Byla A2-370-230/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo V. M. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-1106-918/2013 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei E. G. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1106-918/2013 buvo patvirtinta ieškovės E. G. ir atsakovo V. M. sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Taikos sutartimi atsakovas V. M. įsipareigojo teikti nepilnametei A. M. išlaikymą.
    2. Pareiškėjas V. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1106-918/2013 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pripažinti negaliojančia šalių sudarytą taikos sutartį, atnaujinus procesą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia 2013 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintą atsakovo ir ieškovės taikos sutartį, ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2016-06-14 gavo iš UAB „UNGE“ teismo medicinos specialisto išvadą, kad jis nėra A. M. biologinis tėvas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1106-918/2013 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei E. G. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
    2. Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 7 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti dukrai A. M. išlaikymą ir sumokėti išlaikymo įsiskolinimą bei atsisakė priešieškinio reikalavimų. Pareiškėjas (atsakovas) V. M. 2012 m. liepos 31 d. pateiktu priešieškiniu reiškė reikalavimą nuginčyti tėvystę, t. y. prašė paskirti DNR ekspertizę ir nustatyti, kad jis nėra nepilnametės A. M. tėvas. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė, byla sustabdyta, atsakovas įpareigotas sumokėti avansą už ekspertizės atlikimą. Teismo nurodytu terminu atsakovas įpareigojimo neįvykdė, avanso nesumokėjo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Duomenų, kad jau tuo metu buvo neginčytinų duomenų dėl tėvystės, nėra pateikta. Pareiškėjas dėl DNR tyrimo kreipėsi tik 2016 m. gegužės mėn., UAB „UNGE“ teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 0107/16 gavo 2016-06-14, t. y. po Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties priėmimo, tačiau teismas sprendė, kad nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, galėjo būti pateikti anksčiau, t. y. pareiškėjas DNR tyrimą galėjo atlikti anksčiau, kilus abejonėms dėl tėvystės ir vykstant civilinės bylos nagrinėjimui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad artimieji pradėjo reikšti abejones, nesusiejant šių faktų su konkrečiais duomenimis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas tik 2016 m. sužinojo, kad nėra nepilnamečio vaiko tėvu. Atsakovas, kilus abejonėms dėl jo tėvystės, priešieškinį pateikė ir prašė paskirti DNR ekspertizę 2012 m. liepos 31 d., Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi DNR ekspertizė buvo paskirta. Ekspertizės atlikimas būtų užtrukęs apytiksliai du mėnesius. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad trijų mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, yra seniai suėjęs, t. y. abejonės dėl tėvystės buvo jau 2012 m. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad asmuo neturėjo lėšų tyrimui, negali paneigti teisinių santykių stabilumo.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, jog 2016-06-14 UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto išvada keičia 2013-03-07 priimtą teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis.
      2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas privalo iki šiol vykdyti 2013-03-07 teismo nutartį, kuria iš jo priteistas išlaikymas, nors jis nėra nepilnamečio vaiko tėvas ir nebeturi pareigos jį išlaikyti.
      3. Teismas neįvertino to, kad pareiškėjui tik 2016-06-14 tapo žinomos aplinkybės dėl tėvystės, kurios pagrįstos rašytiniais ir nenuginčytais įrodymais, t. y. UAB „Unge“ pateikta išvada, o pareikštas priešieškinys dėl tėvystės nuginčijimo buvo grįstas tik prielaidomis ir spėliojimais, nepagrįstais jokiais objektyviais įrodymais.
      4. Teismas neteisingai įvertino pareiškėjo veiksmus dėl 2012-07-31 nutartimi paskirtos ekspertizės neapmokėjimo. Vienas iš neapmokėjimo argumentų iš tikrųjų buvo finansinis, kadangi tuo metu pareiškėjas neturėjo finansinių galimybių sumokėti už DNR ekspertizę, tačiau tam įtakos taip pat turėjo ir tai, jog ieškovė nuolatos teigė, kad nepilnametis vaikas yra atsakovo, todėl tikėdamas tokiais ieškovės argumentais, pareiškėjas sutiko bylą baigti taikos sutartimi, neatlikdamas DNR tyrimo. Taigi atsakovas iki 2016-06-14 buvo įsitikinęs savo tėvyste, todėl su nepilnamečiu vaiku bendravo ir teikė jam išlaikymą.
      5. Teismo nutartis pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, kadangi vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tuo tarpu 2016-06-14 pagrindžia, kad tarp pareiškėjo ir nepilnamečio vaiko nėra kraujo ryšio, tad nėra jokio giminystės ryšio.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
    2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1106-918/2013, teisėtumo ir pagrįstumo.
    3. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. M. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1106-918/2013 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
    4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo V. M. prašymą atmetė, konstatuodamas, jog nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, galėjo būti pateikti anksčiau, t. y. pareiškėjas DNR tyrimą galėjo atlikti anksčiau, kilus abejonėms dėl tėvystės ir vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad artimieji pradėjo reikšti abejones, nesusiejant šių faktų su konkrečiais duomenimis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas tik 2016 m. sužinojo, kad nėra nepilnamečio vaiko tėvu.
    5. Apeliantas (pareiškėjas) V. M., nesutikdamas su tokiais teismo argumentais, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog nauji pateikti įrodymai keičia priimtą teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, o pareiškėjas iki šiol privalo vykdyti teismo nutartį ir mokėti nutartimi patvirtintą išlaikymą, nors nėra vaiko tėvu, minėtą aplinkybę pareiškėjas sužinojo tik atlikęs DNR tyrimą.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
    1. Pažymėtina, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloj Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-31/2014), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
    2. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
    3. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
    4. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1106-918/2013 buvo patvirtinta ieškovės E. G. ir atsakovo V. M. sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Pagal sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas atsakovas V. M. įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai A. M. materialinį išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.
    5. Pareiškėjas V. M. 2016 m. liepos 28 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1106-918/2013, kurį grindė tuo, jog pagal atlikto DNR tyrimo išvadą jis nėra nepilnametės A. M. tėvas. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. vasario mėn. ieškovės draugai jam pasakė, kad jis nėra A. M. tėvas. Norėdamas išsklaidyti kilusias abejones, 2016 m. gegužės mėn. jis kreipėsi dėl DNR testo atlikimo. 2016 m. birželio 14 d. gavęs iš UAB „UNGE“ teismo medicinos specialisto išvadą sužinojo, kad nėra A. M. tėvas. Tokiu būdu paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, kadangi ieškovė visą laiką tvirtino, kad atsakovas tikrai yra vaiko tėvas.
    6. Vertindamas pareiškėjo pateiktą naują įrodymą (teismo medicinos specialisto išvadą) kartu su civilinėje byloje Nr. 2-1106-918/2013 esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjui jau civilinės bylos Nr. 2-1106-918/2013 nagrinėjimo metu buvo žinomos aukščiau nurodytos aplinkybės (abejonės dėl tėvystės). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas (atsakovas) V. M. civilinėje byloje Nr. 2-1106-918/2013 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė paskirti DNR ekspertizę ir nustatyti, kad V. M. nėra A. M. tėvas bei panaikinti gimimo liudijime grafose „Tėvas“, „asmens kodas“, „tautybė“ esančius įrašus apie tėvą V. M.. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad įtaria, jog jis nėra A. M. biologinis tėvas. Ieškovei siūlė atlikti DNR tyrimą, tačiau ji atsisakė, todėl tai tik dar labiau sustiprino šias abejones. Pareiškėjui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat buvo aiškiai žinomos ir suvokiamos tokios aplinkybės, kaip pareiškėjo ir ieškovės E. G. pažinties trukmė, intymių santykių su ieškove palaikymas, vaiko gimimo laikas ir pan., kas taipogi atsakovui kėlė abejones dėl tėvystės. Be to, pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi atsakovo V. M. prašymu civilinėje byloje Nr. 2-1106-918/2013 buvo paskirta DNR ekspertizė, byla sustabdyta, o atsakovas įpareigotas sumokėti avansą už ekspertizės atlikimą, tačiau atsakovas teismo nustatytu terminu įpareigojimo neįvykdė, avanso nesumokėjo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Taigi pareiškėjas, net ir turėdamas pagrįstų abejonių dėl savo tėvystės, elgėsi aplaidžiai ir nedėjo jokių pastangų įrodyti, kad jis nėra nepilnametės A. M. tėvas, nors jau tuomet galėjo atlikti DNR ekspertizę ir gauti reikalingus įrodymus. Atsakovas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), galinčių pateisinti tokį jo elgesį. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog jis neturėjo pinigų ekspertizės atlikimui, o ieškovė E. G. nuolat teigė, kad nepilnametis vaikas yra atsakovo, nelaikytinos objektyviomis ir nepaneigia teisinių santykių stabilumo.
    7. Taigi jau civilinės bylos Nr. 2-1106-918/2013 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjui buvo kilę pagrįstų abejonių dėl tėvystės ir jau tada turėjo realią galimybę įsitikinti arba paneigti tėvystę, tačiau sutiko pasirašyti su ieškove taikos sutartį, tokiu būdu pripažindamas, kad jis yra nepilnametės A. M. tėvas, ir sutiko mokėti nepilnametei A. M. išlaikymą iki jos pilnametystės. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, pareiškėjas apeliacine tvarka neskundė.
    8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo V. M. prašyme dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nurodyta aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. 2-1106-918/2013 nagrinėjimo metu, kadangi įvertinus tai, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ginčijo tėvystę, pareikšdamas priešieškinį, bei prašė skirti byloje DNR ekspertizę, spręstina, jog nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, galėjo būti pateikti žymiai anksčiau, t. y. dar 2012 metais. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1818-163/2015).
    9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas daugiau nei trejus metus nuo taikos sutarties patvirtinimo teismo nutartimi, turėdamas abejonių dėl tėvystės, nedėjo jokių pastangų pateikti įrodymus, kad jis nėra vaiko tėvas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas tik 2016 metais atliko DNR tyrimą (nors tokią galimybę turėjo dar 2012 metais), neteikia pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai.
    10. Pareiškėjas V. M., atskirajame skunde teigdamas, kad jis nėra nepilnametės A. M. tėvas ir neturi pareigos teikti jai išlaikymo, savo pažeistas teises turi teisę ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis), pvz., pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovui pačiam gera valia atsisakius ginčyti tėvystę jau išnagrinėtoje byloje ir pripažinus savo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol dėl atsiradusių naujų aplinkybių nėra nuginčyta tėvystė, negali būti pažeisti vaiko interesai. Tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).Todėl atsakovas savo pažeistas teises turi ginti ne remdamasis proceso atnaujinimo institutu, bet ginčydamas tėvystę nauju pagrindu. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybė nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. T. v. A. A.-T., bylos Nr. 3K-3-304/2010).

7Dėl termino proceso atnaujinimui praleidimo

    1. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007), kai yra susidariusi tikrai išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004), o teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).
    2. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas teigia, kad jis iki 2016 m. birželio 14 d. buvo įsitikinęs savo tėvyste, todėl su nepilnamečiu vaiku bendravo ir teikė jam išlaikymą, o aplinkybę, kad jis nėra vaiko tėvu, sužinojo tik 2016 m. birželio 14 d. Tačiau pareiškėjas V. M., kilus abejonėms dėl jo tėvystės, pateikė priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1106-918/2013, dar 2012 m. liepos 31 d prašė paskirti DNR ekspertizę ir ji buvo paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi, taigi pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti, ar jis yra vaiko tėvas, dar 2012 metais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad trijų mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą prasidėjo dar 2012 metais ir laikytinas praleistu.
    3. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai