Byla e2A-165-613/2018

Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tramera“, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Hidruonis“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Metova“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl 3 650 Eur skolos, 131,40 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško įsipareigojimų įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.
2. Nurodė, jog 2014 m liepos 11 d. atsakovė ir trečiasis asmuo BUAB ,,Hidruonis“ sudarė subrangos sutartį, pagal kurią BUAB ,,Hidruonis“ įsipareigojo atlikti Danės upės pakrančių ir krūmų genėjimą už 42 000 Lt (12 164,04 Eur). Darbai pradedami gavus leidimą ir baigiami per 10 dienų, o už atliktus darbus atsiskaitoma per 10 kalendorinių dienų, pasirašius paslaugų priėmimo – perdavimo aktus ir sąskaitas – faktūras bei gavus apmokėjimą iš Paslaugų gavėjo. Leidimas gautas 2014 m. liepos 17 d., atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas šalių pasirašytas 2014 m. liepos 25 d., PVM sąskaita – faktūra atsakovės pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 1 d. 2014 m. rugsėjo 19 d. atsakovė UAB ,,Tramera“ raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį BUAB ,,Hidruonis“, nurodydama, jog 2014 m. rugsėjo 11 d. apžiūrėjus objektą, nustatyta, jog atlikta tik 60 proc. subrangos sutartyje numatytų darbų, todėl mano, kad atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra neatitinka realiai atliktų darbų vertės, juos anuliavo ir grąžino neteisingai išrašytą atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą. Pažymi, kad atsakovės veiksmai atsisakant apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą, vienašališkas dokumentų panaikinimas yra neteisėti ir pažeidžia ieškovo interesus, todėl atsakovei tenka pareiga dengti įsiskolinimą už BUAB ,,Hidruonis“ atliktus darbus, t. y. sumokėti likusią 3 650 Eur sumą. 2015 m. balandžio 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieškovė UAB ,,Noble Group“ perėmė iš trečiojo asmens UAB ,,Metova“ reikalavimo teises į atsakovės UAB ,,Tramera“ skolą, kurios jai buvo perleistos pagal 2015 m. vasario 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį.
3. Atsakovė UAB „Tramera“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad trečiasis asmuo BUAB ,,Hidruonis“ darbų sutartu laiku neatliko, tačiau pateikė 2014 m. liepos 25 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, pagal kurį reikalavo sumokėti 10 723,47 Eur, bei 2014 m. rugpjūčio 1 d. pateikė PVM sąskaitą – faktūrą. 2014 m. rugsėjo 11 d. atlikus objekto apžiūrą, nustatyta, jog atlikta tik 60 proc. subrangos sutartimi numatytų darbų. Dėl to, 2014 m. spalio 3 d. atsakovė UAB ,,Tramera“ raštu pateikė trečiajam asmeniui BUAB ,,Hidruonis“ reikalavimą tęsti subrangos sutartyje numatytus darbus, ką pripažino ir BUAB „Hidruonis“, tačiau vis tiek visų subrangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Tai padarė pati atsakovė UAB ,,Tramera“, t. y. šių darbų atlikimui samdė 5 papildomus darbuotojus, papildomai samdė kitą subrangovą bei nuomojosi papildomus mechanizmus. BUAB ,,Hidruonis“ buvo įspėta apie padarytą galutinio subrangos darbų atlikimo termino pažeidimą bei buvo prašoma atlikti šiuos darbus iki galo, tačiau BUAB ,,Hidruonis“ įsipareigojimų nevykdė, todėl, remiantis CK 6.652 6.653, 6.658 straipsnių normomis, atsakovė šiuos darbus atliko savo lėšomis ir iniciatyva, todėl turi teisę reikalauti iš BUAB ,,Hidruonis“ atlyginti patirtus nuostolius. BUAB ,,Hidruonis“ atsakovei taip pat privalėjo sumokėti 136,32 Eur delspinigių bei sutartimi numatytą baudą 136,24 Eur ir pagal esamą faktinę situaciją BUAB ,,Hidruonis“ buvo skolinga atsakovei 1 979,66 Eur, o ne atsakovė UAB ,,Hidruonis“ teisių perėmėjai. Atsakovė UAB ,,Tramera“ 2015 m. kovo 19 d. raštu informavo reikalavimo perėmėją UAB ,,Metova“, kad įskaito UAB ,,Hidruonis“ įsiskolinimą kaip nuostolius, patirtus dėl UAB ,,Hidruonis“ įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo su UAB ,,Tramera“ mokėtinomis UAB ,,Hidruonis“ sumomis, todėl atsakovė nėra skolinga pagal subrangos sutartį nei UAB ,,Hidruonis“, nei subrangovo reikalavimą perėmusiems asmenims.
