Byla 2A-569/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždaroji akcinė bendrovė ,,STB Constructus Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-839-619/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Senasis dvaras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Elektroimpulsas“ (teisių perėmėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,STB Construct Vilnius“) dėl 173 966,15 Lt skolos išieškojimo, 7 654,51 Lt palūkanų išieškojimo, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Senasis dvaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Elektroimpulsas“ ir prašė teismo priteisti iš atsakovo 173 966,15 Lt skolą, 7 654,51 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė 2008 m. spalio 29 d. šalių sudaryta buto, žemės sklypo ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies pirkimo pardavimo sutartimi (registro Nr. SK-3-7104) pagal kurią atsakovas iš ieškovo nupirko sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, t. y. butą Rygos g. 6-114, Vilniuje, 25/4619 dalį iš viso 0,4619 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0029-0167, esančio Rygos g. 6, Vilniuje, 2/182 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. 4400-1468-6110:1231, esančios Rygos g. 6, Vilniuje. Remiantis šios sutarties 3.2.2 punktu, atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 7 dienas po statinio pripažinimo naudoti tinkamu, tačiau ne anksčiau kaip per 20 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo sumokėti likusią skolą, sudarančią 173 966,15 Lt sumą. Kadangi 2010 m. balandžio 6 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti daugiabutis gyvenamasis namas, todėl atsakovui prievolės įvykdymo terminas suėjo 2010 m. balandžio 13 d., atsakovas ieškovui skolos negrąžino, jam paskaičiuoti delspinigiai remiantis sutarties 10.6 punktu sudaro 7 654,51 Lt.

5Atsakovo UAB „Elektroimpulsas“ procesinių teisių perėmėju tapo 2010 m. spalio 11 d. ir į bylą atsakovu įstojo UAB „STB Construct Vilnius“. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad jis pilnai yra atsiskaitęs su ieškovu už daiktą 2010 m. balandžio 12 d., įskaitydamas priešpriešinį vienarūšį reikalavimą 173 966,15 Lt sumai (CK 6.38 str. 1 d., 6.123 str. 1 d., 6.131 str. 1 d.), ieškovui 2010 m. balandžio 20 d. tinkamai buvo pranešta apie šį įskaitymą. Atsakovo įskaityta 173 966,15 Lt suma susideda iš bute nustatytų defektų ištaisymo išlaidų (sutarties 7.2 p.), delspinigių dėl laiku nepriduoto statinio (sutarties 6.14 p.), delspinigių dėl neįrengto pagal statinį gerbūvio (sutarties 4.17 p.)

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui BUAB „Senasis dvaras“ iš atsakovo UAB „STB Construct Vilnius“ 70 060 Lt skolą bei 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 2 102 Lt žyminio mokesčio.

8Teismas nustatė, kad byloje yra visos sąlygos atsakovo įskaitymui atlikti.

9Atsakovas ieškovui pagal sutarties 7.2 p. paskaičiavo 18 000 Lt delspinigius už nesavalaikį defektų taisymą, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 19 d. už 180 dienų. Teismas nustatė, kad remiantis sutarties 7.2 p. šalys sutarė, jog pardavėjui vėluojant taisyt defektus, jis moka pirkėjui 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas prašė teismo mažinti netesybas. Jeigu delspinigiai įskaitomi, nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo (suderinimo įstatymai nedraudžia), teismas gali, esant įstatymuose nustatytoms sąlygoms, mažinti netesybų dydį. Sumažinus delspinigius gali būti pripažintas dalinis prievolės įskaitymas. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas sprendė, jog šalių 7.2 p. sutartos netesybos yra neprotingai didelės, todėl jos mažintinos iki 8 960 Lt sumos (CK 6.258 str. 3 d., CK 6.73 str.). Atsakovas ieškovui paskaičiavo remiantis sutarties 6.14 p. 50 850 Lt delspinigius dėl laiku nepriduoto statinio (565 000 x 0,05 proc. x 180) ir šioje dalyje atliko įskaitymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad remiantis sutarties 6.14 p. ieškovas įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statinio, kuriame yra daiktas, pripažinimą tinkamu naudoti ir statinį priduoti iki 2008 m. gruodžio 31 d., o pardavėjui nevykdant šio įsipareigojimo, jis moka pirkėjui 0,05 proc. dydžio nuo daikto kainos delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną ir atlygina dėl to pirkėjo patirtus nuostolius, jeigu tokių yra. Teismas nustatė, kad ieškovas šiuos savo įsipareigojimus pažeidė, statinys priduotas valstybinei komisijai ir 2010 m. balandžio 6 d. aktu Nr. PTN-00-100406-00007 pripažintas tinkamu naudoti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros rašte konstatuota, kad namo nepripažinimo tinkamu naudoti proceso stabdymą sąlygojo butų savininkų skundai bei rangovų nekokybiškai atlikti darbai. Taigi, nustatyta, kad ieškovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui (CK 6.38, 6.70 str.). Atsižvelgiant į tai, kad 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo daikto kainos už kiekvieną pavėluotą dieną yra neprotingai dideli, neatitinka šalių pusiausvyros, sąžiningumo reikalavimų, jie yra mažintini iki 20 340 Lt (0,02 proc.) (CK 6.258 str. 3 d., CK 6.73 str.).

10Atsakovas ieškovui paskaičiavo pagal sutarties 4.17 p. 50 850 Lt delspinigius dėl nesutvarkyto gerbūvio. Remiantis sutarties 4.17 p. pardavėjas garantavo, kad pastatęs namą įrengs gerbūvį sklype, kuriame yra namas ir visoje buvusioje statybų teritorijoje aplink sklypą. Įrengiamas gerbūvis pagal Gerbūvio plano projektą, gerbūvio sutvarkymo terminas iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Pardavėjui nevykdant šio įsipareigojimo, jis moka pirkėjui 0,05 proc. dydžio nuo daikto kainos delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną ir atlygina dėl to pirkėjo patirtus nuostolius (jeigu tokių yra). Pardavėjo vėlavimas fiksuojamas ir delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo pirkėjo raštiško pranešimo apie pardavėjo įsipareigojimų nesilaikymą. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – 2008 m. spalio 31 d. defektinis aktas, 2008 m. lapkričio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina faktą, kad sutartą dieną 2009 m. rugsėjo 10 d. gerbūvis nei sklype, nei visoje teritorijoje nebuvo įrengtas. Ieškovas nurodytų atsakovo aplinkybių nepaneigė, nepateikė įrodymų, jog minėta sutarties sąlyga dėl gerbūvio įrengimo buvo atlikta tinkamai ir laiku (CPK 178 str.). Atsakovas 2009 m. rugsėjo 10 d. rašytiniu pranešimu informavo ieškovą, kad šis pažeidė minėtus įsipareigojimus ir jam yra skaičiuojami delspinigiai nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. už šio sutartinio įsiparigojimo nevykdymą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo daikto kainos už kiekvieną pavėluotą dieną yra neprotingai dideli, neatitinka šalių pusiausvyros, sąžiningumo reikalavimų, jie juos sumažino iki 20 340 Lt (0,02 proc. ) (CK 6.258 str. 3 d., CK 6.73 str.).

11Dėl nurodytų aplinkybių teismas atsakovo priešpriešinį įskaitymą pripažino iš dalies, t. y. 103 906,15 Lt sumai, kitoje dalyje laikė nepagrįstu. Ieškovui iš atsakovo priteistina 70 060 Lt skola (sutarties 3.2.2 p., CK 6.344 str.), kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą. Ieškovui iš atsakovo priteistina taip pat 6 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., CK 6.210 str.).

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,STB Constructus Vilnius“ prašo pakeisti teismo sprendimą, ieškinį atmesti visoje apimtyje. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Remiantis teismų praktika, įskaitydamas netesybas atsakovas neturėjo įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, įskaitytus delspinigius galima buvo ginčyti tik dėl jų neprotingumo ir aiškiai per didelio dydžio. Teismas manydamas, kad nuostoliai yra per dideli, turėjo išsiaiškinti kokio dydžio buvo patirti nuostoliai ir nesumažinti netesybų labiau nei patirtų nuostolių dydis. Tuo atveju jei būtų nustatyta, kad šalies patirti nuostoliai yra mažesni už priskaičiuotus delspinigius, teismas, mažindamas delspinigių dydį, turėjo atsižvelgi į konkrečias bylos aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijas (pvz. VILIBOR + 7 proc. delspinigių dydžio taikymo), šalių tikruosius ketinimus ir tik išnagrinėjęs šiuos dalykus galėjo argumentuotai sumažinti delspinigius iki teismui priimtino protingo dydžio. Teismas, sumažinęs delspinigius iki 0,02 proc. dydžio ne tik nenagrinėjo individualių bylos aplinkybių bei neatsižvelgė į atsakovo patirtus nuostolių dydžius, tačiau ir paneigdamas sutarčių laisvės principą grįžo prie ankstesnės teismų praktikos, kai buvo įprasta visais atvejais taikyti vienodas 0,025 proc. dydžio netesybas.
  2. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad dėl ieškovo vengimo vykdyti sutartines prievoles (ištaisyti defektus) patyrė 131 855,56 Lt (visų defektų pašalinimo sąmatinė kaina) nuostolių. Ieškovui ignoruojant savo prievolių vykdymo pareigą, ginčo daikte buvo pradėti šalinti pirmiausia tie defektai, kurie trukdė įrengti buto pilną apdailą (CK 6.61 str. l d.). Šiems defektams ištaisyti atsakovas išleido 54 266,15 Lt tiesioginėms defektų ištaisymo išlaidoms, o remiantis sąmatų skaičiavimo normatyvais netiesioginės išlaidos sudarė dar apie 30 proc. šios sumos. Defektai, kurie netrukdė pilnos apdailos įrengimui nebuvo taisomi vis dar tikintis, kad juos ištaisys ieškovas. Kadangi ieškovas defektų taip ir neištaisė, atsakovo patirti nuostoliai dėl defektų neištaisymo 2010 m. balandžio 12 d. sudarė 131 855,56 Lt (visų defektų ištaisymo kaina). Atsakovas iš ieškovo pareikalavo atlyginti patirtas išlaidas dėl dalies defektų ištaisymo (54 266,25 Lt), o likusiam nuostoliui dėl paliktų defektų atlyginti pareikalavo netesybų (18 000 Lt). Tokiu būdu atsakovui buvo atlyginta tik kiek daugiau nei pusę realiai patirtų nuostolių. Kadangi ieškovui priskaičiuotos netesybos nepadengė visų atsakovo patirtų nuostolių ir tai, kad teisės normos imperatyviai draudžia teismui mažinti delspinigius labiau nei yra patirti nuostoliai, teismas netinkamai taikė teisės normas ir neturėjo teisės mažinti netesybų dėl laikų neištaisytų defektų dydžio.
  3. Atsakovas pirmos instancijos teismui buvo pateikęs įrodymus apie patirtus nuostolius dėl laiku neužbaigtos namo statybos (nepriduoto pastato). Šių nuostolių dydis siekia 52 600,88 Lt (nuostolis dėl nusidėvėjimo ir negalėjimo naudotis turtu pagal paskirtį dėl nepriduoto pastato). Ieškovas neginčijo šių nuostolių, nepateikė atsakovo įrodymus paneigiančių aplinkybių. Ieškovo buvo pareikalauta 50 850 Lt netesybų dėl laiku neužbaigtos statybos (nepriduoto pastato). Kadangi ieškovui priskaičiuotos netesybos nepadengė visų atsakovo patirtų nuostolių, darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė teisės aktus ir neturėjo teisės mažinti netesybų dydžio (dėl laiku nepriduoto pastato).
  4. Atsakovas nebuvo teismui pateikęs patirtų dėl gerbūvio neįrengimo patirtų nuostolių dydžio paskaičiavimų. Toks paskaičiavimas yra sudėtingas, nes daugiausia remiasi turto vertės sumažėjimu, ką objektyviai gali nustatyti tik reikiamos kvalifikacijos ekspertas. Taip pat nuostolių vertė gali būti nustatoma tinkamo gerbūvio įrengimo kaštais tenkančiais kiekvienam pastato dalininkui. Tačiau šis būdas yra sunkiai įgyvendinamas, nes ieškovas ne visų parduotų butų savininkams įsipareigojo tinkamai įrengti gerbūvį, o nesant tokių duomenų neįmanoma teisingai apskaičiuoti mums tenkančią finansinę naštą. Atsižvelgus į sunkumus skaičiuojant nuostolius, atsakovas skaičiavo delspinigius laikydamas juos iš anksto šalių sutartais minimaliais nuostoliais. Teismas nenagrinėjo bylos individualių aplinkybių. Be to netesybos kaip procentinė neįvykdytos prievolės vertės išraiška paprastai skaičiuojamos nuo prievolės vertės (CK 6.71 str. 2 d). Šiuo atveju kai prievolės vertė yra nenustatyta, tikslinga vadovautis šalių sutartomis netesybomis kaip iš anksto aptartu minimaliu nuostolių dydžiu, kurį buvo įmanoma numatyti ir valdyti nuo pat pradžių. Tuo atveju jei teismas nusprendžia taikyti labiau teismų praktikoje įprastą 0,02 proc. delspinigių dydį, jis turėtų nustatyti ir neįvykdytos prievolės (šiuo atveju tinkamo gerbūvio įrengimo kaštus) dydį ir tik tada skaičiuoti procentinius delspinigius nuo šios prievolės dydžio.

14Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Senasis dvaras“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo panaikinti sprendimą dalyje, kurioje už defektų neištaisymą ieškovui priteistos baudinės netesybos, paliekant galioti tik priteistus 54 266,15 Lt patirtus nuostolius. Nurodo, kad:

  1. Civilinis kodeksas nenumato baudinių netesybų, todėl netesybos turi būti įskaitomos į nuostolius. Kadangi netesybos yra mažesnės ir neviršija atsakovo įrodyto nuostolių dydžio, tai teismas pripažindamas atsakovo patirtus 54 266,15 Lt nuostolius į šią sumą turėjo įskaityti delspinigius, kurie yra laikytini minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šiuo atveju atsakovas teismui įrodė patirtus didesnius defektų taisymo nuostolius nei priskaičiuota delspinigių suma, todėl netesybos turėjo būti įskaitomis į nuostolius, t. y. didesnę sumą ir atsakovo atžvilgiu patenkinta tik 54 266,15 Lt suma. Atsakovo teiginiai, kad dėl defektų neištaisymo jis patyrė 131 855,56 Lt nuostolių yra nepagrįsti, nes atsakovas teismui pateikė įrodymus ir įrodė tik 54 266,15 Lt sumai patirtas išlaidas, kurias teismas pripažino. Ieškovas sutinka su teismo atsakovui priteistais 54 266,15 Lt nuostoliais, tačiau prašo panaikinti priteistas 8 960 Lt netesybas, kadangi tai prieštarauja civiliniam kodeksui, kuriame baudinės netesybos nenumatytos.
  2. Atsakovo teiginys, kad teismas negali mažinti delspinigių daugiau nei yra patirta nuostolių, yra atmestinas, kadangi atsakovas objektyviai neįrodė, kad patyrė 52 600,88 Lt nuostolių.
  3. Teismas sumažindamas delspinigius, susijusius su perbūviu, nepažeidė įstatymo nuostatų ir bendrųjų teisės principų, nes sutarties suma yra didelė – 565 000 Lt, todėl 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną kas sudaro 282,5 Lt yra aiškiai neprotingi ir ženkliai per dideli. Sutartyje nustatyta didelė delspinigių suma už gerbūvio nesutvarkymą neatitinka pažeidimo pobūdžio. Be to, gerbūvis buvo dalinai sutvarkytas, todėl prievolė yra dalinai įvykdyta.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16Apeliacinis skundas tenkintinas.

17CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

18Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti sprendimą dalyje, kurioje už defektų neištaisymą iš ieškovo priteistos baudinės netesybos. Pažymėtina, kad šis prašymas turėjo būti išreikštas apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimo, o ne atsiliepimu į apeliacinį skundą. Ieškovui skundo nepareiškus, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo atsiliepime iš dėstytų argumentų, susijusių su minėtu prašymu.

19Ginčas nagrinėjamoje apeliacijoje iš esmės yra kilęs tik dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų mažesnių nei sutartyje nustatytų delspinigių dydžio.

20Byloje nustatyta, kad atsakovas 2010 m. balandžio 12 d. pranešimu Nr. 1 informavo ieškovą, kad atsakovo reikalavimą ieškovui sudaro delspinigiai dėl neįrengto pagal sutartį (sutarties 4.17 p.) gerbūvio 50 850 Lt (565 000 x 0,05 proc. x 180), delspinigiai dėl laiku nepriduoto statinio (sutarties 6.14 p.) 50 850 Lt (565 000 x 0,05 proc. x 180), delspinigiai dėl vėlavimo ištaisyti defektus (sutarties 7.2 p.) 18 000 Lt (100 x 180), defektų ištaisymo išlaidos 54 266,15 Lt, tuo tikslu pateikta sąskaita faktūra Nr. 00328. Minėtu pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad mokėjimą pagal sutarties 3.2.2 p. padengia įskaitydamas priešpriešinį vienarūšį reikalavimą pagal sąskaitą 173 966,15 Lt sumai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008 m. spalio 31 d. surašytas defektinis aktas, kuriuo remiantis buvo nustatyti defektai/trūkumai bute Nr. 114, parkavimo vietose Nr. 67, 68 bei bendro naudojimo patalpose, esančiose Rygos g. 6, Vilniuje. Šie faktai konstatuoti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, įrodyti kitais atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas objekte Rygos g. 6-114 dėl patirtų defektų taisymo patyrė 54 266,15 Lt išlaidų; ieškovas atsakovo nurodytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų jokiais leistinais įrodymais nepaneigė, neįrodė, jog defektų mastas ir dydis yra kitoks (CPK 178 str.).

21Pirmosios instancijos teismas sprendė: kad šalių sutarties 7.2 p. sutartos netesybos (delspinigiai dėl vėlavimo ištaisyti defektus) yra neprotingai didelės, todėl jos mažintinos iki 8 960 Lt sumos; 6.14 p. sutartos 0,05 proc. netesybos (delspinigiai dėl laiku nepriduoto statinio) nuo daikto kainos už kiekvieną pavėluotą dieną yra neprotingai didelės, neatitinka šalių pusiausvyros, sąžiningumo reikalavimų, jie yra mažintini iki 20 340 Lt (0,02 proc.); 4.17 p. sutartos 0,05 proc. netesybos (delspinigiai dėl nesutvarkyto gerbūvio) yra neprotingai didelės, neatitinka šalių pusiausvyros, sąžiningumo reikalavimų, jie teismo yra mažintini iki 20 340 Lt (0,02 proc.) (CK 6.258 str. 3 d., CK 6.73 str.). Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

22Netesybos (bauda, delspinigiai) - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.).

23Pažymėtina, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.). Netesybų įskaitymo esmė yra ta, kad kai kreditorius reikalauja ir netesybų, ir nuostolių bei pagrindžia savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

24Atsižvelgdama į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat į byloje nustatytas atsakovo nuostolių sumas, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis sutartyje nustatytais delspinigiais ir dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su nuostolių sumų patikslinimu, nepasisako (CPK 185 str.).

25Pasisakydama dėl sutartimi nustatytų netesybų dydžio bei mažinimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

26Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas.

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės sumažinęs delspinigius iki 0,02 proc. dydžio, nenagrinėjo individualių bylos aplinkybių, neatsižvelgė į sutarčių laisvės principą.

28Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas neištaisė sutarties objekto trūkumų. Atsakovas ieškovui pagal sutarties 7.2 p. paskaičiavo 18 000 Lt baudą už defektų neištaisymą sutartyje nustatytais terminais, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 19 d. už 180 dienų. Minėtu sutarties punktu šalys sutarė, jog pardavėjui vėluojant taisyt defektus, jis moka pirkėjui 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas sumažino juos iki 8 960 Lt, apsiribodamas konstatavimu, kad šalių 7.2 p. sutartos netesybos yra neprotingai didelės. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos išvada nepagrįsta jokiais argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas objekto trūkumų visa sutartimi nustatyta objekto kaina – 565 000 Lt, todėl susidariusi 18 000 Lt bauda už sutarties netinkamą vykdymą, susijusį su trūkumų šalinimu, savaime negali būti laikoma neprotingai didele ar lupikiška. Ieškovas nepagrįstai remiasi argumentu dėl įstatymuose įtvirtinto draudimo nustatyti baudines netesybas. Šiuo atveju šalys buvo susitarusios dėl konkrečios netesybų formos – baudos. Tokia netesybų forma įstatyme įtvirtinta (CK 6.71 str. 1 d.). Ieškovas, ginčydamas sutartimi nustatytų netesybų dydį, neprašo pripažinti negaliojančia sutarties sąlygos, įtvirtinančios minėtas netesybas. Šis susitarimas yra teisėtas, jį šalys sudarė laisva valia ir yra jo saistomos. Atkreiptinas dėmesys, kad 7.2 p. nustatyta bauda ne dėl atsakovo patirtų nuostolių šalinant sutarties objekto trūkumus atlyginimo, o dėl termino tokius trūkumus pašalinti praleidimo. Pirmiau minėta, kad šioje byloje nenustatyta pagrindų pripažinti šalių susitartas netesybas lupikiškomis.

29Pasisakydama dėl sutarties 6.14 p. ir 4.17 p. sutartų 0,05 proc. delspinigių, teisėjų kolegija pažymi, nagrinėjamu atveju ieškovo dalinis prievolės įvykdymas nelemia galimybės sumažinti netesybas, nes nėra pagrindo spręsti, kad apskaičiuotos ir įskaitytos netesybos, palyginus jas su sutarties objekto kaina, sudaro sąlygas atsakovui piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti, be to, jau sudarant sutartį buvo akivaizdu, kad dalis statybos darbų yra atlikta. Pagrindų konstatuoti sutartinių netesybų dydį kaip neprotingą (akivaizdžiai per didelį) nagrinėjamu atveju nėra. Tiek pagal 6.14 p. ir 4.17 p. nustatyta 50 850 Lt delspinigių suma nėra aiškiai per didelė, palyginus su 565 000 Lt sutarties objekto kaina. Teismų praktikoje pripažįstama, kad 0,05 proc. dydžio delspinigiai savaime nėra per didelė netesybų suma. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog pagal sutarties 10.6 p., pirkėjui vėluojant mokėti pardavėjui sutarties 3.2 p. nurodytą sumą nustatytu terminu, pirkėjas pardavėjo reikalavimu privalės mokėti 0,1 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną. Teisėjų kolegijos nuomone, ši sutarties sąlyga patvirtina, kad sutartimi buvo laikomasi abiejų jos šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks konkrečių bylos aplinkybių vertinimas atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus ir, kaip minėta, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija pripažįsta apeliacinio skundo argumentus dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo bei skundžiamo sprendimo neatitikties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl netesybų dydžio teisiškai pagrįstais ir sutinka, kad atsakovas turėjo pagrindą 2010 m. balandžio 12 d. pranešimu Nr. 2 įskaityti priešpriešinį reikalavimą visa apimtimi (CPK 185 str.).

30Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

31Bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė, todėl nėra pagrindo jas priteisti.

32Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o ginčijamas teismo sprendimas pakeičiamas, ieškinį atmetant.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

34Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą pakeisti, ieškovo BUAB „Senasis dvaras“ ieškinį atmesti visiškai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Senasis dvaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 5. Atsakovo UAB „Elektroimpulsas“ procesinių teisių perėmėju tapo 2010 m.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Teismas nustatė, kad byloje yra visos sąlygos atsakovo įskaitymui atlikti.... 9. Atsakovas ieškovui pagal sutarties 7.2 p. paskaičiavo 18 000 Lt delspinigius... 10. Atsakovas ieškovui paskaičiavo pagal sutarties 4.17 p. 50 850 Lt delspinigius... 11. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atsakovo priešpriešinį įskaitymą... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,STB Constructus Vilnius“ prašo pakeisti... 14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Senasis dvaras“... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 18. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti sprendimą... 19. Ginčas nagrinėjamoje apeliacijoje iš esmės yra kilęs tik dėl pirmosios... 20. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2010 m. balandžio 12 d. pranešimu Nr. 1... 21. Pirmosios instancijos teismas sprendė: kad šalių sutarties 7.2 p. sutartos... 22. Netesybos (bauda, delspinigiai) - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta... 23. Pažymėtina, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą... 24. Atsižvelgdama į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat į byloje... 25. Pasisakydama dėl sutartimi nustatytų netesybų dydžio bei mažinimo,... 26. Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pagal Lietuvos Aukščiausiojo... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės... 28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas neištaisė sutarties objekto... 29. Pasisakydama dėl sutarties 6.14 p. ir 4.17 p. sutartų 0,05 proc.... 30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.... 31. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovas į bylą... 32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą pakeisti, ieškovo...