Byla 2A-17-345/2012
Dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, tretieji asmenys UAB „Togilas“, UADB „Ergo Lietuva“, UADBB „Aon Baltic“, AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „Lėvuo“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „If P&C insurance AS”, veikiančio per „If P&C insurance” filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „SRS Servisas“ ieškinį atsakovui „If P&C insurance AS”, veikiančiam per „If P&C insurance” filialą, dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, tretieji asmenys UAB „Togilas“, UADB „Ergo Lietuva“, UADBB „Aon Baltic“, AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „Lėvuo“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „SRS Servisas“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2010 m. gegužės 6 d. gaisrą pastate, esančiame ( - ), draudžiamuoju įvykiu pagal 2009 m. liepos 3 d. ieškovo ir atsakovo filialo sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (polisą) serija BCA nr. 00000101. Nurodė, kad yra statybos, pastatų bei patalpų remonto, prekybinės įrangos priežiūros, prekybos, reklamos gamybos paslaugas teikianti įmonė, kuri su atsakovu sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tarpininkaujant trečiajam asmeniui UADBB ,,Aon Baltic‘‘. 2010 m. gegužės 6 d. pastate, kuriame ieškovo darbuotojai vykdė stogo remonto darbus, įvyko gaisras; Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodyta, jog gaisro kilimo priežastis – priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimas atliekant ugnies darbus. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas 2010 m. birželio 21 d. pranešimu Nr. K/BC/00150 nurodė, kad įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nebus mokama, vadovaujantis Bendrosios civilinės atsakomybės taisyklių Nr. 010 7.25 bei 7.8 punktais. Ieškovo nuomone, atsakovas plečiamai aiškina taisyklių 7.8 punktą, todėl nepagrįstai laiko, kad gaisras įvyko dėl ieškovo darbuotojų didelio neatsargumo, absoliutina Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodomus duomenis, kadangi išsami įvykio ekspertizė nebuvo atlikta. Taip pat ieškovas mano, kad taisyklių 7.25 punkte nurodytas ,,pastatų karštųjų stogų darbų‘‘ terminas niekur nėra apibrėžtas ar reglamentuotas, todėl tokia sąvoka aiškinama prie sutarties sąlygų prisijungusios šalies naudai bei netaikytina sprendžiant įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu klausimą pagal CK 6.193 str. 4 d. įtvirtintą contra proferentem taisyklę.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino pastate, esančiame ( - ), 2010-05-06 kilusį gaisrą draudiminiu įvykiu; priteisė iš atsakovo ieškovui 10 539 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UADB „Ergo Lietuva“ 3732,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 52 Lt pašto išlaidų.

8Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad draudimo taisyklių 7.25 punkte nurodyta „pastatų karštųjų stogų darbų“ sąvoka nėra aiški, t.y. nėra akivaizdžiai suprantama, kokio pobūdžio tai yra darbai. Taip pat, teismo nuomone, draudimo liudijime draudimo objektu įvardinta draudėjo atsakomybė už žalos padarymo trečiųjų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei, vykdant patalpų remonto ir priežiūros darbus nesudaro pagrindo vienareikšmiškai laikyti, kad draudimo objektas, kaip nurodė atsakovas, tėra susijęs su vidinių pastato erdvių remonto darbais. Teismas sprendė, kad atsakovui pasiūlius draudimo sandorio sąlygas, todėl visi neaiškumai aiškintini atsakovo nenaudai ir ieškovo naudai. Remdamasis tuo teismas išaiškino, kad patalpų remonto ir priežiūros darbai apima ir pastato stogo remonto darbus. Vadinasi, ieškovo atsakomybė už žalos padarymą, vykdant pastato stogo remonto darbus, taip pat laikytina draudimo objektu. Taip pat teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentais 2002-12-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1445/2002, pripažino, kad draudimo taisyklių 7.25 punkte nurodyta „pastatų karštųjų stogų darbų“ sąvoka, aiškinant ją ieškovo naudai, negali būti prilyginama sąvokai „darbai, naudojant atvirą ugnį“. Todėl atsakovas, atsisakydamas pripažinti 2010-05-06 gaisrą draudiminiu įvykiu, negali remtis draudimo taisyklių 7.25 puntu. Teismas manė, kad atsakovas 2010-11-19 pakeisdamas 7.25 punktą pripažino, kad jis buvo neaiškus.

9Sutikdamas su ieškovo pozicija teismas konstatavo, kad Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-06-18 pažyma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovo darbuotojai, vykdydami darbus, sukėlę gaisrą, veikė tyčia ar esant dideliam neatsargumui. Teismas remdamasis kasacinio teismo 2005-10-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2005, padarė išvadą, kad draudimo sandorio sąlyga, leidžianti draudikui išvengti pareigos mokėti draudimo išmoką draudėjo kaltės atveju, laikytina kaip pažeidžianti draudėjo teisėtus interesus. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentais 2002-12-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1445/2002, taip pat vadovaudamasis CK 6.193 str. 4 d., teismas sprendė, kad ieškovo darbuotojų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo faktas negali būti tapatinamas su draudimo taisyklių 7.8 punkte nurodyta sąvoka „didelis neatsargumas“. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neturi teisės atsisakyti pripažinti 2010-05-06 gaisrą draudiminiu įvykiu pagal draudimo taisyklių 7.8 punktą, remdamasis ieškovo darbuotojų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo faktu. Teismas nenustatė pagrindų, dėl remonto metu kilęs gaisras negali būti laikomas draudiminiu įvykių, todėl, konstatavo, kad 2010-05-06 pastate, esančiame ( - ), kilęs gaisras yra draudiminis įvykis.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas „If P&C Insurance AS”, veikiantis per „If P&C Insurance AS” filialą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti; priteisti iš ieškovo UAB „SRS Servisas“ atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiais argumentais:

121. Atlikti stogo remonto darbai nelaikytini draudimo objektu pagal draudimo apsaugos sąlygas Nr. 201 ir Nr. 202, nes Draudimo liudijimas aiškiai apibrėžia, kad draudimo objektu pagal šias draudimo apsaugos sąlygas gali būti laikytina tik patalpų remontas ir priežiūra, prekybos įrangos priežiūra, reklamos paslaugos, o ne apskritai pastatų remontas ir priežiūra. Stogo remonto darbai nėra patalpų remonto ir priežiūros darbai.

132. Draudimo liudijime įtvirtinta sąlyga dėl Draudimo sutartimi apdraudžiamo objekto negalėjo ir negali būti aiškinama ieškovo naudai ir atsakovo nenaudai remiantis CK 6.193 str. 4 d., kadangi šalys dėl draudimo sąlygų derėjosi ir pasiekė individualų susitarimą. Be to, Draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant ieškovo pasitelktam nepriklausomam draudimo tarpininkui – UADBB „Aon Baltic“. Ieškovas žinojo atsakovo pasiūlymo sąlygas, turėjo pakankamai laiko jį išnagrinėti ir pareiškti savo pageidavimus bei pasiūlymus, tačiau tokių nereiškė.

143. Ieškovo darbuotojai 2010 m. gegužės 6 d. pastate, esančiame adresu ( - ), atliko stogo remonto darbus. Pagal Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 419 p. prie ugnies darbų priskiriamos gamybinės operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkštys arba įkaitinamos medžiagos iki temperatūros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą. Neabejotina, kad ieškovo darbuotojai atlikdami stogo darbus atliko ugnies darbus, ginčo dėl to nėra. Byloje pateikti ekspertų ir specialistų rašytiniai paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovo darbuotojų atlikti darbai, laikytini karštaisiais darbais ir kurie, vadovaujantis Taisyklių 7.25 p. negali būti laikomi draudimo objektu.

154. Ieškovo darbuotojų užfiksuoti paaiškinimai reiškia ne ką kitą, o tai, jog jie suprato, kad darbus atlieka pažeisdami priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti neigiamų tokio elgesio pasekmių. Ieškovo darbuotojų parodymai duoti teismo posėdžio metu vertintini kritiškai dėl to, kad jie nenuoseklūs ir prieštaringi, tyrimą atlikusio Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektoriaus atžvilgiu nebuvo pareikšta jokių nusiskundimų ar pastabų. Be to, atliekant stogo remonto darbus buvo itin šiurkščiai pažeistos Priešgaisrinės saugos taisyklės.

165. Ieškovas suformulavo neaiškų ir neapibrėžtą reikalavimą, todėl teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Remiantis Draudimo sutartimi ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti, jog draudimo laikotarpiu ir draudimo teritorijoje jam buvo pateiktas reikalavimas dėl žalos trečiųjų asmenų kilnojamajam, nekilnojamajam turtui, sveikatai, gyvybei padarymo, neturtinės žalos, kylančios kaip žalos sveikatai ar gyvybei pasekmė vykdant veiklą, teikiant į rinką produktus, nurodytus Draudimo liudijime. Iš tokio reikalavimo yra neaišku, kokiu ieškovas prašė apginti neva pažeistą jo teisę. Be to, skundžiamas teismo sprendimas yra sąlyginis, kadangi draudimo išmokos mokėjimui nepakanka vien tik konstatuoti, kad įvykis yra draudžiamasis. Draudimo sutarties vykdymo klausimas yra neišspręstas ir jis priklausys nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo arba neatsiradimo.

176. Teismas visiškai neargumentavo, kodėl atsakovo pateiktų specialistų ir ekspertų paaiškinimus dėl sąvokos „karštieji darbai“ yra tik prielaidos.

18Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „SRS Servisas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad atsakovas žinojo apie ieškovo valią sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį ieškovo vykdomai veiklai visa apimtimi, pats rengė sutartį. Ieškovas iki iškylant ginčui neabejojo ir neturėjo pagrindo abejoti, kad draudimo brokerio ir atsakovo veiksmai yra tinkami bei atitinka tikrąją ieškovo valią bei lūkesčius. Faktą, jog sutartis buvo sudaryta dėl ieškovo civilinės atsakomybės vykdant bendrovės veiklą visa apimtimi, patvirtina ieškovo susirašinėjimo su draudimo brokeriu elektroniniu paštu išrašai, kiti rašytiniai dokumentai; draudimo brokerio atstovo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai; liudytojo D. R. teismo posėdžio metu pateikti parodymai. Draudimo brokeris žinojo ir suprato, kad ieškovas siekia sudaryti bendrovės vykdomos veiklos visa apimtimi civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokią ieškovo valią nurodė atsakovui, o atsakovas pagal tai parengė sutartį. Atsakovas privalo prisiimti bet kokią atsakomybę dėl savo netinkamų ir neteisėtų, ieškovo aiškiai ir tinkamai išreikštos valios neatitinkančių veiksmų, šiuo atveju – pripažinti įvykį draudiminiu, tęsti draudimo procedūras, siekiant išmokėti draudimo išmoką dėl įvykio žalą patyrusiems asmenims.

19Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pastato civilinė atsakomybė dėl stogo remonto darbų metu padarytos žalos nėra laikytina draudimo objektu pagal sutartį. Atsakovo minimi teisės aktai, kuriuose apibrėžiama sąvoka „patalpa“, sutarties sudarymo metu negaliojo. Sąvoka „karštieji darbai“ nėra reglamentuota teisės aktuose. Ekspertų ar specialistų pateiktuose paaiškinimuose yra nurodytos tik jų subjektyvios nuomonės, kurios nėra pagrįstos ar paremtos įrodymais ar neginčijamais argumentais. Pateikiamos išvados bei paaiškinimai gana ženkliai skiriasi viena nuo kitos, kas leidžia daryti išvadą, jog kiekvienas statybos srityje veikiantis profesionalas ar specialių šios srities žinių turintis asmuo šią sąvoką supranta ar gali suprasti skirtingai. Ieškovas nėra statybos srities specialistas ir negali būti tokiu laikomas. Netgi pripažinus, kad sąvoka „karštieji darbai“ tarp statybos teisės bei rangos specialistų aiškintina taip, kaip nurodoma ekspertų bei specialistų paaiškinimuose, jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia ir negali pagrįsti, jog šią sąvoką taip pat suprastų ar aiškintų ne statybos rangos ar teisės srities profesionalas. Ginčo tarp ieškovo ir atsakovo kilimo metu, o taip pat civilinės bylos iniciavimo metu, taisyklių 7.25 p. nedetalizavo bei neaiškino „pastatų karštųjų stogų darbų“ sąvokos, tuo tarpu vos iniciavus šį ginčą, atsakovas ėmėsi veiksmų, kuriais taisyklėse pateikė išsamų sąvokos išaiškinimą. Tokiu būdu atsakovas iš esmės pripažino, jog ankstesnės taisyklių redakcijos 7.25 p. nuostatos buvo neaiškios. Ankstesnioji sąvoka „pastatų karštųjų stogų darbų“ yra lingvistiškai dviprasmiška bei neaiški ir gali būti aiškinama dvejopai, t.y. aptariami darbai gali būti laikomi tiek pastatų karštaisiais stogų darbais (karšti yra darbai), tiek pastatų karštųjų stogų darbais (karšti yra stogai). Kadangi ši sąvoka yra neaiški, tai ji vertintina ją vienašališkai nustačiusio asmens – atsakovo, nenaudai. Nė vienas byloje esantis dokumentas nepatvirtina ir negali patvirtinti, jog įvykio metu ieškovo darbuotojai atliko darbus, atitinkančius taisyklių 7.25 p. numatytą „pastatų karštųjų stogų darbų“ sąvoką. Įvykio dieną pats atsakovas negalėjo tiksliai paaiškinti Taisyklių 7.25 p. nurodytos sąvokos.

20Vien ta aplinkybė, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje yra nurodytas priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimo faktas, neleidžia spręsti, jog ieškovo ir/ar jo darbuotojai veikė didelio neatsargumo sąlygomis ir tokiu būdu veikdami sukėlė įvykį. Byloje nustatytos aplinkybės (liudytojų parodymai) apskritai leidžia pagrįstai abejoti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos pagrįstumu bei joje nurodomų aplinkybių bei pažeidimų realumu. Valdybos 2011 m. liepos 27 d. raštas Nr. V4-1109 „Dėl informacijos pateikimo“ nepagrindžia ir negali pagrįsti atsakovo deklaruojamų aplinkybių, nepanaikina abejonių dėl Valdybos pažymoje nurodomų teiginių tikrumo, ieškovo darbuotojų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo realumo. Valdybos atsakymas yra deklaratyvus, jame nėra tiesiogiai atsakoma į atsakovo atstovo užduotus klausimus, o atsakovo ginčijamos faktinės aplinkybės byloje yra nustatytos teismo posėdžio metu liudytojų teiktais parodymais. Liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykis apskritai galimai kilo ne dėl ieškovo kaltės, o dėl po stogo danga buvusių popierių. Tarp atsakovo deklaruojamų pažeidimų neegzistuoja priežastinis ryšys su įvykiu ir/ar jo metu kilusiomis pasekmėmis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo darbuotojai tokio pobūdžio veiksmų, kurie nurodyti Taisyklų 7.8 p. neatliko, todėl nepagrįsta teigti, jog jie veikė didelio neatsargumo sąlygomis.

21Ieškovo reikalavimas šioje civilinėje byloje pilnutinai atitinka Draudimo įstatymo 91 str. įtvirtintą draudžiamojo įvykio sampratą, o taip pat atitinka CK 1.138 str. numatytus civilinių teisių gynimo būdus. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo pobūdį akivaizdu, jog jo įvykdymai nėra jokių papildomų sąlygų ar reikalavimų. Teismo sprendimas sudaro realias galimybes ieškovui apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus – pagrįstai tęsti atsakovo vienašališku sprendimu nutrauktas draudimo procedūras, siekiant išmokėti draudimo išmoką.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

23Apeliacinio proceso ribas nustato apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindai bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nesant viešojo intereso, sudarančio pagrindo užeiti už skundų suformuluotų ginčo nagrinėjimo ribų (CPK 320 str. 2 d.), ir nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.), apeliacijos objektą aptariamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo pareikštas ieškininis reikalavimas yra pagrįstas bei tenkintinas.

24Dėl draudžiamojo objekto apimties.

25Vienas tarp šalių kilusio ginčo aspektų yra draudiminės apsaugos taikymo apimtis pagal ginčo šalių sudarytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso) BCA Nr. 00000101 (toliau – Draudimo liudijimas) nustatytas ribas. Draudimo liudijime numatyta, kad draudimo objektu pagal draudimo apsaugos sąlygas Nr. 201 ir Nr. 202 yra laikoma draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos vykdant šią veiklą ir (ar) atlikus šią paslaugą – patalpų remontas ir priežiūra, prekybos įrangos priežiūra, reklamos paslaugos (įvairių reklaminių sistemų montavimas, reklamos klijavimas). Tiek ieškovas, tiek apeliantas nesutaria ką reiškia patalpų remonto ir priežiūros sąvoka, t.y. ar į ją patenka stogo remonto darbai. Apeliantas teigia, kad kalbiniu požiūriu sąvoka „patalpa“ žymi pastato vidų. Taigi iš esmės tarp bylos šalių yra kilęs nesutarimas dėl sutarties nuostatų aiškinimo.

26Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193 str. Aiškinant šiame straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 str. 5 d. aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; kt.). Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę, yra svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, remdamasi teismų formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010), konstatavo, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Kasacinio teismo taipogi pabrėžta tai, kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik visiems draudimo sutarties sudarymu suinteresuotiems asmenims glaudžiai bendradarbiaujant, atskleidžiant sutartimi siekiamus tikslus ir kitą reikšmingą informaciją, galima pasiekti, kad būtų išvengta teisėtų lūkesčių neatitinkančios sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; ir kt.). Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 str. 3 d.).

27Ieškovas UAB „SRS Servisas“ yra įmonė, teikianti statybos, pastatų bei patalpų remonto, prekybinės įrangos priežiūros, prekybos, reklamos gamybos paslaugas. Draudimo polisas ginčo šalių buvo sudarytas tarpininkaujant trečiajam asmeniui UADBB „Aon Baltic“, veikusiam remiantis su apeliantu 2005-01-01 sudaryta Bendradarbiavimo draudimo srityje sutartimi Nr. NT-01 (t. 1, b. l. 126-136). Iš ieškovo ir UADBB „Aon Baltic“ darbuotojų susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagos matyti, kad tarpininkas pareikalavo iš ieškovo informacijos, reikalingos pasiūlymui pateikti, tarp jų ir tikslaus įmonės veiklos aprašymo. Ieškovas pateikdamas duomenis apie savo veiklą informavo tarpininką, kad apie įmonės veiklą galima pasižiūrėti jos internetinėje svetainėje, detaliau nurodė, jog įmonės veiklos sritys apie patalpų remontą ir priežiūrą, prekybos įrangos priežiūrą, reklamos gamybą (t. 1, b. l 22-26). Ši informacija elektroniniu paštu UADBB „Aon Baltic“ atstovo buvo perduota apeliantui (t. 1, b. l. 125). Remiantis byloje pateikta medžiaga konstatuotina, kad būtent minėta informacija ir sudarė pagrindą, kuriuo vadovaujantis buvo sudarytas draudimo polisas, atitinkamai apibrėžtas draudimo objektas. Iš šalių atstovų paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu, aišku, jog poliso sąlygas parengė apeliantas pagal UADBB „Aon Baltic“ perduotą informaciją apie ieškovo pageidaujamą apdrausti veiklą (t. 2, b. l. 34). Ieškovas nuosekliai laikosi pozicijos, kad vartodamas sąvoka „patalpos“ omenyje turėjo tiek pastato išorę, tiek vidų, t.y. iki sudarant draudimo sutartį aiškiai išreiškė valią gauti draudiminę apsaugą dėl trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos žalos vykdant patalpų remontą ir priežiūrą tiek iš pastato vidaus, tiek iš išorės. Iš tarpininko apeliantui perduotos ieškovo pateiktos informacijos apie vykdomą veiklą matyti, kad ieškovas tiesiogiai ir betarpiškai nurodė, kad įmonės veikla apibūdinta jos internetinėje svetainėje, bei pateikė trumpą veiklos sričių sąrašą. Taigi apeliantas, gavęs tokią informaciją, kaip savo srities profesionalas, privalėjo atidžiau įvertinti jos pakankamumą, išsiaiškinti, kodėl yra galimi neatitikimai tarp elektroniniame pašte ir įmonės internetinėje svetainėje ieškovo nurodytų veiklos sričių. Nors sutartiniai santykiai yra grindžiami abipusės sutarties šalių valios derinimo imperatyvu, tačiau aptariamu atveju aplinkybės, liudijančios draudimo poliso sudarymą, suponuoja, jog tikroji polise nurodytos sąvokos „patalpų remontas ir priežiūra“ ribos negali būti apribotos vien tik pastato vidumi, tačiau atsižvelgiant į ieškovo veiklos sritį, minėta sąvoka apima ir remonto bei priežiūros darbus ieškovo atliekamus pastatų išorėje. Tokių draudimo apsaugos ribų ieškovas ir siekė (CK 6.193 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu būtent paties apelianto nepakankamas bendradarbiavimas su ieškovu lėmė, jog draudimo objektas buvo suformuluotas netinkamai, t.y. lingvistiniu požiūriu pernelyg siaurai. Esant šioms aplinkybėms, draudimo objekto ribos pagal Draudimo polisą vertintinos kaip apimančios ir remonto bei priežiūros paslaugas atliekamas ir iš pastato išorės.

28Dėl išimčių iš draudimo objekto.

29Bendrųjų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 (toliau – Draudimo taisyklės) 7.25 p. nurodyta, kad draudimo objektu nelaikoma atsakomybė dėl pastatų karštųjų stogų darbų. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog šalys nesutaria ką reiškia „pastatų karštųjų stogų darbų“ apibrėžtis. Ginčo dėl to, kad draudimo taisyklės aptariamu atveju laikytinos standartinėmis sąlygomis, prie kurių prisijungė ieškovas, tarp šalių nėra. CK 6.193 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008). Sudarant sutartį prisijungimo būdu, taip pat ją aiškinant, būtina atsižvelgti į tai, kad standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti šias sąlygas kitai sutarties šaliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Jeigu standartines sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2007). Nedraudiminiai įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rūšies taisyklėse, yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kilus abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445).

30Apeliantas teigia, kad apibrėžtis „pastatų karštųjų stogų darbų“ reiškia, kad draudiminė apsauga nėra taikoma tais atvejais, kai yra atliekami darbai, kurie laikytini karštaisiais, t.y. jų metu naudojama atvira ugnis ir pan. Savo pozicijai pagrįsti apeliantas į bylą pateikė specialistų bei ekspertų paaiškinimus. Statinio projektų ir statinio dalinės ekspertizės ekspertas L. U. 2010-11-10 dėl sąvokos „karštieji darbai“ išaiškinimo nurodė, kad sąvoka „karštieji darbai“ – nėra griežtai reglamentuota statyboje. Jeigu tai susiję su stogo darbais, galima teigti, kad įrenginėjant prilydomąją ruloninę stogo dangą naudojami įrengimai su atvira ugnies liepsna, todėl „karštieji darbai“ yra susiję tiesiogiai su ugnimi. (t. 1, b. l. 108). UAB „ART statyba“ 2010-08-11 el. laiške paaiškino, kad statybos darbus karštaisiais galima pavadinti tuos, kuriuose naudojama atvira ugnis, taip pat susidaro kibirkštys arba dirbama su įkaitintomis medžiagomis iki temperatūros galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą (t. 1, b. l. 112). Kauno technologijos universiteto Statybos technologijų katedros lektorė O. V. išaiškino, kad sąvoka „karštieji darbai“ nėra reglamentuota statybos srityje, ji identiška sąvokai „ugnies darbai“. Prie tokių darbų priskirtos gamybinės operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkštys arba medžiagos įkaitinamos iki temperatūros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą (t. 1, b. l. 113). Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jo į bylą pateiktų ekspertų ir specialistų paaiškinimuose aiškinama tik apibrėžtis „karštieji darbai“, tačiau 2010-05-06 ieškovo darbuotojams vykdant remonto darbus kilusio gaisro metu galiojusios Draudimo taisyklių 7.25 p. redakcijoje buvo numatyta apibrėžtis „pastatų karštųjų stogų darbų“, t.y. visiškai kitokios gramatinės konstrukcijos žodžių seka. Lingvistiškai apibrėžtis „pastatų karštųjų stogų darbų“, kaip teisingai nurodo ieškovas, gali būti aiškinama dvejopai, t.y. darbai gali būti laikomi tiek pastatų karštaisiais stogų darbais (karšti yra darbai), tiek pastatų karštųjų stogų darbais (karšti yra stogai). Pirmosios instancijos visiškai teisingai įvertino aplinkybę dėl Draudimo taisyklių 7.25 p. formuluotės pakeitimo kaip faktą, jog apeliantas pripažino, kad pradinė 7.25 p. formuluotė buvo neaiški ir dviprasmiška. Draudimo taisyklių 2010-11-19 priimtos redakcijos 7.25 p. apeliantas pateikė pastatų stogų karštųjų darbų sąvokos paaiškinimą - ,,tai darbai, kuriuose naudojama atvira ugnis, taip pat susidaro kibirkštys arba dirbama su įkaitintomis medžiagomis iki temperatūros galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą‘‘.

31Darytina išvada, jog Draudimo taisyklių redakcijos galiojusios 2010-05-06 7.25 p. buvo suformuluotas ydingai bei dviprasmiškai. Toks taisyklės formulavimas teisėjų kolegijos nuomone objektyviai galėjo suklaidinti ieškovą dėl draudimo objektų apimties bei leisti manyti, kad atliekant stogo remonto darbus naudojant ugnį galimai kilsianti žala tretiesiems asmenims pateks į draudiminės apsaugos ribas. Apeliantas pateikdamas standartines sąlygas kaip savo srities profesionalas privalėjo tinkamai bei aiškiai suformuluoti tokias sąlygas, to nepadaręs jis prisiėmė ir visos iš to kylančias neigiamas pasekmes, t.y. aptariamu atveju negali remtis Draudimo taisyklių 7.25 p. kaip atleidžiančiu jį nuo atsakomybės atlyginti draudiko tretiesiems asmenims padarytą žalą, kurią sukėlė stogo remonto darbai atlikti naudojant ugnį.

32Dėl didelio neatsargumo.

33Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog ieškovo darbuotojų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo faktas negali būti tapatinamas su draudimo taisyklių 7.8 p. nurodyta sąvoka „didelis neatsargumas“. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiu vertinimu neturi pagrindo. Draudimo taisyklių, prie kurių prisijungė ieškovas, 7.8 p. nurodyta, kad draudimo objektu nelaikoma atsakomybė dėl veiksmų (veikimo ar neveikimo), padarytų tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs (pvz. asmens girtumas, apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, neturėjimas teisės dirbti su atitinkamais įrengimais ar mechanizmais ir pan., taip pat kitos aplinkybės, patvirtinančios didelį asmens neatsargumą).

34Lietuvos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Draudimo taisyklių 7.8 p. pateikta didelio neatsargumo sąvoka iš esmės atitinka teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažintą apibrėžtį. Minėtame punkte pateikiami pavyzdiniai atvejai, kada asmens elgesys gali būti prilyginamas dideliam neatsargumui. Iš pateikto sąrašo matyti, jog pagal Draudimo taisyklių 7.8 p. didelis neatsargumas gali būti konstatuojamas tais atvejais, kai žalą sukėlęs asmuo elgėsi taip, kad tai iš esmės prieštaravo elementariems bei visiems suprantamiems atsargaus bei protingo elgesio reikalavimams. Papildomai pažymėtina, kad žalos padarymas paprastai būna susijęs su tam tikrų teisinio reguliavimo nustatytų reikalavimų pažeidimu. Tačiau, ar toks pažeidimas yra padarytas esant dideliam neatsargumui yra fakto klausimas, kurį pagal Draudimo įstatymo (redakcija iki 2012-01-01) 82 str. 6 d. ir 8 d. privalėjo įrodyti apeliantas. Atkreiptinas šalių dėmesys, jog didelio neatsargumo apibrėžti šalys nustatė Draudimo taisyklėse, tačiau įvertinus tai, jog jos yra paties apelianto parengtos standartinės sutarties sąlygos, prie kurių draudėjas prisijungė sudarydamas draudimo sutartį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nedraudiminio įvykio, kaip esminės draudimo sutarties sąlygos, samprata turi būti aiškinama sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

35Dideliu neatsargumu apeliantas laiko ieškovo darbuotojų veiksmus, kuriais buvo pažeistos priešgaisrinės saugos taisyklės. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektoriaus 2010-05-07 tarnybiniame pranešime dėl informacijos apie gaisrą patikslinimo nurodyta, kad gaisras kilo UAB „SRS Servisas“ darbuotojams atliekant stogo remonto darbus – klojant prilydomąją dangą, degė stogo apšiltinimo medžiagos popierinė pakuotė, kuri buvo išklota tarp skardinės stogo dangos bei stogo apšiltinimo medžiagos (t. 1, b. l. 88). Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2010-06-08 pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. V4-820, adresuoto atsakovui, nurodyta, kad 2010-05-06 pastate, esančiame ( - ), gaisro kilimo priežastis – priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimas atliekant ugnies darbus, gaisro kaltininkai E. Ž. ir K. B. (t. 1, b. l. 27). Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-06-18 pažymoje nurodyta, kad 2010-05-06 pastate, esančiame ( - ), kilo gaisras, kurio metu apdegė pastato stogas. Gaisro priežastis – priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimas, atliekant ugnies darbus, o kaltininkai – UAB „SRS Servisas“ darbuotojai E. Ž. ir K. B. (t.1, b. l. 28). Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2011-03-10 rašte Nr. V4-365 nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis – priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimas atliekant ugnies darbus (t. 1, b. l. 191). Iš byloje pateiktų Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos bei jos darbuotojų pažymų nėra aišku, kokios būtent priešgaisrinės saugos taisyklės buvo pažeistos. Vien paties pažeidimo konstatavimas nėra pagrindas pripažinti, kad jos buvo pažeistos esant dideliam ieškovo darbuotojų veiksmų neatsargumui. 2010-05-06 paaiškinimuose dėl įvykio aplinkybių K. B., E. Ž. paaiškino, kad gaisras kilo nusižengus priešgaisrinės saugos taisyklėms. Atliko kaitinimo darbus – ugnimi kaitino prilydomąją dangą ir ją užklijuodami (t. 1, b. l. 196-197). Teismo posėdžio metu minėti asmenys liudijo, kad paaiškinimus parašė diktuojant priešgaisrinės tarnybos atstovui (t. 2, b. l. 70-71). Daugiau jokių duomenų apie ieškovo darbuotojų galimai neatsargų elgesį byloje nebuvo pateikta. Nors liudytojų parodymai nepaneigia fakto, jog atliekant stogo remonto darbus galimai buvo pažeistos priešgaisrinės saugos taisyklės, tačiau remdamasi surinkta medžiaga teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamu atveju vien paties priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo konstatavimas nėra pagrindas pripažinti, jog ieškovo darbuotojų elgesys buvo toks, kuris atitiko Draudimo taisyklių 7.8 p. pateiktą didelio neatsargumo apibrėžtį (CPK 185 str.).

36Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

37Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas esą ieškovas suformulavo neaiškų ir neapibrėžtą reikalavimą. Prievolė mokėti draudimo išmoką draudėjui atsiranda esant draudiminiam įvykiui. Draudiminis įvykis yra aplinkybė, atitinkanti konkrečią sutarties sąlygą. Apeliantui 2010-06-21 pranešimu informavus ieškovą, kad 2010-05-06 įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju (t. 1, b. l. 28-29), ieškovas, siekdamas apginti galimai jo pažeistas teises dėl netinkamo draudimo sutarties sąlygų aiškinimo, kreipėsi į teismą. Ieškiniu yra siekiamas materialinis rezultatas, o pats reikalavimas yra suformuluotas nedviprasmiškai bei konkrečiai, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė pagrįstai, esant tinkamai suformuluotam ieškinio dalykui.

38Teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iš privalomųjų draudimo sutarties sąlygų yra draudimo rizika. Tai pagrindinė draudimo sutarties sąlyga, kuri išreiškia draudimo sutarties esmę paskirtį – apsaugoti draudėjo (naudos gavėjo) interesus, prisiimant draudimo sutartyje sulygto draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę. Taigi draudimo rizika yra pavojaus, neigiamų padarinių atsiradimo tikimybė, o draudžiamasis įvykis yra tiesioginis draudimo rizikos materializavimosi padarinys, suponuojantis pareigą išmokėti draudimo išmoką (CK 6.987 str.). Ta aplinkybė, kad 2010-05-06 įvykio pripažinimas draudžiamuoju, gali sukelti papildomų ginčų tarp šalių, susijusių su draudimo išmokos išmokėjimu ar draudimo sutarties vykdymu, pareikšto materialinio reikalavimo požiūriu nėra reikšminga. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra sąlyginis.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų.

40Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteisiama ieškovui UAB „SRS Servisas“ pastarojo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato suteiktai teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 2 400 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 5324 Lt iki 2 400 Lt, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, rašytinį apeliacijos procesą, į tai, kad apeliacine tvarka nebuvo analizuojami nauji ginčo aspektai.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

42Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš atsakovo „If P&C insurance AS”, veikiančio per „If P&C insurance” filialą, ieškovui UAB „SRS Servisas“ 2400 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „SRS Servisas“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad draudimo taisyklių 7.25 punkte... 9. Sutikdamas su ieškovo pozicija teismas konstatavo, kad Panevėžio apskrities... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas „If P&C Insurance AS”, veikiantis per „If P&C Insurance... 12. 1. Atlikti stogo remonto darbai nelaikytini draudimo objektu pagal draudimo... 13. 2. Draudimo liudijime įtvirtinta sąlyga dėl Draudimo sutartimi apdraudžiamo... 14. 3. Ieškovo darbuotojai 2010 m. gegužės 6 d. pastate, esančiame adresu ( -... 15. 4. Ieškovo darbuotojų užfiksuoti paaiškinimai reiškia ne ką kitą, o tai,... 16. 5. Ieškovas suformulavo neaiškų ir neapibrėžtą reikalavimą, todėl... 17. 6. Teismas visiškai neargumentavo, kodėl atsakovo pateiktų specialistų ir... 18. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „SRS Servisas“... 19. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pastato civilinė atsakomybė dėl stogo... 20. Vien ta aplinkybė, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje yra... 21. Ieškovo reikalavimas šioje civilinėje byloje pilnutinai atitinka Draudimo... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 23. Apeliacinio proceso ribas nustato apeliacinių skundų teisinis ir faktinis... 24. Dėl draudžiamojo objekto apimties.... 25. Vienas tarp šalių kilusio ginčo aspektų yra draudiminės apsaugos taikymo... 26. Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193 str.... 27. Ieškovas UAB „SRS Servisas“ yra įmonė, teikianti statybos, pastatų bei... 28. Dėl išimčių iš draudimo objekto. ... 29. Bendrųjų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 (toliau –... 30. Apeliantas teigia, kad apibrėžtis „pastatų karštųjų stogų darbų“... 31. Darytina išvada, jog Draudimo taisyklių redakcijos galiojusios 2010-05-06... 32. Dėl didelio neatsargumo. ... 33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog ieškovo... 34. Lietuvos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje dideliu neatsargumu laikomi... 35. Dideliu neatsargumu apeliantas laiko ieškovo darbuotojų veiksmus, kuriais... 36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. ... 37. Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas esą ieškovas suformulavo... 38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iš privalomųjų draudimo... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 40. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteisiama ieškovui UAB „SRS... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 42. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą palikti... 43. Priteisti iš atsakovo „If P&C insurance AS”, veikiančio per „If...