Byla 2A-2008-392/2014
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Dorvinda“, S. G. įmonė, UAB „Festina“, UAB „Litmira“, Užsienio Draudimo Bendrovė Chubb insurance company of Europe SE

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Jumbo Transport“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3420-864/2014 pagal ieškovo UAB „Logarta“ ieškinį atsakovui UAB „Jumbo Transport“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Dorvinda“, S. G. įmonė, UAB „Festina“, UAB „Litmira“, Užsienio Draudimo Bendrovė Chubb insurance company of Europe SE.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Logarta“ pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Jumbo Transport“ 18.235 Lt žalos dėl krovinio apgadinimo, 537,50 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18.722,50 Lt) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012-03-28 krovinio užsakymo sutartimi įsipareigojo pervežti UAB „Dorvinda“ priklausantį krovinį (langus ir duris) krovinio gavėjui Didžiojoje Britanijoje registruotai bendrovei Paxton Home Improvement Ltd, pristatymo adresas – ( - ), pristatymo terminas – iki 2012-04-10 11 val. ryto. 2012-01-19 ieškovas pasamdė atsakovą nurodyto krovinio pervežimui. Atsakovas krovinį pristatė ne laiku, be to, krovinys buvo apgadintas pervežimo metu. Atsakovas pervežė krovinį ne pats tiesiogiai, o be ieškovo žinios krovinį pervežimo metu perkrovė, taip pat neįspėjo ieškovo apie tai, kad krovinys buvo netinkamai supakuotas. 2012-04-24 ieškovas gavo iš krovinio siuntėjo pretenziją, kartu su krovinio gavėjo pateikta pretenzija ir ją patvirtinančiomis fotonuotraukomis, apskaičiuota krovinio apgadinimų ištaisymo verte ir prašymu atlyginti patirtus 18.235 Lt dydžio nuostolius. Ieškovas šiuos nuostolius atlygino, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti (t. I, b.l. 95-99, t. II, b.l. 60-62, 136-138).

4Atsakovas UAB „Jumbo Transport“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad krovinio siuntėjas ir/arba ieškovas nepasirūpino, jog krovinys būtų tinkamai įpakuotas ir paruoštas gabenti. Krovinys buvo perduotas be jokių tvirtinimo elementų, būtinų krovinio stabilumui ir tinkamam gabenimui užtikrinti. Krovinio siuntėjas ir/arba ieškovas privalėjo visapusiškai ir pilnai informuoti atsakovą apie krovinio vežimo ir gabenimo ypatumus, pasirūpinti, kad krovinys būtu tinkamai įpakuotas ir kitaip paruoštas tinkamai gabenti, tačiau to nepadarė. Šios aplinkybės sąlygojo galimą vėlesnį krovinio sugadinimą. Tuo tarpu atsakovas kaip vežėjas šiuo atveju atleidžiamas nuo atsakomybės. Atsakovas taip pat nesutiko su nustatytu nuostolių dydžiu ir su tuo, kaip žala kroviniui buvo nustatyta ir įvertinta. Tiek nuostolių faktas, tiek ir jų mastas buvo konstatuotas krovinio gavėjo, nepasitelkiant jokio nepriklausomo eksperto ar kito asmens, specialisto, kuris taip pat patvirtintų nuostolių buvimo faktą ir jų dydį. Šiame procese nedalyvavo ieškovas, atsakovas ir pervežime dalyvavę tretieji asmenys. Žalos dydis ir faktas nepagrįstas patikimais įrodymais (t. I, b.l. 106-111, t. II, b.l. 63-64, 137-138).

5Trečiasis asmuo UAB „Dorvinda“ su ieškiniu sutiko. Papildomai nurodė, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma, jog ieškovas veikia kaip ekspeditorius ir samdo kitus asmenis kroviniams pervežti. Trečiasis asmuo, 2012-04-02 atvykus transporto priemonei, pakrovė krovinį ir jį sutvirtino specialiomis įstrižainėmis. Krovinys buvo pakrautas tinkamai, stovėjo stabiliai. Jei krovinys nebūtų perkrautas iš vienos transporto priemonės į kitą, jis būtų nuvežtas tinkamos kokybės. Tačiau krovinys buvo perkrautas iš vienos transporto priemonės į kitą, perkrovimo metu buvo pašalinti krovinio sutvirtinimo elementai. Apie krovinio trūkumus trečiasis asmuo nedelsiant informavo ieškovą ir atlygino nuostolius krovinio gavėjui, kuriuos vėliau padengė ieškovas. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas pateikė teismui visus rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovo kaltę dėl padaryto krovinio apgadinimo, patirtų nuostolių dydį ir jų patvirtinimą (t. I, b.l. 116-118).

6Trečiasis asmuo UAB „Festina“ nurodė, kad 2012-02-12 tarp UAB „Festina“ ir UAB „Litmira“ buvo sudaryta Transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, kurios pagrindu nuomotojas UAB „Litmira“ perdavė nuomininkui UAB „Festina“ laikinai naudoti vilkiką, valst. Nr. ( - ) su vairuotoju. Ši sutartis buvo nutraukta nuo 2012-04-01. UAB „Festina“ nebuvo pasamdyta ieškovo nurodyto krovinio pervežimui, ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Festina“ būtų pervežusi nurodytą krovinį. 2012-04-12 šis krovinys gavėjui buvo pristatytas transporto priemone, kurios registracijos Nr. ( - ). Ši transporto priemonė UAB „Festina“ nepriklauso. Taigi, būsimas teismo sprendimas neturės jokios įtakos UAB „Festina“ teisėms ir pareigoms, todėl ji šalintina iš bylos kaip trečiais asmuo (t. I, b.l. 130-131).

7Tretieji asmenys UAB „Litmira“, S. G. įmonė ir Užsienio Draudimo Bendrovė Chubb insurance company of Europe SE atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai.

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UAB „Logarta“ iš atsakovo UAB „Jumbo Transport“ 18.235 Lt žalos, 537,50 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18.772,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5.871,08 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2012-01-19 užsakymo pagrindu atsakovas kaip krovinio vežėjas įsipareigojo už nurodytą užsakyme atlyginimą pervežti ieškovo nurodytą krovinį užsakyme numatytomis sąlygomis bei tvarka. Šio užsakymo pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė tarptautinio vežimo civiliniai teisiniai santykiai. Atsakovas krovinio pats nevežė, faktiniais krovinio vežėjais buvo tretieji asmenys UAB „Festina“, UAB „Litmira“ bei S. G. įmonė. Kadangi krovinys buvo vežamas atsakovui pasitelkiant trečiuosius asmenis, remiantis CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, atsakovas turi pareigą atsakyti už vežime dalyvavusių trečiųjų asmenų veiksmus. Pagal 2012-01-19 vežimo užsakymą krovinys turėjo būti pakrautas ( - ), o iškrautas – ( - ). Atsakovas, vykdydamas ieškovo pateiktą jam užsakymą, turėjo pareigą krovinį pasikrauti Mažeikiuose ir iškrauti adresu ( - ), t. y. krovinys turėjo būti iškrautas tik pristačius jį krovinio gavėjui ir tik vienoje vietoje. Pagal 2012-01-19 užsakymo 8 punktą vežėjas privalo nedelsiant informuoti ekspeditorių apie transporto priemonių pakeitimą. Tuo tarpu vežimą vykdė keli faktiniai vežėjai, krovinys vežimo metu Vilniuje buvo perkrautas ir pakrautas į kitą transporto priemonę. Apie tai ieškovas ir krovinio siuntėjai nebuvo informuoti. Atsakovas krovinio iškrovimą ir perkrovimą vykdė savo iniciatyva ir rizika. Atsakovas krovinį pasikrovė 2012-04-02 adresu ( - ), vairuotojo pastabų apie netinkamą krovinio ir pakuotės išorinę būklę CMR važtaraštyje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad krovinio pasikrovimo metu atsakovui buvo perduotas tinkamas krovinys, be jokių išorinių apgadinimų ar defektų. CMR konvencijos 8 straipsnyje nustatyta vežėjo pareiga patikrinti krovinio ir jo pakuotės išorinę būklę bei motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Atsakovo pareiga patikrinti krovinio išorinę būklę bei krovinio tinkamą sutvirtinimą numatyta ir 2012-01-19 vežimo užsakymo 7 punkte. Kadangi dėl šių aplinkybių atsakovas nenurodė pastabų vežimą patvirtinančiame dokumente ir neinformavo apie tai ieškovo, teismas laikė, kad krovinys buvo tinkamai supakuotas ir pritvirtintas. Tiek ieškovas, tiek krovinio siuntėjas pasikrovimo metu Mažeikiuose buvo informuoti tik apie aplinkybę, kad krovinys bus gabenamas krovinio gavėjui vienu vilkiku, į kurį ir buvo pakrautas, galėjo įvertinti jo tinkamumą krovinio vežimui. Tuo tarpu atsakovas savo rizika bei neinformuojant ieškovo, perkrovė krovinį į kitą vilkiką, taip pakeitė 2012-01-19 užsakyme nurodytas vežimo sąlygas, dėl to prisiėmė riziką dėl krovinio tinkamo transportavimo. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės už netinkamą vežimo sutarties vykdymą, turėjo įrodyti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiuose nurodytus ypatingos rizikos faktorius, šalinančius vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą arba sugadinimą. Atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad būtent dėl to, jog krovinys buvo pakrautas, perkrautas, sudėtas ar iškrautas krovinio siuntėjo arba buvo vežamas neįpakuotas arba blogai įpakuotas, atsirado žala kroviniui. Tuo tarpu krovinio pasikrovimo metu atsakovui buvo perduotas tinkamas krovinys, be jokių išorinių apgadinimų ar defektų, nes vairuotojas jokių pastabų važtaraštyje nenurodė. Pasikrovimo metu atsakovui buvo žinoma, koks krovinys bus transportuojamas, tačiau vežti krovinio jis neatsisakė. Abejonių dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo pasikrovimo metu taip pat nebuvo pareikšta. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad krovinio siuntėjas tinkamai supakavo krovinį, o šis buvo tinkamai pakrautas. Tuo tarpu atsakovas, neinformuodamas ieškovo, savo rizika vykdė krovinio perkrovimo darbus ir pats perkėlė jį iš vieno vilkiko į kitą. Taigi, žalos atsiradimas negali būti vertintinas kaip vien siuntėjo netinkamo pakrovimo pasekmė. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad krovinys turėjo atitinkamas apsaugas, tačiau jos transportavimo metu buvo sugadintos. Visų šių aplinkybių kontekste teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė vežimo metu buvus ypatingos rizikos faktoriui, lėmusiam jo civilinės atsakomybės už krovinio apgadinimą nebuvimą. Teismas, remdamasis CMR konvencijoje įtvirtintu žalos nustatymo tvarkos reglamentavimu, darė išvadą, kad nustatant kroviniui padarytos žalos dydį būtina remtis šioje konvencijoje nurodytais žalos nustatymo kriterijais, tuo tarpu eksperto išvada, patvirtinanti konkretų žalos dydį, nėra privaloma. Atsižvelgiant į tai, ieškovas neturėjo pareigos padarytos žalos nustatymui kviesti ekspertą. Tuo tarpu atsakovas, gavęs ieškovo pretenziją, kurioje buvo numatytas preliminarus žalos dydis, turėjo teisę kviesti ekspertą bei tikslinti žalos dydį. Ieškovo teigimu, dėl krovinio sugadinimo atsirado 18.235 Lt žala, kurią pagrindė įrodymais, o atsakovas nepateikė jokių šios žalos faktą bei dydį paneigiančių įrodymų. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog byloje nėra aišku, ar ginčijama žala padaryta kroviniui, kurį transportavo atsakovas. S. G. įmonė, kurios paslaugomis naudojosi atsakovas vykdydamas 2012-01-19 vežimo užsakymą, pristatė krovinį į iškrovimo vietą ( - ). Krovinio iškrovimo metu buvo pastebėti krovinio defektai. Pristatyto krovinio pažeidimo faktas užfiksuotas CMR važtaraštyje. Įrodymų, kad 2012-01-19 vežimo užsakymas buvo įvykdytas tinkamai, laiku ir be pažeidimų, atsakovas nepateikė. Vykdant šį užsakymą žalos padarymo faktas bei dydis byloje yra nustatytas patikimais įrodymais.

9Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Jumbo Transport“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Logarta“ ieškinį atmesti (t. III, b.l. 1-16). Atsakovo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių bent preliminariai konstatuoti, koks krovinys buvo gabenamas pagal krovinio užsakymą. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įrašais krovinio užsakyme bei važtaraštyje (4.5ldm, 3.2 t. ir atitinkamai 3 paletės langai 2755 kg), kurie nesuteikia jokios informacijos apie krovinį ir jo specifikacijas. Nesant patikimų duomenų apie tai, koks krovinys buvo gabenamas pagal krovinio užsakymą, nėra pagrindo teigti, kad žala buvo padaryta (jei buvo padaryta apskritai) būtent konkrečiam kroviniui. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo teiginiu, kad „...krovinio pasikrovimo metu Mažeikiuose vežėjui buvo perduotos trys sujungtos paletės. Liudytojo R. B. teigimu, krovinys buvo su apsaugomis, bet jos sugadintos.“. Atsakovo įsitikinimu, tokia išvada yra nepagrįsta, nes krovinio užsakyme, važtaraštyje ar kituose dokumentuose nėra duomenų apie buvusias krovinio apsaugas. Liudytojo R. B. parodymai byloje negali būti vertinami kaip įrodymai, jog menamos apsaugos buvo panaikintos, nes šis liudytojas nedalyvavo nei krovinį perkraunant, nei jį iškraunant gavimo vietoje. Šis asmuo negali patvirtinti, jog apsaugos, jei jos buvo, buvo pašalintos. Liudytojas M. B. patvirtino, kad krovinys pagal krovinio užsakymą į jo perkrovimo vietą atvyko be jokių menamų apsaugų, buvo tinkamai sandėliuojamas ir pakrautas trečiajam asmeniui S. G. įmonei. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, kad atsakovas perkrovė krovinį į kitą transporto priemonę neinformavęs ieškovo apie šį faktą. Pats ieškovas pripažino buvęs informuotas apie krovinio perkrovimą teismo posėdžio metu. Ieškovas, būdamas informuotas apie tai, jog krovinys bus perkrautas, neprieštaravo tokiems veiksmams, nepateikė ieškovui jokių papildomų instrukcijų, kurių būtų būtina laikytis krovinį perkraunant. Ieškovas neuždraudė atsakovui krovinio perkrauti. Ieškovas, jei krovinys buvo specifinis, kurio nebuvo galima perkrauti, žinodamas apie krovinio perkrovimo faktą, privalėjo arba uždrausti atsakovui perkrauti krovinį, arba informuoti apie papildomas priemones, kurių būtina imtis siekiant kroviniui apsaugoti. Nesiimdamas šių priemonių, ieškovas iš esmės sutiko su krovinio perkrovimo faktu. Atsakovas, perkraudamas krovinį, veikė atsakingai ir nepažeisdamas nei CMR konvencijos, nei krovinio užsakymo nuostatų. Atitinkamai teismo išvada, jog atsakovas, neturėdamas jokios papildomos informacijos iš ieškovo, perkraudamas krovinį, prisiėmė riziką dėl krovinio tinkamo transportavimo, yra nepagrįsta. Atsakovas taip pat nurodo, kad krovinys sandėlio patalpose ( - ), buvo perkrautas saugiai, tinkamai, o tiek jo sandėliavimo metu, tiek jį pakraunant S. G. įmonei nebuvo padaryta žala šiam kroviniui. Tai patvirtino liudytojo M. B., tuo metu dirbusio sandėlyje, parodymai, taip pat byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad krovinys yra be pažeidimų, 2012-04-04 CMR važtaraštis GJ 0026559, patvirtinantis krovinio perdavimą S. G. įmonei, kuriame nėra jokių įrašų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog krovinys buvo kraunamas netinkamai, buvo pažeistas. Žalos kroviniui buvimo faktas buvo neva nustatytas jau kroviniui atvykus į jo pateikimo vietą Didžiojoje Britanijoje, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą žalai buvus. Žalos faktas buvo nustatytas nedalyvaujant nei ieškovui, nei krovinio siuntėjui UAB „Dorvinda“, o šie asmenys nesiėmė priemonių, kurios įprastai yra būtinos, siekiant įsitikinti žalos buvimo faktu. Taip pat nebuvo pasitelktas joks specialistas ar ekspertas. Krovinio neapžiūrėjo net draudiko atstovai. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas privalėjo pareikalauti, jog žalai nustatyti būtų pasitelktas ekspertas arba draudikas ar bent jau antstolis. Tuo tarpu atsakovas gavo ieškovo pretenziją jau po menamos žalos pašalinimo fakto, todėl neturėjo jokių galimybių nei pats įsitikinti žalos buvimo faktu, nei pasitelkti eksperto ar kito asmens tuo tikslu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad neva buvusios žalos faktą kroviniui nustatė pats jo galutinis gavėjas Didžiojoje Britanijoje, buvo būtina įsitikinti, ar toks asmuo egzistuoja apskritai, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių dokumentų. Važtaraštyje krovinio gavėju nurodomas Paxton Home Improvement Ltd. Tuo tarpu 2012-04-24 pretenzijoje šis asmuo apskritai neminimas ir nenurodomas. Taigi, teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo priimtas remiantis dokumentu, kurį sudarė asmuo, kurio faktinis egzistavimas nėra įrodytas. Byloje esančios nuotraukos nesudaro galimybių konstatuoti, kad tai yra tas krovinys, kuris buvo gabenamas pagal krovinio užsakymą, ir spręsti apie žalos dydį. Teismo išvada, esą atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių žalos buvimo faktą ir dydį, yra neteisinga, nes atsakovas buvo informuotas apie žalą tuo metu, kuomet ji jau buvo pašalinta (jei buvo apskritai), todėl negalėjo pasirūpinti ją paneigiančiais įrodymais. 2012-04-24 pretenzija, PVM sąskaita-faktūra Nr. DW000503, patikslinta pretenzija Nr. 0120426, sąskaita-faktūra Nr. 0120426, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, darbų ir medžiagų suvestinė lentelė, kuriais remiasi teismas priimdamas sprendimą, negali būti laikomi tinkamais žalos dydį bei faktą pagrindžiančiais įrodymais. Šiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie turtą, kuriam padaryta žala, nepateikiami duomenys apie tai, kokie darbai ir kokių daiktų atžvilgiu buvo atliekami siekiant žalą pašalinti, kokios medžiagos buvo perkamos ir naudojamos, nekonkretizuojamos ir nepagrindžiamos dokumentuose nurodytos išlaidos, nepateikiami duomenys, kad šios išlaidos buvo patirtos. Šie dokumentai nėra patvirtinti nei menamo krovinio gavėjo, nei jokio kito trečiojo asmens (eksperto, draudiko atstovo, nepriklausomo rangovo ir pan.), kuris leistų bent jau neabejoti šiuose dokumentuose nurodytų duomenų autentiškumu. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra nustatytas žalos buvimo faktas ir dydis. Teismui buvo pateiktas UAB „Dorvinda“ ir ieškovo Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, sudarytas 2012-11-14, t. y. lengvai panaikinamas dokumentas, kuriuo šalys esą atsiskaito atlikdamos tarpusavio reikalavimų, kurių pagrįstumą įrodantys dokumentai nebuvo teismui pateikti, įskaitymą.

10Ieškovas UAB „Logarta“ teismo prašo atsakovo UAB „Jumbo Transport“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-06 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. III, b.l. 41-49). Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad neįmanoma nustatyti, koks krovinys buvo vežamas ir kad būtent šiam kroviniui buvo padaryta žala. Ieškovo teigimu, atsakovas, atvykęs į ieškovo nurodytą vietą ir apžiūrėjęs krovinį bei įrašus važtaraštyje, jei jie buvo netinkami, apie tai turėjo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Atsakovo atstovui nekilo jokių klausimų nei dėl krovinio (rūšies, įpakavimo, žymėjimo), nei dėl įrašų važtaraštyje, todėl atsakovas nepagrįstai tik bylos nagrinėjimo teisme metu pradėjo kelti naujus reikalavimus ir argumentus dėl netinkamų įrašų važtaraštyje ir tai, jog iš užsakymo ar važtaraščio neįmanoma identifikuoti krovinio, ar būtent tas krovinys buvo apgadintas. Pagrindinis rašytinis įrodymas, patvirtinantis, jog buvo apgadintas būtent tas krovinys, dėl kurio pareikštas ieškinys, CMR važtaraštis 6F AR 1043483 (pirmasis egzempliorius, kurį užpildė ieškovas) ir GJ 0026559 (egzempliorius, kuris buvo perduotas atsakovo trečiajam asmeniui S. G. įmonė). Juose yra neginčijamas įrašas, jog krovinys apvirtęs, apgadintas, daug įbrėžimų ir pažeisti dažai. Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių, liudytojų paaiškinimai taip pat patvirtina, jog buvo apgadintas būtent tas krovinys, dėl kurio pareikštas ieškinys ir reikalaujama atlyginti patirta žalą. Tai patvirtino tiesiogiai pervežimą vykdžiusios S. G. įmonės savininkas ir vairuotojas, vežęs krovinį, taip pat krovinio siuntėjas UAB „Dorvinda“, liudytojai R. B. (tiesiogiai dalyvavęs pakraunant krovinį) ir T. K. (tiesiogiai bendravęs su krovinio gavėju dėl kroviniui padarytos žalos). Krovinio važtaraštyje 6F AR 1043483 buvo aiškiai nurodyta, jog krovinys vežamas pagal sąskaitas faktūras Nr. DW000425, DW000426, DW000427, DW000428, pažymint, jog vežamos 3 paletės langų. Į bylą pateiktos šių sąskaitų faktūrų kopijos, supakuotų krovinių sąrašas, produkcijos specifikacijos ir žalos paskaičiavimo lentelė patvirtina, jog kalbama apie tą patį krovinį, nurodytą važtaraštyje. Į bylą pateiktose fotonuotraukose matyti šis krovinys, krovinį vežusio automobilio valstybinis numeris kartu su apgadintu kroviniu, jau atvykusiu į Jungtinę Karalystę. Liudytojas R. B., dalyvavęs pakraunant krovinį Mažeikiuose, tiesiogiai krovinį iš Vilniaus į Jungtinę Karalystę pervežusios S. G. įmonės atstovas ir liudytojas R. Ž. patvirtino aplinkybę, jog tokio tipo kroviniai visada specialiai gamintojo sutvirtinami, tačiau šiuo atveju atsakovas ar jo samdyti asmenys pašalino krovinio sutvirtinimo elementus, nes to nepadarius neįmanoma krovinio iškrauti (perkrauti) iš vienos transporto priemonės į kitą. Šias aplinkybes patvirtina ir fotonuotraukos. Atsakovas, teigdamas, jog buvo apgadintas kitas krovinys, nei tas, kurį jis vežė, turėjo pareigą šią aplinkybę įrodyti, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas nesutiko, jog būtų perkrautas krovinys, nedavė tokio leidimo, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, neva, ieškovas prisiėmė riziką dėl krovinio perkrovimo. Vežimo užsakyme buvo nurodyta krovinio pakrovimo vieta: ( - ) ir krovinio iškrovimo vieta: ( - ). Atsakovas, iškrovęs krovinį ( - ), nesilaikė užsakymo sąlygų, jas pažeidė, todėl atsako už dėl netinkamo perkrovimo apgadintą krovinį. Krovinys buvo perduotas atsakovo dispozicijon ( - ), apgadintas pervežimo metu. Atsakovas teisme neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių jis turi būti atleistas nuo atsakomybės, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą, nepaisant to, ar krovinys buvo perkrautas ( - ) tinkamai ar ne. Todėl net jei teismas būtų pripažinęs, kad ieškovas žinojo apie krovinio perkrovimą ir leido tai padaryti (ieškovas su tokiu teiginiu nesutinka), šios aplinkybės nebūtų pagrindas atleisti atsakovą kaip vežėją nuo atsakomybės. Byloje pateiktas S. G. įmonė važtaraštis GJ 0026559 su jame esančiu galutinio vežėjo įrašu, jog „krovinys pakrautas nestabiliai, pritvirtinti neįmanoma“ paneigia atsakovo tvirtinimus, kad krovinys ( - ) buvo perkrautas saugiai ir tinkamai, kad važtaraštyje nėra jokių pastabų dėl krovinio pakuotės, būklės. Atsakovas pakrovė krovinį netinkamai, nereagavo į S. G. įmonės vairuotojo pastabas, veikė aplaidžiai, todėl atsako už kroviniui padarytą žalą. Ieškovo teigimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog buvo apgadintas būtent tas krovinys, dėl kurio pareikštas ieškinys ir patirta būtent tokia žala, kurios atlyginimo pareikalavo ieškovas. Atsakovo išrašytoje sąskaitoje už krovinio pervežimą JUM0005399 nurodyta krovinį vežusi transporto priemonė, kuri nurodyta ir S. G. įmonės pateiktame CMR važtaraštyje ir užfiksuota fotonuotraukose, apgadintą krovinį pristačius į Jungtinę Karalystę. Tame pačiame važtaraštyje yra įrašas apie apgadintą krovinį. Visuose ieškovo pateiktuose dokumentuose minimas tas pats krovinys, jį detalizuojant. Ieškovas taip pat pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir jos paskaičiavimą: 2012-04-24 Paxtons Home Improvements pretenziją, žalos apskaičiavimo suvestinę lentelę, Paxtons Home Improvements išrašytą sąskaitą faktūrą UAB „Dorvinda“, UAB „Dorvinda“ pretenziją ieškovui ir išrašytą sąskaitą faktūrą, UAB „Dorvinda“ pažymą apie tai, kad ji atlygino žalą krovinio gavėjui, o ieškovas atlygino žalą UAB „Dorvinda“, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, patvirtinantį, jog ieškovas ir UAB „Dorvinda“ atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Tuo tarpu atsakovas, o ne ieškovas, turėjo pateikti į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo teiginius, jog žala nepadaryta, žala padaryta ne tam kroviniui arba buvo padaryta mažesnė žala, jog žalos ieškovas neatlygino UAB „Dorvinda“ ir pan. Atsakovo teiginiai, neva Paxton House Improvement Ltd yra neegzistuojanti įmonė visiškai nepagrįsti, nes pats atsakovas pristatė šiai bendrovei krovinį, ant CMR važtaraščio yra šios bendrovės antspaudai, byloje yra šios bendrovės pretenzija, parašyta ant firminio blanko, kuriame nurodytas ir įmonės registracijos Jungtinėje Karalystėje numeris. Krovinį gavėjui Paxton House Improvement Ltd pristatė atsakovo samdyta S. G. įmonė. Vairuotojas dalyvavo iškraunant krovinį, pastabų dėl gavėjo atlikto įrašo važtaraštyje apie apgadintą krovinį neturėjo. Ieškovas nedelsiant, tik sužinojęs apie krovinio apgadinimą telefonu, o vėliau raštu apie tai pranešė atsakovui, siūlė atsakovui nuvykti į Jungtinę Karalystę, apžiūrėti krovinio apgadinimus ir įvertinti padarytą žalą, tačiau atsakovas to nepadarė. Atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nebendradarbiavo, todėl dabar nepagrįstai teigia, jog ieškovas nekvietė ekspertų žalai nustatyti, žala ir jos dydis neįrodytas. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiu, jog atsakovas pretenziją gavo tik po to, kai buvo pašalinti defektai ir neturėjo galimybės įrodyti ar paneigti žalos dydžio. Atsakovas buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę Jungtinėje Karalystėje registruotoje ir veiklą vykdančioje draudimo bendrovėje. Apie apgadintą krovinį telefonu buvo pranešta nedelsiant, kai tik ieškovas sužinojo šią aplinkybę. Apie krovinio apgadinimą atsakovas sužinojo taip pat iš karto, kadangi gavo iš S. G. įmonės CMR važtaraštį, kuriame buvo atitinkamas įrašas apie krovinio apgadinimą. Todėl tą pačią dieną, kai krovinys buvo pristatytas gavėjui (2012-04-12), atsakovas galėjo informuoti savo atstovus draudimo kompanijoje Jungtinėje Karalystėje ir šie galėjo nuvykti ir apžiūrėti krovinį, dalyvauti, nustatant žalos dydį. Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog 2012-04-16, kai ieškovas gavo pretenziją, krovinio apgadinimai jau buvo pašalinti. Krovinio gavėjo 2012-05-18 sąskaita, išrašyta UAB „Dorvinda“, patvirtina, jog krovinio apgadinimai buvo pašalinti ne 2012-04-16 ar 2012-04-24, kaip nurodo atsakovas, o ženkliai vėliau. Ieškovas taip pat nurodo, kad tam, jog nereikėtų fiziškai daryti bankinių pervedimų (UAB „Dorvinda“ mokėti už ekspedijavimo paslaugą, o po to ieškovui grąžinti dalį pinigų ir tokiu būdu atlyginti žalą), šalys susitarė įskaityti tarpusavio priešpriešinius reikalavimus ir padaryti atitinkamus įrašus savo buhalterinėje apskaitoje. Kad toks įskaitymas buvo atliktas, patvirtina ne tik išrašytos sąskaitos, bet ir šalių pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Šiuo atveju UAB „Dorvinda“ pažyma, pateikta teismui, patvirtina ne ką kitą, kaip UAB „Dorvinda“ patvirtinimą, jog ieškovas atlygino žalą dėl krovinio apgadinimo. Tai yra pakankamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis žalos atlyginimą.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

13Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012-03-28 ieškovas UAB „Logarta“ ir trečiasis asmuo UAB „Dorvinda“ sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo, kuria ieškovas įsipareigojo organizuoti trečiojo asmens krovinio pervežimą. Sutarties sudarymą patvirtinančiame krovinio užsakyme krovinys apibūdintas kaip 4.5l dm., 3,2 t, pakrovimo vieta – UAB „Dorvinda“, ( - ) Mažeikiai, Lietuva, pakrovimo laikas – 2012-04-02/03, iškrovimo vieta – ( - ), iškrovimo laikas – 2012-04-10 iki 11 val. ryto (t. I, b.l. 22). Nurodyto krovinio pervežimą nurodytomis sąlygomis ieškovo užsakymu įsipareigojo atlikti atsakovas UAB „Jumbo Transport“, tai patvirtina 2012-01-19 transporto užsakymas (t. I, b.l. 27). Ieškovo teigimu, atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – krovinys į iškrovimo vietą buvo pristatytas tik 2012-04-12 apie 12 val., be to, pervežimo metu krovinys buvo stipriai apgadintas, dėl to patirta 18.235 Lt žala (t. I, b.l. 28, 30-52, 65-66, t. II, b.l. 60-62). Atsakovas atlyginti ieškovo patirtą žalą atsisakė, motyvuodamas tuo, kad krovinį jis pervežė tinkamai, o reikalaujama žala nepagrįsta (t. I, b.l. 53-64, t. II, b.l. 63-64). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, konstatavo, kad atsakovas yra atsakingas už pervežimo metu kroviniui padarytą žalą, todėl tenkino ieškovo ieškinį (t. II, b.l. 139-144). Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (t. III, b.l. 1-16). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ieškovo ir atsakovo išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

14Vežėjo atsakomybė dėl krovinio dalies sugadinimo nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, iki jo perdavimo gavėjui momento. Šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, kad važtaraštis yra ne tik vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, bet ir įrodymas, jog krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kita taisyklė, kad jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priimant buvo tinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Tai reiškia, kad vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, t. y. nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui momento (CMR 17 straipsnio 1 dalis). Vežėjo atsakomybė už krovinį pasibaigia, kai CMR važtaraštį pasirašo gavėjas, taip patvirtindamas apie krovinio pristatymą, kuris tampa atsakingas už krovinio tolesnį likimą. Taigi, CMR konvencijoje įtvirtinta teisinė prezumpcija, patvirtinanti krovinio perėjimo vežėjo dispozicijon faktą, ir teisinė prezumpcija, patvirtinanti tinkamos būklės krovinio ir pakuotės išorės perdavimą, taip pat nustatytas atsakomybės už krovinio praradimą ar jo sugadinimą atsiradimo momentas. Tačiau šios teisinės prezumpcijos yra nuginčijamos, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę įrodyti, kad yra priešingai negu preziumuojama įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012, 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, 2014-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014, kt.).

15Jeigu vežėjas įrodinėja, kad krovinį netinkamai paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas arba gavėjas, arba trečiasis asmuo siuntėjo arba gavėjo pavedimu, jis turi įrodyti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007). Pabrėžtina, kad vien tik konstatavimas fakto, jog krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio sugadinimu, kurį turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį kaltės prezumpciją. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad jeigu vežėjas matė, jog kuri nors iš minėtų operacijų kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti krovinio ir (ar) nepadarė apie tai žymos važtaraštyje, tokiais atvejais vežėjas neturėtų būti atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004).

16Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pagal ieškovo užsakymą krovinio pervežimą vykdė ne pats atsakovas, o jo pasitelkti tretieji asmenys – UAB „Litmira“ ir S. G. įmonė (t. I, b.l. 166, t. II, b.l. 63). Byloje esantys CMR važtaraščiai Nr. 6F AR 1043483 ir GJ 0026559 patvirtina, kad krovinio siuntėjas UAB „Dorvinda“ vežėjui UAB „Litmira“ krovinį Mažeikiuose perdavė 2012-04-02, o S. G. įmonė šį krovinį Vilniuje perėmė 2012-04-04. Važtaraščiuose nėra jokių įrašų dėl krovinio ar jo pakuotės netinkamos būklės tuo metu, kai krovinys buvo perduotas nurodytiems vežėjams, taip pat jokių įrašų, kad siuntėjas krovinį pervežimui netinkamai pakrovė. Tačiau, svarbu tai, kad važtaraščiuose yra krovinio perdavimo jo gavėjui Paxton Home Improvement Ltd metu darytas įrašas „Kadangi krovinys buvo apvirtęs, krovinį iškrauti krautuvu buvo neįmanoma. Teko nuomoti sandėlį su rampa bei samdyti papildomus darbuotojus, kurie krovinį iškrautų rankomis. Krovinys sugadintas transportavimo metu, daug įbrėžimų ir pažeisti dažai. Dalį krovinio galima pataisyti, o kita dalis krovinio turi būti pagaminta iš naujo“ (t. I, b.l. 30-31, t. II, b.l. 83-87). Šiame įraše nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančios krovinio siuntėjo ir gavėjo 2012-04-24 pretenzijos ieškovui, 2012-04-26 ieškovo pretenzija atsakovui, 2012-01-08 krovinio siuntėjo atsiliepimas į ieškinį (t. I, b.l. 32-37, 53, 116-118). Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas krovinio siuntėjo UAB „Dorvinda“ darbuotojas R. B. paaiškino, kad krovinio siuntėjas pirmajam vežėjui UAB „Litmira“ krovinį Mažeikiuose perdavė trimis paletėmis, sutvirtintą, o iš byloje esančių nuotraukų (t. I, b.l. 67-90), šio liudytojo teigimu, matyti, jog krovinį pristačius krovinio gavėjui paletės buvo sukeistos vietomis, apsauga sugadinta (t. II, b.l. 65). Teismo posėdžio metu antrojo vežėjo S. G. įmonės atstovas D. G. paaiškino, kad krovinys buvo apgadintas jau jį perimant Vilniuje, šis atstovas taip pat patvirtino, kad minėtose nuotraukose matyti šio vėžėjo transporto priemonė su apgadintu kroviniu (t. II, b.l. 64). Tuo tarpu liudytojas M. B., kuris dirbo sandėlininku Vilniuje esančiame sandėlyje krovinio perdavimo S. G. įmonei metu, paaiškino, jog krovinys perduodant S. G. įmonei nebuvo pažeistas ir buvo perduotas tvarkingas (t. II, b.l. 66). Atsakovas, siekdamas pagrįsti šiuos paaiškinimus, pateikė į bylą kitą CMR važtaraščio Nr. GJ 0026559 egzempliorių, kuris patvirtina, kad krovinio perdavimo S. G. įmonei metu važtaraštyje nebuvo nurodytą pastabų dėl krovinio ar jo pakuotės būklės, taip pat dėl netinkamo pakrovimo (t. II, b.l. 78). Krovinio pažeidimų nematyti ir atsakovo pateiktuose nuotraukose, kurios darytos tuo metu, kai krovinys buvo sandėliuojamas Vilniuje iki jo perdavimo S. G. įmonei (t. II, b.l. 79-80). Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas krovinio siuntėjo UAB „Dorvinda“ darbuotojas R. B. patvirtino, kad šiose nuotraukose matyti krovinio siuntėjo krovinys (t. II, b.l. 135). Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas S. G. įmonės vairuotojas R. Ž. paaiškino, kad priimant krovinį Vilniuje jis buvo sudėtas į paletes, krovinys buvo tvarkingas, bet nestabilus, krovinį jis sutvirtino diržais, bet transportavimo metu jam buvo padarytas mechaninis poveikis (t. II, b.l. 133-134). Šiuos paaiškinimus vėliau patvirtino ir S. G. įmonės atstovas D. G. (t. II, b.l. 135).

17Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau byloje nustatytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, vadovaudamasi civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu ir šalims tenkančia įrodinėjimo pareiga, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog labiau tikėtina, kad krovinio siuntėjo UAB „Dorvinda“ perduotas pervežti krovinys buvo sugadintas būtent pervežimo metu, kuomet šį pervežimą atsakovo pavedimu atliko antrasis vežėjas S. G. įmonė, t. y. dar iki krovinio perdavimo jo gavėjui Paxton Home Improvement Ltd. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad krovinys buvo sugadintas ar turėjo kitokių trūkumų dar iki krovinio siuntėjui UAB „Dorvinda“ perduodant jį pirmajam vežėjui UAB „Litmira“ ar po pristatymo krovinio gavėjui Paxton Home Improvement Ltd. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad krovinys buvo netinkamai pakrautas pervežimui krovinio siuntėjo.

18Taigi, šiuo atveju ieškovas pagrįstai atsakovo atžvilgiu prašo taikyti griežtąją (objektyviąją) vežėjo atsakomybę dėl krovinio sugadinimo, nustatytą CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento. Be to, pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus ir klaidas visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai kiti asmenys vykdo jo įsipareigojimus. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovui buvo žinoma apie krovinio perkrovimą Vilniuje, tam ieškovas neprieštaravo ir nepateikė specialių nurodymų vežėjui S. G. įmonei, taip pat, kad krovinio perkrovimo metu jam nebuvo padaryta žala, o S. G. įmonė neįspėjo atsakovo apie tokios žalos atsiradimo tikimybę, nėra pakankami netaikyti atsakovui griežtosios (objektyviosios) vežėjo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo. Pareigingas vežėjas, šiuo atveju S. G. įmonė, už kurios veiksmus atsako būtent atsakovas, turėdamas abejonių dėl krovinio pakrovimo kokybės, turėjo atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. Kadangi to nebuvo padaryta, visa atsakomybė dėl krovinio pervežimo metu padarytos kroviniui žalos tenka būtent atsakovui. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo ir pagal CMR konvencijos 17 straipsnį atleisti atsakovą kaip vežėją nuo pareigos visiškai atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

19Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, koks krovinys jam buvo perduotas pervežti, taip pat įrodymų, kad būtent pervežti perduotas krovinys buvo sugadintas, tuo padarant 18.235 Lt žalą, grindžiami tik prielaidomis ir atsakovo samprotavimais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos, bylos dalyvių ir liudytojų nuoseklių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo užsakymu atsakovas pavedė savo pasitelktiems vežėjams UAB „Litmira“ ir S. G. įmonei pervežti krovinį – tris paletes langų, kuris krovinio gavėjui buvo pristatytas sugadintas, dėl ko buvo patirta 18.235 Lt žala, kurią sudaro išlaidos krovinio sugadinimams pašalinti. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2012-03-28 krovinio užsakymas (t. I, b.l. 22), PVM sąskaitos – faktūros (t. I, b.l. 23-26, 52), 2012-01-19 transporto užsakymas (t. I, b.l. 27), CMR važtaraštis Nr. 6F AR 1043483 (t. I, b.l. 30-31), krovinio pervežime dalyvavusių asmenų susirašinėjimas (t. I, b.l. 32-52), tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (t. I, b.l. 65-66), nuotraukos, kuriose užfiksuotas sugadintas krovinys vežėjo transporto priemonėje (t. I, b.l. 67-90), krovinio siuntėjo UAB „Dorvinda“ atstovų ir darbuotojų paaiškinimai (t. I, b.l. 116-119, t. II, b.l. 65-68), vežėjo S. G. įmonės atstovo ir darbuotojo paaiškinimai (t. II, b.l. 64-65, 133-135), ieškovo rašytiniai paaiškinimai bei kiti byloje surinkti įrodymai (t. II, b.l. 72-74, 78-121). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pateikė pakankamai įrodymų pagrįsti prašomą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, tuo tarpu atsakovas savo atsikirtimus grindė, kaip minėta, tik prielaidomis ir savo subjektyviais samprotavimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie sugadinto krovinio pristatymą jo gavėjui atsakovas buvo informuotas nedelsiant, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis kokių nors priemonių tam, kad nustatyti tiek žalos faktą, tiek ir jos dydį, nors tokią galimybę turėjo, taigi, atsakovas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo pateiktais žalos nustatymo ir pagrindimo dokumentais. Atsakovas buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę Jungtinėje Karalystėje registruotoje ir veiklą vykdančioje draudimo bendrovėje (t. I, b.l. 173-176). Todėl atsakovas galėjo informuoti savo atstovus draudimo kompanijoje Jungtinėje Karalystėje ir šie galėjo nuvykti ir apžiūrėti krovinį, dalyvauti, nustatant žalos dydį.

20Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant. Taigi, teismas turi prerogatyvą nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012, 2013-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013kt.).

21Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tame tarpe tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

23Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jis advokato padėjėjai J. U. sumokėjo 1.500 Lt (t. III, b.l. 84-85). Taigi, ieškovui iš atsakovo priteistina 1.500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

24Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-06 sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti ieškovui UAB „Logarta“, įmonės kodas ( - ), iš atsakovo UAB „Jumbo Transport“, įmonės kodas ( - ), 1.500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Logarta“ pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė... 4. Atsakovas UAB „Jumbo Transport“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 5. Trečiasis asmuo UAB „Dorvinda“ su ieškiniu sutiko. Papildomai nurodė,... 6. Trečiasis asmuo UAB „Festina“ nurodė, kad 2012-02-12 tarp UAB... 7. Tretieji asmenys UAB „Litmira“, S. G. įmonė ir Užsienio Draudimo... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Jumbo Transport“ teismo prašo panaikinti... 10. Ieškovas UAB „Logarta“ teismo prašo atsakovo UAB „Jumbo Transport“... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 13. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012-03-28 ieškovas UAB „Logarta“ ir... 14. Vežėjo atsakomybė dėl krovinio dalies sugadinimo nustatyta CMR konvencijos... 15. Jeigu vežėjas įrodinėja, kad krovinį netinkamai paruošė, perkrovė,... 16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pagal ieškovo užsakymą krovinio... 17. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau byloje nustatytas faktines... 18. Taigi, šiuo atveju ieškovas pagrįstai atsakovo atžvilgiu prašo taikyti... 19. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų,... 20. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 21. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios... 22. Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios... 23. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos... 24. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-06 sprendimą palikti nepakeistą.... 26. Priteisti ieškovui UAB „Logarta“, įmonės kodas ( - ), iš atsakovo UAB...