Byla 2S-1190-603/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutarties

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutarties,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėjas S. D. 2017-10-25 skundu dėl antstolio veiksmų prašė: 1) panaikinti antstolio patvarkymą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkų gyvenamąjį būstą ( - ); 2) kol nebus išnagrinėtas skundas – sustabdyti vykdymo veiksmus savo patvarkymu; 3) jei antstolis skundo netenkins – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą, kol bus išnagrinėtas ir įsiteisės skundas dėl antstolio D. T. veiksmų. Nurodo, jog 2017-10-12 registruota siunta gavo antstolio D. T. patvarkymą Nr. 50241201710051341/17-2, iš kurio pirmą kartą sužinojo, kad pradėtas vykdymas vykdomosiose bylose Nr. 0241/17/01341, 0241/17/01344, 0241/17/01342, 0241/17/01343, 0241/17/01345, 0241/17/01346. 2017-10-12 sužinojo, kad areštuotas žemės sklypas, ( - ), bei namas, ( - ). Antstolis pažeidė CPK 664 straipsnio nuostatas, nustatančias eiliškumą priverstinio vykdymo procese. CPK 664 straipsnyje nustatyta, kad iš gyvenamojo būsto, kuriame gyvena skolininkas, išieškoma penkta eile. Skolininkai S. ir E. D. nuolatos gyvena (kartu su kitais šeimos nariais) nuo 2015 m. spalio mėn. gyvenamajame būste adresu ( - ), ir antstoliui tai buvo žinoma. Antstolis privalėjo, vadovaujantis CPK 664 straipsnio nustatytu eiliškumu, nukreipti priverstinį išieškojimą į kitą turtą (žemės sklypą, parduotuvę ( - ), kitus butus, kuriuose negyvena skolininkai ir t. t.).
  2. Antstolis D. T. 2017-11-08 patvarkymu Nr. 241 2017-11-08-1341/2017 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą; persiuntė skundą kartu su patvarkymu nagrinėti teismui. Teismui išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų ir atsisakius jį tenkinti, atsižvelgiant į skolininkų sąmoningus ir sistemingus veiksmus atidėti sprendimo įvykdymą, prašė teismo skolininkui S. D. skirti 3 000 Eur baudą, o 50 procentų baudos lygiomis dalimis, t. y. po 500 Eur priteisti išieškotojų naudai. Nurodė, kad antstolis D. T. vykdo Kauno apygardos teismo 2017-07-25 išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2-893-480/2017 dėl solidarios skolos išieškojimo iš skolininkų S. D. ir E. D. 3 eilės išieškotojų V. K. K., G. M. ir A. J. naudai. 2017-11-02 antstolio D. T. kontoroje gautas S. D. skundas. Tai trečias skolininko skundas, kuris pateikiamas antstoliui, nors po pirmojo skundo gavimo procesiniai veiksmai vykdomosiose bylose nebuvo atlikti, o su patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą vykdomosios bylos perduotos teismui. Skunde skolininkas teigia, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2015 m. buvo adresu ( - ). Pateikdamas šią informaciją, pareiškėjas klaidina teismą, nes pirmuose dviejuose skunduose gyvenamosios vietos adresą skolininkas nurodo ( - ), procesinius dokumentus prašo siųsti būtent šiuo adresu. Patikrinus Gyventojų registro duomenis, nustatyta, kad skolininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresai buvo keičiami. S. D. deklaruotos gyvenamosios vietos adresai Gyventojų registro duomenimis kito: nuo 2005-08-31 iki 2017-02-22 deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo nurodomas ( - ); nuo 2017-02-22 iki 2017-10-31 deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo nurodomas ( - ); paskutinis deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ( - ), pateikiamas tik nuo 2017-10-31. E. D. deklaruotos gyvenamosios vietos adresai Gyventojų registro duomenimis kito: nuo 2005-08-31 iki 2017-10-31 deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo nurodomas ( - ); paskutinis deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ( - ), pateikiamas tik nuo 2017-10-31. Vykstant teisminiam ginčui tarp šalių, antstolis vykdė 2015-07-22 Kauno apygardos teismo išduotą nutartį Nr. e2-2197-480/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas buvo nusprendęs areštuoti skolininkų turtą siekiant užtikrinti ieškovų reikalavimus. Vykdant minėtą nutartį, 2016-05-11 elektroninio ryšio priemonėmis buvo gautas paties skolininko S. D. prašymas, kuriame skolininkas prašo panaikinti areštą jam priklausančiam turtui parduotuvei, esančiai ( - ), bei palikti areštuotą jam priklausantį turtą – butą, esantį ( - ), ir namą, esantį ( - ), tai yra tą patį nekilnojamąjį turtą, kurį skolininkas skunde vadina savo nuolatine gyvenamąja vieta nuo 2015 m. spalio mėn. Papildomai skolininko nesąžiningą elgesį vykdymo procese bei vengimą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą įrodo juridiniai faktai apie sudarytas nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis. Antstolis, siekdamas taikyti tinkamą arešto masto dydį vykdymo procese bei užtikrinti išieškotojų interesus ir tuo pačiu nepažeisti skolininkų interesų, panaikino areštus kitam skolininko bei jo sutuoktinės santuokoje įgytam nekilnojamajam turtui. Patvarkymu atsisakyti tenkinti antrąjį skolininkų skundą buvo išaiškinta, kad, panaikinus areštą kitam skolininkų turtui, sudaroma galimybė skolininkams operatyviai ieškoti pirkėjo šiam turtui ir pardavus šį turtą maksimaliai sumažinti įsiskolinimo dydį. Skolininkai, siekdami tinkamai vykdyti teismo sprendimą bei negalėdami greitai rasti pirkėjo turimam turtui, galėjo inicijuoti derybas su išieškotojais dėl skolos padengimo turimu turtu, tačiau nustatytos aplinkybės liudija, kad skolininkai tokiu būdu nesistengė įvykdyti teismo patvirtintos prievolės, o tik sąmoningai teikdami skundus vilkina teismo sprendimo įvykdymą ir sistemingai siekia atidėti sprendimo įvykdymą, 2017-10-26 sudarė dovanojimo sutartis, kuriomis neatlygintinai perleido nuosavybės teise priklausiusį turtą vaikams. 2017-10-26 dovanojimo sutartimis Nr. 10430, Nr. 10434 skolininkai neatlygintinai perleido nuosavybės teises į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį ( - ), apdovanotajam D. D.; 12/100 dalių pastato, ( - ), apdovanotajam D. D.; žemės sklypą, esantį ( - ), apdovanotajam N. D.; pastatą, ( - ), ir kiemo statinius – priklausinius, ( - ), apdovanotajam N. D.; butą su priklausiniu, esančius ( - ), apdovanotajam N. D.; pastatą, ( - ), ir kiemo statinius, ( - ), apdovanotajam N. D.; 73427/367032 dalis žemės sklypo, esančio adresu ( - ), apdovanotajam D. D. Šie veiksmai bei skundo pateikimas su argumentais, kad išieškojimas nukreipiamas į paskutinį gyvenamąjį būstą, parodo solidarių skolininkų tendencingą veikimą ir siekį bet kokiais veiksmais atidėti sprendimo įvykdymą neribotam laikui. Pareiškėjo pateikti argumentai neatitinka vykdomosios bylos medžiagos. Skundas bei atlikti veiksmai neatlygintinai perleidžiant turtą tai pavyzdys, kad skolininkas piktnaudžiauja teisės aktų suteikiamomis procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti išieškojimo procesą, siekia maksimaliai atidėti realų sprendimo įvykdymą, nes skolininkas apie vykdomosios bylos eigą buvo, yra ir bus informuojamas. Trečias skundas teikiamas net nesusipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga nuo pat vykdomųjų bylų pradžios, nors skolininkas teikė antstoliui prašymą susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga, o antstolis atsakydamas į šį prašymą nurodė, kad visuomet galima susipažinti su medžiaga ir siūlė atvykti į antstolio kontorą iš anksto suderinus laiką su antstoliu. Tokiais veiksmais ir nepagrįstais argumentais skolininkas teikia klaidinančius argumentus, nenurodo tikslios informacijos apie atliktus veiksmus, nutyli apie sudarytas dovanojimo sutartis ir tokiais veiksmais bando suklaidinti teismą. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad eilinį kartą teikiamas nepagrįstas skundas, kad skundai teikiami nesusipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga, nors skolininkui pagal teiktą prašymą buvo siūloma atvykti į antstolio kontorą ir susipažinti su visa informacija, kad teikiami objektyviais įrodymais nepagrįsti nušalinimai antstoliui ir antstolio paskirtam vertintojui, kad skolininkas teikdamas skundą nepateikia informacijos apie įvykusius dovanojimo sandorius ir tokiu būdu klaidina teismą, tikslinga taikyti teisines pasekmes už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Skolininkas piktnaudžiauja įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, o antstolis nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti skolininko skundo dėl antstolio veiksmų.
  3. Suinteresuoti asmenys A. J., V. K. K. ir G. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo S. D. 2017-10-25 skundą dėl antstolio veiksmų; patenkinti 2017-11-08 patvarkyme Nr. 241 2017-11-08-1341/2017 antstolio D. T. išdėstytą prašymą skirti pareiškėjui S. D. 3 000 EUR baudą, 50 procentų baudos lygiomis dalimis, t. y. po 500 EUR priteisiant išieškotojams A. J., V. K. K. ir G. M.; priteisti iš S. D. A. J. naudai 50 EUR išlaidas už advokato padėjėjos pagalbą, V. K. K. naudai 50 EUR išlaidas už advokato padėjėjos pagalbą bei G. M. naudai 100 EUR dydžio išlaidas už advokato padėjėjos pagalbą. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-45325-294/2017 yra atmetęs 2017-10-12 pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo inter alia pareiškėjas teismo prašė „pakeisti namo ir žemės sklypo, esančių adresu ( - ), areštą į buto, esančio ( - ), ir parduotuvės su žemės sklypu, esančių ( - ), areštą“. Pareiškėjas, nepateikdamas įrodymų, teigė, kad namo su žeme areštas neva yra perteklinis bei kad pareiškėjo nurodytas areštuotinas turtas „idealiai atitinka priteistos skolos dydį“. Netrukus po 2017-10-12 skundo dėl antstolio veiksmų pareiškimo pareiškėjas atliko šiuos veiksmus: 1) 2017-10-25 pareiškėjas pateikė šioje byloje nagrinėjamą skundą prašydamas panaikinti „sprendimą (patvarkymą) dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkų gyvenamąjį būstą ( - )“; 2) 2017-10-26 pareiškėjas ir jo sutuoktinė E. D. dovanojimo sutartimis Nr. 10430, 10434 neatlygintinai vaikams perleido: nekilnojamąjį turtą, į kurį, vadovaujantis 2017-10-25 skundu, antstolis neva privalėjo pirmiausia nukreipti išieškojimą; nekilnojamąjį turtą, kurį 2017-10-12 skundu pareiškėjas prašė areštuoti vietoje namo su žeme. 2017-10-25 skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolis neva privalėjo nukreipti išieškojimą į jam ir sutuoktinei priklausančius „žemės sklypus, parduotuvę ( - ), kitus butus“, jau žinodamas, kad kitą dieną nurodytas turtas bus neatlygintinai perleistas vaikams. Šiame dokumente pareiškėjas nurodė ir tikrovės neatitinkančią, įrodymais nepagrįstą aplinkybę, kad nuo 2015 m. spalio mėn. pareiškėjas ir jo sutuoktinė neva nuolat gyvena name. Kaip pažymėta 2017-11-08 antstolio patvarkyme, jeigu namas iš tikrųjų būtų pareiškėjo ir sutuoktinės gyvenamasis būstas nuo 2015 m. spalio mėn., tai 2016-05-06 pareiškėjas būtų antstolio prašęs panaikinti būtent namo, o ne kito turto areštą. Tik po 2017-10-25 skundo pateikimo ir 2017-10-26 dovanojimo sutarčių Nr. 10430, 10434 sudarymo pareiškėjas ir jo sutuoktinė pakeitė deklaruotos gyvenamosios vietos adresą: nuo 2017-02-22 iki 2017-10-31 deklaruotą gyvenamąją vietą, esančią ( - ), pareiškėjas nuo 2017-10-31 pakeitė į gyvenamąją vietą, esančią ( - ) (t. y. pareiškėjas deklaravo, kad neva gyvena name, į kurį antstolis jau yra pradėjęs išieškojimo veiksmus; nuo 2005-08-31 iki 2017-10-31 deklaruotą gyvenamąją vietą, esančią ( - ), pareiškėjo sutuoktinė nuo 2017-10-31 pakeitė į gyvenamąją vietą, esančią ( - ) (t. y. sutuoktinė deklaravo, kad neva gyvena name, į kurį antstolis jau yra pradėjęs išieškojimo veiksmus). 2017-10-25 skundu pareiškėjas nesąžiningai pareiškė įrodymais nepatvirtintą reikalavimą. Pareiškėjas tendencingai siekia įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą padaryti neįmanomu arba atidėti jo įvykdymą neribotam laikui. Išieškotojai teismo prašo patenkinti 2017-11-08 antstolio patvarkyme nurodytą prašymą, atmetus pareiškėjo 2017-10-25 skundą, skirti pareiškėjui 3 000 EUR baudą, 50 procentus šios baudos paskiriant išieškotojams (t. y. kiekvienam po 500 EUR). Išieškotojai nesutinka su 2017-10-25 skundo reikalavimu panaikinti antstolio sprendimą (patvarkymą) dėl išieškojimo nukreipimo į namą, kadangi kartu su 2017-10-25 skundu nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, kad nuo 2015 m. spalio mėn. pareiškėjas, jo sutuoktinė nuolatos gyvena (kartu su kitais šeimos nariais) name, į kurį yra nukreiptas išieškojimas. Tik nuo 2017-10-31, t. y. praėjus 5 dienoms po antstolio veiksmų apskundimo, pareiškėjas ir jo sutuoktinė deklaravo, neva gyvena name. Tuo labiau, kad jau kitą dieną po 2017-10-25 skundo pateikimo pareiškėjas ir jo sutuoktinė neatlygintinai perleido vaikams nekilnojamąjį turtą, į kurį, pareiškėjo teigimu, antstolis neva privalėjo pirmiausia nukreipti išieškojimą. CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma skola viršija 2 030 EUR. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės išieškotojų naudai buvo priteistas 68 096,63 EUR dydžio žalos atlyginimas. Pareiškėjui net ir įrodžius, kad namas yra neva gyvenamasis būstas, ši aplinkybė per se nereikštų antstolio neteisėtų veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-45325-294/2017 atmetė 2017-10-12 pareiškėjo reikalavimą pakeisti namo su žeme areštą į buto, esančio ( - ), ir parduotuvės su žemės sklypu, esančių ( - ), areštą. Teismas pažymėjo, kad areštuotas namas su žeme „turėtų padengti visas išieškotinas sumas bei antstolio vykdymo išlaidas, todėl toks turto areštas, teismo nuomone, laikytinas teisingu bei teisėtu. Kaip jau anksčiau teismas nurodė skolininkams, antstolis jiems neužkerta kelio patiems atsiskaityti su išieškotojais, realizuojant kitą neareštuotą turtą, taip išsaugant namą su žemės sklypu nuosavybėje“. Antstolis priėmė sprendimą dėl išieškojimo nukreipimo į namą nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų. Panaikinus šį teisėtai antstolio priimtą sprendimą, įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas faktiškai bus atidėtas neribotam laikui.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-05 nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 str.).
  3. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis D. T. vykdė Kauno apygardos teismo 2015-07-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2197-480/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams E. D. ir S. D. (pareiškėjui šioje byloje) siekiant užtikrinti ieškovų G. M., A. J. bei V. K. K. reikalavimus (v. b. Nr. 0241/15/01296 4-6, 51 l.).
  4. Nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2016-11-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-893-480/ 2016 patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų E. D. ir S. D. ieškovams: A. J. 10 144,24 Eur, V. K. K. 10 158,42 Eur ir G. M. 20 316,84 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistas sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą patikslinto ieškinio dalį atsakovams E. D. ir S. D. bei atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atmetė; priteisė ieškovei G. M. bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų; priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai iš ieškovų bei atsakovų; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Rimkirta“ bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno ieškovo (CPK 179 str. 3 d.).
  5. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-498-381/2017 pakeitė Kauno apygardos teismo 2016-11-22 sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų ieškovams bei valstybei priteisimo – priteisė solidariai iš atsakovų E. D. ir S. D. ieškovams: A. J. 17 006,32 Eur, V. K. K. 17 030,10 Eur, G. M. 34 060,21 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei G. M. iš atsakovų E. D. ir S. D. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 28,50 Eur (viso 57 Eur) žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovų E. D. ir S. D. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 825 Eur (viso 1 650 Eur) žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš atsakovų E. D. ir S. D. lygiomis dalimis iš kiekvieno G. M. po 50 Eur (viso 100 Eur), A. J. – po 25 Eur (viso 50 Eur) ir V. K. K. – po 25 Eur (viso 50 Eur) atstovavimo išlaidų; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (v. b. Nr. 0241/15/01296 112-121 l.).
  6. Kauno apygardos teismas 2017-07-25 išdavė vykdomuosius raštus dėl turtinės žalos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš S. D. bei E. D. išieškotojų A. J., V. K. K. bei G. M. naudai (CPK 179 str. 3 d.).
  7. Antstolis vykdo Kauno apygardos teismo 2017-07-25 vykdomuosius raštus Nr. e2-893-480/2017 dėl solidaraus turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų iš E. D. ir S. D. bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš E. D. ir S. D. išieškotojo V. K. K. naudai (v. b. Nr. 0241/17/01341 2, 16 l.; v. b. Nr. 0241/17/01344 2, 6 l.); Kauno apygardos teismo 2017-07-25 vykdomuosius raštus Nr. e2-893-480/2017 dėl solidaraus turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų iš E. D. ir S. D. bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš E. D. ir S. D. išieškotojos G. M. naudai (v. b. Nr. 0241/17/01342 2, 6 l.; v. b. Nr. 0241/17/0143 2, 14 l.); Kauno apygardos teismo 2017-07-25 vykdomuosius raštus Nr. e2-893-480/2017 dėl solidaraus turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų iš E. D. ir S. D. bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš E. D. ir S. D. išieškotojos A. J. naudai (v. b. Nr. 0241/17/01345 2, 6 l.; v. b. Nr. 0241/17/01346 2, 6 l.).
  8. Vykdomosiose bylose Nr. 0241/17/01341, 0241/17/01342 bei 0241/17/01345 2017-09-13 antstolio padėjėja priėmė turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuotas pareiškėjo turtas, įskaitant žemės sklypą bei pastatą-gyvenamąjį namą, esančius ( - ) (v. b. Nr. 0241/17/01341 53-54 b. l.).
  9. Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkų gyvenamąjį namą. Pareiškėjas (skolininkas) S. D. 2017-11-02 pateikė antstoliui 2017-10-25 skundą, kuriuo prašo sprendimą (patvarkymą) dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkų gyvenamąjį būstą, esantį ( - ), panaikinti (2 b. l.). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skundo dalykas (reikalavimai) ir pagrindas (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai), taigi šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas siejamas 2017-09-13 turto arešto aktu (v. b. Nr. 0241/17/01341 53-54 l.). Pareiškėjo teigimu, antstolis, vadovaujantis, CPK 664 straipsnio nustatytu eiliškumu, privalėjo nukreipti išieškojimą į kitą turtą (žemės sklypus, parduotuvę Želvoje, kitus butus, kuriuose negyvena skolininkai ir t. t.) (2 b. l.).
  10. Pažymėjo, jog priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja CPK 624 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. CPK 662 straipsnio l dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. CPK 662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (Vilniaus apygardos teismo 2015-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2370-798/2015).
  11. Išieškotojai iki priverstinio vykdymo pradžios antstoliui nenurodė, iš kokio skolininkų turto ar pajamų išieškoti skolą, todėl antstolis, vadovaujantis CPK 662 straipsnio 3 dalimi, turėjo įstatymo pagrindą pats pasirinkti, iš kokio turto vykdyti išieškojimą. Išieškojimą iš fizinio asmens reglamentuoja CPK 664 straipsnis, kuriame aiškiai nustatyta išieškojimo iš fizinių asmenų tvarka bei šaltiniai, t. y.: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (Vilniaus apygardos teismo 2015-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2370-798/2015).
  12. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas (skolininkas) iki 2017-09-13 turto arešto akto surašymo būtų pateikęs antstoliui duomenis apie turimą turtą, į kurį antstolis galėtų nukreipti išieškojimą pirmesne eile pagal CPK 664 straipsnio nuostatas (CPK 178 str.). Pareiškėjas teigia, kad areštuotame gyvenamajame name, esančiame ( - ), nuo 2015 m. spalio mėn. nuolat gyvena kartu su kitais šeimos nariais. Šeimos turto samprata atskleista CK 3.84 straipsnyje. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį, šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, priklausanti vienam ar abiem sutuoktiniams. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Ja reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010; 2008-09-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; kt.). Tačiau šeimos turto teisiniu statusu galima naudotis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jei nekilnojamasis daiktas įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 str. 4 d.). Tai pažymima ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010; 2008-09-15 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-416/2008; 2006-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2006).
  13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nuosavybės teisė į skunde nurodytą gyvenamąjį namą, esantį ( - ), įregistruota 2016-04-27, įregistravimo pagrindas – 2015-11-04 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad minėtas gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas kaip šeimos turtas (CPK 179 str. 3 d.).
  14. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors pareiškėjas 2017-10-25 skunde ir nurodo, kad minėtame name gyvena su kitais šeimos nariais nuo 2015 m. spalio mėn., tačiau kituose antstoliui teiktuose dokumentuose (2017-07-20 prašyme, 2017-10-09 prašyme, 2017-10-12 skunde dėl antstolio veiksmų, 2017-10-12 nušalinimuose antstoliui bei UAB Marleksa), pats pareiškėjas nurodo kitą gyvenamosios vietos adresą (adresą korespondencijai) – ( - ).
  15. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 663 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas šias teisės normas, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007), kad CPK 634 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Ši antstolio pareiga vykdytina rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Taigi, šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto. Nagrinėjamu atveju išieškojimas pareiškėjo atžvilgiu vykdomas dėl turtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškotojų naudai. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį, išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Pareiškėjo skola (turtinės žalos atlyginimas), neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo šia norma remtis.
  16. Be to, CPK 663 straipsnio 3 dalis nustato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 EUR. Šios normos tikslas – apsaugoti skolininką nuo gyvenamojo būsto netekimo, kai išieškoma skola yra santykinai nedidelė, todėl, tikėtina, išieškojimas gali būti sėkmingas ir nerealizuojant skolininko gyvenamojo būsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015). Šiuo atveju iš vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, jog antstolio vykdomas išieškojimas pagal Kauno apygardos teismo 2017-07-25 išduotus vykdomuosius raštus viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą sumą.
  17. Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/17/01341 duomenų matyti, kad skolininkas (pareiškėjas), teikdamas 2017-07-20 prašymą antstoliui dėl arešto pakeitimo bei 2017-10-12 skundą dėl antstolio veiksmų, nurodė, jog prašo taikyti areštą butui, esančiam ( - ), bei parduotuvei-pastatui, esančiai ( - ), kadangi šių objektų reali rinkos vertė žymiai viršija priteistos žalos dydį.
  18. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjo minimas butas, esantis ( - ), 2017-10-26 Dovanojimo sutartimi Nr. 10430 perleistas D. D.; pastatas-parduotuvė bei du pastatai-sandėliai, esantys ( - ), 2017-10-26 Dovanojimo sutartimi Nr. 10434 perleistas N. D.; žemės sklypas, esantis ( - ), 2017-10-26 Dovanojimo sutartimi Nr. 10434 perleistas N. D. (CPK 179 str. 3 d). Taigi šiuo atveju išieškojimas net negalėtų būti nukreipiamas į skolininko (pareiškėjo) skunduose bei prašymuose antstoliui minėtą butą bei pastatą-parduotuvę, kadangi šis nekilnojamasis turtas nebėra skolininko (pareiškėjo) nuosavybė (CK 4.37 str., CPK 664 str.). Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas bei E. D. po 2017-10-25 skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo dovanojimo sutartimis yra perleidę ir kitą jų nuosavybėje buvusį nekilnojamąjį turtą (CPK 179 str. 3 d.).
  19. Pažymėtina, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam (Kauno apygardos nutartis 2015-01-13 civilinėje byloje Nr. 2S-208-527/2015).
  20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad panaikinti išieškojimą iš skolininkų gyvenamojo namo, esančio ( - ), nėra pagrindo, todėl pareiškėjo S. D. skundas dėl antstolio D. T. veiksmų netenkintinas.
  21. Dėl baudos pareiškėjui (skolininkui) skyrimo. Antstolis D. T. patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017-10-25 skundą, prašė skirti pareiškėjui 3 000 Eur baudą, 50 procentų baudos lygiomis dalimis, t. y. po 500 EUR priteisiant išieškotojų naudai. Antstolis nurodo, kad eilinį kartą teikiamas nepagrįstas skundas, kad skundai teikiami nesusipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga, nors skolininkui pagal teiktą prašymą buvo siūloma atvykti į antstolio kontorą ir susipažinti su visa informacija, kad teikiami objektyviais įrodymais nepagrįsti nušalinimai antstoliui ir antstolio paskirtam vertintojui, kad skolininkas teikdamas skundą nepateikia informacijos apie įvykusius dovanojimo sandorius ir tokiu būdu klaidina teismą, tikslinga taikyti teisines pasekmes už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (4 b. l.).
  22. Suinteresuoti asmenys atsiliepime į skundą taip pat prašė tenkinti antstolio prašymą ir skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad pareiškėjas tendencingai siekia įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą padaryti neįmanomu arba atidėti jo įvykdymą neribotam laikui, šiam neteisėtam tikslui pasitelkdamas antstolio veiksmų ir (ar) neveikimo apskundimo institutą (48, 53 b. l.).
  23. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5 000 EUR baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Iš šių normų turinio darytina išvada, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
  24. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas nagrinėja tik skolininko S. D. skundą, kuriuo prašoma panaikinti sprendimą (patvarkymą) dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkų gyvenamąjį būstą ( - ), kiti minėti S. D. atlikti veiksmai (elgesys) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu atmetamas, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo procesiniai veiksmai, kurie siejami su aptariamo skundo pateikimu, nesuteikia pagrindo skirti jam baudą (CPK 95 str. 2 d.).

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Apeliantas S. D. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutartį ir priimti naują – antstolio D. T. patvarkymą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkų gyvenamąjį būstą ( - ), panaikinti. Jei teismas nutartų kitaip, prašo bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui perduoti nagrinėti iš naujo, paskiriant bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka (siekiant išsamiai ir visapusiškai teisingai išnagrinėti ,,gyvybiškai“ svarbią skolininkams bylą).
  2. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu CPK 664 str. pagrindu nurodydamas, kad antstolis D. T. nepaisė įstatymų nustatyto išieškojimo eiliškumo ir nukreipė priverstinį išieškojimą į skolininkų gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena skolininkai nuo 2015 metų, nors privalėjo pirmiau išieškojimą nukreipti į kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ką ne kartą prašė skolininkai.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkų gyvenamąjį namą, taikė ne skunde nurodytas CPK 664 str. normas, bet nesuprantamai nukrypo nuo skundo pagrindo ir išsiplėtęs, akivaizdžiai peržengęs skundo nagrinėjimo ribas, nukrypęs nuo skundo esmės ir prasmės, dėstė apie šeimos turto sampratą, kuri atskleista CK 3.84 straipsnyje, apie turto įregistravimo teisinę statusą (CPK 79 str. 3 d.), mini pareiškėjo anksčiau teiktus prašymus su neva kitu gyvenamuoju adresu nurodytu tuose prašymuose, nurodo CPK 663 str. 4 d. nuostatas skirtas apsaugoti nepilnamečius vaikus, neįgalius asmenis, nurodo CPK 663 str. 3 d. dėl sumos, viršijančios 2030 Eur, nurodo dovanojimo sutartis, kurios sekė po pusantro mėnesio nuo paties teismo konstatavimo, kad skundas siejamas su 2017-09-13 turto arešto aktu (v. b. Nr. 0241/17/0134153-541.), pažymi CK 1.5 straipsnį.
  4. Teismas, nagrinėdamas nesuprantamai išsiplėtė ir bylą nagrinėjo visai ne tuo teisiniu pagrindu, dėl ko buvo paduotas skundas.
  5. Įstatymų leidėjas CPK 664 str. aiškiai Nustatė pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu žolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
  6. Šio straipsnio 5 p. yra aiškiai apibrėžtas, aktualu yra tai, kad būstas turi priklausyti skolininkui ir skolininkas turi jame gyventi.
  7. Būtent šiuo pagrindu ir buvo paduotas S. D. skundas. CPK 664 str. prasme, teisiškai nėra svarbu koks tai turtas - šeimos ar ne, nesvarbu teisinis įregistravimo statusas (pabaigiant statybas ir surašant statybų užbaigimo aktą ar kaip kitaip), nesvarbus asmens registracijos adresas (nes registracijos adresas, adresas korespondencijai ir faktinis gyvenamasis adresas gali nesutapti), išieškojimo eiliškumui nesvarbu CPK 663 straipsnio nuostatos ir tai, kas, kam ir ką dovanojo, neaktualus ir CK 1.5 straipsnis.
  8. Dėl skundo dėl antstolio veiksmų patenkinimo ar nepatenkinimo sprendžia antstolis, o suinteresuoti asmenys neturi pareigos teikti atsiliepimus į tokius skundus. Taigi pateikdami atsiliepimą į pareiškėjo S. D. skundą suinteresuoti asmenys veikė sava valia ir finansinę naštą prisiėmė savo noru, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidas prieštarauja CPK 443 str. 6 d. nuostatoms, pažeidžia S. D. teisę naudotis CPK suteikta teise skųsti antstolio veiksmus, nes dėl to jam kyla finansinių problemų. Teismas niekaip nemotyvavo, kodėl taikė išimtį ir priteisė iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, tuo priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.
  9. Antstolis D. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsižvelgiant į aplinkybę, kad vykdomieji dokumentai dėl skolos išieškojimo vykdomi nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., jog teiktuose skunduose iki lapkričio mėnesio pareiškėjas korespondencijos adresą nurodė ( - ), galima teigti, kad skolininkas klaidina teismą, nurodydamas, kad jo gyvenamoji vieta nuo 2015 m. spalio mėnesio yra būste, esančiame ( - ).
  10. Skolininko bei solidarios skolininkės – E. D. nesąžiningą elgesį įrodo ir faktas, kad antstoliui panaikinus areštą kitiems skolininkui priklausantiems nekilnojamojo turto objektams, 2017-10-26 dovanojimo sutartimis, solidarūs skolininkai neatlygintinai perleido nuosavybės teises į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą.
  11. Vykdymo procese buvo imtasi visų priemonių, kad laikantis CPK 664 str. įtvirtintos tvarkos būtų tinkamai nustatyta iš kokio skolininkui priklausančio turto ar pajamų išieškoti skolą, o teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė procesines normas bei įvertino ir išsamiai išnagrinėjo vykdomojoje byloje pateiktus įrodymus, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
  12. Suinteresuoti asmenys A. J., V. K. K. ir G. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmestinas.

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti antstolio skundą dėl antstolio patvarkymo dėl išieškojimo nukreipimo į skolininkų gyvenamąjį būstą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, taikė ne skunde nurodytas CPK 644 str. nuostatas, bet nukrypo nuo skundo pagrindo bei peržengė skundo nagrinėjimo ribas, ir apelianto manymu, teismas išnagrinėjo skundą visai ne tuo teisiniu pagrindu dėl ko buvo jis paduotas.
  4. Pažymėtina, kad pagal CPK 443 str. 1 d., ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. CPK XXXI skyriuje ,,Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ nenustatyta jokių CPK 265 str. nuostatų išimčių ar papildymų. Pagal CPK 265 str. teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011, kt.). Atsižvelgiant išdėstytą, visiškai sutiktina su išieškotojų nurodytomis aplinkybėmis, jog šiuo nagrinėjamu atveju byloje pareikštų reikalavimų ribų peržengimu negali būti laikoma tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik 2017-10-25 skundo faktinį pagrindą, bet ir antstolio, išieškotojų išdėstytas faktines aplinkybes, be to, CPK 664 str. nuostatas taikė ir aiškino sistemiškai kartu su CK 1.5 straipsnio, 3.84 str., CPK 663 str. nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas, kostatuodamas, kad pareiškėjas neįrodė antstolio atlikto išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės pažeidimo pagal CPK 664 str. nuostatas, taip pat vadovavosi Lietuvos teismų praktikoje pateiktais nagrinėjamam klausimui aktualiais teisės normų išaiškinimais, kas sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjo tvirtinimas, jog išieškojimo iš fizinio asmens turto eiliškumui nėra svarbios nei CPK 663 str. nuostatos, nei vertintos aplinkybės – skolininko nurodyto šeimos gyvenamojo būsto deklaravimas kaip skolininko gyvenamoji vieta, taip pat, ar šis būstas yra deklaruotas kaip skolininko gyvenamoji vieta, kt. - yra visiškai nepagrįsti bei deklaratyvūs teiginiai.
  5. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ir išieškotojų interesuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl pagal CPK 443 str. 6 d. nuostatas, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo 2017-10-25 skundą, teisėtai ir pagrįstai priteisė iš pareiškėjo iešieškotojų naudai jų patirtas 200 Eur dydžio išlaidas, susijusias su atstovo pagalba.
  6. Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į šį prašymą, teismas primena, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis). Tai reiškia, jog šis apelianto prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantas prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia siekimu išsamiai ir visapusiškai teisingai išnagrinėti ,,gyvybiškai“ svarbią skolininkams bylą. Teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka) byla yra nagrinėjama iš esmės, t. y. taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis). Poreikis apeliacinėje instancijoje nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka gali kilti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų faktinių aplinkybių nenustatė (neišsiaiškino), nors jos galėtų būti reikšmingos ginčo išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti. Tai, kad apeliantas nurodo siekį išsamiai ir visapusiškai teisingai išnagrinėti bylą, nesuponuoja išvados dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus turi galimybę nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir tokiam vertinimui atlikti nėra būtinas žodinis nagrinėjimas.
  7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl pakeisti ar panaikinti šią nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
  8. Iš pareiškėjo S. D. priteisti A. J. naudai - 50 Eur, V. K. K. naudai - 50 Eur, G. M. naudai - 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba.

10Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Iš pareiškėjo S. D. priteisti A. J. naudai - 50 Eur, V. K. K. naudai - 50 Eur, G. M. naudai - 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba, apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai