Byla e3K-3-57-687/2018
Dėl testamentų ir santuokos pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovams J. Ž., V. A. ir D. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims notarei G. K. ir Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui, dėl testamentų ir santuokos pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės akto vertinimą, sprendžiant dėl palikėjo būsenos testamentų ir santuokos sudarymo metu, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiais S. G. Ž., mirusio 2014 m. kovo 8 d., 2013 m. rugpjūčio 22 d. testamentą, reg. Nr. G-5769, ir 2014 m. sausio 3 d. testamentą, reg. Nr. G-25, patvirtintus Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., ir patvirtinti, kad po S. G. Ž. mirties galioja 2011 m. vasario 14 d. jo sudarytas ir Kauno miesto 7-ajame notaro biuro notarės J. V. patvirtintas testamentas, reg. Nr. 7KV-585, taip pat pripažinti negaliojančia S. G. Ž. ir atsakovės J. Ž. 2013 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą santuoką.
  3. Ieškovė nurodė, kad jos pusbrolis S. G. Ž. 2011 m. vasario 14 d. testamentu visą savo turtą paliko ieškovei. 2012 m. gruodžio 22 d. testatorius patyrė insultą, jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. 2013 m. rugpjūčio 31 d. S. G. Ž. ir atsakovė J. Ž. (iki santuokos – S.) susituokė. Po S. G. Ž. mirties ieškovė notarų biure sužinojo apie 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2014 m. sausio 3 d. testamentus, patvirtintus notarės G. K..
  4. Ginčijami testamentai neatitiko tikrosios palikėjo valios. Santuoka taip pat pripažintina negaliojančia, nes sudaryta neveiksnaus asmens. S. G. Ž. testamentų sudarymo metu nebuvo socialiai orientuotas ir negalėjo ne tik savarankiškai priimti teisinių pasekmių turinčių sprendimų, bet ir atlikti elementarių buities darbų, pasirūpinti savo asmeniniais poreikiais. Nuo 2012 m. gegužės mėn. testatoriaus sveikatos būklė smarkiai blogėjo. Slaugytojų R. A. M. ir A. A. pagalba buityje S. G. Ž. netenkino, todėl ieškovė surado kitą slaugyti galintį asmenį – atsakovę J. Ž.. Testatorius reikalavo, kad jį prižiūrintis asmuo liktų nakvynės ir juo rūpintųsi. S. G. Ž. po 2012 m. gruodžio 22 d. patirto insulto tapo nervingas, ūmus, nesiorientavo erdvėje, nuolat prarasdavo laiko nuovoką, prarado sugebėjimą tiek žodžiais, tiek ir konkliudentiniais veiksmais apibūdinti ir išreikšti savo poreikius. Dėl sutrikusios atminties S. G. Ž. pamiršdavo elementarią informaciją, nesuvokė įvykių reikšmės, bet kokių protinių gebėjimų reikalaujanti veikla jam tapo sunkiai įmanoma. Medikai S. G. Ž. diagnozavo orientacijos sutrikimą, nustatė rankų raumenų atrofiją, taip pat kad jis sugeba suprasti tik mažą dalį užduočių, daugumą veiksmų atlieka nevalingai, neadekvačiai reaguoja į aplinką, kad jo būsena tik blogės. S. G. Ž., sudarydamas ginčijamus testamentus, negalėjo kalbėti, be to, 2012 m. pabaigoje po patirto insulto ir kitų sveikatos sutrikimų jam buvo pažeista klausa, jis sunkiai vaikščiojo, svirduliavo, nuolat vartojo stiprius vaistus, jam sutriko veido mimika, jis netekdavo sąmonės, jam neterminuotam laikotarpiui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
  5. S. G. Ž. neadekvatų gebėjimą vertinti atliekamų veiksmų teisines pasekmes patvirtina akivaizdūs rašysenos pokyčiai, rašymo klaidos net rašant savo vardą ir pavardę. S. G. Ž. po 2012 m. gruodžio mėn. patirto insulto negalėjo kalbėti, užduoti klausimų, todėl notarė G. K. negalėjo išgirsti testatoriaus žodinio patvirtinimo ar pastabų dėl testamento turinio. Notarė nesikreipė į specialistus dėl testatoriaus sveikatos būklės, nors notarei L. G. kilo abejonių dėl testatoriaus sveikatos būklės, todėl ji neatliko notarinių veiksmų.
  6. S. G. Ž. apsisprendimas 2011 m. vasario 14 d. testamentu visą savo turtą palikti ieškovei buvo gerai apgalvotas, tikslingas ir išreiškiantis tikrąją testatoriaus valią. Testatorius pirmos eilės įpėdinių – vaikų neturėjo, o 2011 m. sausio 20 d. mirus sutuoktinei S. A. Ž. testatorius turtą paliko ieškovei. Be to, 2011 m. vasario 14 d. S. G. Ž. sudarė įgaliojimą, kuriuo pavedė ieškovei tvarkyti paveldėjimo dokumentus po S. A. Ž. mirties. Ieškovė ir jos šeimos nariai artimai bendravo su S. G. Ž., rūpinosi jo sveikata, padėjo buityje, ieškovė tvarkė jo butą, mokėjo komunalinius mokesčius. Ieškovės ir testatoriaus santykiai pasikeitė, kai testatorių pradėjo slaugyti atsakovė J. Ž.. Atsakovė ribojo ieškovės ir S. G. Ž. bendravimą, nuteikinėjo jį prieš ieškovę, reguliavo testatoriaus elgesį, dozavo jam skirtus vaistus, darė psichologinį spaudimą ir grasino jį palikti. S. G. Ž. iki 2012 m. gruodžio mėn. nepalaikė jokių draugiškų ryšių su atsakovais V. A. ir D. P., todėl pagrįstų abejonių kelia jo sudarytas testamentas. Atsakovė J. Ž. – testatoriui svetimas žmogus, jo gyvenime atsirado kritišku momentu – blogėjant sveikatos būklei. J. Ž. slaugės paslaugas teikė du kartus: 2012 m. rugpjūčio mėn. – penkias dienas ir 2012 m. rugsėjo mėn.
  7. Testatorius negalėjo išreikšti tikrosios savo valios ir sudarydamas santuoką, nes negalėjo savarankiškai pasirašyti prašymo dėl santuokos sudarymo, jo sveikatos būklė neleido adekvačiai vertinti susidariusios situacijos ir priimti protingo žmogaus kriterijus atitinkančius sprendimus.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad 2014 m. kovo 8 d. mirė 80 metų amžiaus S. G. Ž.. Į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi testamentiniai įpėdiniai: ieškovė, sutuoktinė J. Ž. (santuoka sudaryta 2013 m. rugpjūčio 31 d.), V. A. ir D. P.. S. G. Ž. buvo sudaręs tris oficialiuosius testamentus: 2011 m. vasario 14 d. testamentu visą turtą paliko Ž. V.; 2013 m. rugpjūčio 22 d. testamente testatorius nurodė, kad naikina ankstesnį 2011 m. vasario 14 d. testamentą ir turtą paskirsto tokia tvarka: a) J. S. (dabar – Ž.) palieka butą ( - ), pinigus su palūkanomis bankuose; b) savo mirusios sutuoktinės broliui V. A. palieka butą ( - ), ir visą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), žemės sklypų dalis su dalimi pastatų (registrų Nr. ( - ); c) seseriai D. P. palieka dalį žemės sklypo ( - ); d) visą likusį turtą palieka pusseserei Ž. V.. 2014 m. sausio 3 d. testamentu testatorius nuosavybės teise priklausančias AB „Atrama“ akcijas paliko J. Ž.. AB „Atrama“ valdybos pirmininko 2013 m. gruodžio 17 d. rašytiniame patvirtinime nurodyta, kad pagal 2013 m. balandžio 19 d. akcininkų sąrašą S. G. Ž. priklausė šios bendrovės 633 667 akcijos.
  3. Paveldėjimo byloje yra devynių 2013 m. rugpjūčio 27 d. vertybinių popierių dovanojimo sutarčių originalai, kuriuose nurodyta, kad S. G. Ž. dovanoja AB „Atrama“ akcijas: 1) 70 000 vnt. akcijų 45 000 Lt (13 032,90 Eur) vertės – Ž. V. (Sutartis Nr. 1), 2) 420 000 vnt. akcijų, 270 000 Lt (78 197,41 Eur) vertės – M. O. Š. (šešios sutartys Nr. 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 po 70 000 vnt. akcijų), 3) 70 000 vnt. akcijų 45 000 Lt (13 032,90 Eur) vertės – A. V. (Sutartis Nr. 8); 4) 73 677 vnt. akcijų 47 890 Lt (13 869,90 Eur) vertės – I. V. (Sutartis Nr. 9). Dėl akcijų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis Kauno apygardos teisme pagal J. Ž. ieškinį nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-646-480/2016.
  4. S. G. Ž. patyrė tris insultus. Ginčijami testamentai ir santuoka sudaryti po trečiojo insulto, patirto 2012 m. gruodžio 22 d.
  5. 2013 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais S. G. Ž. sudarė tris notarinius sandorius: 1) ginčijamą 2013 m. rugpjūčio 22 d. testamentą; 2) 2013 m. rugpjūčio 22 d. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo J. S. atstovauti jam dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo, gauti pensijas, pašalpas, kompensacijas ir kitas išmokas grynaisiais ar pervedant jas į testatoriui priklausančią sąskaitą, valdyti, tvarkyti, naudoti, disponuoti visomis jam priklausančiomis mokėjimo kortelėmis ir lėšomis; 3) 2013 m. rugsėjo 3 d. įgaliojimą (sudarytas po 2013 m. rugpjūčio 31 d. santuokos), kuriuo įgaliojo J. S. (Ž.) valdyti, tvarkyti, naudoti, disponuoti visomis jam priklausančiomis lėšomis su palūkanomis bet kurioje kredito įstaigoje, pratęsti, nutraukti sutartis, gauti ir įnešti pinigus, atidaryti ir uždaryti sąskaitas, keisti sąskaitų numerius, gauti mokėjimo korteles, tuo tikslu sudaryti sutartis, rašyti jo vardu prašymus, pareiškimus, už įgaliotoją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
  6. 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d. įgaliojimai yra vienašaliai sandoriai, jų pagrindu atsirado civilinės teisės ir pareigos, jie sudaryti tuo pat metu, kaip ir ginčijamas 2013 m. rugpjūčio 22 d. testamentas, o kitas – iš karto po 2013 m. rugpjūčio 31 d. santuokos sudarymo, tačiau dėl jų pripažinimo negaliojančiais ieškovė reikalavimų nepareiškė. Praėjus dviem mėnesiams po 2012 m. gruodžio 22 d. patirto insulto testatorius ranka užrašė savo pensijos kortelės PIN kodą, prašė atsakovės J. Ž. paimti pinigus iš banko „Citadele“ bankomato ir 2013 m. vasario 22 d. patvirtino pinigų gavimo faktą. Po mėnesio jis vėl užrašė savo pensijos kortelės PIN kodą, prašė paimti pinigus iš bankomato ir 2013 m. kovo 21 d. patvirtino pinigų gavimą. Vėliau notarine tvarka buvo patvirtinti S. G. Ž. įgaliojimai. Notarinės formos įgaliojimų sudarymas patvirtina testatoriaus veiksmų nuoseklumą, kryptingumą ir visišką pasitikėjimą savo būsima sutuoktine. Šiuos sandorius tvirtino Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė G. K., ji teisme paliudijo, kad buvo visiškai įsitikinusi ir užtikrinta testatoriaus valia ir jos išraiškos būdu.
  7. Teismas atmetė kaip prieštaraujančius faktinei bylos medžiagai ir nepagrįstus ieškinio argumentus, kad tikroji testatoriaus valia buvo palikti visą turtą ieškovei (palikėjo motinos sesers dukteriai), kad 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2014 m. sausio 3 d. sudaryti testamentai neatitiko tikrosios testatoriaus valios ir buvo jam nenaudingi, nes turtas paliktas svetimiems asmenims. Pirmąjį 2011 m. vasario 14 d. testamentą testatorius sudarė patyręs sunkius išgyvenimus po pirmos sutuoktinės mirties (2011 m. sausio 20 d.), būdamas prislėgtas nuolatinės depresijos, vartodamas alkoholį, būdamas visiškai priklausomas nuo ieškovės. Antrojo testamento sudarymo metu (2013 m. rugpjūčio 22 d.) šalia jo buvo artimas žmogus – atsakovė J. Ž., kuri juo rūpinosi, jį slaugė, prižiūrėjo ir kurią jis savo draugams bei artimiesiems buvo pristatęs kaip būsimą sutuoktinę, buvo jai pasipiršęs, nupirkęs žiedus, ketino susituokti ir vėliau susituokė.
  8. Testatorius, panaikindamas 2011 m. vasario 14 d. testamentą ir naujuoju 2013 m. rugpjūčio 22 d. testamentu palikdamas dalį turto V. A., turėjo aiškų tikslą – grąžinti savo pirmos sutuoktinės šeimai turtą, kurį testatorius buvo paveldėjęs po jos mirties, o 2013 m. rugpjūčio 22 d. testamentu palikdamas dalį turto savo seseriai D. P., testatorius siekė padidinti jos turimą žemės sklypo dalį, įeinančią į bendrą turtą. Testatorius savo būsimai žmonai ketino palikti butą Kaune, Taikos pr. 86-84, kuriame jie kaip sutuoktiniai gyveno nuo 2012 m. rugsėjo, ir visus pinigus bankų sąskaitose, gaunamas pensijas, pašalpas. Taigi 2013 m. rugpjūčio 22 d. testamentu testatorius siekė visą turtą paskirstyti teisingai savo artimiesiems.
  9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kad testatoriaus valia buvo priklausoma nuo atsakovės J. Ž.. Jos dalyvavimas sudarant testamentą tik patvirtina faktą, kad ši atsakovė žinojo apie testamento surašymą, kad tokie veiksmai buvo suderinti su testatoriumi, kad testatoriaus ir J. Ž. asmeniniai tarpusavio santykiai buvo pagrįsti visišku pasitikėjimu, tą patvirtina po keleto dienų (2013 m. rugpjūčio 31 d.) jų sudaryta santuoka. Sudarant ginčijamą testamentą J. Ž. dalyvavo teisėtai (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalis).
  10. Remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, pomirtine teismo psichiatrijos ekspertize, teismas konstatavo, kad sudarydamas 2013 m. rugpjūčio 22 d. testamentą testatorius galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o sveikatos būklė negalėjo turėti įtakos jo valiai.
  11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškinio argumentus dėl 2014 m. sausio 3 d. testamento sudarymo tikslų ir ieškovės atstovės teiginius, kad testatorius nesuvokė testamento ir dovanojimo sutarčių prasmės bei teisinės jų reikšmės. Notarė G. K. teismo posėdyje patvirtino, kad palikėjas S. G. Ž. aiškiai ir tvirtai išdėstė savo valią, koks konkretus turtas ir kuriam konkrečiam asmeniui atitenka, kad jis sunkiai kalbėjo, bet puikiai buvo galima paklausti ir raštu gauti atsakymą. Ketinimas padovanoti asmeniui turtą, kuris tam pačiam asmeniui paliktas testamentu, neprieštarauja nei sveikai logikai, nei testatoriaus valiai, nei tikslams: dovanojimo sandoriu būtų perleistas tas pats turtas. Dovanojimo atveju dovanos gavėjas nuosavybę įgyja iš karto po sandorio sudarymo, o testamento sudarymo atveju – po testatoriaus mirties. Šių sandorių teisinė reikšmė S. G. Ž. buvo žinoma, jis pats priėmė sprendimą, kokį sandorį sudaryti, šiam sandoriui sudaryti nereikalingas nei ieškovės, nei kitų asmenų sutikimas.
  12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius dėl rašybos klaidų 2014 m. sausio 3 d. testamente, kurios, anot ieškovės, rodo, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje yra 2014 m. sausio 3 d. testamento dviejų egzempliorių originalai su skirtingais testatoriaus parašais: 1) pirmasis – gautas iš Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., tvirtinusios 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2014 m. sausio 3 d. testamentus, kuriuose testatoriaus vardai įrašyti su klaidomis; 2) antrasis egzempliorius S. G. Ž. paveldėjimo byloje Nr. 17-61/2014, gautoje iš Kauno miesto 17-ojo notarų biuro, kuriame testatoriaus vardai įrašyti be klaidų. Be 2014 m. sausio 3 d. testamento antrojo egzemplioriaus, kuriame testatoriaus vardai ir pavardė įrašyti teisingai, S. G. Ž. tame pačiame notarų biure pasirašė dar tris dokumentus: 2013 m. rugpjūčio 22 d. testamentą, 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d. įgaliojimus J. Ž..
  13. Teismas kaip abejotinus vertino ieškovės teiginius dėl jos šiltų santykių su testatoriumi, kaip to patvirtinimą ieškovė nurodė, kad ji iš savo sąskaitos apmokėdavo palikėjo komunalinius ir kitus mokesčius, susijusius su S. G. Ž. butų išlaikymu. Pateikti sąskaitų išrašai patvirtina tik mokesčių sumokėjimo faktą, tačiau kiti bylos duomenys rodo, kad ieškovė sąmoningai ir kryptingai siekė viso palikėjo turto.
  14. Teismas paskyrė ekspertizę nustatyti, ar ginčijamų testamentų sudarymo metu (2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2014 m. sausio 3 d.) ir 2013 m. rugpjūčio 31 d. santuokos sudarymo metu S. G. Ž. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Ieškovė ir jos atstovė ekspertui pateikė 16 klausimų, į juos ekspertas atsakė pagal savo kompetenciją. Klausimai dėl rašybos nesusiję su medicininiais klausimais, tai ne šiai ekspertizei skirti klausimai, todėl ekspertas pagrįstai neatsakė į juos. Ekspertas įvertino visą byloje pateiktą medicininę medžiagą. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertas vadovavosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurologinio skyriaus medicinos dokumentų išrašu, Kardiologijos skyriaus medicinos dokumentų išrašu, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos medicininiais dokumentais, taip pat ir gydytojos Psichikos sveikatos centro ordinatorės Z. B. 2013 m. gegužės 8 d. pažyma. Ieškovės suformuluoti klausimai ekspertui yra pertekliniai. Teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti dėl ginčo esmės pakanka tų ekspertui užduotų klausimų, į kuriuos jo atsakymai pateikti. Vienintelis teismo psichiatrijos ekspertizės tikslas – nustatyti testatoriaus psichinę būseną ginčijamų sandorių ir santuokos sudarymo metu. Teismo psichiatrijos ekspertizę atlikęs ekspertas į šį klausimą atsakė, teismo posėdyje buvo išklausyti išsamūs jo paaiškinimai, ekspertas savo išvadą patvirtino ir išsamiai atsakė į visus jam užduotus klausimus. Teismo posėdyje paaiškėjus, kad iš Dainavos poliklinikos atsiųsti ne visi S. G. Ž. medicininiai dokumentai, šie dokumentai buvo pareikalauti, gautos dvi asmens sveikatos istorijos ir pateiktos susipažinti šalims, jų atstovams ir ekspertui. Ekspertas, įvertinęs papildomas sveikatos istorijas, teismo posėdyje nurodė, kad ekspertizės išvados nesikeičia. Teismui nekilo abejonių dėl G. S. Ž. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų, kaip ir dėl eksperto kvalifikacijos.
  15. Iš Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadų matyti, kad testatorius, sudarydamas ginčijamus testamentus ir santuoką, galėjo suprasti savo veiksmų prasmę, juos valdyti ir pilnai išreikšti savo valią, buvo orientuotas. Nors ieškovė ginčijo šią išvadą ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę, teismas atmetė ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
  16. Teismas kritiškai vertino ieškovės specialisto K. D. pateiktą byloje išvadą, nes ji grindžiama ne byloje esančiais, bet ieškovės atstovės selektyviai atrinktais medicininiais dokumentais. Specialisto išvadoje nenurodyta, kokie konkretūs medicininiai dokumentai buvo tiriami (nenurodyta asmens sveikatos istorijos apimtis, lapų skaičius, neaišku, ar remtasi dalimi sveikatos istorijos, ar ja visa), kurio gydytojo įrašas cituojamas ir iš kurios sveikatos istorijos jis yra.
  17. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės ieškinio argumentus dėl vaistinio preparato diazepamo poveikio testatoriaus valiai, nes nepateikta įrodymų, kad šis vaistas buvo vartojamas ginčijamų sandorių sudarymo metu ar bent prieš pusmetį iki jų sudarymo.
  18. Remdamasis tuo, kad buvo atmesti ieškovės argumentai dėl testatoriaus tikrosios valios sudarant ginčijamus testamentus, teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia S. G. Ž. ir J. S. santuoką. Teismas pažymėjo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog santuoka buvo įregistruota abiejų sutuoktinių sutikimu ir laisva valia bei negalėjo pažeisti ieškovės teisių.
  19. Bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi palikėjo tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu laikytina paskutine priemone (lot. ultima ratio). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti, jog testamentų sudarymo metu testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ginčijamuose testamentuose išreikšta tikroji jo valia.
  20. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą.
  21. Kolegija nurodė, kad byloje nenustatyta ir tarp šalių nekilo ginčo dėl ekspertų kandidatūros, dėl klausimų ekspertams suformulavimo ir pan. Ekspertizės akto įrodomosios reikšmės bei eksperto išvadų patikimumo vertinimas, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo byloje poreikis priklauso teismo diskrecijai, šia pirmosios instancijos teismas pasinaudojo tinkamai. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, įvertinus tai, kad jai buvo suteikta teisė pateikti klausimus į teismo posėdį iškviestam ekspertui dėl jo atliktos ekspertizės tiek raštu, tiek ir žodžiu, šalių procesinio lygiateisiškumo principo nepažeidė.
  22. Apeliaciniame skunde daug argumentuojama dėl eksperto išvados, t. y. medicininio testatoriaus valios kriterijaus, tačiau ieškovė nepateikė byloje įrodymų, kurie patvirtintų juridinį testatoriaus valios kriterijų. Pagal byloje esančių įrodymų visumą darytina ieškovės įrodinėjamoms aplinkybėms priešinga išvada, kad ginčijamų sandorių (testamentų ir santuokos) sudarymo metu testatorius buvo veiksnus ir sugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti.
  23. Pagal byloje esančius duomenis aiškiai dominuoja juridinis kriterijus, objektyviai patvirtinantis, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu testatorius galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Atsižvelgdama į tai, kad juridinį testatoriaus veiksnumo kriterijų patvirtina ir medicininis kriterijus, t. y. eksperto vienareikšmė išvada apie testatoriaus gebėjimą sudarant ginčijamus sandorius suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, kolegija konstatavo, kad ginčo atveju nustatyta medicininio ir juridinio kriterijų sutaptis.
  24. Tai, kad ieškovė paruošė 2013 m. gegužės 29 d. susitarimą, kurį turėjo pasirašyti testatorius, sutikdamas su ieškovės primetamomis sąlygomis dėl paveldimo turto, 2013 m. rugsėjo 2 d. pasižadėjimą, kuriuo ieškovė įsipareigojo nereikšti testatoriui pretenzijų, jeigu šis sutiks atitinkamą savo turtą perleisti ieškovei, jos motinai ir dukterims, taip pat kad ieškovė dalyvavo testatoriaus vestuvėse, patvirtina juridiškai reikšmingą aplinkybę, kad ieškovė suvokė, jog palikėjas yra pajėgus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.
  25. Kolegija, remdamasi kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (peticijos Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (peticijos Nr. 20772/92); 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje Marini prieš Albaniją (peticijos Nr. 3738/02) praktika bei sutikdama su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio nepagrįstumo, plačiau nepasisakė dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nurodė, kad jie nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti teismo sprendimą.
  26. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. liepos 3 d. nutartimi priteisė iš ieškovės atsakovei J. Ž. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą šiam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008) tiek neveiksnumo nustatymo atveju, tiek nustatant jau mirusio asmens gebėjimą suprasti savo atliktų veiksmų prasmę ir juos sąmoningai valdyti, yra būtina išanalizuoti du savarankiškus kriterijus – medicininį ir juridinį. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų sandorių galiojimo, pasisakė, kad yra medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis, jog medicininį kriterijų apibūdina eksperto išvada. Taigi, apeliacinės instancijos teismas medicininį kriterijų prilygino eksperto išvadai, tai reiškia, kad teismas turėjo pareigą CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagal savo kompetencijos ribas vertinti eksperto išvados pagrįstumą. To neatlikus, konstatuoti medicininio kriterijaus buvimą ir juolab sutaptį su juridiniu kriterijumi nėra pagrindo, nes medicininis ir juridinis kriterijai turi būti vertinami kaip atskiros įrodinėjimo dalys. Tačiau teismai nenagrinėjo pateiktos eksperto išvados atitikties materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimams, kaip tai nustatyta CPK 218 straipsnyje ir dėstoma mokslinėje literatūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; Rolandas Krikščiūnas; Janina Juškevičiūtė. Ekspertizės akto analizės ir vertinimo ypatumai civilinėje teisenoje. Jurisprudencija, 2005, t. 66 (58), p. 25).
    2. Teismų procesiniuose sprendimuose neanalizuojamas vidinis pateiktos ekspertizės turinys ir neatliktas ekspertizei naudotų duomenų vertinimas. Ekspertizės akto dėstomojoje dalyje nurodyta, kad paskutinis įrašas asmens sveikatos istorijoje – 2013 m. gegužės 21 d. Taigi, ekspertizė aktas ir testatoriaus būklės vertinimas baigiamas 2013 m. gegužės 21 d. medicininio įrašo analize. Tačiau teikiant pagrindinę išvadą kategoriškai nurodoma, kad testatorius galėjo suprasti savo veiksmų prasmę sudarydamas daug vėlesnius sandorius: 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2014 m. sausio 3 d. testamentus, 2013 m. rugpjūčio 31 d. santuoką. Asmens būklė turi būti nustatoma sandorio sudarymo metu, todėl įvertinus tai, kad testatorius mirė praėjus keliems mėnesiams po ginčijamo paskutinio sandorio sudarymo, pagrįstai abejotina, ar ekspertas turėjo pakankamą pagrindą daryti kategorišką išvadą dėl testatoriaus būklės vien dėl to, kad tokiai išvadai nebuvo objektyvių faktinių duomenų – ekspertas netyrė kitų medicininių duomenų po 2013 m. gegužės 8 d., o kitais bylos duomenimis nesivadovavo. Nors byloje buvo apklausta net 18 liudytojų, iš kurių dalis – medicinos specialistai ir gydytojai, tačiau teismo posėdyje apklaustas ekspertas S. S. nurodė, jog neišklausė bylos įrašų.
    3. Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis, kuria byloje paskirta ekspertizė, galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau atsakovai ir tretieji asmenys šia teise nepasinaudojo, kas lemia išvadą, kad atsakovai sutiko su pateiktais klausimais, todėl nutartis įsiteisėjo ir turėjo būti vykdoma. Teismo paskirtam ekspertui negalint atsakyti į dalį nutartimi pateiktų klausimų, teismas nutarties nevykdymą pateisino eksperto kompetencijos ribomis, neanalizuodamas ekspertizę atlikusio eksperto S. S. veiksmų teisėtumo ir teismo nutarties nevykdymo priežasčių. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616 patvirtinto Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 19.1 punktu, ekspertas privalo pranešti teisėjui ar teismui, paskyrusiam ekspertizę, apie faktus, įrodančius, jog būtina išplėsti pavestos ekspertizės apimtį ar pavesti ekspertizę daryti kitų specialybių ekspertams. Tačiau ekspertas šios pareigos nevykdė, nes nepranešė teismui, kad negali atsakyti į dalį pateiktų klausimų. Tai leidžia abejoti eksperto išvadų teisingumu ir kompetencija. Eksperto išvada neturi įrodomosios reikšmės, jeigu ji pateikta pažeidžiant civilinio proceso įstatymus (Rolandas Krikščiūnas; Janina Juškevičiūtė. Ekspertizės akto analizės ir vertinimo ypatumai civilinėje teisenoje. Jurisprudencija, 2005, t. 66 (58), p. 25–26). Kadangi iš ne teisės negali atsirasti teisė, tai teismas privalėjo kritiškai vertinti ekspertizės patikimumą ir išvadas.
    4. Teismo pareigą kritiškai vertinti eksperto išvadą ir būtinybę atlikti atskirą ekspertizės išvados analizę remiantis ta duomenų apimtimi, kurią naudojo ekspertas, lemia tai, jog teismo paskirtas ekspertas tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados reikšmingai priklauso bylos baigtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teisė į teisminę gynybą įtvirtinta tiek tarptautinėje teisėje (1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose), tiek nacionalinėje teisėje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje). Tuo atveju, jei objektyviai kyla abejonių dėl ekspertizės neišsamumo, kaip nagrinėjamu atveju, kai ekspertas atsakė tik į dalį klausimų, išvadą teikė apie laikotarpį, kuris nebuvo ekspertizės metu nagrinėjamas, bylą nagrinėjantis teismas iš esmės turi veikti kaip apeliacinė teisminė institucija, turinti pareigą peržiūrėti ir užtikrinti ekspertizės atlikimo teisėtumą.
    5. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, kurioje kalbama apie eksperto skyrimo procedūrą. Tačiau šioje kasacinio teismo nutartyje buvo pasisakyta ne tik dėl šalių lygiateisiškumo skiriant ekspertą, bet ir dėl teismo pareigos kritiškai vertinti ekspertizės išvadą, nes tokia pareiga yra siejama su nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais ir išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Tai reiškia, kad vien tik faktas, jog šalys neprieštaravo dėl eksperto kandidatūros ir galėjo šį ekspertą apklausti teismo posėdyje, nepaneigia teismo pareigos tirti ekspertizės akto turinį ir ekspertizės proceso teisėtumą, todėl, teismams neatlikus ekspertizės eigos analizės, konstatuotinas teisės taikymo nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad asmens būsena pagal medicininius kriterijus gali būti konstatuota atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).
    6. Remiantis CPK 212 straipsniu ir Aprašo 6 punktu, teismas turi vertinti ekspertizės aktą moksliškumo aspektu ir ją atmesti kaip nepagrįstą, jei ekspertizę atlikęs ekspertas nesugebėjo panaudoti mokslinių, medicininių ar kitų metodų ir jų pagrįstai susieti su teikiamomis išvadomis. Ieškovė ne kartą atkreipė teismų dėmesį į tai, kad eksperto S. S. pateiktas ekspertizės aktas netenkina net minimalių mokslinio medicininio pagrindimo reikalavimų. Teikiami prašymai dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo buvo siejami ir su šia aplinkybe.
    7. Tiek ekspertizės akte, tiek apklausiamas teismo posėdžio metu ekspertas S. S. nepagrindė tiek moksliškai, tiek logiškai prieštaringos aplinkybės, kaip daugkartiniai medicininiai duomenys, kuriuos fiksavo skirtingi specialistai iki ir po 2013 m. gegužės 8 d., gali iš esmės prieštarauti vienkartiniam Dainavos poliklinikos gydytojos psichiatrės Z. B. atliktam palikėjo pažinimo funkcijų įvertinimui, kurio pagrindu ne pagal kompetenciją ji išdavė pažymą. Ekspertas rėmėsi vieninteliu, būtent šios psichiatrės, S. G. Ž. pažinimo funkcijų vertinimu, nors pripažino, kad tai nepriklausė psichiatrės kompetencijai. Be to, 2013 m. gegužės 8 d. atliktas MMSE tyrimas nebuvo pakoreguotas pagal testatoriaus amžių ir išsilavinimą. Atlikus korekciją pagal šiuos parametrus nustatyta, kad testatoriaus MMSE normą sudaro 28 balai, o 25 balai jau leidžia įtarti demenciją. Mokslinės literatūros duomenimis (Didžiosios Britanijos sveikatos ir globos nacionalinis institutas (NICE)), MMSE tyrimas netinka tiems pacientams, kuriems yra regos, klausos, kalbos sutrikimų, pvz. po insultų, kai yra afazija, nes MMSE tyrimui didelę reikšmę turi išsaugotos kalbos funkcijos, tačiau į tai ekspertas neatsižvelgė. Neuropsichologinio (MMSE) tyrimo rezultatas visada turi būti nagrinėjamas tik kartu su diagnostiškai svarbia informacija, ypač apie kognityvinių funkcijų aktyvumo pasikeitimo pradžią ir dinamiką, asmens psichikos būseną, elgesį, socialinį funkcionalumą, somatinę neurologinę būseną, galvos smegenų radiologijos tyrimų rezultatus.
    8. Ekspertizės išvadoje neanalizuojami duomenys, kad 2012 m. sausio 10 d. Dainavos psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras diagnozavo testatoriui kraujagyslinę demenciją, 2012 m. rugpjūčio 20 d. urologas nustatė, kad šlapimo nelaikymas yra dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo (dėl valios ir suvokimo sutrikimų), 2013 m. sausio 12 d. patvirtinta hipertenzinė encefalopatija, 2013 m. balandžio 4 d. šeimos gydytoja pažymėjo suvokimo sutrikimus, 2013 m. balandžio 22 d. neurologas dėl testatoriaus elgesio neadekvatumo skyrė psichiatro konsultaciją. Šie duomenys patvirtina, kad dėl organinių galvos smegenų pažeidimų testatoriui buvo išsivystę sunkūs nepagydomi psichikos sutrikimai. Organinį psichikos sutrikimų, galvos smegenų pažeidimo pagrindą patvirtina ir objektyvūs radiologijos tyrimų (galvos smegenų KT) rezultatai. Ekspertizės išvadoje ekspertas teigia, kad MMSE tyrimo rezultatas – 25 balai – atitinka lengvą kognityvinį sutrikimą, o savo atsakyme į 9 klausimą nurodo, kad MMSE – 25 balai nesiekia lengvo kognityvinio sutrikimo, tai yra prieštaravimas.
    9. Apeliacinės instancijos teismas, selektyviai pasirinkdamas bylos įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015), nes rėmėsi nuo ginčijamų sandorių laiko atžvilgiu nutolusiomis aplinkybėmis ir visiškai nevertino asmens priklausomybės nuo suinteresuotų asmenų buvimo veiksnio. Šiuo atveju keltinas teisės taikymo klausimas dėl bylos įrodymų sąsajumo vertinimo, analizuojant, kiek laiko požiūriu nuo ginčijamos situacijos nutolę duomenys arba duomenys, galimai turintys šališkumo požymių, yra patikimi sprendžiant dėl ekspertizės akto išvados pripažinimo bei patikimumo. Vertinant ekspertizės išvadas turi būti keliami minimalūs įrodymų sąsajumo reikalavimai. Ekspertizės akte ekspertas pripažįsta, t. y. nekvestionuoja, kad testatoriui buvo sensomotorinė afazija, tačiau jos pagrindinis ypatumas – tai nesugebėjimas suprasti girdimos kalbos, būdinga sutrikęs gebėjimas skaityti, rašyti, įvardyti daiktus, kartoti žodžius, todėl nesuprantama, kaip testatorius, sirgdamas sensorine afazija, galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę. Motorinės afazijos pagrindinis ypatumas – nesugebėjimas sąvokų paversti žodžiais, taip pat būna sutrikusi geba rašyti, įvardyti daiktus, kartoti žodžius (Budrys, V. Klinikinė neurologija. Vilnius, 2009, p. 74). Kalba, žodžių suvokimas, rašymas, skaitymas, skaičiavimas, kaip ir atmintis, orientavimasis yra neatsiejami kognityvinių (pažinimo) funkcijų elementai. Sensomotorinė afazija – tai sunkus kognityvinis defektas, sąlygojantis suvokimo, valios sutrikimus, negalėjimą kritiškai vertinti situaciją ir prognozuoti savo veiksmų pasekmes. Tačiau net ir tokios diagnozės pripažinimas, kuris galimai neturėjo įtakos vertinant asmens sveikatos būklę likus daugiau kaip 3 mėnesiams iki ginčo situacijos, galėjo būti itin svarbus būtent sandorio sudarymo metu.
    10. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Notarė G. K. apie testatoriaus sveikatos būklę sprendė tik iš akių kontakto ir apie jo valią sužinojo iš tariamai vykdytų susirašinėjimų, kurių įrodymų neišsaugojo. Ginčijami sandoriai buvo sudaromi dalyvaujant atsakovei J. Ž., nuo kurios valios visiškai priklausė testatoriaus fizinių poreikių tenkinimas. Primintina, kad testatorius po 2012 m. gruodžio 22 d. patirto pakartotinio smegenų infarkto ne tik nekalbėjo, bet ir pats niekur be palydinčių asmenų nevaikščiojo, nebuvo reabilituojamas, negebėjo savarankiškai patenkinti elementarių socialinių poreikių. Notaras nėra suinteresuotas tvirtinti, kad neatliko jam pavestų funkcijų, suklydo ar kad sandoris patvirtintas neįsitikinus asmens valios kryptingumu. Todėl teismas turėjo vertinti notarės paaiškinimus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovės nuomone, teismo nustatytos aplinkybės neatitinka notarės paaiškinimų, taip pat notarės paaiškinimai neatitinka tikrovės, yra prieštaringi. Ieškovės nuomone, notarė, tvirtindama nekalbančio ir dėl savo fizinės būklės neabejotinai priklausomo asmens testamentus, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti testatoriaus sveikatos būkle ir veiksnumu.
    11. Apeliacinės instancijos teismo nutartis netinkamai motyvuota, teismas nenuoseklus pasisakydamas dėl byloje nustatytų faktų, juos patvirtinančių įrodymų ir dėl tokių faktų ir įrodymų visumos darytinų išvadų (CPK 331 straipsnis). Teismo sprendimo motyvavimo svarba atskleista kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. Hirvisaari prieš Suomiją (peticija Nr. 4968/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2010; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013, kt.). Apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas nutartį, nebuvo nuoseklus, nes, viena vertus, pasisakė apie medicininio kriterijaus nustatymo svarbą, tačiau tuo pat metu medicininį kriterijų be tyrimo ir vertinimo prilygino eksperto išvadai, kuri parengta galimai esant materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų.
  2. Atsakovė J. Ž. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovė kritikuoja savo pačios prašymu atliktos psichiatrijos ekspertizės išvadas, su kuriomis ji nesutinka, vadovaudamasi tik moksline literatūra, tačiau šioje byloje medicinos įstaigų pateiktuose dokumentuose nėra jokių psichiatrų įrašų, kurių pagrindu teismo ekspertas S. S. turėjo pagrindą nustatyti, kad S. G. Ž. nesuprato savo veiksmų po trečiojo insulto, t. y. po 2012 m. gruodžio 22 d. Psichikos liga – tai gydytojo diagnozuotas, psichiatro patvirtintas susirgimas, pagal galiojančią ligų kvalifikaciją priskiriamas psichikos ligoms (Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (1995 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. 1-924 redakcija) 1 straipsnis). Praėjus beveik 5 mėnesiams po trečiojo insulto, vyresn. psichikos sveikatos centro ordinatorė gyd. Z. B. 2013 m. gegužės 8 d. išdavė pažymą Nr. (1.16)5-373), kurioje nurodyta, kad S. G. Ž. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei gali išreikšti savo valią. Testatoriaus medicininiuose dokumentuose paskutinis įrašas yra 2013 m. gegužės 21 d., tačiau ieškovė nenurodė, kad šis įrašas padarytas jai kreipusis į gydymo įstaigą. Po trečio insulto S. G. Ž. 2013 m. balandžio 4 d. buvo siunčiamas neurologo konsultacijai, tačiau nustatyta tik dalinė motorinė afazija. Ekspertas nurodė, kad įrašai medicininiuose dokumentuose patvirtina, jog S. G. Ž. būklė 2013 m. balandžio mėnesį pagerėjo. Į visus teismo nutartyje pateiktus esminius klausimus ekspertas S. S. ekspertizės aktu bei teismo posėdyje apklausos metu atsakė argumentuotai ir pilnai. Visi klausimai, į kuriuos neatsakė ekspertas, nesusiję su S. G. Ž. psichine būsena. Tai, kad atsakovai bei kiti proceso dalyviai neskundė teismo nutarties dėl ekspertizės skyrimo, neturi jokios reikšmės, nes gali būti skundžiama nutartis tik dėl bylos sustabdymo, o ne dėl pateiktų klausimų ekspertui (CPK 165, 334 straipsniai).
    2. Teismas nustatė, kaip formavosi testatoriaus valia, vertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir liudytojų parodymus, kitus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad S. G. Ž. po 2012 m. gruodžio 22 d. insulto tiek ginčijamų testamentų pasirašymo metu, tiek santuokos sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
    3. Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo paaiškinti, kaip ji su savo šeima dalyvavo vestuvėse asmens, nesugebėjusio suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ieškovė neturi teisės ginčyti S. G. Ž. ir atsakovės J. Ž. santuokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.38 straipsnio 4, 5 dalys).
    4. Tiek teismo psichiatrinės ekspertizės išvada, tiek rašytiniai įrodymai, liudytojų paaiškinimai, o ypač ieškovės elgesys su pusbroliu S. G. Ž. paneigia jos nurodytas aplinkybes apie S. G. Ž. psichinę būseną bei nesugebėjimą suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.
    5. S. G. Ž. buvo sutrikusi tik kalba. Argumentai, kad S. G. Ž. darė kai kurias rašybos klaidas ir kad tai patvirtina jo nesugebėjimą suvokti savo veiksmų, yra nepagrįsti. Pati ieškovė, pasirašydama ieškinius, savo pavardę nurodė klaidingai, o vertybinių popierių dovanojimo sutartyse jos ranka padarytuose prierašuose taip pat yra rašybos klaidų.
    6. Tvirtinant ginčijamus testamentus notarei buvo pateikta medicininė pažyma apie S. G. Ž. sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Notarė bendravo su S. G. Ž., teismo posėdyje patvirtino, kad S. G. Ž. sunkiai kalbėjo, bet ji galėjo išsiaiškinti jo valią. Notarė G. K. tvirtino ir S. G. Ž. įgaliojimus J. S. (Ž.), tačiau ieškovė jų neginčijo.
    7. Iš notarės pateikto 2013 m. rugsėjo 3 d. įgaliojimo matyti, kad įgaliojama J. S. (kituose dokumentuose – J. Ž.). Notarė posėdžio metu nurodė, kad kai ji 2014 m. sausio 3 d. paklausė S. G. Ž., kas naujo, šis parodė notarei savo ir atsakovės žiedus. Tai tik patvirtina, kad S. G. Ž. savo vestuves laikė svarbiausiu to meto įvykiu. Notarės į bylą su jos tvirtintais testamentais pateiktas S. G. Ž. ranka rašytas 2013 m. rugpjūčio 21 d. testamentas ir 2013 m. gruodžio 16 d. prašymas notarui tik patvirtina, kad S. G. Ž. visiškai suprato, kaip jis nori padalyti savo turtą tarp artimųjų.
    8. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai argumentavo nutartį, pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų.
    9. Teismai, aiškindamiesi, ar S. G. Ž. suprato savo veiksmus ginčijamų testamentų ir santuokos sudarymo dieną, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir ekspertizės išvadą vertino lygiavertiškai su kitais juridinį testatoriaus valios kriterijų patvirtinančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
    10. Vertinant S. G. Ž. ginčijamų testamentų turinį naudingumo ir pagrįstumo aspektu, akivaizdu, kad šie testamentai, priešingai nei pirmasis, sudaryti ne tik protingo, bet ir sąžiningo asmens.
    11. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 303/2010).
  3. Atsakovas V. A. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ekspertas atsakė į visus klausimus pagal savo kompetenciją, o neatsakė tik į perteklinius klausimus. Teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti dėl ginčo esmės pakako tų ekspertui užduotų klausimų, į kuriuos jo atsakymai pateikti. Teismo psichiatrijos ekspertizės vienintelis tikslas – nustatyti testatoriaus psichinę būseną ginčijamų sandorių ir santuokos sudarymo metu. Teismo psichiatrijos ekspertizę atlikęs ekspertas į šį klausimą atsakė, net dviejuose teismo posėdžiuose buvo išklausyti išsamūs jo paaiškinimai. Teismams įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, kurie patvirtina ekspertizės akte esančias aplinkybes, nekilo abejonių dėl G. S. Ž. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų, taip pat dėl eksperto kvalifikacijos.
    2. Specialisto išvadą surašęs K. D. buvo apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje. Iš apklausos paaiškėjo, kad išvadai surašyti buvo pateikti ne byloje buvę medicininiai dokumentai, bet atrinkti ieškovės atstovės, neaišku, iš kokio asmens sveikatos istorijos. Specialisto išvadoje nenurodyta, kokie konkretūs medicininiai dokumentai buvo tiriami.
    3. Teismai ekspertizės aktą vertino kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, nepažeisdami civilinio proceso normų ir nenukrypdami nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
    4. Apklaustų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad S. G. Ž. buvo labai tvirtos nuomonės, jos nebuvo įmanoma pakeisti. Testatorius savo turtą paskirstė artimiausiems asmenims. Teismai, įvertinę bylos rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieškovės veiksmai po testatoriaus trečiojo insulto iki santuokos sudarymo neatitinka asmens, kuris rūpintųsi išimtinai ligonio interesais, veiksmų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė reikalavo, jog S. G. Ž. perleistų jai savo turtą.
    5. Ginčijamų testamentų turinys atitiko tikrąją palikėjo valią ir įstatymo reikalavimus. Ginčijamus sandorius tvirtinusi notarė yra nešališkas asmuo, nesuinteresuotas bylos baigtimi. Testatoriaus valiai nustatyti ir testamentui sudaryti notarė skyrė daugiau nei valandą. Notarės nurodytos faktinės aplinkybės nėra nuginčytos, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad S. G. Ž. iki pat mirties buvo gilaus loginio mąstymo, puikiai bendravo gestikuliuodamas, pasitelkdamas veido mimika, nebuvo praradęs gebėjimo orientuotis aplinkoje ir laike, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę.
    6. Ieškovė neįrodė, kad sudarant testamentą J. Ž. dalyvavo prieš testatoriaus valią ar kad ji darė poveikį testatoriui; J. Ž. dalyvavo teisėtai (Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalis). Tiek notarės, tiek kitų liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs, atitinka tikrąją S. G. Ž. sveikatos būklę, kuri nustatyta pagal esamus medicininius dokumentus.
    7. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teismų procesiniai sprendimai atitinka EŽTT, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo sprendimas neprieštarauja CPK 331 straipsnio 4 daliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  4. Atsakovė D. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pirmosios instancijos teismas pasisakė ne tik dėl teismo psichiatrijos ekspertizės, bet ir dėl ieškovės ginčijamų testamentų naudingumo, testatoriaus valios išreiškimo, jo veiksmų nuoseklumo bei kryptingumo, vertino testatoriaus padarytas rašybos klaidas, taip pat pačios ieškovės veiksmus, pažymėdamas, kad šalių pateikti įrodymai bei byloje esantys ieškovės rašteliai su reikalavimais perleisti jai turtą rodo vienintelį jos interesą – užsitikrinti, kad išliktų kiek įmanoma didesnė paveldimo turto apimtis pagal 2011 m. vasario 14 d. testamentą, kuriuo S. G. Ž., praėjus beveik 3 savaitėms po savo pirmos sutuoktinės mirties, apimtas depresijos ir vartodamas alkoholį, kurio jam parūpindavo pati ieškovė, visą savo turtą paliko šeštos eilės įpėdinei, savo pusseserei Ž. V., su kuria iki savo sutuoktinės mirties nebendravo.
    2. Ieškovė savo teiginiams dėl ekspertizės atlikimo pagrįsti vadovaujasi tik moksline medžiaga, kuri nagrinėjant šią bylą esminės reikšmės neturi, nes joje teigiama, kad nė vienas įrodymas, taip pat ir ekspertizės aktas, negali būti iš karto laikomas patikimu ar nepatikimu. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kruopščiai patikrinti ir nustatyti kiekvieno įrodymo patikimumą, remdamasis nagrinėjamos bylos konkrečiomis aplinkybėmis (Rolandas Krikščiūnas; Janina Juškevičiūtė. Ekspertizės akto analizės ir vertinimo ypatumai civilinėje teisenoje. Jurisprudencija, 2005, t. 66 (58), p. 31–32).
    3. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ieškovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015, kurioje konstatuota, kad dviejų byloje atliktų pomirtinių ekspertizių išvados neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – jos teismui neprivalomos ir vertintinos pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Asmuo su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkamas, jei nenustatyta, kad toks jo elgesys neatitinka jo tikrosios valios ir prieštarauja jo interesams. Nagrinėjamu atveju, kiekvieną iš ginčo šalių palaikantiems liudytojams nurodant priešingas aplinkybes, teismai turėjo itin atidžiai vertinti jų parodymus, kuriems daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, įvertinti sandorio sudarymo aplinkybes. Ieškovė nenurodė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų testatoriaus nesugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.
    4. Atmestini ieškovės teiginiai, kad notarė apie testatoriaus būklę sprendė tik iš akių kontakto. Notarė tvirtino dokumentus bendraudama su S. G. Ž., kuris sugebėjo išreikšti notarei savo valią bei norus, žinojo savo nekilnojamąjį turtą ir sugebėjo jį paskirstyti visai giminei, todėl notarei nekilo abejonių, kad S. G. Ž. nesupranta savo veiksmų.
    5. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atsakovės J. Ž. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais. Taip pat kolegija pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (peticijos Nr. 16034/90).

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl ekspertizės akto vertinimo sprendžiant dėl palikėjo būsenos testamentų ir santuokos sudarymo metu

  1. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
  2. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
  3. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; kt.). Teismai turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).
  4. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).
  5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).
  6. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
  7. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).
  8. Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
  9. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčijami du palikėjo 2013 m. rugpjūčio 31 d. ir 2014 m. sausio 3 d. testamentai ir 2013 m. rugpjūčio 31 d. su atsakove J. Ž. sudaryta santuoka CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. kad testamentų ir santuokos sudarymo metu palikėjas buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar (ir) jų valdyti. Kad nustatytų testatoriaus sugebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus ginčijamų testamentų ir santuokos sudarymo metu, teismas paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę. Teismo ekspertas nustatė, kad S. G. Ž. 2007 m., 2008 m. ir 2012 m. gruodžio 22 d. patyrė galvos smegenų insultus, įvykusius galimai dėl kraujotakos sutrikimo galvos smegenyse. Ekspertas, remdamasis medicininiais dokumentais, nustatė, kad po 2007 m. insulto S. G. Ž. suprastėjo atmintis, po 2008 m. insulto jam konstatuota dešinės pusės hemiparezė, sensomotorinė afazija, tačiau medicininiuose dokumentuose 2009 m. sausio 29 d. pažymėta, kad pacientas vaikšto savarankiškai, kalba aiški ir suprantama. Po 2012 m. gruodžio 22 d. insulto taip pat konstatuota sensomotorinė afazija, tačiau jau 2013 m. vasario 6 d. medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad paciento būklė stabili, jau nurodomas sutrikimas – motorinė afazija, o 2013 m. gegužės 8 d. konsultacijos įraše aprašoma tik išlikusi dalinė motorinė afazija. Ekspertas nurodė, kad duomenų apie S. G. Ž. psichinės būklės pablogėjimą po 2013 m. gegužės 8 d. nėra, ir sprendė, kad, sudarydamas ginčijamus testamentus ir santuoką su atsakove J. Ž., jis galėjo suprasti savo veiksmų prasmę, juos valdyti ir išreikšti savo valią.
  10. Teismai, įvertinę ekspertizės aktą kaip tinkamą įrodymą, nustatę, kad eksperto išvadą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiais S. G. Ž. testamentus ir santuoką dėl to, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar (ir) jų valdyti. Kasaciniu skundu ieškovė iš esmės nesutinka su byloje atliktos ekspertizės akto išvadomis, tačiau teisėjų kolegija laiko kasacinio skundo argumentus nepagrįstais.
  11. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo kriterijų 1 priedą „Bazinio darbingumo procentai“ smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų – dalinė motorinė afazija (ji buvo nustatyta palikėjui po trečiojo insulto nuo 2013 m. gegužės 8 d.), priskiriama lengviems pažeidimams, ir bazinis darbingumas nustatomas 60 proc. Mokslinėje literatūroje afazija apibrėžta kaip prarasta ar išnykusi kalba, kaip kognityvinė funkcija, pažeidus galvos smegenų pusrutulių kalbos zonas; motorinė afazija apibrėžta kaip nesugebėjimas sąvokų paversti žodžiais, sutrikusi geba rašyti, įvardyti daiktus, kartoti žodžius, bet išlieka geba suvokti kalbą ir skaityti (Budrys, V. Klinikinė neurologija. Vilnius, 2009, p. 74–75).
  12. Nagrinėjamos bylos atveju faktą, kad palikėjui buvo nustatyta tik dalinė motorinė afazija, t. y. kad jis nesugebėjo tinkamai kalbėti – sąvokų paversti žodžiais, iš dalies buvo sutrikusi geba rašyti, bet jis turėjo išlikusią gebą suvokti kalbą ir skaityti, patvirtina ne tik ekspertizės aktas ir ekspertizės metu išnagrinėti medicininiai duomenys, bet ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos bylą nagrinėję teismai vertino kartu su byloje atliktos ekspertizės aktu.
  13. Byloje apklausta testamentus tvirtinusi notarė patvirtino, kad palikėjas S. G. Ž. aiškiai ir tvirtai išdėstė savo valią, koks konkretus turtas ir kuriam konkrečiam asmeniui atitenka. Notarė nurodė, kad S. G. Ž. sunkiai kalbėjo, bet jo puikiai buvo galima paklausti ir raštu, žodžiais „taip“, „ne“, „nenoriu“, galvos linktelėjimu gauti atsakymą, notarė buvo visiškai įsitikinusi ir užtikrinta testatoriaus valia ir jos išraiškos būdu. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą, kad notarės, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, parodymai nagrinėjamos bylos atveju vertintini kritiškai, nes jos parodymus patvirtina ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai. Aplinkybes, kad testatorius S. G. Ž. buvo labai emocingas, galėjo bendrauti išraiškinga gestikuliacija, akių kontaktu ir veido mimika, patvirtino liudytojai A. A. Č., K. Z., Z. B. (gydytoja psichiatrė), A. V. (Dainavos poliklinikos gydytoja psichiatrė), taip pat atsakovas V. A.. Aplinkybę, kad ginčijamuose testamentuose yra išreikšta tikroji testatoriaus valia, susiformavusi laisvai, be sutuoktinės atsakovės J. Ž. poveikio, patvirtina ir tas faktas, kad testatorius savo turtą paliko ne tik atsakovei J. Ž., bet dalimis ir savo seseriai, buvusios (mirusios) sutuoktinės broliui bei pačiai ieškovei (pusseserei).
  14. Ekpertizės išvadas taip pat patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei jų pagrindu nustatytos aplinkybės. Praėjus dviem mėnesiams po 2012 m. gruodžio 22 d. patirto insulto testatorius ranka užrašė savo pensijos kortelės PIN kodą, prašė atsakovės J. Ž. paimti pinigus iš banko „Citadele“ bankomato ir 2013 m. vasario 22 d. patvirtino pinigų gavimo faktą. Po mėnesio jis vėl užrašė savo pensijos kortelės PIN kodą, prašė paimti pinigus iš bankomato ir 2013 m. kovo 21 d. patvirtino pinigų gavimą. Vėliau 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d. notarine tvarka buvo patvirtinti S. G. Ž. įgaliojimai atsakovei J. Ž.. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad notarinės formos įgaliojimų sudarymas patvirtina testatoriaus veiksmų nuoseklumą, kryptingumą ir pasitikėjimą būsima sutuoktine.
  15. Aplinkybė, kad testatorius turėjo kalbos ir rašymo gebos sutrikimų (dalinė motorinė afazija), bet galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, patvirtina jo rašymo klaidos rašant savo vardą ir pavardę, taip pat rašymo klaidos notarei pateiktame 2013 m. rugpjūčio 21 d. ranka surašytame testamente, kuriame aiškiai yra išreikšta jo valia, ji buvo atspindėta ir ginčijamame notariškai patvirtintame testamente po to, kai notarė įsitikino palikėjo gebėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tai notarė patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu.
  16. Ekspertizės išvadas patvirtina ir pačios ieškovės S. G. Ž. rašyti rašteliai dėl jo turto padalijimo, prašymas atsakyti „taip“ ar „ne“, 2013 m. gegužės 29 d. susitarimo dėl turto paveldėjimo projektas, pagal kurį ieškovė įsipareigojo perleisti paveldėtą S. G. Ž. butą atsakovei, jei palikėjas vienai ieškovei paliks visą turtą, 2013 m. rugsėjo 2 d. pasižadėjimas nereikšti pretenzijų, jei palikėjas paliks ieškovei turtą. Šie rašteliai patvirtina, kad ieškovei, kaip ir notarei, kitiems byloje apklaustiems liudytojams, buvo suprantama, jog palikėjas gerai orientavosi, nebuvo praradęs gebėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau turėjo iš dalies sutrikusį kalbos ir rašymo gebėjimą. Tokią išvadą patvirtina ir ieškovės dalyvavimas S. G. Ž. sudarant santuoką su atsakove J. Ž.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės rašyti rašteliai patvirtina jos siekį užsitikrinti, kad išliktų kiek įmanoma didesnė paveldimo turto apimtis pagal 2011 m. vasario 14 d. testamentą, t. y. kad ji paveldėtų kuo didesnę S. G. Ž. turto dalį. Ieškovės derybos su palikėju patvirtina, kad ji suprato ir pripažino, jog palikėjas po insultų gerai orientavosi ir galėjo suvokti savo veiksmus bei juos valdyti.
  17. Byloje nustatyta, kad, prieš teismui paskiriant ekspertizę, ieškovė ir jos atstovė ekspertui pateikė 16 klausimų. Ekspertizės aktu ekspertas atsakė tik į jo kompetencijai priskirtus klausimus, įvertino visą byloje pateiktą medicininę medžiagą, ekspertizės akte nurodyta, kad vadovautasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurologinio skyriaus medicinos dokumentų išrašu, Kardiologijos skyriaus medicinos dokumentų išrašu, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos medicininiais dokumentais, gydytojos Psichikos sveikatos centro ordinatorės Z. B. 2013 m. gegužės 8 d. pažyma. 2016 m. birželio 17 d. teismo posėdyje paaiškėjus, kad iš Dainavos poliklinikos atsiųsti ne visi S. G. Ž. medicininiai dokumentai, jie buvo pareikalauti, ir gautos dvi asmens sveikatos istorijos buvo pateiktos susipažinti šalims, jų atstovams ir ekspertui. Ekspertas teismo posėdyje nurodė, kad ekspertizės išvados nesikeičia. Ekspertas teismo posėdžiuose atsakė į visus jam užduotus klausimus. Minėta, kad teismas paskyrė ekspertizę tam, kad nustatytų, ar ginčijamų testamentų ir santuokos sudarymo metu S. G. Ž. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Ekspertizės aktu į šį klausimą buvo atsakyta. Bylą nagrinėjusiems teismams nekilo abejonių dėl S. G. Ž. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų, taip pat dėl eksperto kvalifikacijos. Teismai sprendė, kad vidiniam įsitikinimui susiformuoti dėl ginčo esmės visiškai pakanka tų ekspertui užduotų klausimų, į kuriuos jo atsakymai pateikti. Teisėjų kolegija su šiomis teismų išvadomis sutinka, nes nenustatė pagrindo kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį, t. y. kad ekspertizės turinys būtų prieštaringas, atliktas neišsamiai, kolegijai nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, o ekspertizės duomenis patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (nutarties 44 punktas). Eksperto išvada, kad S. G. Ž. testamentų ir santuokos sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir padarinius, pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentacija (nutarties 45 punktas). Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas spręsti, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino ekspertizės aktą ir kitus byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, formuojamą šiuo klausimu (CPK 185, 218 straipsniai) (nutarties 43 punktas).
  18. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, grįsdama savo kasacinio skundo argumentus (nutarties 34.9 punktas), nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad palikėjo valia sudaryti ginčijamus testamentus ir santuoką buvo nulemta (paveikta) atsakovų dėl palikėjo ligos ir reikalingos slaugos. Byloje esantys įrodymai (notarės parodymai, ranka rašytas testamentas, nuotraukos, kitų liudytojų parodymai ir kt.) patvirtina, kad ginčijami testamentai ir santuoka buvo sudaryti palikėjo laisva valia.
  19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog ginčijami testamentai ar palikėjo santuoka dėl jo ligos neatitiko tikrosios palikėjo valios (nutarties 39 punktas), kad jie buvo nenaudingi ar žalingi palikėjui, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (nutarties 40 punktas), todėl teismų išvada, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamus testamentus ir santuoką negaliojančiais, pagrįsta ir teisėta.

13Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimo

  1. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; kt.).
  2. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013; kt.).
  3. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (peticija Nr. 16034/90); mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (peticija Nr. 20772/92); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
  4. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos išvadomis, nusprendė nepasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie, teismo manymu, nesudarė pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) išnagrinėto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byla išnagrinėta teisingai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nukrypta nuo kasacinio teismo ar EŽTT praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  5. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Prie atsakovės J. Ž. atsiliepimo į kasacinį skundą pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą advokatei ji sumokėjo 1000 Eur. Atsakovas V. A. pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą advokatei jis sumokėjo 1000 Eur. Atsakovė D. P. pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą advokatei ji sumokėjo 100 Eur. Atsakovai prašo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovės.
  2. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 8.14 punktu, sprendžia, kad atsakovų prašymai tenkintini (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Kasaciniame teisme patirta 22,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. pažyma). Netenkinant kasacinio skundo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Priteisti iš ieškovės Ž. V. (a. k. ( - ) atsakovei J. Ž. (a. k. ( - ) 1000 (vieną tūkstantį) Eur, atsakovui V. A. (a. k. ( - ) 1000 (vieną tūkstantį) Eur, atsakovei D. P. (a. k. ( - ) 100 (vieną šimtą) Eur ir valstybei 22,29 Eur (dvidešimt du Eur 29 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.