Byla 1A-110-606/2017
Dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, nukentėjusiajam I. P., dalyvaujant išteisintajam V. P., gynėjui advokatui Algimantui Šindeikiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo I. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

2V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį (dėl 2014-10-02 pranešimo ( - ) rajono „( - )“ medžiotojų būrelio valdybai) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių,

3pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (dėl kreipimosi į Kretingos rajono savivaldybės viešąją įstaigą Kretingos psichikos sveikatos centrą) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių,

4pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (dėl 2016-01-21 pranešimo ( - ) rajono „( - )“ medžiotojų būrelio valdybai) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių,

5pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (dėl 2016-03-11 pranešimo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijai) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

6I. P. prašymas dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

7I. P. priteista V. P. 1579,05 Eur išlaidų už suteiktas advokato paslaugas teisme.

8Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9V. P. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas dėl to, kad sistemingai šmeižia I. P. ir viešai tretiesiems asmenims – Kretingos rajono savivaldybės viešosioms bei biudžetinėms įstaigoms, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ( - ) skyriui skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją: -

102014 m. spalio 2 d. ( - ) rajono „( - )“ medžiotojų būrelio pirmininkas V. P. valdybos posėdžio metu nepagrįstai, neteisėtai ir neteisingai pranešė kitiems valdybos nariams, „kad būrelio narys, medžiotojas I. P., Kretingos r. žvejų ir medžiotojų draugijos šventėje padauginęs alkoholio kėlė neramumus, priekabiavo prie kitų medžiotojų būrelių narių ir tuo sukompromitavo „( - )“ medžiotojų būrelį“. Taip pat V. P. nurodė, „kad po incidento šventėje su I. P. nebuvo galimybės susisiekti ir bendrauti daugiau kaip mėnesį, nes telefonu neatsakė ir buvo sužinota, kad tą laikotarpį I. P. intensyviai girtavo“. -

11Be to, V. P. 2015 m. gruodžio 28 d. tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, neturėdamas tam jokio faktinio ir teisinio pagrindo, savo iniciatyva bei raštu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės viešąją įstaigą Kretingos psichikos sveikatos centrą su tikrovės neatitinkančia informacija: „kad medžiotojas I. P. intensyviai įniko į alkoholį. Jo gėrimai be pertraukos tęsiasi iki mėnesio ir ilgiau. Šiuo metu po tokių „gėrimų“ yra paguldytas į ( - ) ligoninės vidaus ligų skyrių. Tokie atvejai kartojasi nebe pirmą kartą. Apie jo pomėgį šiam žalingam įpročiui yra žinoma daugumai „( - )“ būrelio medžiotojų, kurie ir iškėlė problemą apie tokį elgesį“. -

12Be to, 2016 m. sausio 21 d. ( - ) rajono „( - )“ medžiotojų būrelio pirmininkas V. P. valdybos posėdžio metu nepagrįstai, neteisėtai ir neteisingai pranešė tikrovės neatitinkančią ir žeminančio turinio informaciją kitiems valdybos nariams bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ( - ) skyriaus atstovui A. Z., „kad medžiotojas I. P. po visą mėnesį besitęsiančio jo girtavimo, pakrikus psichikai buvo hospitalizuotas išblaivinimui ir iš jo laikinai konfiskuoti šaunamieji ginklai“. -

13Be to, 2016 m. kovo 11 d. V. P. sąmoningai ir tyčia siekdamas, kad miesto seniūnas parašytų neigiamą charakteristiką apie I. P., atsiuntė į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūniją tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. 2014 m. spalio 2 d. ir 2016 m. sausio 21 d. ( - ) rajono „( - )“ medžiotojų būrelio valdybos posėdžių protokolus, kuriuose buvo nepagrįstai ir neteisingai nurodyta, kad „I. P. 2014 metais ( - ) rajono žvejų ir medžiotojų draugijos šventėje, padauginęs alkoholio, kėlė neramumus, priekabiavo prie kitų medžiotojų būrelių narių ir tuo sukompromitavo ,,( - )“ medžiotojų būrelį“. Taip pat 2016 m. sausio 21 d. protokole nepagrįstai nurodyta „kad medžiotojas I. P. po visą mėnesį besitęsiančio jo girtavimo, pakrikus psichikai buvo hospitalizuotas išblaivinimui ir iš jo laikinai konfiskuoti šaunamieji ginklai“.

14Apeliaciniu skundu nukentėjusysis I. P. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, V. P. pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 MGL dydžio (1140 eurų) baudą, pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir paskirti 32 MGL dydžio (1216 eurų) baudą, pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir paskirti 34 MGL dydžio (1292 eurų) baudą, pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir paskirti 36 MGL dydžio (1368 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 MGL dydžio (1710 eurų) baudą. iš V. P. priteisti jam 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei kitas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Arba dėl padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

15Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis teisiamajame posėdyje parodė, jog 2014 m. medžiotojų ir žvejų draugijos organizuotoje šventėje, jis ir kiti būrelio nariai linksmai leido laiką, bendravo ir saikingai vartojo alkoholį. Per visą vakarą suvartojo apie 200 g alkoholio, dėl organizacinių nesklandumų išsakė savo nuomonę V. P., jam tai nepatiko ir jis grubiai atsikirto, įvyko tarpusavio žodinis barnis. Vėliau dar didesnį kaltinamojo pyktį sukėlė tai, kad jis pakvietė jo sutuoktinę pašokti. Pastarasis, būdamas neblaivus, siekė savo nepasitenkinimą išspręsti fizinės jėgos pagalba. Jokių neramumų ar priekabiavimų prie aplinkinių nebuvo, savo veiksmais būrelio įvaizdžio nekompromitavo. Po šios šventės niekur pradingęs nebuvo ir negirtavo, juolab, telefonu bendravo su V. P. ir viską draugiškai aptarė dėl įvykusio nesusipratimo. Apie tai, kad kaltinamasis savo asmenines pretenzijas pavers būrelio, apeliantas nežinojo, taip pat nebuvo informuotas, kad 2014 m. spalio 2 d. V. P. iš viso iškels tokį nepagrįstą ir neteisėtą klausimą dėl jo, juolab kad jis neturėjo galimybės išdėstyti savo nuomonės dėl šio kaltinamojo prasimanymo. Apeliantas teisiamajame posėdyje prašė atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ( - ) skyriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 16-08-01 nurodyta, jog draugija nėra svarsčiusi I. P. elgesio medžioklėje ir neturi duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. 2014 m. draugijos šventės metu nesusipratimų ar kitokių konfliktinių situacijų nebuvo kilę. Be to, pats V. P. nurodė, kad šioje šventėje įvykęs nesusipratimas yra jo asmeninis pyktis, jis su būreliu nėra susijęs.

162015 m. gruodžio 25 d. apeliantas pateko į ligoninę dėl prastos savijautos, nes prieš tai buvo susitrenkęs galvą, kai suklupo lipdamas nuo laiptų. Per Kalėdas vartojo šiek tiek alkoholio, tačiau būtent galvos sutrenkimas galėjo iššaukti vienkartinį priepuolį. Tą dieną alkoholio nevartojo. Apelianto tvirtinimu, ( - ) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje esantys įrašai yra klaidingi ir neatitinka realios tikrovės dėl jam nustatytos diagnozės (sunkios abstinencijos būklės, priklausomybės nuo alkoholio bei alkoholinės abstinencijos) ir tolimesnio gydymo. Jo nesutikimas su nustatyta diagnoze akivaizdžiai išreikštas 2015 m. gruodžio 25 d. informaciniuose lapuose, tuo metu psichiatras-narkologas, kuris galėjo tiksliai nustatyti ligos kilmę, neapžiūrėjo. Apžiūrėjęs gydytojas P. S. nėra šios srities specialistas, kraujo tyrimas dėl alkoholio nustatymo nebuvo atliktas. Šiuos nepagrįstus duomenis dėl galbūt priklausomybės ir alkoholinės abstinencijos, apelianto teigimu, jis paneigė objektyviai pagrįstais medicininiais tyrimais, kurie buvo atlikti VšĮ ( - ) ligoninėje, specialisto V. G. išvada. Būtina įvertinti ir tai, kad jis niekada nesigydė nuo priklausomybės ligų, nebuvo įtrauktas į tokių asmenų registrą, PSPC esančioje jo asmens sveikatos istorijoje ir kituose registruose nėra jokių duomenų apie tai, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų, nėra ligų, susijusių su pakrikusia psichika ir panašiai. 2016 m. kovo 29 d. apeliantas praėjo privalomą sveikatos patikrinimą ir Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos tarnybai pateikė pažymą Nr. 049/a apie savo sveikatą, jos pagrindu atgavo nepagrįstai, dėl V. P. neteisėtų veiksmų, paimtus ginklus. Nukentėjusiojo I. P. teigimu, jis niekada nėra vartojęs alkoholio savaitėmis ar mėnesiais, šią informaciją patvirtino sūnus V. P. bei sutuoktinė D. P., taip pat nėra agresyvus ir jokio smurto nevartoja. Visi kaltinamojo iškviesti ir apklausti liudytojai (A. Z., E. Ž., V. G., V. G., L. Ž., A. J.) davė parodymus apie jo (I. P.) tariamą girtavimą – „išvykimus į kalnus“ – iš nuogirdų, kadangi girdėjo iš kitų, tačiau patys šiuo faktu neįsitikinę. Be to, apeliantas prašė atkreipti dėmesį į tai, kad jis nebaustas administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje, esant neblaiviam, nebaustas ir aplinkos apsaugos inspekcijos pagal ATPK 85 straipsnį, taip pat nebaustas už kitus medžioklės taisyklių pažeidimus, neblaivus niekada nemedžiojo ir grėsmės nekėlė. Apelianto nuomone, priimdamas nuosprendį, apylinkės teismas vadovavosi akivaizdžiai suklastotu dokumentu, kurio originalas 2016 m. spalio 25 d. buvo pateiktas Kretingos rajono apylinkės teismui, iš šio dokumento buvo matyti, kad medžioklės lape Nr. 453533 įrašas apie jo tariamą „nušalinimą dėl girtumo“ buvo padarytas daug vėliau, skirtingomis rašymo priemonėmis ir skirtingų asmenų. Šio dokumento originalas buvo sugrąžintas kaltinamojo gynėjui. Apeliantas pateikė teismui 2016 m. lapkričio 16 d. KRAAD raštą Nr. (2)-LV4-2812 apie tai, kad medžioklės lape įrašai buvo suklastoti, tačiau teismas sąmoningai šią informaciją ignoravo, jos nuosprendyje nevertino ir neaptarė.

17Nukentėjusiojo I. P. įsitikinimu, V. P., siekdamas jį apkalbėti, tikrovės neatitinkančią ir jo garbę bei orumą žeminančią informaciją paskleidė tyčia, tai padarė sąmoningai norėdamas sumenkinti bei paniekinti jį kaip asmenį, taip raštu bei žodžiu išreikšdamas priešiškumą jam, platino šmeižikiško turinio informaciją kitiems „( - )“ medžiotojų būrelio nariams, ( - ) žvejų ir medžiotojų draugijos nariams, ( - ) miesto seniūnijai ir Kretingos psichikos sveikatos centrui.

18Apeliantas nurodo, kad teisiamajame posėdyje liudytojai D. D. ir A. B. patvirtino, kad V. P. sąmoningai apkalbėjo jį dėl asmeninės priešpriešos, kadangi pastarajam netinka iniciatyvūs ir kitokią nuomonę turintys asmenys, nes kaltinamasis nepriima jokios kritikos. Be to, patvirtino, kad jis niekada nemedžiojo neblaivus, saugiai elgdavosi su ginklu medžioklės metu ir jokios grėsmės aplinkiniams nekėlė. Kartu D. D. papildomai parodė, kad 2014 m. šventės metu jokių incidentų nebuvo. Liudytoja Z. O. M. taip pat parodė, kad V. P. jį (I. P.) apšmeižė nepagrįstai, ji yra seniūnaitė ir gerai pažįsta visus bendruomenės narius, o juolab savo kaimynus. Ji parodė, kad I. P. dėl savo elgesio niekada grėsmės aplinkiniams nekėlė. Apelianto teigimu, seniūno pateikta pažyma apie jį (I. P.) yra neteisinga, nes paruošta pagal V. P. pateiktą informaciją bei duomenis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad V. P., paskleisdamas tikrovės neatitinkančius ir jo garbę ir orumą žeminančius teiginius, veikė tiesiogine tyčia, taip elgėsi dėl asmeninės antipatijos bei siekio visais būdais pašalinti jį iš asociacijos narių už tai, kad jis turi savo nuomonę visais juridinio asmens veiklos organizaciniais klausimais, domisi būrelio pirmininko bei valdybos narių veikla, reiškia savo pastebėjimus ir pageidavimus kitų medžiotojų vardu.

19Apeliantas nurodo, kad V. P. 2016 m. lapkričio 23 d. teisiamajame posėdyje nepagrįstai, neteisėtai ir neteisingai paskelbė tikrovės neatitinkančią ir žeminančio turinio informaciją teismui, kitiems teismo posėdžio salėje buvusiems asmenims, apie tai, kad medžiotojas I. P. 2013 m. sausio 5 d., apie 14 val., buvo nušalintas nuo tolimesnės medžioklės medžiotojų būrelio „( - )“ medžioklės plotų vienete, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, šiuos savo teiginius patvirtino medžioklės lape Nr. ( - ). 2016 m. lapkričio 16 d. KRAAD rašte Nr. (2)-LV4-2812 yra nurodyta, kad institucija neturi ir nėra gavusi informacijos apie tai, kad 2013 m. sausio 15 d. I. P. medžioklės metu būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to nušalintas nuo tolimesnės medžioklės. Be to, 2017 m. sausio 9 d. KRAAD rašte Nr. (2)-LV4-60 papildomai nurodyta, kad institucija informacijos apie medžioklės metu nušalintą neblaivų medžiotoją negavo. Medžioklei, kurioje dalyvauja daugiau, nei vienas medžiotojas, vadovauja medžioklės vadovas, kuris ir yra atsakingas už medžioklės lapo pildymą. 2013 m. sausio 5 d. medžioklės vadovu buvo paskirtas B. B., kuris vadovavo medžioklei bei užpildė medžioklės dokumentą. Pastarasis jokių įrašų apie jo neblaivumą bei nušalinimą nuo medžioklės neįrašė, nes tokio fakto nebuvo. Įrašas apie tariamą neblaivumą bei jo nušalinimą nuo medžioklės atsirado daug vėliau, V. P. iniciatyva, jam pačiam įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją. Vadovaujantis 2012 m. balandžio 28 d. visuotinio ( - ) rajono „( - )“ medžiotojų būrelio susirinkimo protokolu dėl nuobaudų skyrimo už medžioklės drausmės pažeidimus, jam nuobaudos balus (3 balai) ir papildomą nuobaudą – nušalinimą nuo medžioklės – turėjo paskirti B. B. ir raštu pranešti būrelio pirmininkui. Už nuobaudų skyrimą atsakinga būrelio valdyba, tačiau ji iš viso apie tokį įvykį nebuvo informuota. Nagrinėjamu atveju teismas, grįsdamas V. P. nekaltumą dėl jam inkriminuotų veikų, vadovavosi išimtinai V. P. ir jo sutuoktinės I. P. parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs bei išsamūs, nes šie parodymai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. I. P. yra suinteresuota padėti savo sutuoktiniui išvengti atsakomybės, todėl sakė netiesą, nepagrįstai apkalbėjo. Teisiamajame posėdyje nebuvo apklausta V. G. P., ji dėl ligos atvykti į teismą negalėjo, o būtų paneigusi I. P. nepagrįstus teiginius.

20Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad visi V. P. teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, jie negali būti priskirti prie nuomonės statuso, nes jie neturi nuomonei būdingų kalbinių požymių. Subjektyvus požiūris į sakomą dalyką yra perteikiamas modaliniais žodžiais ir įterpiniais galbūt, turbūt, gal, matyt, regis, rodos, mano manymu, sako, esą ir panašiai (žr. K. G., S. K.. Kalbotyros terminų žodynas, 1990, psl. 90, 125; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (red. V. A.), 1994, psl. 644; Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba (red. A. V.), 1992, psl. 178, 186). V. P. pasisakymuose nėra nė vieno modalinio žodžio ar įterpinio, nei kitos kalbos priemonės, įspėjančios klausiantįjį apie tai, kad pasakymai yra jo mąstymo, jo suvokimo ar įsivaizdavimo rezultatas. Nesant tokių požymių, visi kaltinamojo teiginiai turi konstatuojamojo pobūdžio informacijos statusą. Akivaizdu, kad V. P. sąmoningai nutyli arba savaip interpretuoja jam palankią įvykių eigą, būdamas vienvaldis būrelio vadovas, taiko dviprasmius reikalavimus asociacijos nariams ir jam įtikusių asmenų nesmerkia, nors toks asmuo yra teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir veika padaryta esant neblaiviam, o valdybos nariai apie tai nėra informuoti iki šiol. Aptariamu atveju apeliantas turi omenyje tai, kad 2016 m. spalio 28 d. dienraštyje „( - )“ buvo paskelbta informacija apie tai, kad medžiotojų būrelio „( - )“ narys E. B., būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo sutuoktinę bei naudojosi suklastotu vairuotojo pažymėjimu. Dėl įvykdytų nusikaltimų teismas paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo 1 metams. Tačiau šiuo atveju kaltinamasis ir/arba kiti valdybos nariai, perskaitę viešai išplatintą informaciją spaudoje, jokių aktyvių veiksmų nesiima, tokio asmens nepersekioja bei įvairaus turinio raštų institucijoms dėl prevencinio pobūdžio priemonių taikymo nerašo.

21Apeliaciniame skunde apeliantas išsamiai išanalizavo BK 154 straipsnio 1 dalies dispoziciją, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika tokio pobūdžio bylose, tvirtina, kad V. P. suvokė, jog skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos, neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą, tačiau tyčia jį šmeižė. Bylos nagrinėjimo metu atskleistas tiesioginės tyčios (BK 15 straipsnio 2 dalis) buvimas: atskleistas jos turinys, nurodytos aplinkybės, parodančios, kad V. P. veikė sąmoningai, suvokdamas, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią ir žeminančią, žalingą informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą juo kitų žmonių akyse, ir to norėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nepadarė pagrįstų ir teisingų išvadų apie tai, kad išteisintojo veikoje yra visi būtinieji šmeižimo sudėties, t. y. BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, požymiai ir neteisingai aiškino šią baudžiamojo įstatymo normą. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, baudžiamasis įstatymas taikytas netinkamai.

22Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes, pasikeitus teisėjui, nepagrįstai buvo atmestas nukentėjusiojo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš pradžių, be to, bylos nagrinėjime buvo paskelbta ne pertrauka, bet bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, todėl taip teismas pažeidė BPK 223 straipsnio, 244 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-46/2010, 2K-75/2008, 2K-116/2009). Be to, teismui šiuo ir kitais pagrindais buvo pareikštas nušalinimas, tačiau teismas pakartotinai nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino ir toliau tęsė įrodymų tyrimą. Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnis, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 65518/01). Svarbiausia šiuo atveju yra tai, ar baimė dėl nešališko teismo gali būti laikoma objektyviai pagrįsta (pvz., Europos Žmogaus Teismo/ Teismo 2007 m. lapkričio 13d. sprendimas byloje Driza prieš Albaniją, pareiškimo Nr. 33771/02. Todėl bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo egzistuoja pagrįstų priežasčių baimintis, turi nusišalinti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Ekeberg ir kt. prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 11106/04 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta teismo nešališkumo samprata (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.

232K-202/2005, 2K-243/2009).

24Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes priimtas padarius grubius bei esminius BPK reikalavimų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir sukliudyta teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Teismų įstatymo 5, 6 straipsniai). Iš byloje esančių aplinkybių akivaizdu, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo atstovo prašymus dėl bylos nagrinėjimo iš pradžių bei naujo įrodymų tyrimo pagal BPK 223 straipsnio, 244 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taip pat nepriimtas nagrinėjimui patikslintas privataus kaltinimo skundas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, nepagrįstai atmestas prašymas apklausti kaip liudytoją V. G. P., kuri dėl ligos negalėjo atvykti į teismo posėdį, buvo apribota galimybė užduoti klausimus liudytojams bei V. P. dėl nepagrįsto ir neteisėto prierašo medžioklės lape, nors šis dokumentas buvo pridėtas prie bylos ir teismas jį ištyrė. Todėl yra realus pagrindas manyti, jog teismas tokiais veiksmais parodė išankstinę bei neigiamą nuomonę apie nukentėjusįjį ir bylos baigtį.

25Atsiliepimuose į apeliacinį skundą išteisintojo V. P. gynėjas advokatas A. Š. prašo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą, nukentėjusiojo I. P. apeliacinio skundo kaip nepagrįsto netenkinti. Priteisti išteisintajam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

26Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

29Apeliaciniame skunde nukentėjusysis I. P. tvirtino, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes, pasikeitus teisėjui, nepagrįstai buvo atmestas nukentėjusiojo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš pradžių, be to, bylos nagrinėjime buvo paskelbta ne pertrauka, bet bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, todėl taip teismas pažeidė BPK 223 straipsnio, 244 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Taip pat teismas nepagrįstai nepriėmė patikslinto privataus kaltinimo skundo BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiais pagrindais teismui buvo pareikštas nušalinimas, tačiau teismas nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino ir toliau tęsė įrodymų tyrimą.

30Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 October 2000; Micallef prieš Maltą (Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

31BPK 223 straipsnyje numatyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus šio Kodekso 222 straipsnyje numatytus atvejus („Atsarginis teisėjas“).

32BPK 244 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nagrinėjimas teisme pradedamas iš pradžių. Šio kodekso 1 dalyje numatyta, kad kai bylos negalima nagrinėti tame teisiamajame posėdyje dėl to, kad kas nors iš šauktų asmenų neatvyko, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Šio kodekso 2 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas šio Kodekso 234 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktuose ir 254 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

33BPK 234 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad bylos nagrinėjimas atidedamas, kai įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, – kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas, o 4 punkte numatyta, kad bylos nagrinėjimas atidedamas, kai įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo, – kol bus gautas šios institucijos preliminarus nutarimas. BPK 254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas.

34Iš 2016 m. lapkričio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio nustatyta, kad minėtame protokole užfiksuota, jog teisėjas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau nei vienas iš bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų, numatytų BPK 244 straipsnio 1, 2 dalyse, nenustatytas. 2016 m. lapkričio 23 d. teisiamajame posėdyje bylos nagrinėjimas buvo pradėtas iš esmės, apklausti kaltinamasis V. P., nukentėjusysis I. P. bei daug liudytojų. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes nukentėjusiojo I. P. atstovas M. M. pareiškė prašymą, jog nori papildyti kaltinimą dar dviem epizodais (t. 1, b. l. 136). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas turėjo būti ne atidėtas, bet bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka. Šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad teismas, paskelbdamas, jog bylos nagrinėjimas atidedamas, tiesiog suklydo.

35Išteisintojo V. P. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pasikeitė teisėjas, 2016 m. gruodžio 12 d. toliau bylos nagrinėjimą tęsė teisėja D. Navickienė, ji išaiškino teisę pareikšti jai nušalinimą, nušalinimas teisėjai nepareikštas (t. 1, b. l. 148). Teisėja pradėjo nagrinėti bylą ne iš pradžių, kaip numatyta BPK 223 straipsnyje, BPK 244 straipsnio 3 dalyje, bet nutarė tęsti jos nagrinėjimą toliau nuo paskutinio atlikto procesinio veiksmo ankstesniame teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 148). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas garantuoja būtent asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teises, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Apeliaciniame skunde ir pats nukentėjusysis I. P. teigė, kad dėl jo nurodytų teismo padarytų BPK reikalavimų pažeidimų, neva buvo suvaržytos įstatymų garantuotos būtent kaltinamojo, o ne, pažymėtina, nukentėjusiojo teisės ir sukliudyta teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Šiuo atveju pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje išteisintasis V. P. ir jo gynėjas patys prašė nepradėti bylos nagrinėti iš pradžių, bet tęsti bylos nagrinėjimą toliau, nukentėjusiojo I. P. atstovo M. M. prašymą bylą nagrinėti iš pradžių, vertino kaip nukentėjusiojo piktnaudžiavimą procesu, o pirmosios instancijos teismui nutarus nepradėti bylos nagrinėti iš pradžių, nukentėjusiojo I. P. atstovas net nebepageidavo, kad būtų ištirti ankstesniame teisiamajame posėdyje surinkti duomenys (t. 1, b. l. 148), tačiau pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. teisiamajame posėdyje ištyrė 2016 m. lapkričio 23 d. teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo V. P., nukentėjusiojo I. P. bei apklaustų liudytojų P. P., J. K., E. Ž., A. Z., V. G., I. P., P. Z., V. G., Z. P., V. P., Z. O. M., D. D. ir A. B. parodymus (t. 1, b. l. 151, 131–136).

36Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012).

37Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 223 straipsnio nuostatas, taip pat formaliai buvo nesilaikyta ir BPK 244 straipsnio 3 dalies nuostatų, tačiau vien dėl to, jog baudžiamoji byla nebuvo pradėta nagrinėti iš pradžių, kai ir pats išteisintasis V. P. bei jo gynėjas prašė nepradėti bylos nagrinėti iš pradžių, ir nemanė, jog dėl to, byla bus išnagrinėta šališko teismo, konstatuoti, kad V. P. baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nėra jokio pagrindo. Iš aptartų aplinkybių nenustatyta, kad šiuo atveju būtų buvusios pažeistos V. P., kaip kaltinamojo, teisės, priešingai, proceso greitumo principas – tai vienas iš baudžiamojo proceso principų, garantuojančių žmogaus teisės į teisingą teismą (procesą) užtikrinimą. Šio principo įtvirtinimo BPK ir jo nuoseklaus įgyvendinimo reikalauja Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus nustatantys tarptautiniai dokumentai – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ir kiti. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens, kuriam pareikštas baudžiamasis kaltinamas, teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Proceso greitumo principas, įtvirtintas ir BPK 1 straipsnyje bei atitinkamai detalizuojamas kitų straipsnių nuostatose, įpareigoja teisėsaugos institucijų pareigūnus ir teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau. Proceso operatyvumo reikalavimas, nepateisinamo delsimo draudimas, reikalavimas atlikti proceso veiksmus per įmanomai trumpiausią laiką bei neuždelsto veikimo principas baudžiamajame procese reikšmingi tuo, kad šių reikalavimų būtina laikytis visose proceso stadijose. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas turi imtis visų įstatyme nustatytų priemonių ir būdų, kad nusikalstama veika būtų tiriama bei nagrinėjama kuo trumpiau, kad procesas būtų intensyvus, kad kiekvienas asmuo, kuriam vyksta baudžiamasis procesas, būtų apsaugotas nuo ilgo nežinojimo apie savo likimą, ilgai trunkančios psichologinėms įtampos, išgyvenimų ir panašiai.

38Kartu pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių gali būti reiškiamas nušalinimas arba, dėl kurių teismas turi nusišalinti nurodytos BPK 58 straipsnyje. Nei vienos iš BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių šiuo atveju nėra nustatyta. Pagal teismų praktiką nešališkumo principo (ne) įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir panašiai) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Nagrinėjamu atveju jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, iš kurių būti galima spręsti, kad teismas, nagrinėdamas bylą turėjo išankstinį nusistatymą vienai iš proceso šalių, kad sąmoningai buvo ribojamos vienos iš proceso šalių teisės, demonstruojamas akivaizdus nusistatymas, nėra nustatyta. Tokių objektyvių aplinkybių buvimo nenurodė ir apeliantas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkino jau paminėtų ir aptartų prašymų bei nutarė nepriimti nukentėjusiojo I. P. atstovo M. M., jo teigimu, patikslinto kaltinimo, nerodo teismo išankstinio nusistatymo ar akivaizdaus šališkumo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas nepriimti nukentėjusiojo I. P. atstovo prašymo papildyti kaltinimą dvejomis nusikalstamomis veikomis, atsižvelgė į BPK 256 straipsnio 1, 2 dalis (t. 1, b. l. 151), kadangi BPK 256 straipsnio 1, 2 dalyse nenumatytas kaltinimo papildymas naujomis nusikalstamomis veikomis. Apeliaciniame skunde taip pat vienas iš nukentėjusiojo I. P. argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo buvo tas, kad teismas netenkino prašymo dėl V. G. P. iškvietimo į kitą posėdį, tačiau pažymėtina, kad teismas pagrįstai argumentavo tokio prašymo netenkinimą. V. G. P., nukentėjusiojo I. P. atstovo teigimu, neatvyko į teisiamąjį posėdį dėl ligos, tačiau suinteresuota šalis V. G. P. ligą patvirtinančių įrodymų nepateikė (t. 1, b. l. 151).

39Nors nukentėjusysis I. P. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinusio byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada, kad V. P. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. P. išteisino dėl visų jam inkriminuotų kaltinimų privataus kaltinimo skunde pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Akcentuotina, kad iš byloje surinktų ir skundžiamajame nuosprendyje išsamiai aptartų duomenų nustatyta, jog aplinkybė, kad išteisintasis V. P. neturėjo tyčios apšmeižti nukentėjusįjį I. P., pirmosios instancijos teismo įrodinėjama ne vien tik išteisintojo V. P. parodymais, bet teismas vertino ir liudytojų parodymus bei rašytinius bylos įrodymus, išanalizavo BK 15 straipsnio nuostatas bei pagrįstai konstatavo, jog I. P. veiksmuose nenustatyta tyčia apšmeižti I. P..

40Apeliantas, nors ir kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas ir teigdamas, kad teismas įrodymus vertino netinkamai, jokių naujų esminių šiai bylai aplinkybių, išskyrus savo subjektyvų situacijos vertinimą, apeliaciniame skunde nenurodė. Akcentuotina, kad pagal aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti, aukštesnysis teismas dar kartą tų pačių aplinkybių, kurios buvo išsamiai išanalizuotos ir teisingai įvertintos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neanalizuoja ir, pritardamas nuosprendžio motyvams, jų nekartoja (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418-699/2015 ir kitos).

41Apeliaciniame skunde apeliantas teigė, kad teisiamajame posėdyje jis prašė atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ( - ) skyriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 16-08-01 nurodyta, jog draugija nėra svarsčiusi jo elgesio medžioklėje ir neturi duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. 2014 m. draugijos šventės metu nesusipratimų ar kitokių konfliktinių situacijų nebuvo kilę. Be to, pats V. P. parodė, kad šioje šventėje įvykęs nesusipratimas yra jo asmeninis pyktis, jis su būreliu nėra susijęs.

42Dėl apeliaciniame skunde nukentėjusiojo I. P. nurodyto argumento, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nėra svarsčiusi jo elgesio medžioklėje dėl to, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, savaime nepaneigia aplinkybės, jog konkrečiu atveju I. P. ( - ) rajono žvejų ir medžiotojų draugijos šventėje nebuvo padauginęs alkoholio ir elgėsi netinkamai. Teisiamajame posėdyje ir pats nukentėjusysis neneigė, jog jis šventėje buvo išgėręs, galbūt 200 g alkoholio, tačiau, jo teigimu, jis prie šventės dalyvių nepriekabiavo (t. 1, b. l. 132). Tačiau pažymėtina, kad aplinkybę, jog I. P. šventėje elgėsi netinkamai, ir tai nebuvo tik asmeninis nesutarimas su V. P., visiškai patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti kaip liudytojai I. P., A. Z., E. Ž., Z. P., P. Z., P. P., V. G., V. G., G. Z.. Iš teisiamajame posėdyje duotų jų parodymų nustatyta, kad 2014 metais vykusioje ( - ) rajono žvejų ir medžiotojų draugijos šventėje I. P. buvo neblaivus, priekabiavo prie draugijos narių, susirinkusius žmonės vadino įžeidžiančiais žodžiais, jį reikėjo raminti, tokiu savo elgesiu kompromitavo „( - )” būrelį (t. 1, b. l. 133, 134, 134–135, 135, 135–136, 150). Pažymėtina, kad ne tik liudytojos I. P., bet ir liudytojo Z. P. parodymai parodo, kad I. P. ne tik įžeidinėjo žodžiais šventės dalyvius, bet ir pareiškė, jog eis ir sumuš A. J. (t. 1, b. l. 133, 134–135). Taip pat iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojų A. Z., P. Z., V. G., V. G., A. J., J. Ž. parodymų nustatyta, kad tam tikrais laiko periodais nukentėjusysis I. P. vartojo alkoholinius gėrimus, galbūt jais piktnaudžiavo ir per daug. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas liudytojas ne tik parodė, bet ir pagrindė savo parodymus, iš kur jiems žinoma, jog I. P. tam tikrais laikotarpiais nepertraukiamai vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytojai A. Z., V. G., J. Ž., E. Ž. parodė, kad medžioklėje medžiotojai I. P. išgėrinėjimus įvardindavo, jog I. P. „išvažiavo į kalnus“, „yra kalnuose“, tuo metu jis neatsiliepdavo į telefoninius skambučius (t. 1, b. l. 133, 134, 136), iš liudytojo P. Z. parodymų nustatyta, kad kai I. P. „užbaliavodavo“, mėnesiui ir daugiau uždarydavo savo darbovietę (t. 1, b. l. 135), liudytojas A. J. taip pat parodė, kad sutikdavo I. P. darbuotojus, jie pasakydavo, kad šeimininkas geria, todėl išleido juos atostogų, taip pat liudytojas matė I. P. girtaujantį ir medžioklėje (t. 1, b. l. 149), iš liudytojo V. G. parodymų nustatyta, kad jis pats yra matęs I. P. neblaivų, taip pat ir medžioklėje (t. 1, b. l. 135). Teisiamajame posėdyje liudytojas J. K. parodė, kad jis yra kito medžiotojo būrelio narys, kurio pirmininku anksčiau buvo I. P., kuris ir 2012 metais, ataskaitinio susirinkimo metu buvo girtas, nesugebėjo perskaityti parnešimo, dėl to, kad I. P. gerdavo po savaitę ir kelias, buvo vieša paslaptis (t. 1, b. l. 134). Aptarti liudytojų parodymai aiškiai parodo, kad dauguma medžiotojų būrelio narių žinojo apie I. P. išgėrinėjimus ne iš V. P. suteiktos neva šmeižiančios informacijos. Teismas, taip pat įrodymų visumoje įvertino ir liudytojo A. B. parodymus, kuris parodė, kad 2014 m. spalio 2 d. šventėje bei susirinkime, kai buvo aptariamas I. P. elgesys, nedalyvavo, su I. P. 2015 m. lapkričio mėnesį nebendravo (t. 1, b. l. 132), todėl akivaizdu, kad jis apie I. P. elgesį šventėje, parodyti nieko ir negalėjo. Liudytojas D. D. tvirtino, kad I. P. šventės metu elgėsi tvarkingai, tačiau jis iš šventės išėjo anksčiau (t. 1, 134), todėl ši aplinkybė nepaneigia to, kad liudytojas D. D. I. P. įžeidžiančio elgesio šventės dalyviams nematė. Teisiamajame posėdyje liudytoja Z. O. M. parodė, kad ji kaip kaimynė, tiesiog nėra mačiusi I. P. neblaivaus, jos namas yra kitoje gatvės pusėje (t. 1, b. l. 133), todėl tokie liudytojos parodymai visiškai nei patvirtina, nei paneigia konkrečios informacijos, susijusios su V. P. pateiktais kaltinimais.

43Nukentėjusiojo I. P. elgesys, dėl to, kad jis ( - ) rajono žvejų ir medžiotojų draugijos šventėje, padauginęs alkoholio kėlė neramumus, priekabiavo prie kitų medžiotojų burelių narių ir tuo sukompromitavo „( - )“ medžiotojų būrelį, buvo svarstytas ( - ) rajono „( - )“ medžiotojų būrelio valdybos posėdyje, jame ne vienas V. P., bet vienbalsiai septyni nariai nutarė netinkamo būrelio nario I. P. elgesio faktą iškelti viešam būrelio narių svarstymui, iki medžioklės sezono pabaigos neišduoti I. P. medžioklės lapų, rašant charakteristiką, atsižvelgti į jo netinkamą elgesį (t. 1, b. l. 9–10).

44Apeliaciniame skunde nukentėjusysis I. P. taip pat nurodė, kad 2015 m. gruodžio 25 d. jis pateko į ligoninę dėl prastos savijautos, nes prieš tai buvo susitrenkęs galvą, kai suklupo lipdamas nuo laiptų. Per Kalėdas vartojo šiek tiek alkoholio, tačiau būtent galvos sutrenkimas galėjo iššaukti vienkartinį priepuolį. Tą dieną alkoholio nevartojo. Apelianto tvirtinimu, ( - ) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje esantys įrašai yra klaidingi ir neatitinka realios tikrovės dėl jam nustatytos diagnozės (sunkios abstinencijos būklės, priklausomybės nuo alkoholio bei alkoholinės abstinencijos) ir tolimesnio gydymo. Jo nesutikimas su nustatyta diagnoze akivaizdžiai išreikštas 2015 m. gruodžio 25 d. informaciniuose lapuose, tuo metu psichiatras-narkologas, kuris galėjo tiksliai nustatyti ligos kilmę, jo neapžiūrėjo, gydytojas P. S. nėra šios srities specialistas.

45Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuosekliai išanalizavo bei aptarė visas aplinkybes, susijusias su I. P. patekimu į ligoninę, todėl apeliacinės instancijos teismas tų pačių motyvų nekartoja, tačiau, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, jog aplinkybę, kad 2015 m. gruodžio 25 d. I. P. buvo paguldytas į ligoninę būtent dėl alkoholio vartojimo, objektyviai ir neginčytinai patvirtina medicininiai dokumentai (t. 1, b. l. 35, 93). Iš VšĮ įstaigos ( - ) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos, išrašo iš medicininių dokumentų nustatyta, kad I. P. buvo diagnozuota sunki abstinencijos būklė dėl alkoholio vartojimo, epilepsija, sukelta būtent dėl alkoholio vartojimo, konstatuotas priklausomybės alkoholiui sindromas, todėl 2015 m. gruodžio 25 d. jis buvo paguldytas į VšĮ įstaigos ( - ) ligoninę, joje gulėjo iki 2016 m. sausio 4 d. (medicininių dokumentų lapas 1, t. 1, b. l. 93). Kartu akcentuotina ir tai, jog I. P. apžiūrėjo ne tik gydytojas P. S., bet ir kiti gydytojai – V. M., O. K., A. V., R. S., A. J., jie patvirtino analogišką diagnozę – sunki abstinencijos būklė, vartojant alkoholį (medicininių dokumentų lapai 7–17). Todėl manyti, kad net keli gydytojai, apžiūrėję I. P., jam nustatė neteisingą diagnozę arba buvo suinteresuoti medicininiuose dokumentuose nurodyti neteisingą diagnozę, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad I. P. buvo nustatyta diagnozė ne tik iš atliktų tyrimų, bet ir pats I. P. prisipažino gydytojams, jog jis ilgą laiką vartojo alkoholį – gydytojui A. V. nurodė, jog alkoholį vartojo 1 savaitę, o gydytojams A. J. ir P. S. nurodė, jog alkoholį vartojo net 4 savaites. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. P. buvo gydytas ne specializuotoje ligoninėje, jis į specializuotas ligonines dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui nesikreipė, todėl akivaizdu, kad priklausomybės ligų centras, psichikos sveikatos centrai duomenų apie jo VšĮ įstaigos ( - ) ligoninėje diagnozuotą ligą ir neturėjo, tačiau, kaip jau ir buvo minėta, aplinkybė, kad I. P. nėra priklausomybės ligų centro ar psichikos sveikatos centro įskaitoje, nes jis šiose gydymo įstaigose nesigydė, nepaneigia paties fakto, jog I. P. buvo paguldytas į VšĮ įstaigos ( - ) ligoninę dėl sveikatos sutrikimo, susijusio būtent su alkoholio vartojimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VšĮ ( - ) ligoninės gydytojas V. G. 2016 m. gegužės 16 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodė, kad I. P. kreipėsi konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo, pažymėta, kad ligoniui dėl alkoholio vartojimo stebėtas traukulinis sindromas (epilepsija), todėl jis buvo paguldytas į ligoninę, o 2016 m. gegužės 16 d. gydytojui V. G. nenustačius epilepsijos priepuolių pasikartojimo, gydytojas konstatavo, jog būtent šiuo metu I. P. sveikas, t. y. 2016 m. gegužės 16 d. (t. 1, b. l. 121). Todėl šiuo atveju VšĮ ( - ) ligoninės gydytojo V. G. išraše iš medicininių dokumentų užfiksuoti duomenys visiškai nepaneigia I. P. nustatytos diagnozės VšĮ įstaigos ( - ) ligoninėje, o tiesiog parodo I. P. būklę jau kitu metu. Pažymėtina, kad asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelėje 2016 m. gegužės 17 d. įrašas taip pat patvirtina tik aplinkybę, kad I. P. būtent šiuo metu psichikos sutrikimų nestebima (t. 1, b. l. 26–27) ir tai taip pat nepaneigia I. P. anksčiau nustatytos diagnozės.

46Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

47Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai visuomenės akyse žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.

48Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

49Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. P. turėjo pagrindo manyti, kad jo turimos žinios apie I. P. dėl jo alkoholio vartojimo, yra teisingos, ir jis kreipdamasis į visas kaltinimuose nurodytas institucijas, bei svarstant I. P. elgesį 2014 m. spalio 2 d. ir 2016 m. sausio 21 d. ( - ) rajono „( - )“ medžiotojų būrelio valdybos posėdyje, o taip pat ir teikdamas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijai informaciją apie I. P., neturėjo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos apie I. P.. Pažymėtina, kad iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų liudytojų parodymų nustatyta, kad ne tik išteisintasis V. P., bet ir liudytojai medžiotojų „( - )“ būrelio nariai Z. P., A. Z., A. J. buvo susirūpinę dėl to, kad I. P., turėdamas ginklą, girtauja, o tai pavojinga, nes gali atsitikti nelaimė, todėl reikėjo tam užkirsti kelią. Siųsti duomenis į atitinkamas įstaigas apie tai, kad I. P. girtauja, juos paskatino ir įvykiai, atsitikę kitame rajone (t. 1, b. l. 133–134, 134–135, 149–150).

50Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas nuosprendį, apylinkės teismas, apelianto nuomone, vadovavosi akivaizdžiai suklastotu dokumentu, kurio originalas 2016 m. spalio 25 d. buvo pateiktas Kretingos rajono apylinkės teismui, iš šio dokumento buvo matyti, kad medžioklės lape Nr. ( - ) įrašas apie jo tariamą „nušalinimą dėl girtumo“ buvo padarytas daug vėliau, skirtingomis rašymo priemonėmis ir skirtingų asmenų. Apelianto teigimu, jis pateikė teismui ir 2016 m. lapkričio 16 d. KRAAD raštą Nr. (2)-LV4-2812 apie tai, kad medžioklės lape įrašai buvo suklastoti, tačiau teismas sąmoningai šią informaciją ignoravo, jos nuosprendyje nevertino ir neaptarė.

51Iš medžioklės lapo Nr. ( - ) nustatyta, kad buvo gautas medžiotojo B. B. pranešimas dėl I. P. girtavimo medžioklės metu, kad jis yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl I. P. nuo medžioklės nušalintas (t. 1, b. l. 38). Netikėti tokio įrašo teisingumu nėra jokio pagrindo, kadangi tokio įrašo teisingumą patvirtino ne tik išteisintasis V. P., bet ir kiti tą dieną medžioję medžiotojai.

52Teisiamajame posėdyje liudytojas P. Z., E. Ž., A. J. aiškiai parodė, kad I. P. buvo nušalintas nuo medžioklės būtent dėl to, jog buvo neblaivus, šis faktas buvo matyti vizualiai. Liudytojas A. J. parodė, kad pats matė ir tai, kaip I. P. net nukrito šalia automobilio (t. 1, b. l. 134, 135, 149–150).

53Šiuo atveju pažymėtina, kad galbūt dėl to, jog I. P. neblaivumas nebuvo nustatytas alkotesteriu ar netinkamai užpildytas pats medžioklės lapas Nr. ( - ), apie jo neblaivumą ir nušalinimą nuo medžioklės nebuvo pranešta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, todėl jis ir neturėjo minėtų duomenų (t. 1, b. l. 120), tačiau ši aplinkybė bei aplinkybė, kad I. P. nebuvo nubaustas už medžioklės pažeidimą 2013 m. sausio 5 d. bei už medžioklės taisyklių pažeidimus nebaustas ir administracine tvarka ir anksčiau, visiškai nepaneigia to, kad 2013 m. sausio 5 d. I. P. medžioklės metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir dėl to nušalintas nuo medžioklės, ir nepatvirtina apelianto teiginio, kad medžioklės lape Nr. ( - ) įrašas buvo suklastotas. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar tinkamai ir, ar iš viso buvo informuotos atitinkamos įstaigos dėl I. P. neblaivumo medžioklės metu, bet svarbus pats jo neblaivumo faktas medžioklės metu, kuris aptartais duomenimis visiškai nepaneigtas. Akcentuotina, kad iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo V. G. parodymų nustatyta, jis yra matęs, jog I. P. medžioklėje būdavo neblaivus ir ankščiau (t. 1, b. l. 135). Liudytojas A. J. taip pat parodė, kad I. P. ir anksčiau ne kartą buvo įspėtas dėl girtavimo medžioklėje, nors pagal įstatus įspėjimas ir nėra drausminė nuobauda (t. 1, b. l. 149–150).

54BK 154 straipsnyje numatyta nusikalstama veika turi būti padaryta tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia asmens suvokimu, jog jis reiškia ne savo nuomonę, o informaciją, kurią galima objektyviai patikrinti, suvokia, jog tokia informacija, kokiu turiniu asmuo ją reiškia, patikrinus nepasitvirtintų, t. y. ji yra melaginga ir neatitinkanti tikrovės ir pažemintų asmens garbę bei orumą ir galėtų pakirsti pasitikėjimą šiuo asmeniu, ir netgi tai suvokdamas jis vis tiek tokią informaciją paskleidžia, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

55Esant nustatytų ir aptartų įrodymų visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai atskleidė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, šio nusikaltimo sudėties požymius, ištyrė ir nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija, tinkamai juos įvertino ir padarė teisingą bei motyvuotą išvadą, kad V. P. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių.

56Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendis, kuriuo V. P. dėl nusikaltimų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados paremtos visapusišku ir objektyviu byloje surinktų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, todėl tenkinti nukentėjusiojo I. P. apeliacinį skundą ir išteisinamąjį nuosprendį naikinti nėra teisinio pagrindo.

57Kartu pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį ir 106 straipsnio 2 dalį nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, priteisiamos tik iš nuteistojo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atmetė nukentėjusiojo I. P. apeliacinį skundą ir paliko išteisinamąjį nuosprendį, todėl apeliacinio skundo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš išteisintojo V. P. netenkintinas.

58Apeliaciniame teismo posėdyje išteisintojo V. P. gynėjas advokatas A. Š. pateikė PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus, iš jų nustatyta, kad išteisintasis V. P. už suteiktas teisines konsultacijas, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą gynėjui sumokėjo 631,62 Eur ir už gynybą apeliacinės instancijos teisme – 526,35 Eur, iš viso 1157,97 Eur (t. 2, b. l. 40, 41, 42, 43), šias išlaidas prašė priteisti iš nukentėjusiojo I. P..

59BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

60Sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad privataus kaltinimo bylų procese atsakomybė už proceso išlaidas turi daug panašumų su bylinėjimosi išlaidų institutu civiliniame procese. Šiuos panašumus lemia tai, kad proceso šalys yra lygiateisiai privatūs asmenys. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas laikomas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertinama kaip teisinės pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2014 ir kitos). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo privataus kaltintojo apeliacinį skundą, I. P. buvo kaltinamas net keturių nusikalstamų veikų padarymu, apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi apeliacinį skundą atmeta visiškai. Išteisintasis I. P. turėtas išlaidas 1157,97 Eur advokato paslaugoms apmokėti patvirtino PVM sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo nurodymais. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šios turėtos proceso išlaidos yra proporcingos išteisintajam suteiktų teisinių paslaugų dydžiui, todėl jos priteistinos iš nukentėjusiojo privataus kaltintojo I. P. išteisintajam V. P.

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

62nukentėjusiojo I. P. apeliacinį skundą atmesti.

63Iš nukentėjusiojo I. P. priteisti V. P. 1157,97 Eur proceso išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1... 3. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (dėl kreipimosi į Kretingos rajono... 4. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (dėl 2016-01-21 pranešimo ( - ) rajono „( -... 5. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (dėl 2016-03-11 pranešimo Kretingos rajono... 6. I. P. prašymas dėl 5000 Eur neturtinės žalos... 7.I. P. priteista V. P. 1579,05... 8. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. V. P. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas dėl to, kad... 10. 2014 m. spalio 2 d. ( - ) rajono „( - )“ medžiotojų būrelio pirmininkas... 11. Be to, V. P. 2015 m. gruodžio 28 d. tyčia, suprasdamas... 12. Be to, 2016 m. sausio 21 d. ( - ) rajono „( - )“ medžiotojų būrelio... 13. Be to, 2016 m. kovo 11 d. V. P. sąmoningai ir tyčia... 14. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis I. P. prašo... 15. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis teisiamajame posėdyje parodė,... 16. 2015 m. gruodžio 25 d. apeliantas pateko į ligoninę dėl prastos savijautos,... 17. Nukentėjusiojo I. P. įsitikinimu, 18. Apeliantas nurodo, kad teisiamajame posėdyje liudytojai 19. Apeliantas nurodo, kad V. P. 2016 m. lapkričio 23 d.... 20. Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad visi V. P.... 21. Apeliaciniame skunde apeliantas išsamiai išanalizavo BK 154 straipsnio 1... 22. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bylą išnagrinėjo šališkas... 23. 2K-202/2005, 2K-243/2009).... 24. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas,... 25. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą išteisintojo V. P.... 26. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3... 29. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis I. P. tvirtino, kad... 30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo,... 31. BPK 223 straipsnyje numatyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi... 32. BPK 244 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei bylos nagrinėjimas buvo... 33. BPK 234 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad bylos nagrinėjimas... 34. Iš 2016 m. lapkričio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio nustatyta,... 35. Išteisintojo V. P. baudžiamosios bylos nagrinėjimo... 36. Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs,... 37. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad pirmosios instancijos teismas... 38. Kartu pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių gali būti reiškiamas... 39. Nors nukentėjusysis I. P. apeliaciniame skunde ginčija... 40. Apeliantas, nors ir kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas ir... 41. Apeliaciniame skunde apeliantas teigė, kad teisiamajame posėdyje jis prašė... 42. Dėl apeliaciniame skunde nukentėjusiojo I. P. nurodyto... 43. Nukentėjusiojo I. P. elgesys, dėl to, kad jis ( - )... 44. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis I. P. taip pat... 45. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas... 46. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas... 47. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios... 48. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik... 49. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 50. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas nuosprendį, apylinkės... 51. Iš medžioklės lapo Nr. ( - ) nustatyta, kad buvo gautas medžiotojo 52. Teisiamajame posėdyje liudytojas P. Z., 53. Šiuo atveju pažymėtina, kad galbūt dėl to, jog I. P.... 54. BK 154 straipsnyje numatyta nusikalstama veika turi būti padaryta tiesiogine... 55. Esant nustatytų ir aptartų įrodymų visumai, apeliacinės instancijos... 56. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendis, kuriuo... 57. Kartu pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį ir 106 straipsnio 2... 58. Apeliaciniame teismo posėdyje išteisintojo V. P.... 59. BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas... 60. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti,... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 62. nukentėjusiojo I. P. apeliacinį skundą atmesti.... 63. Iš nukentėjusiojo I. P. priteisti