Byla e2A-36-372/2017
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1222-671/2016 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui E. M., išvadą teikiančiai institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė V. T. prašė priteisti iš atsakovo E. M. materialinį išlaikymą J. M., gimusiam ( - ), periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisti iš atsakovo 298,38 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui J. M.. Paskirti ieškovę tvarkyti uzufrukto teise iš atsakovo E. M. priteisiamą materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodė, kad su atsakovu E. M. artimai bendravo nuo 2013 m. vasaros. Kartu buvo išvykę dirbti į Švediją. Abu siejo savo bendrą ateitį, planavo šeimą, norėjo susilaukti vaikų. 2015 m. vasaros antroje pusėje, grįžus į Lietuvą, ji jau buvo nėščia. Ji pasiliko Lietuvoje pas mamą A. E. tęsti mokslus vidurinės mokyklos paskutinėje klasėje. Atsakovas išvyko dirbti į Norvegiją, nes teigė, kad šeimai ir vaikui išlaikyti reikalingi pinigai. Atsakovui išvykus, su juo bendravo elektroninio ryšio priemonėmis. Atsakovas po poros mėnesių pradėjo jos vengti, atitolindavo grįžimo terminą, kol ji socialiniuose tinkluose ir iš pažįstamų sužinojo, kad atsakovas gyvena su kita mergina. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, atsakovas nutraukė su ja ryšius. ( - ) ieškovė pagimdė sūnų J. T.. Atsakovas 2016 m. balandžio mėnesio viduryje grįžo į Lietuvą ir geranoriškai pripažino tėvystę. Vaiko išlaikymu rūpinosi viena pati ieškovė, padedama mamos. Grįžęs atsakovas, atvežė vaikui vieną paketą sauskelnių ir žaislą. Pinigų išlaikymui nedavė, sakydamas, kad jų neturi. Atsakovas pokalbio dėl išlaikymo metu sutiko skirti vaiko išlaikymui po 120 Eur periodinėmis išmokomis. Ieškovei nesutikus, kilo ginčas ir atsakovas vaiko išlaikymui lėšų neskiria iš viso. Atsižvelgiant į vaiko poreikius bei atsakovo turtinę padėti, prašė iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui ne mažiau kaip po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir laikotarpio nuo sūnaus gimimo iki ieškinio pateikimo dienos išlaikymo įsiskolinimą.
  1. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, nurodė, jog atsakovas, iškėlus bylą teisme ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kas mėnesį moka po 120 Eur vaiko išlaikymui. Ieškovės gaunamų pajamų nepakanka vaiko išlaikymui, jai padeda mama. Nurodė, kad yra baigusi mokyklą ir įstojusi į ( - ) 1 kurso ištęstines studijas, kurios finansuojamos valstybės. Ieškovės nuomone, atsakovas uždirba pakankamai, jis turi galimybę teikti vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį, kadangi atsakovas dirba pervežimų bendrovėje, nors duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Ieškovės teigimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis išlaiko savo draugę M. S. ir jos vaiką, yra neteisingos, kadangi, jos žiniomis, M. S. dirba kambarine viešbutyje Norvegijoje ir gauna darbo užmokestį, o atsakovas neturi pareigos išlaikyti M. S. vaiką.
  1. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį sutiko iš dalies, sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 120 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Nurodė, kad jokio turto neturi, dirba nelegaliai, todėl negali pateikti duomenų apie savo darbo užmokestį. Nesutiko, kad bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos, nes ieškovė galėjo naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ir nesamdyti brangaus advokato. Teigė, jog ieškovė yra nestabilios psichinės būsenos, ne kartą jį yra užsipuolusi. Būnant Švedijoje jie kartu dirbo, susidėję pinigus nusipirko automobilį. Neplanavo su ieškove turėti vaikų. Ieškovei grįžus į Lietuvą, jis sužinojo, kad ji laukiasi kūdikio. Geranoriškai pripažino tėvystę. Atsakovo mama siūlė materialinę paramą, bet ieškovė atsisakė. Reikalavimas vaiko išlaikymui teikti po 250 Eur yra nerealus, atsakovas tokių lėšų neturi.
  1. Taikaus susitarimo atveju sutiktų mokėti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis iki 150 Eur per mėnesį. Atsakovas siunčia ieškovei kas mėnesį po 120 Eur, pagal savo galimybes. Nurodė, kad atsakovas gyvena su moterimi – M. S. – ir jos vaiku, abu juos išlaiko, nes M. S. nedirba. Teigia, jog ieškovės pateikta vaiko išlaikymui reikalingų lėšų skaičiuotė neparemta jokiais kvitais ir kitais rašytiniais įrodymais, todėl nepagrįsta. Tokio amžiaus vaiko išlaikymui išlaidos negali siekti 500 Eur, tai stipriai viršija teismų praktikoje priteisiamas vaiko išlaikymui sumas. Be to, ieškovė pinigų netaupo, juos išleidžia grožio procedūroms, nesinaudoja valstybės garantuojama teisine pagalba, samdo brangų advokatą.
  1. Institucijos teikiančios išvadą atstovė palaikė ieškovės reikalavimą ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo E. M. išlaikymą sūnui J. M. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2016-05-05 iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovo E. M. laikotarpio nuo sūnaus gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos 154,39 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui J. M.. Išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavedė administruoti vaiko motinai V. T.. Iš atsakovo priteisė ieškovei V. T. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 67 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą bei panaikino laikinąsias apsaugos priemones.
  1. Teismas, spręsdamas vaiko išlaikymo klausimą, įvertino vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir tai, jog atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus žmogus, turintis galimybę ir pareigą siekti gauti didesnes pajamas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Skųsdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) E. M. prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti materialinį išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 120 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, nepriteisti iš E. M. sūnaus J. M. išlaikymo įsiskolinimo, taip pat prašo sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai priteisė didesnę sumą iš atsakovo, priteista suma yra akivaizdžiai per didelė. Abu tėvai privalo teikti vienodo dydžio išlaikymą savo vaikui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaiko išlaikymui turi būti skiriama ne mažesnė nei 1 MMA dydžio suma. Atsakovo ir ieškovės sūnus yra dar kūdikis, neturi ypatingų poreikių, todėl tam, kad būtų visiškai patenkinti jo poreikiai, kas mėnesį nereikia 500 Eur sumos. Ieškovė tokio poreikio neįrodė. Ieškovės norai negali prieštarauti protingumo ir sąžiningumo principams.
    1. Ieškovė slėpė savo banko sąskaitos numerį, todėl nebuvo galimybės, atsakovui gyvenant užsienyje, pervesti lėšų vaiko išlaikymui. Vaikui nupirktų daiktų nepriimdavo. Telšių rajono apylinkės teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir priteisus laikiną išlaikymą sūnui, V. T. nesakė, kur pervesti pinigus, ir vengė bendrauti. Atsakovo mamai pasiūlius ieškovei materialinę paramą buvo atsisakyta.
    1. Ieškovė teigė, kad gimus vaikui, buvo perkami baldai, patalynė, vežimėlis, vystyklai, specialus gultas, lavinimo karuselė, tačiau nepateikė nė vieno tai pagrindžiančio įrodymo. V. T. gavo vienkartinę 416 Eur išmoką, kuri padengė didžiąją dalį kūdikiui reikalingų daiktų įsigijimą, jam gimus.
    1. Teismas priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į kvituose nurodytas prekes ir atimti tas, kurios nėra skirtos kūdikiui.
    1. Atsakovo finansinė padėtis taip pat yra sunki, kadangi atsakovas turi kitą šeimą, žmona M. M. laukiasi, auginamas dar vienas nepilnametis vaikas B. M.. Anksčiau nebuvo nustatyta vaikui tėvystė, tačiau atsakovas yra jo biologinis tėvas. Jokio turto ar santaupų neturi.
    1. Teismas nepagrįstai priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tokia suma per didelė, kadangi byla nėra ypatingai sunki, nereikalaujanti specialių žinių ir pasirengimo. Teismo posėdžių nebuvo daug. Ieškovė visada nurodydavo, kad jos finansinė padėtis sunki, tačiau nebandė kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos gavimo, o pasisamdė advokatą ir sumokėjo nemažą sumą. Tai rodo, kad V. T. finansinė padėtis nėra tokia bloga.
  1. Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė V. T. prašo skundą atmesti, Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d., kuriuo remiantis išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Ta pati teisės norma taip pat įpareigoja vaiko tėvus užtikrinti bent būtinas vaiko vystymuisi sąlygas, kurioms sudaryti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais yra būtina mažiausiai MMA atitinkanti piniginių lėšų suma, nuo kurios galima nukrypti tik tais atvejais, kai vaiko tėvai dėl objektyvių priežasčių (pvz., amžiaus, sveikatos būklės ir to nulemtų nedidelių pajamų) negali užtikrinti savo vaikui tokio dydžio išlaikymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu vien ši suma sudarė 380,00 Eur.
    1. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog vaiko išlaikymas negali remtis vien būtinų vaikui augti ir vystytis sąlygų, tokių kaip maisto, rūbų ir pan. sudarymu. Tėvai įstatymu yra įpareigoti suteikti vaikui kuo palankesnes sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, jo ugdymui, gabumų lavinimui, dėl to tėvai, turintys finansines galimybes vaikui suteikti didesnio nei jo būtinų poreikių patenkinimui išlaikymą, būtent tokį išlaikymą vaikui ir privalo teikti.
    1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais bei duodama paaiškinimus įrodė, kad mažamečio sūnaus J. M. visapusiškam vystymuisi, deramų vaikui augti sveikam sąlygų sudarymui ir yra būtina didesnė nei MMA dydžio suma, kuri civilinės bylos nagrinėjimo metu, ieškovės paskaičiavimu, sudarė 469,30 Eur per mėnesį. Be to, teismui išvadą teikusi institucija patvirtino, jog įsigijimo išlaidos viršijo 1 600,00 Eur.
    1. Ieškovė rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismui įrodė, jog ji buvo apelianto maitinama pažadais kurti bendrą šeimą ir vaikelis bus planuojamas. Apeliantas palaikė artimus santykius, planavo susilaukti bendro vaiko tuo metu, kai ieškovė buvo dar nepilnametė. Žadėjo išlaikyti visą šeimą – tiek ją pačią, dėl amžiaus ir išsilavinimo nepasiruošusią savarankiškam gyvenimui, tiek bendrą vaikelį. Todėl apeliantui turi atitekti didesnioji vaiko išlaikymo prievolės dalis.
    1. Ieškovės turtinė padėtis prasta, ji išlaikoma mamos, pajamos nesiekia 190,00 Eur per mėnesį. Ilgai kauptas santaupas ji išleido ruošdamasi vaiko gimimui. Mažametis sūnus gyvena su ieškove. Dėl sūnaus amžiaus ieškovė neturi galimybės dirbti ir gauti pajamų.
    1. Apeliantas (atsakovas) yra pilnametis, sveikas ir darbingas. Dirba Norvegijos Karalystėje, kurioje iš darbo teisinių santykių gaunamų pajamų dydis yra visuotinai žinomas kaip keletą kartų viršijantis statistinį Lietuvos valstybės vidurkį (LR CPK 182 str. 1 p.), tai patvirtina ir ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikta interneto tinklalapyje www.delfi.lt paviešinta informacija.
    1. Apeliantas (atsakovas) nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėti ir gaunamas pajamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu kitų privalomai išlaikomų asmenų neturėjo.
    1. Apeliantas (atsakovas) kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikia naujus įrodymus apie apelianto santuokos sudarymą, sutuoktinės M. S. nėštumą bei jos vaiko tėvystės pripažinimą po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.
    1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė tiek į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes apie ieškovės atsikaitomosios sąskaitos nežinojimą paneigiančius įrodymus.
    1. Vien tai, kad ieškovė, kaip ir apeliantas, realizuodama teisę pasirinkti atstovą, nesikreipė dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos, nesudaro pagrindų mažinti jos išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

9Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto (atsakovo) pateikti įrodymai apie apelianto santuokos sudarymą, sutuoktinės nėštumą bei jos vaiko tėvystės pripažinimą nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų bei sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi šie įrodymai pirmosios instancijos teismui pateikti nebuvo, skundžiamo sprendimo priėmimo metu grindžiamos aplinkybės neegzistavo. Apeliantas (atsakovas) teismui nepateikė paaiškinimo, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ar kodėl būtinybė priimti šį įrodymą iškilo vėliau. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina bei vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) pagrįstumą ir teisėtumą tik bylos šalių pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų apimtimi. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti naujus įrodymus.

13Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
  1. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantas E. M. grindžia dvejopo pobūdžio aplinkybėmis: teigia, kad jo turtinė padėtis nesuteikia galimybės teikti vaikui teismo priteisto 250 Eur kasmėnesinio išlaikymo, ir nurodo, jog teismas neįvertino vaiko poreikių.
  1. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
  1. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
  1. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
  1. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog jo turtinė padėtis nesuteikia galimybės teikti vaikui teismo priteisto 250 Eur kasmėnesinio išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas ir turtinę padėti, įrodymų apie kitus privalomai išlaikomus asmenis pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu taip pat nebuvo pateikęs. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kad ne jo paties veiksmai nulėmė jo turtinės padėties pokyčius. Pažymėtina, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Kolegijos vertinimu, atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas ir byloje esantys faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad apeliantas neturi pakankamai darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai apeliantas turės galimybę ar norą patenkinti vaiko poreikius, taigi nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas vaiko išlaikymo stabilumui išsaugoti ir vaiko interesams. Kolegijos vertinimu, netinkamas tėvo pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas negali būti pateisinamas nuo tėvo valios priklausiančiais atvejais. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog apeliantas nepagrindė teiginio, kad negali teikti savo vaikui teismo priteisto 250 Eur kasmėnesinio išlaikymo.
  1. Kolegija sprendžia, kad, pasikeitus turtinei situacijai, apeliantas turi teisę reikalauti sumažinti išlaikymo dydį, jei priteista suma pažeis kitų vaikų interesus. Taip pat kolegija pažymi, kad ieškovė siekia išsilavinimo, o tai taip pat yra būdas ateityje įsigyti geriau apmokamą darbą, daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Šiuo metu ji augina sūnų, todėl didesne dalimi prisidėti prie jo išlaikymo neturi galimybės. Apeliantas neteikė jokių duomenų apie gaunamą darbo užmokestį. ES šalyse yra visiška galimybė dirbti oficialiai, gauti gerai apmokamą darbą, todėl apelianto teiginiai apie neva nelegalų darbą ir iš jo gautas pajamas yra nepagrįsti.

14Dėl įrodymų vertinimo

  1. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
  1. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, pateikiamas byloje kitoks pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai pažeidžia reglamentuojančias proceso teisės normas.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

  1. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (atsakovo) ieškovei priteistinos 200,00 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (CPK 98 str. 1 d.) (b. l. 112).
  1. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

17Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą nepakeistą.

19Iš apelianto E. M. (a. k. ( - ) priteisti ieškovei V. T. (a. k. ( - ) 200,00 Eur (du šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai