Byla 2-1018/2014
Dėl reikalavimų atsakovams Lietuvos apeliaciniam teismui, šio teismo teisėjoms A.Bukavinienei, A.Jarackaitei, D.Martinavičienei, Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėjai J.Šiškinai atsisakyta priimti, nustatytas terminas ieškinio kitos dalies trūkumams pašalinti

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, kuria ieškovo A. B. ieškinį dalyje dėl reikalavimų atsakovams Lietuvos apeliaciniam teismui, šio teismo teisėjoms A.Bukavinienei, A.Jarackaitei, D.Martinavičienei, Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėjai J.Šiškinai atsisakyta priimti, nustatytas terminas ieškinio kitos dalies trūkumams pašalinti.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo priimti ieškinį ir ieškinio trūkumų šalinimo institutus, aiškinimo ir taikymo.

5Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 855 850 Lt turtinę žalą ir 100 000 Lt neturtinę žalą, patirtą neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5413-653/2013. Ieškovas taip pat prašė teismo išreikalauti civilinę bylą Nr. 2-5413-653/2013, atsakovais įvardino Lietuvos apeliacinį teismą šio teismo teisėjus A.Bukavinienę, A.Jarackaitę, D.Martinavičienę, Vilniaus apygardos teismo teisėją, šio teismo teisėją J.Šiškiną.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį dalyje dėl reikalavimų atsakovams Lietuvos apeliaciniam teismui, šio teismo teisėjoms A.Bukavinienei, A.Jarackaitei, D.Martinavičienei, Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėjai J.Šiškinai atsisakė priimti, kita dalimi nustatė 10 (dešimties) terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškinio kitos dalies trūkumams pašalinti.

8Teismas nurodė, kad ieškinio dalis dėl reikalavimų Lietuvos apeliaciniam teismui, šio teismo teisėjoms A.Bukavinienei, A.Jarackaitei, D.Martinavičienei, Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėjai J.Šiškinai, nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsisakė priimti šią ieškinio dalį (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ieškinys dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareikštas tik valstybei, todėl Lietuvos apeliacinis teismas, šio teismo teisėjos A.Bukavinienė, A.Jarackaitė, D.Martinavičienė, Vilniaus apygardos teismas, šio teismo teisėja J.Šiškinai negali būti byloje atsakovais.

9Teismas pažymėjo, jog ieškovas nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo, kadangi apsiribojo tik apibendrintais teiginiais. Ieškovas nenurodė, kaip konkrečiu atveju patirta turtinė ir neturinė žala, kas konkrečiai sudaro prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, nepateikė įrodymų, patvirtinančių turtinę ir neturtinę žalą, priežastinį ryšį. Nustatyti ieškinio trūkumai taisytini ieškinio priėmimo stadijoje, siekiant sudaryti galimybę atsakovui tinkamai atsikirsti pateikiant atsiliepimą į ieškinį.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį ir perduoti klausimą kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

12Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio, 115 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl įrodymų nepateikimo, reikalavimų aiškaus nurodymo, turtinės ir neturtinės žalos pagrindimo. Įrodymų nepateikimas nėra esminis trūkumas, dėl kurio nebūtų galima išnagrinėti ieškinio reikalavimus. Prašomoje prijungti civilinėje byloje Nr.2-5413-653/2013 yra visi įrodymai, kurie pagrindžia padarytą turinę žalą, priežastinį ryšį. Ieškinyje nurodyta, kokiais neteisėtais solidariais teisėjų veiksmai pažeistos teisės padaryta turtinė ir neturinė žala;
  2. Dėl dalies pareikštų ieškinio reikalavimų nepagrįstai buvo taikytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Nurodė, jog ieškinio reikalavimai atsakovui Lietuvos Respublikai yra nagrinėtini civilinio proceso tvarka, teismai ir teisėjai yra įtraukti ne atsakovais, o atsakovo atstovais;
  3. Pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo suformuoto privalomo precedento taikymo civiliniame procese, kadangi nesivadovavo įsiteisėjusiais kitų teismų procesiniais sprendimais dėl tų pačių aplinkybių ir faktų;
  4. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Konstitucijos 109, 114 straipsnius, Konvencijos 6 straipsnį, kadangi teismas ir jo teisėjai negali būti teisėjais savo paties civilinėje byloje.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos nutartis, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio, o kitai nustatytas terminas trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta, be to keliamos abejonės dėl teismo nešališkumo.

15Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16Dėl ieškinio priėmimo

17CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas - kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šia teise suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis). Tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

18Teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalis 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

19Pirma, ieškovas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą teigdamas, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti dalį ieškinio. Iš pareikšto ieškinio turinio galima spręsti, jog siekiama turtinės ir neturinės žalos atlyginimo dėl galimai neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Pažymėtina, jog pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo A. B. atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neteisėto atsisakymo priimti ieškinį atsakovų Lietuvos apeliacinio teismo, šio teismo teisėjų A.Bukavinienės, A.Jarackaitės, D.Martinavičienės ir Vilniaus apygardos teismo, šio teismo teisėjos J.Šiškinos atžvilgiu atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys CK 6.272 straipsnyje įtvirtintam teisėjų ir teismų imunitetui nuo civilinės atsakomybės už veiksmus, atliktus einant savo pareigas.

20Antra, ieškovas nesutinka, jog teismas be pagrindo nustatė ieškinio trūkumus, įpareigojo patikslinti ieškinio pagrindą ir pateikti įrodymus. Kaip jau buvo minėta tam, kad būtų apgintos pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai, būtina sąlyga įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pareiškimas (CPK 5 straipsnis, 135 straipsnis). Besikreipiantis į teismą asmuo privalo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai), todėl ieškovas, siekdamas žalos dėl galimai neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų atlyginimo, privalo nurodyti, kas ir kokiu būdu turi atlyginti žalą, nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti šių veiksmų neteisėtumą, nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, bei įrodymus, iš ko susideda 855 850 Lt turtinė ir 100 000 Lt neturtinė žala ir kokie įrodymai ją patvirtina (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog procesinio teisinio pobūdžio ieškinio formos nesilaikymas gali pažeisti dalyvaujančių byloje asmenų teises, nes nepateikus teismui tinkamai surašyto ieškinio kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims yra ribojama galimybė gintis nuo tokio ieškinio. Be to, tai kliudo teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomas.

21Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas apsiribojo apibendrintais teiginiais apie aplinkybes, remdamasis kuriomis siekia prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės, dėl ko negalima suprasti kokiais teismų veiksmais (teisėjų) buvo pažeistos ieškovo teisės. Nustatyti ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, jog turi būti šalinami (taisomi) ieškinio priėmimo stadijoje.

22Dėl teismo nešališkumo ir perdavimo ieškinio priėmimo klausimą spręsti kitos apygardos teismui

23Ieškovo atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo, nagrinėjančio ieškinio priėmimo klausimą, šališkumo nenagrinėtini apeliacine tvarka kaip negalintys sudaryti apeliacijos objekto (CPK 301 straipsnio 1 dalies, 334 straipsnio 1 dalis). Nebaigtoje nagrinėti byloje teisėjo šališkumo klausimas sprendžiamas CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, reiškiant motyvuotą pareiškimą atitinkamam teismui.

24Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalies nuostatą, klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Apeliacinės instancijos teismui, sprendžiant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovo prašymas perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti kitos apygardos teismui nenagrinėjamas.

25Apeliacinio teismo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo priimti... 5. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovo A. B.... 8. Teismas nurodė, kad ieškinio dalis dėl reikalavimų Lietuvos apeliaciniam... 9. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo,... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Pirmosios... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos... 15. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo atskirojo skundo faktiniu... 16. Dėl ieškinio priėmimo... 17. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas -... 18. Teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo... 19. Pirma, ieškovas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo... 20. Antra, ieškovas nesutinka, jog teismas be pagrindo nustatė ieškinio... 21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas... 22. Dėl teismo nešališkumo ir perdavimo ieškinio priėmimo klausimą spręsti... 23. Ieškovo atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl pirmosios instancijos... 24. Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalies nuostatą, klausimą dėl bylos perdavimo... 25. Apeliacinio teismo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 27. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą....