Byla 2-118/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria dalis ieškinio reikalavimų išskirta ir perduota nagrinėti pagal teismingumą, kitoje reikalavimų dalyje byla sustabdyta civilinėje byloje Nr. 2-2793-431/2008 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, L. V. ir U. B. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, kur tretieji asmenys LR Aplinkos ministerija ir Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarė Svetlana Bazilienė.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, L. V. ir U. B. kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 2.4-01-2659 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui P. S. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 2,50 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai“, panaikinti 2005 m. gruodžio 21 d. Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarės Svetlanos Bazilienės patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 10520 dalyje dėl 2,5000 ha žemės sklypo, ( - ) taikyti restituciją natūrą – įpareigoti L. V. ir T. B. grąžinti valstybei bendrosios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, ( - ).

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovo ieškinio atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, L. V. ir U. B. reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2659 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui P. S. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 2,50 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai“ panaikinimo išskyrė į atskirą bylą ir perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o likusią bylos dalį sustabdė, iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-09-28 sprendimo Nr. 2.4-01-2659 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui P. S. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 2,50 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai“ panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, kuris formuoja praktiką nagrinėjant šios kategorijos bylas. Kiti ieškovo formuluojami reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir restitucijos taikymo yra išvestiniai ir tiesiogiai priklausantys nuo reikalavimo dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo – kuris šio ginčo atveju yra dominuojantis – išsprendimo, todėl civilinė byla Nr. 2-2793-431/2008 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 2,50 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai“ panaikinimo išskirtina į atskirą bylą ir perduotina pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

5Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį dėl bylos išskyrimo ir sustabdymo. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:

61. Teismas netinkamai taikė CPK 136 straipsnio nuostatas, priimdamas sprendimą išskirti reikalavimus dėl administracinio akto panaikinimo į atskirą bylą, bei pažeidė CPK 26 straipsnio 2 dalies ir 36 straipsnio nuostatas. CPK 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimų išskyrimo klausimą teismas sprendžia priimdamas ieškinį. Ginčijama nutartimi teismas išskyrė reikalavimus jau išsprendęs ieškinio priėmimo klausimą, tuo pažeisdamas CPK 136 straipsnio 2 dalies nuostatas.

72. Ginčijama nutartimi teismas išsprendė ne tik ieškinio reikalavimų išskyrimo, bet ir bylos priskirtinumo klausimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir prašoma taikyti restituciją, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

83. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, restitucijos taikymo klausimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme ir šis reikalavimas neišskiriamas nuo reikalavimų dėl individualaus administracinio akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir šie reikalavimai nagrinėjami kartu. Specialioji teisėjų kolegija yra suformavusi aiškią praktiką, jog ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai, prašoma pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius nuosavybės teisių atkūrimo srityje bei prašoma taikyti restituciją, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirtajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

11Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovo pareikšto ieškinio dalies reikalavimų priskirtinumo.

12Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.), o administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Todėl bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Ši taisyklė neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

13Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu yra prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 2.4-01-2659 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui P. S. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 2,50 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai“, panaikinti 2005 m. gruodžio 21 d. Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarės Svetlanos Bazilienės patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 10520 dalyje dėl 2,5000 ha žemės sklypo, esančio ( - ), paveldėjimo, taikyti restituciją natūra – įpareigoti L. V. ir T. B. grąžinti valstybei bendrosios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį Vilniaus m. savivaldybėje, Kryžiokų kaime. Taigi ieškiniu yra ginčijamas individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas nuosavybės teisių atkūrimo srityje, atkurto turto paveldėjimas bei prašoma taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinio reikalavimų dalį dėl individualaus pobūdžio administracinio teisės akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo, remdamasis tuo, kad minėtas reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme, išskyrė į atskirą bylą ir perdavė ją nagrinėti administraciniam teismui.

14Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėta ieškinio dalis yra priskirtina administraciniam teismui, nepagrįsta. Pagal CPK 36 straipsnio antrąją dalį bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl priskirtinumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurios praktika dėl tokios kategorijos ginčų, kaip nagrinėjama byla, yra suformuota, aiški ir vieninga. Ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai ir prašoma pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius nuosavybės teisių atkūrimo srityje bei prašoma taikyti restituciją, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 str. 2 d.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kiti).

15Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl analogiško pobūdžio ginčo, kaip ir nagrinėjama byla, taip pat pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2006 Kretingos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. bei 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. Atsižvelgiant į minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad turto perleidimo sandorių nuosavybės teisių atkūrimo srityje pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo klausimai, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, šie reikalavimai neišskiriami nuo reikalavimų dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo ir visi reikalavimai nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme. Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikos.

16Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo perduoti bylos administraciniam teismui. Tais atvejais, kai bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme paaiškėja, kad ji yra teisminga kitam bendrosios kompetencijos teismui, teismas, remdamasis CPK 34 straipsnio nuostatomis, turi jam neteismingą civilinę bylą perduoti pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles kitam bendrosios kompetencijos teismui, tačiau CPK normose nenumatyta bendrosios kompetencijos teismui teisė iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą, bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Paaiškėjus, kad iškelta byla nepriskirtina bendrosios instancijos teismo kompetencijai, teismas negali pagal analogiją taikyti CPK 34 straipsnio ir šią bylą perduoti administraciniam teismui, nes pagal minėtą normą yra pašalinami teismingumo taisyklių pažeidimai, o ne priskirtinumo. Tokią teisminę praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris išaiškino, kad kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išspręsti bylos iš esmės ir neturi teisės bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui, pagal CPK nustatytą reglamentavimą jis turi teisę bylą užbaigti be teismo sprendimo. Toks bylos užbaigimas neturi užkirsti kelio suinteresuotam asmeniui, nepažeidžiant ABTĮ nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme. Remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, tokia civilinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2007, 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007, 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2007).

17Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė dalį ieškinio reikalavimų į atskirą bylą ir perdavė ją nagrinėti administraciniam teismui, naikintina Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties dalis dėl bylos sustabdymo.

18Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina, atskirasis skundas tenkintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 4. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovo... 5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m.... 6. 1. Teismas netinkamai taikė CPK 136 straipsnio nuostatas, priimdamas... 7. 2. Ginčijama nutartimi teismas išsprendė ne tik ieškinio reikalavimų... 8. 3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, restitucijos taikymo... 9. Atskirasis skundas tenkintinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 11. Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovo pareikšto ieškinio dalies... 12. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso... 13. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu yra prašoma... 14. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad... 15. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl analogiško pobūdžio ginčo, kaip ir... 16. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo... 17. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė dalį... 18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą...