Byla e2A-153-585/2020

Dėl skolos priteisimo ir pritaikytų netesybų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vytrita“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos priteisimo ir pritaikytų netesybų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Vytrita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ nepagrįstai pritaikė ieškovei baudas (delspinigius), kurių bendra suma sudaro 126 500 Eur; priteisti 126 500 Eur skolos už atliktus darbus pagal 2018 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. VYT0105117; priteisti ieškovei 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2017 m. liepos 11 d. viešųjų pirkimų būdu sudarė su atsakove rangos darbų sutartį Nr. 40410/571582 „Valdomų objektų įrengimo darbai Vilniaus, Klaipėdos, Utenos, Panevėžio regionuose 5-a pirkimo objekto dalis – Linijos L-TR50 automatizavimas“. Remiantis šios sutarties bendrosios dalies 9.4 punktu bei sutarties specialiosios dalies 2.4 punktu sutartis įsigaliojo ieškovei pateikus garantą 2017 m. liepos 11 d. Pagal sutarties 13.2.1 punktą atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos perduoti ieškovei dokumentus, kurie reikalingi darbams atlikti. Ieškovė 2017 m. liepos 10 d. kreipėsi į atsakovę dėl reikiamos dokumentacijos, tačiau ją gavo 21 kalendorine diena vėliau, t. y. 2017 m. liepos 18 d. Be to, ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti darbų atlikimo terminus dėl nepalankių meteorologinių sąlygų. Tačiau atsakovė nereagavo į prašymus ir nepagrįstai priskaičiavo 59 000 Eur netesybų, nors darbų kaina sudarė 60 000 Eur.

103.

11Ieškovė taip pat nurodė, kad 2017 m. birželio 20 d. šalys viešųjų pirkimų būdu sudarė dar vieną rangos darbų sutartį Nr. 40410/571390 „Valdomų objektų įrengimo darbai Vilniaus, Klaipėdos, Utenos, Panevėžio regionuose 7-a pirkimo objekto dalis – Linijų L-600 iš SP-312, L-300 iš Rudamina TP automatizavimas“. Sutartis įsigaliojo ieškovei pateikus garantą 2017 m. birželio 20 d. Abiejų sutarčių bendrosios sąlygos dėl netesybų yra vienodos. Ieškovė 2017 m. birželio 23 d. kreipėsi į atsakovę dėl reikiamos dokumentacijos, siekiant atlikti minėtos sutarties objektą sudarančius projektavimo darbus, gavimo. Atsakovė prašomą informaciją pateikė 2017 m. rugpjūčio 21 d., t. y. 55 kalendorinėmis dienomis vėliau. Taip pat ieškovė 2017 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į atsakovę prašydama, pratęsti darbų atlikimo terminus dėl nepalankių meteorologinių sąlygų. Tačiau, atlikus visus darbus, atsakovė informavo ieškovę apie numatytus taikyti delspinigius, lygius 67 500 Eur, kai visa darbų kaina sudarė 119 000 Eur be PVM.

124.

13Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad baudas pritaikė pagrįstai, nes sutartiniai įsipareigojimai buvo pažeisti pernelyg ilgai atliekant statybos darbus ginčo objektuose, todėl nėra pagrindo ieškovę atleisti nuo baudų. Pagal sutarčių specialiųjų dalių 2.4 punktus sutartys įsigaliojo nuo garanto pateikimo momento: Sutartis Nr. 40410/571582 – 2017 m. liepos 4 d., Sutartis Nr. 40410/571390 – 2017 m. birželio 16 d., ir būtent su šiais juridiniais faktais sietinas ieškovės pareigų atsakovei atsiradimo momentas – projektavimo darbų termino pradžia. Ieškovė nepagrindė savo nurodomų aplinkybių, kad garantas dėl Sutarties Nr. 40410/571582 buvo pateiktas 2017 m. liepos 11 d., o garantas dėl Sutarties Nr. 40410/571390 – 2017 m. birželio 20 d. Ieškovė, prašydama pateikti jai reikalingą informaciją, nepateikė atsakovei vieno baigtinio reikalingos dokumentacijos sąrašo, bet viso projektavimo proceso metu prašė papildomų dokumentų nedidelėmis dalimis, taip pat reikalavo duomenų, kurie nustatyta tvarka kaupiami viešuosiuose registruose.

145.

15Pasak atsakovės, pasirašydamos sutartis, šalys susitarė dėl visų esminių jų sąlygų, t. y. numatė ir sutarčių specialioji dalis aiškiai apibrėžė prievolių įvykdymo terminus, o tai sudarė sąlygas ieškovei iš anksto suprasti ir įsivertinti, jog II etapo (rangos) darbai bus atliekami rudens–žiemos laiku. Atsakovės paskirtas įgaliotas asmuo nuolat komunikavo su ieškove, prašė teikti aktualius duomenis apie projektų eigą, klausė, su kokiais sunkumais, jei tokių kyla, ieškovė susiduria, bet iki 2017 m. gruodžio 22 d. apie problemas nebuvo informuota. Atsakovė visą laiką buvo užtikrinama, jog 2017 m. gruodžio mėnesio antroje pusėje Sutartis Nr. 40410/571582 bus įgyvendinta. Ieškovė 2017 m. gruodžio 22 d. raštu pranešė atsakovei, kad šios sutarties negali vykdyti dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, bet jokių alternatyvų vidaus remonto darbų nukėlimui pavasariui nepasiūlė.

166.

17Pasisakydama dėl netesybų (delspinigių) taikymo atsakovė pabrėžė, kad vadovaujantis sutarčių specialiosios dalies 6.7 ir 6.8 punktais, nustatančiais, jog rangovui, įvykdžius darbus, tačiau pažeidus pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų T1 (projektavimo darbų atlikimo laikas) ir kriterijų T2 (rangos darbų atlikimo laikas), bus taikoma 500 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną, apskaičiavo ir informavo ieškovę apie 59 000 Eur baudą pagal Sutartį Nr. 40410/571582 ir 67 500 Eur dydžio baudą pagal Sutartį Nr. 40410/571390. Atsakovė šiomis sumoms sumažino mokėjimą pagal 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VYT0105117. Atsakovės vykdytų pirkimų tikslas buvo ne tik pasiekti, kad darbai būtų atlikti tinkamai, bet ir sulygtu laiku.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, jog atsakovė iš dalies nepagrįstai įskaitė ieškovei apskaičiuotas baudas, ir priteisė ieškovei iš atsakovės 79 841 Eur skolą už atliktus darbus pagal 2018 m. balandžio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. VYT0105117, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 469,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

228.

23Teismas sprendė, kad sutartyse aiškiai numatyta, kad jų įsigaliojimas siejamas su viena aplinkybe – garanto pateikimu, todėl ieškovė nepagrįstai, t. y. ne pagal bendrosios dalies 17.1 punkto kontekstą, sieja sutarties įsigaliojimą su dar viena aplinkybe, kurios nėra bendrosios dalies tekste – laidavimo draudimo raštų įsigaliojimu nuo 2017 m. liepos 11 d. ir nuo 2017 m. birželio 20 d. Tačiau teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė, nurodžiusi teiktoje Viešųjų pirkimų tarnybai viešųjų pirkimų ataskaitoje sutarčių sudarymo datą 2017 m. liepos 11 d. ir 2017 m. birželio 20 d., savo veiksmais pripažino darbų pradžią nuo šių datų.

249.

25Teismas pažymėjo, kad sutarčių bendrosiose ir specialiosiose sąlygose nėra numatyta ieškovės pareiga ieškoti viešuose informacijos portaluose sutarties vykdymui reikalingų duomenų. Atvirkščiai, būtent atsakovė įsipareigojo ieškovei juos pateikti. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad sutarčių vykdymui buvo numatyti trumpi terminai ir atsakovė jų vykdymą laikė esmine sąlyga. Tokiu atveju, bet koks sutarties vykdymo apsunkinimas, ypatingai numačius 500 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną, vertinamas kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimas iš atsakovės pusės.

2610.

27Teismas, įvertinęs likusius atlikti darbus, konstatavo, kad ypač nepalanki meteorologinė sąlyga nėra įrodyta. Teismas pripažino, kad aplinkybė dėl oro sąlygų negali būti laikoma ribojančia teisę skaičiuoti netesybas, taikant bendrosios dalies 7.3.5 punktą.

2811.

29Teismas sprendė, kad atsakovė vėlavo pateikti dokumentus, taip pažeisdama sutarties bendrosios dalies 13.2.1 punktą, todėl šis laikotarpis netesyboms neturėjo būti įskaitytas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu 2019 m. vasario 1 d. pateiktuose paaiškinimuose padarė išvadą, kad parengti elektros įrenginių rekonstravimo techninius darbo projektus ieškovė vėlavo dėl tinklo parametrų duomenų trūkumo / nepakankamumo, pripažindama savo veikos neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis). Atsakovė patvirtino, kad projektavimas pagal sutartį Nr. 40410/571390 užtruko iki 2017 m. rugsėjo 14 d. dėl pateisinamos priežasties, vadinasi, šia sutartimi sulygtų rangos darbų atlikimo terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. sausio 12 d.

3012.

31Teismas konstatavo, kad atsakovei iš esmės kilo formali žala dėl pažeistų sutarties vykdymo terminų. Sutartys buvo įvykdytos, o atsakovė nepagrindė, jog dėl praleistų statybos rangos darbų atlikimo terminų patyrė nuostolių, kurių dydis atitinka atliktą įskaitymą, todėl teismas, vadovaudamasis proporcingumo principu, sprendė, jog atsakovė turi teisę į sutarčių bendrosios dalies 14.3 punkte numatytą minimalių nuostolių atlyginimo dydį, t. y. 10 procentų darbų kainos.

3213.

33Teismas pažymėjo, kad iš sutarčių bendrosios dalies 14.3 punkto turinio galima spręsti, kad delspinigių skaičiavimas už uždelstą darbų atlikimo laiką siejamas su ieškovės įsipareigojimu atlyginti nuostolius, jei atsakovė pareiškia reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius. Vadinasi 10 procentų darbų kainos nuostolių dydis baudos forma yra minimalių nuostolių atlyginimas, kurio suma nagrinėjamoje byloje yra 21 659 Eur.

3414.

35Atsakovė, pripažinusi bylos nagrinėjimo metu savo pareigų netinkamą vykdymą, pervedė ieškovei 20 500 Eur pagal abi sutartis, atsižvelgdama į tai, ieškovė sumažino reikalavimą iki 101 500,00 Eur, todėl teismas sprendė, jog teisinga netesybų suma yra 21 659 Eur.

36III.

37Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3815.

39Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4015.1.

41Teismas netinkamai, išimtinai ieškovės naudai interpretuodamas sutarčių nuostatas ir vadovaudamasis jų ydingu aiškinimu iš esmės atleisdamas pirkimų laimėtoją nuo sutartinės atsakomybės (palikdamas bendrą 21 659 Eur baudą), atliko neteisėtą intervenciją į viešojo pirkimo teisinius santykius, iškreipė jų turinį.

4215.2.

43Ieškovė nepateikė jokių prieštaravimų ir nepasinaudojo privaloma Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Taip pat iš ieškovės nebuvo gauta jokių prašymų ar prieštaravimų dėl pirkimo dokumentuose (įskaitant ir sutartis) nurodytų terminų netinkamumo, netesybų dydžio mažinimo ar papildomų sąlygų į sutartis įrašymo, kol ieškovė nepažeidė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

4415.3.

45Ieškovė, sudarydama sutartis, prisiėmė sutartyse nustatytus įsipareigojimus. Žinodama, kad yra atsakinga už sutarčių tinkamą įvykdymą, ieškovė laiku neatliko rangos darbų ir nesiėmė jokių reikalingų veiksmų, nebendradarbiavo su atsakove, bet priešingai, stengėsi atsakovę suklaidinti apie tikrąsias veiklos vykdymo galimybes, objektuose dirbo netvarkingai, neužbaigdama konkrečių operacijų iki galo, ignoruodama pamatinius priešgaisrinės saugos ir elektros saugos reikalavimus.

4615.4.

47Teismas, darydamas bylos faktiniams duomenims prieštaraujančias išvadas, kad atsakovei iš esmės kilo formali žala dėl pažeistų sutarčių vykdymo terminų, kad atsakovė neįrodė, jog dėl praleistų statybos rangos darbų atlikimo terminų patyrė nuostolių, kurių dydis atitinka atliktą įskaitymą, nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turi teisę tik į sutarčių bendrosiose dalyje 14.3 punkte nurodytą minimalių nuostolių atlyginimo dydį, t. y. 10 procentų darbų kainos.

4815.5.

49Atsakovei padarytos žalos dydžio piniginę išraišką nurodyti ypatingai sunku dėl šios žalos pobūdžio. Vien jau sulygta didesnė sutarčių kaina turi būti pripažinta atsakovės tiesioginiu nuostoliu. Atsakovės patirtai žalai priskirtini ir tikslia pinigine suma neišreikšti nuostoliai – projektų vykdymo dėl vėlavimų nusikėlimas, elektros energijos vartotojų poreikių tenkinimas, negalimas naujų vartotojų prijungimas ir pan. Dėl vėluojančių įgyvendinti projektų atsakovė patiria papildomų rangos sutarčių administravimo kaštų.

5015.6.

51Šiuo atveju prievolės įvykdymas po termino, negali būti vertinamas kaip pagrindas mažinti netesybas, kadangi dėl objektų specifikos pagal paskirtį jie galėjo būti naudojami tik atlikus visus sutartyse numatytus darbus, o sutarčių esminis tikslas buvo darbų atlikimas šalių sulygtu laiku.

5215.7.

53Įvertinus skundžiamu sprendimu paliktą 21 659 Eur baudą už itin šiurkštų dviejų viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių pažeidimą, pripažintina, kad ji prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, iškreipia sutarčių šalių interesų pusiausvyrą.

5415.8.

55Netesybų sumažinimas neabejotinai pažeidžia sutarties šalių (verslininkų) lygiateisiškumo principą, sutartinių prievolių pusiausvyrą, yra nesąžiningas ir neprotingas (CK 1.5 str.). Ieškovei pritaikytos netesybos už nepagrįstai ilgą sutarčių II etapo vykdymą yra ieškovės netinkamų veiksmų, be kita ko bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigų pažeidimo, pasekmė, tenkanti šiuos veiksmus atlikusiai šaliai.

5616.

57Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

5816.1.

59Vien tas faktas, kad netesybos buvo nustatytos viešojo pirkimo metu ir ieškovė, dalyvaudama jame, žinojo netesybų dydį, neapriboja jo teisės prašyti šias sumažinti. Visais sutarčių, kuriose nustatytos netesybos, sudarymo atvejais šalys žino apie nustatytų netesybų dydį bei prognozuoja tinkamą būsimų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau įstatymų leidėjas suteikia teisę skolininkui jas ginčyti, jeigu šios aiškiai per didelės.

6016.2.

61Kadangi ieškovė atliko didžiąją dalį rangos darbų, o prievolės įvykdymo dėl termino praleidimo pažeidimo laikotarpiu, kuomet tik dalis darbų, kurių vertė 5 400 Eur be PVM, buvo neatlikti, atsakovė jau nuo 2017 m. gruodžio 29 d. galėjo naudotis sutarčių objektą sudarančiais atliktais darbais, konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nurodo, jog ieškovė nesiėmė jokių reikalingų veiksmų, nebendradarbiavo su atsakove.

6216.3.

63Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą sumažinti pagal sutartis priteistinas netesybas ir teikė tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius argumentus, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės teiginys, kad vien dėl fakto, jog atsakovei padarytos žalos dydžio piniginę išraišką nurodyti ypatingai sunku dėl šios žalos pobūdžio, atsakovei iš viso jos nereikia įrodinėti objektyviais duomenimis.

6416.4.

65Atsakovė nepateikė jokių įrodymų iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovės apskaičiuotos netesybos yra proporcingos tariamiems nuostoliams. Netesybų dydį atsakovė grindžia tik deklaratyviais pasisakymais, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad pirkimo dokumentais suformuotos ir atsakovės apskaičiuotos netesybos (bauda) yra proporcingos nuostoliams, susijusiems su atsakovės minimais nepatogumais ar suvaržymais.

66Teisėjų kolegija

konstatuoja:

67IV.

68Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6917.

70Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

71Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo

7218.

73Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. gruodžio 2 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovė prašo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-612-790/2019.

7419.

75Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 318 straipsnyje nustatyta, kad šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Įstatymas nenumato galimybės pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo terminui, keisti (papildyti) atsiliepimo argumentus. Šia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis). Kadangi ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės papildo atsiliepimo argumentus, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

7620.

77Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismai bet kuriuo atveju turi vadovautis savo pačių kuriamomis teisės aiškinimo taisyklėmis kaip teismų sukurtais precedentais, priimtais analogiškose ar faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose. Todėl ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose įvardijamas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-612-790/2019 gali tapti precedentiniu teisės aiškinimo šaltiniu, juolab kad jis yra teismams prieinamas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO.

78Dėl bylai spręsti aktualių sutarčių sąlygų

7921.

80Byloje nustatyta, kad šalys viešųjų pirkimų būdu buvo sudarę dvi rangos darbų sutartis – 2017 m. liepos 4 d. rangos darbų sutartį Nr. 40410/571582 ir 2017 m. birželio 16 d. rangos darbų sutartį Nr. 40410/571390. Šios sutartys su ieškove buvo sudarytos kaip su viešųjų pirkimų laimėtoja, be kita ko, atsižvelgiant į ekonominio naudingumo kriterijus – tiekėjo pasiūlytą projektavimo darbų atlikimo terminą bei rangos darbų atlikimo terminą. Šalių sudarytų sutarčių nuostatos buvo išdėstytos tipinės rangos darbų sutarties bendrojoje ir specialiojoje dalyse. Sutarčių bendrosios dalies 14.3 papunktyje buvo numatyta, kad rangovas, neatlikęs darbų per sutartyje nustatytus terminus, moka užsakovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau delspinigių suma negali viršyti 10 procentų darbų kainos. Kiekvienos iš šalių sudarytų sutarčių specialiosios dalies 6.7 – 6.8 papunkčiuose buvo numatyta ir kita netesybų rūšis – 500 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną rangovui pažeidus pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus T1 (projektavimo darbų atlikimo laikas) bei T2 (rangos darbų atlikimo laikas).

81Dėl atsakovės pritaikytų baudų sumažinimo

8222.

83Byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovė vėlavo atlikti sutartyje numatytus darbus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbai pagal sutartį Nr. 40410/571582 turėjo būti užbaigti 2017 m. sausio 10 d., o pagal sutartį Nr. 40410/571390 – 2017 m. gruodžio 16 d., tačiau faktiškai buvo baigti 2018 m. balandžio 27 d. Taigi, atsakovė įgijo teisę reikalauti, kad ieškovė sumokėtų sutarčių 6.7 – 6.8 papunkčiuose nustatytą baudą, kurią atsakovė pagal sutarčių bendrosios dalies 14.5 papunktį galėjo išskaičiuoti iš ieškovei pagal sutartį mokėtinų sumų. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių susirašinėjime dėl baudų skaičiavimo atsakovė nurodė, jog pritaikė ieškovei delspinigius, o ne baudą, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad buhalterija padarė klaidą finansiniuose dokumentuose, įvardindama neteisingą netesybų pavadinimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu teikė argumentus dėl delspinigių nepagrįsto skaičiavimo, tačiau nepateikė jokių argumentų, kad dėl šios gramatinės klaidos patyrė nuostolių, todėl teismas ieškovės argumentų dėl delspinigių nepagrįsto skaičiavimo nevertino ir dėl jų nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl pritaikytų netesybų formos, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik ieškovei pritaikytų baudų sumažinimo pagrįstumo.

8423.

85Ieškovė ieškiniu prašė sumažinti atsakovės pritaikytas netesybas (baudas), nes jos yra neproporcingos, be to, pasak ieškovės, atsakovė nepatyrė jokių nuostolių, o ieškovė rangos darbus atliko.

8624.

87Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015).

8825.

89CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai nustato, kad jos yra neprotingai didelės arba kad prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose taip pat nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK yra įtvirtinta žemutinė netesybų mažinimo riba, tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas, o toks pažeidimas būtų, jeigu netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

9026.

91Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais – nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Teismas, nustatydamas, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

9227.

93Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-443/2008).

9428.

95Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovei pritaikytą baudą (netesybas) iki bendros 21 659 Eur sumos, kuri atitinka 10 procentų darbų kainos, skundžiamame sprendime įvertino, kad pagal Sutartį Nr. 40410/571390 pritaikyta bauda sudaro 52 500 Eur, kai visa darbų vertė buvo 119 000 Eur be PVM, t. y. beveik pusę darbų kainos, o pagal Sutartį Nr. 40410/571582 bauda sudaro 53 500 Eur, o darbų vertė buvo 60 000 Eur be PVM, t. y. bauda sudarė beveik visą darbų kainą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad sutarčių terminus paveikė ne tik saugos reikalavimai, bet ir atsakovės darbo organizavimo patogumas, kad abi sutartys buvo įvykdytos, o atsakovė nepagrindė, jog dėl praleistų statybos rangos darbų atlikimo terminų patyrė nuostolių, kurių dydis atitinka atliktą įskaitymą. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, nurodo, kad netesybų sumažinimas neabejotinai pažeidžia sutarties šalių (verslininkų) lygiateisiškumo principą, sutartinių prievolių pusiausvyrą, yra nesąžiningas ir neprotingas (CK 1.5 straipsnis). Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovei pritaikytą baudą, atliko neteisėtą intervenciją į viešojo pirkimo teisinius santykius, iškreipė jų turinį. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

9629.

97Nors apeliantė netesybų mažinimą vertina kaip neteisėtą, remdamasi tuo, kad sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, tačiau netesybų mažinimas teismo sprendimu nekvalifikuotinas kaip sutarties keitimas pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien ta aplinkybė, kad sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015). Įvertinusi minėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad vien tas faktas, jog netesybos buvo nustatytos viešojo pirkimo metu ir ieškovė, dalyvaudama jame, žinojo netesybų dydį, neapriboja jos teisės prašyti netesybas sumažinti. Akivaizdu, kad sudarydama sutartį, ieškovė žinojo apie nustatytą netesybų dydį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jai įstatymų leidėjo suteiktos teisės ginčyti pritaikytas netesybas, jeigu šios aiškiai per didelės.

9830.

99Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors, kaip minėta, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tai nereiškia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais – kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

10031.

101Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

10232.

103Byloje nustatyta, kad ieškovė techninį darbo projektą Nr. 2017-18-(167-5) pagal sutartį Nr. 40410/571582 parengė 2017 m. rugsėjo 12 d. Elektros įrenginiai buvo sumontuoti išbandyti ir prijungti, tai parodo 2017 m. gruodžio 29 d. pasirašytas atliktų darbų aktas, kurio suma 48 600 Eur be PVM. Pagal pradinį grafiką visi darbai turėjo būti baigti iki 2017 m. gruodžio 27 d., bet liko nepadarytas transformatorinės nuogrindos betonavimas, fasado remontas ir gerbūvio sutvarkymas (visi nurodyti darbai yra lauko arba išorės darbai) už 5 400 Eur be PVM, kurie buvo atlikti 2018 m. balandžio mėn.

10433.

105Byloje taip pat nustatyta, kad sutarties Nr. 40410/571390 dalyką sudarė keturi objektai: a) Vilniaus TR-12-611, b) L-600 iš SP-312 sekcionavimo įrenginys (jungtuvas) atramoje Nr. 600/144, c) L-600 iš SP-312 TP sekcionavimo įrenginys (jungtuvas) atramoje Nr. 600/246 ir d) L-300 iš Rudaminos TP sekcionavimo įrenginys (atkabiklis) atramoje Nr. 324/45. Pagal grafiką darbai turėjo būti baigti 2017 m. gruodžio 16 d. Du sekcionavimo įrenginiai buvo priduoti 2017 m. lapkričio 24 d., tačiau ieškovė užtruko su transformatorinės TR-12-611 pastato vidaus apdailos darbais. Taip pat šalys neginčija aplinkybės, kad buvo laiku neatlikti nuogrindos darbai ir gerbūvio sutvarkymas. Laiku neatliktų darbų kaina yra 2 675 Eur be PVM, iš sutarties bendros 119 000 Eur be PVM sumos.

10634.

107Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė, jog dėl praleistų statybos rangos darbų atlikimo terminų patyrė nuostolių, kurių dydis atitinka atliktą įskaitymą. Atsakovė nenurodė, kokiu būdu dėl pavėluoto sutarties įvykdymo buvo suvaržytos jos teisės, nenurodė jokių reikšmingesnių nepatogumų, ekonominių ar kitokių sunkumų, kuriuos ji patyrė dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo. Atsakovė, grįsdama tikėtinus nuostolius, patirtus dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo, apeliaciniame skunde nurodė, kad patyrė papildomų rangos sutarčių administravimo kaštų. Be to, pasak atsakovės, jos patirtai žalai priskirtini ir nuostoliai dėl projektų vykdymo nusikėlimo, negalėjimo prijungti naujus vartotojus ir pan. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl tokie apeliantės argumentai laikytini deklaratyviais. Nors ieškovė laiku neįvykdė pagal sutartį numatytų atlikti darbų, iš bylos duomenų matyti, kad darbai, kuriuos ieškovė atliko praleidusi nustatytą terminą, sudarė nedidelę dalį visų numatytų atlikti darbų vertės dalį. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje neįrodyta, kad ieškovė, praleidusi sutarties įvykdymo terminą, sukėlė atsakovei reikšmingos žalos ar nepateisinamų sunkumų.

10835.

109Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sutarčių bendrosios dalies 14.3 papunktyje buvo numatyta, jog rangovas, neatlikęs darbų per sutartyje nustatytus terminus, moka užsakovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau delspinigių suma negali viršyti 10 procentų darbų kainos. Atsakovė pritaikė netesybas, kurios viršija 10 procentų darbų kainos sumą, todėl netesybų, kurių bendras dydis viršiją maksimalią sutartimi nustatytą sumą, taikymas pažeidžia šalių sudarytos sutarties nuostatas ir yra negalimas.

11036.

111Atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe - į sutarties vertę, laiku neatliktų darbų pobūdį ir mastą, sutarties įvykdymo termino praleidimo laiką, atsakovės įrodinėjamus nuostolius, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovės apskaičiuotą baudą iki 21 659 Eur kaip protingo dydžio.

112Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

11337.

114Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11538.

116Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 2 441,78 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto procesinio dokumento apimtį, bylos sudėtingumą, atsižvelgusi į tai, kad prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas prašomą priteisti sumą sumažinti ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 261, 39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

117Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

118Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

119Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytrita“ (juridinio asmens kodas 133858826) iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) 1 261,39 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt vieną eurą, 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.