Byla e2A-1868-221/2016
Dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, V. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., R. I. U., I. A. P. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė prašė teismo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos V. M. 2013 m. spalio 11 d. išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-131011-00879; 2) suteikti teisę V. M. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), rekonstrukcijai, leidimui gauti pateikiant visus privalomus dokumentus, tarp jų ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bendrasavininkės R. I. U. sutikimą; 3) jeigu per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis dokumentas gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), rekonstrukcijai nebus išduotas, įpareigoti V. M. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 9 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis išardyti pristatytas/perstatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalis, t. y. išardyti prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pristatytą/perstatytą priestatą, kurio išmatavimai – plotis apie 3,67 m, ilgis apie 2,68 m, aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo apie 6,67 m, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė nurodė, kad gyvenamąjį namą, esantį ( - ), nuosavybės teise valdo R. M. (11/100 gyvenamojo namo dalių), V. M. (2/12 gyvenamojo namo dalys), R. I. U. (1/6 gyvenamojo namo dalis) ir I. A. P. (1/4 gyvenamojo namo dalis). Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 11 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo statytojai V. M. buvo leista rekonstruoti gyvenamąjį namą pagal projektuotojos G. M. 2013 metais parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo 1A1ž ( - ) rekonstravimo projektas, Nr. 2013-TP-02“. Ieškovės Kauno skyriaus specialistas 2015 m. lapkričio 25 d. atliko statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktams patikrinimą (Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-20-151125-00159) ir konstatavo, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Buvo nustatyta, kad V. M. su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepateikė gyvenamojo namo bendrasavininkės R. I. U. sutikimo. Taip pat nustatyta, kad V. M., norėdama gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstrukcijai, turėjo kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo. Ieškovė teigė, kad statybą leidžiantis dokumentas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, nes iš esmės savo turiniu prieštarauja CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkto reikalavimams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Pažeidimai išduodant statybą leidžiantį dokumentą konstatuoti 2015 m. lapkričio 25 d. statybą leidžiančio dokumento patikrinimo akte, todėl Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas kreipimosi į teismą terminas suėjo 2016 m. sausio 25 d. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Teigė, kad yra praleistas terminas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, nes skundžiamas statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2013 m. spalio 11 d., o skundas dėl jo panaikinimo teismui paduotas 2015 m. gruodžio 23 d. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis). Taip pat nurodė, kad atsakovė V. M. kartu su prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė bendrasavininkų R. M. ir I. A. P. sutikimus. Kadangi statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrasavininkei R. I. U. priklausančiai 1/6 gyvenamojo namo daliai teismų sprendimų pagrindu buvo taikytas turto areštas, pagal teismų išduotus vykdomuosius raštus išieškojimą vykdė antstoliai R. B., M. P. ir R. S., buvo gauti šių antstolių sutikimai, kuriuose jie nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovė V. M. atliktų gyvenamojo namo, esančio ( - ), rekonstrukciją. Antstoliai, duodami sutikimus gyvenamojo namo rekonstrukcijai, neinformavo, jog neturi įgaliojimų minėtiems sutikimams duoti, todėl buvo laikoma, jog gauti tinkami atsakingų asmenų sutikimai, o Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 11 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas nepažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, dokumentas išduotas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir taisyklių, todėl yra teisėtas ir nenaikintinas. Atsakovė V. M. ir trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad R. I. U. neprižiūri jai priklausančios namo dalies. Statybos (rekonstrukcijos) leidime nurodyta, kad statyba numatyta neužstatytame žemės sklype, todėl bendraturčių sutikimo nebuvo pagrindo reikalauti. Atsakovė V. M. ir trečiasis asmuo R. M. negali nugriauti priestato, nes jame įvesta kanalizacija, vandentiekis. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, nustačius, jog atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos galbūt padaryti formalios procedūros pažeidimai yra labai reikšmingi ir dėl jų buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, ji neprieštaraus, kad būtų patenkintas ieškovės ieškinys. Trečiasis asmuo R. I. U. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį patenkinti. Trečiasis asmuo I. A. P. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį patenkinti. Nurodė, kad ji atsakovei V. M. nėra davusi sutikimo rekonstruoti jai priklausiančios 1/6 gyvenamojo namo dalies. 2008 m. birželio 12 d. atsakovei duotas sutikimas buvo skirtas tuo metu jai priklausančios 1/4 dalies pastogės rekonstrukcijai ir dviejų aukštų priestato statybai priešingoje gyvenamojo namo pusėje.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu patenkino ieškinį: panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos V. M. 2013 m. spalio 11 d. išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-131011-00879; suteikė teisę V. M. per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane lAlž, esančio ( - ), rekonstrukcijai, leidimui gauti, pateikiant visus privalomus dokumentus, tarp jų ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane lAlž, esančio ( - ), bendraturtės R. I. U. sutikimą; per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiančio dokumento gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane lAlž, esančio ( - ), rekonstrukcijai neišdavus, įpareigojo V. M. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 9 mėnesių termino pasibaigimo dienos, savo lėšomis išardyti pristatytas/perstatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane lAlž, esančio ( - ), dalis, t. y. išardyti prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane lAlž, pristatytą/perstatytą priestatą, kurio išmatavimai – plotis apie 3,67 m, ilgis apie 2,68 m, aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo apie 6,67 m, ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nustatė, kad ieškovė apie realius pažeidimus, išduodant ginčo leidimą statyti, sužinojo 2015 m. lapkričio 25 d., surašius patikrinimo aktą, todėl nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas 2 mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl leidimo statyti naują statinį teisėtumo. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė dėl leidimo teisėtumo į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 23 d., konstatavo, jog ieškovė nėra praleidusi įstatymo numatyto termino. Pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio 25 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. LDIPA-20-151125-00159, be kita ko, nustatyta, jog prie projekto nėra pridėtų specialiųjų architektūros reikalavimų. Konstatavo, kad V. M., būdama statytoja, pažeidė Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojusias ją iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gauti specialiuosius architektūros reikalavimus, o atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pažeidė jai priskirtą pareigą prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą patikrinti, ar pateikti visi teisės aktuose nurodyti dokumentai. Sprendė, jog šis pažeidimas dėl savo mažareikšmiškumo nesudaro savarankiško pagrindo naikinti ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą. Padarė išvadą, kad atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojas pagal kompetenciją patikrinęs, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir nustatęs, kad projekto sudėtyje nėra statytojai V. M. išduoto gyvenamojo namo bendraturtės R. I. U. sutikimo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbams, turėjo tuo pagrindu atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, informuojant statytoją V. M. apie trūkstamą dokumentą – bendraturtės sutikimą. Pažymėjo, kad atsakovė V. M. kartu su atsiliepimu į bylą pateikė Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. lapkričio 16 d. jai adresuotą raštą Nr. 365, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad norint vykdyti gyvenamojo namo priestato statybą reikalingi visų bendrasavininkų rašytiniai sutikimai (dokumento Nr. X678 priedas), taigi atsakovei jau 2006 metais buvo žinoma, kad būtina gauti R. I. U. rašytinį sutikimą priestato statybai. Teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi išaiškino atsakovei V. M., kad ji turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti priešieškinį, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo ir nagrinėjamoje byloje nereiškė priešieškinio dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstrukcijai, nesant bendraturtės R. I. U. sutikimo, pripažinimo. Nurodė, kad į bylą nepateikta duomenų, jog iki bylos iškėlimo V. M. buvo kreipusis į R. I. U. dėl jos sutikimo rekonstrukcijai gavimo ir/ar pateikė jai išsamią projektinę dokumentaciją. Sprendė, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė V. M. veikė rūpestingai ir aktyviai, pateikė rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą R. I. U., siekdama gauti jos sutikimą bendrąja daline nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Vertino, kad trečiojo asmens R. I. U. ginčo namo dalį areštavusiems antstoliams nebuvo perleista bendrąja daline nuosavybės teise valdomo turto savininko teisė spręsti dėl sutikimo davimo bendrame turte vykdomiems statybos darbams. Sprendė, jog kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti antstolių sutikimai neatleido statytojos V. M. nuo pareigos pateikti ginčo namo bendraturtės R. I. U. sutikimą rekonstrukcijai. Padarė išvadą, kad, nepateikus vienos iš trijų bendraturčių tinkamo sutikimo, atsakovė pažeidė savo kaip statytojos Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte suformuluotą imperatyvią pareigą ir CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendraturčių sutarimu, o Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, nesant pateikto R. I. U. sutikimo, pažeidė jai numatytą pareigą patikrinti, kad kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą būtų pateikti visi teisės aktuose nurodyti dokumentai, t. y. ji pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Padarė išvadą, kad konstatuoti pažeidimai laikytini pakankamu pagrindu kaip neteisėtą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos V. M. 2013 m. spalio 11 d. išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-131011-00879. Pažymėjo, kad atsakovės neginčijo, jog terminas, per kurį prašoma V. M. suteikti teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą yra nepakankamas. Vertino, jog šiuo atveju, tikėtina, kad pagal neteisėtu pripažintą statybos leidimą pastatytas statinys galėtų būti įteisintas reikiamai pertvarkius projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl ginčo statinio nugriovimas, nesuteikus atsakovei V. M. galimybės tinkamai sutvarkyti projektinę dokumentaciją ir pateikti trūkstamą bendraturtės R. I. U. sutikimą statybai, būtų neproporcingas, prieštaraujantis teisingumo ir sąžiningumo principams. Įvertinęs trečiojo asmens R. I. U. 2016 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje išsakytą poziciją, kad ginčo priestatas galbūt pažeidžia jos kaip gyvenamojo namo bendraturtės teises, sprendė, kad atsakovei V. M. nepasinaudojus teismo jai suteikta galimybe teisės aktų nustatyta tvarka gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, įpareigojimas nugriauti statinį būtų proporcinga priemonė.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Statinio rekonstrukcija ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims nepadarė kliūčių ar kokių kitų trukdžių namo naudojimui, dėl įvykdytos statinio rekonstrukcijos nepažeistos bendrasavininkų teisės valdyti savo turimas namo dalis. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 11 d. leidimas priestato rekonstrukcijai daryti išduotas atsižvelgiant į atsakovės V. M. šeimos sunkią materialinę padėtį – pasiligojusį sūnų R. M., turintį regėjimo negalią, visišką priestato susidėvėjimą, neturėjimą bute būtinų žmogaus gyvenimui patogumų (vandens, tualeto, dujų įrangos). Pažeidžiant CPK 176,183,185 straipsnius, neįvertinta, kad iš antstolių surašytų turto arešto aktų, ieškinio matyti, jog R. I. U. negyvena jai priklausančiame bute, esančiame ( - ), jos gyvenamoji vieta yra ( - ), savo nuosavybe ji nesirūpina jau ne vieną dešimtmetį. Tai patvirtina Kauno m. VPK Žaliakalnio policijos komisariato 2002 m. sausio 31 d. patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, atsakovės V. M. ir trečiojo asmens I. A. P. 2006 metais rašytas prašymas Kauno miesto merui. Kadangi R. I. U. butas buvo perėjęs į antstolių valdymą, su R. I. U. nebuvo įmanoma susisiekti, todėl antstoliai davė sutikimą priestato rekonstrukcijai. Apie buto būklę liudija ir prie bylos prijungta jo fotonuotrauka. Faktiškai R. I. U. priklausančios patalpos nėra likę. Dėl to ieškovė neteisingai teigia, jog atsakovai pažeidė savininkų teises, nepareikalavę jų sutikimo statinio rekonstrukcijai. Remtasi tik ieškovės aiškinimais, nekreipiant dėmesio į įvykdytus atsakovei keltus Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimus. Atsakovė pateikė namo priestato projektuotojos–specialistės G. M. 2013 metais parengtą statinio projektą, bendrasavininkų sutikimus, kitus reikalaujamus dokumentus, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijai nebuvo pagrindo atsisakyti išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai. Statinys buvo pastatytas, už statybos darbus sumokėta 3 155,57 Eur. Neatsižvelgta, kad statybos darbai baigti 2013 metų pabaigoje, o ieškinys teismui pateiktas 2015 m. gruodžio 23 d., t. y. po priestato rekonstrukcijos praėjus dvejiems metams. Buvo būtina įvertinti aplinkybę, jog per dvejus metus nebuvo rasta galimybė skųsti atsakovų veiksmus, jei ieškovė manė esant juos neteisėtus. Tai buvo galima padaryti priestato rekonstrukcijos metu. Dėl to nepagrįstai netaikytas ieškinio senaties terminas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis). Neteisingai tvirtinama, jog atsakovė V. M. atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją. Iš tikrųjų projekto pagrindu buvo rekonstruotas nekokybiškas priestatas atsakovei V. M. nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Priestato matmenys liudija, kad jo užimama teritorija yra nedidelė, todėl jis netrukdo bendrasavininkams normaliai naudotis savo valdomis. Bendrasavininkiai neišsakė prieštaravimų dėl atsakovės V. M. rekonstruoto priestato ir niekur dėl to nesikreipė. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad aplinkybė, jog statybą leidžiantis dokumentas atsakovei buvo išduotas neva atsižvelgiant į jos šeimos sunkią materialinę padėtį, nepaneigia imperatyvių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, nuostatų. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma, todėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumas ar neteisėtumas negali būti grindžiamas tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos interpretuoja atsakovė. Atsakovė tik 2016 m. sausio 8 d. kreipėsi į gyvenamojo namo bendrasavininkę R. I. U. su prašymu dėl sutikimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją. Gyvenamojo namo bendrasavininkės R. I. U. teisė disponuoti 1/6 gyvenamojo namo dalimi yra apribota, tačiau jai nebuvo uždrausta duoti sutikimą atsakovei atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją arba atsisakyti jį duoti. R. I. U. gyvenamojo namo dalį areštavusiems antstoliams nebuvo perleista bendrąja daline nuosavybės teise valdomo turto savininko teisė spręsti dėl sutikimo davimo bendrame turte vykdomiems statybos darbams. Ieškovė pažeidimus nustatė 2015 m. lapkričio 25 d., atlikusi statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktams patikrinimą ir surašiusi statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-151125-00159, o su ieškiniu į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 23 d., t. y. nepraleidusi Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinto termino. Ieškovės Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui tik 2015 m. spalio 30 d. ieškovės viršininko pavaduotojo pavedimu Nr. PS-75 „Dėl statybos darbų ( - )“ buvo pavesta patikrinti Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovei išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą. Atsakovės argumentas, kad buvo atliekama priestato, o ne gyvenamojo namo rekonstrukcija, nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl vien dėl šios priežasties atmestinas. Be to, atsakovei išduotu statybą leidžiančiu dokumentu buvo leista rekonstruoti būtent gyvenamąjį namą. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo patenkinti atsakovės V. M. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, kad antstoliai, vykdę R. I. U. nuosavybės teisės apribojimą – 1/6 dalies gyvenamojo namo, esančio ( - ), areštą, be kurių žinios negalėjo būti atliekami jokie veiksmai su šia nuosavybe, duodami sutikimus gyvenamojo namo, esančio ( - ), rekonstrukcijai, neinformavo, jog neturi įgaliojimų minėtiems sutikimams duoti, todėl buvo laikoma, jog gauti tinkami atsakingų asmenų sutikimai. Siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateikti tinkami to laikotarpio bendrasavininkų ar atsakingų asmenų sutikimai. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendraturčiai teikdami atsiliepimus, įrodymus, bylos nagrinėjimo teisme metu nepareiškė pagrįstų pretenzijų atsakovei V. M. dėl pažeidžiamų jų kaip bendraturčių teisių, kilusių kliūčių, nepatogumų naudotis gyvenamuoju namu po ginčo priestato statybos. Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių gyvenamojo namo, esančio ( - ), avarinę būklę. Atsakovė, atlikdama gyvenamojo namo rekonstrukciją, ne tik pasinaudojo savo teise padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, bet ir įvykdė savo kaip bendrasavininkės pareigą tinkamai rūpintis turtu ir užtikrinti, jog turimas turtas nekeltų pavojaus aplinkiniams. Teismas, panaikindamas statybą leidžiantį dokumentą ir įpareigodamas atsakovę, jeigu ji per teismo nustatytą laikotarpį, negaus naujo statybą leidžiančio dokumento, nugriauti pagal projektą pastatytą ginčo priestatą, neįvertino visų reikšmingų byloje aplinkybių, pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į atsakovės sunkią materialinę padėtį, nesivadovavo proporcingumo principu. Teismas turėjo įvertinti, kad ginčo priestatas, kurį teismas įpareigojo nugriauti, jeigu nebus gautas statybą leidžiantis dokumentas, buvo statomas pagal projektą, ieškovė nebuvo nustačiusi pažeidimų dėl jo suprojektavimo atitikimo teisės aktams, taip pat turėjo atsižvelgti į statybos sukeltų padarinių mastą, vadovautis taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principu. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimus, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 11 d. atsakovei V. M. išduotas leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-131011-00879 buvo išduotas neteisėtai, t. y. leidimas buvo išduotas nepaisant to, kad nebuvo pateiktas privalomas dokumentas – bendraturtės R. I. U. sutikimas gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbams atlikti. Trečiasis asmuo R. I. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad gyvenamojo namo ir jo palėpės dalys nėra natūra atidalintos, o atsakovė V. M. užsiima savavaldžiavimu – savavališkai atsidalina jai patinkančias gyvenamojo namo patalpas. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija siekia įteisinti tokį V. M. savavaldžiavimą be teisėto pagrindo išduotu statybos leidimu. Atsakovės V. M. savavališki veiksmai padarė didelės žalos gyvenamojo namo pagrindinėms konstrukcijoms, dėl ko iki 2005 m. sausio mėnesio name buvęs 4-tas butas buvo V. M. savavališkai padalintas į neva du butus, dėl to buvo faktiškai sugriauta ir nebetinkama gyventi 1/6 gyvenamojo namo dalis. Pastatytu priestatu ne tik trukdoma naudotis 1/6 gyvenamojo namo dalimi, bet ir siekiama be teisėto pagrindo praturtėti R. I. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalies sąskaita. Tai pasakytina ir apie prie gyvenamojo namo esantį natūra neatidalintą žemės sklypą. Be to, ne tik R. I. U., bet ir I. A. P. nėra davusi atsakovei V. M. sutikimo rekonstruoti jai priklausančios gyvenamojo namo dalies. R. I. U. nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis niekada nebuvo perėjusi į antstolių valdymą. Atsakovė V. M. dar 2000 metais kelis kartus buvo atvykusi pas R. I. U. į darbovietę ir žinojo, kur ją rasti. V. M. neteisingai nurodo, kad skundą ieškovė teismui pateikė po priestato rekonstrukcijos praėjus dvejiems metams, tai patvirtina pridedamos 2015 m. gegužės 31 d. darytos fotonuotraukos, kai priestato rekonstrukcija nebuvo atlikta. Atsakovė V. M. nesąžiningai pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą ir tuo sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovei V. M. skirtina 3 000 Eur bauda, kurios 50 procentų priteistina R. I. U. naudai (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo patenkinti atsakovės V. M. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo iš esmės tapačius argumentus, nurodytiems atsakovės V. M. apeliaciniame skunde. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1217.

13Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, rekonstrukciją įvykdžius be gyvenamojo namo bendraturčio sutikimo.

1418.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

16Dėl naujų įrodymų

1719.

18Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnio 3 dalis). Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė lokalinę sąmatą, atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą – fotonuotraukas, tačiau nei viena, nei kita neprašo jų priimti, todėl šie įrodymai nepriimtini. Vėliau apeliantė dar pateikė paaiškinimą su nuotraukomis. Kadangi dalyvaujantys byloje asmenys gali teikti byloje tiek žodinius, tiek rašytinius paaiškinimus, todėl jie priimtini.

19Dėl faktinių aplinkybių

2020.

21Byloje nustatyta, kad gyvenamąjį namą ( - ), nuosavybės teise valdo R. M. (11/100 dalių), V. M. (2/12 dalys), R. I. U. (1/6 dalis) ir I. A. P. (1/4 dalis). Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 11 d. V. M. išdavė statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti gyvenamąjį namą pagal projektuotojos G. M. 2013 metais parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo 1A1ž ( - ), rekonstravimo projektas, Nr. 2013-TP-02“. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno skyriaus specialistas, patikrinęs statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2015 m. lapkričio 25 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-151125-00159, kuriame nustatė, kad statytoja su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepateikė gyvenamojo namo bendraturtės R. I. U. sutikimo, taip pat specialiųjų architektūrinių reikalavimų. Inspekcijos įgalioti darbuotojai 2015 m. gruodžio 21 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą NR. FAK-1555-(15.31), kuriame užfiksavo ginčo priestato parametrus.

2221.

23Inspekcija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti leidimą, suteikti teisę atsakovei V. M. teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, jo negavus, įpareigoti V. M. išardyti priestatą ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovė V. M.

24Dėl apeliacinio skundo argumentų

2522.

26Apeliantės teigimu, statinio rekonstrukcija nepadarė kliūčių ar kokių kitų trukdžių namo naudojimui, dėl įvykdytos statinio rekonstrukcijos nepažeistos bendrasavininkų teisės valdyti savo turimas namo dalis. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 11 d. leidimas priestato rekonstrukcijai išduotas atsižvelgiant į atsakovės V. M. šeimos sunkią materialinę padėtį – pasiligojusį sūnų R. M., turintį regėjimo negalią, visišką priestato susidėvėjimą, neturėjimą bute būtinų žmogaus gyvenimui patogumų (vandens, tualeto, dujų įrangos).

2723.

28Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Taigi kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus.

2924.

30Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis, 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 28 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Šią statytojo pareigą pabrėžė ir Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad nuosavybės teisinių santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

3125.

32Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė rekonstruoti gyvenamąjį namą, kurį nuosavybės teise valdo keturi bendraturčiai. Vadovaujantis statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 punktu, norint gauti leidimą rekonstruoti statinį, savivaldybės administracijai turėjo būti pateiktas prašymas ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyti dokumentai. Tarp privalomų pateikti dokumentų buvo statinio bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009, kt.). Taigi atsakovė, norėdama rekonstruoti gyvenamąjį namą, turėjo gauti visų namo bendraturčių sutikimus.

3326.

34Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, atsižvelgdamas į tai, jog gyvenamąjį namą nuosavybės teise valdo keturi bendraturčiai, skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad, nepateikus vieno iš trijų gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo, atsakovė pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostatas ir CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendraturčių sutikimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šiuos pažeidimus pakankamais ieškiniui tenkinti.

3527.

36Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad statybą leidžiantis dokumentas atsakovei buvo išduotas atsižvelgiant į jos šeimos sunkią materialinę padėtį, pasiligojusį sūnų, priestato susidėvėjimą, neturėjimą bute būtinų žmogaus gyvenimui patogumų (vandens, tualeto, dujų įrangos), nepaneigia imperatyvių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, nuostatų.

3728.

38Apeliantės teigimu, R. I. U. butas buvo perėjęs į antstolių valdymą, su R. I. U. nebuvo įmanoma susisiekti, todėl antstoliai davė sutikimą priestato rekonstrukcijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolių, vykdančių išieškojimą iš R. I. U. turto, areštavusių jos dalį ginčo name, pateiktus sutikimus dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nepakankamus, neatleidžiančius atsakovės nuo pareigos pateikti gyvenamojo namo bendraturtės R. I. U. sutikimą, kadangi šios bendraturtės gyvenamojo namo dalį areštavusiems antstoliams (apribota disponavimo teisė) nebuvo perleista bendrąja daline nuosavybės teise valdomo turto savininko teisė spręsti dėl sutikimo davimo bendrame turte vykdomiems statybos darbams (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

3929.

40Duomenų, kad iki bylos iškėlimo atsakovė būtų kreipusis į R. I. U. dėl tokio sutikimo davimo ar kad būtų pateikusi jai išsamią projektinę dokumentaciją dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos byloje nebuvo pateikta. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų pagrįstai nustatė, jog atsakovei jau nuo 2006 metų buvo žinoma, jog būtina gauti R. I. U. rašytinį sutikimą priestato statybai, nes ji 2006 m. lapkričio 16 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu Nr. 365 „Dėl turtinių vienetų suformavimo ( - )“ buvo informuota, jog, norint vykdyti gyvenamojo namo rekonstrukciją, yra reikalingi visų bendraturčių rašytiniai sutikimai.

4130.

42Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei buvo išaiškinęs jos teisę reikšti priešieškinį dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstrukcijai be bendraturtės R. I. U. sutikimo, tačiau ji tokia teise nesinaudojo. Atsakovės teiginiai dėl neva nepažeistų gyvenamojo namo bendraturčių teisių yra atmestini kaip nepagrįsti.

4331.

44Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į įvykdytus jai keltus savivaldybės administracijos reikalavimus, ji Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė G. M. 2013 metais parengtą rekonstrukcijos projektą „Vienbučio gyvenamojo namo 1A1ž, ( - ), rekonstravimo projektas 2013-TP-02“ bendraturčių sutikimus, kitus reikalaujamus dokumentus, todėl savivaldybės administracijai nebuvo pagrindo atsisakyti išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai.

4532.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma (Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalis). Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statinio projektas turi būti rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams, Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose. Nutarties 25 punkte minėta, kad, norint gauti leidimą rekonstruoti statinį, savivaldybės administracijai turėjo būti pateikti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyti dokumentai (prašymas, rekonstravimo projektas, statinio ir žemės sklypo bendraturčių sutikimai ir kt.). Kadangi nebuvo pateiktas R. I. U. sutikimas, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas turėjo pareigą pranešti atsakovei apie trūkstamą dokumentą ir atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą (STR 1.07.01:2010 6, 8, 9 punktai).

4733.

48Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai elgėsi, netaikydamas senaties termino ieškiniui pareikšti (ABTĮ 33 straipsnis).

4934.

50Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nuosekliai laikomasi teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-134/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; kt.).

5135.

52ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

5336.

54Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas numato, kad statybos valstybinę priežiūrą, kuri, be kita ko, apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, atlieka Inspekcija (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Statybą leidžiančių dokumentų tikrinimo procedūrą reglamentuoja Įstatymo 10 straipsnio nuostatos, o Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato specialųjį terminą prašymui dėl administracinio sprendimo panaikinimo paduoti. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per du mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos.

5537.

56Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspekcija, atlikusi statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktams patikrinimą ir surašiusi Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-151125-00159, pažeidimus nustatė 2015 m. lapkričio 25 d., o su ieškiniu į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 23 d., t. y. nepraleidusi minėto specialiame įstatyme įtvirtinto dviejų mėnesių termino.

5738.

58Nesutiktina su apeliante, kad sprendime neteisingai tvirtinama, jog atsakovė V. M. atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją, nes, anot apeliantės, projekto pagrindu buvo rekonstruotas nekokybiškas priestatas atsakovei V. M. nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Pažymėtina, kad apeliantei išduotas statybą leidžiantis dokumentas rekonstruoti gyvenamąjį namą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kaip spręstina iš bylos medžiagos, toks atsikirtimo į ieškinį argumentas nebuvo keliamas ir nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.

5939.

60Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis), išvadas padarė iš įrodymų visumos. Tai, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

6140.

62Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

63Dėl trečiojo asmens R. I. U. reikalavimo skirti atsakovei V. M. baudą

6441.

65Trečiasis asmuo prašo skirti atsakovei V. M. 3 000 Eur baudą, kurios 50 procentų priteistina R. I. U. naudai (CPK 95 straipsnio 2 dalis). R. I. U. teigimu, atsakovė nesąžiningai pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą ir tuo sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

6642.

67Dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki 5 792 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

6843.

69Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Šiuo atveju CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nenustatyta, todėl prašymas skirti atsakovei baudą netenkintinas.

70Dėl bylinėjimosi išlaidų

7144.

72Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos 34,74 Eur bylinėjimosi išlaidos už trečiajam asmeniui R. I. U. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

73Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

74Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

75Priteisti valstybei iš apeliantės V. M., a. k. ( - ), 34,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, (kodas 73000), įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

76Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė teismo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu patenkino ieškinį:... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovė V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 10. Teisėjų kolegija... 11. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. 17.... 13. Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir statybą... 14. 18.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Dėl naujų įrodymų... 17. 19.... 18. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako... 19. Dėl faktinių aplinkybių... 20. 20.... 21. Byloje nustatyta, kad gyvenamąjį namą ( - ), nuosavybės teise valdo R. M.... 22. 21.... 23. Inspekcija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti leidimą, suteikti... 24. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 25. 22.... 26. Apeliantės teigimu, statinio rekonstrukcija nepadarė kliūčių ar kokių... 27. 23.... 28. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad... 29. 24.... 30. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę,... 31. 25.... 32. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė rekonstruoti gyvenamąjį namą, kurį... 33. 26.... 34. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis,... 35. 27.... 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad statybą... 37. 28.... 38. Apeliantės teigimu, R. I. U. butas buvo perėjęs į antstolių valdymą, su... 39. 29.... 40. Duomenų, kad iki bylos iškėlimo atsakovė būtų kreipusis į R. I. U. dėl... 41. 30.... 42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei buvo... 43. 31.... 44. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į... 45. 32.... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad statinio projektas – normatyvinių statybos... 47. 33.... 48. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 49. 34.... 50. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nuosekliai laikomasi... 51. 35.... 52. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu specialus... 53. 36.... 54. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės... 55. 37.... 56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad... 57. 38.... 58. Nesutiktina su apeliante, kad sprendime neteisingai tvirtinama, jog atsakovė... 59. 39.... 60. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, susijusius su įrodymų... 61. 40.... 62. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 63. Dėl trečiojo asmens R. I. U. reikalavimo skirti atsakovei V. M. baudą... 64. 41.... 65. Trečiasis asmuo prašo skirti atsakovei V. M. 3 000 Eur baudą, kurios 50... 66. 42.... 67. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą... 68. 43.... 69. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo... 70. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 71. 44.... 72. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos 34,74 Eur... 73. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 75. Priteisti valstybei iš apeliantės V. M., a. k. ( - ), 34,74 Eur bylinėjimosi... 76. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....