Byla 2A-625-241/2016

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus ekspolinija servisas“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Ieškovė BUAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 1 239 603,52 Lt skolos, 200 864,10 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo iškelta UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ bankroto byla, administratore paskirta UAB „Finresta“. Bankroto administratorei patikrinus perduotus ieškovės dokumentus nustatyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 1 239 603,52 Lt negrąžintos paskolos ir 200 864,10 Lt palūkanų. Atsakovas dirbo BUAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ direktoriaus pavaduotoju nuo 2007 m. balandžio 12 d. Laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė kasos pajamų orderiais ir banko pavedimais sumokėjo atsakovui 1 269 280 Lt ir 97 150 Eur sumas, pinigų išmokėjimo pagrindą nurodant kaip paskolą. Atsakovas grąžino ieškovei 166 580 Lt ir 57 500 Eur sumas, liko skolingas 1 239 603,52 Lt sumą. Taip pat ieškovė 2011 m. gruodžio 31 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą 200 864,10 Lt palūkanų sumai. Kadangi paskolos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, ieškovė 2013 m. gruodžio 13 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, tačiau atsakovas paskolos negrąžino, palūkanų nesumokėjo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei 359 013,98 Eur negrąžintos paskolos, 58 174,26 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2014 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 483,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė 11,12 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagal šalių pasirašytas rašytines sutartis yra suteikusi atsakovui 1 211 280 Lt ir 32 050 Eur paskolas. Iš 2015 m. gegužės 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertizės teismas nustatė, kad ieškovės kasos išlaidų orderiuose, išrašytuose nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d., kuriais buvo išduotos 1 198 180 Lt ir 12 000 Eur paskolos, pasirašė atsakovas. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartimis Nr. 2012-001 ir Nr. 2012-005 savo skolą, kylančią iš atsakovo ir ieškovės sudarytų paskolos sutarčių, perkėlė naujajai skolininkei UAB „Visus Plenus“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu buvo atsakovas, o naujoji skolininkė UAB „Visus Plenus“ buvo vienintele kreditorės UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ akcininke. Teismas, įvertinęs skolų perkėlimo sutartyse nurodytas paskolų sutartis, taip pat UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ ir UAB „Visus Plenus“ skolų suderinimo aktus, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo nurodytomis skolos perkėlimo sutartimis buvo perkeltos būtent ginčo prievolės. Teismas vertino, kad skolos perkėlimo sutartyse nurodytų paskolų datos ir sumos nesutampa su nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodytais pinigų perdavimo atsakovui dokumentais.
5. Teismas padarė išvadą, kad 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartyse sutikimas skolos perkėlimui duotas faktiškai nemokiam subjektui, esančiam bankroto būsenoje, t. y. įmonei, kuri daugiau nei 3 mėn. nepajėgi mokėti darbuotojams darbo užmokesčio, ir kurios visas turtas daugiau nei 3 kartus mažesnis už skolos sumas, nurodytas skolų perkėlimo sutartyse. Teismas nustatė, kad iškėlus ieškovės bankroto bylą, naujasis skolininkas pagal skolų perkėlimo sutartis į BUAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ kreditorių sąrašą nebuvo įtrauktas. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovas, sudarydamas skolos perkėlimo sandorį su UAB „Visus Plenus“, kurios vadovu ir valdymo organo nariu buvo jis pats, pasielgė nesąžiningai. Todėl teismas ginčo skolos perkėlimo sutartis laikė niekinėmis ir negaliojančiomis.
6. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovas, priėmęs ir pasirašęs 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0001937 dėl 200 864,10 Lt palūkanų, jos neginčijo, priešingai, 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartimi 200 864,10 Lt palūkanų skolą ieškovei pripažino, tai patvirtindamas savo parašu. Teismas pripažino ieškovės reikalavimus įrodytais.

7III. Apeliacinio skundo argumentai

8

7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasos pajamų ir išlaidų orderiai, buhalteriniai apskaitos registrai ir PVM sąskaita-faktūra palūkanoms apskaičiuoti nėra pakankami įrodymai byloje, nes iš jų negalima nustatyti visų paskolos suteikimo ir grąžinimo sąlygų, dėl kurių šalys buvo susitarusios. Byloje nebuvo pateikta jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad išmokėtos pinigų sumos buvo paskola, jei tai buvo paskola – kokiomis sąlygomis ji buvo suteikta, ar buvo atlygintinė, ar kreipimosi į teismą metu buvo suėjęs paskolų grąžinimo terminas, ar nebuvo ypatingų paskolos suteikimo sąlygų.
2. Ieškovė 2014 m. gegužės 26 d. pateikė UAB „Visus Plenus“ bankroto byloje 6 650 528 Lt kreditorinį reikalavimą. Tačiau teismas nesivadovavo įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovė turėjo reikalavimo teisę į UAB „Visus Plenus“ iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti 417 188,25 Eur skolos iš atsakovo, nes tai viršija bendrą BUAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ debitorinių reikalavimų sumą, nes į ieškovės balansą, sudarytą teismo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, iš viso yra įrašyta 6 650 528 Lt debitorinių reikalavimų suma. Būtent tokio dydžio kreditorinį reikalavimą ieškovė teikė ir UAB „Visus Plenus“ bankroto byloje.
3. Ieškinio pareiškimo metu atsakovo su ieškove nesiejo jokie paskoliniai teisiniai santykiai, nes atsakovo paskolinės prievolės buvo perkeltos UAB „Visus Plenus“ skolos perkėlimo sutartimi. 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutartinio įkeitimo sutartimi UAB „Visus Plenus“ turtinės teisės į atsakovą pagal 2012 vasario 16 d. susitarimus Nr. PAS-03 ir Nr. PAS-04 buvo įkeistos, kas įrodo, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. jos priklausė UAB „Visus Plenus“, o ne ieškovei. 2014 m. balandžio 15 d. visi dokumentų originalai, pagrindžiantys reikalavimo teisių į atsakovą pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartimi parduoto turto egzistavimą ir nuosavybės teisę, buvo perduoti pirkėjui, surašant 2014 m. balandžio 18 d. perdavimo-priėmimo aktą. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šių įrodymų netyrė, dėl jų nepasisakė. Pagal tokį teismo sprendimą atsakovas tampa skolingas ir ieškovei, ir reikalavimo teises į atsakovą iš BUAB „Visus Plenus“ pirkimo pardavimo be varžytynių sutartimi įsigijusiam asmeniui.
4. Teismas laikė niekinėmis tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytas konsensualines paskolų perkėlimo sutartis, tačiau dėl jų pagrindu vėliau atsiradusių savarankiškų prievolių, sukeliančių teisines pasekmes atsakovui (reikalavimo teisių į atsakovą įkeitimo, reikalavimo teisių į atsakovą perleidimo tretiesiems asmenims pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartimi), nieko nepasisakė. Atsakovo įsipareigojimas grąžinti suteiktas paskolas perėjo trečiajam asmeniui, kuris vėliau savo reikalavimo teises į atsakovą įkeitė, o dar vėliau šios reikalavimo teisės į atsakovą buvo parduotos pirkimo-pardavimo sutartimi vykdant teisminę bankroto procedūrą. Visi šie sandoriai yra teisėti, galiojantys, nenuginčyti ir sukelia jų šalims teisines pasekmes. Teismas, nepripažindamas skolos perkėlimo sutarčių ir jomis nesivadovaudamas, nepasisakė apie kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad po šių sandorių buvo sudaryti kiti civiliniai teisiniai sandoriai, kuriuose dalyvavo kiti asmenys. Teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas, nes ieškovė šioje byloje nereikalavo pripažinti negaliojančiais bankrutuojančios bendrovės sudarytų sandorių, neįrodinėjo šių sandorių negaliojimo pagrindų. Tokiu būdu teismas priėmė sprendimą, sukeliantį pasekmes ne tik bylos šalims, bet ir kitiems byloje nedalyvavusiems asmenims.
5. Teismo argumentai, kad sudarant skolos perkėlimo sutartis UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ vadovo sutikimas skolos perkėlimui duotas faktiškai nemokiam subjektui, esančiam bankroto būsenoje, yra nepagrįsti, todėl ir išvada, kad atsakovas buvo nesąžiningas, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jokie finansiniai rodikliai, išskyrus daugiau kaip 3 mėn. darbuotojams laiku nemokamas darbo užmokestis, ir faktinė bendrovės būklė nerodė jokių bankroto požymių. Sudarius skolų perkėlimo sutartis UAB „Visus Plenus“ finansinis turtas padidėjo ir sudarė 6 650 528 Lt. Mokėjimo terminas pagal šiuos reikalavimus taip pat nebuvo suėjęs. Teismas neteisingai nurodė, kad iškėlus ieškovei bankroto bylą, naujasis skolininkas pagal skolų perkėlimo sutartis į BUAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ kreditorių sąrašą nebuvo įtrauktas.
6. Teismas nesiaiškino ir netyrė, dėl kokių priežasčių ieškovė nebuvo įtrauktas į BUAB „Visus Plenus“ kreditorių su jų finansiniais reikalavimais sąrašą. Ieškovė pateikė prašymą įtraukti ją į BUAB „Visus Plenus“ kreditorių sąrašą po to, kai Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą dėl BUAB „Visus Plenus“ pabaigos.
7. Teismo sprendime nėra išsamiai išdėstytos byloje nustatytos aplinkybės, nėra nurodyta, kokiais įrodymais ir aplinkybėmis remiantis padarytos teismo išvados. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame nenurodyti nei įrodymais pagrįsti faktiniai, nei teisiniai argumentai, nenurodyta, kuo remiantis atmetami pateikti rašytiniai įrodymai ir argumentai. Teismas sprendime neanalizavo, nevertino ir netyrė atsakovo pateiktų įrodymų, dėl jų nepasisakė, jais nesivadovavo priimdamas sprendimą. Taip pat teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nesilaikė tikimybių pusiausvyros principo įrodinėjimo procese. Visi atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodyti argumentai teismo buvo atmesti, nenurodant, kuo remdamasis teismas jais nesivadovavo. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų ar būtų svaresni už atsakovo pateiktus dokumentus. Teismas pažeidė proceso šalių rungimosi principą, nes atmetė visus atsakovo pateiktus įrodymus ir priimdamas sprendimą nesivadovavo jokiais kitais įrodymais, pagrindžiančiais paskolos teisinių santykių egzistavimą tarp ieškovės ir atsakovo civilinės bylos iškėlimo teisme momentu.
8. Ieškovė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nustatytu terminu nepateikė.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

9. Apeliantas nurodo, kad jo įsipareigojimas grąžinti ieškovei suteiktas paskolas perėjo trečiajam asmeniui, kuris vėliau savo reikalavimo teises į apeliantą pardavė bankroto proceso metu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas skolos perkėlimo sutartimis ir pripažinęs jas niekinėmis, nieko nepasisakė apie vėliau sudarytus sandorius, kilusius iš skolos perkėlimo sutarčių, kuriuose dalyvavo kiti asmenys. Tokiu būdu, apelianto nuomone, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šių argumentų priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindą patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus klausimus. Tuo tarpu pripažinus, kad byloje nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, atsiranda CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie reiškia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso, o tokiu atveju teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų).
12. Absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), susijęs su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 m. balandžio 12 d. darbo sutartimi Nr. 310 atsakovas buvo priimtas į UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ direktoriaus pavaduotojo pareigas (1 t., b. l. 18-21). Laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. liepos 5 d. ieškovė banko pavedimais ir kasos išlaidų orderiais atsakovui išmokėjo 1 269 280 Lt ir 97 150 Eur sumas, kaip mokėjimo pagrindą (paskirtį) nurodydama „paskola“ (1 t., b. l. 22-41). 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą serija VES Nr. 0001937, 200 864 Lt palūkanų sumai (2 t., b. l. 102). Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. atsakovas banko pavedimais ir kasos pajamų orderiais sumokėjo ieškovei 166 580 Lt ir 57 500 Eur, kaip mokėjimo pagrindą (paskirtį) nurodydamas „paskolos grąžinimas“ (1 t., b. l. 42-66). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 7-11); nutartis įsiteisėjo 2013 m. gegužės 30 d. (1 t., b. l. 12-17). 2013 m. rugpjūčio 1 d. BUAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ bankroto administratorė pareikalavo atsakovo grąžinti 1 239 603,52 Lt paskolą ir sumokėti 200 864,10 Lt palūkanas (1 t., b. l. 68-69). Ieškovė deklaravo 2008 metais suteikusi 935 474 Lt paskolų fiziniams asmenims, o fiziniai asmenys ieškovei grąžino 281 000 Lt paskolų (1 t., b. l. 94); 2009 metais ieškovė suteikė fiziniams asmenims 2 747 206 Lt paskolų, o fiziniai asmenys grąžino ieškovei 343 467 Lt paskolų (1 t., b. l. 97). Ieškovės deklaruotais duomenimis 2008 m. birželio 27 d. ji suteikė atsakovui 191 450 Lt paskolą, o atsakovas 2008 m. gruodžio 31 d. grąžino jai 281 000 Lt paskolos (1 t., b. l. 95-96); 2009 m. vasario 2 d. ieškovė atsakovui suteikė 1 735 043 Lt paskolą, 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovas ieškovei grąžino 41 300 Lt paskolos (1 t., b. l. 98-99). 2012 m. sausio 2 d. atsakovas ir UAB „Visus Plenus“ sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. 2012-001, kuria atsakovas perkėlė UAB „Visus Plenus“ savo skolą ieškovei; skolos pagrindas – atsakovo ir ieškovės 2005 m. vasario 8 d., 2006 m. gruodžio 1 d. (dvi sutartys), 2007 spalio 24 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. spalio 1 d., 2009 m. sausio 5 d., 2009 m. vasario 2 d., 2009 m. gegužės 25 d., 2009 m. rugpjūčio 3 d., 2009 m. rugsėjo 1 d., 2009 m. gruodžio 1 d., 2010 m. sausio 4 d., 2010 m. kovo 1 d. (dvi sutartys), 2010 m. birželio 1 d., 2010 m. rugpjūčio 2 d., 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. spalio 1 d. (dvi sutartys), 2011 m. gegužės 2 d., 2011 m. liepos 1 d., 2011 m. spalio 1 d., 2011 m. lapkričio 2 d., 2011 m. lapkričio 17 d. sudarytos rašytinės paskolos sutartys ir 2010 m. gruodžio 31 d. susitarimas dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo (1 t., b. l. 240). 2012 m. sausio 2 d. ieškovė sutiko dėl šios skolos perkėlimo (1 t., b. l. 239). 2012 m. vasario 16 d. susitarimu Nr. PAS-04 atsakovas ir UAB „Visus Plenus“ susitarė, kad atsakovas yra skolingas UAB „Visus Plenus“ sumą, lygią 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. 2012-001 perkeltai skolos sumai; atsakovas įsipareigojo šią sumą sumokėti UAB „Visus Plenus“ iki 2014 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 238). Rašytinėmis paskolos sutartimis, ieškovės ir atsakovo sudarytomis 2005 m. vasario 8 d., 2006 m. gruodžio 1 d. (dvi sutartys), 2007 spalio 24 d., 2008 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. spalio 1 d., 2009 m. sausio 5 d., 2009 m. vasario 2 d., 2009 m. gegužės 25 d., 2009 m. rugpjūčio 3 d., 2009 m. rugsėjo 1 d., 2009 m. gruodžio 1 d., 2010 m. sausio 4 d., 2010 m. kovo 1 d. (dvi sutartys), 2010 m. birželio 1 d., 2010 m. rugpjūčio 2 d., 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. spalio 1 d. (dvi sutartys), 2011 m. gegužės 2 d., 2011 m. liepos 1 d., 2011 m. spalio 1 d., 2011 m. lapkričio 2 d., 2011 m. lapkričio 17 d., ieškovė suteikė atsakovui 949 143,68 Lt ir 996 737,60 Eur sumą paskolų (viso – 4 390 679,27 Lt) (1 t., b. l. 243-267). 2010 m. gruodžio 31 d. susitarimu dėl paskolų grąžinimo termino pratęsimo atsakovas ir ieškovė susitarė pratęsti šių ieškovės atsakovui rašytinių paskolos sutarčių pagrindu suteiktų paskolų grąžinimo terminą iki 2013 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 242). 2012 m. sausio 2 d. atsakovas ir UAB „Visus Plenus“ sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. 2012-005, kuria atsakovas savo palūkanų skolą ieškovei perkėlė UAB „Visus Plenus“; skolos pagrindas – 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovės atsakovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija VES Nr. 0001937 (1 t., b. l. 241). 2012 m. sausio 2 d. ieškovė sutiko dėl šios palūkanų skolos perkėlimo (2 t., b. l. 103). 2012 m. vasario 16 d. susitarimu Nr. PAS-03 atsakovas ir UAB „Visus Plenus“ susitarė, kad atsakovas yra skolingas UAB „Visus Plenus“ sumą, lygią 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. 2012-005 perkeltai palūkanų skolos sumai; atsakovas įsipareigojo šią sumą sumokėti UAB „Visus Plenus“ iki 2014 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 105). 2012 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Visus Plenus“ ir R. M. sudarė sutartinio įkeitimo sandorį, pagal kurį UAB „Visus Plenus“, užtikrindama 42 000 Lt paskolos grąžinimą, įkeitė kreditoriaus R. M. naudai turtines teises, kylančias iš 2012 m. vasario 16 d. susitarimų Nr. PAS-03 ir Nr. PAS-04 (2 t., b. l. 64-68, 157-158, 165). Atsakovas sutiko su šio įkeitimo sandorio sudarymu (2 t., b. l. 139). 2012 m. liepos 23 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė aktą dėl skolų suderinimo, kuriuo ieškovė patvirtino, kad 2011 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenimis atsakovo skola ieškovei sudaro 142 554,73 Eur ir 2 723 359,50 Lt sumas, o atsakovas patvirtino, kad šios sumos yra teisingos (2 t., b. l. 135-138). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Visus Plenus“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-437-611/2014, 1 t., b. l. 70-72). 2014 m. balandžio 15 d. turto (reikalavimo teisių) pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartimi Nr. 2 BUAB „Visus Plenus“ pardavė P. Š. reikalavimo teises į atsakovą, kylančias iš 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. 2012-001, 2012 m. sausio 2 d. ieškovės sutikimo dėl skolos perkėlimo, 2012 m. vasario 16 d. susitarimo Nr. PAS-04, 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. 2012-005, 2012 m. vasario 16 d. susitarimo Nr. PAS-03, 2012 m. sausio 2 d. ieškovės sutikimo dėl skolos perkėlimo (1 t., b. l. 232-237). UAB „Visus Plenus“ vadovas ir akcininkas atitinkamai nuo 1991 m. vasario 12 d. ir nuo 1997 m. vasario 12 d. buvo atsakovas (2 t., b. l. 152-155). UAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ akcininke nuo 2001 m. rugsėjo 10 d. buvo UAB „Visus Plenus“ (3 t., b. l. 5-8). Vilniaus apygardos teisme 2014 m. gegužės 22 d. priimtas sprendimas dėl UAB „Visus Plenus“ pabaigos (civilinė byla Nr. B2-437-611/2014, 1 t., b. l. 70-72; 3 t., b. l. 32). Byla dėl ieškovės BUAB „Vilniaus ekspolinija servisas“ 6 650 528 Lt kreditorinio reikalavimo UAB „Visus Plenus“ bankroto byloje nutraukta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-437-611/2014, 1 t., b. l. 70-72; 3 t., b. l. 102-106).
14. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „Visus Plenus“ bankroto proceso metu 2014 m. balandžio 15 d. turto (reikalavimo teisių) pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartimi Nr. 2 BUAB „Visus plenus“ pardavė P. Š. reikalavimo teises į atsakovą. Šių perleistų reikalavimo teisių pagrindas – 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartis Nr. 2012-001, 2012 m. sausio 2 d. ieškovės sutikimas dėl skolos perkėlimo, 2012 m. vasario 16 d. susitarimas Nr. PAS-04, 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartis Nr. 2012-005, 2012 m. vasario 16 d. susitarimas Nr. PAS-03, 2012 m. sausio 2 d. ieškovės sutikimas dėl skolos perkėlimo. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartis Nr. 2012-001 ir Nr. 2012-005 pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio 1 dalies ir 6.67 straipsnio pagrindu. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Nagrinėjamu atveju teismas niekinių skolos perkėlimo sutarčių faktą konstatavo, tačiau sprendime liko neaptartos ir neišanalizuotos niekinių sutarčių teisinės pasekmės, jų galima įtaka trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.
15. Teismui pripažinus 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartis Nr. 2012-001 ir Nr. 2012-005 niekinėmis ir negaliojančiomis, jos laikytinos negaliojančiomis ab initio (nuo jų sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. 2012-001 atsakovas perkėlė UAB „Visus Plenus“ savo skolą ieškovei, susidariusią rašytinių paskolos sutarčių pagrindu. 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. 2012-005 atsakovas perkėlė UAB „Visus Plenus“ savo skolą ieškovei, susidariusią 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovės atsakovui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros serija VES Nr. 0001937 dėl 200 864 Lt palūkanų pagrindu. Tokiu būdu prievolėje pasikeitė skolininkas (vietoje atsakovo M. K. skolininku tapo UAB „Visus Plenus“), tačiau pati paskolų grąžinimo ieškovei prievolė išliko (CK 6.50, 6.116 straipsniai). 2012 m. vasario 16 d. susitarimu Nr. PAS-04 atsakovas ir UAB „Visus Plenus“ susitarė, kad atsakovas yra skolingas UAB „Visus Plenus“ sumą, lygią 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. 2012-001 perkeltai skolos sumai. 2012 m. vasario 16 d. susitarimu Nr. PAS-03 atsakovas ir UAB „Visus Plenus“ susitarė, kad atsakovas yra skolingas UAB „Visus Plenus“ sumą, lygią 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. 2012-005 perkeltai palūkanų skolos sumai. Būtent šių susitarimų pagrindų kylančios UAB „Visus Plenus“ reikalavimo teisės į atsakovą buvo perleistos P. Š.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis UAB „Visus Plenus“ reikalavimo teisių į atsakovą perėmėjas nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nors teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje turės įtakos jo įgytų reikalavimo teisių į atsakovą realizavimui ir tokiu būdu sukels jam materialiąsias teisines pasekmes (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors pagal bylos duomenis reikalavimo teisės į atsakovą buvo įkeistos R. M. naudai, tačiau UAB „Visus Plenus“ bankroto proceso metu pardavus šį įkeistą turtą (civilinė byla Nr. B2-437-611/2014, 3 t., b. l. 11-17), įkeitimas pasibaigė (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis). Todėl buvusio įkaito turėtojo R. M. teisėms ir pareigoms teismo sprendimas šioje civilinėje byloje įtakos neturės.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo nurodytomis skolos perkėlimo sutartimis buvo perkeltos būtent ginčo prievolės. Teismas nustatė, kad skolos perkėlimo sutartyse nurodytų paskolų datos ir sumos nesutampa su ieškovės nurodytais pinigų perdavimo atsakovui dokumentais, t. y. nustatė, kad ginčo paskolos sutarčių pagrindu atsiradę atsakovo įsipareigojimai ieškovei nebuvo perkelti UAB „Visus Plenus“. Tačiau nepaisydamas šių nustatytų aplinkybių, teismas vis tiek pripažino skolos perkėlimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad šie duomenys (skolos perkėlimo sutartyse nurodyti ir ieškovės nurodyti pinigų perdavimo atsakovui dokumentai) iš dalies sutampa – pvz., 2011 m. gegužės 2 d. rašytine paskolos sutartimi suteikta 50 410,88 Lt paskola (1 t., b. l. 263) atitinka ieškinio faktinį pagrindą sudarančią 14 600 Eur paskolą (1 t., b. l. 5, 40); nors šioje rašytinėje paskolos sutartyje nurodyta valiuta (litais) nesutampa su faktinio paskolos pervedimo valiuta (eurais), tačiau konvertavus į vienodą valiutą, paskolų sumos yra tos pačios, taip pat sutampa jų datos. Todėl pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo aiškintis šias aplinkybes (ginčo paskolų atitiktį atsakovo pateiktoms paskolos sutartims, taip pat atitiktį 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutarčiai Nr. 2012-001) ir vertinti jas skolos perkėlimo sutarčių kontekste, sprendžiant dėl šių sandorių teisėtumo.
17. Pažymėtina, kad 2012 m. sausio 2 d. skolos perkėlimo sutartimi Nr. 2012-001 buvo perkelta 3 050 000 Lt dydžio skola, kurios dydis nustatytas atsakovo ir ieškovės 2011 m. gruodžio 31 d. pasirašytu tarpusavio skolų suderinimo aktu. Byloje nėra tokios datos skolų suderinimo akto, pasirašyto atsakovo ir ieškovės, todėl teismas turėtų tirti, ar byloje esančiais skolų suderinimo aktais buvo suderinta būtent skolos perkėlimo sutartyje Nr. 2012-001 nurodyta skola, esant poreikiui, teismas turėtų spręsti papildomų įrodymų teikimo byloje klausimą. Pastebėtina ir tai, kad 2010 m. gruodžio 31 d. susitarimu dėl paskolų grąžinimo termino pratęsimo (1 t., b. l. 242) ginčo šalių buvo susitarta dėl šio susitarimo pasirašymo dieną dar nesudarytų paskolos sutarčių (2011 m. gegužės 2 d., 2011 m. liepos 1 d., 2011 m. spalio 1 d., 2011 m. lapkričio 2 d., 2011 m. lapkričio 17 d.) termino pratęsimo, todėl ši aplinkybė taip pat išsiaiškintina ir patikslintina bylą nagrinėjant iš naujo.
18. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką šalys nustato susitarimu. Teismas sprendimu ieškovės naudai priteisė 58 174,26 Eur palūkanų, remdamasis 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovės atsakovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija VES Nr. 0001937, kurioje nenurodytas nei palūkanų skaičiavimo pagrindas, nei norma ar skaičiavimo laikotarpis. Pažymėtina, kad ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindžia banko pavedimų išrašais ir kasos išlaidų orderiais, tačiau šiuose dokumentuose nėra sulygta dėl atsakovo pareigos už suteiktą paskolą mokėti ieškovei palūkanas. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų tirti ir įvertinti, ar šioje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos palūkanos yra apskaičiuotos būtent dėl ginčo paskolų, koks jų pobūdis (mokėjimo, pelno), norma, skaičiavimo laikotarpis ir pan.
19. Kasacinio teismo praktika tvirtina, kad kai nustatomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai; apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006; 2006 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2008; kt.). Priešingu atveju bylos šalys ir kiti joje dalyvaujantys (suinteresuoti dalyvauti) asmenys prarastų galimybę į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog esant paminėtam absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, konstatuoto procesinių teisės normų pažeidimo pobūdis (nuspręsta dėl asmens, nedalyvavusio procese, materialiųjų teisių) įgalina daryti išvadą, jog procesas byloje be jokių išlygų turi būti pakartotas. Aptariamu atveju būtinybę pakartoti procesą lemia aplinkybė, jog nebuvo užtikrinta P. Š. teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
20. Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

12Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.