Byla 2A-961/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Solo House“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras tikslas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Solo House“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Solo House“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bendras tikslas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Karoliniškių šeimos klinika“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras tikslas“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Solo House“ dėl nuostolių ir netesybų atlyginimo, trečiasis asmuo G. K. projektavimo firma SUTI.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Tarp šalių kilo ginčas dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutartis.

5Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 194 226,66 Lt netesybų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. birželio 8 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Bendras tikslas“ sudarė preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SOLO 4, kuria ieškovas įsipareigojo pagal sutarties sąlygas pasitelkęs kitus asmenis pastatyti ir parduoti, o pirkėjas (atsakovas) už sutartyje nurodytą kainą nupirkti statomas administracines patalpas, kurių preliminarus plotas 356,81 kv. m., esančias pastato 1 (pirmame) aukšte, adresu L. Asanavičiūtės g. 13, Vilnius. Už sutarties 3.1 punkte nustatytą kainą (1 273 633,30 Lt su PVM) ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui patalpas įrengtas taip, kaip numatyta sutarties Priede Nr. 2 ir Nr. 4. Sutartimi ieškovas įsipareigojo iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. pakeisti patalpų paskirtį į gydymo bei iki 2011 m. spalio 15 d. pagal trečiojo asmens (projektuotojo) parengtą ir su atsakovu suderintą projektą atsakovo lėšomis atlikti patalpų apdailos darbus, įrengti kondicionavimo ir kitas projekte detaliai aptartas sistemas. Aukščiau įvardintam susitarimui įgyvendinti ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo 2011 m. birželio 8 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 11-06-08. Šia sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo pagal atsakovo (su ieškovo pagalba) parengtą techninę užduotį parengti patalpų techninį projektą, o atsakovas už tai ieškovui įsipareigojo sumokėti 24 200 Lt su PVM (už atsiskaitymą su projektuotoju buvo atsakingas ieškovas). Projektuotojas parengė patalpų įrengimo techninį projektą, gavo Vilniaus visuomenės sveikatos centro pažymą, jog projektas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus šeimos klinikai įrengti. Ieškovas pakeitė patalpų paskirtį į gydymo ir 2011 m. rugsėjo 1 d. raštu apie tai pranešė atsakovui. Šiuo raštu ieškovas paragino atsakovą vykdyti sutarties 4.1.2 punktu prisiimtą pareigą ir sumokėti ieškovui 194 226,99 Lt dydžio avanso dalį. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. susitikimo su atsakovais metu pastariesiems pateikė su atsakovais preliminariai suderinto galimo patalpų interjero variantus bei vėliau, atsakovams pageidaujant, geranoriškai teikė šių interjero variantų sąmatinius skaičiavimus ir nuolat ragino atsakovą vieną iš interjero variantų pasirinkti, kadangi nuo to priklausė savalaikis patalpų rangos darbų atlikimas. Patalpų interjero suderinimas buvo būtina sąlyga projektui įgyvendinti. 2011 m. rugsėjo 12 d. ir 2011 m. rugsėjo 13 d. raštais atsakovas informavo ieškovą, jog sprendimą dėl mokėjimo priims, gavęs tinkamai įformintus dokumentus, kai ieškovas jam pateiks suderintas su atsakingom institucijom projekto dokumentacijos kopijas, nes nėra dokumento, įrodančio techninio projekto suderinimą. Atsakovas nepagrįstai apkaltino ieškovą, kad šis nepritaikė patalpų medicininėms paslaugoms teikti, tokiu būdu sąmoningai siekė išvengti prisiimtų įsipareigojimų tolesnio vykdymo. Visi darbai, kuriuos ieškovas privalėjo atlikti pagal sutartį, yra atlikti, patalpos yra visiškai įrengtos pagal sutarties sąlygas. Atsakovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, sąmoningai siekia bet kokiomis priemonėmis išvengti savo įsipareigojimų vykdymo ir atsakomybės. Abiejų atsakovų vadovas yra R. I., atsakovas UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ yra vienintelis atsakovo UAB „Bendras tikslas“ akcininkas. Visuose susitikimuose dėl patalpų dalyvavo ne tik atsakovų direktorius, bet ir atsakovo UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ atstovai. Dėl patalpų pirkimo susiklosčiusiuose ikisutartiniuose santykiuose atsakovai faktiškai dalyvavo kaip vienas ir bendrą interesą turintis ūkio subjektas, todėl notarinė pirkimo–pardavimo sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais nebuvo sudaryta dėl abiejų atsakovų kaltės. Sutarties 6.6 punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, jog sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių ieškovui neperleidus patalpų atsakovui, ieškovui lieka sutarties 4.1 punkto pagrindu sumokėta avanso suma, kaip bauda už atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Pagal sutarties 4.1 punktą atsakovas privalėjo ieškovui sumokėti 254 726,66 Lt avansą, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo priteisti avanso dydžio baudą, kuri laikytina išankstiniu ieškovo ir atsakovo sutarimu nustatytais minimaliais ieškovo nuostoliais. Sutarties pagrindu atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 60 500 Lt avansą, kurį ieškovas įskaito į reikalaujamas netesybas, todėl prašo iš atsakovų solidariai priteisti 194 226,66 Lt netesybų.

6Priešieškiniu atsakovas UAB „Bendras tikslas“ prašė priteisti iš ieškovo 60 500 Lt sumokėtą avansą, 200 000 Lt netesybų (į kurias įskaityti patirti nuostoliai), 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad sutarties 6.5 punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, jog pardavėjui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dėl nuo pardavėjo priklausančių aplinkybių neperdavus pirkėjui patalpų, pardavėjas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo dienos, kai paaiškėja, kad pagrindinė sutartis nebus sudaroma, įsipareigoja grąžinti pirkėjui jo sumokėtą avansą. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 60 500 Lt avansą. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2011 m. spalio 30 d. Kadangi ji nesudaryta dėl to, jog ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir negalėjo parduoti tinkamo turto, nes tokio turto nebuvo įrengęs ir pridavęs kaip tinkamo naudoti medicininei veikalai, tai avansas turėjo būti grąžintas iki 2011 m. lapkričio 30 d. Negrąžintas avansas priteistinas iš ieškovo. Dėl ieškovo kaltės ir neatliktų sutartų darbų atsakovas negalėjo įsigyti tinkamai įrengtų patalpų, todėl patyrė realius nuostolius, kuriuos sudaro 19 549,30 Lt tiesioginės išlaidos: 8 172,30 Lt išlaidų už teisines paslaugas; 3 827 Lt pastato konstrukcinės dalies projekto parengimo išlaidų; 290 Lt projektinės dokumentacijos analizės išlaidų; 2 420 Lt specialisto išvados išlaidų; 4 840 Lt avansas už projektavimo darbus. Jeigu ieškovas būtų pardavęs tinkamai įrengtas patalpas, tai pagal patalpų nuomos sutartį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį atsakovas būtų gavęs po 8 875 Lt nuomos pajamų (po 25 Lt už kvadratinį metrą (355 kv.m. x 25 Lt/mėn.).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Bendras tikslas“ 194 226,66 Lt nuostolių, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 2 443 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 15 744 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 98 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

9Teismas nustatė, jog sutarties 1.8 punktu pardavėjas įsipareigojo projektuotojo jam pateiktą patalpų projektą savo lėšomis ir pastangomis suderinti su atitinkamomis institucijomis, pakeisti patalpų paskirtį į medicininės paskirties ir informuoti apie tai pirkėją. Patalpų paskirties pakeitimą pardavėjas įsipareigojo atlikti iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Patalpų paskirties pakeitimui turėjo būti parengtas patalpų paskirties keitimo projektas, todėl šalys sutarties 1.7 punktu susitarė pasirašyti trišalę sutartį su pardavėjo pasiūlytu ir pirkėjo pasirinktu projektuotoju, kuris parengs patalpų vidaus įrengimo ir pritaikymo pirkėjo vykdomai veiklai projektą. Projekto parengimą įsipareigojo apmokėti ir jį su projektuotoju suderinti pats pirkėjas. Šalys įsipareigojo bendradarbiauti tarpusavyje bei su projektuotoju, ir užtikrinti, kad iki 2011 m. liepos 1 d. projektas bus pilnai parengtas ir pateiktas šalims. Trišalė projektavimo darbų sutartis buvo pasirašyta 2011 m. birželio 8 d., kuria projektuotojas įsipareigojo pagal užsakovo (ieškovo) ir mokėtojo (atsakovo) pateiktą techninę užduotį parengti šeimos klinikos techninį projektą, atlikti projektavimo darbus su tikslu pakeisti projektuojamų patalpų paskirtį į medicininę, o užsakovas kartu su mokėtoju įsipareigojo sudaryti projektuotojui būtinas projektui parengti bei projektavimo darbams atlikti sąlygas, priimti juos ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Projektavimo darbų sutarties 4.3.1 punktu atsakovas UAB „Bendras tikslas“ įsipareigojo derinti su projektuotoju techninę užduotį. Projektuotojas įsipareigojo atlikti projektavimo darbus iki 2011 m. liepos 1 d. (Sutarties 8.1 p.) Užbaigtą ir patvirtintą užsakovo Šeimos Klinikos TP projektuotojas pristato derinimui į Visuomeninį Higienos centrą iki 2011 m. liepos 1 d. (Sutarties 8.1.1 p.). Įvertinęs šalių sutartinių įsipareigojimų sąlygas ir jų turinį, teismas padarė išvadą, jog tam, kad laiku būtų baigti projektavimo darbai, atsakovo pareiga buvo suderinti techninę užduotį. Teismas nustatė, jog G. K. projektavimo firmos „Suti“ pateiktas Šeimos klinikos įrengimo techninis projektas vertinimui buvo pateiktas pakartotinai po 2011 m. liepos 20 d. neigiamos projektavimo dokumentų vertinimo pažymos, projekte nustatyti trūkumai buvo ištaisyti ir išduota statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad pateikti dokumentai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Teismas nustatė, jog atsakovas patvirtino faktą, kad jam buvo žinoma, jog numatytiems medicininės paskirties patalpų statybos darbams atlikti buvo išduotas papildomas statybos leidimas Nr. 629/11-1536. Teismas sprendė, kad patalpų paskirties keitimo projektas buvo parengtas. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas, turėdamas pareigą derinti su projektuotoju techninę užduotį, ją suderino kitokią, nei pateikta ir pasirašyta byloje. Projektavimo sutarties 4.4.2 punktu užsakovas kartu su mokėtoju bet kuriuo metu iki projekto rengimo pabaigos turėjo teisę vienašališkai pakeisti techninę užduotį. Tokiu atveju šalių susitarimu turėjo būti suderintas sutartyje numatytų darbų atlikimo terminas bei nustatytos jų apmokėjimo sąlygos priklausomai nuo to, ar darbų apimtis padidėja ar sumažėja. Teismas sprendė, kad projektas, jo dalys arba projektavimo darbų etapas yra tinkamai atliktas ir perduotas užsakovui (Trišalės sutarties 8.4 p.). Teismas nustatė, kad projektas buvo parengtas sutartyje nustatytais terminais, patalpų išplanavimas suderintas su atsakovu, suderintas su valstybės institucijomis, projekto pagrindu patalpų paskirtis sutartyje nustatytais terminais buvo pakeista į gydymo paskirties patalpas, 2011 m. rugpjūčio 16 d. išduotas statybą leidžiantis leidimas. Įvertinęs preliminarios sutarties 4.1.2 punktą, teismas sprendė, jog gavus Šeimos klinikos įrengimo statybos leidimą atsakovas nebuvo pasiruošęs sumokėti pardavėjui sulygto avanso. Teismas nurodė, jog patalpų konstrukcijų pertvarkymas buvo viena iš prielaidų esminei sutarties sąlygai įgyvendinti. Projekto parengimą įsipareigojo apmokėti ir jį su projektuotoju suderinti pirkėjas iki 2011 m. liepos 1 d. (Sutarties 1.7 p.); Projektas suderintas su atitinkamomis institucijomis ir pakeista perkamų Patalpų paskirtis į medicininę (gydymo) (Sutarties 1.8. p.); Patalpų paskirtis į gydymo buvo pakeista ne 2011 m. rugpjūčio 1 d., bet 2011 m. rugpjūčio 11 d., t. y. keliolika dienų vėliau, tačiau šios aplinkybės teismas nepripažino turėjusios esminės įtakos šalių teisėms ir pareigoms, nes atsakovas nebuvo pasirengęs finansuoti projekto įgyvendinimo darbų. Atsakovas nurodė, kad medicininei veiklai vykdyti buvo būtina įrengti ne mažiau kaip 24 savarankiškas patalpas, perstatyti sienų konstrukcijas, t. y. koreguoti pastato konstruktyvą. Teismas vadovavosi trečiojo asmens paaiškinimais, kad atsakovui pasiūlė sprendimą, kaip įrengti 24 savarankiškas patalpas nekeičiant pastato konstrukcijų, tačiau atsakovas pasiūlymo nepriėmė, konstrukcinės dalies pakeitimo neužsakė. Ieškovas nevykdė ir negalėjo pradėti griovimo kapitalinių nešančių sienų darbų, suformuoti reikiamas angas koridoriams išplanavimui, bei pakoreguoti pastato konstruktyvo. Ieškovas nebuvo atsakingas už techninės dalies, kuriai priskirtina konstrukcinė dalis, rengimą ir derinimą. Teismas pabrėžė, kad atsakovas negali remtis savo neveikimu tariamam neteisėtam ieškovo neveikimui įrodyti. Atsakovui nesuderinus projekto įgyvendinimui būtinos dokumentacijos, nesumokėjus reikšmingos dalies avanso, ieškovas negalėjo faktiškai pritaikyti patalpų medicininės paskirties paslaugoms teikti dėl atsakovo neveikimo. Ieškovas pagrįstai savo sąskaita neatliko darbų, kuriuos turėjo finansuoti atsakovas. Kaltoji šalis neįgyja teisės reikalauti nuostolių ar netesybų atlyginimo, o turi pareigą pati atlyginti nuostolius ar netesybas, todėl atsakovo priešieškinį teismas pripažino nepagrįstu ir atmetė. Įvertinęs tai, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 60 500 Lt avansą, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 194 226,66 Lt netesybų. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ nebuvo sutarties, iš kurios pirmajam atsakovui keliami reikalavimai, dalyviu, todėl sprendė apie atsakovų solidariosios prievolės nebuvimą.

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. papildomu sprendimu tenkino atsakovo UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ prašymą – priteisė jam iš ieškovo 5 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog atsakovas UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ buvo pareiškęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; atstovavimo sutartis patvirtina, kad atsakovui atstovauti buvo pavesta advokatui Mindaugui Kukaičiui; atstovavimo išlaidas patvirtinantys dokumentai rodo, kad atsakovas patyrė 6 600 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas sprendė tik dėl prašomos priteisti 5 600 Lt atstovavimo išlaidų sumos pagrįstumo. Įvertinęs parengtus procesinius dokumentus, dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką, prašomą priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydį, vadovaudamasis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų 8.2., 8.3., 8.18 punktais, teismas padarė išvadą, kad atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl jas priteisė.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti ir taikyti atsakovams solidariąją atsakomybę, priteisiant 194 226,66 Lt nuostolių, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas – 4 885 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 11 488 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo atveju neatsiranda atsakovų solidarioji atsakomybė. Abu atsakovai ikisutartiniuose santykiuose faktiškai dalyvavo kaip vienas ir bendrą interesą turintis ūkio subjektas, todėl patalpų notarinė pirkimo–pardavimo sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais nebuvo sudaryta dėl abiejų atsakovų kaltės. Teismas neatsižvelgė į ikisutartinės atsakomybės instituto specifiškumą ir nevertino ieškovo ir abiejų atsakovų ikisutartinių santykių turinio, ikisutartinės atsakomybės prigimties ir jai taikytino teisinio režimo. Solidarioji atsakovų pareiga atlyginti patirtą žalą gali kilti ir iš skirtingų atsakomybės rūšių (sutartinė ir deliktinė atsakomybė).

142. Atsakovų atsakomybė yra solidarioji, kadangi atsakovai savo bendrais neteisėtais veiksmais padarė žalos ieškovui. Tais atvejais, kai trečiajam asmeniui žalos padaroma juridinio asmens dalyvio ir jo kontroliuojamo juridinio asmens neteisėtais veiksmais, šie asmenys už trečiajam asmeniui padarytą žalą atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2006). Europos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama, kad už dukterinės bendrovės neteisėtus veiksmus atsiranda solidarioji atsakomybė patronuojančiajai bendrovei, kai ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo veiksmų komercinėje veikloje, o iš esmės vykdo patronuojančios bendrovės nurodymus (Europos Teisingumo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimas byloje C-508/2011, Eni SpA v. Europos Komisija).

153. Užsienio šalių teismų praktikoje pripažįstama „įmonių grupės“ doktrina, kuri suteikia galimybę išplėsti sutarties galiojimą ne sutarties šalies atžvilgiu, kai toks asmuo nėra de jure sutarties šalis, tačiau jis yra tos pačios sutartį pasirašiusios įmonių grupės narys. Asmuo kuris nėra de jure sutarties šalis prisiima iš šios sutarties kylančias pareigas, kai pasirašantis sutartį asmuo yra tiesiogiai susijęs su įmonių grupe ir kontroliuoja asmenį, kuris yra pasirašęs sutartį. Taip pat turi būti nustatomas ir subjektyvus elementas – sutarties nepasirašęs asmuo turi būti įtrauktas į derybas ar sutarties sudarymą ar sutarties nutraukimą (ICC 4131/1982 Dow Chemical France et al v. ISOVER Saint Cobain(1983)). Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek objektyvus, tiek subjektyvus elementai šios „įmonių grupės“ doktrinos taikymui. Nors atsakovas UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ de jure nėra sutarties šalimi, tačiau de facto yra šios sutarties šalimi, derėjosi dėl netesybų dydžio ir šis jam buvo priimtinas, todėl atsakovas UAB „Karoliniškių šeimos klinika“, kaip lygiavertis ikisutartinių santykių dalyvis, kartu su atsakovu UAB „Bendras tikslas“ privalo ieškovui sumokėti 194 226,66 Lt netesybas.

16Atsakovas UAB „Bendras tikslas“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; priimti naujus įrodymus apie įmonės turėtą galimybę sumokėti likusią avanso dalį, kurių pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl netesybų priteisimo teismas privalėjo tenkinti tiesiogiai tik CK 6.165 straipsnio pagrindu. Tai reiškia, kad teismas, priteisdamas ieškovui netesybas, privalėjo nustatyti, kad atsakovas nepagrįstai vengė arba nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl nepagrįstai patenkino ieškovo ieškinį.

182. Pagrindinės sutarties sudarymo dienai daikto, kurį ketino įsigyti atsakovas, nebuvo, kas įrodo, jog pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta sulygtu terminu. Pagrindinės sutarties sudarymo terminas yra viena iš esminių preliminariosios sutarties sąlygų, nes jam pasibaigus pasibaigia šalių įsipareigojimai sudaryti pagrindinę sutartį. Kadangi pagrindinės sutarties sudarymo dieną ieškovas neturėjo daikto, kurį ketino pirkti atsakovas, tai atsakovui negali atsirasti pareiga mokėti netesybas.

193. Teismas nepagrįstai avanso nesumokėjimą laiko esminiu pagrindinės sutarties nesudarymo veiksniu. Teisės doktrina sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nei teismas, nei ieškovas neturi teisinio pagrindo apeliuoti į mokėjimus pagal preliminariąją sutartį, kaip pagrindą nutraukti sutartinius santykius ar jų savalaikiai nevykdyti. Teismas privalėjo konstatuoti, kad tuo metu, kai ieškovas aiškiai deklaravo, jog jis neatlieka konstrukcinių sienų pakeitimų, atsakovui tapo akivaizdu, jog yra pagrįstas pagrindas suabejoti ieškovo galimybe parengti turtą pardavimui taip, kad jis atitiktų atsakovo sąlygas jį įsigyti ir juo labiau tai padaryti iki pagrindinės sutarties sudarymo 2011 m. spalio 30 d. momento, todėl atsakovo atsisakymas mokėti likusią avanso dalį yra logiškas ir pagrįstas.

204. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas nebuvo pasirengęs sumokėti likusią avanso dalį. Teismas turėjo įsitikinti, kad ieškovas neketino perstatyti sienų, kas įrodo, jog ieškovas negalėjo parduoti patalpų tokių, kokias turėjo ir būtų įsigijęs atsakovas. Vadinasi, avansų mokėjimai nesudaro pagrindo juos sureikšminti ir dėl to atsakovą pripažinti kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas buvo pajėgus sumokėti visą avansą.

215. Teismas, spręsdamas pagrindinės sutarties nesudarymo ir atsakovo avanso nemokėjimo motyvus, privalėjo įvertinti šiuos faktus ir tikruosius šalių ketinimus: atsakovas niekada neketino ir neįsipareigojo pirkti iš ieškovo administracinės paskirties patalpų; atsakovas neketino pirkti medicinos klinikos veiklai vykdyti nepritaikytas, neįrengtas ir tinkamai neįregistruotas bei nepriduotas su 100% baigtumu gydymo paskirties patalpų; atsakovas neketino pats nei perstatyti kapitalinių namo sienų, nei jas griauti; atsakovas buvo tik būsimas pirkėjas, jeigu pirkimo–pardavimo dieną ieškovas turės pastatytą ir įrengtą turtą; šalys visus tarpusavio santykius derino raštu, todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo patikėti tik atnaujinus bylos nagrinėjimą trečiojo asmens išsakyta versija – jog projektuotojas siūlė projektą, kuris nereikalavo griauti sienų, bet atsakovas su juo nesutiko.

226. Atsakovas nėra profesionalus statytojas, kuris privalėtų žinoti kiek ir kokių projektų reikia, kad patalpos galėtų būti parduotos tokios, kokių reikia atsakovui. Atsakovas suderino būsimų patalpų išdėstymą (planiruotę) ir sąžiningai buvo tikras, kad ieškovas, kaip projekto užsakovas, statytojas ir būsimasis pardavėjas užsakys pas architektus ir projektuotojus visas projekto dalis ir pagal jas pastatys patalpas, kurias įsigys atsakovas. Ieškovas 2011 m. rugsėjo 15 d. pateikė projektinę dokumentaciją. Neturėdamas specialiųjų žinių toje srityje, atsakovas nedelsdamas kreipėmės į atestuotą statybos specialistą UAB „SPKT“, kuris patikrinęs pateiktą projektą pateikė išvadą, jog patalpos įrengtos pagal pirminį planą nėra tinkamos pirkėjo medicininei veiklai vykdyti ir neatitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų. Nei vienas iš išvadoje nurodytų dvylikos punktų nebuvo savalaikiai ir tinkamai įvykdytas, todėl akivaizdu, jog atsakovas sąmoningai, pagrįstai ir teisėtai atsisakė mokėti likusią avanso dalį, todėl atsakovas negali būti pripažintas kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir netesybos negali būti priteistos iš atsakovo.

237. Teismas netinkamai konstatavo, jos konstruktyvo pakeitimo ieškovas neprivalėjo atlikti. Projektas kaip bendra visuma turėjo būti suderintas iki 2011 m. liepos 1 d. ir nukreiptas vykdymui, o ne tik statybos leidimui gauti. Atestuotas statybos specialistas UAB „SPKT“ savo išvadoje konstatavo, jog konstruktyvo pakeitimas yra kapitalinio remonto dalis. Atsakovas neužsakė ir neįsipareigojo tokius darbus atlikti pats ir neįsipareigojo juos finansuoti.

248. Ieškovas neatliko kapitalinių nešančių sienų griovimo darbų, nesuformavo reikiamų angų koridoriniam išplanavimui pagal suderintą atsakovo išplanavimą; neįrengė pertvarų ir nepastatė reikiamo 24 patalpų kiekio, kaip buvo numatyta ir suderinta su Vilniaus visuomenės sveikatos centru (neįvykdytas patalpų išdėstymas). Ieškovas, neįrengęs reikiamos kvadratūros ir kiekio patalpų pagal eksplikaciją, negalėjo atlikti kadastrinių matavimų ir tinkamai, kaip numatyta projekte Nr. 1 ir sutarties 1.6, 1.7, 1.8 ir 1.9 punktuose bei suderintame išplanavime su atsakovu, patvirtinti, kad tinkamai pastatytos ir įrengtos klinikai skirtos patalpos, pagal suderintą Vilniaus visuomenės sveikatos centro pažymą, kurios ateityje atlikus techninį projektą ir interjero projekto sprendimus gali būti pritaikytos atsakovo vykdomai veiklai. Todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovui beliko pasirinkti vieną iš ieškovo/projektuotojo siūlomų patalpų įrengimo interjero variantų ir jį būtų ieškovas įvykdęs.

259. Ieškovui neatlikus pagrindinių statybos darbų – nepastačius sulygtų 24 patalpų ir jų faktiškai nepritaikius medicininės paskirties paslaugoms teikti, atsakovas neprivalėjo įsigyti kitokių patalpų ir turėjo pagrindą nemokėti avanso. Ieškovo neatlikti darbai yra ieškovo kaltė, todėl ieškovas privalo grąžinti atsakovui 60 500 Lt sumokėtą avansą ir sumokėti 200 000 Lt baudą.

26Atsakovas UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo – tenkinti. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo šiuos argumentus:

271. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovams kyla solidarioji atsakomybė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Ieškovas nei vienos iš šių sąlygų neįrodė, todėl atsakovo UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ solidarioji atsakomybė negali atsirasti.

282. UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ su ieškovu niekada nevedė ikisutartinių derybų dėl patalpų įsigijimo UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ vardu; nesudarė jokių sutarčių su ieškovu; neketino pirkti patalpų; nenutraukė ikisutartinių santykių ir negali būti atsakinga už neįvykusį pirkimo–pardavimo sandorį; kaip UAB „Bendras tikslas“ akcininkė nėra priėmusi sprendimų, kurie įtakotų UAB „Bendras tikslas“ ir UAB „Solo House“ pagrindinės sutarties nepasirašymą; UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ turėjo vienintelį tikslą išsinuomoti pilnai įrengtas, priduotas valstybinei inspekcijai ir turinčias higienos pasą medicininės paskirties patalpas, o kadangi tokių patalpų ieškovas neturėjo ir jų atsakovas UAB „Bendras tikslas“ įsigyti negalėjo, tai UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ netapo nuomininku.

293. UAB „Bendras tikslas“ ir UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ yra savarankiški juridiniai asmenys su ribota atsakomybe, todėl jie atsako tik už savo asmeniškai prisiimtas prievoles. Ieškovo ieškinys atsakovams dėl solidarios atsakomybės yra nepagrįstas.

304. Ieškovas neįrodė ir nepagrindė UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ atsakomybės už jo nuostolius. Susitarimas dėl netesybų atlyginimo privalo būti rašytinis ir jis turi atspindėti šalių valią. UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ neprisiėmė įsipareigojimų dėl sutartinių netesybų, todėl teisinė galimybė skaičiuoti netesybas UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ negali atsirasti. Tarp UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ įmonės veiksmų ir ieškovo tariamų nuostolių nėra priežastinio ryšio.

315. Ieškovui neatlikus pagrindinių statybos darbų – nepastačius sulygtų 24 patalpų ir jų faktiškai nepritaikius medicininės paskirties paslaugoms teikti, atsakovas UAB „Bendras tikslas“ neprivalėjo įsigyti kitokių patalpų ir turėjo pagrindą nemokėti avanso. Minėti ieškovo neatlikti darbai yra tiesioginė ieškovo kaltė. Ieškovas nepagrįstai už gautą avansą neatliko darbų – nepastatė sulygtų 24 patalpų ir jų neįteisino Nekilnojamojo turto registre ir faktiškai nepritaikė medicininės paskirties paslaugoms teikti. Todėl kaltoji šalis (šiuo atveju ieškovas), sužlugdęs trijų įmonių plėtrą, neįgyja teisės reikalauti nuostolių ar netesybų atlyginimo, o turi pareigą pati atlyginti nuostolius ar netesybas.

32Ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

331. Teismas tinkamai aiškino sutarties turinį ir identifikavo šalių sutartimi prisiimtas pareigas, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, jog teismas neatskleidė šalių ginčo esmės, šalių valios ir veiksmų motyvų.

342. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nebuvo atsakingas už techninės dalies, kuriai priskirta konstrukcinė dalis, rengimą ir derinimą. Sutarties prieduose Nr. 2 ir Nr. 4 buvo aiškiai aptartas patalpų esamas išplanavimas ir būsima dalinė apdaila. Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kokio išplanavimo ir kokios apdailos patalpas atsakovas įsigis iš ieškovo už sutartyje nurodytą kainą. Sutartyje nebuvo numatyta ieškovo pareiga savo sąskaita atlikti patalpų konstrukcinius pertvarkymus pagal atsakovo pageidavimus, todėl neteisingas atsakovo teiginys, kad nei vienas sutarties punktas ir nei vienas sutarties priedas nenurodo, kad pirkėjas pirks tokias patalpas, kurios buvo preliminariosios sutarties sudarymo dieną be jokių konstrukcinių pertvarkymų.

353. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtas pareigas. Trišalės sutarties pagrindu buvo užsakytas projektas ir suderintas su atsakovais bei atitinkamomis institucijomis. Projekto pagrindu ieškovas gavo papildomą statybos leidimą Nr. 629/11-1536, suteikiantį teisę pritaikyti patalpas atsakovų poreikiams. Taigi buvo tinkamai įvykdyta sutarties 1.7 punkto nuostata. Suderinus projektą su Vilniaus visuomenės sveikatos centru, buvo akivaizdu, kad yra visi pagrindai pakeisti patalpų paskirtį į gydymo.

364. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutartį, nesuderinęs projekto įgyvendinimui būtinos dokumentacijos, nesumokėjęs reikšmingos avanso dalies. Nors sutarties 1.9 punktu atsakovas prisiėmė įsipareigojimą sumokėti ieškovui 194 226,99 Lt avanso dalį, ieškovui pakeitus patalpų paskirtį į medicininę, atsakovas šios pareigos neįvykdė. Be to, laiku nepasirinko projekto (interjero) įgyvendinimo varianto. Atsakovo teiginiai, kad teismas neturi teisinio pagrindo laikyti atsakovą kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nes ieškovas neturėjo pastatęs patalpų, kurias ketino pirkti atsakovas, yra nepagrįsti.

375. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariąja sutartimi nustatyto avanso mokėjimą.

386. Siekdami pagrįsti aplinkybę, kad UAB „Bendras tikslas“ buvo pasiruošęs sumokėti ieškovui sutartyje sulygtą avansą, atsakovai pateikė jų sudarytą paskolos sutartį Nr. 2011/06-01, nors ją galėjo ir privalėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsakovo pateikta paskolos sutartis tik įrodo, kad UAB „Bendras tikslas“ neturėjo finansinės galimybės įsigyti patalpų savarankiškai. Atsakovo pateiktas AB DnB NORD banko pranešimas taip pat negali būti pripažįstamas tinkamu atsakovo pajėgumą mokėti avansą patvirtinančiu įrodymu. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nebuvo pajėgus sumokėti avansą pagal sutartį.

39Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. papildomą sprendimą panaikinti; kitu atveju atsakovui UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 2 000 Lt. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

401. Priimdamas papildomą sprendimą teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindų taikyti CPK 93 straipsnio 1 dalį, kadangi nėra galutinio atsakovo UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ naudai priimto sprendimo. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti papildomą sprendimą ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų.

412. Pažeisdamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, teismas priteisė atsakovui neprotingai dideles bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką. Ne visos faktiškai šalių įmokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų griaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje atsakovo atstovas paruošė nesudėtingą, mažos apimties atsiliepimą į ieškinį (vos du lapai) bei dubliką, kuriame iš esmės atkartojo atsiliepimo į ieškinį motyvus. Tiek atsakovo atsiliepimui į ieškinį, tiek dublikui paruošti nebuvo reikalingos didelės advokato darbo laiko sąnaudos, nes jame nebuvo keliami nauji teisės klausimai, nereikėjo specialiųjų žinių, todėl paruošti atsiliepimą į ieškinį bei dubliką nereikėjo ilgo pasiruošimo, todėl atsakovui priteistos 5 600 Lt atstovavimo išlaidos turėtu būti mažinamos iki

422 000 Lt.

43Atsakovai su ieškovo apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. papildomo sprendimo nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškinys atsakovui UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ buvo atmestas, todėl teismas pagrįstai papildomu sprendimu priteisė jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, o ieškovo argumentai dėl per didelių bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti, kadangi jis savo advokatui už atstovavimą šioje byloje sumokėjo 15 744 Lt. Be to, atsakovo atstovavimo išlaidas patvirtinantys dokumentai įrodo, kad jis patyrė 6 600 Lt išlaidų, tačiau prašė priteisti 5 600 Lt išlaidų. Atsižvelgdamas į parengtus procesinius dokumentus, dalyvavimo posėdžiuose laiką, prašomą priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydį bei Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, teismas pagrįstai sprendė, jog šios išlaidos nėra per didelės.

44IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45Dėl naujų įrodymų priėmimo

46Apeliantas UAB „Bendras tikslas“ prašo priimti naujus įrodymus apie įmonės turėtą galimybę sumokėti likusią avanso dalį, nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo tik po teismo sprendimo, nes teismas nesiūlė atsakovui įrodinėti likusios avanso dalies sumokėjimo galimybės ir neišaiškino, kad ši aplinkybė teismui bus reikšminga priimant sprendimą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Įvertinant tai, jog atsakovo atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį teismas motyvavo ir atsakovo lėšų įsigyti turtą nepakankamumu, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas priimti atsakovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo turėtą galimybę sumokėti likusią avanso dalį (5 t., 187-188, 189 b. l.).

47Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

48Byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 8 d. ieškovas (pardavėjas) ir atsakovas UAB „Bendras tikslas“ (pirkėjas) pasirašė preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – preliminarioji sutartis arba sutartis) (1 t. 23-30 b. l.), pagal kurią pardavėjas įsipareigojo pasitelkęs kitus asmenis pastatyti ir parduoti, o pirkėjas už sutarties 3.1 punkte nurodytą kainą nupirkti ir tam tikslui notarine forma sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., 23-30, 31-68 b. l.). Sutarties 1.6 punktu pardavėjas užtikrino, kad patalpos pilnai atitiks pirkėjo patalpose numatomai vykdyti veiklai – medicininių paslaugų teikimui – keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose; patalpų atitikimas medicininės paskirties keliamiems reikalavimams yra esminė šios sutarties sąlyga. Nurodyto sutarties punkto vykdymui – patalpų atitikimui medicininių paslaugų teikimo veiklai – šalys įsipareigojo sudaryti trišalę sutartį su projektuotoju, kuris parengs patalpų vidaus įrengimo ir pritaikymo pirkėjo vykdomai veiklai projektą (sutarties 1.7 p.). Sutarties 1.8 punktu pardavėjas įsipareigojo projektuotojo jam pateiktą patalpų projektą savo lėšomis ir pastangomis suderinti su atsakingomis institucijomis, iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. patalpų paskirtį pakeisti į medicininės paskirties ir informuoti apie tai pirkėją, o iki 2011 m. spalio 15 d. atlikti vidaus apdailos darbus, įrengti kondicionavimo ir kitas projekte aptartas sistemas (sutarties 1.9 p.). Ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo G. K. projektavimo firma „Suti“ (projektuotojas) 2011 m. birželio 8 d. sudarė trišalę projektavimo darbų sutartį, kuria projektuotojas įsipareigojo pagal šalių techninę užduotį parengti 356,81 m2 Šeimos klinikos techninį projektą, atlikti projektavimo darbus, kad būtų pakeista projektuojamų patalpų paskirtis į medicininę (1 t., 70-74 b. l.). 2011 m. liepos 27 d. pažyma Vilniaus visuomenės sveikatos centras patvirtino, jog techninis projektas atitinka visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimus (1 t., 188-189 b. l.). Ieškovas 2011 m. rugsėjo 1 d. raštu informavo atsakovą, kad įvykdė sutarties 1.8 punkte numatytą įsipareigojimą – savo lėšomis pakeitė patalpų paskirtį į medicininės paskirties, patalpas kaip turtinį vienetą įregistravo Nekilnojamojo turto registre ir pareikalavo atsakovo sumokėti likusią avanso dalį (1 t., 191 b. l.). Nekilnojamojo turto registre nebaigtoms statyti negyvenamosioms patalpoms įregistruota gydymo paskirtis (3 t., 22 b. l.). Atsakovas 2011 m. rugsėjo 1 d. raštu pareikalavo ieškovo pateikti visų dokumentų, įrodančių tinkamą sutarties vykdymą, patvirtintas kopijas – projektą, protokolus ar suderinimų aktus; prašė paaiškinti, kodėl yra išduotas papildomas statybos leidimas Nr. 629/11-1536, kai prie sutarties buvo pridėtas tik statybos leidimas Nr. NS/141/11-0185. Ieškovui 2011 m. rugsėjo 15 d. pateikus atsakovui projektinę dokumentaciją, atsakovas kreipėsi į atestuotą statybos specialistą UAB „SPKT“, kuris, patikrinęs projektą, pateikė išvadą, jog projektas nebuvo papildytas esminiais projekto pakeitimais, be kurių įvykdymo patalpos negalėjo būti pritaikytos medicininei veiklai, t. y. konstrukcijų dalimi, šildymo dalimi, vandentiekio nuotekų dalimi, gaisrine signalizacija, apsaugine signalizacija, procesų valdymu ir automatizacija, elektroninių ryšių dalimi; kad yra būtina parengti keičiamų patalpų išdėstymo konstrukcinių sprendinių projekto korektūrą, kuri turi būti suderinta su statinio projekto vadovu ir projekto konstrukcinės dalies vadovu; atlikti projekto korektūros ekspertizę ir kt. (2 t., 152-154 b. l.). Iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino šalys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, tačiau iki pat 2012 m. sausio mėnesio vedė derybas dėl patalpų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.

49Dėl šalies, kaltos dėl pagrindinės sutarties nesudarymo

50Tarp preliminariosios sutarties šalių kilo ginčas dėl kurios iš jų kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovas įrodinėja, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nepagrįsto vengimo ją sudaryti; atsakovas teigia, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl to, kad ieškovas nepastatė patalpų, kurios atitiktų atsakovo interesus ir kurias pagal preliminariąją sutartį ieškovas įsipareigojo pastatyti, o atsakovas įsipareigojo pirkti.

51CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d.). Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str. 4 d.). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu sudaryti pagrindinę sutartį atsisakyta nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

52Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo netesybas, o atsakovas priešieškiniu prašo grąžinti jo pagal sutartį sumokėtą avansą ir priteisti netesybas. Ieškinio ar priešieškinio tenkinimui būtina nustatyti dėl kurios šalies kaltės nebuvo pasiektas preliminariosios sutarties tikslas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Sprendžiant šį klausimą, svarbu tinkamai nustatyti šalių įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį apimtį bei šalių ketinimus ir tikslus sudarant preliminariąją sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įvykdė visus preliminariojoje sutartyje numatytus įsipareigojimus, todėl negali būti laikomas pažeidusiu sutartį ir padarė išvadą, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino šalių veiksmus preliminariosios sutarties vykdymo metu, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties buvimo.

53Byloje nustatyta, kad derybas dėl patalpų pardavimo ieškovas pirmiausia pradėjo su UAB „Karoliniškių šeimos klinika“, kurių metu UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ pateikė techninę užduotį klinikos projektavimui bei preliminarų patalpų planą (3 t., 102, 103 b. l.). UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ atsisakius tolimesnių derybų, jas su ieškovu tęsė atsakovas UAB „Bendras tikslas“ ir preliminariąją sutartį sudarė remdamasis preliminariu patalpų išplanavimu, tenkinančiu atsakovo poreikius (3 t., 103 b. l.). Preliminariojoje sutartyje buvo įtvirtintos šios pagrindinės sutarties sudarymo prielaidos: pirma, ieškovas valdo nuosavybės teise žemės sklypą bei turi statybos leidimą sklype statyti statinį su administracinėmis patalpomis pirmajame aukšte ir poilsio patalpomis kituose aukštuose; antra, remiantis pirkėjo prašymu ir pardavėjo pateikta orientacine planiruote, bei pagal pardavėjo pateiktą pirminį pasiūlymą, pirkėjas ketina pirkti dalį administracinių patalpų, kurios būtų pritaikytos pirkėjo veiklos sričiai. Taigi jau sutarties sudarymo metu ieškovas žinojo, kad atsakovo poreikių tenkinimui reikalinga, jog patalpose būtų įrengtos mažiausiai 24 atskiros patalpos gydymo kabinetams (pagal orientacine planiruotę). Aplinkybė, kad sutarties sudarymo metu atsakovo ketinamų įsigyti patalpų išplanavimas buvo toks, koks numatytas sutarties priede Nr. 2, nepatvirtina fakto, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė būtent dėl tokio patalpų išplanavimo. Paties ieškovo pateikta patalpų orientacinė planiruotė ir sutarties 1.7 punktas patvirtina, kad atsakovas neketino įsigyti patalpų su esamu išplanavimu (2 t., 106 b. l.). Sutarties 1.6 punktu pardavėjas užtikrino, kad patalpos atitiks pirkėjo patalpose numatomai vykdyti veiklai – medicininių paslaugų teikimui – keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Šiame sutarties punkte aiškiai įtvirtinta, jog patalpų atitikimas medicininės paskirties patalpoms keliamiems reikalavimams yra esminė šios sutarties sąlyga. Sutarties 1.7 punktu šalys susitarė 1.6 punkte numatytų pardavėjo įsipareigojimų įvykdymui sudaryti trišalę sutartį su pardavėjo pasiūlytu ir pirkėjo pasirinktu projektuotoju, kuris parengs patalpų vidaus įrengimo ir pritaikymo pirkėjo vykdomai veiklai projektą. Trišalėje sutartyje šalys nurodys, kad projekto užsakovu yra pardavėjas, projekto parengimą įsipareigoja apmokėti ir jį su projektuotoju suderinti pats pirkėjas. Šalys įsipareigojo bendradarbiauti tarpusavyje bei su projektuotoju, ir užtikrinti, kad iki 2011 m. liepos 1 d. projektas bus pilnai parengtas ir pateiktas šalims. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįsti ieškovo argumentai, kad šalys susitarė dėl tokio patalpų išplanavimo, koks numatytas sutarties priede Nr. 2.

54Preliminariosios sutarties 5.4 punkte šalys numatė pagrindinės sutarties sudarymo ir patalpų pardavimo pirkėjui terminą – iki 2011 m. spalio 30 d. Iki šio termino ieškovas privalėjo paruošti tokias patalpas, kurios pilnai atitiks pirkėjo patalpose planuojamai vykdyti veiklai (sutarties 1.6 p.); projektuotojo parengtą patalpų projektą savo lėšomis ir pastangomis suderinti su atsakingomis institucijomis, patalpų paskirtį pakeisti į medicininės paskirties ir informuoti apie tai pirkėją; patalpų paskirties pakeitimą pardavėjas įsipareigojo atlikti iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. (sutarties 1.8 p.); pakeitus parduodamų patalpų paskirtį į medicininę ir pateikus pirkėjui tai patvirtinančius dokumentus, pardavėjas įsipareigojo pagal šalių ir projektuotojo suderintą projektą pirkėjo lėšomis iki 2011 m. spalio 15 d. patalpose atlikti vidaus apdailos darbus, įrengti kondicionavimo ir kitas projekte detaliai aptartas sistemas (sutarties 1.9 p.). Ieškovas teigia, kad visus preliminariojoje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus jis įvykdė – savo lėšomis pakeitė patalpų paskirtį į medicininės paskirties bei patalpas, kaip turtinį vienetą, įregistravo Nekilnojamojo turto registre ir 2011 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į atsakovą, ragindamas pastarąjį pagal sutarties 4.1.2 punktą sumokėti likusią avanso dalį (1 t., 191 b. l.). Ieškovas nurodo, kad sutarties 1.9 punkte numatyti vidaus apdailos darbai neatlikti dėl atsakovo nepagrįsto vengimo vykdyti sutarties 4.1.2 punkte numatytą pareigą sumokėti ieškovui likusią avanso dalį – 194 226,66 Lt. Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytais ieškovo nurodytus faktus, kad buvo gauta Visuomenės sveikatos centro pažyma, patvirtinanti techninio projekto atitikimą visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams (1 t., 188 b. l.); kad patalpų paskirtis Nekilnojamojo turto registre pakeista į medicininės paskirties patalpas, tačiau vien formalus patalpų paskirties pakeitimas Registrų centre nepatvirtina fakto, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pritaikyti patalpas atsakovo patalpose ketinamai vykdyti veiklai (3 t., 22-23 b. l.). Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad sutarties 1.9 punkte numatytų įsipareigojimų ieškovas neįvykdė dėl to, jog atsakovas nesumokėjo avanso ir net kelis kartus raginamas nepasirinko patalpų interjero įgyvendinimo varianto. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo pagrindą sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą, kadangi jam kilo pagrįstų įtarimų dėl ieškovo atliktų veiksmų tinkamumo ir galimybės ateityje įsigyti jo interesus, teisės aktų reikalavimus ir statybos dokumentus atitinkančias medicininės paskirties patalpas.

55Atkreiptinas dėmesys, kad patalpų paskirties pakeitimas privalėjo būti atliktas ne formaliai, tokios patalpos turėjo būti realiai pritaikytos medicininei veiklai jose vykdyti. Nors atsakovas ir projektuotas 2011 m. birželio 22 d. (3 t., 119 b. l.) suderino patalpų išplanavimą, ieškovo užsakytų kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas buvęs patalpų išplanavimas, be to, Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog gydymo paskirties patalpų baigtumas yra 91 procentas (3 t. 22 b. l.). Atsakovas pagrįstai nurodo, kad patalpos nebuvo pritaikytos medicininei veiklai vykdyti, po sutarties sudarymo patalpose nebuvo atliekami rangos darbai, kuriais patalpos faktiškai būtų pritaikomos medicininių paslaugų teikimui, patalpų išplanavimas liko toks pats, koks buvo preliminariosios sutarties sudarymo dieną. Taigi patalpų paskirtis buvo pakeista tik formaliai, nekeičiant patalpų išplanavimo, registre neįregistruojant naujo patalpų plano ir ieškovui neatliekant statybos darbų, susijusių su patalpų pritaikymu pagal atsakovo pageidavimus.

56Tai, kad atsakovas nesumokėjo numatytos avanso dalies tik patvirtina, jog jis elgėsi atidžiai ir rūpestingai bei norėjo įsitikinti techninio projekto tinkamumu, galimybe jame numatytus darbus atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Dėl šių priežasčių nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovo avanso dalies nesumokėjimas lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą. Atsakovas, 2011 m. rugsėjo 15 d. gavęs iš ieškovo projektinę dokumentaciją, turėdamas abejonių dėl ieškovo įsipareigojimų tinkamo vykdymo, kreipėsi į atestuotą statybos specialistą UAB „SPKT“, kurio 2011 m. lapkričio 10 d. išvadoje nurodyta, jog patalpos pagal pirminį planą nėra tinkamos pirkėjo medicininei veiklai vykdyti, neatitinka pirkėjo nustatytų ir suderintų projektinių sprendimų ir negali būti be patalpų konstrukcinių pakeitimų naudojamos pirkėjo medicininei veiklai ar veiklos koncepcijai; patalpos įrengtos pagal pirminį planą, neatitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų; patalpose reikėtų keisti išplanavimą ir įrangos, inžinerinių tinklų įrengimą pagal pirkėjo projektavimo užduotį, kad jos atitiktų visuomenės sveikatos saugos teisės reikalavimus; įrengti patalpas pagal naująjį projektą galima jį papildžius konstrukcijų dalimi, kurioje būtų reikalingi sprendimai įrengti angas esamose sienose, reikalingų medžiagų specifikacija; šildymo dalimi; vandentiekio nuotekų dalimi; elektrotechnine dalimi; gaisrine signalizacija; apsaugine signalizacija; procesų valdymu ir automatizacija; elektroninių ryšių dalimi (2 t., 151-154 b. l.). Pats ieškovas sutiko su kai kuriais specialisto išvadoje nurodytais teiginiais, t. y., kad iki galimybės sudaryti pagrindinę sutartį yra būtina atlikti keičiamų patalpų išdėstymo konstrukcinių sprendimų projekto korektūrą, papildant ją konstrukcine ir architektūrine dalimis, ir suderinant su statinio projekto vadovu ir projekto konstrukcinės dalies vadovu, atlikti projekto korektūros ekspertizę; pertvarkyti patalpas ir inžinerines komunikacijas; atlikti vidaus patalpų apdailos darbus ir kt. (7 klausimas, 2 dalis, 2 t.,154 b. l.). Tai patvirtina, jog iki pagrindinės sutarties sudarymo termino ieškovas neturėjo patalpų, kurias buvo įsipareigojęs parduoti atsakovui pagal preliminariąją sutartį, t. y. patalpų, atitinkančių atsakovo poreikius ir pritaikytų medicininei veiklai vykdyti, todėl ieškovo reikalavimas ir argumentai, kad patalpų statybos darbai buvo neatlikti tik todėl, kad atsakovas nepasirinko patalpų interjero varianto, yra nepagrįsti. Pagal trišalę sutartį buvo atliktas techninis patalpų projektas, patalpų išplanavimą atsakovas su projektuotoju suderino jau 2011 m. birželio 22 d. Taigi jau tuomet ieškovui buvo žinoma, kad pagal tokį projektą turės būti griaunamos esamos sienų konstrukcijos, o tokių darbų atlikimui projektas turi būti papildytas konstrukcijų dalimi. Nesant konstrukcinių pakeitimų ir įrodymų apie galimybę tokius pakeitimus atlikti, ieškovo kreipimasis į atsakovą dėl interjero variantų pasirinkimo negali būti laikomas sąžiningu ir pateiktas laiku, kadangi toks siūlymas negalėjo būti praktiškai įgyvendintas.

57Preliminariosios sutarties šalys ir projektuotojas 2011 m. birželio 8 d. sudarė projektavimo darbų sutartį dėl šeimos klinikos vidaus išplanavimo–interjero techninio projekto. Šio projekto užsakovu buvo ieškovas, o mokėtoju – atsakovas (1 t., 70-74, 75, 76-77 b. l.). Ieškovas, kaip projekto užsakovas, statytojas profesionalas privalėjo numatyti, jog projekto įgyvendinimui turi būti nustatyti ir konstruktyviniai sprendimai; privalėjo koordinuoti projekto rengimą derinant visų sutarties šalių veiksmus. Sutartyje numatyta, kad projektavimo darbus projektuotojas atlieka iki 2011 m. liepos 1 d. ir iki šios datos pateikia šalims projektą, tačiau pilnai parengtas projektas atsakovui nebuvo pateiktas laiku. Atsakovo argumentus, kad pilnai parengtas projektas šalims pateiktas tik 2011 m. lapkričio 25 d., patvirtina šią dieną vykęs šalių susirinkimas, kurio metu projektuotojas pateikė šeimos klinikos techninį projektą, kuris nebuvo patvirtintas šalių parašais ( 2 t., 217-220 b. l.; 3 t., 122-125 b. l.). Susirinkimo metu ieškovo atstovas nurodė, jog sutinka patvirtinti projektą su išlyga, kad turi būti parengtas konstruktyvų projektas. Susirinkime buvo nutarta, kad projektą parašais šalys turi patvirtinti po projekto konstrukcinės dalies parengimo ir atlikti pateikto projekto ekspertizę. Taigi ieškovas, būdamas pastato savininkas, projekto užsakovas ir statytojas, nepatvirtino, kad projektuotojo parengtas projektas yra tinkamas įgyvendinimui. Šio susirinkimo metu projektuotojas nurodė, jog užsakovas buvo informuotas, kad bus reikalingas konstruktyvų projektas. Susitikime šalys sprendė dėl darbų, kuriuos reikia atlikti, kad patalpos būtų pritaikytos klinikos veiklai, o tai reiškia, kad net ir 2011 m. lapkričio mėnesį patalpų projektas negalėjo būti praktiškai įgyvendintas. Ieškovo 2011 m. lapkričio 14 d. raštas taip pat patvirtina, kad patalpos faktiškai nebuvo pritaikytos atsakovo poreikiams ir kad ieškovas tokių darbų neketina atlikti, tačiau nurodė neprieštaraujantis, jog atsakovas pats pritaikytų patalpas savo poreikiams (2 t., 156-157 b. l.). Taigi atsakovo poreikius atitinkančių patalpų ieškovas iki pagrindinės sutarties pasirašymo datos nebuvo įrengęs.

58Ieškovas teigia, kad nei trišalėje, nei preliminariojoje sutartyse nebuvo nustatyta pareiga parengti sutarties objektu esančių patalpų išdėstymų konstrukcinių sprendinių pastato projekto korektūros, tačiau 2011 m. lapkričio 25 d. susirinkime pats pripažino, jog tokia korektūra būtina patalpų įrengimui pagal techninį projektą. Taigi pats ieškovas sutiko, kad tam, jog patalpos būtų pritaikytos atsakovo poreikiams, reikalingas konstruktyvų projektas ir konstruktyvų projekto ekspertizė. Tai įrodo faktą, kad be tokios projekto korektūros ieškovas negalėjo tinkamai įvykdyti preliminariosios sutarties 1.6 punkte numatytų įsipareigojimų. Taigi nors trišalėje sutartyje nebuvo numatytas pastato projekto korektūros parengimas, tačiau paaiškėjus, jog jis yra būtinas, ieškovas, kaip projekto užsakovas, kaip statinio savininkas, statytojas bei būsimas pardavėjas, privalėjo imtis veiksmų, kad toks projektas būtų parengtas arba informuoti atsakovą, kad patalpų pagal jo poreikius pritaikyti negali. Atsakovas nebuvo statinio statytojas ar techninio projekto užsakovas, todėl pagrįstai tikėjosi, kad visais būtinais dokumentais ir procedūromis pasirūpins ieškovas. Be to, preliminariojoje sutartyje šalys taip pat nesitarė, kad siekdamas įsigyti patalpas atsakovas savo jėgomis ar pasitelkdamas kitus asmenis, tačiau savo rizika, imsis veiksmų patalpas pritaikyti savo poreikiams. Priešingai, toks įsipareigojimas buvo numatytas būtent ieškovui (1.6 p.). Tačiau iki ieškovo kreipimosi į atsakovą dėl interjero pasirinkimo, ieškovas neinformavo atsakovo dėl konstruktyvo projekto parengimo, nenurodė, jog nesant tokio projekto nebus galima įrengti patalpų pagal atsakovo pageidavimus, tačiau primygtinai reikalavo pasirinkti interjero variantą, nors patalpos dar nebuvo parengtos interjero įrengimo etapui, t. y. jos nebuvo tinkamai pastatytos pagal projekte numatytą išplanavimą. Ieškovas pripažino, jog pagal techninį projektą bus numatytas sienų griovimas, statymas, o tai yra kapitalinio remonto, o ne apdailos darbai. Tai patvirtina, jog ieškovas viso proceso metu nepagrįstai kalbėjo tik apie apdailos ir interjero įrengimo darbus, kai patalpos nesuformuotos ir nėra pagrindo vykdyti apdailos darbų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės.

59Pagal išanalizuotas ir įvertintas preliminariosios sutarties sąlygas ieškovas privalėjo parduoti atsakovo interesus atitinkančias patalpas, tačiau nesutiko jokių darbų vykdyti. Taigi ieškovas atsisakė vykdyti reikalingus statybos darbus, kad patalpos būtų praktiškai pritaikytos patalpose planuojamai vykdyti veiklai. Tai, kad patalpos faktiškai nebuvo pritaikytos medicininei veiklai patvirtina ir tai, kad susirinkime ieškovas pats nurodė, jog pastatas bus priduodamas pagal pirminį statybos leidimą, patalpų paskirtis bus keičiama iš medicininės į administracines, nes medicininės paskirties patalpų nėra galimybės priduoti, nes jos nepritaikytos administracinei veiklai ir jų baigtumas tik 52 procentai (2 t., 219 b. l.). Ieškovo parengto pagrindinės sutarties projekto 4.4.4 punkte numatyti atsakovo įsipareigojimai savo sąskaita ir jėgomis užsakyti patalpų konstruktyvo projektą; šio projekto ekspertizę; 4.4.7 punktu atsakovas įpareigojamas vykdyti patalpų vidaus apdailos ir įrengimo darbus (2 t., 165 b. l.). Toks sutarties variantas neatitiko atsakovo interesų, kadangi jis neketino vykdyti statybos darbų, o preliminariąja sutartimi susitarė įsigyti pilnai įrengtas medicininei veiklai vykdyti tinkamas ir jo interesus atitinkančias patalpas. Ginčo atveju ieškovas siūlė atsakovui pirkti nebaigtos statybos ir neįrengtas patalpas, nors preliminariojoje sutartyje dėl tokių sąlygų šalys nesitarė. Todėl ieškovo kvietimo sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį su joje nurodytomis sąlygomis negalima laikyti sąžiningu ir teisingu preliminariosios sutarties kontekste. Atsakovas neketino įsigyti nebaigtų statyti patalpų ir pats jas įrengti. Preliminariosios sutarties 5.6.3 punktas patvirtina, kad pagrindinė sutartis pasirašoma tuomet, kai patalpos valstybinės komisijos bus pripažintos tinkamomis naudoti.

60Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos preliminariosios sutarties sąlygos ir jų vykdymo aplinkybės patvirtina, kad ieškovas netinkamai vykdė sutarties 1.6 punkte numatytus įsipareigojimus, todėl pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovo kaltės.

61Viso šalių bendravimo metu atsakovo veiksmų negalima vertinti kaip nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti pagrindinę sutartį. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas neprarado suinteresuotumo sudaryti pagrindę sutartį: siūlė pratęsti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti (2 t., 111 b. l.); net ir po termino pasibaigimo šalys derino pagrindinės sutarties projekto variantus (2 t.,182, 183-196 b. l.); net ir po to, kai atsakovas nesutiko pasirašyti ieškovo siūlomo pirkimo pardavimo sutarties varianto, šalys 2011 m. lapkričio 25 d. susitikime toliau tarėsi dėl galimybės sudaryti pagrindinę sutartį (2 t., 217-220 b. l.). Be to, atsakovas, nors ir žinodamas, kad neturi pareigos rengti konstruktyvų projekto, tačiau siekdamas kompromiso, šį projektą parengė bei kreipėsi į ieškovą, pasiteiraudamas, ar pastarasis ketina atlikti pagal projektą konstrukcijų pertvarkymą (3 t., 2-11, 124 b. l.).

62Įvertindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kaltas atsakovas, todėl nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

63Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus ir pripažinus ieškovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl abiejų atsakovų solidariosios atsakomybės vertintini kaip teisiškai nepagrįsti, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

64Dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo

65Preliminariosios sutarties 6.5 punkte numatyta, jog pardavėjui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dėl nuo pardavėjo priklausančių aplinkybių neperdavus pirkėjui patalpų, pardavėjas per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai paaiškėja, kad pagrindinė sutartis nebus sudaroma, įsipareigoja grąžinti pirkėjui jo sumokėtą avansą ir sumokėti 200 000 Lt baudą.

66CK 6.156 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta, rašytinio susitarimo dėl šio termino pratęsimo preliminariosios sutarties šalys nesudarė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje taip pat pasisakyta, kad kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011). Atsižvelgdama į tai, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kad atsakovas pagal preliminariąją sutartį sumokėjo ieškovui 60 500 Lt avansą, įvertinusi ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinio dalį ir priteisti atsakovui iš ieškovo sumokėtą 60 500 Lt avansą.

67Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, gali jos įvykdymui užtikrinti pasinaudoti ir kitais prievolių užtikrinimo būdais, tarp jų – netesybomis. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-522/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; kt.). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

68Teisėjų kolegijos nuomone, preliminariosios sutarties 6.5 punkte numatytos 200 000 Lt baudos priteisimas nagrinėjamos bylos kontekste neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, tokios netesybos yra aiškiai per didelės ir jų priteisimas leistų atsakovui nesąžiningai praturėti ieškovo sąskaita. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad 200 000 Lt bauda numatyta preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, kad atsakovas patyrė 19 549,30 Lt nuostolių dėl sutarties nesudarymo, kad mažinant netesybas jos negali būti sumažintos iki minimalaus nuostolių dydžio, ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju protingas ir teisingas netesybų dydis būtų 60 000 Lt, kuris padengtų atsakovo patirtus nuostolius, tačiau nebūtų sumažintas iki atsakovo realiai patirtų nuostolių dydžio.

69Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad dėl nesudarytos pagrindinės patalpų pirkimo–pardavimo sutarties jis negavo daugiau nei dviejų milijonų litų pajamų iš nuomos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomos negautos pajamos neatitinka realumo kriterijaus, kadangi atsakovas, dar neįsigijęs patalpų nuosavybės teise, negali turėti pagrįstų lūkesčių gauti pajamų nuomodamas patalpas. Tarp šalių buvo sudaryta tik preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, kuri negali būti priverstinai vykdoma, todėl nuosavybės teise dar neįsigijus būsimo nuomos objekto, tokių pajamų būsimas prognozavimas negali būt pripažįstamas realiu, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo nuostoliai yra ir iš nuomos negautos pajamos.

70Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo šešių procentų teismų praktikoje procesinėmis vadinamas palūkanas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovo priešieškinį patenkinus, yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovo šešių procentų metines palūkanas už priteistus 120 500 Lt nuo atsakovo priešieškinio priėmimo dienos – 2012 m. kovo 6 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

71Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. papildomo sprendimo

72Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ 5 600 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo papildomą sprendimą panaikinti arba atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 2 000 Lt. Ieškovo apeliacinį skundą dėl galutinio sprendimo atmetus, nėra pagrindo papildomą teismo sprendimą panaikinti, tačiau ieškovo argumentai dėl per didelių atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų yra pripažintini pagrįstais.

73Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai.

74Atsakovas UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (3 t., 161-162 b. l.), dubliką (3 t.,197-199 b. l.). Šie procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, yra tiesiogiai susiję su to paties advokato rengtu atsakovo UAB „Bendras tikslas“ priešieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, papildomo atstovavimo teismo posėdžių metu atsakovui UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ iš esmės nereikėjo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo priteistos 5 600 Lt bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijoje nurodytus dydžius, jose numatytų išimtinių atvejų, leidžiančių nukrypti nuo nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktais, atsakovui priteistos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 3 800 Lt.

75Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

76Ieškovo ieškinį ir apeliacinį skundą atmetus, dėl šių procesinių dokumentų ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

77Atsakovas UAB „Bendras tikslas“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 260 500 Lt. Atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 46 procentai priešieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 6 210 Lt žyminį mokestį (3 t., 101 b. l.) ir patyrė 6 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t., 73-74, 75-76, 77-78, 79-80 b. l.). Tokiu atveju atsakovui iš ieškovo priteistini 46 procentai žyminio mokesčio – 2 857 Lt.

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 8.1., 8.3., 8.15., 8.16, 8.18 punktais, konstatuoja, kad atsakovo prašomos priteisti 6 900 Lt teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą ir atstovavimą teisme, todėl sprendžia, kad atsakovui iš ieškovo priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį (3 t., 86-100 b. l.). Tiek atsiliepimas, tiek priešieškinis glaudžiai susiję, todėl maksimalus už šį procesinį dokumentą priteistinas dydis būtų 2 400 Lt; už pateiktą dubliką – 1 400 Lt (3 t., 200-207 b. l.); už pranešimą dėl išsemtų galimybių sudaryti taikos sutartį (3 t., 243 b. l.) ir dėl posėdžio datos paskyrimo (3 t., 274 b. l.) 100 Lt; už rašytinius paaiškinimus – 425 Lt (5 t., 2-8 b. l.). Byloje vyko penki teismo posėdžiai, kurių trukmė 13 val., (4 t., 34-41 b. l. 3 val., 87-101, 124-127 4,30 val., 170-176 b. l. 1,5 val., 5 t., 76-77 b. l. 0,20 val., 129-137 b. l. 4 val.), todėl už atstovavimą teisme maksimalus priteistinas išlaidų dydis būtų 1 950 Lt. Bendra atsakovui iš ieškovo priteistina atstovavimo išlaidų suma sudarytų 6 275 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis patenkintas iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistini 46 procentai šių išlaidų, iš viso 2 887 Lt.

79Bendra atsakovui iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme yra 5 744 Lt (2 857 Lt + 2 887 Lt).

80Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 4 327 Lt žyminį mokestį, nuo kitos žyminio mokesčio dalies – 4 327 Lt mokėjimo buvo atleistas (5 t., 177 b. l.; 6 t., 9-12, 19 b. l.). Tokiu atveju atsakovui iš ieškovo priteistini 46 procentai sumokėto žyminio mokesčio, kas sudaro 1 990 Lt.

81Apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė.

82Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį (3 t., 171-180 b. l.) bei tripliką (3 t., 230-236 b. l.). Teisinių paslaugų specifikacijoje nurodyta, kad išlaidos už atsiliepimą į priešieškinį sudaro 3 060 Lt (4 t., 114 b. l.), o už tripliką – 1 980 (4 t., 116 b. l.). Bendra atstovavimo išlaidų suma, susijusi su gynyba nuo priešieškinio, yra 5 040 Lt. Šių išlaidų dydis, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 punktais, mažintinas iki 3 000 Lt, o atsižvelgiant į tai, kad atmesti 54 procentai priešieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų gynybai nuo priešieškinio rengimu, sudaro 1 620 Lt.

83Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui iš atsakovo, tiek atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, siekiant ekonomiškumo, atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis sumažintinas ieškovui iš atsakovo priteistina suma ir bendra atsakovui iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų abiejų instancijų teismuose suma sudaro 6 114 Lt (5 744 Lt + 1 990 Lt -1 620 Lt).

84Pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 96 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, todėl valstybei iš atsakovo priteistini 44 Lt, o iš ieškovo – 52 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 93 str., 96 str.). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, valstybei iš ieškovo proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai – 46 procentai – priteistina žyminio mokesčio dalis (1 990 Lt), nuo kurios mokėjimo, paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas buvo atleistas.

85Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

86Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Solo House“ ieškinį atmesti, o atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras tikslas“ priešieškinį tenkinti iš dalies.

87Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bendras tikslas“, j. a. k. 302413940, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Solo House“, j. a. k. 121067569, 60 500 (šešiasdešimt tūkstančių penkis šimtus) Lt sumokėtą avansą, 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) Lt netesybų, 6 (šešių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistus 120 500 (vieną šimtą dvidešimt tūkstančių penkis šimtus) Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 114 (šešis tūkstančius vieną šimtą keturiolika) Lt pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų.

88Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras tikslas“, j. a. k. 302413940, 44 (keturiasdešimt keturis) Lt, o iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Solo House“, j. a. k. 121067569, 52 (penkiasdešimt du) Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

89Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Solo House“, j. a. k. 121067569, 1 990 (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt) Lt už atsakovo apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

90Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. papildomą sprendimą pakeisti ir atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Karoliniškių šeimos klinika“, j. a. k. 126163678, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Solo House“, j. a. k. 121067569, priteistus 5 600 (penkis tūkstančius šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų sumažinti iki 3 800 (trijų tūkstančių aštuonių šimtų) Lt.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Tarp šalių kilo ginčas dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 6. Priešieškiniu atsakovas UAB „Bendras tikslas“ prašė priteisti iš... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu priešieškinį... 9. Teismas nustatė, jog sutarties 1.8 punktu pardavėjas įsipareigojo... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. papildomu sprendimu tenkino... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17... 13. 1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo atveju neatsiranda... 14. 2. Atsakovų atsakomybė yra solidarioji, kadangi atsakovai savo bendrais... 15. 3. Užsienio šalių teismų praktikoje pripažįstama „įmonių grupės“... 16. Atsakovas UAB „Bendras tikslas“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą... 17. 1. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl netesybų priteisimo teismas... 18. 2. Pagrindinės sutarties sudarymo dienai daikto, kurį ketino įsigyti... 19. 3. Teismas nepagrįstai avanso nesumokėjimą laiko esminiu pagrindinės... 20. 4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas nebuvo pasirengęs sumokėti... 21. 5. Teismas, spręsdamas pagrindinės sutarties nesudarymo ir atsakovo avanso... 22. 6. Atsakovas nėra profesionalus statytojas, kuris privalėtų žinoti kiek ir... 23. 7. Teismas netinkamai konstatavo, jos konstruktyvo pakeitimo ieškovas... 24. 8. Ieškovas neatliko kapitalinių nešančių sienų griovimo darbų,... 25. 9. Ieškovui neatlikus pagrindinių statybos darbų – nepastačius sulygtų... 26. Atsakovas UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ prašo ieškovo apeliacinį... 27. 1. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovams kyla solidarioji atsakomybė... 28. 2. UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ su ieškovu niekada nevedė... 29. 3. UAB „Bendras tikslas“ ir UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ yra... 30. 4. Ieškovas neįrodė ir nepagrindė UAB „Karoliniškių šeimos klinika“... 31. 5. Ieškovui neatlikus pagrindinių statybos darbų – nepastačius sulygtų... 32. Ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į... 33. 1. Teismas tinkamai aiškino sutarties turinį ir identifikavo šalių... 34. 2. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nebuvo atsakingas už... 35. 3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutartimi... 36. 4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutartį,... 37. 5. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas,... 38. 6. Siekdami pagrįsti aplinkybę, kad UAB „Bendras tikslas“ buvo... 39. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 40. 1. Priimdamas papildomą sprendimą teismas netinkamai taikė ir aiškino... 41. 2. Pažeisdamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, teismas... 42. 2 000 Lt.... 43. Atsakovai su ieškovo apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 44. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 45. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 46. Apeliantas UAB „Bendras tikslas“ prašo priimti naujus įrodymus apie... 47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 48. Byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 8 d. ieškovas (pardavėjas) ir... 49. Dėl šalies, kaltos dėl pagrindinės sutarties nesudarymo... 50. Tarp preliminariosios sutarties šalių kilo ginčas dėl kurios iš jų... 51. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių... 52. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo netesybas, o atsakovas... 53. Byloje nustatyta, kad derybas dėl patalpų pardavimo ieškovas pirmiausia... 54. Preliminariosios sutarties 5.4 punkte šalys numatė pagrindinės sutarties... 55. Atkreiptinas dėmesys, kad patalpų paskirties pakeitimas privalėjo būti... 56. Tai, kad atsakovas nesumokėjo numatytos avanso dalies tik patvirtina, jog jis... 57. Preliminariosios sutarties šalys ir projektuotojas 2011 m. birželio 8 d.... 58. Ieškovas teigia, kad nei trišalėje, nei preliminariojoje sutartyse nebuvo... 59. Pagal išanalizuotas ir įvertintas preliminariosios sutarties sąlygas... 60. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos preliminariosios sutarties sąlygos ir... 61. Viso šalių bendravimo metu atsakovo veiksmų negalima vertinti kaip... 62. Įvertindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 63. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus ir pripažinus ieškovo kaltę dėl... 64. Dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo... 65. Preliminariosios sutarties 6.5 punkte numatyta, jog pardavėjui sutartyje... 66. CK 6.156 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje... 67. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos... 68. Teisėjų kolegijos nuomone, preliminariosios sutarties 6.5 punkte numatytos... 69. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad dėl nesudarytos pagrindinės patalpų... 70. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo šešių procentų... 71. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. papildomo sprendimo... 72. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. papildomu sprendimu... 73. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 74. Atsakovas UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ pateikė atsiliepimą į... 75. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 76. Ieškovo ieškinį ir apeliacinį skundą atmetus, dėl šių procesinių... 77. Atsakovas UAB „Bendras tikslas“ priešieškiniu prašė priteisti iš... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų... 79. Bendra atsakovui iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma... 80. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 4 327 Lt žyminį mokestį, nuo... 81. Apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų dydį... 82. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį (3 t., 171-180 b.... 83. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui iš atsakovo, tiek atsakovui iš... 84. Pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 96 Lt procesinių dokumentų... 85. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 86. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 87. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bendras tikslas“, j. a.... 88. Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras... 89. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Solo... 90. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. papildomą sprendimą...