Byla 2S-834-796/2018
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarties

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarties,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius patikslintu ieškiniu prašė: 1) terminuotai riboti motinos T. V. valdžią į sūnų J. D. (J. D.); 2) terminuotai riboti tėvo A. D. (A. D.) valdžią į sūnų J. D.; 3) vaiko nuolatiniu globėju paskirti Klaipėdos paslaugų centrą „D.“, gyvenamąją vietą nustatant Klaipėdos paslaugų centre „D.“; 4) priteisti iš atsakovės T. V. išlaikymą sūnui J. D. nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke; 5) pakeisti iš atsakovo A. D. 2012 m. teismo priteistą 500 Lt (145 Eur) išlaikymą sūnui J. D. ir priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke; 6) piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti Klaipėdos paslaugų centrą „D.“; 7) iš atsakovų priteisti teismo išlaidas valstybei.
  2. Ieškovo prašymu Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi, kuri patikslinta 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nepilnamečio vaiko J. D., gimusio ( - ), laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta biudžetinėje įstaigoje (toliau – BĮ) Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, vaiką paimant iš jo motinos - atsakovės T. V.; priteistas iš atsakovės T. V. laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui J. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 Eur nuo 2016 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centras paskirtas nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
  3. Atsakovės T. V. prašymu byloje teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, siekiant nustatyti atsakovės T. V. psichinę sveikatos būklę.
  4. 2018 m. sausio 23 d. teismui buvo pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. sausio 16-18 d. ekspertizės aktas Nr. 85TPK -18/2018, kuriame, be kita ko, konstatuota, jog T. V. psichikos būsenoje nenustatyta tokių sutrikimų, kurie trukdytų jai šiuo metu aiškiai ir adekvačiai suvokti savo kaip motinos teises ir pareigas bei suvokti ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus rūpinantis, auklėjant ir ugdant savo nepilnametį vaiką J. D., gimusį ( - ).
  5. 2018 m. sausio 24 d. teismo nutartimi nutarta klausimą dėl civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tolesnio taikymo nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2018 m. vasario 6 d. 08.30 val. Nutarta apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti dalyvaujančius byloje asmenis (jų atstovus), dalyvaujantiems byloje asmenims sudarant sąlygas pateikti savo poziciją šiuo klausimu.
  6. Atsiliepimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių tolesnio taikymo negauta.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi nutarta panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi taikytas bei 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patikslintas laikinąsias apsaugos priemones - nepilnamečio vaiko J. D., gimusio ( - ), laikinosios gyvenamosios vietos BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre nustatymą, vaiką paimant iš jo motinos atsakovės T. V.; laikino išlaikymo priteisimą iš atsakovės T. V. nepilnamečiui vaikui J. D., gimusiam ( - ), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 Eur bei BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro paskyrimą nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Nutarta nepilnametį vaiką J. D. grąžinti jo motinai atsakovei T. V. pagal jos gyvenamąją vietą. Taip pat nutarta nepilnamečio vaiko J. D. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti su vaiko motina atsakove T. V. pagal jos gyvenamąją vietą. Teismo motyvai:
    1. Nagrinėjamoje byloje gavus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. sausio 16-18 d. ekspertizės aktą Nr. 85TPK-18/2018, kurio išvadomis atsakovės T. V. psichologinio tyrimo rezultatai šiuo metu atitinka norminius kriterijus ir atsakovės T. V. psichikos būsenoje nenustatyta tokių sutrikimų, kurie trukdytų jai šiuo metu aiškiai ir adekvačiai suvokti savo kaip motinos teises ir pareigas bei suvokti ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus rūpinantis, auklėjant ir ugdant savo nepilnametį vaiką J. D., gimusį ( - ), šalims bei jų atstovams neteikiant byloje jokių papildomų duomenų bei prašymų dėl tolimesnio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant nesudaryti sąlygų nepilnamečio vaiko interesų, teisių apribojimams bei pažeidimams, šio klausimo nagrinėjimas buvo paskirtas 2018 m. vasario 6 d. 08.30 val. rašytinio proceso tvarka, apie tai informuojant visus dalyvaujančius byloje asmenis bei atstovus ir sudarant jiems sąlygas pateikti savo poziciją dėl tolimesnio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dalyvaujantys byloje asmenys bei jų atstovai savo pozicijos šiuo klausimu neteikė, taip pat nebuvo pateikta jokių papildomų duomenų bei įrodymų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tolesnio taikymo būtinumo, reikalingumo.
    2. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atsižvelgė išimtinai į nepilnamečio vaiko J. D. interesus, taip pat ir būtinybę šiam vaikui užtikrinti kuo saugesnę, stabilesnę, sveiką aplinką, teisę gyventi kartu su savo tėvais. Įvertinęs byloje esančius duomenis bei įrodymus, taip pat ir tai, jog ieškovo pateiktą ir nurodytą bei teismo 2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyse nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą - atsakovė T. V. dėl savo psichinės sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi J. D., gali kelti ir kelia grėsmę nepilnamečio vaiko interesams, sveikatai – paneigė ekspertizės akto išvados, nesant byloje kitų tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, vadovaudamasis taip pat ir teisingumo, protingumo principais, teismas padarė išvadą, jog šiuo metu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo 2016 m. liepos 28 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tolesniam taikymui. Teismas konstatavo, jog yra pagrindas panaikinti teismo 2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones - nepilnamečio vaiko J. D. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymą BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre.
    3. Teismas taip pat pažymėjo, jog panaikinus teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įvertinus ieškovo reikalavimus, bylos pobūdį, šalių poziciją ir tai, jog ši byla dar neišnagrinėta, turi būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė - nepilnamečio vaiko J. D. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove T. V. iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje. Teismas padarė išvadą, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju ir laikotarpiu labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai:
    1. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro išvadoje, pateiktoje Vaiko teisių apsaugos skyriui, išdėstyta reali situacija dėl atsakovės T. V. elgesio su savo sūnumi J. D.. Išvadoje teigiama, jog nuo 2016 m. gruodžio 16 d. J. D. reguliariai svečiuodavosi motinos T. V. namuose. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 vasario mėn., po svečiavimosi motinos namuose, buvo stebimas teigiamas vaiko elgesys, buvo stebimas moters noras bendradarbiauti su specialistais, ji lankė psichologo konsultacijas. Nuo 2017 m. vasario mėn. berniuko nuotaikos ėmė kisti: išryškėdavo arogancija, agresija, nukreipta prieš kitus vaikus, jis tapdavo konfliktinių situacijų iniciatoriumi. Savo kaltės niekada nepripažindavo, manipuliuodamas situacija siekdavo palankumo sau. Būdamas šalia motinos, J. D. yra įsitempęs, dirglus, nesavarankiškas. Vaikas linkęs informaciją apie savo elgesį pateikti motinai taip, kad būtų palankiai jos vertinamas, jai įtiktų. T. V. intensyvus dalyvavimas vaiko gyvenime, auklėjime, perdėta kontrolė kelia berniukui įtampą ir stresą. Nuo 2017 m. spalio mėn. T. V. elgesys pasikeitė, tapo nevaldomas, ji naudoja psichologinį smurtą sūnaus ir darbuotojų atžvilgiu, gąsdina sūnų vaikų globos namais, ragina krautis lagaminus, apsispręsti, su kuo jis nori gyventi. T. V. su BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktore 2018 m. sausio 17 d. sudarė susitarimą dėl bendravimo su sūnumi trukmės ir tvarkos, tačiau susitarimo nesilaiko, nepaiso vidaus tvarkos taisyklių, elgiasi arogantiškai, nuolatos žemina ir įžeidinėja darbuotojus, grasina paduosianti į teismą, vartoja necenzūrinius žodžius. Visa tai vyksta vaikų akivaizdoje. Jos buvimas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre kelia įtampą bei stresą ir kitiems ten gyvenantiems vaikams. 2017 m. spalio 21 bei 2018 m. sausio 29 d. buvo užfiksuoti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai dėl T. V. elgesio centre. Į pastabas dėl netinkamo elgesio, priminimus apie iš anksto sutartas taisykles ir raginimus laikytis vidaus tvarkos taisyklių T. V. nereaguoja. Ieškovas mano, jog tokiu elgesiu atsakovė T. V. daro neigiamą įtaką sūnui J. D..
    2. Pažymi, jog dokumentus, pagrindžiančius T. V. elgesį su sūnumi bei paties J. D. elgesį, ieškovas gavo tik 2018 m. vasario 12 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras nėra pavaldus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, todėl anksčiau išsireikalauti dokumentų ieškovas neturėjo galimybės.
    3. Ieškovo nuomone, netikslinga grąžinti vaiką motinai, nes ieškovas ieškiniu siekia terminuotai apriboti atsakovės T. V. valdžią į sūnų dėl psichinio smurto prieš vaiką naudojimo.
  2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11Atskirasis skundas atmestinas.

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus, apibūdinančius atsakovės T. V. elgesį su nepilnamečiu sūnumi J. D. ir BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojais, t. y. 2018 m. sausio 31 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro raštą, 2018 m. sausio 17 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos šeimoms padalinio Darbo su šeimomis skyriaus susitarimą dėl bendravimo veiklos siekiant pokyčių, 2017 m. gruodžio 16 d. bei 2018 m. vasario 8 d. tarnybinius pranešimus, 2018 m. sausio 29 d., 2018 m. vasario 2 d., 2018 m. vasario 3 d. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo aktus. Apeliantas nurodo, jog anksčiau įrodymų pateikti negalėjo, kadangi ieškovas juos gavo tik 2018 m. vasario 12 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo.
  2. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kadangi šioje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra susijęs su nepilnamečiu vaiku, o duomenys, charakterizuojantys motinos elgesį, yra itin svarbūs sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, be to, atsižvelgiant į tai, kad šalims buvo išsiųsta atskirojo skundo kopija ir jie galėjo susipažinti su papildomai pateiktais įrodymais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo prie bylos nepateikė, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, papildomai pateiktus įrodymus priima ir prideda prie civilinės bylos.

14Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

  1. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones - nepilnamečio vaiko J. D., gimusio ( - ), laikinosios gyvenamosios vietos nustatymą BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre - teisėtumo ir pagrįstumo bei teismo sprendimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nepilnamečio vaiko J. D. gyvenamosios vietos nustatymą su atsakove T. V. iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje – teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovo nuomone, netikslinga grąžinti nepilnametį J. D. motinai, kadangi ieškovas ieškiniu siekia terminuotai apriboti atsakovės T. V. valdžią į sūnų dėl psichinio smurto prieš vaiką naudojimo, neigiamos įtakos vaikui darymo.
  2. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.
  3. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013). Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016 ir kt.).
  4. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog civilinė byla pagal ieškovo reikalavimus, be kita ko, terminuotai apriboti motinos T. V. valdžią į sūnų J. D., vaiko nuolatiniu globėju paskirti Klaipėdos paslaugų centrą „D.“, gyvenamąją vietą nustatant Klaipėdos paslaugų centre „D.“, jau yra iš esmės išnagrinėta ir byloje 2018 m. balandžio 30 d. priimtas sprendimas, kuriuo ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, t. y. pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. N2-103-794/2011 dėl priteisto nepilnamečiui J. D. išlaikymo iš atsakovo A. D. ir priteistas nuo 2016 m. liepos 27 d. iš atsakovo A. D. išlaikymas nepilnamečiui sūnui J. D. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke. Kita ieškinio dalis netenkinta.
  5. Taigi, nors minėtas 2018 m. balandžio 30 d. teismo sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau aplinkybė, jog ieškinį išnagrinėjus iš esmės ieškinio reikalavimai terminuotai apriboti motinos T. V. valdžią į sūnų J. D., vaiko nuolatiniu globėju paskirti Klaipėdos paslaugų centrą „D.“, gyvenamąją vietą nustatant Klaipėdos paslaugų centre „D.“, buvo atmesti kaip nepagrįsti, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl minėtų ieškovo ieškinio reikalavimų prima facie (preliminaraus) nepagrįstumo. Nesant bent vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, ieškovo prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nebegali būti toliau taikomos.
  6. Taip pat pažymėtina, jog nors ieškovas ir pateikė naujus įrodymus, kurie datuojami 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. vasario mėn. ir neigiamai charakterizuoja atsakovę T. V., tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme 2018 m. balandžio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro atstovė ieškinio nepalaikė, be kita ko, paaiškino, jog nefiksavo, kad atsakovė nesirūpintų vaiko sveikata, rūbais, mokymusi, popamokine veikla. Pažymėjo, jog sudėtingiausia buvo, kai atsakovė intensyviai lankėsi grupėje, kurioje gyvena jos vaikas. Nuo 2018 m. kovo mėn. atsakovės elgesys yra pasikeitęs, atsakovė mažiau kontaktuoja su vaiko grupe, ji dažniau pasiima sūnų, išvyksta už centro ribų. Taigi, ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai nepagrindžia ieškovo prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir neduoda pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį.
  7. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais skundžiamos nutarties argumentus, kad toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko J. D. laikinąją gyvenamąją vietą BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, vaiką paimant iš jo motinos atsakovės T. V., nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas minėtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą ir nuspręsdamas nepilnamečio vaiko J. D. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina atsakove T. V. pagal jos gyvenamąją vietą, priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl paliktina galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 dalis).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai