Byla 2-659/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ir uždarosios akcinės bendrovės „InDebt“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“, uždarosios akcinės bendrovės „Indebt“, uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, A. G., Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gairija“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Danske lizingas, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Gairija“, teisėtumo klausimas.

4Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Gairija“, kiekvienas iš ieškovų ir tretieji asmenys siūlė skirti skirtingus bankroto administratorius. Ieškovai reikalavimus grindė tuo, kad atsakovas su jais neatsiskaito, yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla.

5Atsakovas UAB „Gairija“ nesutiko su bankroto bylos iškėlimu. Nurodė, kad šiuo metu turi tam tikrų finansinių sunkumų, kai kurie finansiniai įsipareigojimai yra pradelsti, tačiau įmonė turi daug ilgalaikio turto, artimiausiu metu ketina atsiskaityti su pagrindiniais kreditoriais. Be to, įmonės finansinė padėtis nė kiek nepablogėjo per 8 mėnesius, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį, kuria buvo iškelta bankroto byla.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Gairija“ bankroto bylą. Teismas konstatavo, jog byloje dalyvaujantys asmenys prašo iškelti atsakovui bankroto bylą remdamiesi savarankišku bankroto bylos iškėlimo pagrindu – įmonės nemokumu. Nors atsakovas turi perdelstų įsipareigojimų darbuotojams, tačiau darbuotojai pareiškimo iškelti UAB „Gairija“ bankroto bylą nėra pateikę. Atsakovo pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad pagal 2013 m. lapkričio 28 d. balansą įmonė turi turto už 5 611 604 Lt. Įvertinęs kreditorių sąrašą bei ieškovų pateiktus duomenis, ir tai, kad ne visi darbuotojai sutiko atidėti darbo užmokesčio išmokėjimo terminą, teismas laikė, kad atsakovo įsipareigojimų suma sudaro 2 889 624,48 Lt. Konstatavęs, kad atsakovas pateikė susitarimus su kreditoriais UAB „Verslo investicijų projektai“, R. S. bei Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ dėl skolų mokėjimo atidėjimų, teismas atsakovo pradelstus įsipareigojimus kreditoriams sumažino skolų nurodytiems kreditoriams sumomis. Įvertinęs atsakovo UAB „Gairija“ balanse esančio turto vertę bei pradelstus įsipareigojimus, teismas pripažino, jog nėra pagrindo išvadai dėl atsakovo nemokumo, kaip bankroto bylos iškėlimo sąlygos egzistavimo pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą, kadangi nustatyta, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 215 662,79 Lt ir yra mažesni nei pusė į balansą įrašyto jo turto vertės (5 611 604 Lt).

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

9Ieškovas UAB „LitCon“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Vertindamas atsakovo finansinę būklę teismas neištyrė visų įmonės nemokumui pripažinti būtinų sąlygų. Vertinant įmonės mokumą pirmiausia turi būti nustatoma įmonės turto vertė; pradelsti įsiskolinimai bei turto vertės santykis su pradelstomis mokėti sumomis.
  2. Teismas kritiškai nevertino atsakovo į bylą pateiktų, jo finansinę padėtį grindžiančių dokumentų, nepasisakė dėl ieškovų argumentų apie atsakovo pateiktų dokumentų įrodomąją galią. Teismas neanalizavo balansų duomenų neatitikimų, jog už tą patį laikotarpį nurodomo turto vertė skiriasi; neanalizavo iš ko susideda balanse nurodomo turto vertė, nors bendraieškiai kvestionavo balanse nurodomą turto vertę, kurios atsakovas nepagrindė jokiais dokumentais; neatsižvelgė į pateiktą antstolio patvarkymą, kuriuo užbaigta vykdomoji byla nesant turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą skolą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad įmonė turi apyvartinių lėšų. Pažymi, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, transporto priemonės yra areštuoti.
  3. Teismas tinkamai neįvertino atsakovo susitarimų, kuriais atidedamais mokėjimais mažinama pradelstų skolų suma. Kritiškai vertintinas atsakovo susitarimas su R. S., kuris yra atsakovo direktorius ir vienintelis akcininkas, taigi nesuinteresuotas bankroto bylos iškėlimu, siekia išvengti įmonės sandorių patikrinimo. Šiuo aspektu taip pat kritiškai vertintinas ir debitorių sąrašas, nes UAB „Energetinės statybos projektai“, UAB „Maldimas“ yra iškeltos bankroto bylos, tačiau atsakovas nėra įtrauktas į šių įmonių kreditorių sąrašus. Manytina, kad susitarimas su UAB „Verslo investicijų projektai“ taip pat apsimestinis, nes šios įmonės vadovė yra buvusi atsakovo darbuotoja. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-587/2013, kuria nuspręsta atsisakyti iškeli atsakovui bankroto bylą, nustatytos aplinkybės dėl mokėjimų atidėjimų ir šiai dienai nepateikti įrodymai apie vykdomus mokėjimus ir sumažėjusius įsipareigojimus, leidžia pagrįstai įtarti, kad šie susitarimai apsimestiniai. Taip pat nemažėja ir vėl yra atidedamas skolos grąžinimas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“. Balanso eilutėje – po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, skolų grąžinimo atidėjimai šiems kreditoriams neatsispindi, kaip ir susitarimai su darbuotojais. Teismas nepagrįstai kritiškai nevertino atsakovo pateiktų susitarimų, kuriais iš esmės sumažinta pradelstų įsipareigojimų suma ir atitinkamai paskaičiuota, kad ji neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.
  4. Pasisakydamas dėl atsakovo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio vertinimo, nurodo, kad teismas nevertino atsakovo neatsiskaitymo su kreditoriais ilgalaikiškumo, deklaratyvių ketinimų atsiskaityti su susijusiais kreditoriais, netinkamai įvertino duomenis apie finansinę būklę, pagrindžiančius, jog atsakovas realaus turto atsiskaitymui su kreditoriais neturi, todėl nenustatė faktinio nemokumo. Pažymi, kad apsaugant pažeistus atsakovo darbuotojų interesus, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas turėjo pripažinti faktinį atsakovo nemokumą ir iškelti jam bankroto bylą.
  5. Teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą bankroto bylose; nebuvo pakankamai aktyvus, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei realaus atsakovo turto vertę, sudarytų skolų atidėjimo sandorių realumą, nepasisakė dėl įmonės veiklos perspektyvų, nepareikalavo įrodymų apie debitorinių įsipareigojimų realumą. Teismas privalėjo nustatyti ne teorinę o realią atsakovo galimybę padengti kreditorinius reikalavimus. Teismas buvo ne tik pasyvus, bet ir neatsižvelgė į ieškovų išdėstytus argumentus, turinčius reikšmės vertinant atsakovo pateiktus duomenis, nustatant atsakovo nemokumą, nepašalino pateiktuose dokumentuose esančio prieštaringumo.

10Ieškovas UAB „InDebt“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK ir ĮBĮ normas, nevertindamas visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. netyrė ir netikrino atsakovo balanse įrašyto turto ir jo vertės realumo, neanalizavo bylos duomenų, nevertino ieškovų argumentų, kas nulėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą.
  2. Atsakovas yra nemokus. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi ilgalaikių finansinių sunkumų. Teismas netinkamai įvertino 2013 m. lapkričio 28 d. balanso duomenis. Didelę turto dalį (2 651 147 Lt) sudarančių per vienerius metus gautinų sumų atsakovas nepagrindė, todėl ši suma pilna apimtimi neturėtų būti vertinama kaip garantuotai gautinos pajamos, didinančios atsakovo turto masę. Į balansą įtraukto turto vertė neatitinka realios rinkos vertės ir nepateikti jokie objektyvūs duomenys apie nekilnojamojo turto vertę. Atsakovas realiai nevykdo veiklos. Kritiškai vertintini susitarimai dėl skolų grąžinimo termino atidėjimo su R. S. ir UAB „Verslo investicijų projektai“, nes šių susitarimų kontrahentai glaudžiai susiję su atsakovu ir galintys manipuliuoti atsakovo faktiniu nemokumu siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad atsakovą ir UAB „Verslo investicijų projektai“ sieja ne tik A. K., bet ir kiti darbuotojai. Taip pat atsakovas nepajėgus atsiskaityti ne tik su kreditoriais, tačiau ir vykdyti mokestines prievoles. Atsakovo atžvilgiu taikyto turto arešto mastas siekia net 1 045 356 Lt ir rodo kreditorių nepasitikėjimą atsakovu ir jo galimybe grąžinti skolas.
  3. Atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, o tai yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo. Atsakovo pateiktas susitarimas su darbuotojais negali būti vertinamas kaip visų su darbo užmokesčiu susijusių sumų atidėjimas.
  4. Egzistuoja du savarankiški bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Gairija“ pagrindai – nemokumas ir įsipareigojimų darbuotojams nevykdymas, todėl jam keltina bankroto byla.

11Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ prašo ieškovų atskiruosius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas nėra viešai paskelbęs ar kitaip pranešęs kreditoriams, kad negali atsiskaityti, todėl nėra ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatytos antrosios sąlygos. Priešingai, atsakovas yra pareiškęs, jog ketina atsiskaityti su kreditoriais, nes finansiniai sunkumai laikino pobūdžio, be to, kai kurie kreditoriai sutiko atidėti skolų mokėjimą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo įsipareigojimai mažesni nei pusė į balansą įrašyto turto vertės, taigi įmonė neatitinka ĮBĮ keliamų reikalavimų bankroto bylai iškelti. Be to, įmonė pateikė įrodymus, kad nuomininkai pradėjo mokėti Bendrijai už teikiamas paslaugas, tokiu būdu stabdydami atsakovo skolų Bendrijai augimą. Be to, Bendrija sutiko sumokėti už atsakovą dalį mokesčių kreditoriams.
  2. Nepagrįstai akcentuojama, kad vėlavimas išmokėti darbuotojams darbo užmokestį yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Teismų praktikoje pažymima, kad šis pagrindas taikomas atsargiai. Pažymi, kad dalis darbuotojų sutiko laukti atlyginimų, kol pagerės atsakovo finansinė padėtis.
  3. UAB „InDebt“ ieškinys vertintinas kaip prieštaraujantis protingumo kriterijams arba siekis turėti naudą iš būsimų bankroto procedūrų, nes įsiskolinimo šiam kreditoriui suma tik 114,82 Lt.
  4. Bendrijos „Spaudos rūmai“ ir pastatų savininkų teisiniai santykiai yra viešojo intereso objektas, bendrijos nariui UAB „Gairija“ bankrutavus, likusieji patalpų savininkai turės savo sąskaita padengti jo skolas komunalinių paslaugų teikėjams. Be to, bankroto bylose esant viešajam interesui pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, įvertino visas faktines aplinkybes ir įrodymus, paneigiančius atskirųjų skundų teiginius, neva nepagrįstai atsisakyta iškelti bankroto bylą.

12Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovas UAB „Gairija“ prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą; ieškovų atskiruosiuos skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus apie finansinę įmonės būklę (2013 m. spalio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2013 m. spalio 21 d. debitorių sąrašą, 2013 m. lapkričio 28 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) ir padarė teisingą išvadą, jog atsakovas negali būti pripažįstamas nemokiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto pagrindu. Pats apeliantas UAB „InDebt“ nenuginčijo šių dokumentų turinio ir realumo. Pažymi, kad įmonė susidūrusi su laikinais sunkumais, tačiau turi turto ir pajamų, nėra pagrindo stabdyti ir nutraukti įmonės veiklą. Apelianto UAB „InDebt“ teiginiai dėl į balansą įtraukto turto vertės deklaratyvūs.
  2. Neatsiskaitymas su darbuotojais pats savaime (nevertinant kitų aplinkybių) nėra pakankamas pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą.
  3. Atsakovo skola UAB „InDebt“ sudaro tik 114,82 Lt, šis kreditorius ne pirmą kartą siekia iškelti atsakovui bankroto bylą, atsakovo vertinimu, tai rodo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  4. Pažymi, jog atsakovas lėtai, bet sistemingai mažina finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Patys kreditoriai (Bendrija „Spaudos rūmai“) stengiasi padėti laikinų finansinių sunkumų turinčiai įmonei, darbuotojai bei kreditoriai sutinka atidėti savo reikalavimus.

13Atsiliepimu į ieškovo UAB „InDebt“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „LitCon“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pritaria apelianto argumentams, papildomai atkreipdamas dėmesį, jog:

  1. Esant taikytiems areštams, atsakovas neturi disponuojamo turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorinius reikalavimus, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys turimas apyvartines lėšas, todėl atsakovas nėra pajėgus vykdyti finansinius įsipareigojimus.
  2. Atsakovo susitarimai dėl skolų termino atidėjimo su R. S. ir UAB „Verslo investicijų projektai“ negali būti vertinami kaip nemokumo aplinkybę eliminuojantis faktas. Atsakovo skola R. S. yra identiška ir nesumažėjusi lyginant su Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kas leidžia įtarti sandorio apsimestinumą. Analogiškai ir dėl susitarimo su UAB „Verslo investicijų projektai“, be to šio kreditoriaus direktorė yra atsakovo darbuotoja, įmonės vykdė analogiškus darbus, todėl galima daryti tyčinio bankroto prielaidą.
  3. Neatsižvelgęs į fiktyvius mokėjimų atidėjimo sandorius, prieštaringas atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertes bei balansus, atsakovo įsiskolinimų ilgalaikiškumą, teismas netinkamai įvertino atsakovo turto vertės ir įsiskolinimų santykį, parodantį, kad atsakovas nemokus.
  4. Konstatavęs, kad atsakovas nemoka darbo užmokesčio įmonėje dirbantiems darbuotojams, teismas privalėjo iškelti bankroto bylą, apsaugant pažeistus darbuotojų, kaip silpnesniosios šalies, interesus.

14Atsiliepimu į atskiruosius skundus VSDFV Vilniaus skyrius prašo patenkinti atskiruosius skundus ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Palaiko apeliantų argumentus ir reikalavimus, pažymi, kad atsakovas nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos sumokėti socialinio draudimo įmokas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. 2014 m. vasario 24 d. atsakovo įsiskolinimas sudaro 436 214,55 Lt. Atsakovas taip pat neteikia finansinių ataskaitų, kurias pateikus atsakovo įsiskolinimas dar padidėtų. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010, kurioje pasisakyta, kad faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant ½ balansinės turto vertės. Nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad atsakovas nevykdo mokestinių prievolių nuo 2011 m., pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, darytina išvada, kad UAB „Gairija“ nemoki įmonė.

15Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, apie įmonės įsiskolinimo VMI mažinimą, dokumentus, patvirtinančius susitarimą su darbuotojais dėl skolos atidėjimo.

16Ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ pateikė pranešimą dėl skolos apmokėjimo, kuriame nurodo, kad už atsakovą atsiskaitė su apeliantu UAB „InDebt“, todėl šis nebeturi reikalavimo teisės ir šalintinas iš bylos dalyvių, bei atsiskaito už atsakovą su AB „Lesto“ ir VSDFV.

17VSDFV Vilniaus skyrius pasisakydamas dėl atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų, pažymi, kad juose nenurodytos įsiskolinimų VMI ir darbuotojams sumos ir laikotarpiai. Nurodo, kad atsakovas neteikia privalomų duomenų apie apdraustuosius pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo reikalavimus, juos pateikus įsiskolinimas VSDFV biudžetui dar padidės. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimas susidaręs nuo 2011 m. 1 ketvirčio ir siekia 436 296,47 Lt, darytina išvada, kad atsakovas nemokus, jam keltina bankroto byla.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinės instancijos teismui atsakovo UAB „Gairija“, ieškovo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ pateikti nauji rašytiniai įrodymai bei ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pateikti paaiškinimai priimami atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą nagrinėjant bankroto bylas (CPK 314 str.).

20Atskirieji skundai tenkinami.

21Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Kadangi abu apeliantai skundžiamos nutarties nepagrįstumą iš esmės motyvuoja panašiais argumentais dėl netinkamai įvertintų duomenų sprendžiant dėl įmonės mokumo, apeliacinės instancijos teismas dėl abiejų skundų pasisako bendrai.

23Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

24ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.

25Apeliantai akcentuoja, kad esant neginčijamam atsakovo įsiskolinimui darbuotojams, teismas turėjo iškelti atsakovui bankroto bylą šiuo pagrindu. Tačiau kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo gali buvę ar esami įmonės darbuotojai. Apeliantai nėra atsakovo darbuotojai; įgaliojimo atstovauti darbuotojų interesams neturi, atsakovo darbuotojai neinicijavo bankroto bylos darbdaviui iškėlimo. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pagrindų analizuoti ir vertinti šį savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą nebuvimą.

26Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.

27Nagrinėjamoje byloje vadovaudamasis atsakovo pateiktais finansiniais dokumentais, kreditorių sąrašu, teismas padarė išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl nenustatė pagrindo konstatuoti jo nemokumą.

28Atskirieji skundai iš esmės grindžiami argumentais, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių sąrašą ir nepagrįstai konstatavo atsakovą esant mokia įmone.

29Kaip minėta, sprendžiant dėl atsakovo mokumo, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jo santykį su įmonės turto verte. Šiuo aspektu svarbu nustatyti tikrąją įmonės turto vertę ir tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams.

30Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo į bylą pateiktais balansais, sudarytais 2013 m. spalio 31 d. bei 2013 m. lapkričio 28 d. (t. 3, 49, 119 b. l.), tik konstatavo atsakovo balansuose nurodomą turto vertę – 5 611 604 Lt (2013 m. lapkričio 28 d. balanso duomenimis). Teismas detaliau analizavo ir vertino atsakovo kreditorių sąrašus, nustatė, kad į pradelstų įsipareigojimų sąrašą nėra įtraukti kreditoriai – ieškovai UAB „Skolų departamentas“ ir A. G., taip pat įsipareigojimai lizingo bendrovei nepagrįstai priskirti prie po vienerių metų mokėtinų sumų, vertino, kad ne visi darbuotojai išreiškė sutikimą atidėti darbo užmokesčio išmokėjimą, atitinkamai padidindamas pradelstų įsipareigojimų sumą, tačiau taip pat atsižvelgė į kreditorių R. S., UAB „Verslo investicijų projektai“ bei ieškovo Bendrijos „Spaudos rūmai“ sutikimus atidėti skolos mokėjimus, atitinkamai mažinančius pradelstų įsipareigojimų sumą ir nustatė, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai sudaro 2 215 662,79 Lt, t. y. neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.

31Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu būtų vadovaujamasi vien paminėtais duomenimis, būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo būsena neatitinka nemokumo kriterijų. Rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos duomenis, sutiktina su apeliantais, jog kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo pateiktų finansinių dokumentų patikimumo, turimo turto realios vertės ir santykio su pradelstais įsipareigojimais, taip pat ir dėl pačių pradelstų įsipareigojimų sumos atsižvelgiant į mokėjimų atidėjimo sandorius.

32Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, įmonės vadovas privalo pateikti teismui praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį. Nagrinėjamoje byloje, pateiktas nepilnas 2013 m. balansas. Pažymėtina, kad viešai prieinamais Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad atsakovas nėra pateikęs VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų už 2011 ir 2012 metus, nors tokia pareiga jam yra nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme. 2010 m. finansinė atskaitomybė pateikta tik 2013 m. rugsėjo 29 d. Taigi atsakovas nepateikė teismui pakankamų finansinių duomenų sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nors tokia pareiga jam įtvirtinta ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad bankroto bylos atsakovui UAB „Gairija“ iškėlimo klausimą nagrinėjant ankščiau Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. priimtoje nutartyje (civilinės bylos Nr. 2-587/2013) nustatyta, kad 2012 m. birželio 30 d. balanso duomenimis atsakovui priklausančio turto vertė buvo 2 188 196 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus duomenis apie turimą reikalavimo teisę skolininkui bendrovei „Kompanija Nalčiko intermodalinis transporto centras“ („???????? ??????????? ?????????????? ???????????? ?????“), šio skolininko įsipareigojimo dydžiu padidino atsakovo balanse esančią turto vertę ir sprendė, kad bendra atsakovo balanse esančio turto vertė sudaro 3 003 056,80 Lt. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. preliminaraus (nekonsoliduoto) balanso duomenimis atsakovo turto vertė buvo 3 716 600 Lt, iš jo ilgalaikis materialus turtas sudarė 1 480 478 Lt. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pateiktame 2013 m. lapkričio 28 d. balanse finansiniais metais apskaitomas materialus turtas už 2 040 077 Lt, praėjusiais finansiniais metais (taigi 2012 m.) apskaitytas materialus turtas nurodytas už 2 395 184 Lt, o turto vertė – 5 477 889 Lt. Tiek materialaus turto vertės, tiek apskritai turto vertės pokytis niekuo nepagrindžiamas, be to, skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino realios atsakovui priklausančio turto vertės bei šio turto sudėties.

33Apeliantai teisūs, kritikuodami atsakovo debitorinių skolų atgavimo realumą ir dėl to nepagrįstą jų įtraukimą į turto balansą. Šie klausimai buvo kelti ieškovų procesiniuose dokumentuose, tačiau teismas dėl jų nepasisakė.

34Apeliantai taip pat teisūs, kad teismas, vertindamas pradelstus atsakovo įsipareigojimus ir juos mažindamas skolų atidėjimo sandorių suma, kritiškai neįvertino atsakovo susitarimų su R. S. bei UAB „Verslo investicijų projektai“, kurie sudaryti su susijusiais asmenimis - R. S. yra atsakovo vadovas, o UAB „Verslo investicijų projektai“ direktorė A. K. taip pat yra atsakovo darbuotoja, pasirašiusi ir UAB „Gairija“ darbuotojų visuotinio susirinkimo protokolą dėl neišmokėtų atlyginimų (t. 3, 74 b. l.). Be to, neatsižvelgta, kad pagal 2012 m. spalio 19 d. susitarimą (t. 3, 23-24 b. l.) mokėjimai UAB „Verslo investicijų projektai“ turėjo būti pradėti vykdyti nuo 2013 m. vasario 1 d., tačiau kreditorių sąrašo duomenys (t. 3, 120, 122 b. l.) patvirtina, kad įsiskolinimo suma UAB „Verslo investicijų projektai“ sumažėjo mažiau, nei numatyta pagal mokėjimo tvarką, tačiau nepaisant to, skolos padengimo sutarties papildymu nustatyti nauji mokėjimo terminai (t. 3, 75 b. l.). Nepakankamas nurodytų aplinkybių ištyrimas lėmė, kad pradelstų įsipareigojimų suma sumažinta nepagrįstai.

35Taip pat sutiktina, kad teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes dėl atsakovo ilgalaikių įsiskolinimų ir nuolatinio jų augimo valstybės ir socialinio draudimo biudžetams. Aplinkybė, kad kitas asmuo, šiuo atveju kreditorius Bendrija „Spaudos rūmai“, dengia kai kuriuos atsakovo skolinius įsipareigojimus, nereiškia bendro įsipareigojimų mažėjimo, kadangi šiuo atveju didėja atsakovo skola už jį mokančiam kreditoriui – Bendrijai „Spaudos Rūmai“. Kita vertus, įsiskolinimas sumažintas labai menka suma.

36Įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl bankroto bylos turi viešąjį interesą. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą, tam, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas tenkinti (atmesti) ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši aplinkybė suponuoja teismui pareigą reikalauti ir rinkti papildomus įrodymus, būtinus realios atsakovo turtinės padėties atskleidimui ir teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Šios pareigos nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai neįvykdė. Privalomoms nustatyti faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms sprendžiant dėl įmonės mokumo ar nemokumo, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti aktualią atsakovo finansinę padėtį.

37Išdėstytos aplinkybės kelia abejonių pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo mokumą ir pagrindo jam kelti bankroto bylą nebuvimą teisėtumu ir pagrįstumu. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir dėl to yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą (CPK 185, 265 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 8 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo, kuris yra kompetentingas spręsti ir dėl apelianto UAB „InDebt“ procesinės padėties, esant pateiktiems duomenims apie atsiskaitymą su šiuo kreditoriumi (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gairija“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą... 4. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami iškelti bankroto bylą atsakovui UAB... 5. Atsakovas UAB „Gairija“ nesutiko su bankroto bylos iškėlimu. Nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė iškelti... 8. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 9. Ieškovas UAB „LitCon“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 10. Ieškovas UAB „InDebt“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 11. Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio... 12. Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovas UAB „Gairija“ prašo palikti... 13. Atsiliepimu į ieškovo UAB „InDebt“ atskirąjį skundą ieškovas UAB... 14. Atsiliepimu į atskiruosius skundus VSDFV Vilniaus skyrius prašo patenkinti... 15. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, apie... 16. Ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos... 17. VSDFV Vilniaus skyrius pasisakydamas dėl atsakovo apeliacinės instancijos... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 19. Apeliacinės instancijos teismui atsakovo UAB „Gairija“, ieškovo Spaudos... 20. Atskirieji skundai tenkinami.... 21. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto... 22. Kadangi abu apeliantai skundžiamos nutarties nepagrįstumą iš esmės... 23. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas... 24. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba... 25. Apeliantai akcentuoja, kad esant neginčijamam atsakovo įsiskolinimui... 26. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų... 27. Nagrinėjamoje byloje vadovaudamasis atsakovo pateiktais finansiniais... 28. Atskirieji skundai iš esmės grindžiami argumentais, kad teismas neteisingai... 29. Kaip minėta, sprendžiant dėl atsakovo mokumo, svarbu nustatyti bendrą... 30. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas,... 31. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu būtų vadovaujamasi vien paminėtais... 32. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, įmonės vadovas privalo pateikti... 33. Apeliantai teisūs, kritikuodami atsakovo debitorinių skolų atgavimo realumą... 34. Apeliantai taip pat teisūs, kad teismas, vertindamas pradelstus atsakovo... 35. Taip pat sutiktina, kad teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes dėl... 36. Įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir... 37. Išdėstytos aplinkybės kelia abejonių pirmosios instancijos teismo išvados... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 39. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir bankroto...