Byla e2A-1696-480/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D., atstovaujamo advokato Martyno Duksos, apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28-950/2016 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovams M. A. P. ir Birštono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys: G. G., L. D., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: panaikinti Birštono savivaldybės administracijos 2012-11-09 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-22-121109-00031(16.12)-RPSP-33; įpareigoti atsakovę M. A. P. per 2 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti plytų mūro tvorą/sieną, kurios aukštis - apie 2,27 m., plotis - apie 0,38 m., ilgis - apie 4,71 m., esančią žemės sklype ( - ), ir sutvarkyti statybvietę, o šių veiksmų atsakovei per teismo nustatytą terminą neatlikus, leisti ieškovui išardyti tvorą/sieną, o atsakovę įpareigoti atlyginti visas ieškovo patirtas išlaidas dėl tvoros/sienos nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo; priteisti iš atsakovės M. A. P. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių ( - ) bendrasavininkas. Gretimo žemės sklypo su jame stovinčiu gyvenamuoju namu, esančių ( - ) bendrasavininkė yra M. A. P.. Ginčo sieną/tvorą atsakovė M. A. P. pastatė sklype, kuris ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, nesilaikydama teisės aktuose nustatytų mažiausių atstumų nuo statinių iki gretimo sklypo ribos ir neturėdama ieškovo rašytinio sutikimo. Atsakovės pastatyta siena/tvora yra aukštesnė kaip 2 m., todėl norint ją pastatyti ant žemės sklypų ribos, atsakovė privalėjo gauti kaimyninio žemės sklypo savininko – ieškovo rašytinį sutikimą. Atsakovė M. A. P. ieškovo sutikimo kartu su dvibučio gyvenamojo namo pirmo aukšto kapitalinio remonto projektu Birštono savivaldybės administracijai nepateikė. Nepaisant to, Birštono savivaldybės administracija neteisėtai ir nepagrįstai 2012-11-09 išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui. Ieškovas 2013-09-09 pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM. Inspekcija iniciavo administracines procedūras, o 2014-07-14 pateikė Prienų rajono apylinkės teismui ieškinį dėl Birštono savivaldybės administracijos 2012-11-09 išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-22-121109-00031(16.12)-RPSP-33 ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Tačiau Prienų rajono apylinkės teismas 2015-05-19 sprendimu atmetė Inspekcijos ieškinį kaip pareikštą praleidus Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 23 str. 1 d. 8 p. numatytą 2 mėn. terminą kreiptis į teismą. Kartu teismas konstatavo, kad ieškovas R. D. turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas teises. Sienos/tvoros statyba laikytina savavališka, pažeidžianti ieškovo teises ir teisėtus interesus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti Birštono savivaldybės administracijos 2012-11-09 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui, o pačią sienos/tvoros statybą pripažinti savavališka ir sieną/tvorą nugriauti. Pastatyta siena/tvora užstoja šviesą augalams, yra visiškai neestetiška, dėl jos ieškovas jaučiasi kaip kalėjime. Be to, atsakovė, prisidengdama pastatyta siena/tvora, siekia taip suformuoti būsimo priestato sieną. Apie savo teisę ginčyti Birštono savivaldybės administracijos 2012-11-09 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui ieškovas sužinojo tik įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2015-05-19 sprendimui, kuriuo buvo atmestas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM ieškinys dėl minėto administracinio akto panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Jei teismas laikytų, kad terminas ginčyti Birštono savivaldybės administracijos 2012-11-09 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui yra praleistas, ieškovas prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl ieškovo sveikatos būklės - fizinės negalios (kurčnebylystės), dėl užsitęsusios advokato paieškos, užtrukusio tinkamo advokato susipažinimo su reikalinga medžiaga.
  2. Atsakovė M. A. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sienos statyba nelaikytina savavališka statyba, nes ji pastatyta teisėtai pagal architektės projektą. Statinio projekto sprendiniams pritarė Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, ko pasėkoje statinio projektui ir buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas - 2012-11-09 Birštono savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas Nr. RPP-22-121109-00031(16.12)-RPSP-33. Šiuo atveju nebuvo vykdoma nauja ginčo sienos statyba, o buvo vykdoma nuo 2004 m. ant žemės sklypų ribos stovėjusios metalinių konstrukcijų, aklinos, 4.5 m. ilgio ir 2,5 m. aukščio, tvoros rekonstrukcija. Todėl ieškovo sutikimas dėl jau esamos surūdijusio metalo tvoros kapitalinio remonto, nors ir įstatymų nustatyti atstumai nebuvo išlaikyti, nebuvo reikalingas. Be to, ieškovas praleido 1 mėn. terminą ginčyti Birštono savivaldybės administracijos 2012-11-09 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui.
  3. Atsakovė Birštono savivaldybės administracija su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad parengtas gyvenamojo namo pirmo aukšto kapitalinio remonto projektas atitiko reikiamų teisės aktų reikalavimus, 2012-11-09 Birštono savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-22-121109-00031(16.12)-RPSP-33 gyvenamojo namo ( - ) pirmo aukšto kapitaliniam remontui. M. A. P. neprivalėjo pateikti gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų, nes ji prašė pritarti tik statinio projektui, kuriame buvo numatyta atlikti kapitalinį gyvenamojo namo ( - ) pirmo aukšto remontą, bet ne naujos tvoros statybą. Dėl tvoros, kuri atriboja atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį nuo ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies, M. A. P. kreipėsi su visai kitu prašymu ir 2014-03-06 jai buvo išduotas rašytinis pritarimo statinio projektui Nr. RPP-22-140306-00004(16.12.)-RPSP-04. Be to, ieškovas praleido 1 mėn. terminą ginčyti Birštono savivaldybės administracijos 2012-11-09 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui, nes apie tokio pritarimo išdavimą jis žinojo jau 2013 m.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo R. D. 1350,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovei M. A. P. bei 41,48 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė savo 2014-05-07 visiškai savarankiškai rašytą raštą „Dėl rašytinio pritarimo panaikinimo“, kuris adresuotas Birštono savivaldybės administracijos direktoriui. Minėtu raštu ieškovas reikalavo skubiai panaikinti Birštono savivaldybės administracijos 2012-11-09 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-22-121109-00031(16.12)-RPSP-33, be kita ko, aiškiai nurodydamas faktinius ir teisinius argumentus dėl ko minėtas administracinis aktas laikytinas neteisėtu ir naikintinu. 2014-05-22 raštu Birštono savivaldybės administracija informavo, kad 2012-11-09 išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui panaikintas nebus. Tuo metu (2014-05-07) ieškovui jau buvo žinoma, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas panaikino M. A. P. 2013-09-27 surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-130927-00084 ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-130927-00071, taip pat panaikino ir 2013-10-08 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-20-131008-00026 ir jo pagrindu priimtą administracinį nurodymą. Apie tai ieškovas buvo informuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014-04-18 raštu Nr. (15.2)-2D-6149. Jokios informacijos apie tai, kad minėta institucija ketina (planuoja) kreiptis į teismą su ieškiniu dėl 2012-11-09 išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-22-121109-00031(16.12)-RPSP-33 panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ieškovas tuo metu (2014 m. balandžio mėn. - gegužės mėn.) neturėjo. Teismas sprendė, kad ieškovas 2014-05-07 rašydamas Birštono savivaldybės administracijos direktoriui raštą „Dėl rašytinio pritarimo panaikinimo“, o juo labiau gavęs Birštono savivaldybės administracijos atsakymą, t. y. 2014-05-22 raštą, privalėjo aktyviai ginti savo pažeistas teises ir per vieno mėnesio terminą kreiptis dėl minėto administracinio akto panaikinimo teismo tvarka. Ieškovas yra žymiai praleidęs ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti Birštono savivaldybės administracijos 2012-11-09 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti. Ieškovas nenurodė jokių objektyvių ir svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovas neturėjo objektyvios galimybės 2014 m. gegužės mėn. (t. y. gavęs Birštono savivaldybės administracijos 2014-05-22 raštą) kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovo nurodytos priežastys - sunki sveikatos būklė dėl fizinės negalios (kurčnebylystės), užsitęsusios advokato paieškos, užtrukęs tinkamas advokato susipažinimas su reikalinga medžiaga - yra atsiradusios jau daug vėliau (išskyrus fizinę negalią), t. y. po Prienų rajono apylinkės teismo 2015-05-19 sprendimo priėmimo, todėl negali būti pripažintos svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis. Procesinio termino, numatyto ABTĮ 33 str. 1 d. praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo.
  3. Teismas nurodė, kad atsakovė M. A. P., pagal architektės parengtą projektą atliko dvibučio gyvenamojo namo, esančio ( - ) pirmo aukšto kapitalinį remontą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad be faktiškai atliktų dvibučio gyvenamojo namo statybos darbų, ant žemės sklypo, esančio ( - ), ir žemės sklypo, esančio ( - ), ribos buvo pastatyta mūro tvora/siena, kurios aukštis - apie 2,27 m., plotis apie 0,38 m., ilgis - apie 4,71 m. Teismas sprendė, kad Birštono savivaldybės administracijos 2012-11-09 išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPP-22-121109-00031(16.12)-RPSP-33 neapima kapitalinio remonto projekte Nr. 2012/14-TP numatyto savarankiško inžinerinio statinio – mūro tvoros/sienos statybos ar rekonstrukcijos, todėl net ir esant nepanaikintam bei galiojančiam minėtam Birštono savivaldybės administracijos 2012-11-09 išduotam rašytiniam pritarimui statinio projektui Nr. RPP-22-121109-00031(16.12)-RPSP-33, ieškovas turi teisę teismo tvarka reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius, esant tam teisės aktų numatytoms sąlygoms ir pagrindams. Teismas konstatavo, kad byloje pateiktos fotonuotraukos liudija, jog ant žemės sklypų ribos ilgą laiką stovėjo aukšta, aklina, pilkų skardinių lakštų tvora, kuri tęsėsi iki šulinio, bei dėl kurios ieškovas atsakovei M. A. P. jokių pretenzijų nereiškė, į jokias statybų veiklos priežiūrą vykdančias institucijas dėl tokios ant žemės sklypo ribos pastatytos tvoros, nesikreipė. 2012 m./2013 m. atsakovė M. A. P. atliko minėto nesudėtingo inžinerinio statinio - tvoros rekonstrukciją. Iš ginčo šalių pateiktų fotonuotraukų matyti, kad po atliktos rekonstrukcijos tvoros ilgis nepakito - ji tęsiasi iki šulinio, tvoros aukštis taip pat nepadidėjo, pasikeitė tik jos medžiagos – pilkus skardinius lakštus pakeitė plytų mūras. Tokios nesudėtingo statinio - tvoros - rekonstrukcijos atlikimui, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 p. nuostatas bei 11 priedo Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1 p. nuostatas, gretimo žemės sklypo savininko (savininkų) rašytiniai sutikimai nėra privalomi. Atsižvelgiant į tai, atsakovės M. A. P. atlikta tvoros rekonstrukcija negali būti laikoma savavališka statyba.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas R. D., atstovaujamas advokato Martyno Duksos, prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. D. ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, todėl netinkamai nustatė termino ginčyti administracinį aktą skaičiavimo pradžios datą ir priėmė neteisingą sprendimą neatnaujindamas termino skundui paduoti. Ieškovo manymu, Prienų rajono apylinkės teismo 2015-05-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23-939/2015 įsiteisėjimo diena gali būti ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama ieškinio padavimo teismui procesinio termino pradžia.
    2. Apeliantas terminą praleido dėl svarbių priežasčių - ieškovo sveikatos būklės. Ieškovas yra kurčnebylys, tai reiškia, kad jo kalbėjimas ir kalbos supratimas yra apsunkintas. Ieškovas, suvokęs, kad jo teisės yra pažeidžiamos, kreipėsi į savivaldybę reikalaudamas panaikinti priimtus sprendimus, tačiau jis negalėjo suvokti, kad savivaldybė atsisakys tenkinti jo skundą. Taip pat jis negalėjo suvokti, kad 2014-07-14 Inspekcijai kreipusis į teismą ir procese trečiuoju asmeniu dalyvaujant ieškovui, jis turi inicijuoti analogišką inspekcijos inicijuotajam ginčą.
    3. Neteisinga teismo išvada, kad atliekant nesudėtingo statinio, šiuo atveju - tvoros, rekonstrukciją ieškovo sutikimas neprivalomas. Ginčo tvora (aptvaras) priskiriamas II kategorijos nesudėtingų statinių grupei. Atsakovės atlikti darbai yra laikomi nauja statyba, nes pagal teisės aktuose nustatytus požymius negali būti vertinama nei kaip rekonstrukcija, nei kaip kapitalinis remontas. Naujai statybai taikomas reikalavimas neišlaikant teisės aktų reglamentuojamų atstumų iki gretimo sklypo ribos, viršijant leistiną statinio aukštį gauti gretimo žemės sklypo sutikimą.
    4. Teismas neturėjo teisės vadovautis STR.1.01.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2. p. nuostata bei 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1 p. nuostatomis, kadangi tvoros statyba negali būti laikoma statinio rekonstrukcija. Tokios pat pozicijos laikėsi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri savavališkos statybos akte nurodė, kad atsakovės statinio statybos rūšis - naujo statinio statyba.
    5. Teismas privalėjo vadovautis įsiteisėjusiu Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23-939/2015, kurioje dalyvavo tie patys asmenys kaip ir šioje civilinėje byloje, konstatuotomis aplinkybėmis, tačiau to nepadarė ir dėl minėtojo įrodymo nepasisakė. Minėtame sprendime konstatuota, kad aklina mūrinė silikatinių plytų tvora yra pastatyta nesilaikant teisės aktų reglamentuojančių atstumų iki gretimo sklypo ribos, neturint gretimo sklypo savininkų sutikimo, todėl laikytina savavališka statyba.
  2. Atsakovė M. A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliantas, išdėstydamas Prienų rajono apylinkės teismo 2015-05-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23-939/2015 turinį, jį akivaizdžiai iškraipo sau naudinga linkme. Minėtu teismo sprendimu nebuvo konstatuota ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas ar nustatyta ieškovo teisė kreiptis į teismą, o tik pažymėta, jog, jei ginčo tvora pažeidžia trečiųjų asmenų, tame tarpe ir R. D. interesus, jis gali kreiptis į teismą (įstatymu nustatyta tvarka), siekdamas juos apginti.
    2. Teismas teisingai nustatė termino, administraciniam aktui nuginčyti, pradžios laiką ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas šį terminą praleido. Jeigu ir laikyti, kad ieškovui terminas skaičiuotinas nuo Prienų rajono apylinkės teismo 2015-05-19 sprendimo priėmimo dienos, tai ieškovas taip pat praleido 2 mėnesių terminą ginčyti administracinį aktą.
    3. Teismas analizavo visus ieškovo pateiktus motyvus dėl praleisto termino administraciniam aktui ginčyti priežasčių ir minėtas priežastis vertino visų bylos byloje esančių įrodymų kontekste. Tai, kad teismas ieškovo nurodomas priežastis dėl termino praleidimo vertino kitaip nei ieškovas norėtų, jokiu būdu nereiškia, jog teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes.
    4. Iš teismo sprendime nurodytų statinio-tvoros išmatavimų bei teismo nurodomos teisinės reglamentacijos akivaizdu, jog teismas ginčo mūrinę sieną-tvorą laikė II grupės nesudėtingu statiniu, kas yra nurodoma ir ieškovo apeliaciniame skunde. Todėl dėl to ginčo nėra, o ieškovo apeliacinio skundo motyvai dėl neva netinkamos ginčo statinio kvalifikacijos yra akivaizdžiai nelogiški.
    5. Apeliantas nurodydamas, jog ginčo statinio statyba neatitinka rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto sąlygų, vadovaujasi neaktualia teisminiam ginčui STR 1.01.08:2002 redakcija. Bylos duomenys patvirtina, jog iki kapitalinio remonto darbų atlikimo tarp žemės sklypų stovėjo tvora. Jau esančio statinio pertvarkymas neatitinka naujos statybos sąlygų, todėl teismas pagrįstai vadovavosi STR 1.01.01:2010 33.2 p. nuostata bei 11 priedo 1 p. nuostatomis ir pagrįstai nustatė, kad tvoros rekonstrukcijos atveju gretimo žemės sklypo savininko rašytiniai sutikimai nėra privalomi, dėl ko ginčo statinys nelaikytinas savavališka statyba.
    6. Atsakovė nesutinka su teismo pozicija, kad Birštono savivaldybės administracijos 2012-11-09 išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui neapima kapitalinio remonto projekte numatyto savarankiško inžinerinio statinio - mūro tvoros/sienos statybos ar rekonstrukcijos. Kapitalinio remonto projekte ginčo statinys - mūro siena/tvora buvo numatytas kaip vienas iš minėto projekto sprendinių, dėl ko darytina išvada, jog institucija, pritarusi minėto kapitalinio remonto projektui, t. y. jo įgyvendinimui, išdavė pritarimą ir projekte nurodytiems sprendiniams. Kadangi šis teismo argumentas nekeičia sprendimo esmės, šio motyvo atsakovė neskundžia.
    7. Vien tai, kad teismas, be 2015-05-19 teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, vertindamas kitus byloje esančius įrodymus, nustatė naujas faktines aplinkybes ir kitaip kvalifikavo teisinį ginčą, nėra pagrindas konstatuoti CPK 182 str. 2 d. nuostatos pažeidimą.
  3. Atsakovė Birštono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą bei pagal analogiją Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 str. 1 d. 8 p. nustatytą 2 mėnesių teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo. Terminas gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis, tačiau tokių priežasčių teismas nenustatė, kadangi ieškovas jų nepateikė.
    2. Atmestini ieškovo argumentai, kad esą dėl fizinės sveikatos būklės ieškovas praleido terminą apskųsti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. D. aktyviai ir savarankiškai rašė raštus institucijoms, be to, turėjo teisę konsultuotis su teisininkais.
    3. Atsakovė sutinka su teismo išvadomis dėl statinio ir statybos rūšies kvalifikavimo. A. M. P. išduotame 2012-11-09 rašytiniame pritarime statinio projektui yra aiškiai įvardinta, kad dokumentas suteikia teisę atlikti kapitalinį pastato - gyvenamojo namo ( - ) pirmo aukšto remontą, bet ne inžinerinio statinio - tvoros statybą.
    4. Vadovaujantis SĮ, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 28 punktu, I ir II nesudėtingo statinio naujai statybai, kapitaliniam remontui ar paprastajam remontui statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrius, tikrindamas projektus apžiūros statybos vietoje neatlieka, projektai vertinami tik prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytose ribose ir apimtyje.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).
  3. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Birštono savivaldybės administracijos 2012-11-09 išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-22-121109-00031(16.12)-RPSP-33 (toliau –administracinis aktas) panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su terminu skundui paduoti bei šio termino atnaujinimu, su statinio bei statybos rūšies kvalifikavimu.
  4. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2011 ir kt.). Asmenims, kuriems ginčijamas įsakymas turėjo būti įteiktas, šis terminas skaičiuojamas nuo įteikimo dienos, o kitiems pradedamas skaičiuoti nuo jų sužinojimo apie skundžiamo įsakymo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2010; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-27/2011). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014 ).
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (tokia situacija civilinės teisės teorijoje vadinama „miegančios teisės“ doktrina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000).
  6. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog minėta institucija ieškinį Prienų rajono apylinkės teismui dėl administracinio akto nuginčijimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo buvo pareiškusi vykdydama tiesiogines savo, kaip institucijos užtikrinančios statybų teisėtumą, funkcijas, o ne siekdama apginti konkretaus fizinio asmens – ieškovo R. D. – teises. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą arba sužinoję apie tokio akto priėmimą suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Todėl visiškai nepagrįsti yra apelianto argumentai, jog apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo ne nuo sužinojimo apie priimtą administracinį aktą dienos, o nuo Prienų rajono apylinkės teismo 2015-05-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23-939/2015 įsiteisėjimo dienos.
  7. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas apie skundžiamą administracinį aktą vėliausiai sužinojo 2014-05-07, kai raštu „Dėl rašytinio pritarimo panaikinimo“ kreipėsi į Birštono savivaldybės administracijos direktorių, reikalaudamas skubiai panaikinti ginčijamą administracinį aktą, nurodydamas faktinius, ir netgi – teisinius, argumentus, dėl ko minėtas administracinis aktas laikytinas neteisėtu ir naikintinu. Apeliantas paduodamas ieškinį teismui 2015-08-18, žymiai praleido ABT 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti administracinį aktą. Faktinės bylos aplinkybės, aptartas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė termino administraciniam aktui ginčyti pradžios laiką bei pagrįstai konstatavo, jog apeliantas šį terminą yra žymiai praleidęs bei nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip teisiškai nepagrįsta.
  8. Teisėjų kolegija vertina, jog nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, neatnaujindamas jam termino ginčyti administracinį aktą, netinkamai vertino bylos aplinkybes. Nurodo, jog jis yra kurčnebylys, tai reiškia, kad jo kalbėjimas ir kalbos supratimas yra apsunkintas; suvokęs, kad jo teisės yra pažeistos, kreipėsi į savivaldybę, reikalaudamas panaikinti priimtus sprendimus; taip pat negalėjo suvokti, kad 2014-07-14 Statybos inspekcijai kreipusis į teismą ir procese jam dalyvaujant trečiuoju asmeniu, jis pats turi inicijuoti analogišką ginčą.
  9. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį (arba CK 1.131 straipsnio 2 dalį), jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Tačiau nei CK, nei ABTĮ ar kiti įstatymai nenurodo konkrečių aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius jau būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Tokių aplinkybių nustatymas bei jų įvertinimas pagal CPK 185 straipsnį, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus kriterijus, priskirtas teismų diskrecijai. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
  10. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai apelianto išvardintų priežasčių nepriskyrė prie objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo galimybės laiku pateikti skundą/ieškinį teismui. Akcentuojamą apelianto sveikatos būklės (fizinė negalia – kurčnebylystė) svarbą paneigia tai, jog apeliantas būdamas tokios pat sveikatos būklės (nes byloje duomenų apie sveikatos pokyčius nėra) galėjo imtis ir ėmėsi pats (ar per kitus asmenis) veiksmų, jo manymu, pažeistoms teisėms apginti, kreipdamasis į kitas institucijas, pareikšdamas ieškinį teisme jau praleidus terminą teisiniams veiksmams atlikti. Tokia aplinkybė, kad apeliantas kreipėsi į savivaldybę, reikalaudamas panaikinti priimtus sprendimus, taip pat neturi įtakos ieškinio senaties eigai, nes apsisprendimas savo teises ginti kitais būdais, nesikreipiant į teismą, nelaikytina objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą (ieškinį) teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-1063/2014). Byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas dar 2014 m. gegužės 7 d. žinojo apie priimtą rašytinį pritarimą statinio projektui, jo turinį, tačiau per įstatymo nustatytą 1 mėn. terminą, jo manymu, pažeistoms teisėms apginti, ieškinio teismui nepadavė, todėl apelianto nurodoma ir kita aplinkybė, jog negalėjo suvokti, kad 2014-07-14 Statybos inspekcijai kreipusis į teismą ir procese jam dalyvaujant trečiuoju asmeniu, jis pats turi inicijuoti analogišką ginčą, taip pat nepateisina termino praleidimo, nes ji atsirado vėliau, nei pasibaigė terminas skundui/ieškiniui paduoti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pateiktus argumentus spręstina, jog apelianto nurodytos termino praleidimo priežastys yra susijusios su valiniu jo elgesiu, nėra pagrindo apelianto nurodomas aplinkybes vertinti kaip nepriklausiusias nuo jo valios. Išanalizavęs šias ieškovo nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantas nenurodė jokių objektyvių ir svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jis neturėjo objektyvios galimybės tuo metu – 2014 m. gegužės mėn. kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus bei apelianto nurodomas termino praleidimo priežastis įvertino nepalankiai apeliantui, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes.
  11. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus tose dalyse, kuriose teigiama, jog neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad atliekant nesudėtingo statinio, šiuo atveju – tvoros, rekonstrukciją ieškovo sutikimas neprivalomas. Apeliantas nesutinka, kad ant besiribojančių sklypų, esančių ( - ) ir ( - ) ribos statinys yra tvora/siena ir remdamasis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:201 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės nuostatomis, daro išvadą, jog minėtoji tvora yra laikytina II grupės nesudėtingu statiniu. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, nuosekliai aptaręs teisinį reglamentavimą, kurio teisėjų kolegija nekartoja, o tiesiog pritaria, bei remdamasis pateiktais statinio išmatavimais (mūro tvoros/sienos aukštis - apie 2,27 m., plotis - apie 0,38 m., ilgis - apie 4,71 m; pažymėtina, kad tokie pat tikslūs (be „apie“) matmenys yra nurodyti 2013-09-27 Statybos Inspekcijos akte Nr. SPA-1769-(15.2)) ginčo mūrinę tvorą/sieną būtent ir laikė II grupės nesudėtingu statiniu.
  12. Apeliantas teigia, kad atsakovės atlikti darbai yra laikomi nauja statyba, nes pagal teisės aktuose nustatytus požymius negali būti vertinama nei kaip rekonstrukcija, nei kaip kapitalinis remontas. Bylos medžiaga (ginčo šalių paaiškinimais bei jų pateiktomis fotonuotraukomis, trečiojo asmens L. D. paaiškinimu, architektės J. M. parengto dvibučio gyvenamojo namo ( - ) pirmo aukšto kapitalinio remonto techninio projekto Nr. 2012/14-TP medžiaga) nustatyta, kad ant žemės sklypo, esančio ( - ), ir žemės sklypo, esančio ( - ) ribos, ilgą laiką stovėjusią aukštą, akliną skardinių lakštų tvorą, skiriančią minėtus sklypus, atsakovė M. A. P. 2012/2013 m. pakeitė plytų mūru. Esant šios aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, jog ginčo statinys laikytinas nauja statyba, nes neatitinka STR 1.01.08:2008 9 ir 10 punktuose numatytų sąlygų, kurios galiojo iki 2010 m., t. y. ginčui neaktualiu laikotarpiu, yra teisiškai nepagrįsti. Nuo 2010 m. spalio 1 d. (t. y. ginčo darbų atlikimo ir jų teisminio nagrinėjimo metu) galiojančio STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8 (naujo statinio statyba), 9 (statinio rekonstravimas) ir 10 (statinio kapitalinis remontas) punktų sisteminė analizė bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčo statinio statybos darbai negali būti laikomi nauja statyba, o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ginčo tvoros pertvarkymą pripažino rekonstrukcija. Dėl nurodytų motyvų bei pagrįstai vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantis dokumentai“ 33.2 punkto bei 11 priedo „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ginčo atveju gretimo žemės sklypo savininko (savininkų) rašytiniai sutikimai nėra privalomi.
  13. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto normos taikymo yra išaiškinta, kad prejudicinė įsiteisėjusio teismo sprendimo galia pripažįstama tik esant šių sąlygų visumai: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvavusiems byloje asmenims (sprendimai dėl pripažinimo); pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).
  14. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis įsiteisėjusiu Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23-939/2015, kuriame konstatuota, jog aklina mūrinė silikatinių plitų tvora yra savavališka statyba. Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad aklina mūrinė silikatinių plytų tvora yra pastatyta nesilaikant teisės aktų reglamentuojančių atstumų iki gretimo sklypo ribos, neturint gretimo sklypo savininkų sutikimo, todėl laikytina savavališka statyba, tačiau iš byloje esančių įrodymų, remiantis to sprendimo turiniu, nebuvo nustatyta aplinkybė, kad ginčo tvora nebuvo nauja statyba, o rekonstruojama anksčiau statyta tvora. Nagrinėjamu atveju nustatytos naujos faktinės aplinkybės ir pateiktas jų teisinis kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo prejudicinius faktus reglamentuojančių teisės normų taikymo atmestini kaip nepagrįsti.
  15. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teigdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių bei faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais padarytos kitokios išvados, nei skundžiamame sprendime.
  16. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  17. Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).
  18. Iš apelianto atsakovei M. A. P., sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) - 500 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš ieškovo R. D., a. k. ( - ) atsakovei M. A. P., a. k. ( - ) 500 (penkis šimtus) Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai