Byla 3K-3-433-378/2015
Dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – individualioji įmonė „Žvejo stotelė“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Romada“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Romada“ dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – individualioji įmonė „Žvejo stotelė“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vekselių paskirtį, aiškinimo bei taikymo.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu jo 2009 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Romada“ išduotą paprastąjį vekselį, pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2010 m. gegužės 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 140 727 Lt (40 757,36 Eur) ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko I. U. išieškotojos UAB „Romada“ naudai, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 20 350 Lt (5893,77 Eur), sumokėtų pagal 2009 m. rugpjūčio 25 d. išduotą paprastąjį vekselį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7Byloje nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo IĮ „Žvejo stotelė“ (buvusi I. U. individuali prekybos įmonė) 2000 m. sausio 4 d. ir 2009 m. sausio 5 d. sudarė komiso sutartis, kurių pagrindu atsakovė veikė kaip komitentas, o trečiasis asmuo – kaip komisionierius; atsakovė tiekdavo prekes trečiajam asmeniui saugoti, suteikiant teisę jas parduoti, o trečiasis asmuo atsiskaitydavo už realizuotas prekes pagal ataskaitas ir atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. IĮ „Žvejo stotelė“ įsipareigojimai pagal sutartį buvo trejopo pobūdžio: apmokėti PVM sąskaitas faktūras už konsignacines prekes; apmokėti PVM sąskaitas faktūras už nekonsignacines prekes; parduoti ir pateikti ataskaitas (arba šalių susitarimu grąžinti sutartyje nustatyta tvarka) už IĮ „Žvejo stotelė“ komiso pagrindais perduotas prekes. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (toliau – Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas), kuriuo šalys patvirtino, kad trečiojo asmens skola atsakovei už prekes 2009 m. birželio 30 d. sudarė 140 536,53 Lt (40 702,19 Eur). Ieškovo teigimu, atsakovės generalinis direktorius D. U., komercijos direktorius M. U. ir direktorius R. J. (kartu ir atsakovės akcininkai) papildomai pareikalavo, kad trečiojo asmens savininkas (ieškovas) pasirašytų vekselį, kuris užtikrintų Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderintos skolos grąžinimą. Kadangi šalių santykiai buvo draugiški, ieškovas pasitikėjo savo ilgamečiais verslo partneriais, tai 2009 m. rugpjūčio 25 d. išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo 2009 m. gruodžio 1 d. sumokėti atsakovei 140 000 Lt (40 546,80 Eur). Ieškovas nurodo, kad pasirašydamas vekselį nežinojo, kokia jo reikšmė, kaip jis pildomas, jokių pinigų iš atsakovės pagal vekselį negavo, t. y. vekselis išrašytas ne paskolos sutarties pagrindu. Ieškovas teigia, kad kitų sandorių, kurių pagrindu atsirastų jo, kaip fizinio asmens, savarankiška prievolė sumokėti atsakovei 140 000 Lt (40 546,80 Eur), šalys nesudarė; po vekselio išrašymo dienos šalys toliau bendradarbiavo – atsakovė tiekė trečiajam asmeniui prekes, už jas trečiasis asmuo atsiskaitydavo. Pasibaigus vekselio apmokėjimo terminui, trečiasis asmuo nebuvo sumokėjęs atsakovei visos Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderintos skolos. Atsakovės vardu antstolis A. Z. išsiuntė ieškovui pranešimus, kuriais reikalavo apmokėti vekselį. Ieškovas pažymi, kad jo susirašinėjimas su atsakovės direktoriumi D. U. po antstolio pranešimų gavimo patvirtina, jog ieškovas manė, kad vekseliu patvirtino atsakovės ir trečiojo asmens suderintą 140 536,53 Lt (40 702,19 Eur) skolą, ir nurodo, kad ši vekseliu užtikrinta trečiojo asmens skola buvo visiškai apmokėta 2009 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto 2-asis notaro biuras pagal 2010 m. gegužės 5 d. vekselį išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. BG-2672) dėl 140 727 Lt (40 757,36 Eur) skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovo atsakovo naudai, tačiau jis vykdomojo įrašo neteikė vykdyti, nei žodžiu, nei raštu nereikalavo apmokėti vekselį. 2011 m. sausio mėn. kilo atsakovės ir trečiojo asmens ginčas dėl 2009 m. sausio 5 d. sutarties vykdymo, ją atsakovė 2011 m. sausio 17 d. pranešimu nutraukė nuo 2011 m. sausio 25 d. Po sutarties nutraukimo atsakovė 2011 m. vasario 3 d. pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį įrašą; iki ieškinio pareiškimo trečiasis asmuo už ieškovą sumokėjo 20 350 Lt (5893,77 Eur). Ieškovo įsitikinimu, atsakovė yra nesąžininga ir piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu), nes nepagrįstai vekselį vertina kaip savarankišką ieškovo (fizinio asmens) skolą ir iš jo vykdo išieškojimą, nepaisydama to, kad trečiasis asmuo sumokėjo atsakovei skolą, kurios grąžinimas buvo užtikrintas vekseliu. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais vekselį ir vykdomąjį įrašą, teigdamas, kad vekselį išrašė dėl apgaulės ir suklydimo (CK 1.90, 1.91 straipsniai), o atsakovė (vekselio gavėja) yra nesąžininga, veikė ieškovo nenaudai. Ieškovas pažymi, kad suklydo dėl vekselio išrašymo esmės ir padarinių, jo suklydimas pateisinamas, nes ieškovas anksčiau nebuvo išdavęs vekselių, jam nebuvo žinoma vekselio išrašymo esmė ir padariniai.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2010 m. gegužės 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 140 727 Lt (40 757,36 Eur) ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko I. U. išieškotojos UAB „Romada“ naudai; priteisė ieškovui iš atsakovės 20 350 Lt (5893,77 Eur), sumokėtų pagal 2009 m. rugpjūčio 25 d. išduotą paprastąjį vekselį; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nustatė, kad nuo 2000 metų atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo sutartiniai komiso ir pirkimo–pardavimo santykiai. Vykdant komiso sutartį, susidarė 140 536,53 Lt (40 702,19 Eur) trečiojo asmens skola atsakovei. Siekdamos tęsti sutarties vykdymą ir komiso pagrindais gauti prekes, šalys derybų būdu susitarė dėl papildomo prievolių užtikrinimo – ieškovas (trečiojo asmens vienintelis savininkas ir vadovas) išrašė ginčo vekselį. Teismas įvertino ieškovo pateiktą audito ataskaitą Nr. 2014/1, kurioje patvirtinta, kad 2011 m. sausio 25 d. IĮ „Žvejo stotelė“ nuo 2007 m. liepos 31 d. iki 2011 m. sausio 31 d. grąžintų UAB „Romada“ prekių permoka yra 25 789,01 Lt (7469,01 Eur) be PVM, ataskaitos parengimo dieną IĮ „Žvejo stotelė“ neturi pareigos UAB „Romada“ grąžinti prekių. Kitoje civilinėje byloje atsakovė pareiškė reikalavimą IĮ „Žvejo stotelė“ priteisti skolą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn.; Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendime pažymėjo, kad tiek Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, tiek šioje byloje ginčijamas vekselis išrašyti iki pagrindo reikalauti priteisti skolą atsiradimo. Šių įrodymų ir CK 6.55 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo padengė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte patvirtintą skolą, pažymėdamas, jog tą patvirtina ir aplinkybė, jog pirmiau nurodytoje civilinėje byloje UAB „Romada“ nereiškė reikalavimo priteisti akte nurodytą skolą, ieškinyje pažymėjo, kad IĮ „Žvejo stotelė“ skolos iki 2010 m. yra apmokėtos. Spręsdamas dėl vekselio negaliojimo, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė nei suklydimo fakto, nei jo esmingumo. Teismo vertinimu, ieškovas, būdamas sąžiningas, protingas ir apdairus, turėjo susilaikyti nuo veiksmo, kurio esmės jis nesupranta, o jam to nepadarius, laikytina, kad jis elgėsi neapdairiai ir neatidžiai, veikdamas tokiu būdu, pats prisiėmė savo veiksmų neigiamas pasekmes (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl vekselio išdavimo suklydus ir dėl apgaulės nepatvirtina, jog egzistuoja CK 1.90, 1.91 straipsniuose įtvirtinti sandorio negaliojimo pagrindai. Teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, kad vekseliu užtikrinta IĮ „Žvejo stotelė“ 140 536,53 Lt (40 702,19 Eur) skola atsakovei, kuri buvo patvirtinta Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, 2009 m. gruodžio 31 d. buvo apmokėta. Teismas konstatavo, kad notaras, 2010 m. gegužės 5 d. išduodamas vykdomąjį įrašą, iš esmės neatliko neteisėtų veiksmų, nes jam negalėjo būti žinomos tarp šalių susiklosčiusios aplinkybės. Kadangi atsakovė neteisėtai pateikė prašymą notarui išduoti vykdomąjį įrašą (kai I. U. IĮ „Žvejo stotelė“ įvykdė prievolę, kuri buvo užtikrinta ginčo vekseliu), tai teismas pripažino negaliojančiu Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro išduotą 2010 m. gegužės 5 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-2672) ir priteisė ieškovui iš atsakovės vykdant ginčijamą įrašą IĮ „Žvejo stotelė“ sumokėtą 20 350 Lt (5893,77 Eur) sumą, kaip gautą be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą nepakeistą.

12Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas Snoras, bylos Nr. 3K-3-14/2014; kt.), nurodė, kad vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad jis gali atlikti tam tikrą prievolės pagal šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jo abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta; atlikdamas užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu, jis negali būti sutapatinamas su CK šeštosios knygos V skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos. Kolegija nurodė, kad nors Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte ir ginčo vekselyje nurodytos sumos ir šių dokumentų pasirašymo datos nesutampa, tačiau vekselis išduotas praėjus nedaug laiko po Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto sudarymo, vekselio suma tik šiek tiek mažesnė už 2009 m. rugpjūčio 7 d. suderintos skolos sumą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad komiso pagrindais iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio IĮ „Žvejo stotelė“ perduota prekių daugiau kaip už 400 000 Lt (115 848,01 Eur); Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu skolos likutis suderintas tik pagal PVM sąskaitas faktūras, tačiau jame neužfiksuotas konsignacinių prekių likutis, esantis pas trečiąjį asmenį. Teisėjų kolegija atsižvelgė į aplinkybes, kad akto sudarymo metu reikalavimai grąžinti komiso pagrindais perduotas prekes trečiajam asmeniui nebuvo pareikšti, apie tokias skolas akte nepažymėta, be to, sudarius Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir ieškovui išrašius ginčo vekselį, šalys toliau tęsė bendradarbiavimą; vekselyje nurodyta ieškovo pareiga vekselį apmokėti 2009 m. gruodžio 1 d.; trečiojo asmens 2013 m. rugpjūčio 6 d. pažyma ir mokėjimo duomenys patvirtina, kad skola apmokėta 2009 m. gruodžio 31 d. Iš UAB „Romada“ ieškinio IĮ „Žvejo stotelė“ dėl skolos priteisimo ir Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo kolegija nustatė, kad nurodytoje byloje prašoma priteisti skolą, susidariusią kitu laikotarpiu; ieškinyje UAB „Romada“ nurodo, kad nuo 2009 m. sausio 5 d. sutarties sudarymo iki 2010 m. IĮ „Žvejo stotelė“ laiku apmokėdavo UAB „Romada“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, ir teigiama, kad IĮ „Žvejo stotelė“ neapmokėjo PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn.; Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ir ginčo vekselis išrašyti iki atsakovės teisės reikalauti priteisti nurodytą skolą atsiradimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčo vekseliu buvo užtikrintas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderinto ir užfiksuoto dydžio skolos grąžinimas, o ne komiso pagrindais perduotų prekių grąžinimas. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad prievolei, kurios įvykdymas buvo užtikrintas ginčo vekseliu, pasibaigus tinkamu įvykdymu, atsakovės reikalavimas apmokėti vekselį faktiškai nepagrįstas, atsakovė nesąžiningai ir neteisėtai pateikė prašymą notarui išduoti vykdomąjį įrašą.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl ieškinio ribų peržengimo. Kasatorė nurodo, kad teismai, atmetę ieškovo reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu kaip išduotą dėl apgaulės ir suklydimo, nepagrįstai konstatavo, jog jis apmokėtas, nors toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Anot kasatorės, teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus, nes priimdami skundžiamus procesinius sprendimus iš esmės pakeitė ieškovo pasirinktą jo teisių gynimo būdą.
  2. Dėl vekseliu sukurtos prievolės savarankiškumo. Kasatorės įsitikinimu, teismai paneigė vekselio, kaip abstrakčios, savarankiškos ir nuo kito teisinio santykio nepriklausančios prievolės, sampratą, kuri išplėtota kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui. Teisės aktuose nustatytas baigtinis sąrašas būdų, kuriais skolininkas pagal vekselį gali gintis nuo vekselio turėtojo reikalavimų (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnis). Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad nei teisės normose, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nenustatyta galimybė sutapatinti trečiojo asmens mokėjimų pagal visai kitą civilinį teisinį santykį su vekselio davėjo mokėjimais pagal vekselį ir dėl to spręsti, kad vekselis yra tinkamai apmokėtas. Tokia skundžiamuose teismų sprendimuose padaryta išvada prieštarauja ir paneigia vekselio kaip abstraktaus, savarankiško ir nepriklausomo sandorio sampratą; konstatavus, kad prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti išduotas vekselis, yra negaliojanti (pasibaigusi), vekselis galėtų būti pripažintas negaliojančiu, bet ne apmokėtu, t. y. įvykdytu.
  3. Dėl vekselio sutapatinimo su laidavimu. Pasak kasatorės, konstatavę, kad, pagrindiniam skolininkui įvykdžius prievolę, kurios įvykdymui užtikrinti išduotas vekselis, jis laikomas įvykdytu, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; kt.). Kasatorės manymu, teismai neleistinai sutapatino vekselį su laidavimu ir vekselio pabaigos momentui (apmokėjimo faktui) nustatyti klaidingai taikė ne Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normas, o Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias laidavimo pabaigą (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Kasatorės įsitikinimu, vekselis gali būti pripažintas apmokėtu tik jo davėjui atlikus mokėjimus pagal vekselį tiesiogiai vekselio gavėjui.
  4. Dėl sandorio, kurio pagrindu atsirado prievolė pagal vekselį, identifikavimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su prievolės, kurios pagrindu išrašytas vekselis, teisėtumu, galiojimu ir pasibaigimu yra aktualios bei nagrinėtinos tik sprendžiant dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, todėl teismai, atmetę reikalavimą vekselį pripažinti negaliojančiu, nepagrįstai vertino, kad jis išrašytas Tarpusavio skolų suderinimo akto pagrindu, nors nei šiame akte, nei vekselyje nenurodytas teisinis santykis, kurio pagrindu vekselis išrašytas. Pagal kasacinio teismo praktiką, vekselyje įtvirtintos prievolės ir sandorio, kuris buvo pagrindas išduoti vekselį, teisinis ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Kasatorės teigimu, vekselis išrašytas siekiant papildomai užsitikrinti, kad IĮ „Žvejo stotelė“ tinkamai vykdys savo įsipareigojimus pagal sutartį, vekselio suma nustatyta šalių derybų metu, atsižvelgiant į konsignacijos pagrindais trečiajam asmeniui perduodamų prekių kiekį. Kasatorė nurodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią tarpusavio skolų suderinimo aktas nepripažintas sandoriu CK 1.63 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „VST“ v. UAB „Olympic Casino Group Baltija“, bylos Nr. 3K-3-572/2008; kt.). Teismai, spręsdami, kad vekselis išrašytas Tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytos skolos sumokėjimui užtikrinti, anot kasatorės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis); byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo vis dar neatsiskaitęs pagal komiso sutartį (vekselio išdavimo pagrindas egzistavo ir neišnyko), išieškojimas pagal vekselį pradėtas kasatorei vienašališkai nutraukus komiso sutartį, trečiajam asmeniui nevykdant savo įsipareigojimų (patvirtina kasatorės nuoseklią poziciją, kad vekselis užtikrina iš komiso sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymą), nesutampa vekselyje ir Tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytos sumos ir jų pasirašymo datos. Kasatorės vertinimu, teismai nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad vekseliu galėjo būti užtikrintas tik jau esamos, tiksliai apibrėžto dydžio prievolės įvykdymas, taip neleistinai apribodami vekselio, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, išrašymo ir panaudojimo galimybes. Kasatorė mano, kad vekseliui taikytina taisyklė, analogiška įtvirtintai CK 6.78 straipsnio 1 dalyje, t. y. vekseliu gali būti užtikrinama ir būsima (pakankamai apibūdinta) prievolė, kurios dydis vekselio sudarymo metu neprivalo būti šalių konkretizuotas. Teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, paneigė kasatorės teisę pasinaudoti vekseliu, atliekančiu prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. lengvesniu, trumpesniu ir finansiškai priimtinesniu savo teisių gynimo būdu, padidino kasatorės reikalavimų IĮ „Žvejo stotelė“ mastą.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl ieškinio ribų peržengimo. Nesutikdamas su kasatore, ieškovas nurodo, kad vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą procesiniuose dokumentuose ginčijo tiek dėl to, kad vekselis buvo išduotas dėl apgaulės ir suklydimo, tiek dėl to, kad vekseliu užtikrinta trečiojo asmens prievolė yra pasibaigusi, todėl jis neprivalėjo pareikšti perteklinio reikalavimo pripažinti vekselį apmokėtu.
  2. Dėl vekseliu sukurtos prievolės savarankiškumo. Ieškovo vertinimu, atsakovė nepagrįstai siekia sureikšminti vekselio abstraktumo savybę ir netinkamai interpretuoja teismų sprendimus, teigdama, kad teismai sutapatino trečiojo asmens mokėjimus pagal Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderintą skolą ir ieškovo mokėjimus pagal vekselį. Tokia kasatorės išvada nepagrįsta, nes teismai vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą pripažino negaliojančiu ne todėl, kad vekselis buvo apmokėtas, bet dėl to, jog pasibaigė prievolė, kurios užtikrinimo funkciją jis atliko. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas Snoras, bylos Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, bylos Nr. 3K-3-203/2014).
  3. Dėl vekselio sutapatinimo su laidavimu. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad teismai vekselio nesutapatino su laidavimu ar garantija, priešingai, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog vekselis, atlikdamas užtikrinimo funkciją, netampa garantija ar laidavimu ir jis negali būti sutapatinamas su CK šeštosios knygos V skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos.
  4. Dėl sandorio, kurio pagrindu atsirado prievolė pagal vekselį, identifikavimo. Ieškovo įsitikinimu, teismai tinkamai įvertino bylos įrodymus ir teisingai nustatė, kad vekseliu buvo užtikrinta konkreti trečiojo asmens prievolė – Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nustatyta 140 000 Lt (40 546,80 Eur) skola; šią išvadą patvirtinta ieškovo byloje pateikti įrodymai. Kasatorė, teigdama priešingai, neįrodė jokių kitų tariamų IĮ „Žvejo stotelė“ prievolių, egzistavusių vekselio išdavimo metu ar atsiradusių vėliau, kurių įvykdymui užtikrinti galėjo būti išduotas vekselis. Ieškovo vertinimu, kasatorės nurodoma kasacinio teismo praktika dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nepripažinimo sandoriu aktuali sprendžiant ginčus dėl skolos priteisimo, o ne dėl vekselio išrašymo pagrindų ir jo teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad vekselio išrašymo pagrindas buvo ne Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, o juo suderintos skolos grąžinimo užtikrinimas. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismai nenurodė, jog vekseliu negali būti užtikrinamos būsimos prievolės (ginčas dėl to nekilo); teismai kasatorės argumentus atmetė dėl to, kad, įvertinę byloje surinktus įrodymus, nenustatė jokių kitų trečiojo asmens prievolių (nei buvusių vekselio išrašymo metu, nei atsiradusių vėliau), kurių pagrindu galėjo būti išduotas vekselis. Ieškovas pažymi, kad vekselyje buvo nustatytas konkretus jo apmokėjimo terminas (2009 m. gruodžio 1 d.), taigi juo galėjo būti užtikrintos prievolės, kurios jau buvo atsiradusios vekselio išdavimo metu ir kurių įvykdymo terminas sutaptų su vekselio apmokėjimo terminu. Be to, kasatorė, pateikdama pranešimus dėl vekselio apmokėjimo suėjus jo terminui, aiškiai reikalavo sumokėti 140 000 Lt (40 546,80 Eur), pranešimuose nereikalaudama įvykdyti kitų prievolių, kas patvirtina, kad vekseliu buvo užtikrintas trečiojo asmens 140 000 Lt (40 546,80 Eur) skolos sumokėjimas.

16Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl vekselio kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės

20Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas Snoras, bylos Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Š. ir kt. v. UAB „Konekesko Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157-219/2015; kt.). Vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas Snoras, bylos Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. T. v. kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, bylos Nr. 3K-3-203/2014). Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, per se nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto praturtėjimo ar pan.; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Ž. ir kt. v. AS „Parex banka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-343/2013; 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas Snoras, bylos Nr. 3K-3-14/2014; kt.). Jeigu skolininkas pagal vekselį aiškina, kad kreditorius piktnaudžiauja, nori gauti dvigubai, tai jis šią aplinkybę turi įrodyti (CPK 178 straipsnis).

21Nagrinėjamoje byloje kasatorė skundžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus, kuriuose teismai pripažino, kad ginčo vekseliu buvo užtikrintas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderintos IĮ „Žvejo stotelė“ 140 536,53 Lt (40 702,19 Eur) skolos atsakovei grąžinimas, nustatė, jog ši skola 2009 m. gruodžio 31 d. buvo apmokėta, ir, konstatavę, kad prievolė, kurios įvykdymas buvo užtikrintas ginčo vekseliu, pasibaigė tinkamu įvykdymu, pripažino negaliojančiu Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2010 m. gegužės 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 140 727 Lt (40 757,36 Eur) ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko I. U. išieškotojos UAB „Romada“ naudai bei priteisė ieškovui iš atsakovės 20 350 Lt (5893,77 Eur), sumokėtų pagal 2009 m. rugpjūčio 25 d. išduotą paprastąjį vekselį. Kasatorės vertinimu, padarę tokią išvadą, teismai paneigė vekselio, kaip abstrakčios, savarankiškos ir nuo kito teisinio santykio nepriklausančios prievolės, sampratą, kuri išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007, ir kitose kasacinio teismo nutartyse. Tokia kasatorės pozicija nekoreliuoja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

22Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos kasatorės argumentus, pažymi, kad kasacinis teismas pripažįsta, jog vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas Snoras, bylos Nr. 3K-3-14/2014; kt.). Kasatorė skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. nutartimi, nors pirmiau aptartoje vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vekselis gali atlikti sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, o tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl konkrečios nutarties precedento galios byloje, be kitų aplinkybių, atsižvelgtina į kasacinio teismo nutarčių priėmimo laiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kadangi vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, nurodytoje šioje nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išplėtojo išaiškinimus dėl vekselio naudojimo prievolių įvykdymui užtikrinti, tai kasatorės argumentai dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

23Teismai, įvertinę byloje surinktus duomenis ir nustatę, kad ginčo vekseliu užtikrintas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderintos skolos grąžinimas, pagrįstai vekselio pagrindu išduoto Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2010 m. gegužės 5 d. vykdomojo įrašo teisėtumą vertino atsižvelgdami į prievolę, kurios įvykdymui užtikrinti buvo išduotas vekselis. Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatavę, jog Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderinta skola sumokėta, teismai turėjo pagrindą pripažinti, kad vekselis atliko savo funkciją ir kasatorė nebeteko teisės reikalauti sumokėti jame nurodytą sumą, t. y. gauti dvigubą skolos apmokėjimą. Tokios išvados nekeičia kasatorės nurodoma aplinkybė, kad šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai ir trečiasis asmuo vis dar neatsiskaitęs pagal komiso sutartį. Nagrinėjamu atveju svarbi teismų nustatyta ir byloje įvertinta faktinė aplinkybė, kad ginčo vekselis buvo išrašytas būtent Tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytų skolų sumokėjimui užtikrinti. Kasatorė, nesutikdama su teismų išvadomis, nurodo, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog vekselis išrašytas Tarpusavio skolų suderinimo akto pagrindu (jos teigimu, nei šiame akte, nei vekselyje nenurodytas teisinis santykis, kurio pagrindu vekselis išrašytas), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).

24Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos proceso teisės normose įtvirtintos ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai plėtojamos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. UAB „Ekoresursai“, bylos Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus ir teismų procesinių sprendimų motyvus, kuriais remiantis pripažinta, kad vekseliu užtikrinta Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu suderinta IĮ „Žvejo stotelė“ 140 536,53 Lt (40 702,19 Eur) skola kasatorei 2009 m. gruodžio 31 d. buvo apmokėta, sprendžia, kad teismas ištyrė ir įvertino bylos įrodymus atskirai ir jų visetą, motyvuodamas teisines išvadas byloje nagrinėjamais klausimais. Kasatorė nekelia teisinių įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, o nesutikdama su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, nurodo faktines bylos aplinkybes ir siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Tačiau tai, kolegijos vertinimu, neleidžia abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu ar pagrįstumu. Kasatorės teiginiai, kad trečiojo asmens mokėjimai atlikti pagal visai kitą civilinį teisinį santykį ir todėl nesudaro pagrindo spręsti, jog vekselis yra tinkamai apmokėtas, nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl kasacinis teismas dėl jų plačiau nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

25Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

26Kasatorė skunde taip pat nurodo, kad teismai sutapatino vekselį su laidavimu ir netinkamai (ne kaip vertybinį popierių) vertino dokumentą, atitinkantį įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija pripažįsta šį argumentą nepagrįstu, pažymėdama, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose teismai tinkamai taikė teisę, jų pateiktos išvados atitinka kasacinio teismo išaiškinimus. Kasaciniame skunde netiksliai nurodoma, kad teismai konstatavo, jog „trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę atsakovei, laikoma, kad laidavimas (vekselis) pasibaigė“. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad, užtikrindamas prievolės įvykdymą, vekselis netampa garantija ar laidavimu, jis negali būti sutapatinamas su CK šeštosios knygos V skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos. Kitų teisinių argumentų, kurie pagrįstų, jog prievolės įvykdymui užtikrinti taikytas vekselis buvo sutapatintas su kitu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu – laidavimu, kasaciniame skunde nepateikta, todėl teisėjų kolegija išsamiau šio argumento nenagrinėja.

27Kasatorė įsitikinusi, kad teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Juozo alus“ v. J. M., bylos Nr. 3K-3-282-686/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti negaliojančiu vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, taikyti restituciją bei priteisti iš atsakovės 20 350 Lt (5893,77 Eur), siekė apsiginti nuo atsakovės reikalavimų antrą kartą sumokėti jau apmokėtą skolą, į bylą pateikė šiuos reikalavimus patvirtinančius įrodymus. Teismai, byloje esančių duomenų pagrindu konstatavę, kad vekseliu užtikrinta prievolė buvo įvykdyta, ir dėl to panaikinę skundžiamą vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, pasisakė dėl faktinį ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl nepripažintina, kad buvo peržengti byloje pareikšti reikalavimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

28Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.

29Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl jie paliktini galioti.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 9,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistus.

34Priteisti valstybei iš UAB „Romada“ (j. a. k. 141628629) 9,70 Eur (devynis Eur 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu jo 2009... 7. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo IĮ „Žvejo stotelė“... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad nuo 2000 metų atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 16. Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl vekselio kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės... 20. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad vekselio teisinės... 21. Nagrinėjamoje byloje kasatorė skundžia pirmosios ir apeliacinės instancijos... 22. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos kasatorės argumentus, pažymi, kad... 23. Teismai, įvertinę byloje surinktus duomenis ir nustatę, kad ginčo vekseliu... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353... 25. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 26. Kasatorė skunde taip pat nurodo, kad teismai sutapatino vekselį su laidavimu... 27. Kasatorė įsitikinusi, kad teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies... 28. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie... 29. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 9,70 Eur bylinėjimosi... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 34. Priteisti valstybei iš UAB „Romada“ (j. a. k. 141628629) 9,70 Eur (devynis... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...