Byla 2-1162/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Superija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“, civilinėje byloje Nr. B2-368-605/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Superija“, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais akcinės bendrovės „Swedbank“ (Hansabankas), ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Genys“, ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda” ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Rikneda“, RAB „Senoji Baltija“, UAB „Genys“ kreipėsi į teismą prašydami iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Baltijos žuvys“ dėl nemokumo.

5UAB „Superija“ 2008 m. balandžio 2 d. prašyme pakeisti buvusį ieškovą AB „Senoji Baltija“ į ieškovą UAB „Superija“ nurodė, kad UAB „Superija“ pagal 2008 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį perėmė reikalavimą į UAB „Baltijos žuvys“ 1 512 210,08 Lt dydžio skolą. Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi pakeitė pradinį ieškovą AB „Senoji Baltija“ jo teisių perėmėju UAB „Superija“.

6AB banko „Hansabankas“ (šiuo metu - AB „Swedbank“) nurodė, kad 2008 m. balandžio 8 d. UAB „Baltijos žuvys“ pradelsta skola bankui sudarė 657 457,24 Lt. Teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi bankas įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais.

7VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad atsakovas nemoka įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą nuo 2008 metų, neteikia ataskaitų, todėl negalima nustatyti tikslaus atsakovo skolos dydžio.

8Kauno apskrities VMI (pakeitusios pradinį ieškovą Klaipėdos apskrities VMI) prašyme nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 90 470 Lt.

9UAB „Genys“ ieškinyje nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 120 922,42 Lt pagal rankpinigių sutartį ir 11 176,97 Lt už remonto paslaugas, iš viso – 132 099,39 Lt.

10Ieškinį dėl bankroto iškėlimo padavusi UAB „Rikneda“ 2009 m. birželio 1 d. pateikė teismui atsisakymą nuo pareiškimo, motyvuodama tuo, kad atsakovas su ja atsiskaitė – sumokėjo 23 765 Lt skolą (T. 4, b. l. 5-6). Teismas 2009 m. birželio 9 d. raštu nurodė UAB „Rikneda“ pateikti pareiškimą, jog jai žinomos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės (t. 4, b. l. 35). Tokio pareiškimo teismui nepateikus, UAB „Rikneda“ toliau buvo laikoma ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo padavusiu asmeniu.

11Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Baltijos žuvys“ bankroto bylą. Išanalizavęs ir įvertinęs UAB „Baltijos žuvys“ ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose esminės reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog įmonė faktiškai yra moki. Įmonės mokumo būseną patvirtina UAB „Baltijos žuvys“ 2009 m. gruodžio 31 d. preliminaraus balanso bei kitų ūkinę ir finansinę padėtį atspindinčių papildomų dokumentų, kuriuos, siekdamas įrodyti mokumo faktą, 2010 m. vasario 4 d. teismui pateikė atsakovas, duomenys. Antai, kaip matyti iš 2009 m. gruodžio 31 d. preliminaraus balanso, ilgalaikis įmonės turtas sudarė 5 113 220 Lt, trumpalaikis turtas - 3 101 203 Lt (iš viso bendrovė turėjo turto už 8 214 423 Lt), nuosavo kapitalo vertė - 5 819 683 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 2 394 740 Lt. Be šių duomenų įvertinta ir UAB „Baltijos žuvys“ 2009 m. gruodžio 31 d. preliminari pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje nurodoma, kad bendrasis finansinių metų pelnas buvo 44 681 Lt, iš tipinės veiklos patirta 1 441 128 Lt nuostolių, grynieji bendrovės nuostoliai sudarė 1 320 196 Lt.

12Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-114-436/2007 atsakovas trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) yra skolingas 285 364,41 Lt (tai yra 223 747 Lt bei 60 707,24 Lt, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 910,61 Lt sumokėto žyminio mokesčio), tačiau ne 657 457,24 Lt. Be to, minėtame 2010 m. vasario 4 d. atsakovo prašyme nurodyti UAB „Baltijos žuvys“ įvertinto turto duomenys patvirtina, kad pastato - žuvies perdirbimo cecho, kurio unikalus Nr. 2197-0008-2014, priklausančio UAB „Baltijos žuvys“, rinkos vertė 2010 m. sausio 29 d. buvo 1 950 000 Lt (UAB „Turto spektras“ pažyma „Apie turto vertės nustatymą“ Nr. 10-01-3-32), žvejybinių laivų su jiems suteikta žuvų žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvota „LLB-1124“ ir „LLB-1100“, esančių Liepojos jūrų uoste, Latvijoje bei laivo „IEVA“, esančio Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, priklausančių atsakovei, vertė 2010 m. sausio 29 d. buvo 2 100 000 Lt (UAB „Euristika“ 2010 m. vasario 3 d. preliminari išvada „Dėl turto rinkos vertės nustatymo“ EUR Nr. 100103 P). Tai, kad bendrovė vykdo veiklą ir šiuo metu užsiima žuvų gavyba bei prekyba, patvirtina 2010 m. sausio mėnesio suvestinė, kurioje nurodyta, kad už sausio mėnesį išrašyta sąskaitų klientams už 260 839,25 Lt.

13Iš UAB „Baltijos žuvys“ 2009 m. gruodžio 31 d. debitorių-kreditorių sąrašo matyti, kad bendra atsakovo pradelstų mokėjimų suma sudaro 2 138 490,61 Lt, pradelstų gautinų mokėjimų suma - 239 734,75 Lt. Be to, pagal 2010 m. sausio 29 d. mokestinių prievolių likučių suderinimo aktą, kuris pateiktas prie prašymo kartu su kitais papildomais dokumentais, atsakovas VMI skolingas 112 185,61 Lt, o taip pat 27 424,10 Lt delspinigių, iš viso 139 609,71 Lt, t. y. 106 912,15 Lt mažiau nei nurodyta minėtame debitorių-kreditorių sąraše.

14Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Superija“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m kovo 24 d. nutartį panaikinti ir iškelti UAB „Baltijos žuvys“ bankroto bylą dėl nemokumo. Nurodo šiuos argumentus:

151. Teismas šioje byloje sprendimą priima ne pirmą kartą, o ankstesnėje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovas vengė pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, įrodančius mokumą. Atsakovas per daugiau nei septynis metus nuo skolų atsiradimo neatsiskaitė su kreditoriais ir vengė tai daryti. Atsakovas ne vieną kartą kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bet neįrodė, kad yra mokus ir gali atsiskaityti. Tuo tarpu visi atsakovo teiginiai dėl turto buvimo ir jo kainos neatitinka tikrovės ir tai jau yra įrodyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas net šešis kartus nagrinėjo atsakovo bylą dėl įmonės restruktūrizavimo ir pasisakė dėl atsakovo pastangomis vilkinamo teismo proceso (civilinės bylos Nr. 3K-1172/2003, 3K-3-469/2004, 3K-3-653/2004, 3K-3-519/2005, 3K-3-69/2006, 3K-3-496/2009). Atitinkamai ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pareikštas dar 2004 m. ir visą tą laiką kreditoriai negalėjo atgauti skolos iš atsakovo, o teismas negalėjo priimti sprendimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

162. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovui UAB „Baltijos žuvys“ iškėlė bankroto bylą, tačiau minėtą nutartį Lietuvos apeliacinis teismas panaikino kaip neišsamią, nes nebuvo ištirtas įmonės mokumas.

173. Skundžiamoje 2010 m. kovo 24 d. nutartyje teismas aptarė tik atsakovo paskutiniu metu pateiktus ir ieškovams neperduotus dokumentus (UAB „Turto spektras“ pažymą „Apie turto vertės nustatymą“ ir UAB „Euristika“ 2010 m. vasario 3 d. preliminarią išvadą „Dėl turto rinkos vertės nustatymo“), tačiau neatsižvelgė į ieškovų pateiktus dokumentus, kuriuose išdėstyta, jog visas vertinamas turtas įkeistas ieškovui AB „Swedbank“ ir kad šį turtą įvertinti kita negu įkaito suma turi būti įkaito turėtojo sutikimas, kurio atsakovas nei prašė, nei gavo.

184. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje jau buvo konstatavęs, kad atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ buvo pradėjęs pjaustyti vieną iš bankui įkeistų laivų „Ieva“, o Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2008 m. spalio 23 d. pradėjo tyrimą pagal LR BK 246 straipsnio 1 dalį dėl įkeisto turto gadinimo. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, darytina išvada, kad atsakovas teismui pateikė niekuo nepagrįstus įrodymus, siekdamas išvengti įmonės bankroto ir vilkindamas skolų kreditoriams išmokėjimą.

195. Atsakovas pateikė 2010 m. sausio mėnesį išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau nepateikė PVM ataskaitos, iš kurios matytųsi, ar įmonė realiai gali gauti šias sumas ir ar sąskaitas gavusios įmonės yra mokios, ar pagal pateiktas sąskaitas sumokėtas PVM.

206. Teismas nekreipė dėmesio į faktą, kad atsakovas nemoka socialinio draudimo įmokų ir neteikia ataskaitų VSDFV, o taip pat visiškai nepasisakė dėl VSDFV kreditorinio reikalavimo lyg tokio ir nebūtų, nors VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinyje nurodyta, kad atsakovas nemoka įmokų ir neteikia ataskaitų nuo 2008 metų, todėl negalima tiksliai nustatyti įmokų skolos dydžio. Atitinkamai tikėtina, kad atsakovas nemoka atlyginimų darbuotojams ar paskaičiuoja ir sumoka jiems ne pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau teismas leidžia tai daryti ir nereikalauja pateikti įrodymų.

21Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi paskutiniais žinomais atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ pateiktais ūkinės-finansinės veiklos rodikliais ir visikai neaišku, kuo vadovaudamasis apeliantas mano, jog reikalinga gauti įkaito turėtojo sutikimą norint įvertinti įkeistą turtą. Atitinkamai iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų aišku, kad dauguma parduotų prekių buvo eksportuotos, todėl PVM neapmokestintos. Atsakovas nurodo, kad VSDFV Klaipėdos skyriui nėra skolingas, nes yra registruotas VĮ Registrų centro Kauno skyriuje, o įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui atvaizduotas teismui pateiktuose dokumentuose. UAB „Superija“ atskirojo skundo motyvai visiškai nesusieti su įmonės mokumu bei būtinų sąlygų įmonei iškelti bankroto bylą egzistavimu. Atitinkamai 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis UAB „Baltijos žuvys“ turėjo turto už 8 214 423 Lt, o skolų 2 394 740 Lt, iš kurių 338 962,61 Lt nėra pradelstos skolos, o atsižvelgiant į 2010 m. sausio 29 d. mokestinių prievolių suderinimo aktą atsakovo skola VMI sumažėjusi 106 912,15 Lt, todėl pradelstos įmonės skolos yra 1 948 865 Lt, todėl atsakovas yra mokus (LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 d.).Vien UAB „Turto spektras“ ir UAB „Euristika“ 2010 m. sausio 29 d. ir 2010 m. vasario 3 d. įvertinto atsakovo turto vertė yra 4 050 000 Lt, o jau vien tai daugiau kaip du kartus daugiau nei UAB „Baltijos žuvys“ pradelsti įsipareigojimai. Tuo tarpu UAB „Baltijos žuvys“ priklauso ir kitokio turto, kurio teisinė registracija nevykdoma, finansinis turtas bei skolininkų įsipareigojimai (turtas iš viso vertinamas 8 214 423 Lt). Bendrovė 2010 metų sausio mėnesį gavo 260 839,25 Lt pajamų, o 2009 metais gavo 1 076 215 Lt pajamų, ūkinė-finansinė veikla pelninga (į valstybės biudžetą apskaitė 1524 Lt pelno mokesčio).

22Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo „Swedbank“ AB prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis nustatyta, jog UAB „Baltijos žuvys“ sunkumai tęsiasi keletą metų, todėl negali būti laikomi laikinais, todėl, trečiojo asmens nuomone, tai yra pakankamas ir teisėtas pagrindas konstatuoti įmonės nemokumą kaip bankroto bylos iškėlimo prielaidą. Atsakovas vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus „Swedbank“ daugiau kaip 3000 dienų ir iki skundžiamos nutarties priėmimo jų nėra įvykdęs. Be to, sprendžiant įmonės mokumo klausimą, gali būti vertinamas tik įstatymų nustatyta tvarka į bendrovės balansą įrašytas turtas, o galimo mokumo įrodymai kitiems asmenims išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų forma nepadengia atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir negali būti pakankamu bei tinkamu įmonės mokumo įrodymu. Atitinkamai kasacinės instancijos teismui nustačius, kad UAB „Baltijos žuvys“ negali būti iškelta restruktūrizavimo byla, o įmonei iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos neatsiskaičius su kreditoriais, inicijavusiais bankroto bylos iškėlimą, atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas mokiu ir bendrovei nepagrįstai atsisakyta iškelti bankroto bylą.

23Atsiliepimu į atskirąjį skundą VSDFV Kauno skyrius prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti UAB „Baltijos žuvys“ bankroto bylą. Nurodo, kad UAB „Baltijos žuvys“ jau ne kartą kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau įrodyti, kad įmonė yra moki, nepavyko, o atsakovui piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, bylos buvo vilkinamos ne vienerius metus. Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paduotas dar 2004 metais, o UAB „Baltijos žuvys“ duomenys apie draudėją į duomenų bazę VSDFV Kauno skyriuje iš VSDFV Klaipėdos skyriaus buvo gauti tik 2005 m. birželio 30 d. perdavimo-priėmimo aktu ir jau pagal tuometinius duomenis įmonėje buvo 12 apdraustųjų ir skola sudarė 192 060,00 Lt sumą, o per visą laikotarpį įsiskolinimas tiek įmonės kreditoriams, tiek valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nesumokėtų įmokų, baudų ir delspinigių tik augo. Tuo tarpu siunčiant raginimus sumokėti įsiskolinimą, laiškai nuolat grįždavo su atžyma, kad draudėjas nerastas, o atsakovas piktybiškai nepriimdavo korespondencijos. Atsakovas nuolat nepateikdavo finansinių ataskaitų arba jas pateikdavo pavėluotai, pateikdavo klaidingus pranešimus apie asmens priėmimą į darbą ar atleidimą iš jo, į raginimus sumokėti įmokas, prašymus patikslinti ataskaitas bei pateikti papildomus dokumentus draudėjas nereaguodavo, o nuo 2009 m. sausio 1 d. ataskaitos apie socialinio draudimo įmokas VSDFV Kauno skyriui iš viso nebeteikiamos (socialinio draudimo įmokos paskutinį kartą sumokėtos 2008 m. spalio 7 d., o atsakovo skola 2010 m. balandžio 1 d. yra 218 741,39 Lt ir tai nėra galutinė įsiskolinimo suma). Be to, UAB „Baltijos žuvys“, nevykdydama savo kaip draudėjos pareigų bei piktybiškai vengdama išsikelti bankroto bylą, pažeidžia ir viešąjį interesą. Atsiliepime pažymima, kad pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatas įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią patyrė kreditoriai dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o nagrinėjamu atveju kreditoriai jau patyrė didelę žalą dėl nuolat didėjančių įsiskolinimų, kai tuo tarpu įmonės vadovas jau ėmėsi veiksmų UAB „Baltijos žuvys“ turtui mažinti (atsakovas buvo pradėjęs pjaustyti vieną iš bankui įkeistų laivų).

24Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

26Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju prašoma iškelti bankroto bylą UAB „Baltijos žuvys“, nustačius šios įmonės nemokumą. Atitinkamai įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

27Kauno apygardos teismas skundžiama 2010 m. kovo 24 d. nutartimi įvertinęs finansinius UAB „Baltijos žuvys“ dokumentus konstatavo, kad UAB „Baltijos žuvys“ įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė faktiškai yra moki ir kelti jai bankroto bylą atsisakė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju daryti kategorišką išvadą, kad UAB „Baltijos žuvys“ yra moki įmonė, atsižvelgiant į skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau 2010 m. vasario 18 d. nutartyje (T. 4, b. l. 166-173) nurodė, kad teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei egzistuoja objektyvaus turinio teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Tuo tarpu faktiniam nemokumui nustatyti esmės turi ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ir faktinis pakankamai didelių pradelstų įsipareigojimų (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradelsti įsipareigojimai 2 138 490,61 Lt sumai) ilgalaikis nevykdymas. Atitinkamai nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad UAB „Baltijos žuvys“ jau ne kartą buvo bandoma kelti restruktūrizavimo bylą, tačiau tai daryti buvo atsisakyta būtent dėl to, kad nustatyta, jog atsakovo finansiniai sunkumai ne laikini, o nuolatinio pobūdžio, besitęsiantys keletą metų, lemiantys vis blogesnę įmonės finansinę padėtį, konstatuotas įmonės vadovo piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-519/2005, 3K-3-69/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009 pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi keletą metų, tokie sunkumai teismo gali būti pripažinti ne laikinais, bet nemokiais finansiniais sunkumais, kurie paneigia įmonės restruktūrizavimo galimybę. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju UAB „Baltijos žuvys“ faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia balansinei turto vertei net ir viršijant pradelstų įsipareigojimų dydį. Konkrečiu atveju minėtomis objektyvaus pobūdžio aplinkybėmis galėtų būti duomenys apie realų atsakovo pradelstų įsipareigojimų vykdymą kreditoriams ar pan. Atitinkamai, nors jau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartyje pažymėta, kad teismas viešojo intereso užtikrinimo tikslu turėtų imtis visų galimų priemonių išsiaiškinti ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą teisinį klausimą, tačiau iš byloje esančių duomenų aišku, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jokių pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme veiksmų (ĮBĮ 9 str.), įskaitant veiksmus, siekiant išsiaiškinti realų pradelstų įsipareigojimų bent dalinį vykdymą, apskritai neatliko, o taip pat nesiaiškino, kodėl veiklą vykdanti įmonė neteikia privalomų finansinių ataskaitų. Be to, nors į įmonės balansą apskaitytas ne tik registruotinas turtas, dėl kurio atsakovas pateikė turto vertinimo ataskaitas (Pastatas – žuvies perdirbimo cechas ir žvejybiniai laivai su jiems suteikta žuvų žvejybos kvota), tačiau kito turto ir jo vertės įtakos atsakovo mokumui pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino. Be to, pats atsakovas nurodė, kad UAB „Euristika“ 2010 m. vasario 3 d. išvada dėl turto rinkos vertės nustatymo EUR Nr. 100103 yra preliminari (T. 4, b. l. 163, 164), kurios LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas iš viso nenumato. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik preliminariu atsakovo turto balansu (T. 4, b. l. 163 – 164), kurio patikslinimo atsakovas taip pat nepateikė. Tiesa, atsakovas apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė dokumentys, kurie, atsakovo nuomone, patvirtina jo būklės pagerėjimą (dėl UAB „Genys“ pretenzijų atsakovui atsisakymo, įsiskolinimo Kauno apskrities VMI sumažėjimo, atsakovo veikos vykdymo ir pajamų gavimo), tačiau minėtus dokumentus, visų pirma, nagrinėjamu atveju privalo įvertinti pirmosios instancijos teismas. Iš kitos pusės, atkreiptinas dėmesys, kad patikslinto UAB „Baltijos žuvys“ balanso atsakovas vėlgi nepateikė.

28Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatinėjo ir vertino nagrinėjamu atveju UAB „Baltijos žuvys“ mokumui reikšmės turinčias aplinkybes, dėl ko Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

30Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „Baltijos žuvys“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.