų gydytojų konsultacijų. Neteisėti gydytojo R. D. veiksmai sąlygojo žalos padarymą ieškovui. Žala ieškovui pasireiškė tuo, kad laiku nenustačius ligos diagnozės, ši liga laiku nebuvo išgydyta, todėl ieškovas beveik keturis metus turėjo gyventi kentėdamas skausmą. Ieškovui dėl neteisėtų VšĮ Karoliniškių poliklinikos veiksmų taip pat teko iškentėti dešinės pusės išvaržos, kurios niekada nebuvo, operaciją.

246.

25Pažeista ieškovo teisė į informaciją. VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytojas R. D. nesuteikė informacijos apie paskirtų ir atliktų medicininių tyrimų rezultatus, nesupažindino su nustatytos diagnozės „Hernia inquinalis sin“ pagrindimu, nesudarė ir su ieškovu nesuderino gydymo plano, nesupažindino su operacinio gydymo prognoze, galimomis pasekmėmis ir komplikacijomis, nepaaiškino medicininėje kortelėje įrašytų įrašų reikšmės. Kaip teisingai nurodė ekspertė V. V., E. G. sprendimas operuoti S. T. nesuteikus jam informacijos, reikalingos paciento sutikimui, ir neužtikrinus paciento teisės į informaciją, vertintinas kaip sprendimas neturint paciento sutikimo. Jeigu ieškovui būtų tinkamai paaiškinta diagnozė ir būsimos operacijos pobūdis, jis nebūtų sutikęs jos atlikimui. Teismo sprendime apskritai nepasisakyta dėl ieškovo pažeistos teisės į informaciją.

267.

27Padidinti rūpestingumo ir atidumo standartai keliami ne atskiriems sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams, o pačiai įstaigai, kurios vidinė organizacija turi užtikrinti, jog pacientui bus padėta atgauti ir sustiprinti sveikatą. Slaugytojui taip pat keliami padidinti profesinės veiklos standartai. Teismas neįvertino ieškovo sveikatos būklės po operacijos. Tai, kad VšĮ VGPUL darbuotojai neužtikrino tinkamos ieškovo sveikatos priežiūros po operacijos, o ieškovas pats savarankiškai buvo priverstas eiti į valgyklą, kur paslydo ant grindų išlieto skysčio, patvirtino ir liudytojas V. L.. Jis patvirtino, kad nei VšĮ VGPUL gydytojai, nei šios įstaigos slaugytojai nesirūpino ieškovu po atliktos operacijos. Ieškovo nepriežiūra po operacijos sąlygojo žalos atsiradimą. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad išvaržos operacija gali būti sėklidės atrofijos ir lytinės funkcijos susilpnėjimo priežastimi.

288.

29Teismas be pagrindo atsisakė vadovautis ekspertės V. V. išvadomis. Teismo atsisakymas vertinti ekspertės V. V. abejones dėl medicininiuose dokumentuose esančių įrašų teisingumo laikytinas vengimu aiškintis aplinkybes, susijusias su ieškovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe. Ekspertė V. V. netyrė medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumo, o tik išdėstė įrodymais pagrįstas abejones, leidžiančias abejoti minėtais įrašais. Teismas turėjo aiškintis šias aplinkybes, tačiau to nedarė. Medicininiuose dokumentuose esantys įrašai negali būti laikomi neginčytinais įrodymais, o turi būti vertinami kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma. Tai, kad ekspertė pagrįstai suabejojo kai kuriais atsakovų medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais, negali būti pagrindu nesivadovauti jos ekspertizės aktu. Teismas nepagrįstai vadovavosi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu, kadangi jis neatitinka Ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

30Atsakovų VšĮ Karoliniškių poliklinikos ir VšĮ VGPUL atstovas atsiliepime į ieškovo S. T. apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma, kad teismas nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tokių asmenų nebuvo, todėl nėra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. S. T. buvo nustatyta abiejų pusių kirkšnių išvarža. Skunde nurodyti kitokie šios diagnozės pavadinimai, vartojami kituose medicinos literatūros šaltiniuose, nepaneigia gydytojo R. D. ieškovui nustatytos diagnozės teisingumo. Ruošdamas pacientą operaciniam gydymui gydytojas R. D. paskyrė jam būtinus tyrimus. Ieškovas sutiko su gydytojo paskirtu tyrimo planu. Ieškovo diagnozė buvo patvirtinta gydytojui R. S. prieš operaciją apžiūrint S. T.. Išvaržos (recidyvo) nebuvimas po operacijos neleidžia teigti, jog išvaržos apskritai nebuvo iki jos išoperavimo. Kirkšnies išvarža ir degeneraciniai sąnarių pakitimai yra tarpusavyje nesusiję ir vienas kito neįtakojantys susirgimai. Operaciniai veiksmai negalėjo turėti įtakos lytinės funkcijos sutrikimui. Gydytojų veiksmai tiriant ir gydant ieškovą buvo adekvatūs tuo metu buvusiai paciento ligos klinikinei situacijai. V. V. nebuvo tinkamas asmuo atlikti teismo paskirtą ekspertizę, nes ji nedirbo teismo ekspertizės įstaigoje, atitinkančioje Teismo ekspertizės įstatymo 19 straipsnio reikalavimus, neturėjo reikiamos kvalifikacijos, ekspertinio darbo patirties, specialaus pasirengimo ir žinių, reikalingų ekspertizei atlikti. Iš paties ieškovo veiksmų darytina išvada, kad jis žinojo apie ligos diagnozę, gydymo būdą, savo noru prieš operaciją pasirašė sutikimą anestezijai ir sutikimą atlikti chirurginę operaciją. S. T. po operacijos leista gerti tik skysčius, o valgyti leista tik 2002 m. gegužės 24 d., todėl jis gegužės 23 d. negalėjo nei pats eiti valgyti, nei patalpoje būti maitinamas slaugytojos. Ieškovas, suprasdamas savo sveikatos būklę, turėjo imtis tokių veiksmų, kurie apsaugotų jį nuo galimo paslydimo. Apie ieškovo traumą jo medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų.

31Apeliacinis skundas atmestinas.

32Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys gydymo įstaigoms dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Byla nagrinėjama pagal ieškovo apeliacinį skundą, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Jis atliekamas analizuojant ir faktinį, ir teisinį bylos duomenų turinį, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms - ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Dispozityvumo principas lemia, kad apeliacinės instancijos teisme teisminio nagrinėjimo dalyką privalo nustatyti šalys (šiuo atveju ieškovas), o teismo pareiga yra išnagrinėti ginčą neperžengiant tų ribų, kurias nustato ginčo šalys. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovų (gydymo įstaigų) civilinės atsakomybės.

33Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-156/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2008).

35Kasacinio teismo praktika sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų (gydytojų) veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimus, tarp jų ir gydytojų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekančiam savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai, nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-59/2010). Dėl to teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, turi ne tik nustatyti, ar gydytojas medicinos paslaugas teikė vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taikydamas esančius gydymo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia gydymo praktika, bet ir nustatyti, ar šios paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Ar gydytojas tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t.y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius įrodymus.

36Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą. Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 str.), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249, 6.250 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-59/2010).

37Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokiose bylose privalo ne tik aiškintis, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-556/2005). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t.y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-478/2008). Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos.

38Dėl ieškovo minimų trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą

39Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-159/2007). Teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Ši nuostata reiškia, kad tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.).

40Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ne bet koks asmens paminėjimas teismo sprendime ar teismo sprendimo įtaka neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms sudaro pagrindą vertinti, kad dėl asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmens nurodymas teismo sprendime kaip tam tikro santykio subjekto, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažintas absoliučiu pagrindu teismo sprendimui naikinti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-203/2008).

41Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas dar 2007 m. liepos 16 d. prašyme (t. 2, b. l. 194-198) nurodydamas, jog pareikštas ieškinys dėl žalos sveikatai atlyginimo, taip pat siekdamas nustatyti, ar draudimo įmonės trauktinos į bylą trečiaisiais asmenimis, prašė išreikalauti duomenis apie atsakovais traukiamų sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimą žalos S. T. padarymo laikotarpiu. Taigi, iš Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 16 d. posėdžio protokolo matyti, kad šiame teismo posėdyje iš esmės buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo minimų trečiųjų asmenų galimo įtraukimo į bylą, tačiau prašymas dėl tam tikrų duomenų išreikalavimo, su kuriuo buvo siejamas ir prašymas įtraukti į bylą ieškovo minimus trečiuosius asmenis, netenkintas. Atsakovų atstovas nurodė, kad tuo metu nei vienas iš atsakovų nebuvo apdraudęs savo veiklos, todėl nėra jokių draudikų (t. 2, b. l. 206-208). Vėliau pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ieškovas nekėlė klausimų dėl jo minimų trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą. Ieškovas skunde taip pat nenurodė jokių duomenų apie minimus atsakovų draudikus, o tik iškėlė tokią versiją, todėl minėti jo teiginiai laikytini neįrodytais.

42Kartu pažymėtina ir tai, kad ieškovas reikalavimus pareiškė tik VšĮ Karoliniškių poliklinikai ir VšĮ VGPUL. Patenkinus ieškovo pareikštus piniginio pobūdžio reikalavimus atitinkamos sumos būtų priteistos iš šių institucijų. Kadangi atsakovai, gindamiesi nuo jiems pareikštų reikalavimų, taip pat nereiškė prašymų įtraukti į bylą tam tikrus trečiuosius asmenis, vertinant ir aukščiau išdėstytas aplinkybes negalima daryti išvados, jog ieškovo minimi galimi draudikai turėjo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus, t.y. nepriteisė jokių sumų iš atsakovų, todėl apskritai negali kilti klausimas apie teismo nusprendimą dėl kitų asmenų atitinkamų teisių ar pareigų. Teisėjų kolegija šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Taigi, išdėstytų aplinkybių pagrindu negalima daryti išvados, jog šiuo atveju egzistuotų absoliutus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir kitų absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

43Dėl ieškovo ligos diagnozės ir atliktos operacijos

44Ieškovas pradiniame ieškinyje pats nurodė, kad jį apžiūrėjęs gydytojas R. D. diagnozavo dešinės ir kairės pusių kirkšnies išvaržas, kad jam turėjo būti atliktos abiejų pusių kirkšnies išvaržų operacijos. Dešinės pusės kirkšnies išvaržą operavo gydytojas R. S. (t. 1, b. l. 1-3). 2005 m. gruodžio 22 d. (t. 1, b. l. 69-71), 2006 m. sausio 5 d. buvo teikiami patikslinti ieškovo ieškiniai (t. 1, b. l. 77-79), kuriuose buvo nurodytos tokios pačios faktinės aplinkybės. Tik 2006 m. kovo 31 d. ieškinyje ieškovas jau papildomai nurodė ir aplinkybes apie jo paslydimą ir griuvimą ligoninės valgymo patalpoje (t. 1, b. l. 170-172). 2007 m. liepos 3 d. ieškovas teikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo (t. 2, b. l. 113-124). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo reikalavimus. Ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių įvertinimą.

45Iš bylos medžiagos matyti, kad 2002 m. gegužės 15 d. S. T. kreipėsi į VšĮ Karoliniškių polikliniką. Ambulatorinėje ligonio medicininėje kortelėje gydytojas R. D. padarė įrašą „Dgn. Hernia inquinalis u u“, t.y. abipusė kirkšnies išvarža (t. 1, b. l. 7; t. 3, b. l. 136). Tokia diagnozė nurodyta ir ieškovo siuntimo į VšĮ VGPUL formoje. Ieškovo apeliaciniame skunde pateiktas aiškinimas, kad 2002 m. gegužės 15 d. gydytojas R. D. nurodė tik kairės pusės kirkšnies išvaržą, yra nepagrįstas, nes iš bylos duomenų visumos matyti, kad išvaržos buvo diagnozuotos tiek dešinėje, tiek kairėje ieškovo kirkšnių pusėje, tačiau nuspręsta operuoti dešinės pusės kirkšnies išvaržą. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad gydytojas R. D. padarė įrašą, kuris reiškia abipusę kirkšnies išvaržą. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenų pagrindu teisingai sprendė, kad S. T. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2002/7726 tituliniame lape (forma 003A) registratorė klaidingai atspausdino diagnozę, kuri apima tik kairės pusės kirkšnies išvaržą, tačiau žemiau yra nurodyta teisinga diagnozė, apimanti tiek kairės, tiek dešinės pusės kirkšnies išvaržą. Tokius teiginius patvirtina medicinos dokumentų visumos analizė bei paties šiuos įrašus atlikusio asmens parodymai. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde pateiktu minėto lotyniško termino aiškinimu, kadangi jis grindžiamas tik subjektyviomis apelianto interpretacijomis. Gydytojas R. D. nustatė abiejų pusių kirkšnies išvaržas, tokia diagnozė buvo patvirtinta hospitalizavus ieškovą į VšĮ VGPUL ir jį apžiūrėjus ligoninės priėmimo-konsultaciniame skyriuje. Tokia pati diagnozė ieškovui buvo patvirtinta gydytojui R. S. prieš operaciją apžiūrint pacientą.

46Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad ieškovui dešinės pusės kirkšnies išvarža išoperuota nepagrįstai. Iš trečiojo asmens R. D. paaiškinimų matyti, kad išvaržos buvimas nustatomas įkišus į kirkšnies kanalą pirštą ir ligoniui pakosėjus (remiamasi leidiniu Klinikinė chirurgija, Vilnius: Mokslas, 1980 m. vadovėlis, parengtas vadovaujant prof. P. N., 326 psl.), t.y. iš esmės apžiūrint pacientą. Specialių klinikinių laboratorinių tyrimų, patvirtinančių išvaržos diagnozę, nėra. Apeliantas taip pat nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog diagnozuojant kirkšnies išvaržą turi būti atliekami specialūs tyrimai, kurie šiuo atveju pacientui nebuvo atlikti. Taigi, apžiūrėjus ieškovą buvo diagnozuota abiejų pusių kirkšnies išvarža, o ligos kortelėje ir buvo įrašyta tokia diagnozė. Ta aplinkybė, kad ligos istorijoje detaliai nebuvo aprašyta, kokiu būdu konstatuota ieškovo ligos diagnozė, nesudaro pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog gydytojo nustatyta diagnozė dėl išvaržos kirkšnies dešinėje pusėje buvo neteisinga.

47VšĮ VGPUL 1998 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 203 patvirtintuose Bendrosios chirurgijos klinikos gydomų ligų gydymo standartuose nurodyta, jog, esant kirkšnies išvaržai, atliekami BKT, BŠT, kraujo grupės, Rh, EKG, krūtinės ląstos rentgenografijos, krešumo rodiklių, koaguliogramos tyrimai; gydymas – operacija: Herniorrhaphia m. Schoulide, Bassini, Lichtenstain, Morani; po operacijos – nuskausminimas sol. Dolsini 1ml į/r x3 (t. 2, b. l. 111). Būtini tyrimai, kuriuos reikia atlikti prieš operuojant kirkšnies išvaržą, ieškovui buvo atlikti. Teiginiai, kad ieškovui atlikti tyrimai nepasirašyti šį tyrimą atlikusių asmenų, o ant jų yra tik spaudas, patvirtinantis tyrimą atlikusių asmenų tapatybes, neleidžia teigti, jog tokie tyrimai ieškovui apskritai nebuvo atlikti. Ieškovui buvo išoperuota išvarža tik dešinėje kirkšnies pusėje. Dešinės pusės išvaržos recidyvas ieškovui po operacijos nebuvo konstatuotas jokioje gydymo įstaigoje, tačiau išvaržos recidyvo nebuvimo po operacijos negalima vertinti kaip apskritai išvaržos nebuvimo kirkšnies dešinėje pusėje. Normalu ir logiškai paaiškinama, kad dešinėje pusėje esant ne chroniškai kirkšnies išvaržai, jos po atliktos operacijos ir nebeliko. Teisėjų kolegija bylos duomenų pagrindu nesutinka su apelianto teiginiu, jog net ir teoriškai ieškovui negalėjo atsirasti kirkšnies išvarža dešinėje pusėje. Šiuo atveju būtent ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad diagnozė dėl kirkšnies išvaržos dešinėje pusėje yra neteisinga, tačiau jis nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl kitokių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pats ieškovas pirminiuose ieškinių pareiškimuose nurodė bei pripažino abiejų pusių kirkšnies išvaržų diagnozavimą ir buvimą.

48Skundo argumentai, kad tarp R. D. pateiktų paaiškinimų ir R. S. įrašų medicininiuose dokumentuose yra akivaizdūs prieštaravimai, nepagrįsti. R. D. savo pateiktuose paaiškinimuose (t. 3, b. l. 5) nurodė, kokiu būdu jis nustatė dešinės ir kairės pusės kirkšnies išvaržas, o R. S. ieškovui išvaržą diagnozavo jį apžiūrėdamas (t. 1, b. l. 118), taigi bet kuriuo būdu diagnozė buvo nustatyta apžiūrėjus ieškovą. Skundo teiginiai, kad ieškovą po operacijos apžiūrėję gydytojai stebėjosi ieškovui operacijos metu atlikto pjūvio vieta, neleidžia daryti išvados, jog jam buvo nustatyta neteisinga diagnozė ir nepagrįstai išoperuota dešinės pusės kirkšnies išvarža. Bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų.

49Bylos duomenų viseto analizės pagrindu teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytojas R. D. neteisingai ieškovui diagnozavo kairiosios pusės kirkšnies išvaržą. Tačiau šios pusės kirkšnies išvarža ieškovui nebuvo operuota. Ieškovas neįrodė, kuo jam pasireiškė žalos atsiradimas atlikus neteisingą diagnozę dėl kairės pusės kirkšnies išvaržos. Kaip jau nurodyta aukščiau, dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 str.), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249, 6.250 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kokia jam buvo padaryta žala neteisingai diagnozavus išvaržą kirkšnies kairėje pusėje, todėl nėra objektyvaus pagrindo tenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, siejant tai su neteisinga kairės pusės kirkšnies diagnoze. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui teisingai buvo diagnozuota kirkšnies išvarža kairėje pusėje, tačiau nežiūrint šios aplinkybės netinkamo teisinio įvertinimo, iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

50Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad neteisėti gydytojo R. D. veiksmai sąlygojo žalos padarymą dėl to, jog ieškovui laiku nebuvo nustatyta tikroji skausmų priežastis – klubų sąnarių koksartrozė, kuri diagnozuota tik 2005 m. spalio–lapkričio mėnesiais Santariškių klinikų konsultacinėje poliklinikoje. Tarp dešinės pusės kirkšnies išvaržos operacijos ir 2005 m. spalio–lapkričio mėnesiais, t.y. po trejų metų nustatytos klubo sąnarių koksartrozės nėra priežastinio ryšio. Kirkšnies išvarža ir degeneraciniai sąnarių pakitimai yra tarpusavyje nesusiję ir vienas kitam įtakos nedarantys susirgimai. Ieškovas į ligoninę buvo siųstas dėl kirkšnies operavimo, jis nereiškė nusiskundimų dėl kitų ligų. Ieškovas nepateikė duomenų, kurie leistų teigti, jog jam atlikta kirkšnies operacija kokiu tai būdu būtų turėjusi įtakos vėliau diagnozuotos ligos – klubų sąnarių koksartrozės išsivystymui. Nuo 2002 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. rudens, kai Santariškių klinikų konsultacinėje poliklinikoje ieškovui buvo nustatyta klubų sąnarių koksartrozė, praėjo ilgas laiko tarpas, o byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog 2002 m. gegužės mėnesį ieškovui būtų netinkamai bei neteisingai diagnozuota liga, kiek tai susiję su klubų sąnarių koksartrozės išsivystymu. Šių aplinkybių bei bylos įrodymų pagrindu teigtina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jo klubų sąnarių protezavimo yra nesusijusios su ieškovui atlikta kirkšnies operacija, yra pagrįsti ir teisingi.

51Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas lankėsi pas gydytoją 2002 m. gegužės 17 d. Tą dieną jam buvo atlikti tyrimai: bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas, ieškovas buvo pas vidaus ligų gydytoją (t. 1, b. l. 8, t. 3, b. l. 136). Pirmosios instancijos teismas argumentuotai motyvavo, kodėl atmeta ieškovo teiginius, esą jis 2002 m. gegužės 17 d. nesilankė VšĮ Karoliniškių poliklinikoje ir neatliko jokių tyrimų. Teisėjų kolegija, vertindama medicinos įstaigų duomenis, neturi pagrindo abejoti, kad S. T. buvo atlikti atitinkami tyrimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad esminiai tyrimai bei stebėjimai, sudarantys pagrindą diagnozuoti ligą ir nustatyti tolesnį jos gydymą – operacijos atlikimą, buvo paskirti ir atlikti tinkamai. Pagal gydymo įstaigų nustatytus vidaus reikalavimus nebuvo pagrindo atlikti ieškovo nurodytus papildomus tyrimus.

52Ieškovui dešinės pusės kirkšnies išvarža išoperuota 2002 m. gegužės 23 d. Operacijos planas įvykdytas visiškai. Išvaržos recidyvo po operacijos nebuvimas dešinėje ieškovo kirkšnies pusėje, vėliau po operacijos apžiūrint ieškovą kitiems gydytojams, nesudaro pagrindo teigti, jog išvaržos dešinėje kirkšnies pusėje apskritai nebuvo. Aplinkybę, kad ieškovas po operacijos jautėsi pakankamai gerai, patvirtina įrašai ligos istorijoje, be to, ieškovui po operacijos buvo skiriamos tik labai nedidelės nuskausminamųjų vaistų dozės (t. 3, b. l. 135). Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus bylos medžiagą šiuo atveju negalima daryti išvados, jog ieškovo teisė į kokybišką, prieinamą ir savalaikę medicinos pagalbą buvo pažeista ir jis turįs pagrįstą teisę reikalauti žalos atlyginimo.

53Dėl paciento teisės į informaciją pažeidimo

54Aukščiau nurodytų ieškovo gydymo veiksmų atlikimo metu galiojusios Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos 6 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta paciento teisė į informaciją apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir prognozę. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento sveikatai ir jo apsisprendimui sutikti su siūlomu gydymu ar jo atsisakyti, taip pat apie padarinius atsisakant siūlomo gydymo. CK 6.727 straipsnio 1 dalyje nustatyti tokie patys, kaip ir išvardyti, reikalavimai dėl paciento teisės gauti informaciją. Pacientai gali būti gydomi arba jiems taikoma kuri nors kita sveikatos priežiūra ar slauga tik tuomet, kai yra jų sutikimas. Prieš prašant paciento sutikimo, jam (jo atstovui) išaiškinami intervencijos tikslas, pobūdis, padariniai ir pavojai. Sutikimas dėl gydymo (dėl kurio nesudaryta sveikatos priežiūros sutartis) patvirtinamas paciento (jo atstovo) parašu paciento medicinos dokumentuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz., kai medicinos pagalba teikiama būtinojo reikalingumo atveju ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios.

55Teisėjų kolegija bylos duomenų pagrindu negali daryti išvados, kad buvo pažeista ieškovo teisė į informaciją, o skundo motyvas, kad buvo vienašališkai nuspręsta išoperuoti ieškovui dešinės pusės kirkšnies išvaržą, yra neteisingas. Pagal VšĮ VGPUL Pacientų teisių ir pareigų sąrašą (t. 2, b. l. 95) pacientas visais atvejais pats sprendžia, sutinka gultis į ligoninę ar ne, išskyrus ypatingus atvejus, kai jo sutikimo nereikia (3 p.). Pacientas turi teisę (t. 2, b. l. 98) gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, prognozę, atliekamus tyrimus ir jų rezultatus, gydymo metodus, numatomas atlikti operacijas ir kitas medicinines manipuliacijas, gydymo alternatyvas, rizikos laipsnį, galimas komplikacijas ir laukiamus rezultatus, kurie gali turėti įtakos jo apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo ar tyrimo, o taip pat apie pasekmes jų atsisakius. Informacija pacientui turi būti pateikiama jam suprantama forma paaiškinant specialius medicininius terminus. Informacija pacientui neturi būti pateikiama prieš jo valią, tačiau toks jo noras turi būti aiškiai išreikštas ir apie tokį paciento pageidavimą turi būti pažymėta jo ligos istorijoje. Iš Gydymo stacionare ligos istorijoje (t. 3, b. l. 135) esančio ieškovo sutikimo anestezijai ir sutikimo atlikti chirurginę operaciją ar gydomąją (diagnostinę) procedūrą matyti, jog ieškovas sutiko, kad jam būtų atliktos minėtos procedūros, o dėl jų sutikimo pasirašė atitinkamuose specialiuose blankuose. Taigi negalima sutikti su skundo argumentais, jog operacija atlikta nesant ieškovo sutikimo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Paciento sutikimo atlikti chirurginę operaciją ar gydomąją (diagnostinę) procedūrą formoje (t. 1, b. l. 123), kurią pasirašė ieškovas, nurodyta, kad jis yra informuotas apie ligą bei apie rekomenduojamą chirurginę operaciją, gydomąją ar diagnostinę procedūras; nurodyta, kad gydytojas R. S. paaiškino ieškovui, jog jis rekomenduoja kirkšnies išvaržos pašalinimo operaciją; ligos diagnozė – kirkšnies išvarža iš dešinės; ieškovas nurodė, kad jis suprato, jog planuotų operacijų ar procedūrų metu gali atsirasti ir neplanuotų chirurginių operacijų ar procedūrų būtinybė; jis sutiko, kad tokios operacijos ar procedūros būtų atliktos, taip pat nurodė, jog gydytojas suteikė jam galimybę paklausti jį visais dominančiais klausimais, į kuriuos jam išsamiai ir suprantamai atsakė; ieškovas nurodė, kad jis supranta, jog prašymą ir sutikimą atlikti vieną ar kitą operaciją ar procedūrą jis gali atsiimti bet kuriuo laiku; gydytojas R. S. taip pat pasirašė už tai, jog jis paaiškino visus formoje išvardintus punktus pacientui arba jo šeimos nariams ir atsakė į jų klausimus. Šiuo atveju sutikimo anestezijai ir operacijai išreiškimo laikas nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeista ieškovo teisė į informaciją. Iš paties ieškovo elgesio (tyrimų davimo, lankymosi pas gydytojus, atvykimo operacijai ir pan.) galima daryti išvadą, kad jam buvo išaiškinta ligos diagnozė, išaiškintas gydymo būdas, o jis savo valia sutiko, jog jam būtų atliekama operacija. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo sutikimą atlikti chirurginę operaciją bei eigą veiksmų, kuriuos prieš tai atliko gydymo įstaigos esant išreikštai ieškovo valiai dėl jų atlikimo, nesutinka su ieškovo pabrėžiama ekspertės V. V. pateikta išvada, esą gydytojo E. G. sprendimas operuoti S. T. vertintinas kaip sprendimas atlikti operaciją neturint paciento sutikimo, t.y. nesuteikus jam informacijos, reikalingos paciento sutikimui, ir neužtikrinus paciento teisės į informaciją. Kaip jau minėta, pagal ieškovo pasirašytą sutikimą galima daryti išvadą, kad jam buvo suteikta visa informacija apie diagnozuotą ligą bei jos gydymo būdą - operaciją. Bylos duomenys patvirtina, kad visi būtini tyrimai ieškovui buvo atlikti, jo sutikimas dėl operacijos atlikimo buvo duotas, o jo (paciento) teisės į informaciją nebuvo pažeistos. Bylos duomenų pagrindu teigtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovams atsakomybės dėl esą pažeistos ieškovo, kaip paciento, teisės į informaciją.

56Dėl ieškovo priežiūros po operacijos ir ieškovo paslydimo

57Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas savo pradiniuose ieškiniuose ( t. 1, b. l. 1-3, 69-71, 77-79) apskritai nenurodė jokių aplinkybių apie jo paslydimą ligoninės valgymo patalpoje. Tokios aplinkybės paminėtos tik 2006 m. kovo 31 d. ieškinyje (t. 1, b. l. 170-172). Ieškovo teigimu, jis laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 22 d. iki 27 d. dėl netinkamos sveikatos priežiūros gydantis II-ame chirurginiame skyriuje, netrukus po operacijos, gegužės 23 d. eidamas į valgyklą valgyti, paslydo ir nukrito, dėl ko kraujas išsiliejo į dešinę sėklidę, kuri sutino, jam skaudėjo, vėliau sėklidė atrofavosi, todėl susilpnėjo ieškovo lytinė funkcija, jis įgijo ženklų kosmetinį defektą. Tokius ieškovo teiginius patvirtino tik liudytojas V. L.. Byloje kitų duomenų apie ieškovo paslydimą gydantis po operacijos nėra.

58Pagal VšĮ VGPUL patvirtintą pacientų teisių ir pareigų sąrašą (t. 3, b. l. 98) pacientai turi teisę kreiptis į gydantį (budintį) gydytoją, palatos medicinos seserį, skyriaus vyresniąją medicinos seserį, skyriaus vedėją, VGPUL administraciją dėl pažeistų teisių, blogų sanitarinių sąlygų buvimo ligoninėje, konfliktų su ligoninės darbuotojais ir kt. Bylos medžiagos pagrindu teigtina, kad ieškovas apie esą patirtą traumą niekam nepranešė, apie tai nėra jokių įrašų medicininėje dokumentacijoje. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad padarius operaciją ieškovui buvo leista valgyti tik 2002 m. gegužės 24 d. (t. 3, b. l. 135), todėl ieškovas gegužės 23 d. neturėjo teisės nei pats savarankiškai eiti į valgyklą, nei būti maitinamas palatoje. Slaugytoja nedavė S. T. privalomų nurodymų eiti į valgyklą, nes ji pagal savo veiklos funkcijos tokių nurodymų negalėjo duoti, o tik galėjo informuoti apie tai, jog valgykloje pateiktas maistas, tačiau, kaip minėta, ieškovui valgyti leista tik nuo gegužės 24 d. 2002 m. gegužės 24 d. gydytojas R. S. medicininėje dokumentacijoje pažymėjo, kad paciento būklė patenkinama, pilvas minkštas, leista valgyti (t. 3, b. l. 135). Medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad ieškovui turi būti suteikiama pagalba valgant. Pats ieškovas skunde remiasi tik prielaidomis, kad iš slaugytojos išgirdęs nurodymą eiti valgyti į valgyklą, jis dėl medicininių žinių trūkumo negalėjo pats įvertinti savo sveikatos būklės, ar pats vienas be slaugytojos pagalbos galės eiti į valgyklą. Kaip jau pažymėta, pagal medicininius duomenis ieškovui leista valgyti tik nuo 2002 m. gegužės 24 d.

59Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas, suprasdamas savo sveikatos būklę, t.y. kad jis ką tik yra išoperuotas, turėjo imtis tokių veiksmų, kurie apsaugotų jį nuo galimo paslydimo. Ieškovas adekvačiai negalėdamas vertinti, ar jis pats gali eiti valgyti į valgyklą pagal savo sveikatos būklę, galėjo tai išsiaiškinti pasikviesdamas gydytoją, tačiau to nepadarė. Ieškovo paaiškinimai dėl paslydimo neparemti įrodymais, kurie leistų teigti, jog ieškovas paslydo dėl netinkamo gydymo ar priežiūros sąlygų. Taip pat nepateikta įrodymų, kurie leitų teigti, jog ieškovas patyrė pooperacinės žaizdos patempimą.

60Teisėjų kolegija remdamasi vien paties ieškovo ir jo nurodyto liudytojo V. L. paaiškinimais negali daryti išvados apie tai, kad ieškovas tikrai paslydo po operacijos ir dėl to pasitempė pooperacinę žaizdą. Jis, būdamas atsargus ir rūpestingas, apie bet kokį incidentą ar įvykį, turintį įtakos sveikatos būklei, turėjo pranešti medicinos personalui, prašyti būti apžiūrimas, tačiau tokių duomenų nėra, be to, jokios aplinkybės, kurios patvirtintų galimą ieškovo paslydimą, nėra užfiksuotos ir vėlesniuose medicininiuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, jog būtent po minėto tariamo paslydimo kraujas išsiliejo į dešinę sėklidę, kuri sutino, ją skaudėjo, vėliau ji atrofavosi, dėl ko galiausiai susilpnėjo ieškovo lytinė funkciją ir jis įgijo ženklų kosmetinį defektą. Duomenų, kurie patvirtintų tokius teiginius, byloje nepateikta. Gydymo stacionare ligos istorijoje padaryti įrašai po operacijos apie ligonio būklę, savijautą ir gydymo eigą bei išrašant pacientą iš stacionaro, nėra minimos kokios nors aplinkybės dėl ieškovo dešinės sėklidės pakitimų (t. 3, b. l. 135).

61Dėl byloje paskirtų ekspertizių išvadų vertinimo

62Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 str. 1 d.). Teismas, siekdamas nustatyti šalių dėstomų faktų teisingumą, tiria ir vertina šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, daiktinius įrodymus, ekspertų išvadas (CPK 177 str. 2 d.). CPK 212 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę, ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t.y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-54/2009).

63Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi byloje buvo paskirta deontologinė ekspertizė (t. 1, b. l. 189-190). Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDG 5 (87)07 (01) pateiktos išvados, kurių pagrindu iš esmės nekonstatuoti neteisėti atsakovų veiksmai, o nuspręsta, jog ieškovas buvo ištirtas tinkamai, jam pagal medicininėje dokumentacijoje aprašytus klinikinius duomenis buvo nustatyta teisinga diagnozė, paskirtas tinkamas gydymas (t. 2, b. l. 1-10). Vėliau tenkinant ieškovo prašymus (t. 2, b. l. 126-132, t. 3, b. l. 21-34) byloje buvo paskirta pakartotinė ekspertizė. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (t. 3, b. l. 68-69) byloje paskyrė sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ekspertizę. Ekspertizę pavesta atlikti Medicinos audito instituto direktorei V. V. (t. 3, b. l. 68-69). Jos atliktos ekspertizės akte Nr. MAI-CB 1 (07/12) pateiktos išvados, kurių pagrindu iš esmės konstatuota, jog ieškovui teiktos sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko norminiais aktais įvirtintų reikalavimų (t. 3, b. l. 143-177). Vilniaus apygardos teismas 2008 m. (klaidingai įrašyta 2006 m.) gegužės 20 d. nutartimi atmetė atsakovų prašymus skirti byloje pakartotinę deontologinę teismo medicinos ekspertizę (t. 4, b. l. 45-46). Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (t. 4, b. l. 208-214) paskyrė byloje pakartotinę komisijinę deontologinę ekspertizę, kurios tyrimo objektas apimtų ir ekspertinį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimą. Ekspertizę pavesta atlikti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriui. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 68/09 (02) (t. 5, b. l. 17-27) pateiktos išvados iš esmės atitinka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDG 5 (87)07 (01) pateiktas išvadas, tačiau jomis abejojama, ar tikrai pagrįstai ieškovui buvo konstatuota kairės pusės kirkšnies išvarža. Taigi kilusio ginčo sprendimui ieškovas iš esmės remiasi antruoju ekspertizės aktu, o atsakovai - pirmuoju bei trečiuoju ekspertizės aktais.

64Šiuo atveju nagrinėjant bylą buvo imtasi visų galimų procesinių priemonių siekiant kuo objektyviau ir teisingiau nustatyti faktines bylos aplinkybes – buvo ištirti ir įvertinti surinkti rašytiniai įrodymai, apklausti dalyvaujantys byloje asmenys, paskirtos net trys ekspertizės, be to, kad būtų pašalinti visi galimi neatitikimai, teismo posėdžių metu papildomai apklausti ekspertai. Apsiribojant tik ekspertų išvadų vertinimu, tačiau netiriant ir nevertinant ligos istorijos įrašų, būtų pažeistas CPK 185 straipsnis. Kadangi šiuo atveju atliktų ekspertizių išvados (Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ir Kauno skyriaus bei Medicinos audito instituto direktorės V. V.) iš esmės yra priešingos, todėl sprendžiant byloje kilusį ginčą buvo vertinama visų bylos duomenų visuma, minėtoms ekspertizių išvadoms nesuteikiant esminės ir lemiamos reikšmės.

65Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas taip pat nesivadovavo išimtinai ekspertizių išvadomis, o ekspertų išdėstytus teiginius vertino kompleksiškai su visais kitais bylos įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. V. atliktos ekspertizės akte išsakytos abejonės dėl tam tikruose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumo padarytos neturint kompetencijos spręsti tokius klausimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nevertino panašių ekspertės teiginių. Apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas vertinti ekspertės V. V. išsakytas abejones dėl medicininiuose dokumentuose esančių įrašų teisingumo laikytinas teismo vengimu aiškintis aplinkybes, susijusias su ieškovui suteiktų sveikatos paslaugų kokybe, nepagrįsti. Šiuo atveju tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl ekspertės minimų įrašų dokumentuose tikrumo, todėl teismai neturėjo pagrindo jais abejoti ir atsisakyti juos tirti ir vertinti. Kadangi apelianto skunde akcentuojama, kad be pagrindo atsisakyta vadovautis ekspertės V. V. ekspertizės akte išdėstytomis išvadomis, teisėjų kolegija plačiau išdėsto argumentus, kodėl nesiremiama šios ekspertės išvadomis. Pažymėtina, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.), tačiau teismas įvertina eksperto išvadą, atsižvelgdamas į eksperto teiginių ryšį su kitais įrodymais, patikrina, ar išvada neprieštarauja kitiems bylos įrodymams.

66Teisėjų kolegija pažymi, kad dauguma V. V. atliktos ekspertizės akte išdėstytų teiginių neatitinka faktinių duomenų arba jie grindžiami tik prielaidomis, kurių nepatvirtina bylos medžiaga. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad ekspertizei atlikti buvo būtinos gydytojų specialistų chirurgo, urologo, reumatologo žinios, kurių atlikdama ekspertizę V. V. neturėjo. Kaip nurodyta aukščiau, medicinos dokumentuose užfiksuotų duomenų pagrindu (t. 3, b. l. 135-136) nustatyta, kad ieškovui buvo diagnozuota kairės ir dešinės pusės kirkšnies išvarža. Jau konstatuota, jog kairės pusės kirkšnies išvarža ieškovui nustatyta neteisingai, tačiau ji nebuvo operuota, tad dėl neteisingos diagnozės, kuri sietina su kairės pusės išvaržos fiksavimu, ieškovas žalos nepatyrė. Teisėjų kolegija nesutinka su ekspertės išvadomis, kad gydytojas R. D. nustatė skirtingas diagnozes, kad 2002 m. gegužės 15 d. jis ieškovui diagnozavo tik kairės pusės kirkšnies išvaržą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovui suteiktas medicinos paslaugas, taip pat nesutinka su ekspertės V. V. išvada, kad 2002 m. gegužės 15 d. – birželio 1 d. S. T. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko norminiais aktais įtvirtintų reikalavimų. Teisėjų kolegija aukščiau jau išdėstė argumentus, kuriais paneigiamos ekspertės V. V. pateiktos išvados, jog buvo pažeista ieškovo (paciento) teisė į informaciją, jog ieškovo teisė į sutikimą operacijai buvo įgyvendinta tik formaliai. Kaip jau nurodyta, pats ieškovas pasirašė sutikimą dėl operacijos, taip pat pavirtindamas ir tai, kad jis informuotas apie ligą bei apie rekomenduojamą chirurginę operaciją, jam paaiškinta ligos diagnozė – kirkšnies išvarža iš dešinės, ieškovas nurodė, kad suprato, jog operacijos metu gali atsirasti neplanuotų chirurginių operacijų ar procedūrų būtinybė, gydytojas suteikė jam galimybę paklausti visais dominančiais klausimais, į kuriuos jam išsamiai ir suprantamai atsakyta. Taigi, ekspertės V. V. ekspertizės akte išdėstytas teiginys, kad ieškovo teisė į sutikimą operacijai buvo įgyvendinta formaliai, laikytinas neteisingu. Medicininės dokumentacijos duomenys (t. 3, b. l. 135-136) patvirtina, kad ieškovas prieš operaciją buvo visapusiškai ištirtas. V. V. atliktos ekspertizės akte nurodyta: „darytina prielaida, kad pacientas buvo operuotas, nesant kirkšnies išvaržos nei iš dešinės, nei iš kairės pusės ir liko neištirtas dėl kitų iki operacijos nenustatytų skausmų pilvo srityje priežasčių“; „pacientui po operacijos dėl netinkamos pooperacinės priežiūros galimai išsivystė dešinio kiaušinėlio atrofija, kurios pradžia galėjo būti operacinės žaizdos trauma, pakraujavimas į dešinę sėklidę ir tai lydėjęs dešinio kiaušinėlio patinimas, galėjęs pasibaigti dešinio kiaušinėlio atrofija“; „(...) gydytojas galimai pats įrašė kelis netikroviškus įrašus ligos istorijoje“; „atlikus veiksmus pagal nustatytus reikalavimus, pacientas tikėtina būtų išvengęs jam nereikalingos operacijos ir su operacija susietų papildomų sveikatos sutrikimų bei neišvengiamai jam būtų buvusi anksti diagnozuota besiformuojanti klubo sąnarių koksartrozės diagnozė“ ir pan. Akivaizdu, jog paminėti ekspertės teiginiai grindžiami tik prielaidomis, tikimybėmis, spėjimais, pasvarstymais, o tokius teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų bylos medžiagoje nėra. Kaip jau kolegijos išdėstyta šioje nutartyje, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui tinkamai buvo diagnozuota dešinės pusės kirkšnies išvarža, kuri ir buvo tinkamai išoperuota. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad dėl netinkamos pooperacinės priežiūros ieškovui galimai išsivystė dešinio kiaušinėlio atrofija, kurios pradžia galėjo būti operacinės žaizdos trauma, pakraujavimas į dešinę sėklidę ir tai lydėjęs dešinio kiaušinėlio patinimas, galėjęs pasibaigti dešinio kiaušinėlio atrofija, todėl tokios ekspertės V. V. ekspertizės akte išdėstytos išvados laikytinos nepagrįstos įrodymais. Šios ekspertės išvados apie tai, kad ieškovas ligoninės valgykloje paslydo ir pasitempė operacinę žaizdą, dėl ko galėjo būti traumuotas n.genitofemoralis, vėliau sukėlęs papildomus deginančius skausmus dešinėje kirkšnyje, iš esmės paremtos tik paties ieškovo ir liudytojo V. L. subjektyviais parodymais, o objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nėra. Ekspertės V. V. išvada, kad gydytojas R. S. neinformavo medicinos įstaigos vadovų apie ieškovo paslydimą valgykloje ir jo pasekmes, yra neteisinga. Medicininiuose dokumentuose apskritai nėra jokių įrašų dėl ieškovo paslydimo ligoninės patalpose fakto. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas, spręsdamas kilusį ginčą, neturėjo pagrindo vadovautis minėtomis ekspertės V. V. akto išvadomis. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-54/2009).

67Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija nesutinka su Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDG 5 (87)/07 (01) pateikta išvada (t. 2, b. l. 1-10), kad ieškovui S. T. buvo nustatyta tinkama diagnozė dėl kirkšnies išvaržos kairėje pusėje. Kita šio ekspertizės akto išvadų dalis, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka bylos medžiagą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 68/09 (02) išvados (t. 5, b. l. 18-27, 59-60) taip pat atitinka objektyviuosius bylos duomenis. Byloje esančių įrodymų pagrindu šioje ekspertizės išvadoje pagrįstai abejojama dėl kairiosios kirkšnies išvaržos diagnozavimo ieškovui teisingumo. Ekspertizės akte pažymima, kad nors 2002 m. gegužės 22 d. VGPUL gydytojas R. S. nustatė kairiajame kirkšnyje apie 2-3 cm tumorą ir diagnozavo išvaržą, tačiau šis tumoras galėjo būti ir kitos kilmės, nes vėliau - 2003 ir 2005 m. kairiosios kirkšnies išvaržos nerasta.

68Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje kilusį ginčą išsprendė teisingai. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apelianto skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, iš jo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 186, t. 5, b. l. 32). Atsakovai byloje nepareiškė prašymų dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

71Priteisti iš S. T. į valstybės biudžetą 47,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovo S. T. atstovas patikslinęs reikalavimus prašė... 4. Ieškovas atstovas nurodė, kad ieškovas 2002 m. gegužės 15 d. pajautė... 5. Ieškovo atstovas taip pat pažymėjo, kad buvo pažeista ieškovo teisė į... 6. Ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro... 7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo 8. Teismas nusprendė, kad ieškovui nustatyta diagnozė buvo teisinga,... 9. Iš Gydymo stacionare ligos istorijoje esančio paciento sutikimo anestezijai... 10. Teismas pripažino, kad medicininių įstaigų darbuotojai medicininiuose... 11. Sprendime dėstoma, kad ieškovas nurodė, jog po operacijos laikotarpiu nuo... 12. Teismas nurodė, kad iš įrašų ieškovo ligos istorijoje bei ekspertizės... 13. Ieškovo S. T. atstovas apeliaciniu skundu prašo... 14. 1.... 15. Bylos nagrinėjime trečiuoju asmeniu turėjo dalyvauti ir atsakovų VšĮ... 16. 2.... 17. Įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovas 2002 m. ir... 18. 3.... 19. Nėra pagrindo sutikti su teismo teiginiu, kad ambulatorinėje ligonio... 20. 4.... 21. Teismas neįvertino bylos specifikos ir neatsižvelgė į ekspertės 22. 5.... 23. VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytojas R. D. nebuvo... 24. 6.... 25. Pažeista ieškovo teisė į informaciją. VšĮ Karoliniškių poliklinikos... 26. 7.... 27. Padidinti rūpestingumo ir atidumo standartai keliami ne atskiriems sveikatos... 28. 8.... 29. Teismas be pagrindo atsisakė vadovautis ekspertės V. V.... 30. Atsakovų VšĮ Karoliniškių poliklinikos ir VšĮ VGPUL atstovas atsiliepime... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 33. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų... 35. Kasacinio teismo praktika sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos... 36. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai... 37. Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu,... 38. Dėl ieškovo minimų trečiųjų asmenų... 39. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas,... 40. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo... 41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas dar 2007 m. liepos 16 d. prašyme... 42. Kartu pažymėtina ir tai, kad ieškovas reikalavimus pareiškė tik VšĮ... 43. Dėl ieškovo ligos diagnozės ir... 44. Ieškovas pradiniame ieškinyje pats nurodė, kad jį apžiūrėjęs gydytojas... 45. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2002 m. gegužės 15 d. S. T.... 46. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad ieškovui dešinės... 47. VšĮ VGPUL 1998 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 203 patvirtintuose Bendrosios... 48. Skundo argumentai, kad tarp R. D. pateiktų paaiškinimų... 49. Bylos duomenų viseto analizės pagrindu teisėjų kolegija iš esmės sutinka... 50. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad... 51. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 52. Ieškovui dešinės pusės kirkšnies išvarža išoperuota 2002 m. gegužės... 53. Dėl paciento teisės į informaciją... 54. Aukščiau nurodytų ieškovo gydymo veiksmų atlikimo metu galiojusios... 55. Teisėjų kolegija bylos duomenų pagrindu negali daryti išvados, kad buvo... 56. Dėl ieškovo priežiūros po operacijos... 57. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas savo... 58. Pagal VšĮ VGPUL patvirtintą pacientų teisių ir pareigų sąrašą (t. 3,... 59. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas,... 60. Teisėjų kolegija remdamasi vien paties ieškovo ir jo nurodyto liudytojo 61. Dėl byloje paskirtų ekspertizių... 62. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 63. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi byloje buvo... 64. Šiuo atveju nagrinėjant bylą buvo imtasi visų galimų procesinių... 65. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos... 66. Teisėjų kolegija pažymi, kad dauguma V. V. atliktos... 67. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija nesutinka... 68. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir įsitikinimu, pirmosios... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 70. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 71. Priteisti iš S. T. į valstybės biudžetą 47,60 Lt...