Byla 2-1468-943/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5049-553/2015 pagal A. B. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad kriminalinė Lietuva ir antstolis M. P. padarė ieškovui žalą, neįvykdydami Kauno miesto apylinkės teismo procesinio sprendimo; kad kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir pseudoteisėjai L. G., L. U. ir antstolis M. P. padarė ieškovui žalą, kurią privalo atlyginti; priteisti ieškovui iš atsakovų kriminalinės Lietuvos ir antstolio M. P. solidariai 377 617 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip pareikštą neegzistuojantiems atsakovams ir nesiekiant apginti savo galimai pažeistas teises.

7Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas ieškinio pradžioje žodžius „kriminalinę, kriminalinės, kriminalinė“ užbraukė, nekeičia ieškinio turinio esmės ir teisinio vertinimo, kad tokiu būdu reiškiamu ieškiniu ieškovas nesiekia savo galimai pažeistų teisių gynimo.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti kitam pirmosios instancijos teismui.

10Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, atsisakydamas priimti ieškinį nenurodė, kuriam teismui jis teismingas, nutartis be motyvų, joje nenurodyti dalyvaujantys byloje asmenys, kas leidžia teigti, kad yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai.

122. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka ieškinio reikalavimų, teismas privalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

133. Pirmosios instancijos teismo teisėja sprendė ieškinio priėmimo klausimą, nors ieškiniu keliamas teismo, kuriam pateiktas ieškinys ir atskirų jo teisėjų veiksmų, kuriais buvo sukelta žala ieškovui, teisėtumo klausimas.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, prieš tai netaikęs trūkumų šalinimo instituto ir atsisakęs priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka apelianto ieškinį, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą ir teisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą.

16Nustatyta, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį atsakovais nurodydamas Lietuvą, Lietuvos teisingumo ministerija, antstolį M. P., Vilniaus apygardos teismą ir teisėjus L. G., L. U. ir D. R.. Ieškovas prieš šiuos atsakovus įrašytus žodžius „kriminalinė, kriminalinę ir pseudo“ užbraukė, tačiau ieškinio motyvuose bei reikalavimuose ieškovas atsakovus įvardijo kaip „kriminalinę Lietuvą, atstovaujamą kriminalinės Lietuvos teisingumo ministerijos“, „kriminalinį Vilniaus apygardos teismą“ ir jo „pseudo teisėjus“. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes bei įvertinęs aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinį atsakė priimti.

17Lietuvos apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui ir remdamasis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015; 2015-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015) pakartotinai apeliantui išaiškina, kad kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 str., 114 str., 135 str.). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys, norintys pasinaudoti teismine gynyba, nes teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio privalo patikrinti, ar ieškinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus ir ar jis gali būti nagrinėjamas teisme.

18Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apeliantui ne kartą buvo nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose įvardijant atsakovais įvairius subjektus naudojami epitetai: „kriminalinė Lietuvos Respublika“ ir pan., negali būti vertinami rašymo apsirikimu ar tiesiog netikslumu. Toks apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodo nepagarbą teismui ir proceso dalyviams.

19Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad dėl tokio nuolatinio, sisteminio ieškovo elgesio, nepriimtino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo instituto kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ginti ieškovo teisę į teisminę gynybą, net nesvarstydamas klausimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo (CPK 115 str. 2 d.). Nepaisant nevienkartinių teismų išaiškinimų, nagrinėjamoje byloje pateiktame procesiniame dokumente vėl buvo pavartota įžeidžiama kalba valstybės ir jos institucijų atžvilgiu ‑ „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“, kurią pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ne tik kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimą, bet ir kaip teismo bei proceso šalies negerbimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisės norma, reglamentuojanti procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, neturėtų būti suteikta asmenims, sąmoningai naudojantiems ją ne pagal paskirtį, t. y. remtis ja siekiant ne tik inicijuoti bylos iškėlimą, bet ir akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-938-117/2015). Vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista apelianto nurodoma CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostata. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį konstatavęs ne CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytus formalius ieškinio netikslumus, o ieškovo netinkamą elgesį, prilyginamą piktnaudžiavimui teise, kuris yra nesuderinamas su teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo prielaidomis. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau turėjo nustatyti terminą nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti, atmestini kaip deklaratyvūs ir faktiškai nepagrįsti.

20Dėl nurodytos priežasties atmestini ir apelianto argumentai dėl to, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau nenurodydamas, į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinys būtų išnagrinėtas, pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Nustačius, kad ieškovas teisę į teisminę gynybą naudoja ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį, nėra pagrindo konstatuoti CPK 137 straipsnio 3 dalies įtvirtintos procesinės teisės normos pažeidimo.

21Teismas įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos motyvus, konstatuoja, kad nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, todėl apelianto teiginiai dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo yra nepagrįsti. Skundžiamoje teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išaiškinta, kokiu pagrindu atsisakoma priimti ieškinį, kuo remiantis teismas padarė šias išvadas.

22Aplinkybė, kad apeliantas reiškia ieškinį Vilniaus apygardos teismo teisėjams, o ieškinio priėmimo klausimą sprendžia kitas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, taip pat savaime nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Apeliantui iš jo paties inicijuotų bylų buvo/yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra/gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad yra pažeidžiamas principas, jog niekas negali būti teisėju savo byloje, kadangi jo pateiktame ieškinyje klausimas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų nebuvo keliamas. Taip pat pažymėtina, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

23Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju išsprendė neteisingai, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista. Apeliantui taip pat išaiškinama, jog jam nutraukus sistemingus, teisei priešingus veiksmus, jo kreipimasis į teismą nebus atmetamas dėl piktnaudžiavimo teise.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti... 7. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas ieškinio pradžioje... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus... 10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas,... 12. 2. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka ieškinio reikalavimų, teismas... 13. 3. Pirmosios instancijos teismo teisėja sprendė ieškinio priėmimo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, prieš... 16. Nustatyta, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį atsakovais nurodydamas... 17. Lietuvos apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo procesiniam... 18. Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui... 19. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes,... 20. Dėl nurodytos priežasties atmestini ir apelianto argumentai dėl to, kad... 21. Teismas įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos... 22. Aplinkybė, kad apeliantas reiškia ieškinį Vilniaus apygardos teismo... 23. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nesuponuoja apeliacinės... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 25. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą....