Byla e2A-506-828/2020
Dėl žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybė

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybė.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė L. S. prašė priteisti iš atsakovės 1 363,38 Eur žalos atlyginimui, 1 140 Eur patirtus nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

72.

8Nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu ( - ), buvo užlietas iš viršuje esančių Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ). UAB „Naujininkų ūkis“ užfiksavo faktines įvykio aplinkybes ir visą informaciją perdavė atsakovei. 2019 m. kovo 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykusio įvykio, kadangi tyrimo metu galimų įvykio liudytojų ar asmenų, galėjusių sugadinti turtą, ar asmenų mačiusių įvykį nustatyta nebuvo. VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertas T. M. apskaičiavo 1 183,38 Eur žalos atstatymo kaštus. Ieškovė už suteiktas paslaugas ekspertui sumokėjo 180 Eur. 2019 m. vasario 5 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu atlyginti jai padarytą žalą, tačiau atsakovė žalos ieškovei neatlygino.

93.

10Ieškovė taip pat paaiškino, kad užlietame bute pati negyvena, 2019 m. sausio 15 d. buvo sudariusi nuomos sutartį su nuomininku A. H., kuris buvo įsipareigojęs už buto nuomą kas mėnesį jai mokėti po 380 Eur. Po įvykio nuomininkas išsikėlė, nors buvo susitarta dėl vienerių metų buto nuomos. Prašomi priteisti nuostoliai (negautos pajamos) skaičiuojami už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 363,38 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 305 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ekspertui T. M. 27 Eur išlaidų. Taip priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 245 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei ekspertui T. M. 22 Eur išlaidų.

145.

15Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. I-474 buvo perduotos patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Todėl sprendė, jog įvykio dieną ir iki 2019 m. liepos 23 d., kai patalpos buvo grąžintos Vilniaus miesto savivaldybei, minėtų patalpų valdytoja buvo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, todėl yra tinkama atsakovė byloje.

166.

17Nustatė, kad 2019 m. sausio 31 d. buvo užlietos ieškovei priklausančios patalpos, esančios ( - ). Įvykio dieną UAB „Naujininkų ūkis“ konstatavo įvykio faktines aplinkybes, surašė aktą, kuriame nurodė, kad ieškovei priklausančios patalpos buvo užpiltos iš penkto negyvenamojo buto, kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas sprendė, kad ieškovei priklausančioms patalpoms, esančioms ( - ), 2019 m. sausio 31 d. buvo padaryta žala.

187.

19Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. ( - ) yra pirmajame pastato aukšte, virš buto yra negyvenamoji pastogė, cokolinėje pastato dalyje įrengtos patalpos, tarp jų ir ieškovei priklausančios patalpos, kurioms buvo padaryta žala. Atsakovės užsakymu atlikto tyrimo (ekspertizės) akto duomenimis, hidraulinio bandymo metu buvo nustatyta, kad vanduo prasisunkia pro buto vandens skaitiklio, sumontuoto po laiptais į palėpę, korpusą; vandentiekio vamzdis prie skaitiklio turi perėjimą per jungtį, kuri galimai buvo nesandari; bandymo metu nelaikė ventilis, skirtas praustuvo maišytuvo pajungimui. Tyrimo (ekspertizės) atlikimo metu taip pat buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), ir butų, esančių ( - ), konstrukcijų būklės ir vidaus apdaila yra labai nusidėvėjusios, konstrukcijos (stogas, stogo konstrukcijos, perdangos) turi galimai avarinės būklės požymių, todėl dalis kritulių gali patekti į statinio konstrukcijas ir gadinti vidaus apdailos būklę. Tyrimo (ekspertizės) akte aiškiai išvardintos nustatyto galimo vandens užliejimo priežastys: 1) savivaldybės buto vandens skaitiklio korpusas yra nesandarus, praleidžia vandenį, reikalingas skaitiklio pakeitimas; 2) vandens įvade į savivaldybės butą nesandarus vamzdynas ties perėjimu plastikas metalas, reikalinga užsandarinti jungtį arba pakeisti šią jungtį nauja jungtimi; 3) ventilis po praustuvu nesandarus, būtinas jo pakeitimas; 4) dėl susidėvėjusių pastato stogo dangos, stogo konstrukcijų, perdangų, atmosferos krituliai gali patekti į statinio konstrukcijas ir gadinti vidaus apdailą. Atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis, teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog pagrindiniu įvykio šaltiniu buvo savivaldybei priklausantis butas, kurį įvykio metu patikėjimo teise valdė atsakovė. Šios išvados nepaneigė tyrimo metu padaryta išvada, kad per laikotarpį nuo buto priėmimo iš nuomininkės (2019 m. sausio 29 d.) iki ieškovės patalpų užliejimo (2019 m. sausio 31 d.) į pastato konstrukcijas negalėjo patekti 4,664 kub. m. vandens. Teismas sprendė, kad savivaldybės būsto vidaus vamzdynų trūkumai yra aiškiai konstatuoti pačios atsakovės užsakymu atliktame tyrimo (ekspertizės) akte, todėl neatmetė, kad tam tikras vandens kiekis iki įvykio galėjo patekti į ieškovei priklausančias patalpas. Byloje nėra pakankamai įrodymų išvadai, kad įvykio dieną ieškovei priklausančios patalpos buvo užlietos 4,664 kub. m. vandens. Pažymėjo, kad priduodant savivaldybės butą, pagrindinis ventilius (sklendė) buvo užsuktas, tačiau ventilis nebuvo užplombuotas, kaip reikalaujama pripažįstant atitinkamas gyvenamąsias patalpas netinkamomis gyventi. Be to, net ir preziumuojant, kad įvykio dieną ieškovei priklausančios patalpos buvo užlietos mažiau, nei 4,664 kub. m. vandens, tai nepaneigė išvados, kad pagrindinis užliejimo šaltinis buvo savivaldybei priklausančiame bute. Šios išvados taip pat nepaneigė 2019 m. vasario 19 d. atliktos savivaldybės buto apžiūros duomenys, nes minėta apžiūra buvo atlikta praėjus dvidešimčiai dienų nuo įvykio, todėl apžiūrimo buto būklė galėjo neatitikti jo būklės įvykio metu.

208.

21Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas faktas, kad ieškovei priklausančios patalpos buvo užlietos dėl kitų priežasčių, susijusių su trečiųjų asmenų galimai neteisėtais veiksmais. Remiantis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatė, kad įvykio metu vandens sklendė galimai buvo atsukta, ką patvirtino liudytojas D. K., kuris ieškovės prašymu atvyko į įvykio vietą ir užsuko vandens sklendę sandėliuke. Tačiau nenustatė, kad vandens sklendės atsukimas galėjo būti tiesiogiai susijęs su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais, o ne su savivaldybės bute nustatytais vidaus vandentiekio trūkumais.

229.

23Teismas sprendė, kad jog labiau tikėtina, kad ieškovei priklausančių patalpų užliejimo židinys buvo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas, kurį įvykio metu patikėjimo teise valdė atsakovė bei kuris po įvykio buvo pripažintas netinkamu gyventi.

2410.

25Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų visumą, sprendė, kad atsakovė, kaip įvykio metu buvusi teisėta savivaldybei priklausančio buto valdytoja, pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą eksploatuoti jai perduotą būstą (butą) taip, kad toks būsto eksploatavimas nepadarytų žalos kitiems asmenims. Nurodė, kad po įvykio 2019 m. liepos 23 d. patikėjimo teise valdomas butas buvo grąžintas Vilniaus miesto savivaldybei kaip netinkamas gyventi. Atsakovė nesukontroliavo savo žinioje esančio turto tinkamos priežiūros jį (tokį turtą) eksploatuojant. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai įrodyti, tinkamai pagrįsti, atsakovė savo kaltės prezumpcijos nepaneigė.

2611.

27Nurodė, kad ieškovė prašomus atlyginti 1 183,38 Eur dydžio tiesioginius nuostolius grindžia eksperto T. M. atliktu žalos atstatymo kaštų apskaičiavimu bei pateikta lokaline sąmata 1 183,38 Eur sumai. Teismas nenustatė, kad sąmatoje būtų nurodyti padidinti lubų, grindų bei sienų plotai, faktiškai įvykio metu neapgadinti kilnojamieji daiktai. Atsakovė, teigdama, kad ieškovė galimai padidino remontui atlikti reikalingas išlaidas, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Teismo vertinimu, vien liudytojų parodymai, kad jiems atvykus į įvykio vietą LED lemputės degė, grindų danga vaizdžiai nebuvo pažeista, nepaneigė išvados, kad po įvykio minėti daiktai dėl sąlyčio su drėgme tapo netinkami naudoti pagal paskirtį. Atsakovė neteikė teismui duomenų apie tai, kad ieškovės pasirinktas ekspertas neteisingai taikė žalos paskaičiavimo metodiką ar neteisingai apskaičiavo.

2812.

29Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo mažinti sąmatoje nurodytus 1 183,38 Eur dydžio nuostolius, todėl šią sumą ir 180,00 Eur išlaidas, susijusias su sąmatos parengimu, priteisė ieškovei iš atsakovės.

3013.

31Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė fakto, kad jai priklausančios patalpos buvo išnuomotos bei dėl įvykio ji patyrė netiesioginius nuostolius, susijusius su patalpų nuoma. Todėl ieškinio reikalavimą dėl 1 140 Eur nuostolių, susijusių su negautomis pajamomis už užlieto buto nuomą, atmetė kaip nepagrįstą.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3314.

34Apeliaciniu skundu atsakovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė iš atsakovo 1 363,38 Eur žalą, ir priimti naują sprendimą - netenkinti ieškovės prašymo priteisti žalą; netenkinus prašymo, prašo nustatant žalos dydį, įvertinti ieškovės buto nusidėvėjimą ir nusidėvėjimo procentu mažinti žalos dydį. Nesant tokios galimybės, prašo grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3515.

36Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad įvykio šaltinis buvo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis būstas, nes vandens pratekėjimą sąlygojo žmogiškieji veiksmai - Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo buto, esančio ( - ), vandens ventilio atsukimas. Neatsukus vandens ventilio, vanduo į butą ( - ) netiekiamas. V. M. firma „Tyrimai ir projektai“ 2019-05-14 atliko tyrimo (aktas Nr. 19-88T) dėl Patalpų vidaus vandentiekio vamzdyno būklės. Tyrimo išvadose nurodyta, kad dėl užfiksuotų defektų - nepakankamai sandaraus skaitiklio korpuso, nepakankamai sandaraus vamzdyno, nesandaraus ventilio per laikotarpį nuo buto priėmimo iš nuomininko (2019-01-29) iki užliejimo (2019-01-31) į pastato konstrukcijas negalėjo patekti 4,664 kub. m. vandens. Panašus vandens kiekis dėl aukščiau aprašytų defektų į konstrukcijas galėjo patekti tik per santykinai ilgą laiko tarpą arba dėl kitų priežasčių. Ekpertizė, skirtingai nei nurodo teismas, tik patvirtino faktą, kad nustatyti buto ( - ) vandens vamzdyno trūkumai negalėjo sukelti 2019-01-31 avarijos. Ieškovės nuosavybės teise valdomo buto užpylimą sąlygojo kitos priežastys. Tyrimo akte taip pat pažymima, kad „gyvenamojo namo ( - ) <...> konstrukcijos (stogas, stogo konstrukcijos, perdangos) yra susidėvėjusios, turi galimos avarinės būklės požymių, todėl dalis atmosferos kritulių gali patekti į statinio konstrukcijas ir gadinti vidaus apdailos būklę.“ Todėl vanduo į namo ( - ) konstrukcijas galėjo patekti dėl blogos stogo būklės ar kitų veiksnių.

3716.

38Be to, ir ilgametė buto ( - ) nuomininkė R. G. teisme paliudijo, jog nė karto nėra kilę problemų dėl nuomojamo buto vandens vamzdynų. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų ar pasisakymų ir dėl iki avarijos pasireiškusių užliejimų ar jų požymių. Todėl mano, kad avarija įvyko ne dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto ( - ) vandens vamzdynų trūkumų. Atitinkamai teismas neteisėtai bei nepagrįstai konstatavo atsakovės kaltę dėl įvykusios avarijos.

3917.

40Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą eksploatuoti jai perduotą būstą (butą) taip, kad toks būsto eksploatavimas nepadarytų žalos kitiems asmenims, nes avarija įvyko ne dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto vandens vamzdynų trūkumų. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent atsakovė netinkamai vykdė (nevykdė) šio buto vandens vamzdynų priežiūrą. Pažymi, kad butas ( - )iki 2019-01-29 buvo nuomojamas R. G. pagal 2014-04-29 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-GI4/0220. Sutartyje yra numatyta nuomininko pareiga sutarties galiojimo laikotarpiu prižiūrėti butą bei jame esančią įrangą, savo sąskaitą daryti buto ir jame esančios įrangos remontą. Teismui šis faktas buvo žinomas, tačiau teismas šio fakto nevertino ir dėl galimos nuomininkės atsakomybės dėl buto ( - ) priežiūros nepasisakė. Teismui priėjus išvadą, kad avarija įvyko dėl buto ( - )netinkamos priežiūros bei nerūpestingumo, turėjo būti sprendžiama ir dėl buvusios būsto nuomininkės R. G. atsakomybės šioje byloje. Nuomininkė bute ( - )gyveno iki 2019 m. sausio 29 d., t. y. butas buvo perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ likus dvejoms dienoms iki įvykio dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti žala yra neįrodyta ir nepagrįsta.

4118.

42Nurodo, kad apskaičiuojant žalos dydį ieškovės nuosavybės teise valdomo buto nusidėvėjimas nebuvo vertinamas (šį faktą teisme patvirtino ir ekspertas T. M.). Todėl buvo pažeistas teisingumo principas ir ieškovei priteistas nepagrįstas žalos dydis bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei ir į sąmatą įtrauktą žalą už kilimo keitimą (61,98 Eur). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų (kvitų ar kt), už kokią kainą buvo pirktas sąmatoje nurodytas kilimas, ar tikrai šį kilimą pirko pati ieškovė.

4319.

44Be to, į sąmatą yra įtraukti darbai, kurie iš esmės sietini ne su buto grąžinimu į iki pažeidimo buvusią padėtį, o ją pagerinti - ekspertas žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje nurodo, kad grindų plytelės gali atšokti, todėl turi būti keičiamos. Realiai nepatirtų nuostolių įtraukimas į žalos dydį prieštarauja teismų praktikai.

4520.

46Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantė bando perkelti savo civilinę atsakomybę kitam nenustatytam asmeniui, ar asmenims, nuo kurių neva veiksmų buvo padaryta ieškovės turtui žala. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vandens ventilio (sklendės) atsukimas galėjo būti tiesiogiai susijęs su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais, o ne su savivaldybės bute ir sandėliuke nustatytais vidaus vandentiekio įrenginių trūkumais. Teismas teisingai konstatavo, kad nesant tokių duomenų, vien prielaidomis negali būti padaryta išvada dėl galimai netesėtų trečiųjų asmenų veiksmų ir šių veiksmų tiesioginio ryšio su įvykiu bei ieškovei padaryta žala.

4721.

48Nurodė, kad ieškovė vykdydama savo pareigą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jos patalpa buvo užlieta vandeniu patekusiu iš SĮ buto Nr. ( - ). 2019-01-31 įvykio diena UAB „Naujininkų ūkis“ konstatavo įvykio faktines aplinkybes, surašė aktą, kuriame nurodė, kad ieškovei priklausančios patalpos Nr. ( - ) buvo užpiltos vandeniu iš priklausančio SĮ buto Nr. ( - ), kuriame įvykio metu niekas negyveno. Teismas tinkamai nustatė faktinės bylos aplinkybes ir pagristai konstatavo, kad ieškovei priklausančioms patalpoms Nr. 3 įvykio metu 2019-01-31 buvo padaryta žala.

4922.

50Teismas pagrįstai kritiškai vertino 2019-02-19 SĮ specialistų buto Nr. ( - ) apžiūros pateiktas išvadas, nes akivaizdu, kad po įvykio 2019-01-31 metu ir SĮ specialistų 2019-02-19 apžiūros metu šio buto apžiūrimų vietų, t. y. sanitarinio mazgo ir prie dušo kabinos būklė galėjo žymiai pasikeisti, nes praėjo tam tikras laiko tarpas, 19 dienų, ir drėgmė galėjo išgaruoti.

5123.

52Teismas išanalizavo ir įvertino esamus byloje įrodymus, tinkamai nustatė faktines įvykio aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, jog pagrindiniu įvykio šaltiniu buvo savivaldybei priklausantis butas, kurį įvykio metu patikėjimo teise valdė atsakovė. Apeliantė savo veiksmais pažeidė bendrojo pobūdžio rūpestingumo pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. apeliantė pasirinko tokį buto valdymo modelį, kuomet nesukontroliavo savo žinioje esančio buto priežiūros jį eksploatuojant.

5324.

54Nesutinka, kad turėjo būti skaičiuojamas buto nusidėvėjimas, kadangi apdailos patalpų remontas buvo pilnai atliktas ir užbaigtas 2019 m. sausio mėnesio pradžioje, ir iki įvykio 2019-01-31 praėjo labai mažas laiko tarpas ir todėl joks nusidėvėjimas ieškovės apdailos patalpų negalėjo įvykti, nes šiomis patalpomis niekas nesinaudojo ir juose negyveno. Patalpų bendras nusidėvėjimas nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes po patalpų užliejimo buvo apgadinta tik patalpų apdaila, kuri buvo suremontuota ir įrengta prieš pat užliejimą. Teismo priteistas iš atsakovės ieškovei žalos 1 363,38 Eur dydis leistinomis priemonėmis yra įrodytas ir pagrįstas.

5525.

56Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog palaiko apeliacinį skundą ir jame išdėstytas aplinkybes. Teismas visiškai neanalizavo kitų galimų buto užliejimo priežasčių ir dėl jų išsamiau nepasisakė, todėl teismo sprendimas iš esmės yra grįstas tik tikėtinomis prielaidomis.

5726.

58Pažymi, kad teismas plačiau neanalizavo pačios sąmatos duomenų, darbų reikalingumo ir to, ar darbai laikytini būtinais buto grąžinimui į buvusią padėtį, ar gali būti laikomi buvusios padėties pagerinimu. Apskaičiuojant žalos dydį ieškovės nuosavybės teise valdomo buto nusidėvėjimas nebuvo vertinamas.

59Teismas

konstatuoja:

60Apeliacinis skundas netenkinamas.

61IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6227.

63Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

6428.

65Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Remdamasis šiuo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą, pripažįsta, kad ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir, nuspręsdamas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams pritaria, jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

6629.

67Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. Ieškovė įrodinėjo, kad ji patyrė žalą, nes 2019 m. sausio 31 d. jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu ( - ), buvo užlietas iš viršuje esančių Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ). UAB „Naujininkų ūkis“ užfiksavo faktines įvykio aplinkybes bei padarė išvadą, kad užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto, valdyto atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad ieškovei priklausančių patalpų užliejimo židinys buvo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas, kurį įvykio metu patikėjimo teise valdė atsakovė bei kuris po įvykio buvo pripažintas netinkamu gyventi.

6830.

69Apeliantė teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykio šaltinis buvo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas, nes jos teigimu vandens pratekėjimą iš buto ( - ) į ieškovės patalpą ( - ) „sąlygojo žmogiškieji veiksmai“, t. y. vandens ventilio, esančio pirmojo aukšto sandėliuke, atsukimas. Taip pat nurodo, kad būstas buvo išnuomotas R. G. ir teismas turėjo spręsti klausimą dėl jai tenkančios atsakomybės. Be to, apskaičiuojant žalos dydį ieškovės nuosavybės teise valdomo buto nusidėvėjimas nebuvo vertinamas. Todėl buvo pažeistas teisingumo principas ir ieškovei priteistas nepagrįstas žalos dydis bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

7031.

71Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas detaliai sprendime išdėstė aplinkybes apie ieškovei padarytos žalos priežastis.

7232.

73Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei L. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 26,27 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos pusrūsyje, esančios ( - ). Virš jos patalpų yra butas, esantis ( - ), nuosavybės teise nuo 2007 m. kovo 28 d. priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (el. b. t. 1, l. 18, 19, 20-21). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų ir butą, esantį ( - ). 2019 m. sausio 31 d. buvo užlietos ieškovei priklausančios patalpos, esančios ( - ). UAB „Naujininkų ūkis“ tą pačią dieną konstatavo įvykio faktines aplinkybes, surašė aktą..

7433.

75Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

7634.

77Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nustatyta, kad ieškovės butas Nr. ( - ), buvo aplietas iš aukščiau esančio atsakovės valdomo buto. Pasak apeliantės, pagal V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2019-05-14 atliko tyrimo dėl Patalpų vidaus vandentiekio vamzdyno būklės aiškiai nurodyta, kad nustatyti buto ( - ) vandens vamzdyno trūkumai negalėjo sukelti 2019-01-31 avarijos.

7835.

79Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas, darydamas išvadą, jog buto apliejimo židinys buvo atsakovės valdomame bute, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma. V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2019-05-14 atliktame tyrime dėl Patalpų vidaus vandentiekio vamzdyno būklės yra aiškiai išvardintos nustatyto galimo vandens užliejimo priežastys: 1) savivaldybės buto vandens skaitiklio korpusas yra nesandarus, praleidžia vandenį, reikalingas skaitiklio pakeitimas; 2) vandens įvade į savivaldybės butą nesandarus vamzdynas ties perėjimu plastikas metalas, reikalinga užsandarinti jungtį arba pakeisti šią jungtį nauja jungtimi; 3) ventilis po praustuvu nesandarus, būtinas jo pakeitimas; 4) dėl susidėvėjusių pastato stogo dangos, stogo konstrukcijų, perdangų, atmosferos krituliai gali patekti į statinio konstrukcijas ir gadinti vidaus apdailą. Be to iš UAB „Naujininkų ūkis“ įvykio metu surašyto akto, matyti, kad ieškovei priklausančios patalpos buvo užpiltos būtent iš penkto negyvenamojo buto, kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Taip pat pažymėtina, jog byloje apklausta liudytoja R. U. patvirtino, kad priduodant savivaldybės butą pagrindinis ventilis (sklendė) buvo užsuktas, tačiau jis nebuvo užplombuotas, užaklintas. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, specialistų išvados patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad pagrindiniu įvykio šaltiniu buvo būtent savivaldybei priklausantis butas, kurį įvykio metu patikėjimo teise valdė atsakovė.

8036.

81Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK 2 PK skyrius patikrino ieškovės pareiškimą dėl jai priklausančios patalpos Nr. ( - ) užliejimo iš buto Nr. ( - ), adresu ( - ) ir nustatė, kad buvusi socialinio buto Nr. ( - ) nuomininkė R. G. iš buto faktiškai išsikėlė 2019-01-23. Buto perdavimo - priėmimo metu R. G. gražino raktus atsakovei, o po jos išsikraustymo niekas tame bute negyveno. Apžiūrėjus buto Nr. ( - ) bei sandėliuko duris, policijos pareigūnai įsilaužimo požymių nenustatė. Todėl esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad butas buvo užlietas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, t. y. kad kažkas atsuko vandens ventilį, esantį pirmojo aukšto sandėliuke. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant tokių duomenų, vien prielaidomis negali būti padaryta išvada dėl galimai netesėtų trečiųjų asmenų veiksmų ir šių veiksmų tiesioginio ryšio su įvykiu bei ieškovei padaryta žala.

8237.

83Apie tai, kad ieškovės butas buvo aplietas iš buto Nr. ( - ) spręstina ir iš apliejimo lokalizacijos: ieškovės butas yra tiesiai po atsakovės valdomu butu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad būtų buvę užlieti kiti butai ar būtų pažeisti, nesandarūs bendri inžinieriniai tinklai. Nors apeliantė ir nurodo užliejimo aplinkybes dėl galimai stogo konstrukcijos trūkumų, tačiau pakankamai šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių ir jos valdomo buto užliejimą (jei užliejimo priežastis būtų stogo trūkumai).

8438.

85Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

8639.

87Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, taip pat buvo perduotas ir butas ( - ). Šį objektą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdė ir įvykio dieną, todėl atsakovė yra buto, esančio ( - ), valdytoja ir yra atsakinga už atsiradusią žalą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl ieškovės buto užliejimo yra atsakinga būtent atsakovė, pagrįsta.

8840.

89Pažymėtina, kad R. G., buvusi buto, esančio ( - ), nuomininkė 2019 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo - priėmimo aktu Nr. 5.22-19/1601 grąžino butą SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Savivaldybės būsto perdavimo akte jokių pastabų dėl vandentiekio trūkumų nėra nurodyta. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas turėjo vertinti ir R. G. atsakomybę dėl buto užliejimo, juolab, jog R. G. iš buto išsikraustė 2019 m. sausio 23 d., t. y. žymiai anksčiau negu įvyko buto užliejimas.

9041.

91Minėta, jog teismų praktikoje yra nurodoma, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Ieškovė neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančio atsakovės valdomo buto. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės butas Nr. ( - ) buvo užlietas viršuje esančio buto Nr. ( - ), o šį faktą paneigiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė. Tokiu būdu byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis).

9242.

93Nors apeliantė ir nesutinka su žalos dydžio nustatymu, nes nebuvo vertinamas patalpų nusidėvėjimas, tačiau jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, paneigiančių padarytos žalos dydį, nepateikė. Byloje yra pateikta padarytos žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, kurioje aiškiai ir detaliai nurodoma, kokia būtent žala yra padaryta ieškovės butui, kas po buto užliejimo buvo sugadinta, ką reikia keisti, kokie atstatymo darbai turi būti. Visi reikalingiausi darbai yra išdėstyti lokalinėje sąmatoje. Apeliantė šios ataskaitos neginčijo, nepateikė duomenų apie tai, kad sąmatoje nurodyta darbų apimtis, medžiagos, nėra būtini atkurti buto būklę, buvusią iki jo užliejimo, kad darbai gali būti atlikti mažesnėmis kainomis. Nepaneigti ir ieškovės paaiškinimai apie tai, kad iki užliejimo bute buvo atliktas naujas remontas. Taigi nepagrįsta žalos dydį mažinti ir dėl nusidėvėjimo, kaip to reikalauja apeliantė. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantės prieštaravimai dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos dydžio yra nepagrįsti.

9443.

95Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

9644.

97Dėl paminėtų motyvų, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9845.

99Atmetus atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą, iš apeliantės ieškovei L. S. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovės prašomos priteisti 300 Eur išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteisiamos.

100Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

101Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

102Priteisti iš atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, 300 Eur (tris šimtus eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei L. S. asmens kodas ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė L. S. prašė priteisti iš atsakovės 1 363,38 Eur žalos... 7. 2.... 8. Nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. jai nuosavybės teise priklausantis butas,... 9. 3.... 10. Ieškovė taip pat paaiškino, kad užlietame bute pati negyvena, 2019 m.... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovės... 14. 5.... 15. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), nuosavybės teise... 16. 6.... 17. Nustatė, kad 2019 m. sausio 31 d. buvo užlietos ieškovei priklausančios... 18. 7.... 19. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas... 20. 8.... 21. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas faktas, kad... 22. 9.... 23. Teismas sprendė, kad jog labiau tikėtina, kad ieškovei priklausančių... 24. 10.... 25. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų ir juos patvirtinančių... 26. 11.... 27. Nurodė, kad ieškovė prašomus atlyginti 1 183,38 Eur dydžio tiesioginius... 28. 12.... 29. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo... 30. 13.... 31. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė fakto, kad jai priklausančios... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 33. 14.... 34. Apeliaciniu skundu atsakovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto... 35. 15.... 36. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad įvykio šaltinis buvo Vilniaus... 37. 16.... 38. Be to, ir ilgametė buto ( - ) nuomininkė R. G. teisme paliudijo, jog nė... 39. 17.... 40. Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė CK 4.37... 41. 18.... 42. Nurodo, kad apskaičiuojant žalos dydį ieškovės nuosavybės teise valdomo... 43. 19.... 44. Be to, į sąmatą yra įtraukti darbai, kurie iš esmės sietini ne su buto... 45. 20.... 46. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. S. prašo apeliacinį skundą... 47. 21.... 48. Nurodė, kad ieškovė vykdydama savo pareigą pateikė įrodymus,... 49. 22.... 50. Teismas pagrįstai kritiškai vertino 2019-02-19 SĮ specialistų buto Nr. ( -... 51. 23.... 52. Teismas išanalizavo ir įvertino esamus byloje įrodymus, tinkamai nustatė... 53. 24.... 54. Nesutinka, kad turėjo būti skaičiuojamas buto nusidėvėjimas, kadangi... 55. 25.... 56. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto... 57. 26.... 58. Pažymi, kad teismas plačiau neanalizavo pačios sąmatos duomenų, darbų... 59. Teismas... 60. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 61. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 62. 27.... 63. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 64. 28.... 65. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą,... 66. 29.... 67. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. Ieškovė įrodinėjo, kad ji... 68. 30.... 69. Apeliantė teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 70. 31.... 71. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais... 72. 32.... 73. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei L. S. asmeninės... 74. 33.... 75. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą... 76. 34.... 77. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nustatyta, kad... 78. 35.... 79. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas, darydamas išvadą, jog buto... 80. 36.... 81. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK 2 PK skyrius patikrino... 82. 37.... 83. Apie tai, kad ieškovės butas buvo aplietas iš buto Nr. ( - ) spręstina ir... 84. 38.... 85. Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė –... 86. 39.... 87. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba... 88. 40.... 89. Pažymėtina, kad R. G., buvusi buto, esančio ( - ), nuomininkė 2019 m.... 90. 41.... 91. Minėta, jog teismų praktikoje yra nurodoma, kad turto sugadinimo atveju (kai... 92. 42.... 93. Nors apeliantė ir nesutinka su žalos dydžio nustatymu, nes nebuvo vertinamas... 94. 43.... 95. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 96. 44.... 97. Dėl paminėtų motyvų, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas... 98. 45.... 99. Atmetus atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą, iš... 100. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 101. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti... 102. Priteisti iš atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“,...