4. Ieškovas 2015 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą, ieškinys buvo priimtas 2015 m. birželio 26 d., o 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Ieškovas apskundė teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi sprendimą panaikino bei bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esminė sprendimo panaikinimo priežastis – buvo pasisakyta dėl neįtrauktų į procesą UAB „Hidruonis“ ir UAB „Metova“ teisių ir pareigų.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės UAB ,,Noble Group“ 1 572,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB ,,Tramera“ naudai.
6. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl skolininko teisės atlikti įskaitymą bei tokio įskaitymo teisinių pasekmių naujajam kreditoriui.
7. Taip pat nustatė, kad reikalavimo teisė į UAB ,,Tramera“ subrangovui mokėtinas sumas buvo perleista du kartus – 2015 m. vasario 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB ,,Hidruonis“ reikalavimo teises į UAB ,,Tramera“ įsiskolinimą 3 650,00 Eur sumai perleido UAB ,,Metova“, kuri 2015 m. balandžio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. NOBLE/TRA/15/04/08 šią teisę perleido ieškovei UAB ,,Noble Group“. Konstatavo, kad UAB ,,Tramera“ apie reikalavimo perleidimą pranešta tinkamai, todėl teisę reikalauti įvykdyti prievolę įgijo naujasis kreditorius.
8. Nustatė, kad atsakovė 2015 m. kovo 19 d. pranešimu naujajam kreditoriui UAB ,,Metova“ kreditorių informavo, jog atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, po kurio naujasis kreditorius liko skolingas UAB ,,Tramera“.
9. Taip pat nustatė, jog 2014 m. liepos 11 d. tarp UAB ,,Tramera“ ir UAB ,,Hidruonis“ buvo sudaryta subrangos sutartis, kuria UAB ,,Hidruonis“ įsipareigojo atlikti darbus, o UAB ,,Tramera“ – šiuos darbus apmokėti. 2014 m. liepos 25 d. šalys pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo UAB ,,Tramera“ priėmė darbus bendrai 37 026,00 Lt sumai, atsakovei buvo išrašyta sąskaita faktūra, kuri iš dalies apmokėta, nepadengta 3 650,00 Eur suma. Pradinis kreditorius Subrangos sutarties neįvykdė, atsakovė likusius darbus atliko savo pastangomis, dėl darbų atlikimo patyrė nuostolių. Konstatavo, kad UAB ,,Tramera“ turėjo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš UAB ,,Hidruonis“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, o reikalavimas atlyginti nuostolius atsirado iki reikalavimo perleidimo naujiesiems kreditoriams UAB ,,Metova“ ir UAB ,,Noble Group“.
10. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog dėl atsakovės reikalavimo subrangovui atlyginti nuostolius yra kilęs ginčas, tokių duomenų teismui nepateikė ir ieškovė, teigdama, jog reikalavimas nėra galiojantis. Aplinkybė, jog UAB ,,Tramera“ nuostoliai nėra priteisti teismine tvarka, nepaneigia subjekto teisės gauti nuostolių atlyginimą, nesudaro pagrindo išvadai, jog reikalavimas nėra galiojantis.
11. Konstatavo, kad atsakovės prievolė kreditoriui, kildinama iš 2014 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 08/01/14 bei 2014 m. liepos 25 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, sudaryto UAB ,,Hidruonis“ ir UAB ,,Tramera“, yra pasibaigusi įstatymo nustatyta tvarka atlikus įskaitymą.
12. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo, neįrodė faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, kartu neįrodė savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

8III.

9Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

108.

11Apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo ieškovė UAB „Noble group“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

128.1.

13Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2014 m. rugsėjo 19 d. vienašališkai atsakovės pasirašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 08/01/14, kuria atsakovė vienašališkai nustatė, jog neva ieškovas tėra atlikęs 60% sutartų darbų. Neteisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus, be pagrindo atmesdamas abiejų šalių pasirašytą 2014 m. liepos 25 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą HDR Nr. 101. Nemotyvavo, kodėl atmetė šį įrodymą, bet dar ir tuo pačiu visiškai nepagrįstai susiejo visiškai nesusijusius įrodymus, nurodydamas: „pareiga (skola) kildinama iš 2014 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 08/01/14 bei 2014 m. liepos 25 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto, sudaryto UAB „Hidruonis“ ir UAB „Tramera“, yra pasibaigusi įstatymo nustatyta tvarka atlikus įskaitymą.“ Sutapatindamas du skirtingus ir nelygiaverčius įrodymus – atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktą HDR Nr. 101 ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 08/01/14 – teismas padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Teismo subjektyvus vien atsakovės pateikto vienašališkai pasirašyto dokumento vertinimas pažeidžia įrodymų lygybės principą ir sąlygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

148.2. Mano, kad nebuvo būtinos įskaitymo sąlygos – atsakovės reikalavimo apibrėžtumo. Vienašalis įskaitymas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas teisėtu, nes atsakovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų ir nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui (įskaitymo nereiškusiai šaliai), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas.

159.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Tramera“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

179.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo dėl to, kad UAB „Hidruonis“ Subrangos sutarties visa apimtimi neįvykdė tarp šalių šioje byloje nebuvo.

189.2. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos esminės teismo padarytos išvados, kad:

199.2.1. Subrangos sutartis įvykdyta nebuvo;

209.2.2. Atsakovė suteikė UAB „Hidruonis“ papildomą terminą sutarčiai įvykdyti;

219.2.3. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Hidruonis“ atliko darbus, kuriais buvo pašalinti šios įmonės atliktų darbų trūkumai ar užbaigti sutartimi numatyti, bet neįvykdyti darbai;

229.2.4. Įrodyta, jog UAB „Tramera“ darbuotojus skyrė būtent Subrangos sutartimi sulygtiems, tačiau UAB „Hidruonis“ neatliktiems ar netinkamai atliktiems darbams atlikti, tuo tikslu samdė papildomus darbuotojus, pasitelkė trečiuosius asmenis, nuomojo papildomą įrangą;

239.2.5. Atsakovės veiksmai, taisant UAB „Hidruonis“ darbų trūkumus ir užbaigiant neatliktus darbus, atlikti 2014 m. gruodžio mėn., nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistų atliktų darbų aktu nustatyta, jog iki patikrinimo 2014 m. gruodžio 12 d. visi Subrangos sutartimi UAB „Hidruonis“ prisiimti įsipareigojimai dar nebuvo atlikti, o 2015 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija raštu patvirtino, jog darbai jau atlikti;

249.2.6. Ieškovė neginčija pačių atsakovės nurodomų išlaidų dydžio ar pagrįstumo.

259.3. Teismas pagrįstai sprendė, jog iš bylos medžiagos yra pagrindas konstatuoti, kad, UAB „Hidruonis“ netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovė patyrė realių nuostolių, todėl turi teisę į šių nuostolių atlyginimą.

269.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės įskaitytas reikalavimas buvo apibrėžtas, nes jo dydis buvo visiškai tiksliai įvardintas, nuodyta, iš kokių konkrečių sumų susideda patirti nuostoliai ir kiekviena nurodoma kaip nuostoliai suma pagrįsta konkrečiais buhalteriniais dokumentais – kaip konstatavo teismas, atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog už suteiktas paslaugas bei atliktus darbus yra apmokėjusi, t. y. realiai patyrusi išlaidų.

279.5. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, būtent ieškovė turėjo procesinę pareigą paneigti atliktų skaičiavimų pagrįstumą, nurodyti ir įrodyti konkrečias atsakovės reikalavimą sudarančias sumas, su kuriomis ji nesutinka, kurios yra nepagrįstos, pateikti savo pozicijos įrodymus, argumentus ir motyvus. Tačiau ieškovė procese pasirinko pasyvų vaidmenį, tiesiog nesutiko su įskaitymu apskritai, neteikdama atsakovei nei iki teismo, nei teisminio nagrinėjimo metu jokių konkrečių argumentų ar motyvų dėl įskaitymo negalimumo, neteisėtumo ir pan.

289.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad po atlikto įskaitymo kilus šalių ginčui, jį nagrinėjant, nesutinkanti su įskaitymu šalis turi galimybę prašyti teismą sumažinti įskaitytas sumas arba apskritai ginčyti jų teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo atsakovės atlikto įskaitymo, nereiškė reikalavimo pripažinti įskaitymą negaliojančiu, jį sumažinti ir kt.

299.7. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl įskaitymo atitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams ir konstatavo, kad įskaitymas yra atliktas teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai padarė išvadą, kad įskaitymas buvo teisėtas.

309.8. Įskaitymas atliktas ir teisines pasekmes jis sukėlė dar tada, kai kreditoriumi buvo UAB „Metova“. Tačiau UAB „Metova“ jokių reikalavimų dėl įskaitymo ginčijimo nereiškė. Ieškovės ieškinys nepagrįstas ir todėl, kad ieškovė nėra atsakovės kreditorė, tikrasis kreditorius ir įskaitymo santykių dalyvis – UAB „Metova“, kuri jokių reikalavimų dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu nėra pareiškusi. UAB „Metova“ taip pat nėra suteikusi jokių įgalinimų ieškovei veikti šiame procese jos vardu, todėl ieškovė tiesiog neturi materialinio bei procesinio suinteresuotumo šioje byloje ir negali būti ieškove.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

34Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. Apeliantė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog tam, kad visi įrodymai būtų tinkamai ištirti bei priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas, būtina skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje šalys savo argumentus dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantė nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.

35Dėl įrodymo vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

13. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai atmetė ieškinį.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.)
15. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
16. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. liepos 11 d. tarp UAB ,,Tramera“ ir UAB ,,Hidruonis“ buvo sudaryta subrangos sutartis, kuria UAB ,,Hidruonis“ įsipareigojo atlikti darbus, o UAB ,,Tramera“ – šiuos darbus apmokėti. 2014 m. liepos 25 d. šalys pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo UAB ,,Tramera“ priėmė darbus bendrai 37 026 Lt sumai, atsakovei buvo išrašyta sąskaita faktūra, kuri iš dalies apmokėta, nepadengta 3 650 Eur suma. Atsakovė teigia, kad pradinis kreditorius UAB „Hidrounis“ Subrangos sutarties neįvykdė, atsakovė likusius darbus atliko savo pastangomis, dėl darbų atlikimo patyrė nuostolių. Atsakovė byloje pateikė duomenis, jog darbų atlikimui samdė 5 darbuotojus, dėl ko patyrė 4 014,20 Eur išlaidų darbo užmokesčio bei mokesčių forma, darbams atlikti pasitelkė trečiuosius asmenis, už kurių paslaugas sumokėjo 3 025 Lt (876,10 Eur), nuomojo įrangą, kurios nuoma kainavo 2 091,22 Eur. Atsakovės patirtos išlaidos sudaro 6 981,52 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog labiau tikėtina, kad UAB ,,Tramera“ pati pabaigė Subrangos sutartimi sulygtus darbus, patyrė nuostolius, kurie atlygintini. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Subrangos sutartis įvykdyta nebuvo, atsakovė suteikė papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Byloje nėra duomenų, jog UAB ,,Hidruonis“ atliko darbus. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, jog UAB ,,Tramera“ darbuotojus skyrė Subrangos sutartimi sulygtiems darbams atlikti, samdė papildomus darbuotojus, atsakovės veiksmai atlikti 2014 m. gruodžio mėn. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės argumentai, kad atsakovės teiginiai, jog reikėjo samdyti papildomus darbuotojus, pateiktos sąskaitos dėl įrankių nuomos neįrodo, kad buvo atliekami papildomi darbai, kuriuos tariamai neatliko ieškovė; kad byloje pateikti įrodymai nepagrindžia atsakovės teiginių, kad tiek darbo jėga, tiek įrankiai buvo panaudoti tiems konkretiems darbams, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė pagrindė byloje esančiais duomenimis, jog pati pabaigė Subrangos sutartimi sulygtus darbus ir dėl to patyrė nuostolių. Ieškovė, nesutikdama su neatliktų darbų apimtimi bei atsakovės patirtų nuostolių, atliekant darbus, kurių UAB „Hidrounis“ neatliko pagal su atsakove sudarytą Subrangos sutartį, dydžiu, nepaneigė atsakovės atliktų paskaičiavimų pagrįstumo, nenurodė ir neįrodė konkrečių atsakovės reikalavimą sudarančių sumų, su kuriomis ji nesutinka, kurios yra nepagrįstos, nepateikė savo paskaičiavimų, nepateikė savo poziciją pagrindžiančių įrodymų, argumentų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ko pasekoje padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai atmetė ieškinį.
18. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui (įskaitymo nereiškusiai šaliai), ir dėl to skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi atsakovė pateikė į bylą įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimą dėl nuostolių dydžio ir atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumo, ieškovė turėjo procesinę pareigą pagrįsti savo nesutikimą, įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo nesutikimą, jog atsakovės patirti nuostoliai yra nepagrįstai dideli, jog atliktas įskaitymas yra neteisėtas.

36Dėl įskaitomų reikalavimų atitikties įskaitymo sąlygoms

19. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tai vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; kt.).
20. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą, motyvuodama tuo, kad esant ginčui dėl atliktų darbų apimties ir patirtų nuostolių dydžio, nebuvo būtinos įskaitymo sąlygos – atsakovės reikalavimo apibrėžtumo, todėl vienašalis įskaitymas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas teisėtu, kadangi atsakovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų.
21. Pažymėtina, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka dėl atsakovo nuostolių, atsiradusių ieškovei netinkamai atlikus subrangos sutartimi sutartus darbus, dydžio, todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo ir įskaitymo teisėtumo, turėjo atsižvelgti ir į tai, jog pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tam, kad būtų konstatuotas tokio priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti skolininko veiksmus ir visas bylos faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; kt.).
22. Iš pateiktų 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. kovo 23 d. pranešimų nustatyta, kad atsakovė, atlikdama įskaitymą, apie tai informavo UAB „Hidrounis“ teisių perėmėją UAB „Metova“, nurodė įskaitomų reikalavimų atsiradimo pagrindus, pateikė įskaitomų sumų apskaičiavimą, t. y. aiškiai apibrėžė reikalavimus, kylančius iš šalių sutartinių santykių (b. l. 47-49, 53-54, 55-95, I tomas). Iš 2015 m. gegužės 4 d. pranešimo nustatyta, kad apie atliktą įskaitymą buvo informuota ir ieškovė (b. l. 13-15, I tomas). Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė, nesutikdama su atsakovės skaičiavimais, pati galutinių tikslių skaičiavimų nepateikė ir neįrodė, jog atsakovė, atlikdama įskaitymą, nuostolių apskaičiavimą atliko neteisingai. Todėl ieškovės argumentas, kad nebuvo vienos iš įskaitymo būtinosios sąlygos – atsakovės reikalavimo apibrėžtumo, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė nepaneigė, kad abi šalys viena kitos atžvilgiu tapo apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų kreditoriumi ir skolininku, t. y. buvo visos CK 6.130 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos įskaitymui atlikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė turėjo teisinį pagrindą įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Teisėjų kolegija vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovės prievolė kreditoriui yra pasibaigusi įstatymo nustatyta tvarka atlikus įskaitymą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

38Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.