Byla 2-11507-528/2016
Dėl garbės ir orumo žeminimo, šmeižto, dezinformacijos paneigimo ir 100 eurų kompensacijos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Agnietei Garbaliauskaitei, dalyvaujant atsakovei L. L.-R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L.-R. ieškinį atsakovei L. L.-R. dėl garbės ir orumo žeminimo, šmeižto, dezinformacijos paneigimo ir 100 eurų kompensacijos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 100,00 Eur kompensacijos (b. l. 8-10).

5Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota teismo šaukimu CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka, gautas prašymas, kuriame nurodyta, jog teismuose nedalyvaus dėl jos persekiojimo ir iškilusios grėsmės, prašo remtis pateiktais liudijimais, faktais-įrodymais, konkrečios neatvykimo priežastys nežinomos (b. l. 55, 57).

6Ieškinys grindžiamas tuo, kad: 2016-01-20 ieškovės namuose atsakovė barnio metu trenkė kumščiais į stalą, vėliau metė į ją puodelį, kuris atsitrenkė į žemę, o jo šukės įsmigo į ieškovės kairės kojos pėdos vidinę plotmę kiek aukščiau žemės; šalių mamai paprašius atsakovės išeiti iš namų, atsakovė išėjo iš virtuvės; ieškovė tuomet buvo parkritusi ant žemės iš skausmo, jai buvo sutrauktas krūtinės dešinės pusės prieširdžio srities raumuo; atsakovei ginčijantis su mama, ieškovė liepė atsakovei išeiti, o ši per liudytoją stumtelėjo ieškovę ir perdrėskė ieškovei krūtinę; besigindama ieškovė pačiupo atsakovę už plaukų; atsakovei pasakius, jog ji išeisianti, ieškovė ją paleido, o atsakovė pavadino ją necenzūriniu žodžiu, reiškiančiu „paleistuvė“, ir pagrasino susidoroti su ieškove bet kokia kaina; ieškovė iškvietė policiją ir jos iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; dėl šio incidento ir atsakovės iniciatyva yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovei dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl atsakovė žemina ieškovės garbę ir orumą, nes tai yra šmeižianti dezinformacija ir ji reikalauja nutraukti tyrimą; minėto įvykio metu visi ieškovės veiksmai buvo gynybiniai, ji nekalta, nežino kaip tai nutiko; prašo priteisti nedidelę 100,00 Eur kompensaciją.

7Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, kad: ikiteisminiame tyrime dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ieškovei buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė ir konstatuotas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, o dėl savo psichinės būklės ieškovė negali duoti parodymų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu; minėtos ekspertizės išvadose konstatuota, jog ieškovė savaip interpretuoja 2016-01-20 dienos įvykius, nors ekspertizės metu ir ieškovės inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu prisipažino pati užpuolusi atsakovę; ieškovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, esant atsakovės baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai; ikiteisminio tyrimo metu priimti sprendimai patvirtina, jog jokios nusikalstamos veikos prieš ieškovę atsakovė nepadarė ir ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio, o pareikštas ieškinys išspręstas baudžiamąja tvarka (b. l. 34, 35).

8Ieškinys atmestinas.

9Iš bylos medžiagos nustatyta, kad: 2016-01-20 Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK KPS ieškovės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03139-16 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuris 2016-03-04 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimu nutrauktas, egzistuojant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (šalims susipykus ir atsakovei norint išeiti iš buto, ieškovė griebė atsakovę už plaukų, kuriuos norėdama ištraukti, pastaroji galėjo įdrėksti ieškovei krūtinę), o ieškovės skundas dėl šio nutarimo netenkintas (b. l. 17, 18, 20-25, 36-37); Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje (toliau – Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK KPS) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, 2016-03-01 surašytas pranešimas apie įtarimą ieškovei, kad ši 2016-01-20 apie 12 val. bute, esančiame ( - ), žodinio konflikto metu su seserimi atsakove L. L.-R., tyčia rankų plaštakomis suimdama už plaukų bei tąsydama ir veido sritimi sutrenkdama ją į prieškambario spintelę, padarė dešinio skruosto srities sumušimą ir odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje ir tokiu būdu mušdama sukėlė atsakovei skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o tyrimo metu ieškovei buvo skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 12-16, 27-29); 2016-07-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi byloje Teikimas Nr. ( - ) ieškovei G. L.-R., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (b. l. 58-60); iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, jog 2016-02-05 ieškovei G. L.-R. buvo diagnozuotas nepatikslintas nerimo sutrikimas (b. l. 19); iš pateikto elektroninio laiško matyti, kad 2016-05-06 į atsakovę kreipėsi portalo lrytas žurnalistė S. P., prašydama pasikalbėti apie konfliktą, nes į ją yra kreipusis atsakovės sesuo (b. l. 61).

10Šiuo atveju ieškovė nurodo ieškinį reiškianti dėl garbės ir orumo žeminimo, šmeižto bei dezinformacijos paneigimo, tačiau ieškinyje nenurodė kaip ir kada buvo pažeminta jos garbė ir orumas, taip pat koks šmeižtas bei dezinformacija buvo paskleista, kur paskleista ir kas turi būti paneigta.

11Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, žeminti orumą draudžiama, o įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 21, 22 straipsniai). Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis. Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimą reglamentuoja įstatymas – asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei, 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Ieškovė nurodo, jog atsakovė jos garbę ir orumą žemina šmeiždama, nepripažindama savo kaltės, neigdama sukėlusi chaosą ir puolusi ieškovę dėl neatlaikytų nervų antplūdžio bei pateikusi jai įtarimus-kaltinimus dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Iš bylos dokumentų matyti, kad dėl 2016-01-20 šalių mamos bute, kuriame ieškovė gyvena, įvykusio konflikto buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal abiejų šalių pareiškimus policijai, o kreipimasis į teisėsaugos organus, siekiant apginti savo teises ar teisėtus interesus, nelaikytinas garbės ir orumo žeminimu ar šmeižimu, juolab, kad tokią teisę numato įstatymai. Be to, iš ikiteisminių tyrimų numerių matyti, jog ieškovė pirmiau nei atsakovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o tai, kad atsakovė nesutinka su ieškovės įvykio (konflikto) vertinimu, negali būti pripažįstama šmeižimu arba ieškovės garbės ir orumo žeminimu. Dezinformacija yra perduodamų duomenų sąmoningas iškraipymas, siekiant sukelti klaidingą įvaizdį tų duomenų vartotojams arba melagingos informacijos perdavimas, o iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog abi šalys ikiteisminių tyrimų metu nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes ir skiriasi tik jų veiksmų motyvacija bei priešingos šalies veiksmų vertinimas. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovės argumentai dėl garbės ir orumo žeminimo, šmeižto bei dezinformacijos paneigimo laikytini nepagrįstais (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

12Taip pat ieškovė nurodo prašanti 100,00 Eur kompensacijos, nes dėl įvykio atsakovės iniciatyva jai buvo nemigos sutrikimas, tačiau jokių bent kiek konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kad tas sutrikimas atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų nenurodė ir įrodymų tam nepateikė, taip pat prašomos priteisti kompensacijos dydžio nemotyvavo, o teismas šio pobūdžio bylose neturi teisės rinkti įrodymų, todėl vadovaujasi byloje pateiktais įrodymais (CPK 177, 178, 179 straipsniai).

13Civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju šalių nesiejo sutartiniai santykiai, o deliktinės atsakomybės atveju ieškovė turi pareigą įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp tų veiksmų ir žalos, kaltę bei žalą, o iš šių sąlygų tik kaltė yra preziumuojama, nustačius skolininko veiksmų neteisėtumą (CK 6.246-6.249 straipsniai). Neįrodžius bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-377/2012, Nr. 3K-3-304/2009, Nr. 3K-3-580/2007). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas bei kita, teismo įvertinti pinigais ir ši žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnis). Pagal formuojamą teismų praktiką neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, o žalą darantys veiksmai ar veiksniai turi būti pakankamai intensyvūs, nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pinigais išreikštas neturtinės žalos dydis nustatomas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nes civilinėje teisėje galioja principas – kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama (CK 6.250 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-81/2013, Nr. 3K-3-416/2009, Nr. 3K-3-539/2012). Šiuo atveju ieškovė turi įrodyti žalos padarymo faktą, dydį, bei tai, kad žalą padarė atsakovė, o abi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis).

14Iš byloje pateiktų ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų, teismo nutarčių, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir atsakovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą kildina iš 2016-01-20 konflikto, tačiau ikiteisminių tyrimų metu buvo nustatyta, jog atsakovės veiksmai – ieškovės apdraskymas buvo gynybinio pobūdžio nuo pačios ieškovės veiksmų – atsakovės tąsymo už plaukų, šiai ketinant išeiti iš šalių mamos buto, kuriame ir įvyko šalių (seserų) konfliktas. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė gali būti netaikoma, o asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, be kitų pagrindų, ir dėl nukentėjusio asmens veiksmų – tokių veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, o asmuo, padaręs žalą teisėtai gindamasis, neatsako už užpuolikui padarytą žalą (CK 6.253 straipsnio 1, 5, 7 dalys, 6.269 straipsnio 1 dalis). Tai, kad šalių žodinio konflikto metu atsakovė sudaužė puodelį, negali būti vertinama kaip veiksmai, sukėlę ieškovei nemigą, o ieškovės sužalojimo to konflikto metu pobūdis – paviršinė pjautinė žaizda kairės pėdos vidiniame paviršiuje negalėjo būti puodelio nukritimo ar net sviedimo į žemę pasekmė, nes dūžtančio puodelio šukė negalėjo pati palįsti po stovinčios ieškovės pėda. Labiau tikėtina, kad nurodytas ieškovės pėdos sužeidimas galėjo atsirasti, jei pati ieškovė užlipo ant sudužusio puodelio šukės, tačiau tokiu atveju tai nėra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas ir vertintina kaip pačios ieškovės neatsargumas ar neatidumas (CPK 185 straipsnis). Aplinkybių, jog atsakovė būtų stūmusi ieškovę, kad ši užliptų ant puodelio šukės, ieškovė nenurodė, o ir byloje tokių duomenų nėra.

15Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, žodinius paaiškinimus, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, o kaip jau minėta, civilinė atsakomybė negalima, nesant bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės ieškinys netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246-6.250 straipsniai, 6.253 straipsnio 1, 5, 7 dalys, 6.269 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

16Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 3,24 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

18Ieškinį atmesti.

19Priteisti iš ieškovės G. L.-R. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) 3,24 Eur (trijų eurų 24 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

20Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai