Byla 2VP-10836-1019/2019
Dėl teismo įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys byloje – V. U. (skolininkas), I. G. (išieškotoja)

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

2sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

3dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Daliui Traigiui,

4suinteresuotam asmeniui I. G., jos atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,

5suinteresuoto asmens V. U. atstovui advokatui Vykintui Bulotui,

6teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Daliaus Traigio prašymą dėl teismo įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys byloje – V. U. (skolininkas), I. G. (išieškotoja).

7Teismas

Nustatė

8Antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui V. U. baudą arba spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Pareiškime nurodė, kad antstoliui Daliui Traigiui pateiktas vykdyti 2018-04-09 Vilniaus m. apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. eA2-2894-558/2017, kurioje teismas nusprendė išduoti I. G. vykdomąjį raštą dalyje dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. ( - ) antstolis D. T. parengė ir skolininkui išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris buvo įteiktas tinkamai 2018-10-19. 2019-02-18 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. ( - ), kuriame nurodyta, jog sprendimas dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą nėra įvykdytas. Nurodė, kad 2019-01-25 Vilniaus m. apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-653-465/2019, kurioje pažymėjo, kad šalys buvo sudariusios ne vieną, o kelias trišales sutartis, kuriose buvo pripažinta, kad butas ( - ), įgytas už sutuoktinių bendras lėšas, todėl I. G. turinti atitekti l/2 buto dalis yra kompensuojama, V. U. nuperkant jai kitą būstą. Šios trišalės sutartys parodė šalių tikrąją valią, sutarties sudarymo priežastis bei ketinimus. Civilinėje byloje teismas nustatė prejudicinius faktus, kad sutuoktiniai susitarė, jog V. U. iš savo lėšų įsipareigojo aprūpinti I. G. ir jų vaikus būstu, kuris turi būti nupirktas per 3 metus nuo sutarties patvirtinimo dienos, o iki tol, kol bus nupirktas būstas, I. G. gyvena bute ( - ). Ieškovo ir trečiojo asmens prašymai dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų ,,Dėl būsto“ pakeitimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimu buvo atmesti. 2012-01-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nėra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kad 2012-01-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 dalyje dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją, nėra įvykdytas, antstolis prašo teismo spręsti klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo skolininko atžvilgiu arba spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

9Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. U. 2019-07-09 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad nesutinka su antstolio pareiškimu. V. U. teigimu, antstolis išvis negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdymui, nes vykdomasis dokumentas pateiktas vykdymui praleidus senaties terminą, be to, vykdomasis dokumentas neatitinka teismo sprendimo turinio, maža to, vykdomasis raštas iš esmės negali būti įvykdytas. Šiuo atveju Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-621-845/12 priimtas 2012-01-24, sprendimas apeliacine tvarka neskųstas, taigi įsiteisėjo 2012-02-24. Tokiu būdu vėliausiai vykdomasis raštas galėjo būti pateiktas vykdymui 2017-02-24. Vykdomasis raštas antstoliui pateiktas pasibaigus pateikimo vykdymui senaties terminui, todėl antstolis privalėjo atsisakyti priimti atitinkamą dokumentą. V. U. manymu, tai yra savarankiškas pagrindas antstolio pareiškimui atmesti. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad vykdomojo rašto ir teismo sprendimo turinys nesutampa, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-09 vykdomajame rašte nurodoma: „Teismas nusprendė: išduoti pareiškėjai I. G. vykdomąjį raštą dalyje dėl V. U. įpareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėją I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“. Tuo tarpu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimas išdėstytas taip: „Dėl Būsto: Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad vaikai lieka gyventi su motina I. G., ir pripažindamos tai, kad vaikai negali likti be būsto, susitaria, kad V. U. iš savo lėšų įsipareigoja aprūpinti I. G. būstu (nupirkdamas naują būstą I. G. nuosavybės teisėn), kuris tenkintų I. G. ir jos vaikus pagal plotą, patogumą ir lokalizaciją. Būstas turi būti nuperkamas per trejus metus nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos.“ Vykdomajame rašte nėra pažodžiui pateikiama teismo sprendimo rezoliucinė dalis, be to, vykdomajame rašte ir sprendime minimi du skirtingi asmenys – I. G. ir I. G., t. y. vykdomuoju raštu V. U. įpareigojamas nupirkti būstą I. G., nors toks asmuo neminimas teismo sprendime. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-621-845/12 įsiteisėjo 2012-02-24. Tuo tarpu vykdomajame rašte nurodoma įsiteisėjimo data - 2016-12-29. Iš tiesų ši data (2016-12-29) yra ne Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-621-845/12 įsiteisėjimo diena, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-09 nutarties, kuria nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą, įsiteisėjimo data (proceso Nr. 2-03-3-06223-2011-5). Nurodyti vykdomojo rašto trūkumai laikytini sudarančiais akivaizdžias kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą ir jį vykdyti. Antstolis negalėjo atlikti vykdymo veiksmų pagal iš esmės ydingą vykdomąjį dokumentą, o jo atlikti vykdymo veiksmai negali sukelti ir nesukelia jokių teisinių pasekmių V. U.. Sprendimas, o tuo pačiu ir vykdomasis raštas, yra sąlyginiai. Iš šių dokumentų formuluočių galima suprasti, kad perkamam būstui turėtų pritarti I. G. ir jos vaikai. Paliekant I. G. ir jos vaikams teisę nuspręsti „pritarti“ ar „nepritarti“ būstui teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas tampa sąlyginis, jo įgyvendinimas priklauso nuo atitinkamų sąlygų atsiradimo (I. G. ir jos vaikų (ne)pritarimo būstui). Antstolis negalėjo priimti vykdyti imperatyvias teisės normas pažeidžiantį vykdomąjį dokumentą, o jį priėmęs privalėjo grąžinti išieškotojai. Nepaisant to, kad antstolis negalėjo priimti vykdyti sąlyginio sprendimo, antstolis ne tik atliko vykdymo veiksmus, bet netgi pats išplėtė sprendimo apimtį, jį detalizuodamas tokia apimtimi, dėl kurios nepasisakė netgi teismas. Nei iš teismo sprendimo, nei iš vykdomojo rašto neaišku, koks „būstas“ ir už kokią sumą turėtų būti nuperkamas. Tuo tarpu, kaip matyti iš antstolio vykdomosios bylos Nr. ( - ), antstolis ( - ) Raginime įvykdyti sprendimą nurodė V. U. nupirkti būstą, kuris tenkintų šias aplinkybes: „1. Būsto vieta neturi būti smarkiai nutolusi nuo vaikų mokymosi įstaigos, adresu ( - ); 2. Būsto plotas turi būti ne mažesnis nei 60 (šešiasdešimt) kvadratinių metrų ploto; 3. Būstas turi būti su patogumais ir pritaikytas gyventi, įrengtas. Šildymas gali būti kietu kuru.“ Atitinkamų sąlygų teismo sprendime nėra. Šalys tokių sąlygų nebuvo numačiusios sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taigi antstolis pareikalavo įvykdyti sprendimą tokiu būdu ir tokia apimtimi, kuri nėra nurodyta pačiame teismo sprendime. Atitinkamas antstolio raginimas negali būti laikomas teisėtu. Už tokio neteisėto nurodymo nevykdymą V. U. negali būti skiriamos jokios sankcijos. Neginčijama aplinkybė, kad skolininkas iki šios dienos nėra įvykdęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas nupirkti išieškotojai I. G. būstą, atitinkantį jos ir vaikų interesus, atsižvelgiant į būsto plotą ir lokalizaciją. Net jei būtų laikoma, kad vykdomoji byla pradėta teisėtai ir gali būti tęsiama, prieš taikant bet kokio pobūdžio priemonę skolininkui dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdymo, yra itin svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių skolininkas iki šios dienos nėra įvykdęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimo. Nepaisant to, kad atitinkamo raginimo antstolis išvis negalėjo pateikti skolininkui, V. U. bendradarbiavo su antstoliu D. Traigiu. Pats antstolis Akte nurodė, jog skolininkas 2018-10-19 buvo atvykęs pas antstolį. Atvykimo metu su skolininku buvo aptarti raginime nurodyti reikalavimai, skolininko teisės ir pareigos. V. U. 2018-10-29 antstoliui pateikė rašytinį atsakymą į gautus procesinius dokumentus, kuriame nurodyta, kad skolininkas neturi jokių finansinių galimybių įvykdyti vykdomąjį raštą. Visgi, akte antstolis konstatavo, jog skolininkas dirba UAB „( - )“ ir gauna darbo užmokestį. Be to, skolininkui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas. Skolininkas nesutinka su pozicija, kad, nepaisant to, jog skolininkas gauna pajamas ir turi nekilnojamojo turto, jis gali tinkamai įvykdyti 2012-01-24 sprendimą. Skolininkas yra dirbantis ir darbo užmokestį gaunantis asmuo, tačiau skolininko gaunamos pajamos už dirbamą darbą nesudaro objektyvios aplinkybės įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą. Skolininko gaunamos mėnesinės pajamos svyruoja nuo 414 Eur iki 509 Eur. Be kita ko, skolininkas iš gaunamų pajamų taip pat išlaiko savo nepilnamečius vaikus, teikdamas išlaikymą kiekvieną mėnesį. Konstatuotina, kad skolininkui gaunant minimalų darbo užmokestį bei teikiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jis neturi objektyvios galimybės visa apimtimi įvykdyti teismo sprendimo, kuriuo yra įpareigotas nupirkti išieškotojai būstą. Žemės sklypui, esančiam ( - ), Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Nr. 1-64-815/2009 nuo ( - ) yra nustatytas draudimas perleisti nuosavybės teisę į turtą, todėl skolininkas neturėtų objektyvių galimybių realizuoti šį turtą bei realizavus turtą iš gautų pajamų įvykdyti 2012-01-24 sprendimą. Žemės sklypui, esančiam ( - ), nuo ( - ) yra paskirtas areštas ir tokiu būdu apribota disponavimo teisė, todėl skolininkas ir šiuo atveju neturėtų objektyvios galimybės realizuoti šį turtą bei jį realizavus įvykdyti įpareigojimus, kylančius iš teismo sprendimo. Skolininkui įvykdyti teismo sprendimo neleistų ne tik sunki skolininko finansinė padėtis, tačiau ir apribotos teisės į turimą nekilnojamąjį turtą. Taigi, šiuo atveju objektyviai galima daryti išvadą, kad skolininkas teismo sprendimo nevykdo ne dėl to, jog sąmoningai siektų vengti įvykdyti jam atsiradusius įsipareigojimus iš įsiteisėjusio teismo sprendimo ir bandytų tyčia veikti teisei priešingu būdu, tačiau dėl to, jog neturi objektyvios galimybės įvykdyti įpareigojimus visa apimtimi, taigi nėra vienos iš atsakomybės sąlygų – skolininko kaltės dėl teismo sprendimo nevykdymo.

10Antstolis D. T. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens (skolininko) V. U. rašytinius paaiškinimus. Antstolis nurodė, kad su skolininko rašytiniais paaiškinimais nesutinka. Paaiškino, kad prievolės įvykdymo terminas pagal teismo sprendimą V. U. baigėsi 2015 metais. Anksčiau negu treji metai po teismo sprendimo priėmimo I. G. net neturėjo teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes teismas būtų konstatavęs, kad nėra pasibaigęs abipusiu susitarimu nustatytos prievolės įvykdymo terminas. I. G. vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo antstoliui pateikė 2018 metais, t. y. praėjus tik trejiems metams po teismo sprendimo priėmimo ir nepraleido įtvirtinto penkerių metų senaties termino, be to, teismas atlieka tarpinę kontrolės funkciją dėl senaties termino ir išduodamas vykdomąjį raštą sprendžia klausimą, ar nėra praleisti vykdymo senaties terminai dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo bei įprastai neišduoda vykdomojo rašto, jeigu yra pasibaigęs nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas. Nors teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, padarė rašymo klaidą, tačiau tai neturi jokios įtakos vykdomojo rašto vykdymui iš esmės ir V. U. kylančios pareigos pagal teismo sprendimą aprūpinti I. G. būstu, nes civilinės bylos ir vykdomosios bylos šalys puikiai supranta teismo sprendimo esmę. Šias aplinkybes patvirtina ir vykdymo proceso metu antstoliui šalių pateikti paaiškinimai. Antstolis D. T., priimdamas vykdyti vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G., a.k. ( - ) naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, paprašė pareiškėjos I. G. patikslinti vykdomajame rašte aplinkybes ir sąlygas, kurios tenkintų jos ir vaikų interesus. I. G. antstoliui raštiškai nurodė, kad būsto vieta neturi būti smarkiai nutolusi nuo vaikų mokymosi įstaigos; būsto plotas turi būti ne mažesnis nei 60 kv.m. ploto, būstas turi būti su patogumais ir pritaikytas gyventi, įrengtas, šildymas gali būti kietu kuru, taip pareiškėja sukonkretino jos ir jos vaikų poreikius tenkinančio būsto sąlygas. V. U. netinkamai vykdė Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimo patvirtintos taikos sutarties dalį dėl būsto aprūpinimo, t. y. per trejų metų laikotarpį nuo Taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos neaprūpino I. G. būstu (nenupirko naujo būsto I. G. nuosavybės teise), todėl pareiškėjos kreipimąsis į antstolį dėl įpareigojimo nevykdymo yra vykdytinas. V. U., prisiimdamas tokią teismo sprendime įtvirtintą pareigą dėl būsto aprūpinimo, turėjo numatyti ir įvertinti savo finansines aplinkybes. Argumentai dėl finansinės padėties niekaip negali įtakoti ir pateisinti teismo sprendimo nevykdymo, nes nuo teismo sprendimo priėmimo laikotarpio ekonominė padėtis Lietuvos Respublikoje neblogėjo, skolininkas išlaikė turimą nekilnojamąjį turtą ir nedėjo jokių pastangų įvykdyti teismo sprendimą, o tik atidėliojo jo vykdymą ir net teisminiu būdu stengėsi pakeisti abipusiu susitarimu nustatytą pareigą.

11Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) I. G. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su skolininko paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, prašo tenkinti antstolio prašymą ir skirti V. U. trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos I. G. naudai. Nurodė, kad terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti yra procesinio pobūdžio. I. G. nepraleido minėto termino, nes dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi nesuėjus 5 metų terminui, tačiau paties vykdomojo rašto išdavimo procesas užsitęsė dėl V. U. inicijuotų naujų teisminių ginčų. Suėjus teismo sprendime nustatytam V. U. įsipareigojimo įvykdymo terminui (2015 m. sausio 24 d.) ir pastarajam nevykdant teismo sprendimo I. G. dar daugiau kaip metus prašė V. U. įvykdyti teismo sprendimą. Pastarajam jo nevykdant, I. G. 2016 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi tenkino pareiškėjos I. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012. Išieškotojos teigimu, kai tik ji padavė prašymą dėl vykdomo rašto išdavimo pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo, V. U. ,,užvertė“ teismus savo skundais ir prašymais prieš I. G.. V. U. padavė ieškinį prieš I. G. dėl pastarosios dar 2012 m. pasirašyto vekselio, kuriuo suteikta paskola V. U. buvo grąžinta šalims sudarius žodinį susitarimą dėl įskaitymo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-36430-608/16). V. U. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį Vilniaus apygardos teismui, įrodinėdamas, kad santuokos nutraukimo sutarties sąlyga dėl I. G. ir vaikų aprūpinimo būstu sąlyga, kurią pats pasiūlė ir dėl kurios šalys susitarė, yra neįgyvendinama. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi V. U. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjos I. G. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis 2017-01-13 padavė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, tačiau vykdomasis raštas nebuvo išduotas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi tenkino pareiškėjų V. U. ir E. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. A2-47612-558/2016). Atnaujinto proceso byloje V. U. 2017-03-27 pateikė ieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančia Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą „Dėl būsto“. Teismas 2017 m. gegužės 4 d. ieškinį atsisakė priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-24 sprendimu V. U. ir E. U. prašymus dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo panaikinimo dalyje atmetė. V. U. ir E. U. dėl minėto teismo sprendimo padavė apeliacinius skundus, kurie buvo atmesti Vilniaus apygardos teismo 2018-03-13 nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-124-661/2018). Grįžus bylai į pirmosios instancijos teismą (2018-03-16) I. G. 2018-03-19 padavė pakartotinį prašymą (tai jau trečiasis prašymas) dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas vykdomąjį raštą išdavė 2018-04-09. Pažymėjo, kad kol vyko civilinės bylos, kurios nagrinėjimas buvo atnaujintas, V. U. bandė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą ir kitais būdais – kadangi šalių sudarytoje sutartyje ir atitinkamai teismo sprendime būsto nupirkimo sąlyga yra siejama su vaikų gyvenamąja vieta, V. U. padavė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo (civilinė byla Nr. 2-22512-931/2017). Po vaikų apklausos teisme ir I. G. priešieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo, paminėta byla 2017-11-08 buvo baigta taikos sutartimi. Paskutinis V. U. bandymas pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą buvo pagal E. U. ieškinį atsakovams I. G., D. U. ir N. U. pradėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-20065-465/2018 dėl iškeldinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. sprendimu E. U. ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų atmetė. Dėl šio teismo sprendimo paduotas apeliacinis skundas kol kas nėra išnagrinėtas. Taigi nors vykdomojo rašto išdavimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, išnagrinėjus pareiškėjos I. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuri įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. atmetus pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą, faktiškai vykdomasis raštas buvo išduotas tik 2018-04-09, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimui (civilinė byla Nr. eA2-2894-558/2017), kuriuo teismas atmetė V. U. ir E. U. prašymus dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo dalyje panaikinimo, t. y. Vilniaus apygardos teismui priėmus 2018-03-13 nutartį (civilinė byla Nr. e2A-124-661/2018). Dėl nurodytų aplinkybių vykdomojo rašto preambulėje yra minima būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, kuria buvo nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą (pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių). Atitinkamai ir vykdomojo rašto rezoliucinėje dalyje yra perrašytas įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje nustatytas patvarkymas.

12I. G. teigimu, visi klausimai dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jo turinio yra išspręsti res judicata galią turinčiais teismų sprendimais. Dėl V. U. teiginių, kad antstolis negali vykdyti sąlyginio teismo sprendimo, išieškotoja nurodė, jog šie argumentai jau buvo ne kartą išsakyti ir nagrinėti teismų, tiek sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, tiek ir teismo atnaujinto proceso byloje – Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi šiuos argumentus pripažino nepagrįstais. Tą pačią argumentaciją apie sąlyginį teismo sprendimą V. U. kartojo ir savo apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. eA2-2894-558/2017 (proceso atnaujinimo byla), panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi šiuos V. U. argumentus pripažino nepagrįstais. I. G. nurodo, kad V. U. argumentas, kad nėra jo kaltės dėl teismo sprendimo nevykdymo, su teismo nagrinėjamu klausimu nesusijęs, kadangi teismas nenagrinėja šalių teisminio ginčo dėl civilinės atsakomybės taikymo ir atitinkamai nei antstoliui, nei išieškotojui šiame procese nereikia įrodinėti, o teismui nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (įskaitant skolininko kaltės). Be to, su šiuo argumentu susijusios faktinės aplinkybės, kurias savo paaiškinimuose nurodo V. U., neatitinka tikrovės, nes V. U. sąmoningai ir tyčia slepia realiai gaunamas pajamas ir turimą turtą, o tokie jo veiksmai yra susiję su jo siekiu išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojos teigimu, iš karto po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas, priėmimo V. U. ėmėsi priemonių dėl jo vardu registruoto turto perrašymo susijusiems asmenims, tokiu būdu siekdamas išvengti galimo priverstinio išieškojimo iš jam priklausančio turto – 2016-08-18, t. y. praėjus lygiai 9 dienoms nuo teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą priėmimo, jis 60 procentų UAB „( - )“ akcijų perleido A. G., kurią V. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (bylos Nr. 2-22512-931/2017) įvardijo kaip ,,V. U. gyvenimo draugė“ (žr. ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos priedas Nr. 3 ,,Nuotraukos su vaikais ( - ) 2015-2016 m.“). Likusius 40 procentų bendrovės akcijų V. U. 2017-01-04 perleido savo gyvenimo draugės A. G. dukrai G. N. (G.). Paaiškinimuose pažymėta, kad nors V. U. teigia, jog jo gaunamos pajamos nėra pakankamos teismo sprendimo įvykdymui, tačiau pareigą įvykdyti teismo sprendimą V. U. turėjo ir 2017 m., o tais metais jam priklausanti bendrovė gavo 107 015 Eur pelno, atėmus 15 procentų pelno mokestį ir 15 procentų gyventojų pajamų mokestį, tai yra apie 82 000 Eur dividendų, t. y. V. U. pajamų. Tai yra daugiau nei pakankamai, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas. Tačiau V. U. nebuvo suinteresuotas vykdyti savo įsipareigojimus I. G., jis tuo metu dėjo visas pastangas siekdamas jų išvengti ir tuo pačiu domėjosi gauto pelno ir galimai kitų pajamų investavimu į buvusios šeimos gyvenamosios patalpos, ( - ), esantį nekilnojamąjį turtą. Šias aplinkybes gali patvirtinti I. G. kaimynai, kurie taip pat yra buvę V. U. kaimynai, kurių V. U. per paskutinius keletą metų ne kartą prašė parduoti jam tiems kaimynams priklausantį nekilojamąjį turtą, esantį ( - ), adresu. Be to, V. U. gyvenimo draugės A. G. vardu ( - ) įsteigta susijusi bendrovė UAB ,,( - )“, į kurią V. U. nuo 2017 m. perkelia dalį veiklos iš UAB ,,( - )“. Tokiu būdu V. U. yra laisvas pasirinkti: į kurią iš minėtų bendrovių jis nori gauti pajamas iš savo klientų, kurios bendrovės vardu registruoti turtą, įskaitant ir asmeniniams poreikiams naudojamą turtą (pvz., prabangias transporto priemones, V. U. naudojasi visureigiu ( - )), taip pat, kuriai bendrovei nurašyti vienos bendros veiklos nuostolius, į kuriuos galima sėkmingai įtraukti ir savo asmenines išlaidas (būsto nuomą, keliones, kurą ir pan.).

13Teismo posėdžio metu antstolis palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais, patikslino prašymą ir prašė teismo nuožiūra skolininkui skirti baudą už sprendimo nevykdymą. Paaiškino, kad vykdomoji byla pradėta ( - ). Raginime nurodytos sprendimo įvykdymo sąlygos buvo nustatytos gavus iš išieškotojos informaciją. Nurodė, kad skolininkui gavus raginimą ir atvykus į antstolio kontorą, buvo aptartos sąlygos ir siūloma pateikti kitas alternatyvas dėl įvykdymo, tačiau V. U. nepateikė jokių pasiūlymų. Antstolio teigimu, skolininkas prisiėmė visas rizikas, susitardamas dėl tokios sąlygos. Nėra įrodymų, kad skolininkas bandė įvykdyti sprendimą. Bauda skirtina ne nuo vykdomosios bylos pradėjimo, o nuo sprendimo įsiteisėjimo. Antstolio teigimu, treji metai buvo pakankamas laikas įvykdyti sprendimą.

14Teismo posėdžio metu skolininko V. U. atstovas su pareiškimu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad sprendimas įsiteisėjo 2012-02-24, 2012-08-07 buvo gautas vykdomasis raštas, kuris antstoliui pateiktas ( - ). Atstovo teigimu, išieškotoja per penkerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo turėjo pateikti vykdomąjį raštą antstoliui. Kadangi sprendžiant dėl proceso atnaujinimo nebuvo stabdomas vykdymas, todėl terminai nesustojo ir terminas pateikti vykdomąjį raštą baigėsi (CPK 372 straipsnis). Skolininko atstovo teigimu, vykdomąjį raštą išieškotoja galėjo pateikti iki 2017-02-24. Antstolis nepagrįstai priėmė pateiktą vykdomąjį raštą vykdymui. Nurodė, kad skolininkas šio patvarkymo neskundė. Be to, vykdomojo rašto trūkumai neleidžia jo vykdyti – nors sprendimas turi būti perkeltas į vykdomąjį raštą pažodžiui, nagrinėjamu atveju nesutampa sprendimo rezoliucinė dalis ir vykdomasis raštas. Raginimu sprendimą prašoma įvykdyti dar kitu būdu nei nurodyta sprendime – antstolis detalizavo, koks būstas turi būti nupirktas. Skolininko atstovo teigimu, sprendimas sąlyginis, neaiškus. Nėra ginčo, kad sprendimas neįvykdytas. Atstovo teigimu, sprendimas nevykdomas dėl objektyvių priežasčių (senaties terminas, vykdomojo rašto trūkumai) ir dėl to, kad skolininko finansinės galimybės neleidžia įvykdyti sprendimo. Skolininko pajamos mažos, nekilnojamasis turtas areštuotas. Iki 2016-08-23 V. U. buvo UAB „( - )“ akcininkas, tačiau akcijas perleido dėl įmonės finansinių sunkumų. CPK nenumato galimybės skirti baudą išieškotojai. Skolininkas elgiasi sąžiningai, bendradarbiavo su antstoliu. Kadangi vykdomoji byla pradėta tik ( - ), kol nebuvo pareikalauta vykdyti sprendimą, bauda negali būti skaičiuojama.

15Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens (išieškotojos) I. G. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis prašė tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti skolininkui baudą – 300 Eur už kiekvieną dieną nuo 2015-02-25 išieškotojos naudai. Paaiškino, kad vykdomasis raštas išieškotojai galėjo būti išduotas tik suėjus sprendime nurodytam trejų metų terminui, nes sprendimo įvykdymo data – po trejų metų. Taigi penkerių metų terminas skaičiuojamas ne nuo sprendimo įsiteisėjimo, o praėjus trejiems metams po įsiteisėjimo. Be to, CPK 606 straipsnyje numatytas penkerių metų terminas yra procesinis (atnaujinamasis), o ne senaties terminas. Atstovo teigimu, teismas išdavė vykdomąjį raštą įvertinęs, kad nepraleistas terminas, be to, Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl nutarties išduoti vykdomąjį raštą teisėtumo, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Skolininkas antstolio patvarkymo priimti vykdymui vykdomąjį raštą neskundė, todėl nebegali kvestionuoti antstolio veiksmų teisėtumo. Skolininko rėmimasis praleistu terminu laikytinas piktnaudžiavimu, nes jis pats aktyviais veiksmais blokavo vykdomojo rašto išdavimą. I. G. operatyviai gynė savo teises – dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi 2016 metais, t. y. metus po bandė tartis gražiuoju, o nepavykus, kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tada į antstolį. Pasisakydamas dėl antstolio patvarkymo turinio, atstovas nurodė, kad sprendime nustatytas prievolės turinys priklausė nuo šalių valios ir interesų derinimo, nes šalys taip susitarė, kad skolininkas sprendimą vykdys pagal išieškotojos nurodymus. Šalys susitarė, kad V. U. vietoj buto ( - ) įsipareigoja nupirkti kitą analogišką butą. Tik 2016 metų rugsėjį skolininkas klausė išieškotojos dėl sprendimo įvykdymo sąlygų – išieškotoja pateikė kelis variantus, bet jai vietoj buto buvo pasiūlytas žemės sklypas (( - )) arba buto nuoma. Baudos tikslas – kompensuoti išieškotojos nuostolius dėl neįvykdyto sprendimo. Skolininkas elgiasi nesąžiningai, nes 2016 m. ėmėsi priemonių turimam turtui sumažinti (perleido akcijas artimai susijusiam asmeniui). Oficialiais duomenimis, UAB „( - )“ finansinė padėtis 2017 m. buvo gera, tačiau nėra duomenų, kodėl skolininkas neišsimokėjo dividendų ir neįvykdė sprendimo. Bauda turi būti skaičiuojama nuo 2015-02-24, t. y. treji metai po sprendimo įsiteisėjimo. Dėl sprendimo neįvykdymo I. G. patyrė ir patiria nuostolių – gyvena viena su vaikais, ją bando iškeldinti iš buto, butą išlaiko viena. Atstovo teigimu, aštuoneri metai yra pakankamas laikas įvykdyti sprendimą. Prašo iš skolininko priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (išieškotoja) I. G. papildomai paaiškino, kad patiria nepatogumų pagal trišalę sutartį su skolininku ir jo sūnumi, nes bute gali gyventi tik ji su vaikais, pagal susitarimą dėl buto V. U. mokėjo vaikams mažesnį išlaikymą vaikams. Išieškotojos teigimu, šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygą dėl būsto derino ilgai, jam sąlyga buvo gerai žinoma ir suprantama. Po sprendimo priėmimo ji bandė ketverius metus kalbėtis, jis sakė, kad dirba, kad įvykdys sprendimą. Tačiau 2016 m. pasakė, kad sprendimo nevykdys, nesiūlė jokių įvykdymo variantų. Paaiškino, kad 2012 metais kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl viso sprendimo, bet jai buvo išduoti vykdomieji raštai tik dėl išlaikymo vaikams priteisimo, o dėl būsto vykdomojo rašto neišdavė, nes nebuvo suėjęs terminas.

17Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo V. U., jokių prašymų negauta.

18Atsižvelgiant į tai, kad V. U. interesams atstovauja advokatas, dalyvaujantys byloje asmenys prašė bylą nagrinėti iš esmės, teismas, išnagrinėjo bylą iš esmės suinteresuotam asmeniui V. U. nedalyvaujant.

19Prašymas tenkintinas.

20Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Tai, ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 6 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teismas pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

21Iš vykdomosios bylos Nr. ( - ) medžiagos nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. eA2-2894-558/2017, Nr. 2-621-845/2012 dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Antstolis vykdomąjį raštą priėmė vykdyti ( - ) Patvarkymu Nr. ( - ). Antstolis ( - ) parengė ir išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, kuris buvo įteiktas 2018-10-19. 2019-02-22 antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. ( - ), kuriame nurodyta, jog sprendimas dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą nėra įvykdytas, ir kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl teismo sprendimo įpareigojimo nevykdymo pasekmių taikymo skolininkui.

22Nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-01-24 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-621-845/2012 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo buvo patvirtinta V. U. ir I. G. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, taip pat ir sutarties nuostata, pagal kurią „šalys, atsižvelgdamos į tai, kad vaikai lieka gyventi su motina I. G., ir pripažindamos tai, kad vaikai negali likti be būsto, susitaria, kad V. U. iš savo lėšų įsipareigoja aprūpinti I. G. būstu (nupirkdamas naują būstą I. G. nuosavybės teisėn), kuris tenkintų I. G. ir jos vaikus pagal plotą, patogumą ir lokalizaciją. Būstas turi būti nuperkamas per trejus metus nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos. Iki tol, kol bus nupirktas būstas, I. G. su vaikais neatlygintinai gyvena bute ( - )“ (civilinės bylos Nr. 2-621-945/2012 b. l. 19-21). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-02-24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-09 priėmė nutartį Nr. 2-621-845/2012, kuria nutarė tenkinti I. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G., a. k. ( - ) naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civilinės bylos Nr. 2-621-945/2012 b. l. 54-55). Skolininkui apskundus minėtą nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2016-12-29 nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-09 nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo palikti nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-621-945/2012 b. l. 104-106). Įsiteisėjus nutarčiai dėl vykdomojo rašto išdavimo, išieškotojos 2017-01-13 prašymas išduoti vykdomąjį raštą buvo tenkintas 2017-01-17 teisėjos rezoliucija (civilinės bylos Nr. e2A-2894-558/2017 t. I a, b. l. 216), kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-25 nutartimi panaikinta, kadangi ( - ) buvo gautas V. U. prašymas atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašoma pripažinti negaliojančiomis ( - ) šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas „Dėl būsto aprūpinimo“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-24 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-2984-558/2017, kuriuo pareiškėjų V. U. ir E. U. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų „Dėl būsto aprūpinimo“ pakeitimo atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą (1 t., b. l. 190-197). Minėtas sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018-03-13 nutartimi (1 t., b. l. 183-189). 2018-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė išduoti I. G. vykdomąjį raštą dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal 2012-01-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

23Teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė yra asmeninė, tačiau skolininkas sprendimo neįvykdė, teismas gali tenkinti antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytas sankcijas. Sprendžiant dėl baudos skolininkui skyrimo, būtina išsiaiškinti, ar teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra galimas vykdyti apskritai.

24Suinteresuoto asmens (skolininko) V. U. teigimu, vykdomasis raštas pateiktas antstoliui praleidus 5 metų senaties terminą, t. y. vykdomasis raštas galėjo būti pateiktas vykdymui iki 2017 m. vasario 24 d., vykdomasis raštas turi trūkumų, be to, sprendimas yra sąlyginis ir negali būti objektyviai vykdomas.

25Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tiek iš teisinio reglamentavimo (CPK 649 straipsnio 3 dalis, 608 straipsnis), tiek iš kasacinio teismo išaiškinimų darytina išvada, kad terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti yra procesinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2009), todėl, teismui konstatavus svarbias praleidimo priežastis, gali būti atnaujintas.

26Remiantis rašytine nagrinėjamos bylos, taip pat prijungtos civilinės bylos Nr. eA2-2894-558/2017 medžiaga, proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu V. U. įsipareigojo per trejus metus nuo sutarties patvirtinimo teisme aprūpinti, nupirkti I. G. naują būstą. Taigi prievolės įvykdymo terminas pagal teismo sprendimą V. U. baigėsi 2015 m. sausio 24 d., todėl vykdomasis raštas galėjo būti išduotas tik suėjus šiam terminui. Nustatyta, kad, suėjus teismo sprendime nustatytam V. U. įsipareigojimo įvykdymo terminui ir pastarajam nevykdant teismo sprendimo, I. G. 2016 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (civilinės bylos Nr. eA2-2894-558/2017 I t., b. l. 37). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi tenkino pareiškėjos I. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012. Nepagrįstas skolininko argumentas, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl sprendimo dalies dėl būsto I. G. kreipėsi į teismą 2012-07-31, o antstoliui pateikė tik 2018-10-12. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. eA2-2894-558/2017 medžiagos (I t., b. l. 37), informacinės teismų sistemos (Liteko), pagal 2012-07-31 prašymą išieškotojai buvo išduoti du vykdomieji raštai dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Dėl vykdomojo rašto dėl sprendimo dalies, kuria V. U. įsipareigojo nupirkti per trejus metus būstą, išdavimo I. G. kreipėsi 2016-07-15 (civilinės bylos Nr. eA2-2894-558/2017 I t. b. l. 37), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-09 nutartimi vykdomąjį raštą išdavė, nutartis įsiteisėjo 2016-12-29. Kaip nustatyta byloje, 2017-01-17 teisėja rezoliucija tenkino prašymą išduoti vykdomąjį raštą, tačiau ši rezoliucija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-25 nutartimi panaikinta, kadangi ( - ) buvo gautas V. U. prašymas atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašoma pripažinti negaliojančiomis ( - ) šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas „Dėl būsto aprūpinimo“. Išnagrinėjus prašymus atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 ir sprendimui įsiteisėjus 2018-03-13, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal išieškotojos 2018-03-19 prašymą 2018-04-09 išdavė vykdomąjį raštą, kurį išieškotoja antstoliui pateikė vykdyti 2018-10-12. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018-04-09 teismas atnaujintoje civilinėje byloje išdavė vykdomąjį raštą pagal 2016-08-09 nutartį (santuokos nutraukimo bendru sutikimu civilinėje byloje), kuria išduotas vykdomasis raštas dėl sprendimo dalies dėl V. U. įsipareigojimo. Taigi nors vykdomojo rašto išdavimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, išnagrinėjus pareiškėjos I. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuri įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. atmetus pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, faktiškai vykdomasis raštas buvo išduotas tik 2018-04-09, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimui (civilinė byla Nr. eA2-2894-558/2017), kuriuo teismas atmetė V. U. ir E. U. prašymus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo dalies panaikinimo, t. y. Vilniaus apygardos teismui 2018-03-13 nutartimi atmetus apeliacinius skundus ir palikus sprendimą nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-124-661/2018).Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 6 dalimi, teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2018-04-09 išduodamas vykdomąjį raštą, sprendė, kad CPK 606 straipsnyje nustatytas 5 metų terminas nėra praleistas.

27Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012, taip pat atnaujintoje byloje Nr. eA2-2894-558/2017, įvertinus tai, kad išieškotoja nuosekliai ir sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis vykdymo procese, nėra pagrindo daryti išvadą, kad I. G. praleido penkerių metų terminą pateikti vykdomąjį raštą. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nors skolininkas nurodo, jog antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti pateiktą vykdomąjį raštą, tačiau neskundė antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

28Skolininko teigimu, antstolio pareiškimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad vykdomasis raštas neatitinka turiniui keliamų reikalavimų, t. y. vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas, nes vykdomajame rašte nėra pažodžiui nurodyta sprendimo rezoliucinė dalis, nurodyti skirtingi asmenys, neteisinga sprendimo įsiteisėjimo data.

29Įvertinus šioje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes dėl vykdomojo rašto išdavimo, iš 2018-04-09 vykdomojo rašto turinio matyti, kad vykdomojo rašto preambulėje yra minima Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, kuria ir buvo nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą (pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių), taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartis. Atitinkamai ir vykdomajame rašte yra perrašytas įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje nustatytas patvarkymas – išduoti pareiškėjai I. G. vykdomąjį raštą dalyje dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pažymėtina, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka. Taigi klausimai dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jo turinio yra išspręsti res judicata galią turinčiais teismų sprendimais. Dėl vykdomajame rašte nurodytos pavardės „G.“ yra akivaizdu, kad padaryta rašymo apsirikimo klaida.

30Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjų prašymas santuoką nutraukti bendru sutikimu buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, dalyvaujant abiem pareiškėjams. Nors V. U. teigė, jog šalys sulygo dėl neįgyvendinamos sąlygos „dėl būsto“, tačiau byloje nustatyta, taip pat teismų procesiniais sprendimais konstatuota (Vilniaus apylinkės teismo 2016-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-621-945/2012, Vilniaus apygardos teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2352-619/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 201777-10-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-2894-558/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-124-661/2018) (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad šis susitarimas atitiko šalių valią (taip pat įvertinant ir pateiktas trišales sutartis), V. U. aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė savo įsipareigojimus pareiškėjai, konkretizavo jų įgyvendinimo tvarką, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. U. nesuprato ar nežinojo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų ir jų pasirašymo pasekmių. Teismas pažymi, kad, teismo procesiniu sprendimu patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis yra susaistyta sutarties sąlygų. Kaip matyti iš byloje pateiktų ( - ), ( - ) trišalių sutarčių (1 t., b. l. 106), šalys susitarė dėl objektyvių kriterijų, susijusių su I. G. perkamu būstu – būsto plotas turi būti ne mažesnis nei 60 kv. m, visi ar pagal susitarimą su I. G. daliniai patogumai, būstas turi būti ( - ) mieste, būstas visais atvejais turi atitikti I. G. ir vaikų poreikius, t. y. perkamas būstas turi būti suderintas su I. G.. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarimo vykdymą susiejo su I. G. ir šalių vaikų poreikiais, šalys sulygo, kad perkamas būstas turi būti suderintas su I. G., nėra pagrindo spręsti, kad antstolis, raginime įvykdyti sprendimą nurodęs papildomą informaciją, gautą iš išieškotojos, dėl būsto ploto, patogumų ir lokalizacijos, išplėtė sprendimo sąlygas.

31Skolininko nurodomi argumentai, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra sąlyginis, todėl negali būti vykdomas, ne kartą buvo vertinti ir nagrinėti teismų tiek sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, tiek ir teismo atnaujinto proceso byloje.

32V. U., sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, privalėjo įvertinti savo galimybes ją įvykdyti, o ją sudaręs privalo vykdyti sutartį griežtai laikydamas joje nurodytų ir paties prisiimtų įsipareigojimų, patvirtintų teismo. Teismo vertinimu, skolininko nurodomi argumentai negali būti priežastis nevykdyti teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad, remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai).

33Iš bylos medžiagos bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, dalis dėl V. U. įsipareigojimo per trejus metus nuo sutarties patvirtinimo teismo dienos aprūpinti I. G. būstu (nupirkti naują būstą I. G. nuosavybės teise), kuris tenkintų I. G. ir jos vaikus pagal plotą, patogumus ir lokalizaciją, iki šiol nėra įvykdytas, šį faktą pripažįsta ir skolininkas V. U. (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas nevykdomas ketverius metus. Byloje nustatyta, kad nuo sprendimo priėmimo V. U. nė karto nepateikė I. G. jokio pasiūlymo dėl minėtos sprendimo dalies įvykdymo. Byloje nustatyta, kad skolininkas 2016 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į I. G., kad ji konkrečiai apibūdintų būstą, kuris tenkintų ją ir jos vaikus pagal plotą, patogumus ir lokalizaciją (1 t., b. l. 175). Tačiau išieškotojai nurodžius kelis variantus būstų ir pasiūlius skolininkui pateikti savo variantus (1 t., b. l. 176-177), V. U., kaip nustatyta iš paaiškinimų, vietoj būsto pasiūlė žemės sklypo dalį (( - )) arba buto nuomą. Taigi nagrinėjamu atveju, vertinant V. U. nurodomus argumentus dėl vykdymo proceso negalimumo, akivaizdu, kad skolininkas sprendimo nevykdo ne dėl sprendimo formuluočių neaiškumo ar pažodžiui į vykdomąjį raštą nenurodytos sprendimo rezoliucinės dalies, o jo nurodomi argumentai negali būti priežastis nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

34Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2018-04-09 vykdomasis dokumentas yra vykdytinas, tačiau iki šiol nėra įvykdytas, skolininko prievolė, nustatyta teismo sprendimu, yra asmeninė. Todėl spręstinas klausimas dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo skolininkui (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

35Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, kas įtakojo pažeidimo atsiradimą. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Sprendžiant dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo nutarties negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

36Skolininko teigimu, jis neturi objektyvios galimybės visa apimtimi įvykdyti teismo sprendimo, kuriuo yra įpareigotas nupirkti išieškotojai būstą, nes gauna minimalų darbo užmokestį bei teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jam priklausančiam nekilnojamajam turtui nustatyti apribojimai. Byloje nustatyta, kad skolininkas nuo 2012-06-08 yra UAB „( - )“ direktorius, iki 2017-01-04 buvo įmonės akcininkas, jo darbo užmokestis yra minimalus (1 t., b. l. 22-24; 2 t., b. l. 82-89), 2016-08-18 ir 2017-01-04 V. U. įmonės akcijas perleido artimai susijusiems asmenims (gyvenimo draugei ir jos dukrai) (2 t., b. l. 11-12). Teismo vertinimu, skolininko argumentai dėl jo finansinės padėties negali pateisinti teismo sprendimo nevykdymo, juolab kad byloje nėra duomenų, jog skolininkas būtų dėjęs pastangas įvykdyti teismo sprendimą, priešingai, byloje nustatyta, kad jis tik atidėliojo jo vykdymą. V. U., prisiimdamas teismo sprendime įtvirtintą pareigą dėl būsto aprūpinimo, turėjo numatyti ir įvertinti savo finansines aplinkybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri patvirtinta teismo sprendimu, taip pat neapibrėžė sąlygų, atleidžiančių jas nuo atsakomybės, pablogėjus jų turtinei padėčiai.

37Skolininko teigimu, jis bendradarbiauja su antstoliu, o ši aplinkybė parodo, kad jis neketina piktavališkai ir sąmoningai trukdyti vykdyti teismo sprendimą. Nustatyta, kad, gavęs raginimą, skolininkas buvo nuvykęs pas antstolį, jam buvo siūloma teikti kitas alternatyvas dėl sprendimo įvykdymo, tačiau skolininkas jokių pasiūlymų neteikė. 2018-10-29 skolininkas pateikė antstoliui rašytinius paaiškinimus dėl raginimo, kuriuose nurodoma, kad jis neturi finansinių galimybių įvykdyti vykdomąjį raštą (vykdomosios bylos medžiaga). Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nustačius, kad teismo sprendimo dalis dėl skolininko įsipareigojimo nėra įvykdyta, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkas būtų dėjęs pastangų įvykdyti savo įsipareigojimus, teismas skolininko bendradarbiavimą sprendimo vykdymo procese, kaip bendrojo pobūdžio skolininko pareigą, kylančią iš prievolės atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus (CPK 642, 644 straipsniai), vertintina kaip formalų, nesiekiant vykdymo proceso tikslų įgyvendinimo.

38Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Kaip buvo minėta, bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, yra priverstinio teismo sprendimų vykdymo proceso instrumentas, kurį, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė, gali taikyti teismas jam skirdamas iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

39Taigi, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt.

40Akivaizdu, kad ilgą laiką nevykdomas teismo sprendimas išieškotojai sukėlė tam tikrų nepatogumų. Pažymėtina, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį.

41Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad V. U., nesant objektyvių priežasčių, nevykdė 2018-04-09 vykdomajame rašte numatyto įpareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl teismas tenkina antstolio Daliaus Traigio prašymą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą ir skiria V. U. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos I. G. naudai.

42Suinteresuoto asmens I. G. atstovas prašė skolininkui skirti baudą už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2015-02-24, t. y. suėjus trejų metų terminui po sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka ir kurį skirti iki vykdymo proceso inicijavimo nėra teisinio pagrindo. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Taigi, sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė. Įvertinus tai, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, bauda skirtina nuo minėto akto surašymo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kur yra išaiškinta, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

43Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas skiria V. U. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą, kurio pagrindu išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-09 vykdomasis raštas, vykdomas antstolio Daliaus Traigio, išieškotojos I. G. naudai nuo 2019-02-23 iki įpareigojimo įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

44V. U. išaiškintina, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Suinteresuotas asmuo I. G. pateikė prašymą priteisti iš V. U. 507,6 Eur patirtas bylinėjimo išlaidas (2 t., b. l. 77).

47CPK 443 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

48Nagrinėjamu atveju išieškotojos ir skolininko suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas. Pažymėtina, jog išieškotoja šioje byloje siekė, kad skolininkas būtų nubaustas. Be to, tokio pobūdžio bauda teismo skiriama būtent išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šios bylos galutinį procesinį rezultatą, t. y. tenkinus antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, taigi bylą išsprendus išieškotojos naudai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš skolininko išieškotojos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

49Pagal byloje pateiktus įrodymus, suinteresuotas asmuo I. G. patyrė 423,50 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 78, 80). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

50Suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti 84,10 Eur už registrų duomenis. Iš pateiktos ( - ) PVM sąskaitos faktūros ( - ) matyti, kad Šedbaro advokatų profesinei bendrijai VĮ Registrų centras suteikė paslaugų už 100,66 Eur. Tačiau iš pateiktos sąskaitos nėra aišku, kokios paslaugos konkrečiai ir už kokią sumą buvo teikiamos pagal atstovavimo sutartį šioje byloje (CPK 178 straipsnis). Kadangi nepateikti 84,10 Eur patirtas išlaidas pagrindžiantys įrodymai, teismas šių išlaidų nepriteisia.

51Apibendrinant tai, kas išdėstyta, iš skolininko išieškotojai priteistina 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 443 straipsnio 6 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52Teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi,

Nutarė

53antstolio Daliaus Traigio pareiškimą tenkinti.

54Skirti V. U., a. k. ( - ) 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą, kurio pagrindu išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-09 vykdomasis raštas, vykdomas antstolio Daliaus Traigio, išieškotojos I. G., a. k. ( - ) naudai nuo 2019-02-23 iki įpareigojimo įvykdymo.

55Priteisti iš V. U., a. k. ( - ) I. G., a. k. ( - ) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

56Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,... 2. sekretoriaujant Jolantai Žilienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Daliui Traigiui,... 4. suinteresuotam asmeniui I. G., jos atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,... 5. suinteresuoto asmens V. U. atstovui advokatui Vykintui Bulotui,... 6. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 7. Teismas... 8. Antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui V.... 9. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. U. 2019-07-09 pateikė teismui... 10. Antstolis D. T. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens (skolininko) V.... 11. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) I. G. pateikė rašytinius paaiškinimus,... 12. I. G. teigimu, visi klausimai dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jo turinio yra... 13. Teismo posėdžio metu antstolis palaikė pareiškimą jame nurodytais... 14. Teismo posėdžio metu skolininko V. U. atstovas su pareiškimu nesutiko,... 15. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens (išieškotojos) I. G. atstovas... 16. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (išieškotoja) I. G. papildomai... 17. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo V. U., jokių prašymų... 18. Atsižvelgiant į tai, kad V. U. interesams atstovauja advokatas, dalyvaujantys... 19. Prašymas tenkintinas.... 20. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra... 21. Iš vykdomosios bylos Nr. ( - ) medžiagos nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo... 22. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-01-24 išnagrinėjo... 23. Teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką... 24. Suinteresuoto asmens (skolininko) V. U. teigimu, vykdomasis raštas pateiktas... 25. Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad vykdomieji... 26. Remiantis rašytine nagrinėjamos bylos, taip pat prijungtos civilinės bylos... 27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus nustatytas faktines... 28. Skolininko teigimu, antstolio pareiškimas negali būti tenkinamas ir dėl to,... 29. Įvertinus šioje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes dėl vykdomojo... 30. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012... 31. Skolininko nurodomi argumentai, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra... 32. V. U., sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių,... 33. Iš bylos medžiagos bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų... 34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2018-04-09... 35. Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos... 36. Skolininko teigimu, jis neturi objektyvios galimybės visa apimtimi įvykdyti... 37. Skolininko teigimu, jis bendradarbiauja su antstoliu, o ši aplinkybė parodo,... 38. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas... 39. Taigi, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas... 40. Akivaizdu, kad ilgą laiką nevykdomas teismo sprendimas išieškotojai... 41. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų visumą,... 42. Suinteresuoto asmens I. G. atstovas prašė skolininkui skirti baudą už... 43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas skiria V. U. 5 Eur baudą už... 44. V. U. išaiškintina, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Suinteresuotas asmuo I. G. pateikė prašymą priteisti iš V. U. 507,6 Eur... 47. CPK 443 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje ypatingosios teisenos bylų... 48. Nagrinėjamu atveju išieškotojos ir skolininko suinteresuotumas bylos... 49. Pagal byloje pateiktus įrodymus, suinteresuotas asmuo I. G. patyrė 423,50 Eur... 50. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti 84,10 Eur už registrų... 51. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, iš skolininko išieškotojai priteistina... 52. Teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi,... 53. antstolio Daliaus Traigio pareiškimą tenkinti.... 54. Skirti V. U., a. k. ( - ) 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną... 55. Priteisti iš V. U., a. k. ( - ) I. G., a. k. ( - ) 423,50 Eur (keturis šimtus... 56. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama...