Byla 1A-497-165/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės, teisėjų Reginos Gaudutienės ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei, gynėjui advokatui Antonui Kviatkovskiui (Anton Kviatkovski), nuteistiesiems J. Š. ir D. J., civilinio ieškovo atstovei Miglei Mainionytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

  • J. Š. (J. Š.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį (turėtų būti 1992 straipsnio 1 dalis) nuteistas 90 MGL (3 389 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bauda sumažinta 1/3, t. y. iki 60 MGL (2 260 Eur) dydžio. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. kovo 9 d. iki 2014 m. kovo 10 d., pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį, 2 punkto a) papunktį vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatytas galutinis J. Š. mokėtinos baudos dydis – 58 MGL (2 184 Eur);
  • D. J. (D. J.) pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (turėtų būti 1992 straipsnio 1 dalis) nuteistas 90 MGL (3 389 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bauda sumažinta 1/3, t. y. iki 60 MGL (2 260 Eur) dydžio. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. kovo 9 d. iki 2014 m. kovo 10 d., pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį, 2 punkto a) papunktį vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatytas galutinis D. J. mokėtinos baudos dydis – 58 MGL (2 184 Eur).

2Iš J. Š. ir D. J. valstybei solidariai priteista 43 804 Eur (151 180 Lt) žalos.

3Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti: automobilis „VW Multivan“, valstyb. Nr. ( - ) kaip uždraustos veiklos priemonė, ir dvi radijo stotys „Wouxun“ ir „ICOM“ bei dvi antenos, kaip uždraustos veikos įrankiai.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir civilinio ieškovo VMI prie LR FM apeliacinį skundą,

Nustatė

5J. Š. ir D. J. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (turėtų būti 1992 straipsnio 1 dalis) nuteisti už tai, kad veikdami kartu, neteisėtai, tyčia, pažeisdami nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo bei laikymo tvarką: Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31 ir 2012 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, nustatančius, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, 3 punkto 3.1 ir 3.1.2 papunkčių reikalavimus, įtvirtinančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, 2014 m. kovo 9 d. apie 16.10 val., ( - ), iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir automobiliu „VW Multivan“, valstyb. Nr. ( - ) kuris buvo išregistruotas, VĮ „Regitra“ duomenų bazėje registruotas V. Š. vardu, gabeno į ( - ), akcizais apmokestinamas prekes (pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais) – 18 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, 20 00 vnt. pakelių cigarečių „Fest7“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 151 180 Lt (43 784,75 Eur).

6Civilinis ieškovas VMI prie LR FM apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo valstybei ir civilinį ieškinį patenkinti visiškai, iš J. Š. ir D. J. solidariai valstybei priteisiant 43 804 Eur (151 180 Lt) turtinės žalos, 979,88 Eur (3 383,34 Lt) delspinigių bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos.

7Apeliantas teigia, kad apygardos teismas, priimtame baigiamajame akte, neišdėstė motyvų, dėl kurių atmesta civilinio ieškinio dalį dėl delspinigių ir palūkanų nepriteisimo, tik lakoniškai nurodė, jog tai prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsniui. Civilinio ieškovo nuomone, tokie teismo motyvai nėra pakankami ir tinkami.

8Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.70 straipsniu, 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika dėl netesybų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktais išaiškinimais dėl delspinigių paskirties, vertina, kad delspinigiai už nesumokėtus mokesčius yra įstatyme nustatyti ir preziumuotini minimalūs valstybės nuostoliai, atsiradę dėl prievolės neįvykdymo, t. y. mokesčių nesumokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino civilinio ieškinio dalies dėl delspinigių priteisimo. Nuteistieji už akcizų nesumokėjimą laiku už cigaretes „Fest“ (20 000 pakelių) nuo 2014 m. kovo 11 d. iki 2014 m. birželio 25 d. privalo valstybei sumokėti 979,88 Eur (3 383,34 Lt) delspinigių.

9Civilinis ieškovas apeliaciniame skunde taip pat mano, kad teismas, atmesdamas civilinio ieškovo dalį priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, netinkamai motyvavo tokį sprendimą. Apeliantas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, įtvirtintą CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išdėstytas nuostatas dėl procesinių palūkanų paskirties, tvirtina, kad aptariamu atveju yra pagrindas priteisti ir prašomas 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nes šios yra skolininko atsakomybė už tai, jog jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Skolininkas turi būti suinteresuotas nevilkinti prasidėjusio teismo proceso, o priteisus tam tikras lėšas – kuo greičiau jas sumokėti. Apeliantas pažymi, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, todėl CK 6.210 straipsnyje nustatyti palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms.

10Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieškovo VMI prie LR FM atstovė ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistieji bei jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Apeliaciniame skunde nekeliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo dėl nuteistųjų J. Š. ir D. J. kaltės padarius BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, šios veikos teisinės kvalifikacijos, nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžio.

13Apeliantas civilinis ieškovas VMI prie LR FM, skųsdamas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendį, kuriuo byloje pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų J. Š. bei D. J. solidariai valstybei priteista 151 180 Lt (43 804 Eur; turėtų būti 43 784,75 Eur) turtinei žalai atlyginti, prašo jį pakeisti. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad civilinis ieškovas VMI prie LR FM neginčija apygardos teismo išvados iš nuteistųjų J. Š. ir D. J. solidariai valstybei priteisti 151 180 Lt (43 804 Eur; turėtų būti 43 784,75 Eur) turtinei žalai atlyginti. Apeliantas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis atmesta civilinio ieškinio dalis priteisti 3 383,34 Lt (979,88 Eur) delspinigių už laiku nesumokėtus akcizus ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir prašo šią civilinio ieškinio dalį patenkinti.

14Apeliacinio proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepriklausomai nuo to, ar tai nurodyta apeliaciniame skunde, privalo patikrinti, ar nebuvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-21/2014). Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir (ar) proceso teisės normas, tokia klaida taisytina pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant tiek faktines bylos aplinkybes, tiek taikant įstatymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-425/2012).

15Nuodugniai ir kruopščiai patikrinusi apskųsto teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai prieš J. Š. ir D. J. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistųjų kaltės padarius BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas teisingai sprendė, kad J. Š. ir D. J., pažeisdami nustatytą tvarką, įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. J. Š. ir D. J. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.

16Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo, nustatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. Š. ir D. J. paskyrė teisingas, aiškiai ne per griežtas, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančias bausmes, pagrįstai taikė ir BK 641 straipsnio nuostatas.

17Kaip minėta, civilinis ieškovas apeliaciniame skunde neginčija apygardos teismo išvados iš nuteistųjų J. Š. ir D. J. solidariai valstybei priteisti 151 180 Lt (43 804 Eur; turėtų būti 43 784,75 Eur) turtinei žalai atlyginti, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas mano, jog jo pareikštas byloje civilinis ieškinys išspręstas netinkamai.

18Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie turėjo įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, teisingam civilinio ieškinio klausimo išsprendimui, dėl to apskųstasis nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytais pagrindais.

19Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

20Vienas iš teisės gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą įgyvendinimo būdų yra civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 112 straipsnio 1 dalimi civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remiasi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

21Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Antrasis poskyris 2014 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 10-57-S-10151 „Dėl duomenų pateikimo“ informavo VMI prie LR FM Vilniaus skyrių apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 54-1-00366-14, kuriame J. Š. ir D. J. pareikšti įtarimai pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 151 180 Lt, gabenimo (1 t., b. l. 56). VMI prie LR FM 2014 m. birželio 27 d. raštu Nr. (19.20-10)-R-4915 „Dėl civilinio ieškinio pateikimo“ baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57, 58-60). Kaip matyti iš VMI prie LR FM ikiteisminio tyrimo metu pareikštame civiliniame ieškinyje suformuluoto reikalavimo, VMI prie LR FM pirmos instancijos teisme prašė solidariai iš J. Š. ir D. J. valstybei priteisti 108 783,34 Lt, t. y. 105 400 Lt nesumokėtų akcizų (tiesioginiai nuostoliai) ir 3 383,34 Lt delspinigių (netiesioginiai nuostoliai / negautos pajamos) už laiku nesumokėtus akcizus, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. VMI prie LR FM 2014 m. lapkričio 26 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu pripažinti civiliniu ieškovu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 108 783,34 Lt – atlyginimo (1 t., b. l. 63). Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriame nurodyta, kad joje pareikštas 108 783,34 Lt dydžio ieškinys, 2015 m. sausio 7 d. buvo perduota teismui (2 t., b. l. 142, 143-151). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 177-178). Pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. vasario 25 d., civilinio ieškovo atstovė palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai (2 t., b. l. 190-195). Iš apskųsto teismo baigiamojo akto – apkaltinamojo nuosprendžio – dalies „Dėl civilinio ieškinio“ matyti, kad teismas nustatė, jog civilinis ieškovas VMI prie LR FM baudžiamojoje byloje pareiškė 108 783,34 Lt dydžio civilinį ieškinį ir padarė išvadą, jog šis ieškinys tenkintinas iš dalies (netenkino civilinio ieškovo reikalavimų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo), tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas iš nuteistųjų solidariai valstybei priteisė daugiau nei byloje pareikštame civiliniame ieškinyje VMI prie LR FM prašė, t. y. vietoje prašomų 108 783,34 Lt, priteisė 151 180 Lt (3 t., b. l. 1-9).

22Teisės doktrinoje ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad tam, jog teismo nuosprendis, kaip didžiausios teisinės galios procesinis dokumentas, galėtų įgyvendinti savo misiją, jis turi būti ne tik teisėtas, pagrįstas, teisingas, bet ir įtikinantis (kasacinė nutartis Nr. 2K-314/2009). Įtikinančio nuosprendžio teisinė išraiška yra jo motyvavimas. Motyvuotas nuosprendis yra toks, kuriame aiškiai ir tiksliai parodyta, kokiais konkrečiais įrodymais pagrįstos visos teismo išvados ir sprendimai. Įstatymų leidėjas BPK 305 straipsnio 5 dalyje yra imperatyviai nustatęs, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo išvadų viršyti byloje pareikšto civilinio ieškinio ribas visiškai nemotyvavo, nenurodė jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas padarė esminius BPK 115 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 5 dalies pažeidimus, ir netinkamai išsprendė byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą.

23BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos tam tikros civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

24Nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatyme nusikalstamais veiksmais padarytos žalos (turtinės ir (ar) neturtinės) turinys nėra atskleistas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šios teisės normos turinio analizė teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad turtine žala laikytina tokia žala, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ji yra susijusi su materialinės sferos dalykų netekimu ir gali pasireikšti keliais aspektais, t. y.: 1) kaip tiesioginė turtinė žala; 2) kaip nuketėjusiojo patirti materialiniai nuostoliai; 3) kaip išlaidos, atsiradusios pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes; 4) kaip negautos pajamos. Taigi piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-108/2007). Nagrinėjamu atveju yra aktualus turtinės žalos, kaip negautų pajamų aspektas, nes pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 24 punkto, 13 straipsnio nuostatas, mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių, valstybė negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas, dėl nesumokėtų mokesčių valstybė patiria turtinę žalą, nes neteisėtai negauna pajamų. Vadinasi nagrinėjamoje situacijoje valstybės biudžetui padaryti nuostoliai, kaip nusikalstamais veiksmais padaryta žala, yra Lietuvos valstybės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuteistieji J. Š. ir D. J. įgijo ir gabeno importo mokesčiais apmokestinamas prekes – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes, už kurias nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai. Bylos duomenimis, nuteistųjų J. Š. ir D. J. neteisėtai disponuotų (įgytų ir gabentų) akcizais apmokestinamų prekių (pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais) – 18 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ ir 20 00 vnt. pakelių cigarečių „Fest7“ – bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 151 180 Lt, t. y. muitinė vertė – 12 400 Lt, muitas – 7 142 Lt, akcizai – 105 400 Lt, PVM – 26 238 Lt (1 t., b. l. 51, 54). Iš VMI prie LR FM pareikšto civilinio ieškinio turinio matyti, kad civilinis ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatomis, prašė solidariai iš J. Š. ir D. J. priteisti valstybei jų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, kurią sudaro 105 400 Lt nesumokėti akcizai ir 3 383,34 Lt delspinigiai už laiku nesumokėtus akcizus, t. y. iš viso 108 783,34 Lt.

25Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 1, 2 ir 23 punktuose nustatyta, kad pagal šį įstatymą administruojami mokesčiai yra pridėtinės vertės mokestis, akcizai ir muitai. Vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi valstybės institucija, atsakinga už šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Aptariamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 punktuose išvardytus mokesčius (PVM ir akcizus) muitinė administruoja tiek, kiek jai pavesta pagal Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymus. Administruojanti muitus ir šioje dalyje nurodytus mokesčius muitinė laikoma mokesčių administratoriumi, Muitinės departamentas – centriniu mokesčių administratoriumi, o teritorinė muitinė ir specialioji muitinės įstaiga (jeigu šios nuostatuose yra numatytas mokesčių administravimo funkcijų atlikimas) – vietos mokesčių administratoriais, jeigu šis įstatymas ar kiti teisės aktai nenustato kitaip. Pagal 15 straipsnio 3 dalį jokios kitos valstybės įstaigos arba institucijos negali atlikti mokesčių administratoriaus funkcijų, išskyrus šiame įstatyme arba atitinkamo mokesčio įstatyme tiesiogiai nustatytus atvejus.

26Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojama, kad akcizų sumokėjimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja ir akcizų už importuotas prekes sumokėjimą, jeigu jos šio įstatymo nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba registruoto siuntėjo išgabenamos į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas vietas (1 dalis). Akcizų už importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, sumokėjimą kontroliuoja teritorinės muitinės (2 dalis). Akcizai administruojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (3 dalis). Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Sąjungos teritoriją ne Europos Sąjungos prekių, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, taip pat dėl iš trečiųjų teritorijų įvežtų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, įvykdymas užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su galinčia atsirasti importo skola muitinei (4 dalis).

27Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamos prekės įvežamos neteisėtai, šių prekių neteisėto įvežimo momentu atsiranda skola muitinei. Muitinės skolininkais yra laikomi ir asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo ar gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Aptariamoje byloje objektyviais faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji J. Š. ir D. J. neteisėtai disponavo importo muitais apmokestinamomis ne Europos Sąjungos valstybių narių kilmės – Baltarusijos Respublikos – banderolėmis paženklintomis cigaretėmis. Taigi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo prasme nuteistieji laikytini mokesčių mokėtojais, privalančiais sumokėti skolą muitinei (skolininkais). Tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl neteisėtų J. Š. ir D. J. veiksmų susidariusios skolos muitinei (muitinė vertė – 12 400 Lt; muito – 7 142 Lt ir PVM – 26 238 Lt mokesčių) muitinė, kaip mokesčių administratorius, atsakingas už nurodytų mokesčių administravimą, būtų šioje baudžiamojoje byloje pareiškęs civilinį ieškinį. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad muitinė, kaip Lietuvos valstybės atstovė, ar pati Lietuvos valstybė būtų įgaliojusi VMI prie LR FM atstovauti jų interesams šioje byloje dėl muitinei atsiradusios skolos, kaip nusikalstama veika valstybei padarytos žalos, priteisimo. Tuo tarpu, kaip nurodyta pirmiau, pagal anksčiau aptartą galiojantį teisinį reguliavimą, jokia kita valstybės įstaiga arba institucija negali atlikti kitam mokesčių administratoriui priskirtų tam tikrų mokesčių administravimo funkcijų.

28Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinant VMI prie LR FM pareikštą civilinį ieškinį iš dalies, nagrinėjamu atveju, iš nuteistųjų J. Š. ir D. J. valstybei solidariai priteistina tik 105 400 Lt (30 525,95 Eur) turtinės žalos atlyginimo, t. y. tiek, kiek tai susiję su valstybės negautomis pajamomis dėl nesumokėtų akcizų, tiek, kiek buvo prašoma baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje, ir tiek, kiek tai susiję su Lietuvos valstybės, kaip nukentėjusiojo, numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią ji realiai būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų J. Š. ir D. J. veiksmų.

29Pažymėtina, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neužkerta kelio mokesčių administratoriui, atsakingam už muitų ir PVM mokesčių administravimą, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ieškinį dėl nusikalstamais veiksmais valstybei padarytos žalos atlyginimo pareikšti civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

30Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo

31Civilinis ieškovas VMI prie LR FM be pagrindo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis atmesti civilinio ieškinio dalį, kuria prašoma priteisti 3 383,34 Lt (979,88 Eur) delspinigių už laiku nesumokėtus akcizus ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

32Apelianto prašymas priteisti delspinigius už laiku nesumokėtus akcizus ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nepagrįstas, todėl atmestinas.

33Sutiktina su apelianto argumentais, kad apygardos teismas apskųstame nuosprendyje neišdėstė motyvų, dėl kurių atmeta civilinio ieškinio dalį dėl delspinigių ir procesinių palūkanų nepriteisimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 5 dalį, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, sutrukdžiusiu priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, jog šią ieškinio dalį tenkinti nėra pagrindo.

34Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos įtvirtintos BK 2 straipsnyje. Šių nuostatų sisteminė analizė jas kartu vertinant su anksčiau nurodytomis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis civilinio ieškinio pareiškimą ir nagrinėjimą baudžiamojoje byloje, teisėjų kolegijai leidžia formuoti išvadą, kad asmuo, pripažintas kaltu ir nuteistas už tam tikros nusikalstamos veikos padarymą, privalo atlyginti tik tą turtinės žalos dalį, kuri yra tokios neteisėtos veikos padarinys. CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo prasme negautos pajamos turi būti suprantamos kaip neišvengiamos, o ne tikėtinos ir (ar) spėtinos.

35Teisėjų kolegijos nuomone, civilinio ieškovo prašomi priteisti 3 383,34 Lt (979,88 Eur) delspinigiai už laiku nesumokėtus akcizus, kuriuos jis, beje, traktuoja kaip netesybas pagal CK 6.70 ir 6.71 straipsnių nuostatas, negali būti pripažintini Lietuvos valstybės realiai numatytomis gauti pajamomis. Delspinigiai už laiku nesumokėtus akcizus taip pat negali būti pripažintini ir neišvengiamomis pajamomis. Delspinigiai už laiku nesumokėtus akcizus nėra nuteistųjų įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmė. Tuo tarpu, kaip minėta, nusikalstamais veiksmais padaryta gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, t. y. tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-335/2013). Nagrinėjamu atveju tarp nuteistųjų J. Š. ir D. J. įvykdytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos (delspinigių už laiku nesumokėtus akcizus) nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog delspinigių už laiku nesumokėtus akcizus priteisimas prieštarautų baudžiamojo įstatymo nuostatoms (BK 2 straipsnis).

36Kita vertus, nagrinėjamos bylos konstekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji atsakomybė kyla pagal baudžiamąjį įstatymą, o mokestinė – pagal mokesčių teisinius santykius reguliuojančius aktus. Mokestinės ir baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra skirtingi, skiriasi jų esmė ir tikslai. Pareiga mokėti mokesčius nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose, kuriuose įtvirtinti konkrečių mokesčių mokėjimo pagrindai, sąlygos, tvarka ir pan. Delspinigiai, kaip netesybos, yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, ir jie taikytini privatinės (civilinės) teisės reguliuojamiems prievoliniams teisiniams santykiams. Kuomet, mokesčių teisė priskirtina viešajai teisei. Mokesčių mokėjimas yra viešosios teisės nustatytas privalomas mokėjimas, o ne privatinės teisės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Teisines pasėkmes dėl tam tikrų mokesčių sumokėjimo nevykdymo nustato viešosios teisės normos – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. CK 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta CK ir kai viešojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis. Kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti tam tikros viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta CK, turi būti taikomos viešosios teisės normos. Nuteistųjų J. Š. ir D. J., kaip mokesčių mokėtojų, mokestinė prievolė kildintina iš nesumokėtų mokesčių (importo, akcizo ir PVM) už įgytus ir gabentus tabako gaminius – akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, o mokestiniai teisiniai santykiai yra tiesiogiai reguliuojami viešosios teisės normos. Taigi tokiu atveju privatinės (civilinės) teisės normas iš viso netaikytinos. Todėl darytina išvada, kad ir dėl to nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti civilinio ieškovo reikalavimą iš nuteistųjų priteisti delspinigius, kaip netesybas, už laiku nesumokėtus akcizus.

37Apeliantas reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas grindžia CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.201 straipsnio 1 dalimi, taip pat vadovaujasi kasacinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014.

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteisti civilinio ieškovo prašomas procesines palūkanas taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.201 straipsnio 1 dalis nustato procesines palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams, o mokestiniai teisiniai santykiai tiesiogiai reguliuojami viešosios teisės normų. Nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme tokių palūkanų mokėjimas nenustatytas.

39Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; jog precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas; kad vadovaujantis aukštesnės grandies teismo sukurtu precedentu, atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį; į tai, ar dėl teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių ir kt. (2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

40Teisėjų kolegijos nuomone, teigti, kad kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, pateiktas teisės išaiškinimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atspindi susiformavusią teismų praktiką, nėra pagrindo. Nutartis yra priimta išplėstinės mišrios teisėjų kolegijos, tačiau dėl šios nutarties yra pareikšta ir trijų teisėjų atskiroji nuomonė. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėtomis šioje konkrečioje byloje. Todėl remtis apelianto cituojamoje kasacinio teismo priimtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra pagrindo.

41Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendis keistinas, o civilinio ieškovo VMI prie LR FM apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

42Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

43Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. birželio 4 d. Prašymuose „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“ Nr. (4.22.) TPA-1765 ir Nr. (4.22.) TPA-1766 prašė iš nuteistųjų J. Š. ir D. J. priteisti valstybei po 28,95 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

44Tokie prašymai atmestini.

45Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-173/2014). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.

46Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti paminėtus Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus priteisti iš nuteistųjų patirtas antrinės teisinės pagalbos turėtas išlaidas, nėra pagrindo.

47Dėl rašymo apsirikimų

48Pirmiau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. Š. ir D. J. kaltės padarius BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir šios veikos teisinės kvalifikacijos yra pagrįstos .

49Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apygardos teismas nurodydamas, kad J. Š. ir D. J. pripažinti kaltais, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarė akivaizdų rašymo apsirikimą.

50Be to, teismas taip pat padarė akivaizdų rašymo apsirikimą ir nurodydamas, kad J. Š. bei D. J. teismo nuosprendžiu paskirtą baudą turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 mėnesių nuo šio įsakymo, o ne šio nuosprendžio, įsiteisėjimo dienos. Aptikti akivaizdūs rašymo apsirikimai ištaisytini.

51Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį, kurioje civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų J. Š. (J. Š.) bei D. J. (D. J.) solidariai priteista atlyginti 151 180 Lt (43 804 Eur; turėtų būti 43 784,75) dydžio valstybei padarytą žalą, pakeisti:

53Iš J. Š. ir D. J. solidariai valstybei priteisti 105 400 Lt (30 525,95 Eur) dydžio turtinės žalos atlyginimą.

54Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

55Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje aptiktus rašymo apsirikimus:

  • vietoje nurodyto „BK 199 straipsnio 1 dalies“, nurodyti, kad J. Š. ir D. J. pripažinti kaltais, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje;
  • vietoje nurodyto „šio įsakymo“, nurodyti, kad J. Š. ir D. J. teismo nuosprendžiu paskirtą baudą turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Iš J. Š. ir D. J. valstybei solidariai priteista 43 804 Eur (151 180 Lt)... 3. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti: automobilis „VW... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir civilinio ieškovo VMI prie LR FM... 5. J. Š. ir D. J. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (turėtų būti 1992 straipsnio... 6. Civilinis ieškovas VMI prie LR FM apeliaciniame skunde prašo pakeisti... 7. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas, priimtame baigiamajame akte,... 8. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –... 9. Civilinis ieškovas apeliaciniame skunde taip pat mano, kad teismas, atmesdamas... 10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieškovo VMI prie LR FM... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Apeliaciniame skunde nekeliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo... 13. Apeliantas civilinis ieškovas VMI prie LR FM, skųsdamas Vilniaus apygardos... 14. Apeliacinio proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus... 15. Nuodugniai ir kruopščiai patikrinusi apskųsto teismo nuosprendžio... 16. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas,... 17. Kaip minėta, civilinis ieškovas apeliaciniame skunde neginčija apygardos... 18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė esminius... 19. Dėl civilinio ieškinio išsprendimo... 20. Vienas iš teisės gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos... 22. Teisės doktrinoje ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad... 23. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas... 24. Nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatyme nusikalstamais veiksmais... 25. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 1, 2 ir... 26. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojama, kad... 27. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai į... 28. Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 29. Pažymėtina, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neužkerta... 30. Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo... 31. Civilinis ieškovas VMI prie LR FM be pagrindo nesutinka su pirmosios... 32. Apelianto prašymas priteisti delspinigius už laiku nesumokėtus akcizus ir 5... 33. Sutiktina su apelianto argumentais, kad apygardos teismas apskųstame... 34. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos įtvirtintos BK 2... 35. Teisėjų kolegijos nuomone, civilinio ieškovo prašomi priteisti 3 383,34 Lt... 36. Kita vertus, nagrinėjamos bylos konstekste atkreiptinas dėmesys ir į tai,... 37. Apeliantas reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines procesines... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteisti civilinio ieškovo prašomas... 39. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra... 40. Teisėjų kolegijos nuomone, teigti, kad kasacinio teismo nutartyje, priimtoje... 41. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados,... 42. Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti... 43. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. birželio... 44. Tokie prašymai atmestini.... 45. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais... 46. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti paminėtus Vilniaus... 47. Dėl rašymo apsirikimų... 48. Pirmiau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. Š. ir... 49. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apygardos teismas nurodydamas, kad... 50. Be to, teismas taip pat padarė akivaizdų rašymo apsirikimą ir nurodydamas,... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį, kurioje... 53. Iš J. Š. ir D. J. solidariai valstybei priteisti 105 400 Lt (30 525,95 Eur)... 54. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 55. Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžio...