Byla 2A-2399-896/2017
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo B. Z

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS”, veikiančio per If P&C Insurance AS” filialą, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovėms Alytaus rajono savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo B. Z..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 37 893,49 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 7 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria nuo įvairių draudiminių rizikų, viena iš kurių yra gamtinės jėgos, buvo apdraustas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, pirtis bei namų turtas, esantys ( - ), Alytaus r. 2010 m. vasarą apdraustas turtas buvo keletą kartų užlietas kanalizacijos nuotekomis bei lietaus vandeniu. Dėl ilgalaikės drėgmės nukentėjo ne tik tiesiogiai su vandeniu kontaktavusi turto dalis, tačiau ir aukščiau buvusios patalpos, įsmuko ir įskilo tvoros pamatai bei trinkelių danga, atsirado įtrūkimų sienose ir pamatuose. Žala trečiojo asmens apdraustam turtui atsirado dėl netinkamai veikiančių bešeimininkių paviršinių (lietaus) nuotekos tinklų bei dėl to, kad liūčių metu netinkamai veikiant minėtiems tinklams išsijungė atsakovei savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ priklausanti siurblinė, kuri neatliko fekalinių nuotekų perdavimo, todėl per kanalizacijos tinklus šios nuotekos bei lietaus vanduo plūdo į apdraustąjį turtą ir jį apgadino. Atsakovei savivaldybės administracijai atsakomybė už atsiradusią žalą kyla dėl to, kad ji, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, netinkamai atliko jai įstatymu nustatytas funkcijas, o būtent – ilgą laiką nesiėmė veiksmų, kad bešeimininkiai paviršiniai nuotekų tinklai būtų apskaityti ir perduoti savivaldybės nuosavybėn, neužtikrino nuotekų tvarkymo ūkio tinkamo funkcionavimo, netinkamai vykdė pareigą organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus už žalą asmenis. Ieškovas prašė iš atsakovų priteisti žalą, kuri apskaičiuota turtą vertinant atkūrimo kaštų metodu atsižvelgiant į fizinį nusidėvėjimą bei netiesiogines išlaidas, t. y. 14 589,99 Eur gyvenamajam namui, 17 081,48 Eur ūkiniam pastatui ir kiemo statiniams, 3 628,65 Eur kilnojamajam turtui, viso – 35 300,12 Eur. Taip pat ieškovas kompensavo trečiajam asmeniui 563,27 Eur išlaidų elektrai, kuri buvo sunaudota vandens drėgmės iš užlietų patalpų pašalinimui, bei patyrė 2 030,10 Eur žalos priežasčių ir dydžio nustatymo išlaidų. Viso ieškovas dėl draudiminio įvykio patyrė 37 893,49 Eur žalą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas ieškovui „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialui priteisė solidariai iš atsakovių Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ 2 734,55 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 133,82 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo priteisė 3 073,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“; iš ieškovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo priteisė 16,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad dėl apdraustų pastatų užliejimų, įvykusių 2010 m. vasarą, yra atsakingos atsakovės. Atsakovių atsakomybė nustatyta civilinėje byloje Nr. 2-286-470/2011, todėl nustatyti faktai yra prejudiciniai. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovių visą ieškinyje nurodytą 37 893,49 Eur sumą remdamasi likusiais remonto sąnaudų dokumentais, turto atstatymo darbams reikalingų sąnaudų skaičiavimais, atliktais 2010 m. statybų bendrovės UAB „Eika“, 2011 m. rugpjūčio 19 d. turto vertinimo paslaugų bendrovės UAB „Finance property“ ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. specialisto V. R. išvada Nr. 13/14. Teismas sprendė, kad didžioji dalis darbų, atliktų patalpose, nebuvo susiję su užliejimu, juos sąlygojo netinkama trečiojo asmens statinių būklė, t. y. pažeista hidroizoliacija, netinkamai atlikta apdaila. Teismas vadovavosi eksperto V. R. išvada Nr. 13/14, patvirtinančia, kad namo ir ūkinio pastato rūsio sienos drėko ir iki užliejimų vandeniu dėl sudūlėjusios hidroizoliacijos. Be to, ūkinio pastato rūsio sienos hidroizoliacija buvo pažeista ir švieslangių užtaisymo metu. Teismas padarė išvadą, kad pirmo ir mansardinio aukšto patalpoms užliejimo metu padidėjęs rūsio konstrukcijų drėgnumas neturėjo įtakos, nes teisingai suprojektuotame ir pastatytame statinyje turi būti įrengtas hidroizoliacinis barjeras tarp rūsio sienų ir pirmo aukšto konstrukcijų, užkertantis kelią drėgmės skverbimuisi. Todėl užliejimai vandeniu negalėjo pabloginti pastatų esamos hidroizoliacijos, dėl užliejimų neturėjo būti atliekami papildomi hidroizoliavimo darbai. Teismas pastatų pamatų ir rūsio sienų hidroizoliavimo darbus laikė pastatų pagerinimo darbais. Eksperto paaiškinimu, net statybos specialistas negalėtų nustatyti, kurie vidaus apdailos apgadinimai padaryti potvynio metu, o kurie dėl nuolat prasisunkiančio gruntinio vandens. Teismas sprendė, kad pastatų apgadinimai, susiję su drėgmės patekimu į pastatus per nesandarius pamatus, taip pat šių pamatų ir hidroizoliacijos remontas, negali būti laikomi užliejimų patvinusiu lietaus vandeniu liūčių metu pasekme. Ieškovui nenurodžius dėl kokių konkrečios datos įvykių, įvykusių užliejimų atsirado trečiajam asmeniui padaryta žala, užliejimo metu padarytų sugadinimų, nuostolių dydžių, teismas sprendė, kad nagrinėtinas tik 2010 m. rugpjūčio 1 d. įvykęs užliejimas, todėl tinkamiausias įrodymas patirtos žalos dydžiui nustatyti yra UAB „Eika“ tyrimai, atlikti remiantis 2010 m. rugpjūčio 4 d. vykusia gyvenamojo namo, teritorijos ir patalpų, esančių ( - ), Alytaus r., apžiūra ir pakartotine 2010 m. lapkričio 18 d. apžiūra bei draudėjos B. Z. pateikta informacija. Teismas, vadovaudamasis eksperto V. R. išvada Nr. 13/14 ir UAB „Eika“ sudaryta lokaline sąmata, konstatavo, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d. užliejimo metu trečiojo asmens B. Z. turtui – rūsio patalpoms padaryta žala yra 2 734,55 Eur (t. 2., b. l. 68–75, t. 4., b. l. 76–77). Teismo vertinimu, priteisus iš atsakovių ieškovui visam jo nurodytam nekilnojamam ir kilnojamam turtui padarytos žalos atlyginimą, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovių sąskaita.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas, atstovaujamas advokatės Jurgitos Mikalauskienės, prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilnai; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėtinas tik 2010 m. rugpjūčio 1 dienos (paskutinis) užliejimas, o kiti, anksčiau įvykę užliejimai, nenagrinėtini, nes ieškovas nenurodė, dėl kokių konkrečios datos įvykusių užliejimų atsirado trečiajam asmeniui padaryta žala. Aplinkybė, kad nekilnojamas ir kilnojamas turtas, esantis ( - ), Alytaus r., 2010 metų vasarą buvo keletą kartų užlietas tiek iš miesto kanalizacijos tinklų, tiek lietaus vandeniui plūstant iš gatvės, ir dėl šių užliejimų yra atsakingi abu atsakovai solidariai, yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013. Nors minėtoje byloje ieškovė taip pat nebuvo tiksliai įvardijusi visų devynių užliejimų datų ir dėl kiekvieno jų pateikusi įrodymų, tai nebuvo kliūtis teismams konstatuoti atsakovų atsakomybės dėl žalos B. Z. turtui padarymo. Ieškovas negalėjo teismui nurodyti tikslias datas ir pateikti įrodymus dėl visų aštuonių 2010 metų gegužės–liepos mėnesiais įvykusių užliejimų (t. y. įvykusius iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. užliejimo), tačiau nurodė ir pateikė įrodymus dėl dalies užliejimų. Apdrausto turto užliejimus, įvykusius iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. užliejimo, įrodo: antstolio S. V. 2010 m. gegužės 20 d., 2010 m. birželio 3 d. 2010 m. birželio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai; nuotraukos, įskaitant darytas pačios B. Z.. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1525-340/2014 konstatuota, kad 2010 metų vasarą dėl liūčių ieškovės žemės sklypą ir pastatus 9 kartus apsėmė vanduo, turtui buvo padaryta žala. Atsakovų atsakomybei konstatuoti visų užliejimų datų tikslus įvardijimas ir įvykių datų įrodymas nėra būtinas, pakanka įrodyti buvus bent kelių užliejimų faktus ir kad juos sąlygojo atsakovų neveikimas. Teismas, mažindamas priteistiną žalos atlyginimą, nepagrįstai rėmėsi 2014 m. rugpjūčio 27 d. specialisto V. R. išvada Nr. 13/14, kad pastatų rūsiai galėjo drėkti dar iki 2010 m. užliejimų dėl susidėvėjusios pamatų hidroizoliacijos. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1525-340/2014 atmetė V. R. išvadas remdamasis liudytojų, UAB „Montaura“ darbuotojo S. P. ir Kauno regiono Statybos konsultavimo ir audito centro darbuotojo G. P. parodymais, jog pamatų hidroizoliacija buvo pažeista pamatų atkasimo metu. Aplinkybę, kad pastatų rūsių patalpos iki užliejimo nebuvo nuolatinėje drėgmėje, patvirtina šioje byloje apklausto UAB „Eika“ darbuotojo S. P. parodymai. Šis specialistas, vykdęs turto apžiūrą po užliejimo, iki pradedant jose remonto darbus, patvirtino, kad gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rūsiuose pelėsio požymių nebuvo, pelėsis matėsi tik tunelio patalpose. Specialistas V. R. 2017 m. gegužės 11 d. posėdžio metu paaiškino, kad, jeigu patalpos iki įvykio būtų seniai drėkę, būtų atsiradęs pelėsis. Ieškovui su B. Z. sudarant draudimo sutartį pastatai buvo apžiūrėti brokerio AON Lietuva darbuotojo, tačiau jokių ankstesnių užliejimų pėdsakų ar patalpų drėkimo nepastebėta. Gerą rūsio patalpų būklę iki užliejimo patvirtino liudytojos G. ir O. P. parodymai duoti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1525-340/2014. Teismas ieškovui iš atsakovų priteistiną žalos dydį nepagrįstai mažino argumentuodamas tuo, kad šios išlaidos nėra užliejimo pasekmė. Ieškovas ieškiniu nereikalavo iš atsakovų išlaidų dėl pamatų hidroizoliacijos sutvarkymo. Minėti darbai nėra įtraukti į UAB „Eika“ ir UAB „Finance property“ ataskaitas, bei eksperto V. R. išvadas, kuriomis rėmėsi ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį. Aplinkybę, kad ieškiniu ieškovas nereikalauja iš atsakovų priteisti pastatų pamatų hidroizoliacijos remonto išlaidas taip pat patvirtina faktas, kad šios išlaidos buvo priteistos iš ieškovo B. Z. 2014 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1525-340/2014, ir apmokėtos po šio sprendimo įsiteisėjimo 2015 metais. Ieškovas ieškinį atsakovams dėl jo išmokėtų sumų subrogacijos tvarka atlyginimo pateikė 2013 metais. Tikslindamas ieškinį ieškovas šių išlaidų papildomai neįtraukė. Ieškovas ieškiniu nereikalavo iš atsakovų išlaidų dėl pirmo ir mansardinio aukštų remonto, todėl teismas nepagrįstai priteistiną žalos dydį mažino argumentuodamas, jog užliejimu žala pirmo ir mansardinio aukšto patalpoms negalėjo būti padaryta. Pirmo ir mansardinio aukštų remonto darbai nėra įtraukti į UAB „Eika“ ir UAB „Finance property“ ataskaitas, bei eksperto V. R. išvadas, kuriomis rėmėsi ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį. Teismas neįvertino ūkinio pastato remontui reikalingų išlaidų, kurias ieškovas įrodinėjo UAB „Finance property“ žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 110819-02. UAB „Eika“ ataskaitos priedo - Objektinėje sąmatoje nurodyta, kad gyvenamojo namo po užliejimo remonto darbų vertė su PVM sudaro 52 669 Lt. Pagal UAB „Finance property“ žalos dydžio įvertinimo ataskaitą Nr. 110819-02 ir jos priedą „Lokalinė sąmata Nr. S001“ vien ūkiniam pastatui suremontuoti reikalingos sąnaudos įvertintos 61 559,56 Lt, todėl akivaizdu, kad į UAB „Eika“ skaičiavimus negalėjo būti įtraukti abiejų pastatų remonto darbai. Teismas be pagrindo, nemotyvuodamas tokio sprendimo, nepriteisė ieškovui iš atsakovų kilnojamajam turtui padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas patikslintu ieškiniu iš atsakovų prašė priteisti dalį draudimo išmokos už kilnojamajam turtui padarytą žalą, viso 3 628,65 Eur. Ši suma ieškovo buvo apskaičiuota remiantis UAB „Finance property“ ataskaita Nr. 110819-01, baldams ir įrangai papildomai pritaikius 30 proc. nusidėvėjimą. Teismas be pagrindo, nemotyvuodamas tokio sprendimo, nepriteisė ieškovui iš atsakovų 563,27 Eur elektros sąnaudų išlaidų, trečiojo asmens patirtų pompuojant vandenį iš rūsių bei naudojant džiovintuvus. Ši suma ieškovo buvo apskaičiuota pagal trečiojo asmens pateiktus kvitus ir nurodyta patikslintame ieškinyje. Teismas be pagrindo, nemotyvuodamas tokio sprendimo, nepriteisė ieškovui iš atsakovų patikslintu ieškiniu prašomų priteisti 7 009,53 Lt (2 030,10 Eur), ieškovo sumokėtų UAB „Eika“ už žalos priežasčių nustatymą ir žalos dydžio apskaičiavimą 7 009,53 Lt (2 030,10 Eur). Teismas, nustatydamas priteistiną žalos dydį 2 734,55 Eur, nepateikė jokių tikslesnių paaiškinimų, kaip šis dydis buvo apskaičiuotas. Teismo sprendimas nepriteisti didžiosios dalies ieškiniu reikalaujamo žalos atlyginimo, konstatavus, kad didžioji žalos dalis nebuvo susijusi su užliejimu, būtų logiška tik tuo atveju, jeigu ieškiniu visų tokių išlaidų būtų reikalaujama. Ieškovas iš atsakovų reikalavo tik tos dalies išlaidų, kuri pagal UAB „Eika“ ir UAB „Finance property“ išvadas yra tiesiogiai susijusi su užliejimu, ir buvo būtina užliejimo pasekmių pašalinimui. Teikdamas 2013 m. gegužės 20 d. skundą Kauno apygardos administraciniam teismui ieškovas iš atsakovų reikalavo faktiškai patirtų išlaidų sumos, t. y. 270 658,11 Lt (78 388,01 Eur), o patikslintu ieškiniu reikalavo jau žymiai mažesnės sumos – 37 893,49 Eur. Ieškovo reikalavimų atsakovams suma ieškovo buvo sumažinta ieškovui atsižvelgus į specialisto V. R. išvadas, jog patalpoms virš rūsio žala negalėjo būti padaryta, ir įvertinus natūralų patalpų bei kilnojamojo turto nusidėvėjimą, todėl yra neteisinga remiantis tais pačiais argumentais žalos atlyginimą dar kartą mažinti. Aplinkybę, kad teismas neprotingai sumažino ieškovui iš atsakovų priteistiną žalos dydį iki 2 734,55 Eur patvirtina ir faktas, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. specialisto V. R. išvadoje Nr. 13/14, specialistas konstatavo, kad iš pateiktų ekspertizei atliktų darbų aktų žalos padarinių dėl užliejimo vandeniu pašalinimui priskirtini darbai už 78 035,19 Lt. Specialistas V. R. į skaičiavimus įtraukė tik tas išlaidas, dėl kurių neabejojo, ir neįtraukė sugadinimų, dėl kurių turėjo tam tikrų abejonių, ar kurių nebuvo jam pateiktose nuotraukose, nors UAB „Eika“ ir UAB „Finance property“ specialistai tokius sugadinimus matė ir dėl to į savo skaičiavimus įtraukė. Teismas be pagrindo, nemotyvuodamas tokio sprendimo, nepriteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žalos priežastis ir žalos dydį tyrusių specialistų (V. R., S. P. ir A. Š.) vykimu į teismą teikti paaiškinimus dėl jų išvadų. Ieškovas, mokėdamas už ekspertinių ataskaitų parengimą, nebuvo apmokėjęs už šių asmenų ateityje sugaištiną darbo laiką teikiant paaiškinimus teisme. Tariantis dėl atlyginimo už ekspertizes ieškovas su specialistais buvo sutaręs, kad jeigu bus būtinybė specialistams vykti į teismą, už sugaištą laiką bus apmokama pagal jų/ jų įmonių teikiamų paslaugų valandinius įkainius. Ieškovo specialistams/jų įmonėms sumokėtos išlaidos atitinka rinkos kainas, nėra neprotingai didelės, todėl teismas nepagrįstai jų nepriteisė iš atsakovų. Atsakovė Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“, atstovaujama advokato Raimondo Kalverš, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo 363 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėtinas tik 2010 m. rugpjūčio 1 d. įvykęs užliejimas, nes, teigdamas apie kitus užliejimus, ieškovas negalėjo nurodyti nei konkrečių jų datų, nei įvykių aplinkybių, nei užliejimų skaičiaus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtų tinkamai įgyvendinęs pareigą ištirti visas įvykių, už kuriuos sumokėtą draudimo išmoką prašo kompensuoti, aplinkybes, kaip tai numato Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr.017 53.2., 105–109 p., 116.2 p., 151 p. – apžiūrėjęs turtą, nustatęs bei tinkamai užfiksavęs jo apgadinimus ir apgadinimų priežastis, įsitikinęs draudiminio įvykio buvimu, gavęs visą reikšmingą informaciją apie draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes, nuostolių dydį. Draudiminių įvykių faktas galėjo būti įrodytas tik ieškovo laiku ir tinkamai atlikto draudžiamojo įvykio fakto, pasekmių ir nuostolių nustatymo procedūros dokumentais. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir suinteresuoto asmens fotonuotraukos nėra tinkamos įrodinėjimo priemonės draudiminio įvykio faktui, pasekmėms ir nuostolių dydžiui įrodyti. Ieškovas draudimo išmokas mokėjo neatlikęs faktiškai jokio tyrimo dėl įvykių pobūdžio ir aplinkybių (nefiksuodamas net įvykių skaičiaus). Ieškovas net nevertino draudžiamo B. Z. turto būklės ir draudimo rizikos drausdamas šį turtą. Ieškovo argumentai nelaikytini patikimais ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, grindžiamų eksperto S. R. išvadomis. Ieškovas neatsižvelgia, kad Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1525-340/2014 aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Nagrinėjamos bylos išsprendimui šalių pakviesto eksperto V. R. analizė dėl jau atliktų ir atsakovo apmokėtų darbų sąsajos su draudžiamaisiais įvykiais neturi reikšmės. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo išvados padarytos remiantis paaiškinimais G. P. ir S. P., kurie nagrinėjamoje byloje nebuvo apklausti, ieškovas tokio prašymo nereiškė, todėl šiems asmenims nebuvo užduoti klausimai apie būtent šioje byloje nagrinėjamas aplinkybes, šią bylą nagrinėjantys teismai negali vertinti paminėtų asmenų paaiškinimų patikimumo. Liudytojas S. P. neturi statybos eksperto kvalifikacijos, jo parodymai nelaikytini patikimesniais nei statybos teismo eksperto kvalifikaciją turinčio S. R. išvados. G. ir O. P. nebuvo apklaustos šioje byloje, be to yra artimos B. Z. draugės ir buvo suinteresuotos palaikyti B. Z. teiktus Vilniaus apygardos teismui paaiškinimus apie gerą jos namo ir ūkinio pastato konstrukcijų būklę. Ieškovas jo paties pasitelkto eksperto išvadas ginčija išimtinai formaliais pagrindais – jokių lygiaverčių pagal įrodomąją reikšmę įrodymų, paneigiančių šias išvadas, ieškovas nepateikė. Ieškovo motyvai, kuriais jis grindė prašomos priteisti žalos dydį, buvo prieštaringi, nepagrįsti ir keičiami bylos eigoje. Žalos namui ir ūkiniam pastatui dydį ieškovas nustatinėjo pagal preliminarius jo pasitelktų subjektų vertinimus, o ne pagal faktines išlaidas šių pastatų remonto darbams, kurios jau buvo patirtos, nors nurodė, kad žalos skaičiavimams taikė atkuriamąją vertę. Toks ieškovo skaičiavimas prieštarauta CK 6.249 straipsnio 1 dalies normoms ir teismų praktikos išaiškinimams. Pripažinęs, kad apskaičiuojant žalos sumą turi būti taikomas nusidėvėjimas, ieškovas nusidėvėjimą mėgino skaičiuoti jau šios bylos eigoje. Tačiau ieškovas nenurodė jokios metodikos, kuria grindė nusidėvėjimo skaičiavimus. Kaip paaiškėjo, galutinę nusidėvėjimo sumą apskaičiavo ieškovo atstovė (advokatė), remdamasi vien subjektyvia nuomone. Ieškovo nurodoma UAB „Finance property“ ataskaita Nr. 110819-02 buvo parengta remiantis tik 2011 m. rugpjūčio 19 d. apžiūros (atlikto daugiau nei po metų nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. užliejimo) duomenimis. Šios apžiūros duomenų savaime objektyviai susieti su 2010 m. rugpjūčio 10 d. užliejimu negalima. Jokių papildomų įrodymų, kad šios apžiūros metu fiksuotos būtent 2010 m. rugpjūčio 10 d. užliejimo metu padarytos pažaidos (o ne atsiradusios kitokiomis aplinkybėmis), ieškovas nepateikė. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovui turėjo būti priteista 3 628,65 Eur už kilnojamajam turtui padarytą žalą, nepagrįsti, nes ši suma taip pat grindžiama UAB „Finance property“ ataskaita Nr. 110819-01, kuri parengta vadovaujantis 2011 m. rugpjūčio 19 d. apžiūros duomenims. Objektyvių įrodymų, kad šios apžiūros metu fiksuoti būtent 2010 m. rugpjūčio 10 d. užliejimo metu padaryti kilnojamojo turto apgadinimai – nepateikta. Be to, apklausiamas UAB „Finance property“ specialistas patvirtinto, kad didžiosios daugumos kilnojamojo turto, kuriam neva padaryta žala, net nematė. Tariama žala šiam turtui nustatyta pagal nuotraukas, iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų. Toks žalos nustatymas negali būti laikomas tinkamu, atsižvelgiant į draudiko pareigą ištirti įvykio aplinkybes. Nusidėvėjimą kilnojamam turtui skaičiavo taip pat ieškovo atstovė (advokatė), remdamasi vien asmenine nuomone, jog jei gyvenamojo namo konstrukcijos apynaujės, tai ir jose esantis turtas turėtų būti apynaujis. Reikalaudamas priteisti 563,27 Eur elektros sąnaudų ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių susieti jo nurodomą išlaidų sumą su 2010 m. rugpjūčio 10 d. užliejimu ar kitais abstrakčiai minimais užliejimais. Draudimo įmonės subrogacinių reikalavimų pagrindas yra sumokėta draudimo išmoka. Jei draudimo įmonė mokėjo draudimo išmoką nežinodama atlygintinos žalos dydžio, tai rodo akivaizdų veikimą ex gratia, kas yra pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimų, todėl teismas turėjo visiškai atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovė, įvertinusi tolimesnes galimas bylinėjimosi sąnaudas ir perspektyvas santykyje su priteistos sumos dydžiu, pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo neskundė, kurį laiko didžiąja dalimi (kiek atmesta ieškinio reikalavimo) ir iš esmės teisėtu bei pagrįstu. Todėl, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų dėl apeliacinio skundo tenkinimo, turėtų būti atsižvelgta ir į šiuos papildomus motyvus ieškinio netenkinimui. Ieškovo sumokėti UAB „Eika“ 2 030,10 Eur už žalos priežasčių nustatymą ir žalos dydžio apskaičiavimą, nėra žalos suma, kurios reikalauti ieškovas galėjo įgyti teisę subrogacijos pagrindu sumokėjęs draudimo išmoką. Tai suma, kuri gali būti siejama su draudimo išmokos mokėjimo pagrindų nustatymu ir administravimu. Ieškovas turėjo atskirai įrodinėti šios sumos reikalavimo pagrindus: būtinumą, pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ir bylos teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė išsamesnių motyvų, kodėl ši suma turėtų būti priteisiama iš atsakovų. Ieškovo reikalavimas dėl jo iniciatyva sumokėtų sumų priteisimo kaip bylinėjimosi išlaidų, susijusių su liudytojų atvykimu į teismą, prieštarauja CPK 90 straipsnio, 91 straipsnio normoms. Teismui sprendžiant dėl šių liudytojų apklausos, ieškovas neatskleidė, jog dėl jų atvykimo į teismą susidarys bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas taip pat iki šių liudytojų apklausos neatskleidė, jog yra sumokėjęs už jų atvykimą į teismą, kas turėtų būti vertinama kaip nesąžiningas ieškovo elgesys. Sumų mokėjimas tiesiogiai liudytojams gali sudaryti pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu. Ieškovo prašomos priteisti 1 000 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų kriterijų. Apeliaciniame skunde iš esmės tik atkartojamos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmos instancijos teismui, teigiant, kad pirmos instancijos teismas jų (neva) nepagrįstai nevertino. Išsamiau pirmos instancijos teismo sprendimo išvados nenagrinėjamos, naujų teisinių argumentų nepateikiama. Ieškovo atstovė dalyvavo šioje byloje nuo jos nagrinėjimo pradžios, bylos faktinės aplinkybės ir ieškovo argumentai jai buvo gerai žinomos. Ieškovo atstovės pateiktoje sąskaitoje nenurodyta, kiek darbo laiko buvo sugaišta apeliacinio skundo rengimui. Už 4 metus trukusį šios bylos procesą Kauno apygardos administraciniame teisme ir Alytaus rajono apylinkės teisme ieškovo atstovei buvo sumokėta 1 200 Eur. Ieškovo atstovė nuolat teikia ieškovui teisines paslaugas ir kitose bylose bei teisiniuose procesuose. Atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Ieškovas turėjo tirti kiekvienos liūties ir jos sukeltų padarinių trečiojo asmens turtui atvejį ir jį fiksuoti. Ieškovas turėjo nustatyti kokia žala, kokiam konkrečiam turtui buvo padaryta, o ne abstrakčiai vienu įvykiu įvardijant daug neaiškiu laiku galimai vykusių liūčių su galimomis pasekmėmis trečiojo asmens turtui. Ieškovas neįrodė ne tik, kad kiekvienu atveju buvo draudžiamasis įvykis – „liūtis“, bet tokių įrodymų nepateikė net dėl vienintelio įvardijamo atvejo – 2010 m. rugpjūčio 1 d. liūties. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepaneigia V. R. išvados, nes, atkasinėjant pamatus, buvo papildomai padaryti mechaniniai pažeidimai šalia jau buvusių hidroizoliacijos sutrūnijimų. Iš ieškovo ieškinio negalima daryti išvados, kad į prašomą priteisti sumą nebuvo įtrauktos išlaidos pirmo ir mansardinio aukštų remonto darbams. Ieškovas nenurodė, kad atsisako pretenzijų į išlaidų pirmo ir mansardinio aukštų remonto darbų atlyginimą, nedetalizavo sąmatų ir prašomų atlyginti sumų. Ieškinyje nekonkretizuota ir už kokius konkrečiai atliktus pastatų remonto darbus prašoma priteisti žala iš atsakovių. 2010 m. rugpjūčio 1 d. įvyko stipri liūtis, t. y. pavojingas meteorologinis reiškinys. Šis gamtinis įvykis nebuvo analizuotas ir vertintas ankstesnėse bylose, susijusiose su žalos trečiojo asmens turtui atlyginimu, iš esmės apie jį nebuvo pasisakyta ir nagrinėjamoje byloje. Nuostoliai, kylantys dėl tokių pavojingų meteorologinių reiškinių, kaip audros, liūtys, škvalai, turėtų būti traktuojami kaip kilę dėl nenugalimos jėgos. Savivaldybės kompetentingų specialistų vertinimu, esant stiprioms liūtims, netgi lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcija, įrengiant papildomą paviršinio vandens (lietaus) nuleidimo liniją ir naujai paklojant atitinkamo hidraulinio pralaidumo paviršinio vandens (lietaus) nuotekų liniją, nepakankamai užtikrintų, kad vanduo nenutekėtų į trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą ir pastatus. Ieškovas nepagrindė žalos kilnojamajam turtui padarymo, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl žalos kilnojamajam turtui atlyginimo. Byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys, kad išlaidos elektrai padidėjo būtent dėl užliejimų, dėl kurių būtų atsakingos atsakovės, sukeltų padarinių. Teismas pagrįstai nepriteisė išlaidų įvykio priežasčių tyrimui ir žalos įvertinimui, nes būtent draudimo bendrovės pareiga ir atsakomybė nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Atsakovės nėra įpareigotos atlyginti ieškovo samdomų įmonių išlaidas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnyje 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų tyrimo Kauno apygardos teisme 2017 m. lapkričio 2 d. gautas ieškovo „If P&C Insurance AS”, veikiančio per If P&C Insurance AS” filialą, prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti dvi liudytojas, kurios nebuvo apklaustos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas paduotas 2017 m. rugpjūčio 11 d., atsiliepimai į apeliacinį skundą gauti 2017 m. rugsėjo 5 d. Apeliacinės instancijos teismas bylą rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, apie kurį proceso dalyviai informuoti 2017 m. rugsėjo 15 d. pranešimu, nagrinėjo 2016 m. spalio 16 d. Prašymo pateikimo momentu apeliacinės instancijos teismas yra išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį priimti procesinio dokumento. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas paduotas pažeidžiant civilinio proceso koncentracijos principą (CPK 7 straipsnis), jo patenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad negalėjo tokio prašymo pareikšti anksčiau. Todėl prašymas netenkinamas. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Dėl draudžiamųjų įvykių CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.). Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje draudžiamasis įvykis apibrėžiamas kaip atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi, remiantis šia teisės norma, taip pat Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 4 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.) 2 straipsnio 15 punktu, 82 straipsniu, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. 3K-3-257/2009; 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitulas“ v. UAB DB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-91/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Idlija“ v. UADB „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-279/2014; kt.). Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 4 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.) 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o 3 dalyje – kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi, pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Khaled Kh Kh Y Alghunaim v. AB „Lietuvos draudimas“ bylos Nr. 3K-3-213/2006; 2013 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Langvesta“ v. If P&C Insurance AS, bylos Nr. 3K-3-281/2013). Draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 (toliau – Draudimo taisyklės) draudimo apsaugos sąlygos 202 „If namai plius“ 2.2. punkto a) ir b) papunkčiuose apibrėžti draudžiamieji įvykiai: „vandens, jo sukeltų garų prasiskverbimas iš greta draudimo vietos esančių patalpų“ ir „staigus ir netikėtas vandens, garų arba nuotekų išsiveržimas iš stacionaraus vamzdyno ar įrenginių, esančių draudimo vietoje, taip pat šio vandens ar nuotekų sukelti garai“. Draudimo taisyklių draudimo apsaugos sąlygų 202 „If namai plius“ 2.4 punkto c) papunktyje apibrėžiamas draudžiamasis įvykis: „liūtis – trumpalaikis labai smarkus lietus, kai per 1 val. ar trumpesnį laiką iškrinta 30 mm ar daugiau kritulių“. Draudimo taisyklių 2.4 papunktyje taip pat numatyta, kad „Kai draudimo vietoje negalima nustatyti audros, liūties, krušos, sniego slėgio kiekinių parametrų, tai daroma išvada, kad atitinkamo įvykio kiekiniai parametrai atitinka šių įvykių apibrėžimuose nustatytus parametrus, jeigu atitinkami įvykiai draudimo vietos zonoje padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitam tokio pat atsparumo turtui, arba sugadino apdraustą pastatą/patalpą ar pastatą/patalpą, kurioje buvo apdraustas turtas, kurį sugadinti galėjo tik šis įvykis“. Nagrinėjamoje byloje draudiko subrogacijos teisės apimtis (visa išmokėta draudimo išmoka draudėjai už sugadintą turtą) atsakovų ginčijama ir tuo aspektu, kad ji išmokėta be teisėto pagrindo (pažeidžiant Draudimo sutartį), taigi pačios draudikės rizika, kuri nepatenka į subrogacinio reikalavimo ribas. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas nenurodė, dėl kokių konkrečios datos įvykių, įvykusių užliejimų atsirado trečiajam asmeniui padaryta žala, užliejimo metu padarytų sugadinimų, nuostolių dydžių, todėl sprendė, kad nagrinėtinas tik 2010 m. rugpjūčio 1 d. įvykęs užliejimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma ir tarpusavio ryšys patvirtina, jog apdraustas turtas 2010 metų vasarą buvo užlietas 9 kartus ir šių užliejimų pasekmė buvo trečiojo asmens turto sugadinimas. Tokias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (t. 2, b.l. 9-16), „If P&C Insurance AS“ filialo 2010 m. liepos 8 d. ir 2010 m. spalio 28 d. raštai, kuriuose nurodomi 2010 m. birželio 10 d., 2010 m. birželio 21 d., 2010 m. birželio 24 d., 2010 m. liepos 13 d. užliejimai (Civilinė byla Nr. 2-1525-340/2014, t. 1, b.l. 21, 22), UAB „Finance Property“ Žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 110819-01 (t. 2, b.l. 39-67), iš kurios matyti, kad kilnojamieji daiktai buvo sugadinti 2010 m. birželio 21 d. įvykusio užliejimo metu, trečiojo asmens B. Z. prašymas (Civilinė byla Nr. 2-1525-340/2014, t. 1, b.l. 52-55) ir jos paaiškinimai tos pačios civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad prejudiciniais faktais, kurie nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-393464/2015, nustatytos faktinės aplinkybės, t.y. jog trečiojo asmens turto užliejimai įvyko dėl to, kad pastatus apsėmė vanduo ir nuotekos iš kanalizacijos ir paviršinio vandens nuotekų sistemos laikytinos draudžiamaisiais įvykiais Draudimo taisyklių 2.2. punkto a) ir b) papunkčiuose, 2.4 punkto c) papunktyje nurodyta prasme ir sutiktina su ieškinyje išdėstytais argumentais, kad iki trečiojo asmens B. Z. atsijungimo nuo miesto kanalizacijos tinklų užliejimai atitiko Draudimo taisyklių 2.2. punkto a) ir b) papunkčiuose numatytas sąlygas, o po atsijungimo - Draudimo taisyklių 2.4 punkto c) papunktyje numatytas sąlygas. Ieškovas visus draudiminius įvykius administravo kaip vieną draudiminį įvykį. Pažymėtina, kad draudimo sutartyje buvo sąlyga, jog turtas draudžiamas nauja atkuriamąja verte (t. 1, b.l. 19-20). Ta aplinkybė, kad draudikas neužfiksavo kiekvieno užliejimo metu turtui padarytos žalos, šiuo atveju laikytina nereikšminga, nes žalos dydžio nustatymui svarbus turto vertės pokytis tarp jo būklės iki pirmo užliejimo, ir po paskutinio užliejimo. Šiuo atveju, per sąlyginai trumpą laiką (nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d.) įvykus 9 draudžiamiesiems įvykiams, draudiko veiksmai visus įvykius administruojant kaip vieną laikytini atitinkančiais protingumo kriterijų ir spręstina, kad draudikas neturėjo galimybių po kiekvieno užliejimo fiksuoti visų draudiminio įvykio aplinkybių, o tokie pertekliniai draudiko veiksmai tik būtų padidinę administravimo išlaidas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad spręstina dėl draudžiamaisiais įvykiais, kurie įvyko nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d., padarytos žalos.

14Dėl žalos dydžio Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 14 589,99 Eur, kuriuos išmokėjo trečiajam asmeniui dėl žalos gyvenamajam namui padarymo, 17 081,48 Eur, kuriuos išmokėjo trečiajam asmeniui dėl žalos ūkiniam pastatui padarymo, 3 628,65 Eur, kuriuos išmokėjo trečiajam asmeniui dėl žalos kilnojamiesiems daiktams padarymo, 563,27 Eur, kuriuos kompensavo trečiajam asmeniui už elektrą, sunaudotą vandens ir drėgmės iš užlietų patalpų pašalinimui. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008). Ieškovas savo reikalavimą, įrodinėdamas žalos dydį, grindžia specialisto V. R. išvada Nr. 13/1 (t. 4, b.l. 76-90), UAB „Eika“ ir UAB „Finance property“ ataskaitomis (t. 2, b.l. 39-67, 68-93, civilinė byla Nr. 2-1525-340/2014, t. 2, b.l. 9-61). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d. užliejimo metu trečiojo asmens B. Z. turtui – rūsio patalpoms padaryta žala yra 2 734,55 Eur. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jis, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ir neprašė priteisti žalos, padarytos gyvenamojo namo pirmajam ir mansardiniam aukštams, tuo, kad UAB „Eika“ ataskaita (civilinė byla Nr. 2-1525-340/2014, t. 2, b.l. 9-18) neapėmė ūkiniam pastatui padarytos žalos. Ūkiniam pastatui padaryta žala yra apskaičiuota UAB „Finance property“ ataskaitoje Nr. 110819-2 (civilinė byla Nr. 2-1525-340/2014, t. 2, b.l. 19-61). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi. Pažymėtina, kad UAB „Eika“ ataskaitoje nurodoma, jog apskaičiuojama gyvenamajam namui ir tuneliui padaryta žala, iš jų 52 669 Lt (15 254 Eur) gyvenamajam namui padaryta žala. UAB „Finance property“ ataskaitoje Nr. 110819-2 nurodoma, kad vertinimo užduotis yra nustatyti žalos dydį namui, ūkiniam pastatui ir kitiems statiniams, t. y. trims objektams, tuo tarpu išvadoje nurodoma, kad darbų, reikalingų atstatyti nekilnojamąjį turtą, sąmatos vertė yra 61 559,56 Lt (17 828,88 Eur). Ataskaitoje nėra nurodoma, kad ši nurodoma suma yra apskaičiuota tik ūkiniam pastatui padarytos žalos pašalinimui, kaip tai teigia ieškovas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo argumentu, kad nėra aiškus pirmosios instancijos teismo priteistos žalos apskaičiavimo metodas ir nėra aišku kaip priteista suma buvo apskaičiuota. Teismo sprendimu iš esmės išsprendžiamas šalių ginčas, teismo sprendimas yra privalomai vykdomas, todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, nedviprasmiškas, ne sąlyginis (CPK 18 straipsnis, 259 straipsnio 1 dalis, 267 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas dėl priteistos žalos dydžio pagrindimo pagrįstas ir nėra aišku kokiu būdu pirmosios instancijos teismas apskaičiavo priteistos žalos dydį. Pažymėtina, kad byloje yra pateikta specialisto V. R. išvada Nr. 13/1 (t. 4, b. l. 76-90), kurioje apibendrinti ieškovo pateikti įrodymai žalos dydžiui nustatyti. Iš specialisto išvados matyti, kad remtasi UAB „Eika“ lokalinėmis sąmatomis, UAB „Finance property“ lokaline sąmata (t. 4, b. l. 77). Specialisto išvadoje pažymėta, kad jis remiasi savo paties išvada Nr. 01/14, kurioje konstatuota, jog „ūkinio pastato sienos hidroizoliacija buvo pažeista švieslangių užtaisymo vietose. Tai turėjo turėti įtakos rūsio sienos drėkimui ir padidintam gretimų su atitinkamomis sienos dalimis patalpų drėgnumui“, „teisingai suprojektuotame ir pastatytame statinyje drėgmė iš rūsio sienų negali kilti į pastato pirmą ir mansardinį aukštą“ (civilinė byla Nr. 2-1525-340/2014, t. 3, b. l. 5-15). Specialistas išvadoje Nr. 13/1, apibendrinęs ieškovo pateiktus dokumentus, konstatavo, kad dėl užpylimo vandeniu 2010 m. birželio – rugpjūčio mėn. gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), ir ūkiniam pastatui, ( - ), esantiems ( - ), Alytaus rajonas, galėjo būti padaryta 78 035,19 Lt (22 600,55 Eur) žala. Teisėjų kolegija sprendžia, kad specialisto V. R. išvada Nr. 13/1 yra dokumentas, kuriuo kompleksiškai buvo įvertinti ieškovo pateikti žalą įrodantys dokumentai. Be to, šioje išvadoje įvertintos ir kitos sąlygos, kurios yra ginčo tarp šalių objektas, t. y. ar draudžiamaisiais įvykiais padaryta žala ūkiniam pastatui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas ieškiniu neprašė priteisti gyvenamojo namo pirmojo ir mansardinio aukštų atstatymui išmokėtos sumos. Tai patvirtina liudytojo S. P. pateikti paaiškinimai, jog žalos gyvenamojo namo pirmajam ir mansardiniam aukštui nevertino (2017-03-28 teismo posėdžio garso įrašas 3 h 18 min.). Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto V. R. išvadoje, apskaičiuojant žalos dydį, į jį įtraukta ir tunelio atstatymui reikalinga suma – 9 965 Lt (2 886,06 Eur) (t. 4, b. l. 78). Pastebėtina, kad žala tuneliui nėra šios bylos objektas. Todėl šia suma mažintina žalos suma iki 68 070,19 Lt (78 035,19 Lt – 9 965 Lt). Darytina išvada, kad priteistina 68 070,19 Lt (19 714,49 Eur) žala. Spręsdama dėl turto nuvertėjimo apskaičiavimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į ieškovo argumentus, kad vertindamos turto nusidėvėjimą UAB „Eika“ ir „Finance property“ neatsižvelgė į tai, kad nekilnojamieji daiktai, kurie turto vertintojų duomenimis buvo remontuoti prieš 8-10 metų, taip pat buvo užlieti 2005 m. ir 2007 m. Po šių užliejimų turtas remontuotas. Todėl turto nusidėvėjimui turi būti skaičiuojamas ne 30 proc. ir 35 proc. nusidėvėjimas, o 10 proc. nusidėvėjimas. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į atsakovų argumentus, jog ieškovo apskaičiavimas neparemtas jokia metodika, t. y. tik ieškovo atstovės nuomonė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ištirtus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis) sprendžia, kad ieškovo argumentai, jog būtų nesąžininga, jei 2005 ir 2007 m. remontuotų daiktų nusidėvėjimas, draudžiamajam įvykiui įvykus 2010 m., būtų skaičiuojamas taikant 8-10 metų nusidėvėjimo terminą, pagrįsti. Tačiau pažymėtina, jog turtas buvo remontuotas vidutiniškai prieš 4 metus iki draudžiamojo įvykio, o turto nusidėvėjimo ataskaitoje nurodytas vidutiniškai 9 metų terminas. Todėl, įvertinant, jog turto nusidėvėjimo ataskaitoje per vienerius metus vidutiniškai turtas nusidėvi (30+35) / 2 / 9 = 3,6 proc., darytina išvada, kad vidutiniškai per 4 metus turtas nusidėvėjo 14,44 proc., todėl taikytinas šis turto nusidėvėjimo procentas ir žalos dydis mažintinas iki 16 867,72 Eur (19 714,49 Eur – 14,44 proc.) Kadangi spręstina dėl draudžiamaisiais įvykiais, kurie įvyko nuo 2010 m. gegužės 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 1 d., padarytos žalos, teisėjų kolegija sprendžia, jog iš atsakovų priteistina ir suma, išmokėta trečiajam asmeniui dėl kilnojamųjų daiktų sugadinimo, įvertinant 30 proc. nusidėvėjimą, t. y. ieškovo ieškinyje prašoma priteisti 3 628,65 Eur. Ieškovas prašė priteisti 563,27 Eur, kuriuos jis sumokėjo kaip draudimo išmoką kaip draudėjos patirtas išlaidas elektros energijai šalinant draudiminio įvykio pasekmes. Ieškovas patirtas išlaidas įrodinėjo trečiojo asmens pateiktais mokėjimo kvitais (t. 1, b. l. 116-121). Atsakovas argumentavo tuo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių susieti jo nurodomą išlaidų sumą su 2010 m. rugpjūčio 1 d. užliejimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl išlaidų už elektros energiją priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi pagal draudimo sutartį ieškovas turėjo atlyginti žalą atstatomąja verte, todėl šioje dalyje draudimo išmoka buvo pagrįsta, nes į turto atstatymo į pradinę vertę išlaidas įskaičiuotinos ir susidariusios išlaidos elektros energijai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, t. y. kad trečiasis asmuo B. Z. pati pumpavo vandenį iš užlietų patalpų, turėjo šildyti ir džiovinti patalpas, užtikrinti energijos tiekimą remonto darbams, vadovaudamasi įrodymų tikėtinumo taisykle sprendžia, kad trečiasis asmuo turėjo tokias išlaidas padarinių šalinimui. Todėl iš atsakovų priteistina 563,27 Eur žala už išlaidų elektros energijai kompensavimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovų solidariai priteistina 21 059,64 Eur (16 867,72 Eur + 3 628,65 Eur + 563,27 Eur ) žala subrogacijos tvarka.

15Dėl žalos priežasčių ir dydžio nustatymo išlaidų Ieškovas, administruodamas draudiminį įvykį, patyrė 2 030,10 Eur išlaidas žalos priežastims ir dydžiui nustatyti ir prašo šias išlaidas priteisti. Tai patvirtina UAB „Eika“ sąskaita ieškovui 7 009,53 Lt (civilinė byla Nr. 2-1525-340/2014, t. 4, b. l. 141). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių išlaidų priteisimo ir jų nepriteisė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti 2 030,10 Eur išlaidos žalos priežastims ir dydžiui nustatyti yra ieškovo patirta žala, kurią atlyginti turi atsakovai. Pažymėtina, jog atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos pirmosios instancijos teismo. Jos nėra apeliacinio skundo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai atsakingi dėl trečiojo asmens patirtos žalos, darytina išvada, kad draudimo sutarties administravimo išlaidos yra susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais (neveikimu), taigi yra visos atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygos ir jiems kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą. Todėl iš atsakovų solidariai priteistinos 2 030,10 Eur išlaidos žalos priežastims ir dydžiui nustatyti.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nemotyvuodamas sprendimo, nepriteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žalos priežastis ir žalos dydį tyrusių specialistų vykimu į teismą teikti paaiškinimus dėl jų išvadų. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, t. y. proporcingai teismo tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ta aplinkybė, kad ieškovas turėjo išlaidas, susijusias su liudytojų atvykimu į teismo posėdį, nėra pagrindas, paskirstant šias išlaidas, nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 3 712,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra patenkinta 60,93 proc. ((23 089,74 x 100 proc.) / 37 893,49) ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovų ieškovui priteistina 2 261,79 Eur. Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis po 1 130,90 Eur. Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ pirmosios instancijos teisme patyrė 3 312,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo šiam atsakovui priteistina 1 294,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo priteistina 7,14 Eur pašto išlaidų, o iš atsakovų po 5,57 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinio skundo kaina 35 158,94 Eur, patenkinta 20 355,19 Eur dalis (23 089,74 Eur – 2 734,55 Eur). Darytina išvada, kad ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 57,89 proc. ((20 355,19 x 100 proc.) / 35 158,94). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 853 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti ir 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, viso 1 853 Eur. Todėl iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteistina 1 072,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 536,35 Eur. (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo šiam atsakovui priteistina 152,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme susidarė 27,11 Eur pašto išlaidų, kurios paskirstomos proporcingai teismo tenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai. Iš ieškovo priteistina 11,42 Eur, o iš atsakovų po 7,85 Eur pašto išlaidų valstybei.

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą pakeisti.

19Priteisti solidariai iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės administracijos, j.a.k. 188718528, ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“, j.a.k. 153720195, 23 089,74 Eur (dvidešimt tris tūkstančius aštuoniasdešimt devynis eurus 74 ct) žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui „If P&C Insurance AS”, veikiančiam per If P&C Insurance AS” filialą, j.a.k. 302279548.

20Priteisti iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės administracijos, j.a.k. 188718528, ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“, j.a.k. 153720195, po 1 667,25 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui „If P&C Insurance AS”, veikiančiam per If P&C Insurance AS” filialą, j.a.k. 302279548.

21Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS”, veikiančio per If P&C Insurance AS” filialą, j.a.k. 302279548, 1 447,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“, j.a.k. 153720195.

22Priteisti iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės administracijos, j.a.k. 188718528, ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“, j.a.k. 153720195, po 13,42 Eur (trylika eurų 42 ct) pašto išlaidas valstybei.

23Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS”, veikiančio per If P&C Insurance AS” filialą, j.a.k. 302279548, 18,56 Eur (aštuoniolika eurų 65 ct) pašto išlaidas valstybei.

24Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 37 893,49 Eur... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas,... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų... 13. Dėl draudžiamųjų įvykių CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 14. Dėl žalos dydžio Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 14 589,99 Eur,... 15. Dėl žalos priežasčių ir dydžio nustatymo išlaidų Ieškovas,... 16. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos... 17. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą pakeisti.... 19. Priteisti solidariai iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės... 20. Priteisti iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės administracijos, j.a.k.... 21. Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS”, veikiančio per If... 22. Priteisti iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės administracijos, j.a.k.... 23. Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS”, veikiančio per If... 24. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....