Byla 2S-208-527/2015
Dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys: antstolis R. B. ir AB DNB bankas)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17200-587/2014 pagal pareiškėjų D. G. ir I. F. skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys: antstolis R. B. ir AB DNB bankas) ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Pareiškėjos pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais antstolio R. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 organizuojant ir skelbiant pirmąsias D. G. priklausančio 3-ų kambarių buto/patalpos - buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kaune, varžytynes. Pareiškėjos nurodė, kad 2014-03-19 antstolis R. B. patvarkymu Nr. S-3179 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 priėmė vykdyti išieškotojo AB DNB banko pateiktą vykdomąjį dokumentą, išduotą 2010-10-07 Kauno miesto apylinkės teismo dėl 31 699,82 Eur (ekvivalentas litais: 109 453,13 Lt, nurodant, kad 1 EUR sudaro 3,4528 Lt), 132 Lt žyminio mokesčio ir 6,27 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo 2010-10-01 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, bendras plotas 60,06 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kaune, išieškotojo AB DNB banko naudai. 2014-04-03 turto arešto aktu areštuotas D. G. priklausantis butas, esantis adresu ( - ), Kaunas. Areštuoto turto saugotoja I. F.. 2014-04-22 skolininkės civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010 pateikė prašymą Kauno apylinkės teismui dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė išdėstyti vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 esančios 109 585,13 Lt dydžio skolos išieškotojui AB DNB bankas sumokėjimą periodinėmis išmokomis 36 mėnesių laikotarpiu, mokant po 3 044 Lt per mėnesį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų sustabdymą antstolio R. B. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552. Antstolio R. B. kontoroje dar 2014-04-23 buvo pateiktas prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus, taip pat buvo pateiktas priedas prie šio prašymo – Kauno apylinkės teismui išsiųsto prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo egzempliorius. Antstoliui tapo žinoma D. G. ir I. F. šeimos situacija, į kurią, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais bei viešuoju interesu, turėjo būti atsižvelgta, tačiau tai padaryta nebuvo. Antstolis 2014-05-22 paskelbė pirmąsias varžytynes. Antstolis buvo informuotas apie tai, kad D. G. priklausantis butas, esantis ( - ), Kaune, iš kurio ketinama išieškoti skolą priverstinai parduodant iš varžytynių, yra vienintelis pareiškėjai D. G. priklausantis turtas ir vienintelė jos šeimos narių – nepilnamečio sūnaus A. G. (gim. ( - )) ir motinos I. F. gyvenamoji vieta. Pardavus iš varžytynių vienintelį D. G. turimą nekilnojamąjį turtą, nepilnametis vaikas praras vienintelį gyvenamąjį būstą, bus pažeistos jo teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat teisės į gyvenamąjį būstą. Turėdamas informaciją, kad butas, esantis ( - ), Kaune, yra vienintelė D. G. vaiko gyvenamoji vieta, antstolis privalėjo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą apie savo priimtą sprendimą skelbti varžytynes, tačiau to nepadarė. Be to, antstolis netinkamai įvykdė savo pareigą objektyviai įvertinti buto vertę, dėl ko buvo nustatyta neteisinga pradinė buto pardavimo varžytynėse kaina.

4Antstolis R. B. atsisakė tenkinti skundą ir 2014-07-14 patvarkymu skundą perdavė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdo įsiteisėjusią Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį, kuria yra imperatyviai nurodyta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą D. G. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį adresu ( - ), Kaunas, t. y. teismas jau nusprendė parduoti priverstinai butą, o antstolis tik vykdo teismo sprendimą, todėl, esant tokio pobūdžio nutarčiai, nėra svarbios tokios aplinkybės kaip skunde nurodomas vienintelis skolininkės butas, kuriame ji gyvena su šeima, įskaitant ir nepilnametį vaiką. Tik vadovaudamasis CPK 663 straipsnio 4 dalimi teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutiniojo gyvenamojo buto, tačiau tik kai išieškoma dėl skolų, nesumokėtų už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Antstolis nėra gavęs iš išieškotojo jokio sutikimo, jog skolininkė gali mokėti skolą dalimis, o be išieškotojo sutikimo skolos mokėjimas dalimis, kai yra vykdoma nutartis priverstinai parduoti įkeistą butą, neįmanomas. Antstolis neprivalėjo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybos apie savo sprendimą skelbti pirmąsias varžytynes butui, nes to nėra numatyta įstatymuose. Skolininkės dėl 2014-04-03 turto arešto akte nurodytos buto vertės neprieštaravo ir tik paskelbus varžytynes, praėjus 1,5 mėnesio, skunde nurodė, jog įvertinta per maža verte.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjų D. G. ir I. F. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų atmetė (b. 1. 64–68). Teismas laikė nepagrįstais skundo argumentus, kad antstolis prieš paskelbdamas pirmąsias varžytynes privalėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad butas, esantis ( - ), Kaune, yra vienintelė skolininkės nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, neįvertino socialiai reikšmingų skolininkės šeimos aplinkybių. Antstolis vykdo išieškojimą pagal įsiteisėjusią 2010-10-07 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartį Nr. 02201008832-L, kuria nutarta priverstinai iš varžytynių parduoti įkeistą skolininkei D. G. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), Kaune. CPK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėjusi nutartis yra privaloma visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, todėl nutartis antstoliui, kaip ir kitiems asmenims, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Apribojimai nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą numatyti CPK 663 straipsnyje, ir šis sąrašas yra baigtinis. Nei vienas atvejis, numatantis apribojimą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkės paskutinį gyvenamąjį plotą, nenustatytas. CPK 663 straipsnyje nurodyti apribojimai, kad dėl išieškojimo iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino nepilnamečiams vaikams gyventi, taikomas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Antstolis vykdo ne skolos išieškojimą už komunalines paslaugas, o išieškojimą pagal teismo hipotekos skyriaus nutartį, todėl CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.

7Nepagrįstais teismas laikė pareiškėjų argumentus, kad antstolis prieš skelbdamas varžytynes privalėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolos išdėstymo ir dėl išieškojimo veiksmų sustabdymo. Vykdomojoje byloje nebuvo pateiktas išieškotojo sutikimas, kad skolininkė gali mokėti skolą dalimis, o be išieškotojo sutikimo skolos mokėjimas dalimis tuo atveju, kai vykdoma nutartis priverstinai parduoti įkeistą butą, nėra galimas. Vien prašymo išdėstyti skolą dalimis pateikimo teismui faktas negalėjo būti pakankamu pagrindu antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus byloje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad 2014-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010 pareiškėjos D. G. prašymas išdėstyti skolos mokėjimą atmestas; dėl nutarties pateiktas atskirasis skundas.

8Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad antstolis privalėjo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą apie savo priimtą sprendimą skelbti pirmąsias varžytynes. Teisės aktuose nenumatyta imperatyvi pareiga antstoliui pranešti Vaiko teisių apsaugos skyriui apie savo sprendimą paskelbti pirmąsias varžytynes butui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, tėvai kiek įmanoma turi vykdyti šią pareigą patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininkų, turinčių vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-231-258/2013).

9Teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl netinkamo nekilnojamojo turto įkainojimo. Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėja I. F. dalyvavo sudarant turto arešto aktą, kuriame buvo išaiškinta teisė pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo per 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos, tačiau skolininkės dėl 2014-04-03 turto arešto akte nurodytos buto vertės neprieštaravo ir tik paskelbus varžytynes skunde formaliai pasisakė, jog turto kaina turi būti didesnė.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Pareiškėja D. G., atstovaujama advokato Gintaro Černiausko, atskirajame skunde (b. l. 74–77) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų D. G. ir I. F. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų tenkinti.

12Kauno apylinkės teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžiant tuo, kad antstolis prieš paskelbdamas pirmąsias varžytynes neprivalėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad butas, esantis ( - ), Kaune, yra vienintelė skolininkės nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kad nėra būtina vertinti socialiai reikšmingų skolininkės šeimos aplinkybių. Teismas laikė, kad antstolis neprivalėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolos išdėstymo. Teismas besąlygiškai vadovavosi vien išieškotojo, t. y. AB DNB banko interesais, visiškai neįvertindamas pareiškėjų atveju svarbių socialinių aplinkybių ir viešojo intereso. Pareiškėjos skundė antstolio veiksmus, kadangi antstolis, organizuodamas pirmąsias varžytynes, visiškai nepaisė jam žinomų skolininkių atveju egzistuojančių socialiai jautrių aplinkybių. D. G. nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Kaune, kurį norima parduoti varžytynėse, yra vienintelis pareiškėjai D. G. priklausantis turtas, kuriame gyvena visa pareiškėjos šeima: pati pareiškėja, jos nepilnametis sūnus A. G. (gim. ( - )) ir D. G. pensininkė motina I. F.. Tai patvirtina byloje esantys Gyventojų registro duomenys. Pareiškėja yra išsiskyrusi ir vaiką augina viena, padedama mamos I. F.. D. G. sūnui yra šešiolika metų, jis mokosi Kauno ( - ) vidurinėje mokykloje. Pareiškėjos mama, skolininkė I. F., jokio nekilnojamojo turto neturi. Sudarant kreditavimo sutartį AB DNB bankas žinojo aplinkybę, kad butas, kuris buvo įkeistas įsipareigojimo užtikrinimui, yra vienintelė D. G., nepilnamečio vaiko A. G. ir pareiškėjos motinos I. F. gyvenamoji vieta, kad jokio kito nekilnojamojo turto skolininkės neturi. Minėta situacija yra socialiai reikšminga, kadangi buto pardavimo varžytynėse klausimas tiesiogiai liečia vaiko interesus, tai taip pat yra susiję su visos šeimos gyvenamosios vietos netekimo klausimu. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad išieškotojo interesai yra aukščiau vaiko interesų. Tokia pozicija akivaizdžiai prieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, kurio 4 straipsnyje nurodyta, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Tokia teismo pozicija taip pat prieštarauja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsniui, kuriame nurodyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos įstatymų atžvilgiu aukštesnę galią turinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija aiškiai pirmenybę teikia vaiko interesams sprendžiant klausimus, tiesiogiai liečiančius vaiką. Teismas, nagrinėjęs šią bylą, negynė vaiko prioritetinių teisių, kuriems tokį statusą suteikia tarptautinė Lietuvos ratifikuota sutartis. Vienintelės vaiko gyvenamosios vietos pardavimo varžytynėse klausimas tiesiogiai liečia vaiką. Buto pardavimo iš varžytynių atveju pareiškėja D. G. neteks vienintelio jai priklausančio nekilnojamojo turto, kartu gyvenamosios vietos neteks tiek pareiškėja, tiek jos motina, tiek nepilnametis vaikas, D. G. sūnus A. G.. Tokiu būdu bus pažeistos vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat teisės į gyvenamąjį būstą. Jei netektų buto, D. G. neturi kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi kartu su šeima.

13Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė (inter alia asmens teisė ar laisvė). Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas (Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas). Teismas visiškai neanalizavo klausimo dėl viešojo intereso egzistavimo šioje situacijoje. Kauno apylinkės teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisingu, nes juo nebuvo apgintas viešasis interesas, kuris šiuo atveju pasireiškia tuo, kad sprendžiamas klausimas dėl vaiko ir visos šeimos palikimo be gyvenamojo būsto. Šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas – apsaugoti vaiką, kad jis nebūtų paliktas be gyvenamojo būsto. Vykdymo procese antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Šioje proceso stadijoje turi būti ginamas viešasis interesas, laikomasi interesų derinimo principo.

14Iki dabar nėra priimtas teismo galutinis sprendimas dėl galimybės skolininkėms D. G. ir I. F. skolą išsimokėti dalimis, todėl laikytina, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi neįsiteisėjusia 2014-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010. Pareiškėjos neneigia to, kad turi pareigą įvykdyti savo prievolę, t. y. grąžinti bankui pasiskolintą sumą. Šiai dienai pareiškėjos neturi galimybės grąžinti iš karto visą skolą išieškotojui AB DNB bankui, tačiau jos sugebėtų pasiskolintą sumą bankui grąžinti dalimis, todėl ir buvo kreiptasi į teismą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis. Pareiškėja D. G. intensyviai ieškojosi darbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. D. G. susirado darbą Olandijoje ir įsidarbino pagal darbo sutartį, sudarytą su ( - ), (( - )). Teismui teikiama D. G. sudarytos sutarties kopija olandų kalba ir jos vertimas į lietuvių kalbą. Olandijoje pareiškėja dirba gėlių ūkyje. Iš nutarties matosi, kad pareiškėjos D. G. mėnesinis darbo užmokestis siekia apytiksliai 1 440 eurų per mėnesį (per valandą pareiškėja uždirba 8,98 EUR, dirba 40 val. per savaitę), t. y. 4 972 Lt per mėnesį. Kita skolininkė, D. G. motina, I. F. gauna senatvės ir našlės pensiją bei nuo 2014 m. gegužės mėn. pradžios verčiasi individualia veikla – dirba UAB „( - )“ ( - ). I. F. kiekvieną mėnesį gauna iš viso apie 479 Lt pensijos ir iš savo individualios veiklos vidutiniškai gauna 1 000–1 500 Lt pajamų. Abi skolininkės didžiąją dalį savo pajamų galėtų skirti skolos bankui grąžinimui. Tokiu būdu pareiškėjos geranoriškai atsiskaitytų su banku, o tuo pačiu būtų išsaugotas šeimos būstas. Antstoliui buvo žinoma, kad butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Kaune, yra vienintelis skolininkių nekilnojamasis turtas, kuriame be skolininkių dar gyvena ir nepilnametis vaikas. Tai dar labiau įpareigoja antstolį elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai vykdant išieškojimą iš minėto nekilnojamo turto. Antstolis, žinodamas pareiškėjos nurodytas socialiai reikšmingas aplinkybes ir faktą, kad pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą dėl mokėjimo skolos išdėstymo, kad vis dar nėra priimtas galutinis sprendimas, skubotai, nesulaukęs galutinio sprendimo, kuriuo esama situacija gali iš esmės pakisti, paskelbė pirmąsias varžytynes. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neįvertino, ar varžytynių paskelbimas dar galutinai neišsprendus klausimo dėl galimybės skolininkėms grąžinti pasiskolintą iš banko sumą dalimis, nėra skubotas, nesąžiningas ir prieštaraujantis viešajam interesui.

15Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais bei viešuoju interesu, į aukščiau minėtas aplinkybes turėjo būti atsižvelgta prieš antstoliui paskelbiant pirmąsias varžytynes, tačiau tai padaryta nebuvo. Nors išieškotojo interesai vykdymo procese yra svarbūs, tačiau tai nereiškia, kad jie yra nekvestionuojami. Net įstatymiškai yra įtvirtinta, kad vykdymo procese turi būti atsižvelgta ir į skolininko interesus. Lietuvos Respublikos antstolio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. <...> Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti išieškotojo reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus, šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Teismas visiškai neįvertino, kad antstolis visiškai nepaisė skolininkių interesų, nesiekė išlaikyti skolininkių ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Varžytynės turi būti laikomos kraštutine priemone išieškant skolą. Tai nėra naudinga nei bankui, nei skolininkui. Svarbu atsižvelgti ir į šalių lygiateisiškumą. Išieškotojas šioje situacijoje yra bankas, t. y. finansiškai stipresnė pusė. Šiuo atveju skolos išieškojimas iš vienintelio šeimos gyvenamojo būsto yra drastiškas veiksmas, nesuderinamas su teisingumo ir sąžiningumo principais. Pardavus varžytynėse pareiškėjos butą, šeima patirs ypatingai skaudžius padarinius, nes neteks vienintelio savo būsto, o tai yra nežmoniška, nesuderinama su sąžiningumo principais.

16Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą atmesti (b. l. 92–93). Banko nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo turiniui inter alia taikomi CPK 306 straipsnio reikalavimai ir pareiškėjas privalo nurodyti bylos aplinkybes, įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo pagrindas). Pareiškėjos pateikiami argumentai neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad buvo padaryti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai. Pareiškėja atskirajame skunde dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos kaip nepagrįstus atmetė pirmosios instancijos teismas. Bankas visiškai palaiko skundžiamos teismo nutarties motyvus bei atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, jog antstolis nėra padaręs jokių pažeidimų. Antstolis vykdo išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 02201008832-L/2010 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjų. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi, tačiau antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, negali jo keisti savo iniciatyva. CPK 663 straipsnis nustato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, tačiau jie netaikomi vykdant išieškojimą pagal hipotekos teisėjo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto turto realizavimo, kadangi CPK 663 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Šiuo atveju išieškojimas vykdomas iš įkeisto turto. Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė, kuriai būdingi absoliutumo, pirmumo prieš kitus kreditorius, sekimo paskui daiktą ir kiti požymiai. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), įkaito gavėjas įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Todėl akivaizdu, kad antstolio priimtas skundžiamas patvarkymas priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš įkeisto turto taisykles.

17Aplinkybė, kad iš varžytynių parduodamame bute gyvena nepilnametis vaikas, nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, juo labiau teigti, kad vykdant išieškojimą iš įkeisto turto yra pažeidžiamas viešasis interesas. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam, šios bylos kontekste pasverti savo galimybes grąžinti paskolą, turint galvoje ir vaikų interesus. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims.

18Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiga rūpintis vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. Būtent tėvai, remiantis CK 3.155 straipsniu, turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, tame tarpe ir aprūpinant vaiką būstu. Tai numato ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, kuris nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas. Pagal kasacinio teismo praktiką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos argumentai, jog varžytynių paskelbimas yra skubotas, nesąžiningas ir prieštaraujantis viešajam interesui, yra visiškai nepagrįsti.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas atmestinas.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-03-19 antstolis R. B. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-3179 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 priėmė vykdyti išieškotojo AB DNB banko 2014-03-18 pateiktą vykdyti nutartį Nr. 02201008832-L, išduotą 2010-10-07 Kauno miesto apylinkės teismo dėl 31 699,82 Eur (ekvivalentas litais: 109 453,13 Lt, nurodant, kad 1 EUR sudaro 3,4528 Lt), 132 Lt žyminio mokesčio sumos ir 6,27 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (nuo 28 152,76 Eur), skaičiuojant nuo 2010-10-01 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, bendras plotas 60,06 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kaune (toliau – įkeistas butas), išieškotojo AB DNB banko naudai. 2014-04-03 turto arešto aktu buvo areštuotas D. G. priklausantis įkeistas butas, areštuoto turto saugotoja paskirta I. F.. 2014-04-22 skolininkės pateikė prašymą Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010 dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė išdėstyti vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 esančios 109 585,13 Lt dydžio skolos išieškotojui AB DNB bankui sumokėjimą periodinėmis išmokomis 36 mėnesių laikotarpiu, mokant po 3 044 Lt per mėnesį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552. Antstolio R. B. kontoroje 2014-04-23 buvo pateiktas prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus, taip pat buvo pateiktas Kauno apylinkės teismui išsiųsto prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo egzempliorius. Vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 02201008832-L, 2014-05-22 buvo paskelbtos pirmosios varžytynės D. G. priklausančio įkeisto buto už pradinę pardavimo kainą – 110 000 Lt.

22Pareiškėjos D. G. ir I. F. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamos pripažinti neteisėtais antstolio R. B. veiksmus organizuojant ir skelbiant pirmąsias D. G. priklausančio įkeisto buto varžytynes, kadangi antstolis buvo informuotas apie tai, kad D. G. priklausantis įkeistas butas, iš kurio ketinama išieškoti skolą priverstinai parduodant iš varžytynių, yra vienintelis pareiškėjai D. G. priklausantis turtas ir vienintelė jos šeimos narių – nepilnamečio sūnaus A. G. (gim. ( - )) ir motinos I. F. – gyvenamoji vieta, todėl, pardavus iš varžytynių įkeistą butą, nepilnametis vaikas praras vienintelį gyvenamąjį būstą, bus pažeistos jo teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat teisės į gyvenamąjį būstą; turėdamas informaciją, kad įkeistas butas yra vienintelė D. G. nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, antstolis privalėjo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą apie savo priimtą sprendimą skelbti varžytynes, tačiau to nepadarė; antstolis netinkamai įvykdė savo pareigą objektyviai įvertinti įkeistą butą.

23Antstolis R. B. atsisakė tenkinti skundą ir 2014-07-14 patvarkymu skundą perdavė Kauno apylinkės teismui (b. l. 46–47), kuris 2014-10-13 nutartimi atmetė pareiškėjų D. G. ir I. F. skundą dėl antstolio veiksmų, nenustatęs antstolio pažeidimų vykdymo proceso metu (b. l. 64–67). Teismas nurodė, kad antstolis vykdo ne skolos išieškojimą už komunalines paslaugas, o išieškojimą pagal teismo hipotekos skyriaus nutartį, todėl CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai (kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino nepilnamečiams vaikams gyventi, taikomas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas) netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Teismas nuomone, antstolis neprivalėjo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą apie savo priimtą sprendimą skelbti pirmąsias varžytynes, kadangi teisės aktuose nenumatyta imperatyvi pareiga antstoliui pranešti Vaiko teisių apsaugos skyriui apie savo sprendimą paskelbti pirmąsias varžytynes butui. Teismas sprendė, kad antstolis prieš skelbdamas varžytynes neprivalėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolos išdėstymo ir dėl išieškojimo veiksmų sustabdymo, kadangi vykdomojoje byloje nebuvo pateiktas išieškotojo sutikimas, kad skolininkė gali mokėti skolą dalimis, o be išieškotojo sutikimo skolos mokėjimas dalimis tuo atveju, kai vykdoma nutartis priverstinai parduoti įkeistą butą, nėra galimas. Vien prašymo išdėstyti skolą dalimis pateikimo teismui faktas negalėjo būti pakankamu pagrindu antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus byloje. Be to, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad 2014-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010 pareiškėjos D. G. prašymas išdėstyti skolos mokėjimą buvo atmestas.

24Atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2014-10-13 nutarties iš esmės grindžiamas dviem argumentais – teismas negynė vaiko prioritetinių teisių, todėl buvo pažeistas viešasis interesas; teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neįvertino, ar varžytynių paskelbimas dar galutinai neišsprendus klausimo dėl galimybės skolininkėms grąžinti pasiskolintą iš banko sumą dalimis nėra skubotas, nesąžiningas ir prieštaraujantis viešajam interesui.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 str.). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

26Kasaciniam teismui išaiškinus, kad pareiškėjos nurodyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, negali būti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka, su tuo susiję pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėja turi nepilnametį vaiką, šiuo atveju nėra pagrindas stabdyti varžytynes. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 str. 4 d.), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 str. 5 d.). Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Kaip minėta, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl pareiškėja, užtikrindama savo nepilnamečio sūnaus teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamuoju atveju nebuvo pažeistas viešasis interesas, todėl atskirojo skundo argumentai, jog teismas negynė vaiko prioritetinių teisių, atmestini kaip nepagrįsti.

27Apeliantė teigia, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, ar varžytynių paskelbimas dar galutinai neišsprendus klausimo dėl galimybės skolininkėms grąžinti pasiskolintą iš banko sumą dalimis nėra skubotas, nesąžiningas ir prieštaraujantis viešajam interesui.

28Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-04-22 skolininkės pateikė prašymą Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010 dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė išdėstyti vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 esančios 109 585,13 Lt dydžio skolos išieškotojui AB DNB bankui sumokėjimą periodinėmis išmokomis 36 mėnesių laikotarpiu, mokant po 3 044 Lt per mėnesį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų sustabdymą antstolio R. B. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552. Antstolio R. B. kontoroje 2014-04-28 gautas pareiškėjos D. G. atstovo advokato Gintaro Černiausko prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00552 su priedu prie šio prašymo – 2014-04-16 Kauno apylinkės teismui išsiųsto prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomosios bylos Nr. 0085/14/00552 lapai 47–54). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014-09-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. H2-18315-285/2010 pareiškėjos D. G. prašymas išdėstyti skolos mokėjimą dalimis buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2014-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2441-413/2014, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-09-08 nutarties, atskirąjį skundą atmetė. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog situacija nepakito – pareiškėjos D. G. prašymas išdėstyti skolos mokėjimą dalimis teismo nebuvo patenkintas, todėl atskirojo skundo argumentai šiuo atveju dėl skuboto, nesąžiningo ir prieštaraujančio viešajam interesui antstolio elgesio laikytini teisiškai nereikšmingais. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien prašymo išdėstyti skolą dalimis pateikimo teismui faktas negalėjo būti pakankamu pagrindu antstoliui stabdyti vykdymo veiksmus byloje. Vykdomojoje byloje nebuvo pateiktas išieškotojo sutikimas, kad skolininkė gali mokėti skolą dalimis, o be išieškotojo sutikimo skolos mokėjimas dalimis tuo atveju, kai vykdoma nutartis priverstinai parduoti įkeistą butą, nėra galimas.

29Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

30Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31atskirąjį skundą atmesti.

32Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Pareiškėjos pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė... 4. Antstolis R. B. atsisakė tenkinti skundą ir 2014-07-14 patvarkymu skundą... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjų D. G. ir... 7. Nepagrįstais teismas laikė pareiškėjų argumentus, kad antstolis prieš... 8. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad antstolis privalėjo informuoti... 9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl netinkamo... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Pareiškėja D. G., atstovaujama advokato Gintaro Černiausko, atskirajame... 12. Kauno apylinkės teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų... 13. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo... 14. Iki dabar nėra priimtas teismo galutinis sprendimas dėl galimybės... 15. Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais bei viešuoju... 16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo... 17. Aplinkybė, kad iš varžytynių parduodamame bute gyvena nepilnametis vaikas,... 18. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Atskirasis skundas atmestinas.... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-03-19 antstolis R. B. patvarkymu priimti... 22. Pareiškėjos D. G. ir I. F. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų,... 23. Antstolis R. B. atsisakė tenkinti skundą ir 2014-07-14 patvarkymu skundą... 24. Atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2014-10-13 nutarties iš esmės... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo... 26. Kasaciniam teismui išaiškinus, kad pareiškėjos nurodyta Vaiko teisių... 27. Apeliantė teigia, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos... 28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-04-22 skolininkės pateikė prašymą... 29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta,... 30. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 31. atskirąjį skundą atmesti.... 32. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą....