Byla 2-98-620/2012
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovė J. K., tretieji asmenys Valstybės įmonė registrų centras, Rokiškio rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. V

1Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant ieškovei M. K., jos atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui, atsakovei J. K., jos atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovė J. K., tretieji asmenys Valstybės įmonė registrų centras, Rokiškio rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. V.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė ieškinyje nurodė ir ji bei jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena su atsakove J. K., kuri yra jos duktė, tame pačiame gyvenamajame name, esančiame ( - ). Šį namą statė kartu su jau mirusiu buvusiu sutuoktiniu, jame užaugo jų vaikai. Po sutuoktinio mirties, paveldėjimo pagrindu, tapo visos namų valdos savininke ir gyveno kartu su dukra J. bei sūnumi G. Prie gyvenamojo namo yra jos lėšomis pastatytas priestatas, turintis atskirą įėjimą. Abi namo dalys yra apšildomos kieto kuro katilu, kuris yra dukros (atsakovės) valdomose patalpose, į jas įeiti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo metu negali, todėl gyveno nešildomose patalpose ir be geriamo vandens iki 2012 m. sausio 13 d.

41998 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutartimi (registro Nr. IVVR - 2039) namų valdą, kurią sudaro 0,0655 ha bendro ploto sklypas ( kadastrinis Nr. ( - )) ir jame esantis gyvenamasis namas 1 A2/p, R, la2p, 2a2p (bendras naudingas plotas 207,49 kv. m), ūkio pastatas 3Jlp(l)l/p, šiltnamis 2 l/g bei šeši kiemo įrenginiai padovanojo atsakovei (dukrai) J. K. (tuo metu jos pavardė buvo K.). Sudaryti dovanojimo sutartį įkalbėjo dukra su žentu (šiuo metu jų santuoka yra nutraukta), motyvuodami tuo, kad namui reikalinga renovacija, kurią duktė su žentu buvo pasiryžę organizuoti ir įgyvendinti, norėjo, kad namas priklausytų jiems. Norėjo iš pradžių parašyti testamentą, tačiau dukra su žentu paaiškino, kad reikės mokėti už jo sudarymą didelius pinigus, todėl sudarė dovanojimo sandorį. Jai buvo pasakyta, kad galės ir toliau name gyventi iki gyvos galvos. Kadangi jos amžiaus (sudarant dovanojimo sutartį buvo 64 metai) žmogui organizuoti ir įgyvendinti tokio pobūdžio darbus sudėtinga, ji patikėjo, kad padovanojus namą galės jame gyventi iki gyvos galvos. Visi namo pagerinimo darbai buvo atliekami jos lėšomis, nes tuo metu atsakovės šeima pinigų neturėjo, augino tris vaikus. Jos vyras dirbo gerą darbą, gaudavo po 600-800 rublių, ji gaudavo 150 rublių, taip pat augino žvėrelius kailiukams, turėjo didelį šiltnamį, pardavinėjo gėles, siuvo pirštines ir kt.Po dovanojimo sutarties sudarymo, apie pusę metų, ji su dukros šeima gyveno ir naudojosi visomis name esančiomis patalpomis bendrai. Po to persikėlė gyventi į priestatą, kuris buvo pastatytas jos lėšomis, o dukters šeima gyveno pagrindinėje namo dalyje.

5Iki dovanojimo sutarties sudarymo, dešimt metų už visus komunalinius patarnavimus sąskaitas apmokėdavo ji, nors kartu gyveno ir atsakovės šeima. Kol buvo žentas, kuru rūpinosi abu iki 2005 m., vėliau kuru rūpinosi kartu su dukra, tik paskutiniais metais nieko nepirko. 1998 m. sudarius dovanojimo sutartį, visos sutartys su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis buvo sudarytos atsakovės vardu, tačiau iki 2011 metų gegužės mėnesio atsiskaitymo knygelės buvo pas ją, kurias ji užpildydavo ir apmokėdavo sąskaitas. Atskirai užrašydavo kiek turi mokėti dukra, o kiek ji. Šiuo laikotarpiu dalies mokesčių už komunalines paslaugas padengimui pinigų duodavo atsakovė. Dukra jai jokio išlaikymo iki šiol neteikė, išskyrus tą dalį komunalinių mokesčių. 2011 m. metų gegužės mėnesį dukra pasiėmė atsiskaitymo knygeles, o 2011 m. gegužės 5 d. per antstolį įteikė jai pareiškimą dėl panaudos sutarties nutraukimo, ir nenurodydama jokių motyvų pareikalavo iki 2011 m. liepos 11 d. išsikraustyti iš gyvenamojo namo. 2011 07 12 dukra kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame prašo ją iškeldinti, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.

6Iki 2011 metų balandžio mėnesio nebuvo jokios kalbos, kad ji turi išsikraustyti iš namų, santykiai buvo geri. Prieš tai dukrai nepagailėjo karčių žodžių, kai sužinojo, kaip dukra elgiasi su savo sūnumis. Iširus dukros antrai santuokai, labai pablogėjo dukters santykiai su sūnumi P. Dukra jam vis sakydavo, kad kai baigs mokyklą išvarys iš namų, tarp jų kildavo ginčų, o vieną savaitgalį, kai jis pradėjo studijuoti ir grįžo į namus, jo lova buvo išardyta ir išmesta, jis neįleistas į namus, tada anūkas P. apsistojo pas ją. Šiuo metu savaitgaliais bei atostogų metu būna pas ją, net parašė pareiškimą policijai, nors ji ir prieštaravo.2010 metais baigė studijas ir vyriausiasis atsakovės sūnus J. ir grįžo namo, o vieno konflikto su motina metu, anūkas atėjo pas ją ir pasakė, jog motina pareiškusi, kad galvotų kur jam toliau gyventi. Jis tą pačią dieną išvažiavo pas senelius ir išsikraustė į senelių butą, kur dabar ir gyvena.

7Atsakovės veiksmai, pateikiant ultimatyvų reikalavimą išsikelti iš jos su vyru statyto namo, kuriame pati yra užaugusi ir kuris jai turi istorinę, šeimos bei paveldimosios dvasinės reikšmės, nes yra susijęs su žymiu jos gyvenimo tarpsniu bei sutuoktiniu, su kuriuo kartu tą namą statė ir jame gyveno, ieškovės nuomone, akivaizdžiai prieštarauja geros moralės principams ir vaikų pareigoms rūpintis nusenusiais tėvais, įtvirtintomis LR Konstitucijos 38 str.- gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Santaupų, kurios leistų įsigyti ar nuomoti kitą gyvenamąjį plotą neturi. Visas per gyvenimą sukauptas turtas buvo šis kartu su vyru statytas namas, kurį padovanojo dukrai, tikėdamasi jame pragyventi iki gyvos galvos. Ji visą savo gyvenimą skyrė šeimai, rūpinosi vaikais, o po to anūkais, kuriais rūpinasi iki šiol. Ieškovei 1989 08 08 visam laikui buvo pripažinta trečia invalidumo grupė, o vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama pensija, kurios žymi dalis yra išleidžiama vaistams. Atsakovė ne tik pareikalavo išsikelti iš namo, tačiau nutraukė namo dalies, kurioje gyvena šildymą ir patalpos buvo nešildomos iki 2012 m. sausio 13 d., kas sudarė nepakeliamas gyvenimo sąlygas bei blogino patalpų, kuriose gyvena, būklę. Šios aplinkybės yra konstatuotos antstolės I. B. 2011 10 24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 115 - 11 - 3 , 2011 11 17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 115 - 11-4 ir 2012 m. sausio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.115-12-2. Be to, geriamo vandens kranas yra atsakovės užimamose patalpose, į kurias nuo 2011 m. gegužės mėn. ieškovei neleidžiama patekti, nors iki to laiko tokia galimybė buvo suteikta. Geriamą vandenį perka parduotuvėje. Dėl tokių atsakovės (dukros) veiksmų buvo šokiruota, labai išsigando, nes suprato, jog liks be gyvenamojo būsto ir to pasekoje labai pablogėjo gyvenimo kokybė, kas ženkliai įtakoja sveikatos būklę. Tokiu būdu, atsakovė jos atžvilgiu atlieka tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu ir yra CK 6.472 str. 1 d. nurodytas pagrindas pripažinti 1998 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutartį (registro Nr. IVVR- 2039) negaliojančia.

8Pagrindas kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo atsirado 2011 m. gegužės 5 d., kai atsakovė per notarę jai įteikė reikalavimą išsikraustyti iš jos dukrai padovanoto namo. Ieškovės nuomone, ieškinio senaties terminas prasidėjo 2011 m. gegužės 6 d. ir ieškinys yra teikiamas nepraleidus įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino.

9Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., LR CK 1.5 str., 6.472 str., CPK 5,135 prašo teismo:

10Panaikinti 1998 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutartį (registro Nr. IVVR - 2039) dėl namų valdos, esančios ( - ), kurią sudaro 0,0655 ha bendro ploto sklypas ( kadastrinis Nr. ( - )) ir jame esantis gyvenamasis namas lA2/p, R, la2p, 2a2p (bendras naudingas plotas 207,49 kv. m), ūkio pastatas 3Jlp(l)l/p, šiltnamis 2Šl/g bei šeši kiemo įrenginiai dovanojimo atsakovei (dukrai) J. K. bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

11Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė ir pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.36-39), prašydama ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta su sąlyga, kad ieškovė galės gyventi name iki gyvos galvos. Dovanojimo sutartis (CK 6.465 str.) visais atvejais yra neatlygintinė, nes dovanotojas už savo pareigų įvykdymą (turto perdavimą) iš apdovanotojo negauna jokio priešpriešinio patenkinimo .Dovanotojas turi teisę dovanojimo sutartyje nustatyti apdovanotojam tam tikrus įpareigojimus trečiajam asmeniui arba net sau (CK 6.467 str.). Iš 1998- m. gegužės 19 d. dovanojimo sutarties turinio matyti, kad ieškovė dovanodama jai namų valdą su jame esančiais pastatais, esančius ( - ) sutartyje nenurodė jokių sąlygų. Be to ji nebūtų priėmusi dovanojimo turto su sąlyga, jei ieškovei būtų leista gyventi name iki gyvos galvos.

12Sutartyje buvo išreikšta tikroji ieškovės valia, nes ji turi aukštąjį išsilavinimą, visą gyvenimą dirbo vadovaujamą darbą, sutarties sudarymo metu buvo 64 metų amžiaus, todėl puikiai suprato sudaromos sutarties pasekmes ir jų norėjo. Dovanojimo sutarčiai būdingas negražintinumas ir bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį. Mano, kad sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie įvertinus visus teisės normoje išvardintus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas.

13Ieškovė sudarydama dovanojimo sandorį ir perleisdama atsakovei nuosavybės teise priklausiusį turtą suprato tokio sandorio pasekmes ir jų norėjo. Turėdama didelį namą, ieškovė neturėjo motyvacijos jį didinti, kad jis taptų dar sunkiau išlaikomas .Ieškovė visą laiką buvo linkusi vadovauti ir kištis į kitų gyvenimus, todėl norėdama atsiskirti nuo jos, atsakovė nusprendė statytis priestatą. Norint tai atlikti jos vardu, būtų reikėję pasidalinti namą, daryti atskirus projektus. Priestato statymo metu (1991 m.) ieškovė buvo namo savininkė ir tereikėjo prie seno namo prijungti priestatą, todėl jis ir statytas ieškovės vardu, tačiau už atsakovės lėšas. Prie statybos darbų ieškovė niekaip neprisidėjo, o naujame priestate keletą metų gyveno jos šeima. Ieškovės užimamoms patalpoms buvo reikalingas kapitalinis remontas (gyvenant nuo 1979 m. jis niekada nebuvo remontuojamas), ieškovė pasiūlė kraustytis į pagrindinę namo dalį, kuri yra didesnė, o ji pasisiūlė eiti gyventi į priestatą .Atsakovė sutiko. Persikėlus į pagrindinį namą ji atliko remonto darbus: pakeitė stogą, langus, atliko vidaus apdailos darbus, apšiltino sienas, įrengė du automatinius garažų vartus, kiemą išklojo trinkelėmis, sutvarkė namo aplinką, įrengė automatinius metalinius vartus. Išsikraustydama priestate paliko savo virtuvės baldus, du svetainės komplektus, kuriais ieškovė naudojasi. Nuo to laiko kai buvo pastatytas priestatas, jame nebuvo darytas remontas. Kiekvienais metais nuo sausio mėnesio iki vasaros, ieškovė visame priestate pasistato medinius pastolius, ant kurių sudeda dėžes su daiginamomis ir auginamomis gėlėmis bei daržovėmis, šitaip dar labiau blogindama patalpų būklę, nes nuo drėgmės viskas pelija.

14Iki 2011 metų kovo mėnesio atsiskaitymo knygeles už įvairias paslaugas buvo pildomos ieškovės, nes ji daug dirbo ir dėl didelio užimtumo knygelės ir atsiskaitymai už jas buvo patikėtos ieškovei. Užpildžiusi knygeles ieškovė pasakydavo sumą, kurią ji pati arba jos vaikai perduodavo jai. Kilus abejonėms, kad pinigų sumos pernelyg didelės, 2011 m. vasario mėnesį ji paprašė mokesčių už elektrą, vandenį ir atliekų tvarkymą knygeles duoti jai, nes norėjo įsitikinti, jog viskas gerai apskaičiuojama. Atgavusi knygeles pamatė, kad visą laiką visą mokesčių sumą mokėjo ji viena, todėl nuo 2011 m. kovo mėnesio pati pildo knygeles ir toliau moka mokesčius viena.

15Ieškovė neprisidėdavo ir prie kuro pirkimo. Namo kartu su priestatu šildymui mėnesiui sunaudoja 2,5 paletės briketų (1250 Lt), pirko briketų už 2000 Lt, vėliau (2012-02-06) už 3000 Lt, kas dvi savaites kviečia kaminkrėtį, kuris valo kūrenimo katilą ir kas du mėnesius valo kaminą, už šias paslaugas sumoka 100 Lt. Taip pat viena moka už vandens filtrų priemones, kurios per mėnesį kainuoja 40 Lt, TEO LT paslaugos per mėnesį kainuoja 135 Lt.

16Nuo 1998 m. gegužės 19 d. iš esmės pasikeitė dovanoto turto vertė, kuri padidėjo ženkliai dėl jos atliktų turto pagerinimo darbų bei sumokėtų mokesčių, todėl dovanojimo sutarties panaikinimas aiškiai prieštarautų jos teisėtiems lūkesčiams . Atsakovė nurodė, kad šiuo metu jos finansinė padėtis nėra gera, jog galėtų namo išlaikymui skirti daug lėšų, išlaikyti ne tik save, bet ir mokėti už ieškovę, kuri prie namo išlaikymo visai neprisideda, todėl pranešė ieškovei apie jos iškeldinimą, nori namą parduoti. Jos brolis turi tokią pat pareigą rūpintis nusenusiais tėvais, kaip ir ji, nes kai jos turtinė padėtis buvo geresnė, ji ne kartą rėmė savo brolį, duodavo motinai pinigus, kuri perduodavo broliui, nes jis turėjo finansinių problemų. Ieškovės sūnus gyvena keturių kambarių bute, todėl turi sąlygas priimti motiną gyventi kartu, o sutarties, sudarytos prieš trylika metų nutraukimas prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams.

17Atsakovė taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes pagrindas dėl kurio ieškovė prašo panaikinti dovanojimo sutartį buvo nuo pat sutarties sudarymo pradžios, nes sudarydama sutartį ieškovė nenurodė jokios sąlygos (t.y. gyventi iki gyvos galvos) ir jai buvo žinoma, jog teise naudotis dalimi dovanoto namo (pagal žodinę panaudos sutartį) jai suteikta neterminuotai, taip pat žinojo, kad esant reikalui ji gali dovanotą namą parduoti.

18Atsakovė nepateikė ieškinio dėl dovanojimo sutarties papildymo (t.y. dėl sąlygos išlaikyti iki gyvos galvos), todėl dar ir dėl to ieškinys neturėtų būti tenkinamas.

19Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam yra pranešta tinkamai, byloje pateiktas prašymas nagrinėti nedalyvaujant centro atstovui bei pateiktas atsiliepimas į ieškinį, kuriame ieškovės ieškinį siūlė teismui spręsti savo nuožiūra (b.l.59-60).

20Trečiasis asmuo Rokiškio rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. V. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Notarė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 1998 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutartį, registras IVVR-2039 , ji patvirtino šalims pateikus reikiamus dokumentus ir išreiškus valią-M. K. išreiškus valią-dovanoti turtą dukrai, o dukrai J. K. (dabartinė pavardė K.)- išreiškus valią priimti dovanojamą turtą. Sutarties sudarymo aplinkybių nebeprisimena, bet jeigu būtų pateiktas notarui M. K. prašymas apie tai, kad jai būtų leista gyventi name iki gyvos galvos, ji tai būtų įrašiusi dovanojimo sutartyje ir šis faktas įregistruotas VĮ Registrų centre. Mano, kad šio fakto šalys neprašė įrašyti, nes matyt motina pasitikėjo savo dukra ir apie tai, kad dukra neleis gyventi net ir negalėjo numatyti. Paliko ieškinį spręsti teismo nuožiūra (b.l.63-64).

21Ieškinys tenkintinas iš dalies.

22LR CPK 12 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

23Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 1998 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis pagal kurią ieškovė M. K. dovanojo dukrai J. K. žemės sklypą, turintį 0,0635 ha bendro ploto, esantį ( - ) ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą 1A2/p,R,1a2/p,2a2/p, turintį 207,49 kv.m. bendro naudingo ploto, ūkio pastatą 3J1/p (1J1/p), šiltnamį 2Š1/g ir šešis kiemo įrenginius. Atsakovė dovanojamą žemės sklypą ir jame esančius pastatus priėmė. Dovanojimo sutartis buvo patvirtinta Rokiškio rajono 1-o notarų biuro notarės V. V. (b.l.7).Sutartis buvo įregistruota Valstybės įmonėje Registrų centras (b.l.14-15). Ieškovės M. K. deklaruota gyvenamoji vieta (deklaravimo data-1989-02-09) adresu: ( - ). (b.l.16).

24Dovanojimo sutarties samprata pateikta CK 6.465 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi dovanojimas kaip sandoris yra dvišalis, jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis), t. y. dovanotojas išreiškia savo valią turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) padovanoti (neatlygintinai perduoti), o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad civilinių santykių subjektai patys sprendžia sutartį sudaryti ar jos nesudaryti.

25CK 6.472 straipsnio 1 dalis numato, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Reikalauti panaikinti dovanojimą šiuo pagrindu dovanotojas gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą pagal CK 6.472 straipsnio 4 dalies taisykles. Pagrindas kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo minėtu pagrindu ieškovei atsirado 2011 m. gegužės mėnesį, kai atsakovė jai per notarę įteikė reikalavimą išsikraustyti iš padovanoto namo (b.l.8, ką ieškovė laiko kaip smerktiną geros moralės požiūriu), todėl ieškinys buvo pateiktas nepraleidus įstatymu numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisiškai reikšmingi faktai dovanojimui panaikinti, kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, gali būti nustatomi visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra; tie duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis, nuotraukomis ir kt. įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartyje J. G. v. S. M. byloje Nr. 3K-3-504/2008 dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėta, kad šioje teisės normoje įtvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikymą kiekvienu atveju lemia konkrečios situacijos aplinkybės, reikšmingi ištirti bylos duomenys dėl ginčo objektu esančio turto, dovanojimo sutarties šalių tarpusavio santykių raidos ir šalių elgesio kilus ginčui.

27Ieškinio pagrindu ieškovė (dovanotoja) nurodė apdovanotojo veiksmus, kuriuos ji įvardija kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu, t. y. kad apdovanotasis (atsakovė) ją prašo išsikelti iš namo, kuriame buvo žodžiu sutarta, kad ji gyvens iki gyvos galvos, iš namo, kuris buvo visas jos su vyru per gyvenimą sukauptas turtas, kuriame gyvena jau daug metų, kai ji neturi kito turto, santaupų, kurios leistų įsigyti ar išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą, nes jai nuo 1989 m. rugpjūčio 08 d. visam laikui buvo pripažinta trečia invalidumo grupė ir vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama pensija, kurios žymi dalis išleidžiama vaistams. Atsakovė pareikalavo išsikelti iš patalpų, kuriose jas dovanojant buvo sutarta leisti jai gyventi iki gyvos galvos ir jose faktiškai gyveno ir po dovanojimo sutarties sudarymo, t.y. 1998 m. gegužės 19 d., taip pat buvo nutraukusi patalpų, kuriose ji gyvena šildymą (t.y. nuo 2011 m. šildymo sezono pradžios iki 2012 m. sausio 13 d.), tuo sudarė nepakeliamas gyvenimo sąlygas, kėlė pavojų jos sveikatai ir gyvybei, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra jos dukra ir turėtų pasirūpinti savo motina, kuri sulaukė garbaus amžiaus, o ne kreiptis į teismą dėl jos iškeldinimo iš patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

28Įstatyme, taip pat ir CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kurie veiksmai apdovanotojo laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-305/2011 yra pažymėjęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Įstatymų leidėjas CK 6.472 str. dovanojimo sutarties panaikinimą įtvirtino kaip išimtinę priemonę, susiedamas jos taikymą su atitinkamais teisiniais pagrindais-apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį-neabejotinai griežtą-smerkimą. Aiškinat , kokio pobūdžio veiksmai gali būti vertinami, atsižvelgtina į alternatyvų pagrindą dovanojimui panaikinti, nustatytą CK 6.472 str.1d.Tai-pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinio sunkaus kūno sužalojimo faktas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 str.1d. prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai.

29Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas tarp motinos ir dukters. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė, sudarydama dovanojimo sutartį, nesuvokė savo veiksmų ar nesuprato, kad nuosavybė į nekilnojamąjį turtą neatlygintinai pereina jos dukrai J. Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad suvokė sandorio sudarymo pasekmes (b.l.107), t.y. sudarydama dovanojimo sutartį laisvai išreiškė savo valią. Nurodė, kad iš pradžių norėjo sudaryti testamentą, tačiau jai pasakė, kad dideli mokesčiai, todėl nutarė , kad namą dukrai padovanos. Dovanojimo sutartyje jokių sąlygų dėl dovanotojos galimybės gyventi padovanotame name iki gyvos galvos nenurodyta (CK 6.467 str.1d.), o notarė atsiliepime nurodė, jog jeigu toks prašymas būtų pateiktas notarui, tai apie tai ji būtų įrašiusi dovanojimo sutartyje ir šis juridinis faktas būtų įregistruotas VĮ Registrų centre (b.l.63-64).Ieškovė nurodė, kad pasitikėjo dukra ir jos duotu pažadu leisti jai gyventi iki gyvos galvos, santykiai buvo geri, ir nemanė, kad į sutartį būtina įtraukti šią sąlygą (b.l.104-106).

30Byloje turėtų būti aiškinama dovanojimo sutartis, nes tarp ją sudariusių šalių kilo ginčas dėl jos sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo ir pan.

31Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis , bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt. civilinėse bylose). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.).

32Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.).Be to nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

33Iš ieškovės ir atsakovės paaiškinimų teismuose (b.l.104-109) ir liudytojų parodymų (b.l.109-112) nustatyta, kad ieškovė nuo pat dovanojimo sutarties sudarymo nuolat gyveno ir gyvena šiame name iki šiol. Ieškovė suprato, kad dovanodama su vyru pastatytą namą dukrai, jokio kito turto neturi, todėl tiek ieškovė, tiek ir byloje apklausti liudytojai nurodė, kad šalys faktiškai sutarė, jog padovanotame name gyvens iki gyvos galvos, jai buvo leista persikelti į namo priestatą, kur ieškovė gyvena iki dabar, moka dalį komunalinių mokesčių už telefoną, internetą bei suteiktas televizijos paslaugas,(b.l.120-122) ,mokesčių knygeles iki 2011 m. gegužės mėnesio pildydavo ji, kitoje lapo pusėje užpildydavo kiek turi mokėti ji, o kiek atsakovė ,(b.l.117,111), namo dalį, kurioje gyvena, prižiūri, tvarko aplinką, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ją ardo, gadina, niokoja ar kitaip netinkamai elgiasi. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė būtų gyvenusi kitur, ar atsakovė ėmusi veiksmų, kad ieškovę iškeldintų iš padovanoto namo.

34Atsakovė 2011 m. gegužės 5 d. pareiškimu informavo ieškovę, kad pakartotinai praneša (žodžiu apie panaudos sutarties nutraukimą pranešė 2011 m. balandžio 11 d.), jog nutraukia tarp jų sudarytą žodinę panaudos sutartį, ir pakartotinai, vadovaujantis LR CK 6.642 str.1d. prašo per tris mėnesius nuo pirminio pranešimo apie sutarties nutraukimą dienos, t.y. iki 2011 m. liepos 11 d. išsikraustyti iš jai priklausančio namo, esančio ( - ). Atsakovė pareiškime taip pat nurodė, kad M. K. neišsikėlus iš jai priklausančio gyvenamojo namo per nustatytą terminą, bus kreiptasi į teismą dėl priverstinio jos iškeldinimo (b.l.8).

35Iš byloje pateiktų įrodymų ir duomenų teismo informacinės sistemos „LITEKO“ bazėje (CPK 179 str.3d.) matyti, kad atsakovė J. K. kreipėsi į teismą pateikdama ieškinį dėl M. K. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (b.l.90,91). Šiuo metu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinė byla Nr.2-17-504/2011 yra sustabdyta, kol bus išspręsta civilinė byla dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

36Apklausti byloje liudytojai nurodė, kad ieškovė svajojo turėti nuosavą būstą, dirbo įvairiuose versluose ir su vyru pasistatė namą ( - ). Ieškovė yra nuoširdus, mylintis savo šeimą žmogus. Namą statė savo jėgomis, padėjo giminės, viską darė, kad vaikai: sūnus ir dukra įgytų aukštąjį išsilavinimą. Vaikai baigę mokslus ir sukūrę šeimas gyveno pas juos. Ieškovė padėjo atsakovei užauginti jos vaikus ir dabar suaugusius studentus dar remia, anūkas P. grįžęs iš studijų net gyvena pas močiutę, pas motiną neina. Priestatą statė, nes ieškovė sakė, jog auga anūkai, taip bus patogiau gyventi. Ieškovė buvo ne tik mama , bet ir atsakovės draugė, jos visur abi kartu, padėjo dukrai kiek tik galėjo. Ieškovė sakiusi dovanojusi dukrai namą, nes jos vyras buvo nagingas, norėjo suremontuoti namą pagal savo norą, todėl namus padovanojo, kad jie galėtų tvarkytis kaip nori. M. K. yra sakiusi, kad norėjo parašyti testamentą, bet buvo pasakyta, kad dideli mokesčiai, tai ji namą dukrai padovanojo, o su dukra ir J. vyru sutarė, kad name gyvens iki gyvenimo pabaigos. J. elgesys, kai motinos buvo paprašyta išsikelti iš jos gyvenamosios patalpos, pribloškė M. K., pablogėjo jos sveikata, be to dukra 2011 m. pabaigoje šildymo sezonu metu nešildė priestato, kuriame gyvena ieškovė (b.l.109-111).Liudytoja Z. Z. nurodė, kad ji ateidavo pas ieškovę kelis kartus per savaitę ir visada pas ieškovę būdavo šalta, ji būdavo įsijungusi šildytuvą, o kambaryje buvo tik 14 laipsnių šilumos. Tą patį nurodė ir liudytojas G. K., kuris nurodė, kad iš atsakovės patalpos būdavo galima reguliuoti šilumos tiekimą į M. K. patalpas. Jis atvažiuodavo 2011 m. žiemą kiekvieną dieną ir pas motiną būdavo šalta, du radiatoriai yra reguliuojami, o kiti ne ir jie būdavo nustatyti ant didžiausios padėties. Tai tęsėsi iki 2012 m. sausio 13 d. Kai būdavo įjungtas šildymas normaliai, pas motiną kambariuose temperatūra pakildavo apie 17-18 laipsnių. Jis atvežė motinai šildytuvus, kad žiemą nešaltų (b.l.109-112).Iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo 2011 m. spalio 24 d. protokolo Nr.115-11-3 (b.l.9) matyti, kad 2011 m. spalio 24 d.8.40 val. nuvykus adresu ( - ) į M. K. gyvenamas patalpas nustatyta, kad patalpos nešildomos, radiatoriai šalti, kambaryje termometras rodo 14 C.Apžiūrint gyvenamąjį namą iš lauko matyti, kad įrengtas tik vienas kaminas, iš kurio rūksta dūmai. Iš antstolės 2011 m. lapkričio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.115-11-4 matyti, kad 2001 m. lapkričio 17 d. 19.30 val. nuvykus adresu ( - ), apžiūrėtos M. K. patalpos- vonia, virtuvė, gyvenamosios patalpos, nustatyta, kad patalpos nešildomos, radiatoriai šalti, kambario termometras rodo 12 C.Apžiūrėtose patalpose šilumos gamybos įrenginio nėra. Vonios, virtuvės ir kambario sienose matyti įeinantys ir išeinantys vamzdžiai, kurie jungia patalpose esančius šildymo prietaisus (radiatorius). Apžiūros metu vamzdžiai ir radiatoriai yra šalti. Į gyvenamąjį namą adresu ( - ) yra du atskiri įėjimai (b.l.10). Pagal antstolės I. B. 2012 m. sausio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.115-12-2 buvo konstatuota, kad 2012 m. sausio 4 d. 10.30 val. nuvykus adresu ( - ) buvo apžiūrėtos M. K. gyvenamos patalpos ir nustatyta, kad virtuvėje termometras rodo 12 laipsnių C, rankiniu būdu reguliuojamo termostato padėtis prie radiatoriaus apžiūros metu yra ties skaičiumi 5;koridoriuje termometras rodo 9 laipsnius C, reguliuojamo termostato prie radiatoriaus nėra, radiatorius šaltas; kambaryje termometras rodo 14 laipsnių C, rankiniu būdu reguliuojamo termostato padėtis prie radiatoriaus apžiūros metu yra ties skaičiumi 5;koridoriuje lubų tinkas įskilęs, lubos apipeliję; keičiamų durų, kuriomis patenkama į M. K. naudojamas patalpas, užraktas (b.l.41).Pagal 2011 m. gruodžio 28 d. UAB „Livensta“ raštą ( civilinė byla Nr.2-73-233/2012, b.l.50) buvo apžiūrėta šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema J. K. priklausančiame gyvenamajame name, adresu ( - ) ir nustatyta, kad šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema yra tvarkinga, namo šildymo sistema yra vientisa ir neturi galimybės atjungti pastato aukštą ar atskirus kambarius, šildymo katilas veikia nepertraukiamu režimu.

37Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. priimta nutarties dalis , įpareigojanti atsakovę J. K. atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti: nedelsiant atstatyti gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), kuriomis naudojasi M. K. šildymą bei sudaryti galimybes ieškovei M. K. apsirūpinti geriamu vandeniu iš krano, esančio atsakovės J. K. užimamose patalpose, buvo panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2012-02-14 nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-83-212/2012). Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad ši ieškovės M. K. prašoma laikinosios apsaugos priemonė nėra tiesiogiai susijusi su galimai ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymu, o aplinkybės, kad nesiėmus šios laikinosios apsaugos priemonės, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, nenustatytos, todėl minėtą nutarties dalį panaikino. Kadangi teismas pripažino, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai ir jas panaikino, poveikio priemonių skyrimo už minėtų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą klausimas spręstas Rokiškio rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-73-233/2012 taip pat tapo nebeaktualus, todėl 2012 m. kovo 22 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-174-425/2012 m. buvo palikta galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis, tenkinanti pareiškėjos J. K. skundą ir pripažinusi negaliojančiu antstolės I. B. 2011 12 07 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, priimtą vykdomojoje byloje Nr.0115/11/02649, o antstolės I. B. pareiškimo dėl Civilinio proceso kodekso 771 str. 5 d. numatytų poveikio priemonių taikymo J. K., netenkinimą (Rokiškio rajono apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr.2-73-233/2012).Civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovės gyvenamosiose patalpose paskutinio šildymo sezono metu (iki 2012-01-13) buvo mažesnė temperatūra nei buvo gyvenant iki tol, ji turėjo papildomai jas šildyti, patyrė nepatogumų, radiatoriai būdavo šalti net viduržiemį, tačiau nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad ieškovės gyvenamosios patalpos buvo nešildomos dėl atsakovės kaltės, o konstatuojant faktines aplinkybes nebuvo pasitelktas specialistas, kuris būtų nustatęs ar reikiama temperatūra M. K. patalpose buvo nepasiekta dėl atsakovės, ar nuo jos nepriklausančių priežasčių. Taip pat byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovė neturi galimybių apsirūpinti geriamu vandeniu dėl atsakovės kaltės.

38Liudytojas G. K. nurodė, kad jis yra ieškovės sūnus ir atsakovės brolis, mama visą gyvenimą jais rūpinosi, jis ir jos sesuo su šeima gyvena motinai priklausančiame name, vėliau įsigijęs butą išsikėlė. Mama jam sakė, kad namą padovanojo seseriai, paaiškino, kad vis tiek name lieka gyventi, jog ją prižiūrės, laikys. Mama leido dukrai gyventi name, o pati išėjo į priestatą ir nėra buvę tokios kalbos, kad mamai reikia išeiti gyventi kitur, iki tol, kol mama pasakė jog gavo kažkokius raštus jog reikia išsikelti, gyveno ramiai. Jis negirdėjo jokių konfliktų tarp mamos ir sesers, nebent koks nedidelis. Dabar su seserimi nebendrauja, nes negali bendrauti su žmogumi, kuris nori iškeldinti mamą. Pykčio ant tėvų, kad namą padovanojo seseriai jis neturėjo, tai buvo mamos sprendimas (b.l.111-112).Liudytojus žodžius patvirtina ir faktinės aplinkybės, nes ir pati atsakovė neneigė, kad ieškovė gyvena padovanotame jai name nuo pat sandorio sudarymo pradžios, niekur kitur ji nebuvo išsikėlusi gyventi.

39Teismas laiko, kad atsakovė yra nesąžininga, nes tiek ir atsiliepime į ieškinį, tiek ir apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad jos motina neprisidėjo prie namo remonto, tvarkėsi ir remontavo jos lėšomis, priestatą statė už jos lėšas, nemokėjo mokesčių (b.l.107-109). Tuo tarpu Rokiškio rajono apylinkės teisme 2004-2005 metais nagrinėjant civilinę bylą Nr. N2-36-620/2005 m. dėl atsakovės santuokos nutraukimo, turto padalijimo atsakovė teigė, kad“ mama mokėdavo visus mokesčius... Priestatą statė mano mama.... tuo metu name gyveno trys šeimos, tai yra mama, jos šeima ir brolio šeima. Mama norėjo ramybės, buvo likusių medžiagų nuo namo statybos ir priestato statybai panaudojome likusiais statybines medžiagas ir mamos lėšas.... visos lėšos buvo mamos, nes mes pinigų neturėjome.... priestate gyvena mama. Dėdė... įdėjo duris už mano mamos pinigus. Vandens surinkimo latakai buvo įrengti mano tėvų lėšomis, jie keisti nebuvo. Dėdė užmūrijo tris langus už mamos pinigus...Virtuvė įrengta irgi mamos... Poilsio kambarys buvo sutvarkytas irgi mamos lėšomis, kiliminė danga irgi mamos...Mama pasodino gyvatvorę“. J. K. nurodė, kad jos tėvai gyveno pasiturinčiai, tėvelis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, jis gaudavo 800-900 rublių per mėnesį, mama gaudavo 200 rublių, jos tėvai dar užsiimdavo verslu, pirštinių sukirpimu, papildomai užsidirbdavo 500 rublių, mama viską finansavo (Rokiškio rajono apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr.N2-36-620/2005,2t., b.l.10-11).Tai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu. Atsakovė 2012 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu paklausta kada sako tiesą, nurodė, kad ji visada sako tiesą (b.l.108).

40Nors ir atsakovė apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada nebuvo jokios kalbos, kad namas buvo dovanojimas su sąlyga leisti jos motinai gyventi iki gyvos galvos, nes su tokia sąlyga ji nebūtų sutikusi priimti turto, tačiau tai paneigia jos parodymai duoti nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą 2005 m., kur ji nurodė, jog“ mama padovanojo turtą, nes girdėjo kalbas, kad jei paliks testamentu , tai reikės daugiau lėšų. Mama dovanojo ne šeimai, o man“ (Rokiškio rajono apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr.N2-36-620/2005,2t., b.l.11). Tai patvirtina ieškovės teiginius, kad jai iš pradžių norėjo turtą palikti testamentu, tačiau sužinojus, kad reikės daugiau mokėti sudarė dovanojimo sandorį. Tą patį ieškovė nurodė ir apklausta kaip liudytoja nagrinėjant jos dukters santuokos nutraukimo bylą (Rokiškio rajono apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr.N2-36-620/2005,2t., b.l.15). Apie mamos norą parašyti ir turtą palikti testamentu jos dukrai nurodė, ir liudytojas G. K., bet „..pinigai dideli buvo, pigiau išeina sudaryti dovanojimo sutartį “(b.l.111-112).M. K. 2005 m. nurodė, kad dukra jos iš namų nevijo, ji pasistatė priestatą, visas pagerinimas buvo daromas iš jos lėšų , ji ir pati skolinosi pinigų, buvo pateikta ir paskolos sutartis 10000 Lt sumai (Rokiškio rajono apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr.N2-36-620/2005,1t., b.l.92,2t.,b.l.16).

41Atsižvelgtina taip pat į P. K. liudijimą byloje (b.l.93), kuriame jis nurodo jog nuo 2009 m. mokosi ( - ) dieniniam skyriuje. Grįžęs vieną savaitgalį į namus, rado išardytą savo lovą ir motina J. K. išvarė jį iš namų, nes dar mokantis mokykloje nekartą grasino tai padaryti. Jį priėmė gyventi močiutė M. K. Nuo to laiko, kai grįžta atostogų ar savaitgaliais jis gyvena pas močiutę priestate. Mama jo neremia finansiškai, pilnai išlaiko tėtis ir dalinai močiutė. Tai patvirtina ir ieškovės teiginius, jog ji priekaištavo dukrai dėl sūnaus išvarymo, taip pat , kad ji rūpinasi anūku, jį pagal galimybes remia. Tikėtina, kad toks atsakovės elgesys su savo sūnumi galėjo būti ir konflikto su dukterimi priežastimi.

42Atsižvelgtina, kad ieškovė tikroji valia buvo palikti turtą testamentu, tačiau gavus pažadą jai leisti iki gyvos galvos jos su vyru statytame name ir šiuo pažadu neleidus suabejoti beveik keturiolika metų, kai ji netrukdomai gyveno dukrai padovanotame name (priestate), tarpusavio santykiai su dukra buvo geri, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai, tarp jų nebuvo konfliktų ir šiuo metu, kai jos amžius yra garbus, nes yra sulaukusi 77 metų amžiaus, didelę šildymo sezono dalį nesprendusi tinkamo motinos gyvenamųjų patalpų šildymo klausimo (nes apie tai jau buvo informuota 2011 m. gruodžio 01 d., b.l.34, t.y. gavusi ieškinį), dukrai nematant pareigos pasirūpinti savo motina, kuri turi ir trečią neįgalumo grupę (b.l.18-20),visada padėjusiai ir prižiūrėjusiai ne tik dukrą, bet ir jos vaikus ir šiuo metu jiems padedančia, dovanojusiai vienintelį savo turtą, prisidėjusiai prie turto pagerinimo, taip pat nepateikus įrodymų apie galimybę įsigyti kitą gyvenamąją patalpą ar turint kito turto dukros reikalavimas išsikelti iš ieškovės su vyru statyto namo (nors ir laikantis įstatymų nustatytos tvarkos), kuris yra susijęs su dideliu jos gyvenimo tarpsniu, su jos sutuoktiniu, darbu, jo priežiūra ,išreiškus valią ir kreipusis į teismą dėl motinos iškeldinimo iš jos vienintelio būsto, nesuteikiant jai kitos patalpos, paliekant mamą be gyvenamojo būsto, galėtų būti vertintinas kaip demonstruojantis ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamu pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas, kaip prieštaraujantis geros moralės principams ir vaikų pareiga rūpintis nusenusiais tėvais.

43Tačiau atsižvelgiant į ieškovės parodymus, byloje apklaustus liudytojų parodymus matyti, kad faktiškai ieškovė įrodinėjo, jog sudarant dovanojimo sutartį ,į ją nebuvo įrašyta sąlyga, t.y. leidimas jame gyventi iki gyvos galvos, o ieškinyje nurodė materialiąsias teisės normas, kurias, jos nuomone, reikėtų taikyti ginčo santykiui, kvalifikavo faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstė teisinius argumentus, kurie jos nuomone, tai pagrindžia ir pan. Bet , kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-338/2008,2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, bylos Nr.3K-3-457/2011; kt.). Todėl, kai ieškovas ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. vasario 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

44Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa. Pirma, šis institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Be to, taikant sandorių negaliojimo institutą, būtina ieškoti ir sandorio šalių teisių, protingos interesų pusiausvyros.

45Teismo nuomone, dovanojimo sutarties panaikinimas sukeltų neproporcingas pasekmes tiek ieškovei, tiek ir atsakovei. Atsakovei su šeima dovanotas namas yra vienintelis būstas, namą ji savo lėšomis taip pat remontavo: pakeitė stogą, langus, atliko vidaus apdailos darbus, apšiltino sienas, įrengė du automatinius garažų vartus, kiemą išklojo trinkelėmis, sutvarkė namo aplinką, įrengė automatinius metalinius vartus, perka kurą namui šildyti (b.l.40-53,118-119), turtas dovanotas beveik prieš keturiolika metų, be to panaikinus sandorį, tai pažeistų ir susiklosčiusius ilgalaikius civilinius santykius, būtų pažeistas civilinių santykių stabilumo principas, o ieškovei vėl iškiltų restitucijos-turto grąžinimo ir kompensavimo už jo pagerinimo klausimas. Nustačius, jog faktiškai ieškovės valia ir buvo sudaryti dovanojimo sandorį, tačiau su sąlyga, kad padovanotame name ji galėtų gyventi iki gyvos galvos, tokia yra ir tarp šalių kilusio ginčo esmė, todėl vadovaujantis išdėstytu bei teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir tarp ieškovės M. K. ir atsakovės J. K. (tuo metu K.) 1998 m. gegužės 19 d. sudaryta dovanojimo sutartis (registro Nr. IVVR - 2039) dėl žemės sklypo, turinčio 0,0655 ha bendro ploto ( kadastrinis Nr. 7375/0021:63), esančio( - ), ir jame esančių pastatų: gyvenamojo namo lA2/p, R, la2p, 2a2p (bendras naudingas plotas 207,49 kv. m), ūkio pastato 3Jlp(lJl/p), šiltnamio 2Šl/g ir šešių kiemo įrenginių padovanojimo papildytina sąlyga, t.y. leisti ieškovei M. K., a.k( - ) gyventi padovanotame gyvenamajame name ir naudotis namu, kitais pastatais ir žemės sklypu iki gyvos galvos (CK 6.467 str.). Dovanojimo sutarties sąlyga įregistruotina Valstybės įmonėje Registrų centras.

46Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2011 m. lapkričio 25 d. teismo nutartimi (b.l.23-24 ) (CPK 150 straipsnio 4 dalis).

47Pagal byloje esančius dokumentus ieškovė M. K. turėjo 4600 Lt (4500 Lt už advokato paslaugas ir 100 Lt žyminis mokestis), o atsakovė J. K. – 1000 Lt ( advokato paslaugos) atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų ( b. l. 5,94-95,58). Išlaidų apskaičiavimo tiek ieškovė, tiek ir atsakovė nėra pateikusi kaip tai numato CPK 98 str., todėl dalyje priteistinų turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant nustatytus Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius (Žin.,2004,54-1845), kurių 8.2 punktas numato, kad ieškinį arba atsiliepimą į ieškinį maksimalus dydis yra 3 (MMA),o 8.18 punktas numato, kad už vieną atstovavimo teisme valandą numatytas maksimalus dydis yra lygus 0,15 nuo MMA, kas sudaro 120 Lt už vieną atstovavimo valandą. Sugaišto laiko dydis posėdžiuose apvalintinas iki 6 valandų, maksimalus atstovavimo išlaidų dydis sudaro 720 Lt. Atsižvelgiant, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl proporcingai priteistina iš atsakovės 1660 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokato pagalbai apmokėti apskaičiuotos ir mažintinos atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, nes yra ženkliai didesnės, taip pat priteistina dalis sumokėto žyminio mokesčio-100 Lt) ieškovės naudai (CPK 93 str.2d.,98 str.) ; 177,90 Lt (150 Lt žyminis mokestis nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, atsižvelgiant, kad ieškovė buvo sumokėjusi 100 Lt bei 27,90 Lt pašto išlaidos) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str.1d.3p.,92,93str.), o iš ieškovės atsakovei priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (už advokato pagalbą, kurių dydis yra ženkliai mažesnis už nustatytus maksimalius dydžius) (CPK 93 str.2d.,98 str.) bei 27,90 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 88 str.1d.3p.,92,93str.).

48Vadovaudamasis LR CPK 263-265,270 str., teismas

Nutarė

49Ieškovės M. K. ieškinį patenkinti iš dalies.

50Papildyti tarp ieškovės M. K.,a.k( - ) ir atsakovės J. K. a.k( - ), (tuo metu K.) 1998 m. gegužės 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį (registro Nr. IVVR - 2039) dėl žemės sklypo, turinčio 0,0655 ha bendro ploto ( kadastrinis Nr. 7375/0021:63), esančio ( - ), ir jame esančių pastatų: gyvenamojo namo lA2/p, R, la2p, 2a2p (bendras naudingas plotas 207,49 kv. m), ūkio pastato 3Jlp(lJl/p), šiltnamio 2Šl/g ir šešių kiemo įrenginių padovanojimo sąlyga-leisti ieškovei M. K., a.k( - ) gyventi padovanotame gyvenamajame name ir naudotis namu, kitais pastatais ir žemės sklypu iki gyvos galvos.

51Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones- 0,0635 ha dydžio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), šiltnamio, kurio unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ) ir kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros), kurių unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) areštą, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti; taikytą 2011 m. lapkričio 25 d. teismo nutartimi.

52Priteisti iš ieškovės M. K. a.k( - ) atsakovei J. K., a.k( - ),500 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 27,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

53Priteisti iš atsakovės J. K., a.k( - ), 1660 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. K. a.k( - ) naudai bei 177,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

54Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ( gavėjo kodas 188659752) sąskaitą Nr.( - ), “Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660,o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos 82,Rokiškio m.).

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovė ieškinyje nurodė ir ji bei jos atstovas teismo posėdžio metu... 4. 1998 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutartimi (registro Nr. IVVR - 2039) namų... 5. Iki dovanojimo sutarties sudarymo, dešimt metų už visus komunalinius... 6. Iki 2011 metų balandžio mėnesio nebuvo jokios kalbos, kad ji turi... 7. Atsakovės veiksmai, pateikiant ultimatyvų reikalavimą išsikelti iš jos su... 8. Pagrindas kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo atsirado... 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., LR CK 1.5 str., 6.472... 10. Panaikinti 1998 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutartį (registro Nr. IVVR -... 11. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė ir pateikė... 12. Sutartyje buvo išreikšta tikroji ieškovės valia, nes ji turi aukštąjį... 13. Ieškovė sudarydama dovanojimo sandorį ir perleisdama atsakovei nuosavybės... 14. Iki 2011 metų kovo mėnesio atsiskaitymo knygeles už įvairias paslaugas buvo... 15. Ieškovė neprisidėdavo ir prie kuro pirkimo. Namo kartu su priestatu... 16. Nuo 1998 m. gegužės 19 d. iš esmės pasikeitė dovanoto turto vertė, kuri... 17. Atsakovė taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes... 18. Atsakovė nepateikė ieškinio dėl dovanojimo sutarties papildymo (t.y. dėl... 19. Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovas teismo... 20. Trečiasis asmuo Rokiškio rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. V. teismo... 21. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 22. LR CPK 12 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas... 23. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 1998 m. gegužės 19 d. buvo... 24. Dovanojimo sutarties samprata pateikta CK 6.465 straipsnyje, kuriame nurodyta,... 25. CK 6.472 straipsnio 1 dalis numato, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 27. Ieškinio pagrindu ieškovė (dovanotoja) nurodė apdovanotojo veiksmus,... 28. Įstatyme, taip pat ir CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kurie veiksmai... 29. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra... 30. Byloje turėtų būti aiškinama dovanojimo sutartis, nes tarp ją sudariusių... 31. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl... 32. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra... 33. Iš ieškovės ir atsakovės paaiškinimų teismuose (b.l.104-109) ir... 34. Atsakovė 2011 m. gegužės 5 d. pareiškimu informavo ieškovę, kad... 35. Iš byloje pateiktų įrodymų ir duomenų teismo informacinės sistemos... 36. Apklausti byloje liudytojai nurodė, kad ieškovė svajojo turėti nuosavą... 37. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. priimta nutarties... 38. Liudytojas G. K. nurodė, kad jis yra ieškovės sūnus ir atsakovės brolis,... 39. Teismas laiko, kad atsakovė yra nesąžininga, nes tiek ir atsiliepime į... 40. Nors ir atsakovė apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada nebuvo... 41. Atsižvelgtina taip pat į P. K. liudijimą byloje (b.l.93), kuriame jis nurodo... 42. Atsižvelgtina, kad ieškovė tikroji valia buvo palikti turtą testamentu,... 43. Tačiau atsižvelgiant į ieškovės parodymus, byloje apklaustus liudytojų... 44. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto... 45. Teismo nuomone, dovanojimo sutarties panaikinimas sukeltų neproporcingas... 46. Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės taikytos... 47. Pagal byloje esančius dokumentus ieškovė M. K. turėjo 4600 Lt (4500 Lt už... 48. Vadovaudamasis LR CPK 263-265,270 str., teismas... 49. Ieškovės M. K. ieškinį patenkinti iš dalies.... 50. Papildyti tarp ieškovės M. K.,a.k( - ) ir atsakovės J. K. a.k( - ), (tuo... 51. Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones-... 52. Priteisti iš ieškovės M. K. a.k( - ) atsakovei J. K., a.k( - ),500 Lt... 53. Priteisti iš atsakovės J. K., a.k( - ), 1660 Lt bylinėjimosi išlaidų... 54. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...