Byla 2-1487-196/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4952-881/2015 pagal A. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį, adresuotą kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui (taip nurodyta ieškinyje), atsakovu ieškinyje nurodė kriminalinę Lietuvą ir jos atstovus: kriminalinę Lietuvos „teisingumo“ ministeriją, kriminalinį Lietuvos apeliacinį teismą, kriminalinę nusikaltėlę ir recidyvistę pseudoteisėją Rasą Gudžiūnienė, kriminalinę instituciją Vilniaus apygardos teismą ir kriminalinius nusikaltėlius ir recidyvistus pseudoteisėjus Oną Gasiulytę, Jeleną Šiškiną, Dainių Rinkevičių, Alvydą Barkauską, dėl kriminalinės Lietuvos kriminalinių teismų institucijų pseudoteisėjų vykdomos uždraustos diskriminacinės veikos padarytos žalos atlyginimo nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-4135-560/2013, 2-6244-262/2013 ir 2-4900-661/2014 (taip nurodyta ieškinyje).

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip pareikštą neegzistuojantiems atsakovams ir nesiekiant apginti savo galimai pažeistas teises.

6Teismas pažymėjo, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, nes ieškovas atsakovą Lietuvos Respubliką ir jos atstovus Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos apeliacinį teismą ir Vilniaus apygardos teismą vadina kriminaliniais, o teisėjus kriminaliniais nusikaltėliais, recidyvistais ir t. t. ne dėl klaidos ar nežinojimo, kad toks proceso dalyvių įvardijimas civiliniame procese yra nepriimtinas, o dėl to, kad tokiu būdu sąmoningai siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti kitam pirmosios instancijos teismui.

9Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, atsisakydamas priimti ieškinį nenurodė, kuriam teismui jis teismingas, nutartis be motyvų, joje nenurodyti dalyvaujantys byloje asmenys, kas leidžia teigti, kad yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai.

112. Nutartyje pažeidžiami CPK 115 straipsnio 4 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kadangi nustatyta, kad ieškinys neva paduotas neegzistuojantiems atsakovams, todėl atsisakyta jį priimti. Neteisingas teismo pavadinimo nurodymas ar nenurodymas ir kiti neesminiai netikslumai neturi būti kliūtis atsisakyti priimti procesinį dokumentą, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį priimti atsisakė ir šio sprendimo nemotyvavo – pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

123. Nutartis pažeidžia CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Konvencijos 6 straipsnį, Konstitucijos 109 straipsnį. Teismas pažeidė objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principą, nukrypo nuo privalomo precedento civiliniame procese. Pirmosios instancijos teismo teisėja sprendė ieškinio priėmimo klausimą, nors ieškiniu keliamas to paties teismo, kuriam pateiktas ieškinys, teisėjų veiksmų teisėtumo klausimas, o tai kelia pagrįstas abejones teismo nešališkumu.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka apelianto ieškinį, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą ir teisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą.

16Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo, nenurodė į kurią instituciją kreiptis, kad reikalavimai būtų išnagrinėti (CPK 137 str. 3 d.) bei nepagrindė Lietuvos apeliacinio teismo praktikos taikymo.

17Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto teiginiais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo 2015 m. gegužės 7 d. ieškinyje nurodytus atsakovų pavadinimus, pagrįstai nustatė, kad ieškovas ieškiniu reikalavimus reiškia kriminalinei Lietuvai, kriminalinės Lietuvos teisingumo ministerijai, kriminalinėms institucijoms – Lietuvos apeliaciniam teismui, Vilniaus apygardos teismui ir pseudoteisėjams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi esamu precedentu ir konstatavo, kad ieškinys reiškiamas neegzistuojantiems atsakovams, neatitinka CPK reikalavimų, ieškovas siekia ne galimai pažeistų teisių gynimo, o piktnaudžiauja procesu.

18Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas byloje Nr. 33/03, 2007-10-24 nutarimas byloje Nr. 26/07, 2007-07-05 nutarimas). Taigi, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi esamu, Lietuvos apeliacinio teismo suformuotu, precedentu.

19Akivaizdu, kad klausimas, ar neegzistuojančių atsakovų nurodymas ieškinyje (Lietuvos Respublikos valstybės, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, teismų įvardijimas kriminaliniais ir konkrečių teisėjų vadinimas nusikaltėliais, recidyvistais pseudoteisėjais) yra pagrindas išvadai, jog ieškinys yra pareikštas neegzistuojantiems atsakovams, todėl nepriimtinas kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 1 d. 2 p.) jau buvo ne kartą išnagrinėtas. Išaiškinta, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinkantis įstatymo keliamus reikalavimus – CPK normos nustato imperatyvius bendruosius bei specialiuosius reikalavimus ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 str., 114 str., 135 str.), kurių turi paisyti visi asmenys, norintys pasinaudoti teismine gynyba. Procesiniuose sprendimuose apeliantui taip pat buvo išaiškinta, kad surašant procesinius dokumentus turi būti laikomasi dokumentų įforminimo taisyklių, vengiama įžeidžiančių formuluočių. Apeliantui ne kartą buvo nurodyta ir tai, kad atsakovų įvardijimas „Kriminalinė Lietuva“, „Kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“ ir pan. negali būti vertinami rašymo apsirikimu ar tiesiog netikslumu. Konstatuota, jog atsakovams taikomi epitetai „kriminalinė“ institucija, „pseudo“ teisėjai reiškia piktnaudžiavimą, procesiškai nepagarbų ir nepriimtiną apelianto elgesį, sudarantį pagrindą išvadai, kad A. B. piktnaudžiauja procesine teise į teisminę gynybą ir realiai nesiekia ginti savo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, 2015-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1451-302/2015 ir kt.).

20Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą nagrinėjo apelianto keliamus klausimus ir laikėsi vieningos pozicijos (Lietuvos apeliacinio teismo2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015; 2015-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320-178/2015; 2015-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1372-464/2015; 2015-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1451-302/2015; 2015-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1468-943/2015), todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi esamu precedentu.

21Sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taip pat sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei motyvuotai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

22Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, kadangi nenurodė į kurią instituciją kreiptis, kad būtų išnagrinėtas jo reikalavimas, atmestinas. Konstatavus, kad ieškovas teisę į teisminę gynybą naudoja ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį, nėra pagrindo teigti, kad turėjo būti taikoma CPK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata.

23Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio pateikimo neva neegzistuojantiems atsakovams, netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 4 dalį, kadangi neteisingas teismo pavadinimo nurodymas ar nenurodymas ir kiti neesminiai netikslumai neturi būti kliūtis atsisakyti priimti procesinį dokumentą.

24Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 115 straipsnio 4 dalies taikymo klausimas taip pat buvo suformuotas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Akcentuota, kad CPK 115 straipsnio 4 dalis taikytina kartu su CPK 3 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose akcentuojama, kad šios (CPK 115 str. 4 d.) normos paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybą realizavimo tiems asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus neesminius duomenis. Tačiau neturėtų būti ginama teisė remtis šia norma asmenims, sąmoningai piktnaudžiaujantiems procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kai procesą siekiama panaudoti akivaizdžiai niekinančio, įžeidžiančio požiūrio į valstybę bei kitus proceso dalyvius išreiškimui, nes jos paskirtis, kaip minėta, yra kita (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320-178/2015; 2015-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015). Nagrinėjamos bylos aplinkybės bei cituotuose procesiniuose sprendimuose nagrinėtos aplinkybės iš esmės nesiskiria, todėl Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė esamo teisės taikymo precedento – apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 4 dalį, yra nepagrįstas ir atmestinas.

25Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Konvencijos 6 straipsnį, Konstitucijos 109 straipsnį, kadangi pirmosios instancijos teismo teisėja sprendė ieškinio priėmimo klausimą, nors ieškiniu keliamas to paties teismo, kuriam pateiktas ieškinys, teisėjų veiksmų teisėtumo klausimas.

26Apelianto nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Apeliantui teismai ne viename procesiniame sprendime išaiškino, jog tokios kategorijos bylose reikalavimai reiškiami atsakovei valstybei, o ne atskiroms jos institucijoms. Teisėjo nešališkumo klausimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje, nustatant ar teisėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi. (Lietuvos apeliacinio teismo2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; 2011-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Nagrinėjamu atveju, apeliantas pateikė tik nuomonę, nepagrįstą leistinais įrodymais, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad teisėja, nagrinėjusi ieškinio priėmimo klausimą, būtų suinteresuotas bylos baigtimi.

27Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos motyvus, konstatuoja, kad apelianto teiginiai dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo, yra nepagrįsti – skundžiama nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kokiu pagrindu atsisakoma priimti ieškinį, bei kuo remiantis teismas padarė šias išvadas.

28Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė pažeisdamas civilinio proceso taisykles, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį, adresuotą kriminalinei... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė priimti... 6. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra nenagrinėtinas... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 10. 1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas,... 11. 2. Nutartyje pažeidžiami CPK 115 straipsnio 4 dalis, 291 straipsnio 1 dalies... 12. 3. Nutartis pažeidžia CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą,... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas,... 16. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo CPK 137... 17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto teiginiais.... 18. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo... 19. Akivaizdu, kad klausimas, ar neegzistuojančių atsakovų nurodymas ieškinyje... 20. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą nagrinėjo apelianto keliamus klausimus... 21. Sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, Lietuvos apeliacinio... 22. Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137... 23. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 115 straipsnio 4 dalies... 25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto teiginiais,... 26. Apelianto nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti teisėjos... 27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos... 28. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinio... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 30. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą....