Byla 2A-318-781/2013
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Serneta“ ir atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Serneta“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“, tretysis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

2ieškovas UAB „Serneta“ (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad 2005 m. liepos 21 d. su atsakovu UAB „Norfos mažmena“ (toliau - Atsakovas) sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių Naftininkų g. 17B, Mažeikiuose, nuomos sutartį, kurios 4.3 punkte buvo numatyta, kad už visą nuomojamą plotą Atsakovas privalo mokėti 44 420, 46 Lt dydžio nuomos mokestį papildomai sumokant PVM. Sutarties pasirašymo metu patalpos, pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-27, 1-28, 1-30, 1-31, 1-32, 1-33 (mėsos cecho, tualeto ir vaistinės patalpos) nebuvo galutinai įrengtos, todėl laikinai nuomos mokestis už minėtas patalpas nebuvo skaičiuojamas. 2005 m. rugpjūčio mėnesį visos patalpos buvo įrengtos ir perduotos Atsakovui. Atsakovui buvo perduotas darbų atlikimo aktas, tačiau, Atsakovas pasirašyto akto Ieškovui negrąžino ir toliau mokėjo sumažintą nuomos mokestį, t. y. nemokėjo nuomos mokesčio už nurodytas suremontuotas patalpas. 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu Ieškovas negyvenamąsias patalpas, esančias Naftininkų g. 17B, Mažeikiuose, pardavė trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – Tretysis asmuo). Laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas per mėnesį mokėjo 1 953, 00 Lt mažesnį nuomos mokestį, nei buvo numatyta pagal sutartį, todėl Ieškovas dėl nepriemokos už nuomą 2007 m. spalio 3 d. išrašė Atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą 55 308, 96 Lt sumai. 2011 m. sausio 4 d. Ieškovas kreipėsi su pretenzija į Atsakovą, reikalaudamas sumokėti nepriemoką už nuomos paslaugas. Tačiau, Atsakovas, 2011 m. sausio 11 d. atsakydamas į Ieškovo pateiktą pretenziją, atsisakė patenkinti Ieškovo reikalavimą. Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašo teismo priteisti iš Atsakovo 55 308, 96 Lt skolos, 9 955, 61 Lt delspinigių, 23 413, 29 Lt palūkanų, 8, 05 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pagal nuomos sutartį Ieškovas įsipareigojo išnuomoti Atsakovui 2 115, 26 m2 bendro ploto patalpas, esančias Naftininkų g. 17B, Mažeikiuose, tačiau faktiškai Atsakovui buvo perduotos naudoti 1 981, 06 m2 bendro ploto patalpos. Nurodė, jog patalpos, pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-27, 1-28, 1-30, 1-31, 1-32, 1-33, 2005 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo įrengtos ir perduotos Atsakovui pagal darbų atlikimo aktą, Atsakovas minėto akto nepasirašė, todėl, toks Ieškovo pateiktas priėmimo - perdavimo aktas neįrodo minėtų patalpų tinkamumo ir perdavimo atsakovui fakto. Atsakovas iki minėtų patalpų perleidimo trečiajam asmeniui mokėjo pagal Ieškovo pateiktas PVM sąskaitas - faktūras, į kurias pats Ieškovas neįtraukdavo 1 953, 00 Lt nuomos mokesčio skirtumo. Atsakovas neigia, jog jis yra gavęs Ieškovo 2007 m. spalio 3 d. išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. GFA 02391 dėl nepriemokos už išnuomotas patalpas. Taip pat Atsakovas prašė atmesti ieškovo reikalavimą dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo kaip nepagrįstą, nes prievolė dėl reikalaujamos priteisti skolos dar nėra suėjusi, kadangi Atsakovui apie Ieškovo reikalaujamą skolą nebuvo nieko žinoma. Atsakovo manymu, Ieškovas iš esmės reikalauja atlyginti žalą (negautas pajamas), kuriai taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl atsižvelgiant į tai, jog Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

4Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį palaikė Ieškovo poziciją. Nurodė, kad Trečiajam asmeniui perėmus patalpas, jis taip pat skaičiavo sumažintą nuomos mokestį, kadangi Atsakovas vengė pasirašyti patalpų perdavimo - priėmimo aktą, tačiau, nuo 2011 m. vasario mėnesio, šalims pavykus susitarti ir Atsakovui sutikus mokėti, trečiasis asmuo pradėjo skaičiuoti mokestį už visas sutartyje nurodytas nuomojamas patalpas.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Teismas nustatė, kad 2005 m. liepos 21 d. Ieškovas su Atsakovu sudarė Negyvenamųjų patalpų, esančių Naftininkų g. 17B, Mažeikiuose, pastato unikalus numeris 4400-0542-9387, pažymėtų indeksais nuo 1-1 iki 1-40 (jų bendras plotas yra 2 115, 26 kv. m.) nuomos sutartį, kurios pagrindu Ieškovas įsipareigojo suteikti Atsakovui minėtas patalpas laikinai atlygintinai valdyti ir naudotis, o Atsakovas įsipareigojo atlyginti už tai Ieškovui sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 3.4 punktu šalys susitarė, jog patalpos perduodamos Atsakovui valdyti ir naudotis pagal priėmimo - perdavimo aktą, kurį pasirašo abi šalys. Nustatė, kad 2005 m. liepos 21 d. Ieškovas ir Atsakovas pasirašė priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo Ieškovas perdavė, o Atsakovas priėmė negyvenamąsias patalpas pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki 1-40 imtinai, esančias Naftininkų g. 17B, Mažeikiuose. Visas už nuomojamas patalpas kasmėnesinis nuomos mokestis sudaro 44 420, 46 Lt papildomai sumokant PVM. Sutarties 4.3.1 punktu šalys susitarė, jog patalpos pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-27, 1-28, 1-30, 1-31, 1-32, 1-33, sutarties pasirašymo momentu buvo netinkamos naudoti pagal paskirtį, todėl už minėtas patalpas nuomos mokestis turi būti pradėtas mokėti nuo dienos, kai patalpos bus tinkamos naudoti pagal paskirtį. Minėtu punktu šalys taip pat susitarė, kad nuomos mokestis už patalpas pažymėtas indeksais 1-30, 1-31, 1-32, 1-33, turi būti mokamas nuo 2005 m. liepos 20 d., o iki minėtos dienos atitinkamai bus mažinama viso mokėtino nuomos mokesčio suma nurodyta sutarties 4.3 punkte. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo išvadą, kad byloje pateiktais remonto darbų atlikimo ginčo patalpose dokumentais Ieškovas įrodė aplinkybę, jog ginčo patalpos nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio buvo tinkamos naudotis pagal paskirtį. Patalpų tinkamumą patvirtino ir Mažeikių rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotas pažymėjimas bei Leidimas - higienos pasas parduotuvei bei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR SAM išduota licencija verstis vaistinės veikla. Teismas nurodė, kad Atsakovo teiginys, jog jis nepasirašė ginčo patalpų priėmimo - perdavimo akto (po atlikto remonto), nesudaro pagrindo laikyti patalpas netinkamomis, nes jų tinkamumas įrodytas kita bylos medžiaga. Dėl nurodytų priežasčių, teismas iš Atsakovo Ieškovo naudai priteisė 55 308,96 Lt nepriemoką už ginčo patalpų nuomą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog skola kildinama iš sutartinių santykių (ir taikytinas dešimties metų senaties terminas), o ne delikto, Atsakovo teiginį, jog skolai taikomas trejų metų senaties terminas, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, įvertinęs tai, jog byloje nėra dokumento, patvirtinančio rašto ir 2007 m. spalio 3 d. PVM sąskaitos - faktūros įteikimą Atsakovui (vien pašto išsiuntimo kvitas be gavėjo ir be įteikimo patvirtinimo šios aplinkybės neįrodo), be to, rašto priede nurodyta PVM sąskaitos – faktūros išrašymo data yra vėlesnė, nei rašto data, pripažino minėto rašto bei 2007 m. spalio 3 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. 02391 įteikimą 2007 metų spalio mėnesį Atsakovui neįrodytu. Teismas pripažino, jog Ieškovo raginimas ir PVM sąskaita – faktūra dėl nepriemokos už nuomą įteikta Atsakovui tik 2011 m. sausio 6 d. Ši PVM sąskaita - faktūra turėjo būti apmokėta iki 2011 m. sausio 28 d., kas padaryta nebuvo. Todėl Ieškovui iš Atsakovo priteisė 2 876, 06 Lt (55 308, 96 Lt x 0,1 % x 52 d.) delspinigių už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 29 d. iki 2011 m. kovo 21 d. Ieškovas prašė priteisti iš Atsakovo 23 413, 29 Lt palūkanų. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalys nebuvo tarpusavy susitarusios dėl palūkanų mokėjimo už naudojimąsi piniginėmis lėšomis, Ieškovo prašomos priteisti palūkanos teismo buvo vertintinos kaip nuostolių kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju Atsakovo prievolės įvykdymo terminas nustatytas 2011 m. sausio 29 d., teismas Ieškovo reikalavimą dėl 23 413, 29 Lt palūkanų priteisimo atmetė, nes už minėtą laikotarpį Ieškovui yra priteisti nuostolių kompensavimo funkciją atliekantys delspinigiai (netesybos). Pažymėjo, jog šalys yra ūkio subjektai, besiverčiantys ūkine – komercine veikla, todėl palūkanų dydis yra nustatomas vadovaujantis Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MVPĮ) nuostatomis. Teismas Ieškovui priteisė iš Atsakovo 8, 06 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 58 185, 02 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas Ieškovui iš Atsakovo taip pat priteisė 1 745, 23 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), o Atsakovui iš Ieškovo – 1 040, 30 Lt jo turėtų (atstovavimo išlaidų) bylinėjimosi išlaidų.

6Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-554-566/2012 dalyje dėl atsiskaitymo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GFA 02391 ir GFA 02396 priteisiant įsiskolinimo sumą, delspinigius, palūkanas, 8, 05 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkintoje dalyje 30 492, 84 Lt sumai, bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde Ieškovas nurodė, kad eilėje poįstatyminių aktų bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, reglamentuojančiame apskaitos tarp ūkio subjektų įsipareigojimų vykdymo įteisinimą bei ūkinės operacijos sampratą, normose nėra numatyta prievolė pasirašyti sąskaitas jas gavus, ar ypatingas sąskaitų įteikimas. Normalioms bei savo prievoles tinkamai vykdančioms šalims užtenka bet kokios formos pranešimo apie prievolės vykdymo būtinumą ir šios prievolės tuojau pat būna įvykdytos. Nurodė, kad priimant sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien nepagrįstomis prielaidomis. Teismas visiškai nepagrįstai nepatenkino dalis ieškinio bendrai 30 492, 84 Lt sumai, to tinkamai nemotyvavo bei nepagrindė. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neįvertino bei nepasisakė dėl Ieškovo atsikirtimų Atsakovui būtent dėl netinkamo pastarojo įsipareigojimo vykdymo pasireiškusio vien Atsakovo veiksmais, būtent tinkamai ir laiku neatsiskaitant su Ieškovu. Teismas sprendime visiškai nepasisakė apie Atsakovo netinkamus veiksmus, atliktus pažeidžiant nustatytą, įprastą atsiskaitymų tarp verslo subjektų tvarką bei nusižengė teisei pats be jokio įrodymų tyrimo atlikęs subjektyvų, niekuo - tinkamais įrodymais neparemto Atsakovo atliktų prievolių vykdymo aiškinimą, visiškai neišnagrinėjo šių prievolių vykdymo aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, netinkamai taikė procesinės teisė normas, t. y. netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dalies įrodymų visiškai netyrė, nes įvertino įrodymus, kurie net nebuvo pateikti bylos nagrinėjimui, nesiėmė jam įstatymo priskirtų veiksmų, kurie būtų galėję tinkamai ir visapusiškai atskleisti ginčo esmę bei padėti nustatyti objektyvią tiesą byloje, sprendime nėra motyvų bei Teismas nepriėmęs jokios išvados dėl ko pilna apimtimi neatsižvelgta į Ieškovo pateiktus įrodymus bei tinkamus ir priimtinus Atsakovo atsikirtimus.

7Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į Ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, ir priteisti iš Ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad nepaisant didelės apeliacinio skundo apimties, neaiškus Ieškovo apeliacinio skundo pagrindas. Ieškovas nenurodė ir neanalizavo konkrečių pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė Ieškovui 23 413, 29 Lt palūkanų ir 7 079, 55 Lt delspinigių. Ieškovas nei 2005 m., nei 2006 m., nei 2007 m., Atsakovui nepateikė nei vienos PVM sąskaitos - faktūros, į kurią būtų įtrauktas tariamas ieškinyje deklaruojamas 1 953, 00 Lt mėnesinio nuomos mokesčio skirtumas. Visose 2005-2007 m. m. PVM sąskaitose - faktūrose buvo nurodomas 42 467, 46 Lt (be PVM) nuomos mokestis, kurį Atsakovas ir sumokėdavo. Taigi pats Ieškovas, kaip nuomotojas, nematė pagrindo tam, kad Atsakovas būtų turėjęs mokėti 1 953, 00 Lt didesnį, t. y. 44 420, 46 Lt (be PVM) nuomos mokestį per mėnesį. Kadangi Atsakovas prievolės įvykdyto terminų ar kitų nuomos sutarties nuostatų nepažeidė, nuomos mokestį mokėjo pagal Ieškovo pateiktas PVM sąskaitas - faktūras, todėl ir netesybų ir/ar palūkanų priteisti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Ieškovas nepateikė patikimų įrodymų apie tai, kad Atsakovui buvo įteikta 2007 m. spalio 3 d. PVM sąskaita - faktūra GFA Nr. 02391. Pažymėjo, kad kaip 2007 m. spalio 4 d. rašto priedas nurodoma 2007 m. spalio 31 d. PVM sąskaita - faktūra GFA Nr. 02391, t. y. sąskaita - faktūra, kuri turėjo būti išrašyta tik po 27 dienų nuo rašto išsiuntimo. Be to, 2007 m. spalio 3 d. PVM sąskaita - faktūra GFA Nr. 02391 Atsakovo atstovų nepasirašyta, Atsakovas jos į 2007 m. PVM ataskaitas neįtraukė (beje, byloje nėra jokių duomenų, kad šią PVM sąskaitą - faktūrą į savo PVM ataskaitą įtraukė ir Ieškovas). Tai verčia abejoti, ar tikrai Ieškovo 2007 m. spalio 4 d. raštas ir 2007 m. spalio 3 (ar 31) d. PVM sąskaita-faktūra GFA Nr. 02391 sudarė vieną visumą ir ar tikrai buvo surašyti nurodytu laiku. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog jeigu Ieškovo pateikti 2007 m. spalio 4 d. raštas ir 2007 m. spalio 3 (ar 31) d. PVM sąskaita - faktūra GFA Nr. 02391 tikrai buvo surašyti ir išsiųsti nurodytu laiku, nesuprantama, kodėl Ieškovas delsė iki 2011 m. pavasario ir nesikreipė dėl tariamo įsiskolinimo išieškojimo, nors tarp šalių per tą laiką vyko ne vienas teisminis ginčas. Nors Ieškovas nurodo, kad teisės normos nenumato, kad sąskaitos turi būti kitos šalies pasirašomos ar įteikiamos, tokie teiginiai visiškai nepagrįsti. 2005-2007 m. m. elektroninės PVM sąskaitos - faktūros šalių nebuvo naudojamos, t. y. buvo naudojamos popierinės sąskaitos. Tuo atveju apelianto pateikiamos PVM sąskaitos - faktūros turėjo būti ir įteikiamos Atsakovui, ir jo atstovų pasirašomos. Pažymėjo, kad 2005 - 2007 m. Ieškovas permanentiškai įteikdavo atsakovui PVM sąskaitas - faktūras 42 467, 46 Lt (plius PVM) sumai, taigi ir pačiam Ieškovui buvo akivaizdu, kad jis privalo pateikti Atsakovui atitinkamas PVM sąskaitas - faktūras, be to, tai nustatyta ir nuomos sutarties 4.4 punkte. Taigi visai nesuprantama, kodėl Ieškovas mano, kad Atsakovas tariamai nesumokėtą 1 953, 00 Lt nuomos mokesčio dalį kas mėnesį turėjo mokėti be jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Juo labiau nesuprantama, iš kur Atsakovas galėjo žinoti, kad Ieškovas 2007 m. spalio 3 (ar 31) d. sukūrė PVM sąskaitą - faktūrą GFA Nr. 02391. Pastebėjo, kad Ieškovas apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje kaip tariamai neapmokėtą nurodo 2007 m. spalio 3 (ar 31) d. PVM sąskaitą - faktūrą GFA Nr. 02391, tačiau palūkanas pagal LR MAPKSVPĮ skaičiuoja nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Ieškovas už tą patį laikotarpį prašė priteisti ir netesybas - delspinigius, ir palūkanas pagal LR MAPKSVPĮ, t. y. Ieškovas atliko netesybų ir palūkanų pagal LR MAPKSVPĮ kumuliaciją. Be to, Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl dalies palūkanų priteisimo pareikšti. Ieškovas prašė priteisti palūkanas nuo 2005 m. rugsėjo 1 d., o ieškinys pareikštas 2011 m. kovo 29 d. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, todėl bet kuriuo atveju nebūtų buvę pagrindo priteisti palūkanas už laikotarpį iki 2006 m. kovo 29 d. Taigi Ieškovo apeliacinis skundas ir dėl nurodytų priežasčių nepagrįstas.

8Tretysis asmuo atsiliepime į Ieškovo apeliacinį skundą nurodė sutinkantis su Ieškovo apeliaciniu skundu, todėl prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti pagal Ieškovo pareikštus apeliacinio skundo reikalavimus.

9Atsakovas taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo, kuriame prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino Ieškovo ieškinį ir priteisė 55 308, 96 Lt skolos už nuomą, 2 876, 06 Lt delspinigių, viso 58 185, 02 Lt, 8, 06 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos 2011 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 745, 23 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti, t. y. toje dalyje Ieškovo ieškinį atmesti; iš Ieškovo priteisti išlaidas advokato pagalbai už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme apmokėti, viso 3 025, 00 Lt. Be to, iš Ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme - 1 746, 00 Lt žyminio mokesčio ir 1 815, 00 Lt išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą apmokėti. Nurodė, kad Ieškovas neįrodė ieškinio, todėl ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi. Ieškovo pateiktas 2005 m. rugpjūčio 30 d. perdavimo - priėmimo aktas nėra dvišalis priėmimo - perdavimo aktas, kadangi jį pasirašė tik tuometinis Ieškovo direktorius A. M., o Atsakovas tokio akto negavo ir jo atstovai akto nepasirašė, nors pagal nuomos sutarties 15.1 punktą visi sutarties priedai turi būti pasirašyti abiejų šalių. Nors Ieškovas pateikė 2005 m. rugpjūčio 30 d. lydraštį, ant kurio atšviestas VĮ Lietuvos paštas kasos aparato čekis, tačiau iš jo nematyti, nei kas siuntė korespondenciją, nei kam siuntė, nei ką siuntė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį rašytinį įrodymą vertino kaip tinkamą įrodymą, kad 2005 m. rugpjūčio 30 d. perdavimo - priėmimo aktas Atsakovui buvo įteiktas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl ginčo patalpų perdavimo Atsakovui grindė ir kitais įrodymais. Teismas rėmėsi 2005 m. liepos 21 d. priėmimo - perdavimo aktu, kuris patvirtina, kad ginčo patalpos perduotos Atsakovui. Tokia išvada nepagrįsta, kadangi nuomos sutarties 4.3.1 punkte aiškiai nurodyta, kad ginčo patalpos yra netinkamos naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad 2005 m. liepos 21 d. priėmimo - perdavimo aktas yra tik formalus dokumentas, nepatvirtinantis, kad ginčo patapos yra tinkamos naudoti pagal paskirtį. Nuomos sutarties 4.3.4 p. nustatyta, kad trūkumų pašalinimo faktą šalys konstatuos surašydamos trūkumų pašalinimo aktą. Sistemiškai aiškinant nuomos sutarties 4.3.1 - 4.3.4 punktus, tokiame akte turėjo būti konstatuotas tiek ginčo patalpų trukumų pašalinimo faktas, tiek Nuomos sutarties 4.3.2 - 4.3.3 punktuose nurodytų trūkumų pašalinimo faktas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir 2005 m. balandžio 8 d. leidimu -higienos pasu, patvirtinančiu, jog Ieškovo patalpose, tame tarpe ginčo patalpose, leidžiama vykdyti mažmeninę prekybą nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, taip pat Mažeikių rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2005 m. balandžio 29 d. Atsakovui išduotu Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimu Nr. 350, pagal kurį nuo 2005 m. balandžio 29 d. Atsakovui buvo suteikta teisė verstis mažmenine prekyba parduotuvėje, esančioje Naftininkų g. 17B. Mažeikiuose. Atsakovas teigia, kad šie įrodymai nepatvirtina, jog Atsakovui buvo perduotos tinkamos ginčo patalpos dėl to, kad tiek leidimas - higienos pasas, tiek pažymėjimas Nr. 350 buvo išduoti 2005 m. balandžio mėn., t. y. ikisutartiniu laikotarpiu. Technologinis projektas, kuris buvo parengtas ikisutartinėje stadijoje ir jame nėra pavaizduota reali padėtis. Tai reiškia, kad šie teismo aptarti įrodymai nepatvirtina ginčo patalpų perdavimo apeliantui, t. y. yra neutralūs ginčo išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR SAM Vaistinės veiklos licencijos Nr. 0015 2005 m. lapkričio 17 d. priedu Nr. 17, kuriame nurodyta, kad UAB „Farma vaistinės“ leista verstis vaistinės veikla adresu Naftininkų g. 17B-2, Mažeikiuose. Tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad UAB „Farma vaistinės” aktualiu laikotarpiu tikrai vykdė veiklą ginčo patalpose. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dar rėmėsi UAB „Sparteka“ atliktų darbų aktu, pažyma apie darbų vertę, lokaline sąmata ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaita - faktūra SPA Nr. 125. Tačiau šie įrodymai kelia motyvuotų abejonių. Civilinė byla iškelta 2011 m. kovo 29 d., tačiau tokie įrodymai su ieškiniu nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad UAB „Sparteka“ PVM sąskaita - faktūra buvo išrašyta tik 6 634, 00 Lt sumai (be PVM), tuo tarpu iš sąskaitos matyti, kad UAB „Sparteka“ buveinė yra L. Giros g. 15, Vilniuje. Kadangi ginčo patalpos yra Mažeikiuose, tai reiškia, kad vien važinėjimui iš Vilniaus į Mažeikius ir darbininkų apgyvendinimui UAB „Sparteka“ turėjo turėti labai daug išlaidų. Pažymėjo, kad tokios išlaidos nėra įtrauktos į lokalinę darbų sąmatą. Ieškovas pateikė UAB „Sparteka“ atliktų darbų aktą, pažymą apie darbų vertę, lokalinę sąmatą ir PVM sąskaitą - faktūrą SPA Nr. 125, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ši sąskaita buvo apmokėta. Esant įrodymams apie sąskaitos apmokėjimą, ta sąskaita ir susiję įrodymai yra nepalyginamai patikimesni įrodymai, nei sąskaita ir su ja susiję įrodymai, nesant įrodymų apie sąskaitos apmokėjimą. Ieškovas nei 2005 m., nei 2006 m., nei 2007 m., Atsakovui nepateikė nei vienos PVM sąskaitos - faktūros, į kurią būtų įtrauktas tariamas ieškinyje deklaruojamas 1 953, 00 Lt mėnesinio nuomos mokesčio skirtumas. Visose 2005-2007 m. m. PVM sąskaitose - faktūrose buvo nurodomas 42 467, 46 Lt (be PVM) nuomos mokestis, kurį Atsakovas ir sumokėdavo. Pirmosios instancijos teismas niekaip neįvertino Atsakovo argumento, kad Ieškovas su nuomos sutartimi susijusį ieškinį (dėl nekilnojamojo turto mokesčio padidėjimo pagal Nuomos sutarties 4.7 p. priteisimo) yra pareiškęs ir Vilniaus apygardos teisme (Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. 2-4556-56/2011). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo, kad trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas tik esant deliktui, t. y. deliktinei civilinei atsakomybei, o esant sutartiniams santykiams, t. y. sutartinei civilinei atsakomybei, netaikytinas.

10Ieškovas atsiliepime į Atsakovo apeliacinį skundą prašė Atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti pagal Ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus. Nurodė, kad Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo patalpomis jis negalėjo naudotis. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei ginčo patalpų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, Atsakovas pagal 2005 m. liepos 21 d. nuomos sutartį nuomojamose patalpose nebūtų galėjęs vykdyti numatytos komercinės ūkinės veiklos. Ginčo patalpos buvo skirtos mėsos priėmimui ir perdirbimui bei vaistinės veiklai. Tuo atveju, jei šių patalpų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, tai trūkumai būtų labai atsiliepę Atsakovo veiklai, nes Atsakovo nuomojamose patalpose įrengta maisto prekių parduotuvė nebūtų galėjusi prekiauti mėsos produktais, o vaistinės patalpose nebūtų galėjusi veikti vaistinė. Akivaizdu, kad negalėdamas naudoti ginčo patalpų pagal paskirtį Atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl kuo skubesnio tokių trūkumų pašalinimo. Tuo tarpu Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tokios pretenzijos buvo reiškiamos. Be to, jau tas faktas, kad ginčo patalpose UAB „Farma vaistinės“ buvo leista verstis vaistinės veikla, įrodo, kad vaistinės patalpos buvo tinkamos naudoti pagal paskirtį, nes licencija, suteikianti teisę verstis vaistinės veikla, yra suteikiama tik po to, kai būna atlikta patalpų patikra ir patvirtinama, kad patalpos, kuriose ketinama vykdyti vaistinės veiklą, atitinka sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Įvertinus nurodytus argumentus Ieškovas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. ginčo patalpos buvo tinkamos naudoti pagal paskirtį ir atsakovas už jas privalėjo mokėti nuomos mokestį. Anot Ieškovo, turėtų būti atmestini Atsakovo samprotavimai apie tai, kad iš ieškinio turinio galima daryti išvadą, jog Ieškovas reikalavo žalos (nuostolių) atlyginimo, nes buvo pateiktas reikalavimas tik dėl netesybų (delspinigių) priteisimo. Todėl nėra pagrindo taikyti trejų metų ieškinio senatį.

11Tretysis asmuo atsiliepime į Atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti pagal Ieškovo pareikštus apeliacinio skundo reikalavimus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. ginčo patalpos buvo tinkamos naudoti pagal paskirtį ir Atsakovas privalėjo už jas mokėti nuomos mokestį. Be to, ieškinys buvo pareikštas dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, o ne dėl žalos atlyginimo, todėl šiems reikalavimams pagrįstai taikytas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas.

12Apeliaciniai skundai atmestini.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14Iš byloje pateiktos 2005 m. liepos 21 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopijos matyti, jog Ieškovas įsipareigojo suteikti Atsakovui negyvenamąsias patalpas, esančias Naftininkų g. 17B, Mažeikiuose, pastato unikalus numeris 4400-0542-9387, pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki 1-40 (jų bendras plotas yra 2 115, 26 kv. m.) laikinai atlygintinai valdyti ir naudotis, o Atsakovas įsipareigojo atlyginti už tai Ieškovui Sutartyje nustatyta tvarka (1 t., b. l. 8-14). Pagal nuomos sutarties 4.3 punktą Atsakovas įsipareigojo mokėti Ieškovui kasmėnesinį nuomos mokestį, kurio dydis yra 21,00 Lt už 1 kv. m. patalpų. Visas už nuomojamas patalpas kasmėnesinis nuomos mokestis sudaro 44 420, 46 Lt papildomai sumokant PVM. Sutarties 4.3.1 punktu šalys susitarė, jog patalpos pažymėtos indeksais 1-2 (14, 41 kv. m.), 1-3 (10, 55 kv. m.), 1-4 (4, 15 kv. m.), 1-27 (1, 46 kv. m.), 1-28 (2, 83 kv. m.), 1-30 (13, 01 kv. m.), 1-31 (7, 55 kv. m.), 1-32 (35, 91 kv. m.), 1-33 (3, 13 kv. m.), sutarties pasirašymo momentu buvo netinkamos naudoti pagal paskirtį, todėl už minėtas patalpas nuomos mokestis turi būti pradėtas mokėti nuo dienos kai patalpos bus tinkamos naudoti pagal paskirtį. Minėtu punktu šalys taip pat susitarė, kad nuomos mokestis už patalpas pažymėtas indeksais 1-30, 1-31, 1-32, 1-33, turi būti mokamas nuo 2005 m. liepos 20 d., o iki minėtos dienos atitinkamai bus mažinama viso mokėtino nuomos mokesčio suma, nurodyta sutarties 4.3 punkte.

15Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Atsakovas privalėjo nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. (anot Ieškovo nuo patalpų įrengimo ir jų perdavimo) iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. mokėti didesnį nuomos mokestį už patalpas, pažymėtas indeksais 1-30, 1-31, 1-32, 1-33.

16Dėl Ieškovo apeliacinio skundo.

17Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu pripažino, kad Ieškovas įrodė ginčo patalpų nuo 2005 m. rugsėjo mėn. tinkamą naudojimą pagal paskirtį, todėl priteisė 55 308, 96 Lt nepriemoką už ginčo patalpų nuomą. Reikalavimą priteisti 9 955, 61 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. iki 2011 m. kovo 21 d. pirmosios instancijos teismas tenkino dalinai ir priteisė Ieškovui iš Atsakovo 2 876, 06 Lt už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 29 d. iki 2011 m. kovo 21 d., o reikalavimą priteisti 23 413, 29 Lt palūkanas atmetė, kadangi už minėtą laikotarpį Ieškovui yra priteisti nuostolių kompensavimo funkciją atliekantys delspinigiai.

18Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl atmestų ar sumažintų sumų priteisimo. Reikalaudamas priteisti iš Atsakovo delspinigius, Ieškovas rėmėsi nuomos sutarties 12.3 punktu, pagal kurį jeigu nuomininkas (Atsakovas) nesumoka nuomos mokesčio nuomos sutartyje nustatytu laiku, jis privalo mokėti Nuomotojui (Ieškovui) 0, 1 proc. delspinigius nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal tarp šalių pasirašytos nuomos sutarties 4.4. punktą, nuomos mokesčio PVM sąskaitą - faktūrą Nuomotojas (Ieškovas) pateikia iki einamojo mėnesio 15 dienos; nuomos mokestis už einamąjį mėnesį mokamas pagal pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po termino sąskaitai pateikti pasibaigimo, o jei PVM sąskaita - faktūra pateikiama vėliau kaip po einamojo mėnesio 15 dienos – per 10 darbo dienų nuo PVM sąskaitos - faktūros pateikimo dienos (1 t., b. l. 29). PVM sąskaitą - faktūrą 55 308, 96 Lt sumai Ieškovas Atsakovui išrašė 2007 m. spalio 3 d. (1 t., b. l. 21). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ieškovas neįrodė minėtos PVM sąskaitos - faktūros Atsakovui įteikimą 2007 m. spalio mėnesį. Ieškovo pateiktame 2007 m. spalio 4 d. AB Lietuvos pašto kvite užfiksuotas tik siuntinio svoris ir jo siuntimo data, tačiau duomenų apie adresatą jame nėra (1 t., b. l. 20). Tuo tarpu 2011 m. sausio 5 d. AB Lietuvos paštas kvite nurodyta, kad siuntinio gavėjas yra Norfos mažmena (1 t., b. l. 18). Byloje nėra ginčo, kad šį kartą Ieškovas išsiuntė Atsakovui 2011 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą - faktūrą GFA Nr. 04546, išrašytą 55 308, 96 Lt sumai, kurioje pats Ieškovas nustatė jos apmokėjimo terminą iki 2011 m. sausio 15 d. (1 t., b. l. 17, 19). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2011 m. sausio 3 d. PVM sąskaita-faktūra pagal nuomos sutarties 4.4. punktą turėjo būti apmokėta iki 2011 m. sausio 28 d., kas padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčo sprendime padaryta išvada, jog Ieškovui iš Atsakovo prašomi priteisti delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 2011 m. sausio 28 d., t. y. nuo kitos dienos, kai Atsakovas praleido terminą apmokėti 2011 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą - faktūrą. Todėl pagrįstai Ieškovui iš Atsakovo buvo priteisti 2 876, 08 Lt.

19Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Ieškovo reikalavimas dėl 23 413, 29 Lt palūkanų priteisimo turi būti atmestas. Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Delspinigiai – viena iš netesybų rūšių. Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Netesybų įskaitymo esmė ta, kad kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

20Nagrinėjamoje byloje Ieškovas prašė priteisti sutartyje nustatytas netesybas – delspinigius (0, 1 proc. nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną) bei įstatymines palūkanas (1 mėn. VILIBOR+7 proc.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, prieš atmetant Ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, turėjo palyginti Ieškovui priklausančių delspinigių ir palūkanų dydžius, ir priteisti didesnę sumą. Ieškovui priklausanti pagal nuomos sutartį delspinigių 2 876, 06 Lt suma, yra didesnė už Ieškovo prašomų priteisti palūkanų nuo 2011 m. sausio 29 d. iki 2011 m. kovo 21 d. (55 308, 96 x 8,06 proc. metinių palūkanų /365 x 51 d. = apie 623 Lt) sumą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai Ieškovui priteisė delspinigius, o ne palūkanas.

21Dėl išdėstytų aplinkybių Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Ieškovo skundžiamose dalyse Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

22Dėl Atsakovo apeliacinio skundo.

23Atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties netaikymo ir prašo taikyti ieškinio senatį Ieškovo reikalavimui dėl 55 308, 96 Lt priteisimo ir ieškinį atmesti, nurodydamas, kad tai yra žalos (nuostolių) atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams tik dėl padarytos žalos atlyginimo, t. y. kai žala kyla iš deliktinių civilinių teisinių santykių. Šiuo atveju Ieškovo prašoma priteisti skola yra kilusi ne iš deliktinių, bet iš sutartinių civilinių teisinių santykių, todėl taikytinas ne sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, bet bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą ir priteistinos skolos klausimą išsprendė teisingai.

24Pagrindiniai Atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl ko netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir be pagrindo iš dalies patenkino ieškinį. Anot Atsakovo, 2005 m. rugpjūčio 30 d. perdavimo - priėmimo aktas nėra dvišalis aktas, kadangi jį pasirašė tik tuometinis Ieškovo direktorius, todėl pagrindo teigti, kad ginčo patalpos buvo perduotos Atsakovui, nėra. Be to, 2005 m. liepos 21 d. priėmimo - perdavimo aktas, 2005 m. rugpjūčio 30 d. perdavimo - priėmimo aktas, 2005 m. balandžio 8 d. leidimas - higienos pasas, 2005 m. balandžio 29 d. Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, prekybos centro technologinis planas, 2005 m. lapkričio 17 d. Vaistinės veiklos licencija, UAB „Sparteka“ atliktų darbų aktas, pažyma apie darbų vertę, lokalinė sąmata ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaita - faktūra SPA Nr. 125, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina ginčo patalpų perdavimo Atsakovui fakto bei jo pareigos mokėti už jas nuomos mokestį.

25Pagal tarp šalių sudarytos 2005 m. liepos 21 d. nuomos sutarties 3.4. punktą, patalpos perduodamos nuomininkui (Atsakovui) valdyti ir naudotis pagal priėmimo - perdavimo aktą, kurį pasirašo abi šalys ir kuris bus šios sutarties priedu (1 t., b. l. 9). Tokį perdavimo - priėmimo aktą šalys pasirašė 2005 m. liepos 21 d., pagal kurį Atsakovas priėmė negyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 1-1 iki 1-40 imtinai, esančias pastate, esančiame Naftininkų g. 17B, Mažeikiuose, unikalus pastato Nr. 4400-0542-9387. Taigi, šiuo perdavimo - priėmimo aktu buvo perduotos - priimtos ir ginčo patalpos (2 t., b. l. 38). Todėl 2005 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovo sudarytas patalpų, pažymėtų indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-28, 1-30, 1-31, 1-32, 1-33, perdavimo -priėmimo aktas buvo papildomu šių patalpų perdavimo aktas. Remiantis nuomos sutarties 4.3.1. punktu, už šias patalpas nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo dienos kai patalpos bus tinkamos naudoti pagal paskirtį; nuomos mokestis už patalpas, pažymėtas indeksais 1-30, 1-31, 1-32, 1-33 turi būti mokamas nuo 2005 m. liepos 20 d. Tokiu būdu, ginčo patalpos 2005 m. liepos 21 d. perdavimo - priėmimo aktu jau buvo perduotos Atsakovui, kaip to reikalavo nuomos sutarties 3.4. punktas, tačiau nuomos mokestis už jas turėjo būti pradedamas mokėti nuo dienos, kai patalpos yra tinkamos naudoti pagal paskirtį. Šiai aplinkybei nustatyti pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais - remonto darbų atlikimo ginčo patalpose dokumentais (2 t., b. l. 95-96), Mažeikių rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotu pažymėjimu (2 t., b. l. 6), leidimu - higienos pasu parduotuvei (2 t., b. l. 74), Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR SAM licencija verstis vaistinės veikla (2 t., b. l. 14-15, 16-18) - ir padarė išvadą, jog nepasirašytas ginčo patalpų priėmimo - perdavimo aktas nesudaro pagrindo laikyti patalpas netinkamomis, nes jų tinkamumas įrodytas byloje esančia medžiaga.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „ Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu nustatė faktines bylos aplinkybes, kurias teisiškai įvertino, tinkamai nustatė tarp šalių susidarius faktinius santykius dėl ginčo dalykų ir juos kvalifikavo teisingai kaip sudarančias pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies. Tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne Atsakovo naudai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie įvertinti netinkamai ir ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančių normų reikalavimus bei sutikti su Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl rašytinių įrodymų netinkamumo. Apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu teismo nustatytų faktinių aplinkybių, išvadų ir argumentų nepaneigia.

27Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Kitais apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą taip pat nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28Atmetus šalių apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

30Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas UAB „Serneta“ (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą,... 3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pagal nuomos sutartį... 4. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį palaikė Ieškovo poziciją. Nurodė,... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinys... 6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės... 7. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į Ieškovo apeliacinį skundą prašo... 8. Tretysis asmuo atsiliepime į Ieškovo apeliacinį skundą nurodė sutinkantis... 9. Atsakovas taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1... 10. Ieškovas atsiliepime į Atsakovo apeliacinį skundą prašė Atsakovo... 11. Tretysis asmuo atsiliepime į Atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį... 12. Apeliaciniai skundai atmestini.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Iš byloje pateiktos 2005 m. liepos 21 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos... 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Atsakovas privalėjo nuo 2005 m.... 16. Dėl Ieškovo apeliacinio skundo.... 17. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu... 18. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos... 20. Nagrinėjamoje byloje Ieškovas prašė priteisti sutartyje nustatytas... 21. Dėl išdėstytų aplinkybių Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o... 22. Dėl Atsakovo apeliacinio skundo.... 23. Atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio... 24. Pagrindiniai Atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad... 25. Pagal tarp šalių sudarytos 2005 m. liepos 21 d. nuomos sutarties 3.4.... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 27. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 28. Atmetus šalių apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos... 29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 30. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 31. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti...