Byla e2-5734-820/2018
Dėl servitutų nustatymo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Vilmai Dolotovaitei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui V. K., ieškovei A. M., kuri yra ir D. M. bei D. M. įstatyminė atstovė, atsakovo NŽT atstovei G. M., tretiesiems asmenims: A. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų: Ž. M., A. M., D. M. ir D. M. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. S., dėl servitutų nustatymo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. nustatyti neterminuotus servitutus (kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku ir servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas) tarnaujančiajam daiktui - projektiniam žemės sklypui Nr. 14, numatytam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-06 įsakymu Nr. 30-1068 patvirtintame apie 11700 kv. m. ploto teritorijos ties ( - ) formavimo ir pertvarkymo projekte, viešpataujančiųjų daiktų: 740/2000 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) Vilnius, ir buto/Patalpos-buto su terasomis, turinčio 209,60 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. ( - ), pastatas, kuriame yra butas ( - ), esantis adresu ( - ), Vilnius, atžvilgiu pagal Žemės sklype esančių servitutų planą tarp sklypų kad. Nr. ( - ) ir proj. skl. Nr. 14 Ml:500, kurį 2017-12-13 parengė UAB „Statikada“ matininkas A. R..
    2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog ieškovai 2007-09-10 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 740/2000 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), paskirtis - kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti), esančio ( - ), Vilnius (toliau - Žemės sklypas), bei butą/Patalpą-butą su terasomis, turintį 209,60 kv. m. bendro ploto, kurio unikalus Nr. ( - ), paskirtis - gyvenamoji (butų), pastatas, kuriame yra butas ( - ), esantis adresu ( - ), Vilnius (toliau - Butas) (2007-09-10 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 p.).
  3. Butas ir Žemės sklypo 740/2000 dalis Ieškovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bute, kuris Nekilnojamoje turto registre įregistruotas kaip šeimos turtas, gyvena Ieškovai su vaikais D. M. ir D. M.. Butas yra vienintelis Macių šeimos gyvenamasis būstas.
  4. Žemės sklypui nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka 2006-10-26 dovanojimo sutarties pagrindu. Žemės sklypu naudojimosi tvarka buvo išviešinta įregistruojant ją viešajame registre, todėl yra visiems žinoma.
  5. Ieškovai gavo 2017-04-18 UAB „Kelprojektas“ raštą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų su žemės sklypų proj. Nr. 14-17, 21 prie ( - ) paženklinimo parodymo aktais, formavimo pertvarkymo projektu Nr. Ml-1000 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-06 įsakymu Nr. 30-1068 (toliau - Įsakymas). Įsakymu patvirtintas teritorijos prie Molėtų pl. 68 formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas) ir jo sprendiniai pagal brėžinį. Pagal patvirtintą Projektą neliko įvažiavimo - išvažiavimo prie Ieškovų naudojamos Žemės sklypo dalies ir Buto.
  6. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovai negali naudotis jiems priklausančia Žemės sklypo dalimi ir Butu, Ieškovai priversti kreiptis į teismą pažeistų teisių gynybos su reikalavimu nustatyti servitutus. Negalint naudotis Žemės sklypo dalimi ir Butu, yra pažeidžiamos ir vaikų D. M. ir D. M. teisės. Todėl D. M. ir D. M., kurių vardu veikia tėvai (Ieškovai), taip pat teikia šį ieškinį, kuriuo prašo nustatyti servitutus.
  7. CK 4.111 str. 1 d. numato, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
  8. Servitutas yra objektyviai būtinas, kadangi nesant įvažiavimo - išvažiavimo prie Ieškovų naudojamos Žemės sklypo dalies ir Buto Ieškovai negali tinkamai naudotis Žemės sklypo dalimi ir Butu pagal jų paskirtį, t. y. negali naudoti Žemės sklypo dalies individualiam namui/statiniui eksploatuoti, o Buto - kokybiškai gyventi. Dėl šių aplinkybių taip pat pažeidžiamos ir vaikų (D. M. ir D. M.) teisės, inter alia, vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, kadangi vaikai negali tinkamai naudotis Žemės sklypo dalimi ir Butu pagal jų paskirtį, t. y. vaikai negali naudoti Žemės sklypo dalies individualiam namui/statiniui eksploatuoti, o Buto - kokybiškai gyventi. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. numato, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Be to, tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis šių nuostatų bei principų: 1) visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus; 2) vaikas turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 ir 2 p.).
  9. Sužinoję apie Įsakymą Ieškovai pradėjo aiškintis, kodėl patvirtintas Projektas yra visiškai kitoks lyginant su tuo, su kuriuo buvo supažindinti:
    1. Nedelsiant (maždaug 2017 m. balandžio mėn.) kreipėsi į SĮ „Vilniaus planas“, kuri Ieškovus nukreipė į Vilniaus miesto savivaldybės žemės duomenų skyrių, kuriame nurodė laukti kol savivaldybės siųsti specialistai apžiūrės vietą;
    2. Buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017-05-11 raštas Nr. 49SFN-910-(14.49.104), kuriuo Ieškovai kviečiami 2017-05-29 atvykti prie Žemės sklypo dėl privažiavimo;
    3. 2017-05-29 buvo atvykusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotoja su matininku, kuri apžiūrėjusi dokumentus ir Žemės sklypą vietoje nurodė, kad Ieškovų pretenzijos dėl nelikusio privažiavimo prie naudojamos Žemės sklypo dalies pagrįstos ir bus į tai atsižvelgta;
    4. Po to Ieškovai negavo jokių žinių, todėl patys teiravosi ir jiems buvo nurodyta laukti kol bus įvertinti dokumentai. Po to niekas su Ieškovais nesusisiekė;
    5. Maždaug 2017 m. birželio 8 d. Ieškovams buvo nurodyta, kad nieko negalima pakeisti;
    6. Maždaug 2017 m. spalio 11-13 d. Ieškovai kreipėsi į Verkių seniūniją į Miesto plėtros departamento detaliojo planavimo ir architektūros skyriaus vakarinės teritorijos poskyrio vyriausiąją specialistę-architektę. Ieškovams buvo nurodyta, kad nieko negalima pakeisti, nes viskas jau nuspręsta.
  10. Prašomi nustatyti servitutai yra racionaliausias ir mažiausiai varžantis būdas, sudarantis galimybę Ieškovams naudotis Žemės sklypo dalimi ir Butu. Prašomi taikyti apribojimai sukels mažiausius įmanomus nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui, nes: užima tik 84 kv. m. plotą, nėra didesni nei objektyviai būtina; plote (maždaug iki vidurio) yra esamo Ieškovų ilgą laiką naudojamo kelio dalis; servitutų plote yra numatytas projektinio sklypo Nr. 14 įvažiavimas - išvažiavimas, todėl servituto teritorijoje ar jos dalyje vis tiek turės būti kelias; servitutų teritorijos dalis jau yra apribota, kadangi ten numatyta inžinerinių tinklų apsaugos zona.
  11. Ieškovai be įvažiavimo - išvažiavimo į Žemės sklypo dalį buvo palikti dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl už naudojimąsi servitutais Ieškovai neturėtų mokėti. Nustačius atlygintinius servitutus atlyginimą už servitutus turėtų mokėti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriai veikiant teisėtai nebūtų pažeistos Ieškovų teisės ir teisėti interesai.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenis Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės priklauso šiems bendraturčiams: A. S. ir Ieškovams.
  3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003-10-27 įsakymu Nr. 01A-66-V- 948 „Dėl privačios namų valdos ( - ) ribų ir ploto tvirtinimo“ patvirtino privačios namų valdos ( - ) Žemės sklypo ribas bei sklypo naudojimo teisės apribojimus ir kt.
  4. Vilniaus apskrities viršininko 2004-02-25 įsakymu Nr. 2.3-1064-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus mieste pardavimo pil. V. Z.“ buvo nuspręsta parduoti Žemės sklypą V. Z.. Minėto įsakymo pagrindu buvo sudaryta 2004-03-24 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PO 1/2004-437.
  5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-05-05 įsakymu Nr. 30-1068 „Dėl žemės sklypų ties ( - ) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo” patvirtino apie 11700 kv. m ploto teritorijos ties Molėtų pl. 68 formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau — Projektas) ir jo sprendinius pagal pridedamą brėžinį. Šiuo įsakymu taip pat nustatytos 23 žemės sklypų ribos.
  6. Ieškovai nurodo, kad neliko įvažiavimo - išvažiavimo prie Ieškovų naudojamos Žemės sklypo dalies ir buto, todėl Ieškovai neturi galimybės naudotis jiems priklausančia Žemės sklypo dalimi ir butu. Kartu pažymi, kad Ieškovai be įvažiavimo - išvažiavimo į Žemės sklypo dalį buvo palikti dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl už naudojimąsi servitutais Ieškovai neturėtų mokėti. Nustačius atlygintinius servitutus, atlyginimą už servitutus turėtų mokėti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriai veikiant teisėtai nebūtų pažeistos Ieškovų teisės ir teisėti interesai.
  7. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus, o servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nėra nustatomos teisės, susijusios su viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens — tarnaujančiojo daikto savininko — nuosavybės teisę, dėl to servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais. Servitutas, priverstinai gali būti nustatomas, tik kai jis yra objektyviai būtinas ir jo būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančio daikto savininko interesų įgyvendinimą.
  8. Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Civilinio kodekso 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas; 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą.
  9. Akcentuotina, kad servituto nustatymas teismo sprendimu įgyja ultima ratio pobūdį, t. y. ieškovas turi įrodyti, kad išnaudojo visas galimybes patenkinti savo poreikius nenustatant servituto. Sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, būtina yra nustatyti, ar Ieškovai išnaudojo visas objektyvias galimybes įgyvendinti savo nuosavybės teises nepažeidžiant kitų asmenų interesų, taip pat įvertinti, ar Ieškovų prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas, ekonomiškiausias ir užtikrinantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovai nėra pateikę įrodymų, patvirtinančių, kad jų prašomas servitutas yra vienintelis būdas patekti į Ieškovų sklypą.
  10. Ieškovai, kaip vieną iš aplinkybių, pagrindžiančių konkretaus servituto nustatymo būtinumą, nurodo faktą, kad prašomo nustatyti servituto plote (maždaug iki vidurio) yra esamo Ieškovų ilgą laiką naudojamo kelio dalis.
  11. Ieškovai nurodo, jog Žemės sklype yra nustatyta naudojimosi tvarka, o servituto nustatymas Žemės sklype yra objektyviai būtinas, kadangi nesant įvažiavimo - išvažiavimo prie Ieškovų naudojamos Žemės sklypo dalies ir buto Ieškovai negali tinkamai naudotis Žemės sklypo dalimi ir butu. CK 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, todėl Žemės sklypo bendraturčiai galėtų pakeisti Žemės sklypo naudojimosi tvarką ir ieškoti visiems Žemės sklypo bendraturčiams priimtiniausio kompromiso, nustatant tokią Žemės sklypo pasidalijimo ir naudojimosi tvarką, kuri leistų naudotis vienu bendru įvažiavimu į Žemės sklypą, kuris galėtų būti projektuojamas iš Markiškių gatvės (buvusios Vanaginės Sodų 2-oji g.) šalia projektuojamo žemės sklypo Nr. 14.
  12. Įvertinus Žemės sklypo išsidėstymą, darytina išvada, kad reikalavimas nustatyti neterminuotą servitutą tarnaujančiam daiktui - projektiniam žemės sklypui Nr. 14, numatytam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintame Projekte, tenkinant privačius interesus valstybinės žemės sąskaita, kai šalia Žemės sklypo iš šiaurės vakarų pusės yra esamas kelias, būtų nepriimtinas ir neracionalus sprendimas, kadangi dėl to sumažėtų šiame valstybiniame žemės plote ateityje numatomų formuoti žemės sklypų dydžiai, kaip ir nagrinėjamu atveju sumažėtų projektuojamo žemės sklypo Nr. 14 dydis, kai tuo tarpu Ieškovai galėtų projektuoti įvažiavimą į Žemės sklypą iš buvusios Vanaginės Sodų 2-osios gatvės (dabar Markiškių gatvė) šalia projektuojamo žemės sklypo Nr. 14.
  13. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2018-02-05 atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašiusi faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-83, nustatė, kad patekimas su transporto priemone į Žemės sklypą yra galimas iš šiaurės vakarų dalies.
  1. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
  1. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį nagrinėti atsižvelgiant į jų nurodomus argumentus.
  2. Nurodė, jog Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 740/2000 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, ir butas, esantis ( - ), Vilniuje (adresas pakeistas į ( - ), Vilnius). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 30-1068 „Dėl Žemės sklypų ties ( - ) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino apie 11700 kv. m ploto teritorijos ties ( - ) formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo sprendinius pagal pridedamą brėžinį. Minėtu įsakymu nustatytos 23 žemės sklypų ribos. Minėto projekto tikslas - suformuoti naujus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, suteiktinus piliečiams kaip atlyginimą už nuosavybės teise turėtą žemę.
  3. Ieškovai teigia, jog pagal Įsakymu patvirtintą brėžinį neliko įvažiavimo - išvažiavimo prie ieškovų naudojamos žemės sklypo dalies ir buto. Ieškovai ieškinyje nurodo, jog tariamai iškilusią problemą bandė spręsti kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau ji vilkino klausimo sprendimą ir parodė nenorą spręsti problemą, todėl ieškovai priversti savo teises ginti teisme.
  4. Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tada, kai yra objektyviai būtinas. Teismas nustatydamas servitutą turi įvertinti ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Taigi, servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Sprendžiant dėl servituto tikslingumo, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, taip pat proporcingumo principų. Ieškovai nepateikė su patikslintu ieškiniu statybos leidimo ir projektinės dokumentacijos, kuo vadovaujantis buvo pastatytas (rekonstruotas) dvibutis gyvenamasis namas, esantis ( - ), Vilniuje (naujas adresas ( - ), Vilnius). Būtent statybos techniniame projekte turi būti numatytas patekimas į sklypą, t. y. įvažiavimas. Informuojame, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005 m. rugsėjo 7 d. išdavė D. K. (ieškovas Ž. M. būtent su D. K. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo dalies ir buto, esančio ( - ), Vilniuje) statybos leidimą Nr. GR/1124/05-1404 vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimas į dvibutį gyvenamąjį namą. Statytojas D. K. 2005 m. rugpjūčio 11 d. rašte, adresuotam Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriui, prašė pritarti įvažiavimui į sklypą naudotis sodų bendrijai „Miniatūra“ priklausančia ( - ) gatve, su kuria ribojasi jam priklausantis sklypas. Statybos leidimo projektinės dokumentacijos Suvestiniame inžinerinių tinklų gen. plane bei Sklypų dangų plane yra suprojektuotas 3,5 m įvažiavimas į sklypą iš ( - ) gatvės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, ieškovai visiškai nepagrįstai teigia, jog negali naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi ir butu.
  5. Nesuprantama, kodėl ieškovai prašo nustatyti neterminuotą servitutą tarnaujančiam daiktui - projektiniam žemės sklypui Nr. 14, numatytam Įsakymu patvirtintame Projekte, kaip tai nurodo ieškovai Žemės sklype esančių servitutų plane. Kaip matyti iš prie atsiliepimo pridedamo Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ieškovai galėtų projektuoti įvažiavimą į jiems priklausantį sklypą iš ( - ) gatvės (buvusi ( - ) g.) šalia žemės sklypo Nr. 14.
  6. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, manome, jog ieškovai neįrodė, kad jie neturi kitos galimybės privažiuoti į jiems priklausantį žemės sklypą (kaip nurodoma Teismų praktikoje) ir, kad nagrinėjamu atveju yra būtinas servitutų nustatymas.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Ieškovas Ž. M. ir A. M. (toliau tekste kartu vadinami Ieškovais) yra įgiję butą, esantį ( - ), Vilniuje (1 t., p. 11-12), kurį valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šį butą, kartu su 740/2000 dalimis žemės sklypo Ieškovai įsigijo iš trečiojo asmens (1 t., p. 13-19). Žemės sklypui yra nustatyta naudojimosi tvarka (1 t., p. 18). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu buvo pakeistas Ieškovų objektų adresas – iš ( - ) į ( - ) (1 t., p. 52-53).
  4. Ieškovai yra bendrasavininkai žemės sklypo, kuriame yra Ieškovams priklausantis butas (1 t., p. 25-26).
  5. SĮ „Vilniaus planas“ 2015 m. liepos 16 d. raštu Nr. SR-15-320 (1 t., p. 29) informavo Ieškovus, jog yra paengtas 11 700 m2 ploto žemės sklypų, ties ( - ) formavimo ir pertvarkymo projektas (1 t., p. 30) pagal kurį buvo numatytas įvažiavimas į Ieškovų žemės sklypą, nes žemės sklypas ribojosi su keliu.
  6. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 06 d. Įsakymu Nr. 30-1068 (1 t., p. 43-48) patvirtino žemės sklypų plotus, naudojimo būdą. Iš Projekto (1 t., p. 47) matyti, jog su Ieškovų, pagal naudojimo tvarką nustatyta žemės sklypo dalimi nėra tiesioginio susisiejimo su keliu, t. y. Ieškovai negali patekti į pagal naudojimo tvarką nustatytą žemės sklypo dalį.
  7. Surašant 2016 m. gruodžio 12 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktus (1 t., p. 33-42) Ieškovas nurodė, jog nesutinka su projektuojamų sklypų Nr. 14, 15, 16, 17, 21 nustatytomis ribomis, nes nelieka įvažiavimo į Ieškovų žemės sklypą.
  8. Ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą per projektinį sklypą Nr. 14 (1 t., p. 54-55).
  9. Prieš pradedant statyti, šiuo metu bendrąja daline nuosavybe Ieškovui ir trečiajam asmeniui A. S. priklausančiame žemės sklype, pastatą, žemės sklypas priklausė vienam asmeniui nuosavybės teise ir asmeninės nuosavybės teise (2 t., p. 14-24). Pastarasis asmuo vėliau žemės sklypą su pastatu padalino į dvi dalis ir abi dalis perleido kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, nustačius ir patvirtinus notariškai naudojimo žemės sklypu tvarką. Išduodant statybos leidimą patekimas į žemės sklypą buvo iš ( - ) gatvės (dabar pavadinimas pakeistas į - ( - ) gatvė; 1 t., p. 159-160). Taigi statant statinį, buvo numatytas ir suprojektuotas patekimas į jį pagal projektą į ( - ) gatvę tiesiai iš Ieškovas priklausančio ir jų naudojamos žemės klypo dalies.
  10. NŽT atliko Faktinių duomenų patikrinimo vietoje ir surašė aktą (2 t., p. 8-13), kuriame nustatė, jog patekimas į Ieškovų žemės sklypą galimas iš šiaurės vakarų dalies, t. y. per projektinį sklypą Nr. 21.
  11. Ieškovai kreipėsi į žemės sklypo bendrasavininkę trečiąjį asmenį A. S. prašydami pakeisti žemės klypo naudojimosi tvarką (2 t., p. 89). Tretysis asmuo prieštaravo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimą ir atsisakė perleisti savo sklypo dalį, nes žemės sklypas yra naudojamas ir reikalingas trečiojo asmens asmeniniams poreikiams, o be jų pastato dalis trečiajam asmeniui nėra reikalinga.
  12. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
  13. Kasacinės instancijos teismas yra suformavęs tokią klausimų dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu praktiką: „CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Green Vilnius Hotel“ v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-285/2015). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Green Vilnius Hotel“ v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016). Taigi, pagal teismų praktiką, nustatant servitutą turi būti nustatytos aplinkybės:
    1. teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą;
    2. teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų;
    3. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui;
    4. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo.
  14. Nagrinėjamu atveju normaliomis sąnaudomis Ieškovai gali naudoti savo pastatą ir žemės sklypą pagal paskirtį, Ieškovai neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Ši išvada grindžiama žemiau nurodytomis aplinkybėmis.
  15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką: „bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į visą bendrą daiktą. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir savininko autonomiją. <...> Kolegija pažymi, kad, nustačius kiekvieno bendraturčio dalį į žemės sklypą ir naudojimo juo tvarką, nuosavybės bendrumas nesikeičia. Tai reiškia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemes sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), nors atrodytų, kad bendrumas išnyksta, nustačius dalis nuosavybėje ir naudojimosi jomis tvarką. Bendroji nuosavybė pasibaigia tik atidalijus dalį iš bendro daikto“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007). Taigi - nustačius kiekvieno bendraturčio dalį į žemės sklypą ir naudojimo juo tvarką, nuosavybės bendrumas nesikeičia ir kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemes sklypą (CK 4.72 str. 1 d.). Šioje byloje nagrinėjamu atveju, Ieškovai turi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į visą žemės sklypą, esantį Markiškių g. 46, nepaisant to, jog yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.
  16. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog „CK 4.75 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymą. Bendraturčiai tokiais susitarimais siekia kuo racionaliau panaudoti nuosavybę savininkų poreikiams tenkinti. Bendraturčiai turi teisę keisti naudojimosi daiktu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – reikalauti pakeitimo teismo tvarka, įrodant jo pagrindus, pvz., kai pasikeičia bendrai valdomo daikto dydis, atsiranda nauji daiktai ir kt. Bendraturčių susitarimai privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jeigu tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tai užtikrina bendrosios nuosavybės valdymo stabilumą, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte. Atsiradus susitarimu nustatytos tvarkos pakeitimo pagrįstam pagrindui, naujasis savininkas taip pat gali reikalauti ją pakeisti CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas apgynė bendarturtės teisę į racionalesnį bendrai valdomo nuosavybės teise žemės sklypo panaudojimą, nes po to, kai ginčo žemės sklype atsirado statinių (ieškovės garažas, atsakovės ūkinis pastatas), prie kurių būtina privažiuoti, atsirado pagrindas keisti šalių susitarimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką“ (CPK 346 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007). Taigi atsiradus susitarimu nustatytos tvarkos pakeitimo pagrįstam pagrindui, naujasis savininkas gali reikalauti ją pakeisti CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
  17. Ieškovai nurodo, kad neliko įvažiavimo - išvažiavimo prie Ieškovų naudojamos Žemės sklypo dalies ir buto, todėl Ieškovai neturi galimybės naudotis jiems priklausančia Žemės sklypo dalimi ir butu bei šios problemos negalima išspręsti kitaip, kaip nustatant servitutą projektiniam sklypui Nr. 14. Su šiais teiginiais nesutiktina. Šioje byloje nustatyta, jog Ieškovai yra žemės sklypo, esančio ( - ) bendrasavininkai su trečiuoju asmeniu A. S.. Statant statinį šiam žemės sklypui buvo numatytas įvažiavimas į žemės sklypą iš dabartinės ( - ) gatvės. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su ( - ) gatve, todėl ieškovai gali tiesiogiai į savo žemės sklypą patekti iš ( - ) gatvės, kaip ir buvo suprojektuotas įvažiavimas išduodant statybos leidimą pastatui. Aplinkybė, jog pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo tvarką Ieškovai neturi galimybės patekti į savo naudojamą žemės sklypą ir butą, nėra pagrindas kreiptis dėl servituto nustatymo, nes, kaip minėta, naudojimosi tvarkos nustatymas nuosavybės teisių nekeičia, todėl Ieškovai turi galimybę iš savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įvažiuoti – išvažiuoti iš ( - ) gatvės ir nenustatant servituto. Ta aplinkybė, jog yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią Ieškovai neturi tiesioginio patekimo į savo žemės sklypą yra pagrįstas pagrindas kreiptis į žemės sklypo bendrasavininką (šiuo atveju tretyjį asmenį A. S.) dėl susitarimu nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi daikto savininkas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daiktą pagal paskirtį ir nenustačius servituto. Atsižvelgiant į minėtus argumentus darytina išvada, jog Ieškovų reikalavimas dėl servituto nustatyto projektiniam sklypui Nr. 14 yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
  18. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Teismas patyrė 5,44 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
  3. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5atmesti ieškinį. Priteisti iš ieškovų Ž. M. (a. k. ( - ) ir A. M. (a. k. ( - ) – 5,44 EUR (penkis euro ir 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai