Byla e2A-764-302/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3178-340/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ ir akcinė bendrovė „Panevėžio keliai“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3178-340/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ ir akcinė bendrovė „Panevėžio keliai“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Eurovia Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės 2016-12-12 rašte Nr. (6.109)2-9042 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės, laimėjusio pasiūlymo ir pirkimo sutarties su AB „Panevėžio keliai“ sudarymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2016-06-30 Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos paskelbė apie vykdomą atvirą konkursą „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo nuo Lietuvos–Latvijos sienos iki Panevėžio plėtra. Sutartis Nr. 1“, pirkimo Nr. 176189 (toliau – Pirkimas, Konkursas). Perkančioji organizacija 2016-12-12 raštu Nr. (6.109)2-9042 informavo AB „Eurovia Lietuva“ apie priimtus sprendimus dėl Pirkime nustatytos pasiūlymų eilės, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties su AB „Panevėžio keliai“ sudarymo. Ieškovė, nesutikdama su šiais atsakovės sprendimais, 2016-12-21 raštu Nr. SD-511 pateikė atsakovei pretenziją, kuri 2016-12-28 raštu Nr. (6.109)2-9489 buvo atmesta.
  3. Ieškovė tvirtino, kad atsakovė neteisingai įvertino AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Kauno tiltai“ pasiūlymus ir nepagrįstai jų neatmetė, kaip neatitinkančių kvalifikacijos ir Pirkimo dokumentų reikalavimų. Ieškovė pažymėjo, kad tiekėjai turi teisę vykdyti Pirkimo dokumentų II tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ 4.1.1 punkte nurodytus darbus tik turėdami techninį įvertinimą siūlomai SAMI sluoksnio technologijai. Ieškovės teigimu, Pirkimo laimėtoja nustatyta AB „Panevėžio keliai“ neturi pagal teisės aktus privalomo techninio įvertinimo SAMI sluoksnio technologijai, todėl laikytina, kad ji Pirkimo vykdymo metu ir pasiūlymų pateikimo terminu neįgijo pagal teisės aktus reikiamos kvalifikacijos ir neturi teisės vykdyti darbų, naudojant techninio įvertinimo neturinčią SAMI sluoksnio technologiją, t. y. verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti (VPĮ 34 str.). Be to, ieškovė teigė, kad laimėjusio tiekėjo pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų II tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ reikalavimų dėl SAMI sluoksnio technologijos taikymo, reikalavimo laikytis statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų, tarp jų – reikalavimo turėti techninį įvertinimą siūlomai technologijai. Kadangi į pasiūlymų eilę įrašyti tretieji asmenys negali įgyvendinti Pirkimo dokumentų II tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ 4.1.1 punkto reikalavimų dėl SAMI sluoksnio technologijos naudojimo, todėl jų pasiūlymai, pasak ieškovės, turėjo būti atmesti ne tik dėl neatitikimo kvalifikacijai, bet ir dėl neatitikimo pirkimo dokumentuose nustatytiems techninės specifikacijos reikalavimams (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p.).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, sprendė, kad atsakovė, vertindama trečiųjų asmenų kvalifikaciją, nepažeidė Pirkimo sąlygų, VPĮ 34 straipsnio nuostatų bei imperatyviųjų teisės normų (viešųjų pirkimo principų bei tikslo (VPĮ 3, 39 str.)).
  3. Teismas nurodė, kad atsakovė nebuvo nustačiusi reikalavimo tiekėjams turėti techninį įvertinimą SAMI sluoksniui, taip pat pirkimo sąlygų III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai” atsakovė nebuvo įtvirtinusi atitinkamo reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai; specialieji teisės aktai taip pat nenumato pareigos turėti licenciją ar kitą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą tokiems darbams atlikti, todėl perkančioji organizacija neturėjo pareigos reikalauti iš trečiojo asmens jo kvalifikacijos pagrindimo SAMI darbams atlikti nei pagal Pirkimo sąlygas, nei pagal specialiųjų įstatymų nuostatas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Eurovia Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika neturi reikšmės ginčo materialiniams teisiniams santykiams. Teismas privalėjo vertinti, ar Pirkimo dalyviai turi teisę verstis veikla (gaminti ir įrengti SAMI sluoksnį), nepaisant Pirkimo sąlygose suformuluotų kvalifikacinių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju reikalavimas turėti techninę specifikaciją (techninį įvertinimą) SAMI sluoksniui yra reikalingas Pirkimo dalyviams, kaip pagrindžiantis jų teisę tokį sluoksnį gaminti ir įrengti Pirkimo sutarties vykdymo metu, pagal specialiuosius statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.
    2. Pirkimo dokumentų III tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ 4.1.1 punkte nustatyti reikalavimai darbų technologijai, įrengiant įtempimą pašalinantį SAMI sluoksnį. Tiekėjui nustatytas reikalavimas pateikti rekomendacijas SAMI sluoksnio įrengimui, medžiagoms ir kontrolei. Ieškovė ieškinyje, dublike ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pagrindė, kad Pirkimo dalyviai privalo turėti teisę vykdyti Pirkimo dokumentų III tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ 4.1.1 punkte nurodytus darbus (gaminti ir įrengti SAMI sluoksnį) tik turėdami techninį įvertinimą siūlomai SAMI sluoksnio technologijai. Kiekvienam statybos produktui, tiekiamam Lietuvos rinkoje, gamintojas privalo turėti statybos produkto techninę specifikaciją, o tokių techninės specifikacijos rūšių yra tik 3: patvirtinti nacionaliniai ar tarptautiniai standartai (kurių SAMI sluoksniui nėra), Europos vertinimo dokumentai (kuriais bylos dalyviai nesiremia ir jų neturi) arba nacionaliniai techniniai įvertinimai, kurie gali būti išduoti gamintojui nebūtinai Lietuvos Respublikoje, bet ir bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Toks reikalavimas pagrįstas statybos teisinių santykių reguliavimu (Statybos įstatymo 2 str. 101 p. ir 103 p. bei 21 str. 3 d.; Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 30 p.) ir į bylą pateitais rašytiniai įrodymais (Aplinkos ministerijos 2017-02-13 raštas Nr. (14-6)-D8-1099; VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2016-12-09 raštas Nr. 15692), kurių pirmosios instancijos teismas neanalizavo, lakoniškai nurodydamas, kad imperatyvaus reikalavimo turėti techninį įvertinimą teisės aktuose nėra. Nei AB „Panevėžio keliai“, nei AB „Kauno tiltai“ neturi įteisintos SAMI ar lygiavertės technologijos, todėl neturi teisės SAMI sluoksnio įrengti Lietuvoje. Aplinkybė, kad reikalavimo SAMI sluoksnio techniniam įvertinimui nėra Reglamentuojamų statybos produktų sąraše, nepaneigia nurodytų argumentų, nes reikalavimas dėl techninės specifikacijos būtinumo kiekvienam statybos produktui yra nustatytas kitų teisės aktų, ką patvirtina ir į bylą pateiktos Aplinkos ministerijos ir VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išvados.
    3. Statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracija nėra techninė specifikacija pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 101 punkto sąvoką. Eksploatacinių savybių deklaracija rengiama tik po techninės specifikacijos vadovaujantis STR 1.01.04:2015.
  2. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Nei šiame, nei ankstesniuose atsakovės skelbtuose pirkimuose, kuriuos buvo numatyta įsigyti įtempius absorbuojančio sluoksnio (SAMI) įrengimo darbus, tiekėjams nebuvo ir neturėjo būti keliamas kvalifikacinis reikalavimas turėti techninį vertinimą. Įtempius absorbuojantis sluoksnis nėra įtrauktas į Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-123 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“, o tai reiškia, kad jo esminės charakteristikos teisės aktų lygmeniu Lietuvoje nereglamentuotos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1044-381/2016 yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nacionalinė teisė nepateikia perkančiosios organizacijos pirkimuose pasirinktų technologijų norminio reglamentavimo, perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti pageidaujamas produkto charakteristikas ir nustatyti minimalius parametrus. Atsakovė Pirkimo dokumentų III tomo „Konkrečios techninės specifikacijos“ 4 skyriaus „Kelio dangos konstrukcija“4.1.1 skirsnyje „Rengiama dangos konstrukcija“ nustatė pageidaujamas įtempius absorbuojančio sluoksnio charakteristikas ir minimalius parametrus. 2016-08-25 raštu Nr. (6.109)2-6107 buvo patikslinti ir paaiškinti Pirkimo dokumentai, leidžiant tiekėjams alternatyviai siūlyti ne blogesnių parametrų bei Pirkimo dokumentų III tomo „Konkrečios techninės specifikacijos“ 4 skyriaus „Kelio dangos konstrukcija“4.1.1 skirsnyje „Rengiama dangos konstrukcija“ įtempius absorbuojančio sluoksnio įrengimo technologiją, kuri išbandyta Lietuvos automobilių keliuose ir kuriai atliktas techninis vertinimas.
    2. Šalių ginčui, be aktualių VPĮ teisės normų, taikytini ir statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai – Statybos įstatymas, STR 1.01.04:2015, Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas. Sistemiškai aiškinant specialiųjų teisės aktų nuostatas ir Pirkimo sąlygas, spręstina, kad technine specifikacija gali būti ne tik standartai, Europos vertinimo dokumentai ir nacionaliniai techniniai įvertinimai, bet ir techninis liudijimas ir įmonės standartas. Įtempius absorbuojančiam sluoksniui nėra nurodytos eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemos bei techninės specifikacijos, todėl šiam statybos produktui paskirtosios įstaigos eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatų, gamybos kontrolės atitikties sertifikatų ir bandymų protokolų neišduoda. Ne visose STR 1.01.04:2015 V skyriuje nurodytose sistemose yra numatytas paskirtosios įstaigos dalyvavimas, o tai tik patvirtina, kad gamintojas, nepažeisdamas Statybos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, gali atlikti statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą, nedalyvaujant paskirtajai įstaigai. Nei Pirkimo dokumentuose, nei statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nenurodoma, kad jam privaloma atlikti techninį įvertinimą, todėl atsakovė neturėjo pareigos tokį kvalifikacinį reikalavimą nustatyti Pirkimo dokumentuose.
  3. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio keliai” atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią perkančiosios organizacijos privalo aiškiai ir tiksliai suformuluoti pirkimo sąlygas ir tiekėjų pasiūlymus vertinti išimtinai pagal paskelbtas viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
    2. STR 1.01.04:2015 ar kituose reglamentuose nėra nustatytas produkto įtempius absorbuojančio sluoksnis (SAMI), todėl atsakovė pagrįstai nekėlė reikalavimo dėl sertifikatų ar standartų pateikimo Pirkimo objekto daliai, kurios sukūrimas galimas tik iš sertifikuotų produktų (bituminės emulsijos ir mineralinės medžiagos (atitinkamos skaldelės), kuriems keliami standartai yra numatyti Pirkimo sąlygų III tomo 8 skyriuje). Apeliantė klaidina teismą nurodydama, kad SAMI yra techniškai neįvertintas statybos produktas.
    3. Nei Statybos įstatymas, nei jį lydintys teisės aktai nenustato, jog statybos proceso dalyvis (statytojas (užsakovas) ar rangovas), besinaudodamas į rinką tiektinais sertifikuotais produktais privalėtų papildomai atlikti iš šių produktų sukurtų statinio elementų techninį vertinimą ar sertifikavimą. Statybos įstatymo 8 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai įvertinimai taikomi savanoriškai, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą atvejį ir atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad šias taisykles, standartus, įvertinimus taikyti privaloma. SAMI eksploatacinių savybių vertinimas bus atliekamas tik pasirašius ir iš esmės įvykdžius Pirkimo sutartį, t. y. pastačius atitinkamą kelią, kurio viršutinis sluoksnis atitiks inter alia Pirkimo sąlygų III tomo “Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias” 4 atitinkamus reikalavimus. Įtempius absorbuojančio sluoksnio (SAMI) gamintojas negali pateikti vertinimui ar turėti atitinkamą deklaraciją tokio kelio elemento kuris tik numatomas pastatyti. Tiek valstybinę statybos priežiūrą vykdantys subjektai, tiek ir perkančioji organizacija turi visas teisės aktuose numatytas priemones užtikrinti, kad Pirkimo objektas būtų įrengtas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, inter alia taikytinu statybos produktų patekimui į rinką (Statybos įstatymo 16 str. 2 p. 1 d., 19 str. 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-02 įsakymu Nr.D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 “Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra” 96 p. ). Aplinkos ministerijos 2017-02-13 rašte Nr. (14-6)-D8-1099 taip pat nurodyta, kad nėra įtvirtinto reikalavimo gamintojui turėti techninį įvertinimą įtempius absorbuojančio sluoksnio įrengimui.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

6Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-06-30 atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos paskelbė atvirą konkursą „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo nuo Lietuvos–Latvijos sienos iki Panevėžio plėtra. Sutartis Nr. 1“, pirkimo Nr. 176189. Perkami darbai apima valstybinės reikšmės kelio A17 Panevėžio aplinkkelio ruožo nuo 0,00 km iki 10,53 km rekonstravimą, atliekamą pagal užsakovo įgaliotojo projektuotojo parengtą projektą ir tunelio pravažiavimo ir pėsčiųjų-dviračių takų projektavimo ir statybos darbus, atliekamus pagal Pirkimo dokumentų III tomo V dalyje pateiktus reikalavimus.
  2. 2016-12-12 raštu Nr. (6.109)2-9042 atsakovė informavo ieškovę AB „Eurovia Lietuva“ apie priimtus sprendimus dėl Pirkime nustatytos pasiūlymų eilės, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties su AB „Panevėžio keliai“ sudarymo. 2016-12-21 raštu Nr. SD-511 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuri atsakovės 2016-12-28 raštu Nr. (6.109)2-9489 buvo atmesta. 2017-01-12 ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės 2016-12-12 rašte Nr. (6.109)2-9042 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės, laimėjusio pasiūlymo ir pirkimo sutarties su AB „Panevėžio keliai“ sudarymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, vertindama trečiųjų asmenų kvalifikaciją, nepažeidė Pirkimo sąlygų, VPĮ 34 straipsnio nuostatų bei imperatyviųjų teisės normų, todėl 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  3. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais dviem esminiai argumentais: 1) teismas privalėjo vertinti, ar Pirkimo dalyviai turi teisę verstis veikla (gaminti ir įrengti SAMI sluoksnį), nepaisant Pirkimo sąlygose suformuluotų kvalifikacinių reikalavimų; 2) nei AB „Panevėžio keliai“, nei AB „Kauno tiltai“ neturi įteisintos SAMI ar lygiavertės technologijos, todėl neturi teisės SAMI sluoksnio įrengti Lietuvoje.

7Dėl ginčo esmės

  1. Tarp šalių kilo ginčas dėl pirkimo laimėtojo – jungtinės veiklos partnerių AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Kauno tiltai“, kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams.
  2. Ieškovė ginčija pirkimo laimėtojo – jungtinės veiklos partnerių AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Kauno tiltai“, kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. Ieškovės teigimu, trečiųjų asmenų AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Kauno tiltai“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų II tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ reikalavimų dėl SAMI sluoksnio technologijos taikymo, reikalavimo laikytis statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų, tarp jų – reikalavimo turėti techninį įvertinimą siūlomai SAMI technologijai.
  3. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 32 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
  4. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai yra objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie yra pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.
  5. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015 ir kt.).
  6. Svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne. Perkančioji organizacija privalo nuosekliai laikytis savo paskelbtų konkurso sąlygų.
  7. Kilus ginčui dėl konkretaus kvalifikacijos reikalavimo turinio, aplinkybė, kokią ir kokios apimties kvalifikaciją turi turėti pirkime dalyvaujantis tiekėjas, nustatoma įvertinus lentelėje nurodytą lingvistinę to reikalavimo išraišką, ją sistemiškai aiškinant kartu su pirkimo sąlygomis, apibrėžiančiomis pirkimo objektą bei techninius reikalavimus (pavyzdžiui, reikalavimo turėti teisę verstis veikla, reikalinga perkamiems statybos darbams atlikti, turinys nustatomas įvertinus techninę specifikaciją, kurioje detalizuotas pirkimo objektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).
  8. Pirkimo sąlygų 19.6 punkte nustatytas esminis kvalifikacijos reikalavimas, susijęs su teise verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti: „Tiekėjas turi būti kvalifikuotas: statinių kategorijos – ypatingi statiniai; statinių grupės – susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai. Statybos darbų sritys – bendrieji statybos darbai; specialieji statybos darbai: elektrotechnikos darbai (statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas).“. Siekiant patvirtint atitiktį šiam reikalavimui, buvo reikalaujama pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą tiekėjo kvalifikacijos atestatą arba teisės pripažinimo pažymą. Ginčo dėl to, kad tretieji asmenys šį reikalavimą atitinka, nėra.
  9. Nors apeliantė tvirtina, kad nagrinėjamu atveju tiekėjai turi turėti techninę specifikaciją (techninį įvertinimą) SAMI sluoksniui, tačiau Pirkimo sąlygų III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai” toks reikalavimas nenustatytas.
  10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją, sprendžiant ginčus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo, kai kyla poreikis aiškinti kitų teisės aktų nuostatas, aktuali subsidiaraus VPĮ ir kitų normų taikymo taisyklė, reiškianti tai, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; kt.).
  11. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017), iš esmės nėra reikšminga ginčo materialiniam teisiniams santykiams, kadangi minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai šiuo konkrečiu atveju neturi įtakos trečiųjų asmenų pasiūlymų vertinimui.
  12. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pripažino, kad perkančiosioms organizacijoms išlieka pareiga vertinti tiekėjų kvalifikaciją ne tik pagal pirkimo sąlygų turinį, bet ir pagal specialiuosius statybos darbus reglamentuojančius teisės aktus, tačiau pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pirkimo sąlygose nenustatytas konkretus reikalavimas dėl teisės verstis veikla pateikimo, tuomet tiekėjui leidžiama po pasiūlymų pateikimo per papildomą terminą ne tik pateikti teisės verstis veikla įrodantį dokumentą, bet ir sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei pats tiekėjas negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (nutarties 71 p.).
  13. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo poziciją grindžia būtent tuo, kad reikalavimas tiekėjui turėti techninį įvertinimą SAMI sluoksniui kyla iš specialiųjų statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų.
  14. Statybos produktus pagal jų tiekimo rinkai sąlygas galima skirstyti į dvi grupes: darniosios srities statybos produktus, t. y. vadovaujantis 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, nuostatomis rinkai tiekiamus statybos produktus, turinčius darniąsias technines specifikacijas (darniuosius Europos standartus ir Europos vertinimo dokumentus, kurių pagrindu išduodami Europos techniniai įvertinimai), ir nedarniosios srities statybos produktus, t. y. vadovaujantis nacionalinių teisės aktų nuostatomis rinkai tiekiamus statybos produktus, neturinčius darniųjų techninių specifikacijų, kurių tiekimą rinkai reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos Respublikos statybų įstatymas; statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-901, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvirtinamas Reglamentuojamų statybos darbų sąrašas ir kt.).
  15. Reglamentuojamų statybos produktų, kuriems yra parengtos darniosios techninės specifikacijos, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas turi būti atliekamas pagal Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nurodytas eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemas ir technines specifikacijas, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, nustatyta tvarka.
  16. Reglamentuojamų statybos produktų, kuriems nėra darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas turi būti atliekamas pagal Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nurodytas eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemas ir technines specifikacijas, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ nustatyta tvarka.
  17. SAMI sluoksnis nėra įtrauktas į Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-80, o tai reiškia, jog jo esminės charakteristikos teisės aktų lygmeniu Lietuvoje nereglamentuotos. Tokiu atveju, kai nacionalinė teisė nepateikia perkančiosios organizacijos pirkimuose pasirinktų technologijų norminio reglamentavimo, perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti pageidaujamas produkto charakteristikas ir nustatyti minimalius parametrus (VPĮ 25 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1044-381/2016).
  18. Techninė specifikacija yra sudėtinė pirkimo sąlygų dalis, kurios privalo laikytis tiek tiekėjai, teikdami pasiūlymus, tiek perkančioji organizacija šiuos pasiūlymus vertindama. Pirkimo dokumentų III tomo „Konkrečios techninės specifikacijos“ 4 skyriaus „Kelio dangos konstrukcija“ 4.1.1. dalyje „Rengiama dangos konstrukcija“ nurodyti konkretūs reikalavimai sluoksnių medžiagoms ir mišiniams, medžiagų ir mišinių paruošimui, sluoksnių įrengimui.
  19. Kaip matyti iš Pirkimo dokumentų, SAMI (stress absorbing membrane interlayer) – tai sluoksnis, kurio pagrindinis tikslas pašalinti įtempimą, išlaikyti ir apsaugoti nuo trūkinėjimo ant jų klojamus naujo asfalto sluoksnius, kuriuos paprastai sąlygoja apatinio sluoksnio įtrūkimai. Sluoksnis rengiamas iš aukštos polimerizacijos modifikuotų rišamųjų medžiagų (polimerais modifikuoti bitumai, polimerais modifikuotos emulsijos), aukštos kokybės skaldelės (atsparumas trupinimui – SZ18, atsparumas dilumui – LA20) ir stiklo pluošto. SAMI sluoksnio įrengimui naudojama bituminė emulsija C69BP4-PA, C70BP4-PA, stiklo pluoštas bei skaldelė – fr. 8/11 ir fr. 2/5. Bituminė emulsija turi tenkinti TRA BE 08 reikalavimus, skaldelė – TRA MIN 07 reikalavimus, atsparumo trupinimui kategorija turi būti SZ18/LA20.Bituminė emulsija turi tenkinti LST EN 13808 arba lygiavertį ir LAKD norminių dokumentų reikalavimus, skaldelė – TRA MIN 07 Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų aprašas reikalavimus. Aukščiau nurodytų medžiagų standartų reikalavimas yra numatytas Pirkimo sąlygų III tomo 8 skyriuje „Standartai“.
  20. Taigi Pirkimo dokumentų III tomo „Konkrečios techninės specifikacijos“ 4 skyriuje nustatyti tik galimi teikti į rinką statybos produktai, medžiagos bei technologijos, kurios visos yra atitinkamai sertifikuotos. Ginčo dėl to tarp šalių nėra.
  21. Iš Pirkimo dokumentų III tomo „Konkrečios techninės specifikacijos“ 4 skyriaus „Kelio dangos konstrukcija“ 4.1.1. dalyje aprašyto SAMI sluoksnio rengimo proceso (proceso pradžioje įrengiamas pirmasis dalinis SAMI sluoksnis, jo įrengimo metu per pirmąją purkštukų siją išpurškiama dalis reikalingo emulsijos kiekio, susmulkinamas ir paskleidžiamas stiklo pluoštas, ant jo per antrąją purkštukų siją išpurškiamas likęs bituminės emulsijos kiekis; emulsijos paskleidimo metu, pagal poreikį, pridedamas papildomas skaidymo priedas; įrengtas pirmasis dalinis sluoksnis dengiamas skaldele fr. 8/11, ant šio sluoksnio, nevolavus pirmojo, rengiamas antrasis dalinis SAMI sluoksnis, kuris rengiamas analogiškai; įrengtas SAMI sluoksnis pritankinamas) matyti, kad SAMI sluoksnis faktiškai sukuriamas vietoje, vykdant statybos darbus. Taigi SAMI sluoksnis laikytinas tam tikru produktu (pirkimo objekto dalimi), kurį statybos darbų eigoje sukurs rangovas, pagal Pirkimo sąlygų III tomo 4 skyriuje detaliai nurodytus reikalavimus, kuriuose yra detalizuotos atitinkamos medžiagos, jų mišiniai, technologijos ir pan.
  22. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nekėlė reikalavimo dėl sertifikatų ar standartų pateikimo Pirkimo objekto daliai, kurios sukūrimas galimas tik iš sertifikuotų produktų (bituminės emulsijos ir skaldelės).
  23. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygų paaiškinimas kvalifikuotinas kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, į kurį teismai turi atsižvelgti vertindami perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015).
  24. 2016-08-10 atsakovė raštu Nr. (6.109)2-5662 patikslino ir paaiškino Pirkimo dokumentus, pateikdama atsakymą į ieškovės pateiktą klausimą, ar turi būti SAMI sluoksniui atliktas techninis įvertinimas kaip to reikalauja Statybos įstatymas, nes minėtam statybos produktui nėra pateikto ir galiojančio atitinkamo Lietuvos ir tarptautinio standarto ar kito norminio dokumento. Minėtame rašte Nr. (6.109)2-5662 atsakovė nurodė, kad: „PD III tomo „Konkrečios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ 4.1.1 punkto septintos pastraipos pabaigoje nurodyta, kad „rekomendacijas SAMI sluoksnio įrengimui, medžiagoms, kontrolei turi pateikti technologijos teikėjas“.
  25. 2016-08-25 raštu Nr. (6.109)2-6107 atsakovė dar kartą patikslino Pirkimo dokumentus, atsakydama į klausimą, ar rangovas gali siūlyti ne blogesnių parametrų SAMI sluoksnio įrengimo technologiją, pritaikytą įrengti kelio dangos konstrukcijoje tarp pagrindo ir apatinio sluoksnio, kuri yra išbandyta Lietuvos automobilių keliuose ir kuriai yra atliktas techninis įvertinimas, nurodė, kad: „Rangovas gali siūlyti ne blogesnių parametrų SAMI sluoksnio įrengimo technologiją tarp pagrindo ir apatinio sluoksnio, kuri yra išbandyta Lietuvos automobilių keliuose ir kuriai yra atliktas techninis įvertinimas. Rangovas turi suderinti ir gauti pritarimą iš LAKD siūlomai SAMI sluoksnio technologijai.“.
  26. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė klaidingai interpretuoja atsakovės 2016-08-25 rašte Nr. (6.109)2-6107 nurodytą teiginį, kad rangovas turi suderinti ir gauti pritarimą iš LAKD siūlomai SAMI sluoksnio technologijai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas atsakymas buvo pateiktas į klausimą, ar rangovas gali siūlyti ne blogesnių parametrų SAMI sluoksnio įrengimo technologiją. Atsakydama į minėtą klausimą, perkančiojo organizacija patvirtino, kad rangovas gali siūlyti ne blogesnių parametrų nei numatyta techninėje specifikacijoje SAMI sluoksnio technologiją, tačiau rangovas turi suderinti ir gauti pritarimą iš LAKD šiai siūlomai technologijai. Taigi reikalavimas suderinti ir gauti pritarimą iš LAKD siūlomai SAMI sluoksnio technologijai buvo numatytas tik alternatyviom rangovų siūlomom technologijom, o ne technologijai, atitinkančiai Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimus.
  27. Apeliantė savo pozicijos pagrįstumą grindžia ir VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2016-12-09 raštu Nr. 15692 bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017-02-13 raštu Nr. (14-6)-D8-1099 „Dėl nuomonės pateikimo“. Visų pirma, pažymėtina, kad minėti rašytiniai įrodymai yra vertinami kaip įprasti įrodymai kitų į bylą pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste, nesuteikiant jiems jokios išskirtinės galios (CPK 185 str.). Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš minėtų rašytinių įrodymų turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad SAMI sluoksniui, kuriam parengti būtini elementai yra imperatyviai nustatyti Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje, yra būtinas technologijos techninis įvertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro pateiktas atsakymas nėra pakankamai išsamus, kadangi nėra duomenų, jog, pateikiant atsakymą, buvo analizuojamas konkretus Pirkimo objektas ir Pirkimo sąlygų III tomo Konkrečios techninės specifikacijos“ 4 skyriaus „Kelio dangos konstrukcija“ reikalavimai.
  28. Nurodytų argumentų kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad perkančioji organizacija neturėjo pareigos reikalauti iš trečiųjų asmenų jų kvalifikacijos pagrindimo SAMI darbams atlikti nei pagal Pirkimo sąlygas, nei pagal specialiųjų įstatymų nuostatas.

8Dėl bylos procesinės baigties

  1. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybės, ieškovės UAB „Eurovia Lietuva“ apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).
  2. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantės šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos. Nei atsakovės, nei tretieji asmenys įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė.

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai