Byla 2A-2033-221/2013
Dėl sutarties įvykdymo patvirtinimo, arešto turtui panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. P., atstovaujamos advokatės Brigitos Pauliukevičienės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovui R. U., trečiajam asmeniui S. P. dėl sutarties įvykdymo patvirtinimo, arešto turtui panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (1 t., b. l. 3-5) prašydama pripažinti 2008 m. rugsėjo 17 d. susitarimą, kuriuo R. U. paskolina T. P. 150 000 Lt, įvykdytu; panaikinti nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ), turto areštą.

5Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 17 d. ieškovė ir atsakovas sudarė 150 000 Lt paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo gautą paskolą grąžinti per tris mėnesius (iki 2008 m. gruodžio 5 d.). Šalys susitarė, kad paskolos sutarties įvykdymo terminas gali būti pratęstas, tačiau laiku negrąžinus paskolos, ieškovė įsipareigoja mokėti 0,3 procentų dydžio delspinigius nuo pradelstos sumos. Ieškovė paskolos sutartį įvykdė, tačiau atsakovas atsisako išduoti pakvitavimus dėl sumokėtos paskolos ir prievolės įvykdymo, nurodydamas, kad ieškovė paskolos negrąžino. Atsakovas kreipėsi dėl priverstinės hipotekos įvykdymo, nepagrįstai reikalauja delspinigių, dėl to areštuotas ieškovei priklausantis turtas. Atsakovas pinigus skolino ieškovės sūnui S. P., kuris paskolą grąžino ir sumokėjo palūkanas. Kadangi atsakovo prievolei užtikrinti buvo reikalingas nekilnojamasis turtas, todėl paskolos sutartį pasirašė ieškovė, įkeisdama jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. S. P. ir atsakovas susitardavo dėl paskolos sutarties pratęsimo ir surašydavo naują susitarimą, tokiu būdu atsakovui yra grąžinta paskola su palūkanomis ir delspinigiais, iš viso – 216 320 Lt. Dėl atsakovo melagingo teigimo, kad paskolos sutartis yra neįvykdyta, buvo areštuotas ieškovei priklausantis turtas, pradėtas vykdyti priverstinis įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procesas.

6Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 42-44). Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad 2007 m. gruodžio 5 d., 2008 m. kovo 5 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartimis atsakovas ieškovei paskolino 150 000 Lt. Ieškovė paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. gruodžio 5 d. Ieškovei nustatytu terminu negrąžinus paskolos, atsakovas kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ir atsakovo naudai įkeisto nekilnojamojo turto.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu (2 t., b. l. 17-20) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 1210 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 34,72 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

9Teismas nurodė, kad ieškovė šalių sudarytomis paskolos sutartimis pasiskolino iš atsakovo 150 000 Lt. Prievolės įvykdymui užtikrinti buvo registruojama sutartinė hipoteka. 2009 m. rugpjūčio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, uždėtas areštas įkeistam turtui. 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi patenkinti kreditoriaus R. U. reikalavimai priverstinai išieškoti iš ieškovės 150 000 Lt skolą, 81 000 Lt delspinigius, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą. Teismas laikė, kad sprendžiant reikalavimą dėl paskolos sutarties pripažinimo įvykdyta, yra svarbu nustatyti, kas patvirtina realių pinigų grąžinimą kitai sutarties šaliai. Šalių sudarytose paskolos sutartyse buvo ieškovės įrašas apie pinigų gavimą, ginčo dėl pinigų gavimo nėra. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta jokių atsakovo padarytų įrašų, pažymėjimų ar pakvitavimų apie tai, kad jam yra grąžinama paskola, delspinigiai ar skolos dalis. Duomenų, kad iš atsakovo buvo reikalaujama išduoti pakvitavimą, ieškovė nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovui atsisakius išduoti pakvitavimą, ieškovė ar jos vardu veikiantis trečiasis asmuo būtų sustabdęs prievolės vykdymą. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra neįrodytas, t. y. iš byloje pateiktų įrodymų ir argumentų negalima vertinti, kad paskolos sutartis yra įvykdyta.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovė (2 t., b. l. 32-37) prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-281-285/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas bei byloje pateiktus įrodymus, tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl apeliacine tvarka sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas - ieškinys patenkintas.

142. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas nevertino įrodymų visumos, pasisakydamas tik dėl keleto įrodymų byloje, o visiškai nevertindamas kitų reikšmingų byloje esančių įrodymų, dėl ko teismo sprendimas laikytinas neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, argumentų ir išdėstytos pozicijos. Teismas nepagrįstai vertino tik atsakovui naudingus, jo išdėstytus nenuoseklius ir prieštaringus argumentus. Visų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas pinigus pagal paskolos sutartį yra gavęs.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 43-47) atsakovas, atstovaujamas advokato Andriaus Būdvyčio, prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumą, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Vadovaujantis šalių 2008 m. rugsėjo 17 d. sudaryta sutartimi, apeliantė įsipareigojo 150 000 Lt paskolą atsakovui grąžinti iki 2008 m. gruodžio 5 d. Apeliantei nustatytu terminu negrąžinus paskolos, atsakovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš apeliantės įkeisto nekilnojamojo turto. Apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad grąžino skolą paskolos sutartyje numatytu ar kitu būdu. Apeliantė paskolos sutartyje nustatytu terminu nesugebėjo grąžinti paskolos, todėl prašė nepradėti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto ir pasiūlė už naudojimąsi paskolos suma pradelstu laikotarpiu mokėti palūkanas. Kadangi nei apeliantė, nei trečiasis asmuo neturėjo pinigų grąžinti paskolą ar mokėti siūlomas palūkanas, S. P. palūkanas už naudojimąsi paskolos suma įformindavo vienašaliu patvirtinimu, kad iš atsakovo skolinasi atitinkamą sumą ir ketina ją grąžinti patvirtinime nurodytu terminu. Paskolos grąžinimas apeliantės prašymu buvo nuolat tęsiamas, pasirašant 12 vienašalių patvirtinimų. Vienašaliais patvirtinimais didėjančios sumos fiksavimas patvirtina, kad jais buvo fiksuojamos besikaupiančios palūkanos už naudojimąsi paskolos suma pradelstu laikotarpiu, o ne paskolos sumokėjimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad grąžinant paskolą, jos suma turėtų mažėti, o ne didėti, kaip matyti iš vienašalių patvirtinimų. Apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis ir nepagrįstomis išvadomis.

16Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 41-42), prašydamas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 birželio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-281-285/2013. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, byloje pateiktus įrodymus vertino tik formaliai, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ieškovė nurodė ir pateikė teismui dokumentus, kurių pagrindu ginčijama prievolė buvo grąžinta su visomis palūkanomis ir delspinigiais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad dalis pinigų buvo grąžinta, tačiau nenurodė, kokia konkreti suma. Pirmosios instancijos teismas abiejų šalių paaiškinimų neįvertino ir visapusiškai jų nenagrinėjo, priėmė formalų sprendimą, neatsižvelgdamas į atsakovo piktnaudžiavimą padėtimi, tinkamai neįforminant gautų piniginių lėšų. Teismas nevertino, kodėl ieškovei nemokant paskolos, atsakovas toliau laukė beveik penkerius metus, nors paskolos grąžinimo terminas - trys mėnesiai. Atsakovas yra profesionalus piniginių lėšų skolintojas, puikiai išmano pinigų grąžinimo taisykles, todėl jis pasinaudojo padėtimi, siekdamas praturtėti, bei nemokėti jokių mokesčių valstybei, galimai sukčiauti.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

20Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliantė prašė nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, motyvuodama tuo, kad tik tokiu būdu būtų užtikrinta jai teisė apginti jos poziciją. Kolegijos nuomone, apeliantės prašymas nėra pagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vyko trys parengiamieji bei du teismo posėdžiai, tačiau pati T. P. nė viename jų nedalyvavo, byloje yra pateikti išsamūs procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstytos bylos aplinkybės, šalys dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė visus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymai užfiksuoti išsamiuose teismo posėdžių protokoluose. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinį skundą netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Apeliantė 2013 m. lapkričio 5 d., t. y. dieną prieš apeliacinio teismo posėdį, pateikė prašymą bei papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti, konstatavęs, kad nenustatyta nė viena iš sąlygų naujiems įrodymams priimti, su jais nesusipažinę kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 314 straipsnis).

22Byloje kilo ginčas dėl prievolės įvykdymo. Nustatyta, kad apeliantė šalių sudarytomis paskolos sutartimis pasiskolino iš atsakovo 150 000 Lt. Prievolės įvykdymui užtikrinti buvo registruojama sutartinė hipoteka. 2009 m. rugpjūčio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, uždėtas areštas įkeistam turtui. 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi patenkinti kreditoriaus R. U. reikalavimai priverstinai išieškoti iš ieškovės 150 000 Lt skolą, 81 000 Lt delspinigius, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą. 2012 m. spalio 25 d. T. P. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti, kad prievolė įvykdyta, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

23Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nes, anot apeliantės, nevertino įrodymų visumos, pasisakė tik dėl keleto įrodymų.

24Kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Tai, kad neaptartas atskirai kiekvienas įrodymas ar nurodyta aplinkybė, nedaro priimto teismo sprendimo negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

25Atsižvelgdama į minėtą kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, susipažinusi su civilinės bylos Nr. 2-281-285/2013 bei prie jos prijungtos civilinės bylos Nr. H2-21508-285/2009 medžiaga, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms ir įrodymų vertinimui ir išsamiai dėl jų nepasisako.

26Apeliantė nurodo, kad atsakovo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, jais negalima vadovautis. Kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nagrinėjant bylą nedalyvavo. Iš pateiktų atsakovo paaiškinimų, kolegija pripažįsta, jog atsakovas visą laiką aiškino, kad jam paskola nėra grąžinta, buvo grąžinta dalis delspinigių, ką patvirtina ir pateikta skolos raštelių išklotinė (2 t., b. l. 6). Pažymėtina tai, kad 0,3 procentų delspinigiai buvo numatyti ir šalių sudarytame susitarime (1 t., b. l. 18). Tokio dydžio delspinigiai nurodomi ir pateiktose sutartyse (1 t., b. l. 13-16, 81-83, 131). Kaip minėtos sutartys atsirado, aiškino atsakovas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, jog tuo atveju, jei minėtos sutartys tvirtintų paskolos grąžinimą, jų dinamika būtų mažėjanti, tuo tarpu sutartyse nurodoma vis didesnė pinigų suma, o tai atitinka aiškinimą, jog trečiojo asmens prašymu atsakovas pratęsdavo paskolos grąžinimo terminą, minėtomis sutartimis užsitikrindamas delspinigių grąžinimą. Kolegija pritaria apylinkės teismo vertinimui, jog pateikti skolos rašteliai nepatvirtina skolos grąžinimo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad būtent ieškovė (apeliantė) bei trečiasis asmuo S. P. nenuoseklūs, nurodė skirtingas aplinkybes. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodžiusi, jog paskola su delspinigiais ir palūkanomis grąžinta, iš viso atsakovui sumokėta 216 320 Lt (1 t., b. l. 4). Trečiasis asmuo teisme aiškino, jog grąžino 241 000 Lt (1 t., b. l. 92-94), ieškovės atstovė – kad grąžino 242 920 Lt (1 t., b. l. 136). Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pateikti S. P. paskolos raštelių originalai patvirtina, kad atsakovui sugrąžinta 259 920 Lt (2 t., b. l. 35). Kolegija atkreipia dėmesį, kad dar vienas raštelio originalas 63 320 Lt sumai yra pas atsakovą. Taigi, aiškinant taip, kaip aiškina apeliantė bei trečiasis asmuo, ši suma taip pat turėtų būti sumokėta ir tokiu būdu susidarytų 323 240 Lt. Kolegija atkreipia dėmesį į civilinėje byloje Nr. H2-21508-285/2009 esantį T. P. atskirąjį skundą, kuriame ji nurodo, kad S. P. surašytuose skolos rašteliuose nurodyta skolas suma iš tiesų būdavo paskolinto kredito palūkanos (b. l. 35). Taigi, apeliantė neįtikino apeliacinės instancijos teismo, jog trečiojo asmens S. P. pateiktus raštelius reikalinga vertinti kaip pagrindžiančius skolos grąžinimą.

27Apeliantės nuomone, įrodymų visuma patvirtina paskolos grąžinimą, tačiau, kolegijos nuomone, iš įrodymų visumos darytina tokia išvada, kokią padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad ieškinys neįrodytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad jokių įrodymų apie tai, kad S. P. turėjo pinigų ir juos galėjo grąžinti ir netgi vis didesnėmis sumomis, nei apeliantė, nei trečiais asmuo nepateikė. Nors S. P. nagrinėjant bylą aiškino, kad dešimt metų dirba Anglijoje, atlyginimas 4000 svarų, skolą atidavė iš savo atlyginimo, 2012 metais buvo gera turtinė padėtis (1 t., b. l. 92-94, 134, 140-143), tačiau, kaip minėta įrodymų, kad gavo atlyginimą ar turėjo kitokių lėšų, nepateikė. Kolegija atkreipia dėmesį į civilinėje byloje Nr. H2-21508-285/2009 esantį 2012 m. liepos 18 d. S. P. skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl jam reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nesuteikimo, kuriame nurodoma, jog yra bedarbis, kartais uždarbiauja užsienyje, gyvena ( - ) (b. l. 48). Kolegija pažymi ir tai, kad S. P. teigė, jog yra verslininkas, yra paėmęs kreditą ir iš banko (1 t., b. l. 142), todėl turi žinoti paskolos grąžinimo ypatumus, jam taikytini aukštesni protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens reikalavimai. Atsakovui atsisakius išduoti pakvitavimus, kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta nuomone, kad tiek apeliantė, tiek trečiasis asmuo galėjo sustabdyti prievolės vykdymą, prievolę vykdyti įnešant pinigus į notaro, antstolio ar banko depozitinę sąskaitą, pinigus pervesti pašto perlaida, taip pat paskolą galėjo grąžinti kaip numatyta sutartyje, t. y. notarų biure.

28Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, sprendžia, kad apylinkės teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus laiko neturinčiais teisinės reikšmės vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-326, 331 straipsniais,

Nutarė

30Apeliacinį skundą atmesti.

31Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (1 t., b. l. 3-5) prašydama... 5. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 17 d. ieškovė ir atsakovas sudarė 150 000 Lt... 6. Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti kaip... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu (2 t., b. l. 17-20)... 9. Teismas nurodė, kad ieškovė šalių sudarytomis paskolos sutartimis... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė (2 t., b. l. 32-37) prašo teismo panaikinti Kauno... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas bei byloje pateiktus... 14. 2. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 43-47) atsakovas, atstovaujamas... 16. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t., b. l.... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos... 20. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 21. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 22. Byloje kilo ginčas dėl prievolės įvykdymo. Nustatyta, kad apeliantė... 23. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio... 24. Kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti... 25. Atsižvelgdama į minėtą kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjusi... 26. Apeliantė nurodo, kad atsakovo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, jais... 27. Apeliantės nuomone, įrodymų visuma patvirtina paskolos grąžinimą,... 28. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-326, 331... 30. Apeliacinį skundą atmesti.... 31. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą....