Byla 2A-874-527/2014
Dėl suklydimo) sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo (trečiasis asmuo – Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. D.)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-935-950/2013 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei R. J. dėl apgaulės (ar dėl suklydimo) sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo (trečiasis asmuo – Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. D.),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovas 2013-06-20 ieškiniu (t. 1, b. l. 2–7) prašė pripažinti 2009-05-28 žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės (ar dėl suklydimo); taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti jam nekilnojamąjį turtą – 0,2153 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), kluoną (unikalus Nr. ( - )), kluoną (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinius (šulinį; kanalizacijos šulinį; tvorą; lauko tualetą; rūkyklą) (unikalus Nr. ( - )) (toliau – ginčo žemė su pastatais), esančius ( - ), Prienų rajone; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad 2009-05-28 su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu perleido jai ginčo žemę su pastatais, esančius ( - ), Prienų rajone. Pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D., 3.1 punkte buvo nurodyta, jog perleidžiamo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 107 213 Lt. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad žemės sklypas ir pastatai, esantys ( - ), Prienų rajone, parduodami už 20 000 Lt. Net penkis kartus mažesnė kaina nei tikroji parduodamo nekilnojamojo turto vertė pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta atsakovės iniciatyva, siekiant sumažinti už notaro paslaugas mokėtinus mokesčius. Tačiau tikroji sutarta parduodamo turto kaina buvo 107 213 Lt, nes būtent tiek atsakovė buvo įsipareigojusi ieškovui sumokėti po sandorio sudarymo. Tačiau minėtos sumos atsakovė jam nesumokėjo nei sandorio sudarymo metu, nei po jo sudarymo. Dėl to, kad buvo suklaidintas atsakovės, kuri pasinaudojo ir jo senyvu amžiumi, ieškovas ieškiniu prašė 2009-05-28 žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį panaikinti kaip sudarytą dėl apgaulės (ar dėl suklydimo), taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti jam visą minėta sutartimi atsakovei perleistą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo sūnus G. A. kartu su atsakove gyveno ginčo pastatuose, o jis jau nuo 1992 m. gyveno bute, esančiame Prienuose. Tuo metu jų santykiai buvo labai geri. Parduoti savo turimo turto jis nenorėjo. Jam galvą susuko atsakovė. Jis jokių skelbimų dėl nekilnojamojo turto pardavimo niekur netalpino, daugiau su niekuo dėl jo pardavimo nesitarė. Atsakovė pati pasiūlė 107 000 Lt. Pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu taip pat dalyvavo ir jo sūnus G. A., jam buvo žinomos visos sudaromo sandorio sąlygos ir kitos aplinkybės. Ką jam aiškino notarė ir ką davė perskaityti, jis neatsimena, nes po sutarties pasirašymo jį buvo ištikęs infarktas, dėl ko ilgai gydėsi ligoninėje. Pasirašė parengtą žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat patvirtino, kad gavo pinigus. Tai padarė, nes manė, kad atsakovė jam pinigus sumokės, nes ja pasitikėjo. Notaro biure jokių pinigų iš atsakovės negavo. Pinigai nebuvo jam sumokėti ir vėliau. Pinigų laukė ilgai, tačiau atsakovė nieko nemokėjo. Praėjus kiek laiko atsakovė išvijo jo sūnų ir viena liko gyventi ( - ), Prienų rajone. Tuomet jis suprato, kad atsakovė jį apgavo.

5Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad gyveno su G. A., kuris niekur nedirbo ir globojo neįgalų asmenį, todėl jai teko išlaikyti tiek patį G. A., tiek ir jo globotinį. 2009-05-28 įsigijo ginčo žemės sklypą ir pastatus iš ieškovo už 20 000 Lt sumą, kurią visą sumokėjo asmeniškai ieškovui sandorio sudarymo dieną Prienų rajono 2-ame notarų biure prieš pirkimo–pardavimo sandorio tvirtinimą. Minėto sandorio iniciatorius buvo pats ieškovas, kuris tuo metu gyveno bute, esančiame Prienuose. Jis jai nuolat siūlė pirkti turimą žemės sklypą ir pastatus, nes turėdamas daug nekilnojamojo turto jis negalėjo tikėtis kompensacijos už buto šildymą, negalėjo gauti socialinės pašalpos ir kitų lengvatų. Pinigus sumokėjo stambiomis kupiūromis po 500 Lt. Gautus pinigus ieškovas įsidėjo į kišenę. Ieškovo sūnus pinigų perdavimo momento nematė, nes tuo metu buvo išėjęs iš notaro biuro. Jokio pakvitavimo apie pinigų perdavimą ieškovas jai neparašė. Tikroji sandorio kaina buvo 20 000 Lt. Dėl kitokios sumos ji su ieškovu niekada nesitarė. Be to, ginčo žemės sklypas ir pastatai didesnės sumos ir nebuvo verti, nes buvo pastatyti 1970 m., gana blogos būklės, reikalingi remonto, namas labai neekonomiškas. Pinigų nekilnojamojo turto įsigijimui ji turėjo pakankamai – buvo susitaupiusi, užsidirbusi Vokietijoje, 2009-05-06 pardavė jai priklausiusį žemės sklypą netoli Marijampolės. Iš ieškovo įsigijusi žemės sklypą ir pastatus remontavo ir tvarkė gyvenamąjį namą, tam išleisdama beveik 18 000 Lt. Vėliau susipyko su G. A. ir iškraustė jį iš įsigytos sodybos. Pareikštas ieškinys yra ieškovo ir jo sūnaus kerštas jai, nes iki tol ieškovas jai jokių pretenzijų dėl sudaryto sandorio galiojimo neturėjo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Prienų rajono apylinkės teismas 2013-12-30 sprendimu (t. 1, b. l. 160–165) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 2 000 Lt žyminio mokesčio ir 63,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog sudarant 2009-05-28 žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė jį apgavo ar suklaidino. Teismas sprendė, kad ieškovas savo teiginius, jog tikroji šalių sutarta perleidžiamo nekilnojamojo turto kaina buvo ne 20 000 Lt, o 107 000 Lt, nepatvirtino jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų (pvz. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų; skelbimų iš prekybos nekilnojamuoju turtu portalų apie analogiško pobūdžio nekilnojamojo turto pardavimo kainas ar pan.), kurie leistų daryti prielaidą, jog jam priklausiusio ginčo žemės sklypo ir pastatų rinkos vertė buvo lygi jo vertei, formaliai nurodytai VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Ekspertizės ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertei jo perleidimo metu nustatyti nei ieškovas, nei jo atstovė skirti neprašė. Atsakovė teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog už 107 000 Lt žemės sklypo ir pastatų niekada nebūtų pirkusi (t. 1, b. l. 132–137), 107 000 Lt atsakovė realiai neturėjo ir negalėjo turėti. Teismas, konstatuodamas aplinkybę, jog tikroji šalių sutarta perleidžiamo nekilnojamojo turto kaina buvo ginčijamoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 20 000 Lt, atsižvelgė ir į eilę kitų faktinių aplinkybių: į tai, jog gyvenamasis namas ir kiti pastatai buvo pastatyti prieš 40 m., t. y. 1970 m. (t. 1, b. l. 125–127); į tai, jog ieškovas juose negyveno nuo 1992 m. (t. 1, b. l. 132–137); į tai, jog 2009 m. buvo pasaulinės ekonominės krizės metai ir nekilnojamojo turto kainos buvo ženkliai sumažėjusios, o nekilnojamojo turto paklausa – minimali (CPK 182 str. 1 p.); į tai, jog panašus nekilnojamasis turtas (t. y. 0,15 ha ir 0,03 ha žemės sklypai, gyvenamasis namas, tvartas, daržinė bei kiti statiniai), esantys ( - ), Prienų rajone, 2010-07-29 buvo parduoti už panašią kainą – 30 000 Lt (t. 1, b. l. 69–72); į tai, jog sandorio šalis tuo metu siejo draugiški santykiai, kas taip pat galėjo įtakoti mažesnę sandorio kainą. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. D. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog tarp sandorio šalių kaina buvo aptarta dar iki atvykstant į jos biurą, todėl sandorio sudarymo metu ginčų dėl kainos nebuvo (t. 1, b. l. 142–143). Teismo nuomone, tokie trečiojo asmens parodymai paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad tik atvykus į notarės biurą atsakovė, neva mažesnių už notaro paslaugas mokėtinų mokesčių tikslu, pareikalavo 2009-05-28 žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę sandorio kainą. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad ginčo žemės sklypas su pastatais iš viso parduodami už 20 000 Lt, kuriuos pirkėja prieš pasirašant šią sutartį sumokėjo pardavėjui, o pardavėjas patvirtina šią pinigų sumą gavęs, pretenzijų pirkėjai neturi ir ateityje nepareikš. Todėl darytina išvada, kad atsakovė sumokėjo visą sutartą perleidžiamo nekilnojamojo turto kainą, nes abi sandorio šalys pasirašant notarinę pirkimo–pardavimo sutartį paliudijo, jog pinigai už pirkimo–pardavimo sutarties dalyku buvusį turtą buvo sumokėti iki šios sutarties pasirašymo. Notaro patvirtinta žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartis yra oficialus rašytinis įrodymas, todėl joje konstatuotas faktas apie pirkėjo sumokėtą pardavėjui pinigų sumą, kol jis nepaneigtas kitais įrodymais, laikytinas visiškai įrodytu. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė realiai galėjo turėti 20 000 Lt sumą ir buvo finansiškai pajėgi atsiskaityti su pardavėju už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, kadangi atsakovė laikotarpiu nuo 2005 m. spalio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. dirbo UAB „MAXIMA LT“ ir gavo pastovias bei ganėtinai nemažo tam laikotarpiui dydžio pajamas (t. 1, b. l. 89–90), vėliau buvo išvykusi uždarbiauti į Vokietiją ir ten užsidirbo piniginių lėšų, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir kartu su ja ilgą laiką gyvenęs liudytojas G. A. (t. 1, b. l. 132–137), 2009-05-06 ji už 3 000 Lt pardavė nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą SB „Baltaragis“, ( - ), Marijampolės sav. (t. 1, b. l. 107–108). Po 2009-05-28 žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovas jokių pretenzijų dėl sudaryto sandorio galiojimo ar negautų piniginių lėšų sumokėjimo atsakovei nereiškė daugiau kaip 4 metus (t. y. iki 2013-06-20). Teismas nesirėmė liudytojų G. A. ir R. A. parodymais, kadangi liudytojas G. A. yra ieškovo sūnus, todėl tiesiogiai suinteresuotas nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi, o liudytojo R. A. nedalyvavo sudarant ginčijamą 2009-05-28 pirkimo–pardavimo sutartį ir apie minėto sandorio sudarymo aplinkybes nieko nežino. Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus teisinius argumentus, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti 2009-05-28 žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį sudarytą dėl apgaulės.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 169–177) prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Apelianto nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir vertino įrodymus, t. y. teismo posėdžio metu atsakovės pateiktus parodymus, rašytinius įrodymus, o taip pat ir ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojo G. A. ir R. A. parodymus, ko pasėkoje buvo priimtas visiškai nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Iš byloje išklausytų liudytojų parodymų bei apelianto pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog sandoris turėjo valios trūkumų, todėl jis privalo būti pripažintas negaliojančiu. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pirkimo–pradavimo sutartis būtų buvusi sudaryta dėl apgaulės, neva tai ieškovas nepateikė jokių turto vertinimo ataskaitų ar skelbimų dėl analogiško parduodamo nekilnojamojo turto. Teismas neteisingai vertino, kad turto vertinimo ataskaitose nurodyta turto vertė galėjo būti sulygta sutarties kaina. Nepaisant to, kad turto vertė pagal atliktus vertinimus tuo metu galėjo skirtis nuo normalios rinkos vertės, nurodytos VĮ Registrų centro pažymoje, tačiau būtent atsakovė neketino atlikti jokių turto vertinimo veiksmų ir žadėjo, jog ieškovo turto įsigys už nekilnojamojo turto išraše nurodytą kainą. Taigi šiuo atveju papildomai vertinti turtą jo pardavimo metu ar skirti ekspertizę nebuvo jokio tikslo. Šalys yra laisvos susitarti dėl sutarties kainos, kuri buvo nekilnojamojo turto išraše nurodyta turto vertė.

11Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neva atsakovė aiškiai nurodė, jog ji turto už 107 000 Lt įsigyti neketino ir tokios pinigų sumos ji neturėjo. Tuo ir pasireiškė atsakovės apgaulė ir tyčiniai veiksmai, nukreipti prieš apelianto interesus. Atsakovė tuo metu, kai įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą, gyveno kartu su ieškovo sūnumi G. A., todėl apeliantas pasitikėjo atsakove, tačiau jos pažadai tebuvo tik gerai suregztas planas apgaule iš apelianto išvilioti nekilnojamąjį turtą pasinaudojant sūnumi. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad, įgijusi pilnas teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, ji nusprendė atsikratyti ir ieškovo sūnumi, kad viena netrukdomai galėtų valdyti jai neteisėtai priklausantį turtą. Ji neketino įsigyti turto už tokią kainą ir tam lėšų neturėjo, tačiau, siekdama apgauti ieškovą ir jį suklaidinti dėl esminių sutarties sąlygų, nurodė, jog turtą įsigys už jo rinkos vertę, kuri yra nurodyta nekilnojamojo turto registro išraše. Be to, situaciją siekdama dar labiau pasilengvinti, ji apelianto paprašė, jog sutartyje būtų nurodoma 20 000 Lt sutarties kaina, kad būtų išvengta didesnių notarinių veiksmų atlikimo išlaidų, kadangi, vadovaujantis 2009-05-28 žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties 7.6 punktu, būtent ji privalėjo padengti sutarties sudarymo išlaidas.

12Teismas nurodė kitas aplinkybes, neva esant reikšmingas laikant, kad tikroji sutarties kaina ir buvo 20 000 Lt, t. y. nurodyta sutartyje. Visiškai nepagrįstai teismas nurodo, kad namas yra senas, pastatytas prieš 40 metų, t. y. 1970 m. Tačiau teismas neįvertino to, jog nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 1997 m. buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija, kuri atlikta 100 %, kas akivaizdžiai padidino turto vertę. Name įvestos suskystintos dujos, vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Nors name ieškovas negyveno, jame gyveno jo sūnus G. A. su savo buvusia šeima ir nepilnamečiais vaikais, kuris nuolat savo bei ieškovo lėšomis gerino nekilnojamąjį turtą. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas, neva tai 2009 metais buvo ekonominė krizė, todėl ginčo turtas buvo sąlyginai mažos vertės, jam įsigyti nebuvo paklausos. Ieškovas šio turto parduoti neketino, jokių skelbimų netalpino, kitiems asmenims jį įsigyti nesiūlė. Išraše netgi nurodyta, kad vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2009-05-25, t. y. visai prieš pat sutarties su atsakove sudarymą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog informacija dėl vidutinės rinkos vertės buvo aktuali ir nepasenusi. Teismas nurodė, kad panašus turtas 2010-07-29 buvo parduotas už 30 000 Lt, tačiau namas buvo visiškai negyvenamas, nes P. N., kurį globojo G. A., šiame name dėl jo avarinės būklės negalėjo gyventi, todėl gyveno ieškovui priklausančiame name, kur buvo slaugomas G. A. iki pat mirties. Teismo nurodyta sutartimi buvo parduotas ženkliai mažesnis sklypas, o namas bei kiti statiniai pastatyti seniai, nerekonstruoti ir apgriuvę, todėl kaina šių statinių ir buvo nedidelė, tačiau ir tai didesnė už atsakovės nurodytą kainą ginčo sutartyje. Teismo argumentas, jog šalis sutarties sudarymo metu siejo draugiški santykiai, taip pat nepagrįstas. Ieškovas pasitikėjo atsakove bei jos pažadais sumokėti daug didesnę sumą, o ne priešingai jai parduoti turtą už nepagrįstai mažą kainą.

13Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog netgi ir sutartyje numatyta 20 000 Lt sutarties kaina buvo sumokėta ieškovui, kadangi tai visiškai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas nurodo, kad sutartyje numatyta, jog ieškovas pinigus gavo iki pasirašant sutartį ir tai patvirtino sutartyje. Ieškovas pažymi, kad jokių pinigų pagal šią sutartį apskritai nėra gavęs. Po tokia nuostata ieškovas pasirašė tik pasitikėdamas atsakove, kadangi tuo metu ji gyveno su jo sūnumi, jis buvo seno amžiaus, po ką tik atliktų sunkių operacijų, kadangi ji nuolat žadėjo ieškovui, kad pinigai bus sumokėti šiek tiek vėliau ir vis rasdavo tam tikrų priežasčių ištęsti atsiskaitymą už nekilnojamąjį turtą. Teismas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tačiau pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

14Ieškovas negali patvirtinti nesumokėtų pinigų fakto kitaip, nei jis tai įrodinėjo teismo proceso pirmojoje instancijoje metu. Atsakovė klaidina teismą, jog ji sumokėjo 20 000 Lt stambiomis kupiūromis ieškovui notarų biure prieš pasirašant sutartį, o šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas netinkamai vertino, kadangi atsakovė ne tik nesumokėjo minėtų pinigų, tačiau tuo metu tokia pinigų suma ji apskritai nedisponavo. Teismas klaidingai vertino tai, kad atsakovė dirbo UAB „MAXIMA“ ir gaudavo gana nemažas pajamas. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų, juose nurodytos pajamos neatskaičius mokesčių (draudžiamosios pajamos) per laikotarpį nuo 2003 m. iki 2008 m. mėnesiui sudarydavo apie 870 Lt, kas tikrai nėra laikoma didele pinigų suma. Taip pat atmestinas ir kitas atsakovės argumentas, kad ji užsidirbo pinigų būdama išvykusi į Vokietiją, kadangi ji joje, kaip ir pati nurodė, tebuvo du mėnesius, todėl negalėjo užsidirbti tokios sumos pinigų. Taip pat liko visiškai neištirtas ir pats pinigų perdavimo faktas. Liudytojas G. A., ieškovė ir notarė R. D. nurodė, kad sandorio sudarymo metu dalyvavo ne tik šalys, bet ir G. A.. Atsakovė klaidindama teismą nurodė neva tai tuo metu, kai ji ieškovui perdavė pinigus, jis buvo išėjęs iš notarų biuro. Tokie teiginiai tėra tik atsakovės gynybinė pozicija, kadangi notarės duoti parodymai šio fakto nepatvirtino, priešingai, ji nurodė, kad sudarant sutartį buvo ir G. A.. Tą patį patvirtino ir liudytojas G. A., kad jis iš notarų biuro sudarant sandorį nebuvo išėjęs, todėl be jokios abejonės privalėjo matyti, kad atsakovė perduoda pinigus jo tėvui, tačiau to nebuvo. Teismas nepagrįstai visiškai nevertino tos aplinkybės, jog apelianto sveikata prieš sudarant sutartį bei po jos sudarymo buvo labai komplikuota, jį ištiko infarktas, buvo sutrikusi jo širdies veikla, todėl jis pasitikėjo atsakovės žodžiais, kadangi jis tuo metu buvo užsiėmęs išskirtinai savo sveikatos klausimais. Ieškovas sutarties sudarymo metu buvo gana senyvo amžiaus žmogus (75 metai), todėl toks žmogus yra labiau patiklus, kas įtakojo tai, kad atsakovė apgavo jį dėl esminių sutarties sąlygų.

15Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė įsigijusi nekilnojamąjį turtą valdė jį kaip tikroji šio turto savininkė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką toks aspektas yra nagrinėjamas tik sandorius norint pripažinti apsimestiniais ar tariamais, o ne sudarytais dėl apgaulės ar suklydimo. Akivaizdu, jog atsakovė, neteisėtais būdais gavusi ir įsiregistravusi ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, siekė kuo greičiau užvaldyti šį turtą. Ieškovas ilgą laiką neteikė atsakovei jokių pretenzijų, kadangi tikėjo jos pažadais, kad ji atsiskaitys su juo, nes kartu su ja ginčo name gyveno jo sūnus G. A., o šis ieškovui buvo vienintelis jo vaikas, todėl, nenorėdamas su juo konfliktuoti, pasitikėdavo atsakovės žodžiais ir nereiškė reikalavimų teisme. Atsakovė nuolat sugalvodavo įvairių priežasčių, kodėl ji šiuo metu atsiskaityti su ieškovu negalinti. Ieškovo sūnų išvarius iš ginčo nekilnojamojo turto, paaiškėjo, jog atsakovė šiuo sandorio sudarymu tesiekė neteisėtais ir brutaliais būdais pasiglemžti ieškovo turtą.

16Teismas buvo šališkas, kadangi visiškai nepagrįstai nurodė, kad liudytojų G. A. ir R. A. parodymų negalima laikyti patikimais ir objektyviais, todėl jais nesivadovavo. Visgi teismas liudytojo G. A. parodymais vadovavosi, tačiau tik tais, kurie buvo palankūs atsakovei. Iš tokio teismo vertinimo susidaro įspūdis, jog buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo ir teismo objektyvumo principai. Sprendime nustatyta, kad neva tai G. A. yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau tai nėra tiesa, kadangi jis buvo daugelio įvykių, tame tarpe ir pačios sutarties sudarymo, dalyvis, todėl jo pateikiami paaiškinimai yra neatskiriami nuo šios bylos nagrinėjimo. Taip pat nėra suvokiama, kodėl teismas nesivadovavo R. A. parodymais, kadangi nepaisant to, kad jis ir nedalyvavo pagrindinės sutarties sudarymo metu, tačiau nurodė, jog atsakovė pati yra pabrėžusi apie atsiskaitymo su ieškovu nebuvimą, teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, prie kokių aplinkybių ir kada atsakovė jam patvirtino, kad pinigų iš ieškovo už parduotą turtą negavo.

17Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003). Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat sudaryti dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieškinį. Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (LAT 2001-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001; 2002-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003; 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2008; 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013). Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001; 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003; 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006; 2007-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2007). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Apgaulė gali pasireikšti tik tyčia ir tam, kad būtų pripažintas sandoris negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės, būtina nustatyti tyčinius veiksmus, kurie gali pasireikšti tiek tylėjimu, tiek aktyviais veiksmais (LAT 2006-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008). Tais atvejais, kai byloje nustatoma, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (LAT 2007-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007). Atsižvelgiant į tai, kad jeigu teismas visgi pripažintų, jog atsakovės veiksmuose nėra tyčinių apgaulingų veiksmų, teismas turėtų vadovautis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. Nagrinėjant civilines bylas, susijusias su sandorių, sudarytų dėl apgaulės, pripažinimu negaliojančiais, turi būti remiamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, siekiant prioritetiškai ginti apgautosios, o ne nesąžiningos šalies, panaudojusios apgaulę, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002). Susitarimas gali būti pasiekiamas tik sąmoningais, valingais veiksmais derinant abiejų šalių pozicijas ir gali būti laikomas pasiektu tik tada, kai abi šalys įsitikinusios, jog kita šalis jį suvokė ir įsipareigojo jo laikytis. Jei viena šalis nežino kitos šalies pozicijos dėl jos pasiūlytų sąlygų priimtinumo, konstatuoti susitarimą kaip aiškiai išreikštą šalių valios suderinimą nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).

18Dėl vienašalės restitucijos taikymo. CK 1.91 str. 2 d. numatyta, jog jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių (dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis), tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas. CK 6.145 str. 1 d. reglamentuoja, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.146 str. įtvirtina restitucijos atlikimo natūra prioritetą (Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims).

19Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė R. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 1–3). Atsakovė nurodo, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtintais laiko apelianto teiginius, kad tikroji šalių sutarta perleidžiamo nekilnojamojo turto kaina buvo ne 20 000 Lt, o 107 000 Lt. Atsakovė aiškiai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad už tokią pinigų sumą, būtent 107 000 Lt žemės sklypo ir pastatų nebūtų pirkusi, kadangi tokios sumos ji neturėjo. Pats apeliantas teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino, kad jis žinojo tai, jos atsakovė „tokių pinigų“ neturi. Apeliantas aiškiai painiojosi duodamas parodymus teisme, pats sau prieštaravo, nurodydamas turto pardavimo aplinkybes. Tačiau jis labai aiškiai pasisakė, kad jau seniai negyvena parduotame name, kad gyvena Prienuose bute ir kad turimas nekilnojamasis turtas trukdė jam gauti kompensacijas už šildymą bei pašalpas. Teismo posėdžio metu liudytojas apelianto sūnus patvirtino, kad tiek jis, tiek tėvas įkalbinėjo atsakovę pirkti žemės sklypą bei pastatus pigiai, nes tėvas negauna kompensacijų. Teismas teisingai įvertino tai, kad sutartis buvo sudaryta notarų biure tuo laikotarpiu, kai buvo ženkliai sumažėjusios nekilnojamojo turto kainos dėl pasaulinės ekonominės krizės, tai, kad panašus turtas toje pačioje vietovėje buvo parduotas už panašią kainą, į tai, jog tuo metu apelianto ir atsakovės tarpusavio santykiai buvo draugiški (tai patvirtino ir pats apeliantas teismo posėdžio metu). Be to, notarė R. D. labai aiškiai nurodė, kad tarp sandorio šalių kaina buvo aptarta dar iki atvykstant į notaro biurą, sandorio sudarymo metu jokių ginčų ar abejonių dėl kainos nebuvo. Teismo posėdžio metu apelianto sūnus, duodamas parodymus kaip liudytojas, nurodė, kad „aš važiuojant pas notarą „tašėje“ turėjau pinigų“. Atsakovė aiškiai nurodė, kokiomis kupiūromis ir kaip perdavė apeliantui pinigus, taip pat byloje yra nepaneigiami įrodymai, kad atsakovė tokią sumą (20 000 Lt) turėjo, nes jos vidutinis darbo užmokestis nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio sudarė 2 000 Lt per mėnesį, ji neturėjo jokių išlaikytinių, taip pat buvo pardavusi žemės sklypą bei išvykusi dirbti į užsienį, kur taip pat gavo darbo užmokestį. Notarė tiek atsakovę, tie apeliantą supažindino su sutarties sąlygomis, garsiai perskaitydama sutarties tekstą. Tiek apeliantas, tiek atsakovė patvirtino, kad sutartyje išreikšta jų valia. Sutarties 3.2. punkte aiškiai nurodyta suma 20 000 Lt, už kurią ieškovas pardavė atsakovei žemės sklypą ir pastatus ir kad neturi atsakovei jokių pretenzijų ir jų nereikš, kadangi pinigus jau yra gavęs. Būtent tai ir atitinka faktines aplinkybes. Apeliantas neteisingai nurodo, kad name įvestos suskystintos dujos. Name nėra jokių suskystintų dujų, yra tik centrinis šildymas, kuris įvestas prieš 40 metų, turtas gyvenant jame apelianto sūnui G. A. gerinamas nebuvo, kluonai baigia sugriūti, gyvenamojo namo antras aukštas pastatytas tik iš lentų, daugiau primena vasarnamį, 2013 m. atsakovė apšiltino pastatą iš savo lėšų ir kitaip turtą pagerino iš savo lėšų. Tai, kad turtas nebuvo gerinamas tol, kol priklausė apeliantui, teisme patvirtino liudytojas G. A.. Ieškovas labai puikiai suvokė savo veiksmus pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, jis buvo veiksnus, nesirgo. Notarui jokių abejonių dėl jo veiksnumo nekilo.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

23Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl 2009-05-28 žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties, kuria ieškovas atsakovei perleido jam nuosavybės teise priklausiusį turtą – 0,2153 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), kluoną (unikalus Nr. ( - )), kluoną (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinius (šulinį; kanalizacijos šulinį; tvorą; lauko tualetą; rūkyklą) (unikalus Nr. ( - )) (toliau – ginčo žemė su pastatais), esančius ( - ), Prienų rajone. Ieškovas šį sandorį, kurio kaina atsakovės iniciatyva buvo nurodyta net penkis kartus mažesnė už tikrąją parduoto turto vertę, prašė pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės (ar dėl suklydimo) ir taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti jam nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijama 2009-05-28 žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės ar suklydimo.

24Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnyje, kuriuo savo reikalavimą grindžia ieškovas, reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

25Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, t. y. teismo posėdžio metu atsakovės pateiktus parodymus, rašytinius įrodymus, o taip pat ir ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojo G. A. ir R. A. parodymus, dėl ko buvo priimtas visiškai nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

26Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijama 2009-05-28 žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės. Kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė savo teiginių, kad atsakovė už nekilnojamąjį turtą nesumokėjo jokios pinigų sumos ir kad šalys buvo sutarę, jog atsakovė po sutarties pasirašymo sumokės už ieškovo parduodamą turtą Nekilnojamojo turto išraše nurodytą kainą – 107 000 Lt. Nustatyta, kad 2009-05-28 žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D. (t. 1, b. l. 8–13). Notaro patvirtina žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartis yra oficialus rašytinis įrodymas, todėl joje konstatuotas faktas apie pirkėjo sumokėtą pardavėjui pinigų sumą, kol jis nepaneigtas kitais įrodymais, laikytinas visiškai įrodytu (CPK 197 str. 2 d.). Notarinės sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad ginčo ,,žemės sklypas su pastatais iš viso parduodami už 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų), kuriuos pirkėja, prieš pasirašant šią sutartį, sumokėjo pardavėju. Pardavėjas patvirtina minėtą pinigų sumą gavęs, pretenzijų pirkėjai neturi ir ateityje nepareikš.“ Ieškovui šios aplinkybės nenuginčijus ir neįrodžius, nei to, kad 20 000 Lt iki sutarties pasirašymo nebuvo sumokėti, nei to, kad buvo sutarta turtą parduoti už 107 000 Lt, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė nustatyta aplinkybę, jog atsakovė iki ginčijamos sutarties pasirašymo sumokėjo ieškovui visą sutartą 20 000 Lt perleidžiamo nekilnojamojo turto kainą. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. D. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog tarp sandorio šalių kaina buvo aptarta dar iki atvykstant į jos biurą, todėl sandorio sudarymo metu ginčų dėl kainos nebuvo (t. 1, b. l. 142–143). Atsakovė tvirtino, jog už 107 000 Lt ginčo žemės su pastatais niekada nebūtų pirkusi, nes tokios sumos ji realiai neturėjo ir negalėjo turėti. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovė realiai galėjo turėti 20 000 Lt sumą ir buvo finansiškai pajėgi atsiskaityti su ieškovu iki ginčo sutarties pasirašymo, kadangi laikotarpiu nuo 2005 m. spalio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. atsakovė dirbo UAB „MAXIMA LT“ ir gavo pastovias bei ganėtinai nemažo tam laikotarpiui dydžio pajamas (t. 1, b. l. 89–90), vėliau buvo išvykusi uždarbiauti į Vokietiją ir ten užsidirbo piniginių lėšų, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir kartu su ja ilgą laiką gyvenęs liudytojas G. A. (t. 1, b. l. 132–137), o, be to, 2009-05-06 atsakovė už 3 000 Lt pardavė nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą SB „Baltaragis“, ( - ), Marijampolės sav. (t. 1, b. l. 107–108). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir apie tai, jog sandorio sudarymo metu ginčo turto rinkos vertė buvo lygi ar bent jau artima vertei, formaliai nurodytai Nekilnojamojo turto registre. Ekspertizės ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertei jo perleidimo metu nustatyti nei ieškovas, nei jo atstovė skirti neprašė. Pažymėtina, jog panašus nekilnojamasis turtas (t. y. 0,15 ha ir 0,03 ha žemės sklypai, gyvenamasis namas, tvartas, daržinė bei kiti statiniai), esantis toje pačioje vietovėje, 2010-07-29 (t. y. po nepilnų metų po ginčo sandorio sudarymo) buvo parduotas už panašią kainą – 30 000 Lt (t. 1, b. l. 69–72). Be to, kolegijos nuomone, svarbi aplinkybė yra ir ta, jog sandorio sudarymo metu atsakovė artimai bendravo su vieninteliu ieškovo sūnumi ir su juo kartu gyveno ginčo pastatuose, kas, be abejonės, taip pat įtakojo mažesnę nei rinkos vertė sandorio kainą.

27Kaip minėta, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kolegijai visiškai nesuprantama, kokias svarbias sandorio aplinkybes, susijusias su per maža turto kaina, galėjo nuslėpti ar klaidingai nurodyti atsakovė, nusprendusi ginčo turtą įsigyti už 20 000 Lt. Būtent ieškovas buvo parduodamo turto savininkas ir būtent jis galėjo ir turėjo nuspręsti dėl kainos, už kurią tą turtą parduoti. Jeigu ieškovas būtų turėjęs tikslą ginčo turtą parduoti būtent už 107 000 Lt, tai niekas netrukdė būtent tokią kainą nurodyti sutartyje bei aptarti atsiskaitymo terminus ir tvarką.

28Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta dėl apgaulės.

29Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.

30Nagrinėjamuoju atveju ieškovas teigė, kad atsakovė, neteisėtais būdais gavusi ir įsiregistravusi ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, siekė jį kuo greičiau užvaldyti, o ieškovas ilgą laiką (net 4 metus) neteikė atsakovei jokių pretenzijų, kadangi tikėjo jos pažadais, kad ji atsiskaitys su juo, nes kartu su ja ginčo name gyveno jo vienintelis sūnus G. A., todėl, nenorėdamas su juo konfliktuoti, pasitikėdavo atsakovės žodžiais ir nereiškė reikalavimų teisme. Ieškovas pats pripažįsta, jog dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi tik tuomet, kai paaiškėjo, kad „atsakovė ieškovo sūnų išvarė iš ginčo nekilnojamojo turto“. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 2 dalimi, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Daugiau negu akivaizdu, jog ieškovo nurodytos aplinkybės apie suklydimą patikėjus atsakovės pažadais atsiskaityti ateityje, kurie vėliau nebuvo įvykdyti, negali būti vertinama kaip klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

31Be to, kolegija, atsižvelgdama į paties ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, jog atsakovė neturėjo sukaupusi net 20 000 Lt ginčo turtui pirkti, kaip tokią poziciją paneigiančius vertina ieškovo argumentus apie atsakovės pažadus atsiskaityti po sutarties sudarymo sumokant 107 000 Lt.

32Nesutiktina su apeliantu, jog teismas buvo šališkas vertindamas liudytojų G. A. ir R. A. parodymus. Kadangi G. A. yra vienintelis ieškovo sūnus ir vien dėl to suinteresuotas bylos baigtimi (kad ieškinys būtų patenkintas ir ginčo turtas būtų grąžintas ieškovui), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šio liudytojo parodymai, susiję su ginčijamo sandorio sudarymu bei pinigų už perleistą nekilnojamąjį turtą sumokėjimu, negali būti laikomi objektyviais ir patikimais. Dėl liudytojo A. parodymų pažymėtina, jog šio liudytojo parodymai taip pat negali būti laikomi patikimais, nes jis nedalyvavo sudarant ginčo sandorį (t. 1, b. l. 136–137).

33Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais dėl apgaulės, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo šį teismo sprendimą panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Prienų rajono apylinkės teismas 2014-01-27 nutartimi atidėjo ieškovui viso 3 216 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2-935-950/2013 išnagrinėjimo (t. 1, b. l. 191–192). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, tai iš jo valstybei priteistinas nesumokėtas 3 216 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 96 str. 2 d.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36apeliacinį skundą atmesti.

37Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti valstybei iš ieškovo A. A. (asmens kodas ( - ) 3 216 Lt (tris tūkstančius du šimtus šešiolika litų) nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovas 2013-06-20 ieškiniu (t. 1, b. l. 2–7) prašė pripažinti... 4. Ieškovas nurodė, kad 2009-05-28 su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo... 5. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad gyveno su G.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Prienų rajono apylinkės teismas 2013-12-30 sprendimu (t. 1, b. l. 160–165)... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 169–177) prašo Prienų rajono... 10. Apelianto nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir vertino įrodymus, t. y.... 11. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neva atsakovė aiškiai nurodė, jog... 12. Teismas nurodė kitas aplinkybes, neva esant reikšmingas laikant, kad tikroji... 13. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog netgi ir sutartyje numatyta 20... 14. Ieškovas negali patvirtinti nesumokėtų pinigų fakto kitaip, nei jis tai... 15. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė įsigijusi nekilnojamąjį turtą... 16. Teismas buvo šališkas, kadangi visiškai nepagrįstai nurodė, kad liudytojų... 17. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Sandoris... 18. Dėl vienašalės restitucijos taikymo. CK 1.91 str. 2 d. numatyta, jog jeigu... 19. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė R. J. prašo ieškovo... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl 2009-05-28 žemės sklypo ir pastatų... 24. Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnyje, kuriuo savo reikalavimą grindžia... 25. Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino... 27. Kaip minėta, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis... 28. Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti... 29. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo vadovautis... 30. Nagrinėjamuoju atveju ieškovas teigė, kad atsakovė, neteisėtais būdais... 31. Be to, kolegija, atsižvelgdama į paties ieškovo nurodytas aplinkybes apie... 32. Nesutiktina su apeliantu, jog teismas buvo šališkas vertindamas liudytojų G.... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 34. Prienų rajono apylinkės teismas 2014-01-27 nutartimi atidėjo ieškovui viso... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. apeliacinį skundą atmesti.... 37. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti valstybei iš ieškovo A. A. (asmens kodas ( - ) 3 216 Lt (tris...