Byla 3K-3-108-611/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Elpreka“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ecomodus“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Elpreka“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ecomodus“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“ ir R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Krasta Auto Vilnius“, S. R. , V. A. , A. A. , N. O. A., J. P. B., J. B. , A. B. , K. B. , B. B. , Z. D. , A. D. , Z. N. Jakimavičienė, J. J. , P. J. , A. K. , V. K. , V. K. , V. K. , A. K. , G. K. , D. M. , E. M. , A. M. , G. P. , G. P. , L. R. , P. S. , V. P. , V. S. , V. Š. , R. Z. , V. Ž. , G. Ž. , P. J. , M. V. , E. R. , A. Š. , P. Č. ).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reguliuojančių sutarties, sudarytos privataus juridinio asmens vadovo, pripažinimą negaliojančia dėl sandorio prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms ir dėl privataus juridinio asmens valdymo organų kompetencijos, nustatytos privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose, pažeidimo, taikymo ir aiškinimo.
  2. Ieškovės UAB „Elpreka“ ir UAB „Ecomodus“, remdamosi CK 1.80, 1.82, 2.83 straipsnių nuostatomis, Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 34 straipsnio 4 dalies 6 punktu, ieškinyje prašė:
  • pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 3 d. Finansinės nuomos sutartį Nr. 201400396 (toliau – ir Sutartis), sudarytą ieškovės UAB „Elpreka“ ir atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“;
  • pripažinus Finansinės nuomos sutartį negaliojančia taikyti restituciją: priteisti ieškovei UAB „Elpreka“ iš atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ visas įmokas, sumokėtas vykdant Finansinės nuomos sutarties sąlygas, perkelti visas ieškovės UAB „Elpreka“ teises ir pareigas, nustatytas Finansinės nuomos sutartyje, atsakovui R. K. .
  1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovės atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl UAB „Elpreka“ teisių ir pareigų, nustatytų Finansinės nuomos sutartyje, perkėlimo atsakovui R. K. , byla dėl nurodyto ieškinio reikalavimo nutraukta.
  2. Ieškovė UAB „Ecomodus“ yra ieškovės UAB „Elpreka“ akcininkė. 2014 m. vasario 3 d. tarp ieškovės UAB „Elpreka“, atstovaujamos atsakovo R. K. , atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir trečiojo asmens UAB „Krasta Auto Vilnius“ buvo pasirašyta Finansinės nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė UAB „Elpreka“, ieškovių teigimu, įsigijo automobilį „BMW 520“, valst. Nr. GOV 079 (toliau – Automobilis), už 34 175,16 Eur. Šis Automobilis nebuvo reikalingas UAB „Elpreka“ veikloje, jis buvo įsigytas, kad tenkintų išimtinai R. K., kaip UAB „Elpreka“ vadovo, asmeninius poreikius. Automobilis įsigytas UAB „Elpreka“ vardu, nesant įmonės valdybos pritarimo, nors pagal įstatymų bei UAB „Elpreka“ įstatų nuostatas buvo būtinas atitinkamas valdybos sprendimas dėl automobilio įsigijimo. 2014 m. balandžio 25 d. UAB „Elpreka“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta nepritarti automobilio įsigijimui.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu nutraukė dalį civilinės bylos dėl ieškovių UAB „Elpreka“ ir UAB „Ecomodus“ ieškinio reikalavimo perkelti visas UAB „Elpreka“ teises ir pareigas, nustatytas Finansinės nuomos sutartyje, atsakovui R. K. , bei atmetė kitą ieškinio dalį.
  2. Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 3 d. ieškovė UAB „Elpreka“, atstovaujama atsakovo R. K. , atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir trečiasis asmuo UAB „Krasta Auto Vilnius“ sudarė Finansinės nuomos sutartį Nr. 201400396, pagal kurią lizingo davėja UAB „Nordea Finance Lithuania“ nupirko iš pardavėjos UAB „Krasta Auto Vilnius“ naudotą automobilį „BMW 520“ už 34 175,16 Eur. Automobilis perduotas naudoti ir valdyti lizingo gavėjai UAB „Elpreka“ finansinės nuomos pagrindais, nustatant 60 mėnesių nuomos laikotarpį, 6950,88 Eur pradinę įmoką, 12 mokėjimo kartus per metus, lizingo davėjos maržą – 3 mėnesių EURIBOR plius 3,20 proc. metinių palūkanų normą. Sutartimi lizingo davėja UAB „Nordea Finance Lithuania“ lizingo gavėjos UAB „Elpreka“ prašymu įsipareigojo įsigyti nuosavybės teise naudotą automobilį „BMW 520“ iš pardavėjos UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir finansinės nuomos pagrindu išnuomoti automobilį UAB „Elpreka“. Lizingo gavėjai UAB „Elpreka“ įvykdžius visas prievoles pagal Sutartį, lizingo davėja įsipareigojo parengti perdavimo nuosavybėn aktą, kurio pagrindu perduoda lizingo gavėjai nuosavybės teises į daiktą (t. y. Automobilį). UAB „Nordea Finance Lithuania“, kaip lizingo davėja, perdavė automobilį laikinai naudotis ir valdyti lizingo gavėjai UAB „Elpreka“.
  3. 2014 m. vasario 3 d. tarp Sutarties šalių pasirašytas Tarpusavio skolų suderinimo aktas, pagal kurį lizingo gavėja sumokėjo pardavėjai UAB „Krasta Auto Vilnius“ 24 690,55 Lt sumą už Automobilį, ši suma pardavėjos buvo įskaityta lizingo davėjai, o lizingo davėja šią sumą įskaitė lizingo gavėjai UAB „Elpreka“. Lizingo gavėjai UAB „Elpreka“, kuri lizingo davėjai UAB „Nordea Finance Lithuania“ sumokėtų pradinę įmoką ir per 60 mėnesių – visas įmokas po 1710,02 Lt, pereitų nuosavybės teisė į išsinuomotą Automobilį.
  4. Teismas nustatė, kad sudarant Sutartį galiojo 2013 m. balandžio 16 d. UAB „Elpreka“ valdybos patvirtintas pelno (nuostolių) paskirstymo projektas, kuriame nustatytas 150 000 Lt finansavimas transportui ir mechanizmams. Šis projektas buvo patvirtintas ir 2013 m. balandžio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Automobilis buvo perduotas naudoti UAB „Elpreka“, priskirtas prie transporto priemonės turto grupės, atiduotas į eksploatacijos vietą – UAB „Elpreka“ padalinį Nr. 5. Automobilis buvo reikalingas įmonei, juo buvo vežami darbuotojai. Ieškovė UAB „Elpreka“ veikė nenuostolingai 2013 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. UAB „Elpreka“ iš viso sumokėjo įmokas už du mėnesius, paskui mokėjimą nutraukė. Tuo metu, kai Automobilis buvo ieškovės UAB „Elpreka“ žinioje, jame buvo įrengta signalizacija, jos vertė, ieškovių teigimu, yra 3286 Lt.
  5. Po 2014 m. balandžio 25 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo valdybos posėdžio UAB „Elpreka“ valdymo organai (vadovas, valdyba) pasikeitė. Sutartis buvo nutraukta UAB „Nordea Finance Lithuania“ iniciatyva, prieš tai įspėjus lizingo gavėją UAB „Elpreka“ raštu. 2014 m. spalio 2 d. perdavimo–priėmimo aktu UAB „Elpreka“ grąžino atsakovei UAB „Nordea Finance Lithuania“ Automobilį. Teismas konstatavo, kad ieškovei UAB „Elpreka“ Automobilis buvo išnuomotas, o ne parduotas, ir bendrovė negalėjo būti Automobilio savininkė, nes nesumokėjo visos išperkamosios nuomos kainos (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Ieškovės UAB „Elpreka“ sumokėtos įmokos nesudarė 1/20 dalies įmonės įstatinio kapitalo (kurio dydis – 550 000 Lt). Ieškovės nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jų nurodomas aplinkybes, kad atsakovas R. K. piktnaudžiavo savo padėtimi ir naudojo Automobilį išskirtinai savo asmeniniams poreikiams, kad lizingo davėja davė lizingo gavėjai raštišką sutikimą pagerinti Automobilį, kad, neįrengus signalizacijos, Automobiliui grėstų sunaikinimas.
  6. Teismas nurodė, kad, pasikeitus UAB „Elpreka“ vadovybei ir akcininkams nepritarus Automobilio įgijimui, UAB „Elpreka“ turėjo pareigą informuoti lizingo davėją apie šias aplinkybes Sutarties 7.3.5. punkto a papunkčio pagrindu, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė apie tai būtų informavusi atsakovę. Teismas konstatavo, kad UAB „Elpreka“ nebendradarbiavo su UAB „Nordea Finance Lithuania“ (CK 6.200 straipsnis).
  7. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, jog atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo nesąžininga, sudarydama Sutartį su UAB „Elpreka“, kuriai atstovavo atsakovas R. K.. Sudarant Sutartį galiojo UAB „Elpreka“ 2013 m. balandžio 16 d. valdybos pritarimas pelno (nuostolių) paskirstymo projektui, kuriame suplanuota skirti 150 000 Lt transportui ir mechanizmams. Ginčijamo sandorio vertė neviršijo 1/20 dalies UAB „Elpreka“ įstatinio kapitalo, nes įmonė neįgijo nuosavybės teisių į išnuomotą Automobilį. Nors Automobilis ir buvo įtrauktas į bendrovės ilgalaikio turto sąrašą, nurodant jo vertę – 97 520,64 Lt, tačiau UAB „Elpreka“ įgijo teisę valdyti ir naudoti Automobilį nuomos pagrindais už užmokestį.
  8. Teismas sprendė, kad negali būti daroma išvada, jog Sutartis, kurios pagrindu Automobilis buvo išnuomotas UAB „Elpreka“, prieštaravo įmonės tikslams, nes UAB „Elpreka“ sandorio sudarymo metu vykdė komercinę ūkinę veiklą (atliko elektros montavimo darbus ir gavo pelno), o 2013 m. balandžio 16 d. valdybos patvirtintame pelno (nuostolių) paskirstymo projekte buvo nustatyta skirti transportui 150 000 Lt (CK 1.82 straipsnis, 2.83 straipsnis, ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 6 punktas).
  9. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ turėjo teisinį ir faktinį pagrindą nutraukti Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, 6.574 straipsnis). Byloje negalėjo būti taikoma restitucija, kadangi ieškovė UAB „Elpreka“ galėjo naudotis automobiliu ir turėti iš to naudos iki Automobilio perdavimo atsakovei UAB „Nordea Finance Lithuania“. Automobilio prekybinė vertė sumažėjo tuo laikotarpiu, kai jis buvo UAB „Elpreka“ žinioje.
  10. Teismas konstatavo, kad lizingo gavėja galėtų reikalauti grąžinti jos sumokėtas įmokas, skaičiuotinas po 2014 m. spalio 2 d. (Automobilį grąžinus UAB „Nordea Finance Lithuania“), tačiau UAB „Elpreka“ nemokėjo lizingo įmokų atsakovei po 2014 m. balandžio 7 d., sumokėjo pagal grafiką tik dvi įmokas (už 2014 m. vasario ir kovo mėn.). Teismas sprendė, kad šios sumokėtos įmokos neviršija lizingo davėjos patirtų nuostolių, nes jai nuosavybės teise priklausantis Automobilis buvo grąžintas 2014 m. spalio 2 d., o UAB „Elpreka“ žinioje šis Automobilis buvo nuo 2014 m. vasario 5 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovių reikalavimas dėl Automobilio pagerinimo sumos atlyginimo netenkinamas, nes lizingo davėja nedavė sutikimo ieškovei atlikti šį pagerinimą (CK 6.501 straipsnio 2–3 dalys).
  11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių UAB „Elpreka“ ir UAB „Ecomodus“ bei atsakovo R. K. apeliacinius skundus, 2015 m. birželio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą.
  12. Kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, konstatavo, kad sudarant ginčo Sutartį buvo pažeista atsakovės UAB „Elpreka“ kompetencija, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sudarant Sutartį nereikėjo UAB „Elpreka“ valdybos pritarimo. Kolegija nurodė, kad, įvertinus 2013 m. balandžio 16 d. UAB „Elpreka“ valdybos susirinkimo protokole fiksuotus nutarimus, negali būti daroma išvada, jog valdyba aiškiai išreiškė pritarimą ginčijamo sandorio sudarymui. Kolegijos teigimu, nors ieškovė UAB „Elpreka“ ir sumokėjo dvi įmokas už Automobilį, tačiau kiti akcininkų veiksmai leidžia pagrįstai teigti, kad sandoris nebuvo patvirtintas (CK 1.79 straipsnis).
  13. ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinta sąlyga (jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina) reiškia ir tai, kad įmonės įstatuose gali būti nustatyta ir mažesnė, ir didesnė įmonės turto kaina, nei nurodyta ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 6 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, ABĮ 36 straipsnio 4 dalies 6 punkto norma yra dispozityvi ir gali būti pakeista įstatais, bendrovės įstatinio kapitalo dydžio žinojimas negali būti laikomas pagrindu pripažinti sandorio šalį nesąžininga. Atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“, sudarydama Sutartį su UAB „Elpreka“, rėmėsi atsakovo R. K. (kaip UAB „Elpreka“ vienasmenio valdymo organo) pareiškimais ir patvirtinimais (Sutarties 7.1 punktas).
  14. Kolegija sprendė, kad atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ elgesys gali būti vertinamas kaip nepakankamai rūpestingas ir atidus, tačiau nėra pakankamo teisinio pagrindo spręsti, jog lizingo sutarties pasirašymas su tinkamos kompetencijos neturinčiu juridinio asmens organu (direktoriumi) vertintinas kaip nesąžiningas sutarties šalies elgesys.
  15. Kolegija konstatavo, kad ieškovių teisių pažeidimo motyvavimas vien tik imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimu ir kitos sandorio šalies nesąžiningumu yra pernelyg abstraktus. Sutarties nuginčijimas tuo pagrindu, kad pažeista juridinio asmens organų kompetencija, nekeliant sutarties nuostolingumo (jeigu jis negali būti pašalintas kitu būdu) ar kitų svarbių aspektų, neatitinka reikalavimo paisyti sutartinių santykių stabilumo ir sutartį pripažinti negaliojančia tik tada, kai pažeistų teisių negalima apginti kitais būdais.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovės UAB „Ecomodus“ ir UAB „Elpreka“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovių ieškinį:
  • pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. vasario 3 d. Finansinės nuomos sutartį Nr. 201400396, sudarytą UAB „Elpreka“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“; taikyti restituciją, priteisiant UAB „Elpreka“ naudai iš UAB „Nordea Finance Lithuania“ 9122,38 Eur (31 497,75 Lt);
  • priteisti ieškovių naudai iš atsakovo R. K. visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodomi šie jo tenkinimo argumentai:
    1. Nagrinėjant bylą buvo nustatomos nereikšmingos bylos aplinkybės, t. y. ar Sutartis prieštaravo UAB „Elpreka“ tikslams, tačiau turėjo būti nustatoma, ar Sutartis sudaryta, pažeidžiant UAB „Elpreka“ valdymo organų kompetenciją. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje įvardyti du savarankiški sandorių negaliojimo pagrindai: 1) sandoris prieštarauja juridinio asmens valdymo organų kompetencijai; 2) sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams. Sandorius ginčijant skirtingais pagrindais, turėtų būti nustatoma skirtinga teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma. Tuo atveju, kai sandoris ginčijamas dėl to, jog jį sudarant buvo pažeista juridinio asmens valdymo organų kompetencija, turėtų būti nustatoma, ar atitinkama kompetencija buvo pažeista ir ar kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog šis sandoris sudarytas, pažeidžiant juridinio asmens valdymo organų kompetenciją. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad, siekiant pripažinti sandorį niekiniu CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, būtina nustatyti, jog sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams.
    2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė byloje reikšmingos aplinkybės, kad Sutartis prieštaravo UAB „Elpreka“ interesams, buvo jai nenaudinga. Pačios sandorio šalies kreipimasis į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia patvirtina, jog sudarytas sandoris neatitinka jos interesų, tai papildomai patvirtino ir UAB „Elpreka“ akcininkų susirinkimas, nepritardamas atitinkamo sandorio sudarymui. Ginčijama Sutartis neturėjo ir negalėjo būti palikta galioti vien dėl tos priežasties, kad nebuvo nustatytas atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ nesąžiningumas. UAB „Nordea Finance Lithuania“ gautų tam tikrą pelną iš nesąžiningo sandorio, nes restitucija iš UAB „Elpreka“ pusės faktiškai įvykdyta (Automobilis, kuris buvo pagerintas (įrengta signalizacija), grąžintas UAB „Nordea Finance Lithuania“). Tačiau ieškovei negrąžintos įmokos, sumokėtos už šį automobilį. Ginčijama sutartimi buvo apribota įmonės veikla penkerių metų laikotarpiui (ieškovė turėjo teikti informaciją, rengti tarpines ataskaitas, bendrovei buvo ribojama galimybė užtikrinti savo prievoles kitiems asmenims, už prievolių pažeidimą ieškovei galėjo būti taikomos labai didelės baudos).
    3. Sandoris turėjo būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio bei ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu. Ieškovių ginčijama Sutartis prieštaravo ne tik UAB „Elpreka“ įstatams, bet ir imperatyviosioms ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatoms.
    4. Bylos įrodymai patvirtina atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ nesąžiningumą. Šiuo atveju atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ nesąžiningumas turėtų būti nustatomas pagal tai, ar atsakovė žinojo (turėjo žinoti), jog sudarant ginčijamą sutartį buvo pažeista UAB „Elpreka“ valdymo organų kompetencija. Teiginys, kad UAB „Nordea Finance Lithuania“ elgesys vertinamas kaip nepakankamai rūpestingas ir atidus, yra pakankamas konstatuoti šios atsakovės nesąžiningumą, vertinant, kad atsakovės sąžiningumo ribos yra žinojimas (turėjimas žinoti), kas turi kompetenciją bei tinkamus įgaliojimus sudaryti konkretų sandorį bendrovės vardu. Byloje esantys įrodymai (UAB „CreditInfo“ 2014 m. sausio 30 d. ataskaita, pateikta atsakovei UAB „Nordea Finance Lithuania“ prieš sudarant Sutartį) patvirtina, kad atsakovė tikrai žinojo arba negalėjo nežinoti dėl susidariusių aplinkybių, jog norint sudaryti ginčijamą Sutartį būtinas valdybos sprendimas (ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Atsakovė yra finansinė įstaiga, teikianti finansines paslaugas, todėl jos veiklai taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Bendrovė, sudarydama ginčo sutartį, privalėjo papildomai pasidomėti sandorį sudarančio direktoriaus R. K. kompetencija.
    5. Tenkinus ieškovių kasacinį skundą, pripažinus Sutartį negaliojančia, byloje turi būti taikoma restitucija. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra grąžintas atsakovei, ieškovei UAB „Elpreka“ turi būti priteisti iš UAB „Nordea Finance Lithuania“ sumokėti pinigai, t. y. 28 211,75 Lt, bei automobilio pagerinimo išlaidos (3286 Lt už signalizacijos įrengimą).
  1. Atsiliepimuose į ieškovių UAB „Elpreka“ ir UAB „Ecomodus“ kasacinį skundą atsakovai UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir R. K. prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį ir priteisti iš kasatorių atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:
    1. Kasatorės neįrodė, kad Sutarties sudarymas buvo akivaizdžiai žalingas, kad Sutartis sudaryta ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis. Visais atvejais turi būti įrodytas Sutarties nuostolingumo faktas, pirmenybę teikiant nuostolių pašalinimui kitu būdu (peržiūrint ar keičiant Sutartį, akcininkui priteisiant nuostolius).
    2. ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatos nėra imperatyviosios, jų formuluotės yra dispozityvios. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, atsižvelgiant į tai, kad ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto norma yra dispozityvi ir įstatais gali būti pakeista. Be to, finansinės nuomos (lizingo) sandorį vertinant kaip vieną iš nuomos rūšių, bendrovės įstatinio kapitalo dydžio žinojimas negali būti laikomas pagrindu pripažinti sandorio šalį nesąžininga.
    3. Negalima spręsti, kad UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo nesąžininga sudarydama Sutartį, nes sudarant sandorį buvo priimtas UAB „Elpreka“ valdybos 2013 m. balandžio 16 d. sprendimas pritarti pelno (nuostolių) paskirstymo projektui, kuriame buvo suplanuota skirti transportui ir mechanizmams 150 000 Lt. Atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ įvykdė jai keliamus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, užsakydama ataskaitą iš „CreditInfo“. Ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Elpreka“ atstovavo bendrovės direktorius R. K., kuris veikė kaip vienasmenis bendrovės valdymo organo narys. Atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“, sudarydama Sutartį su UAB „Elpreka“, kurios vardu veikė atsakovas R. K. , buvo sąžininga, nes vadovavosi UAB „Elpreka“ direktoriaus pareiškimais ir patvirtinimais. Byloje neįrodytas R. K. kompetencijos pažeidimo faktas.
    4. Finansinė nuoma (lizingas) yra viena iš nuomos rūšių. ABĮ nenustatyta, kad sudarant kokios nors rūšies nuomos sutartį yra privalomas bendrovės valdybos sprendimas. Lizingo sutartį vertinant kaip vieną iš nuomos sutarčių rūšių, kasatorės UAB „Elpreka“ valdybos sprendimas dėl Sutarties sudarymo nebuvo reikalingas.
  2. Atsakovas R. K. atsiliepime į kasacinį skundą papildomai nurodo, kad:
    1. Byloje esantys duomenys (UAB „Elpreka“ 2012 m., 2013 m. balansai) patvirtina, kad 2012, 2013 finansiniai metai bendrovei buvo sėkmingi, ieškovė sukaupė 2 808 730 Lt vertės nuosavo kapitalo. Todėl, turint tikslą reprezentuoti bendrovę jos veiklos vykdymo metu, buvo nuspręsta įsigyti transporto priemonę, ja buvo vežami ir darbuotojai.
    2. Kasatorės nepaiso to fakto, kad UAB „Elpreka“ turėjo keletą senų transporto priemonių, kurios nuolat gesdavo, joms remontuoti nuolat buvo leidžiamos nemažos įmonės pinigų sumos, todėl buvo būtina atnaujinti įmonės automobilių parką.
    3. Nagrinėjamu atveju negalima taikyti restitucijos, nes nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Sutartį pripažinti negaliojančia, Sutartis yra nutraukta. Sutarties 8.5 punkte nustatyta, kad nutraukus Sutartį lizingo gavėjo sumokėti administravimo mokestis, įmokos pagal grafiką, kurie pripažįstami mokėjimais už naudojimąsi daiktu, ir kiti mokėjimai negrąžintini lizingo gavėjui.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl įrodinėjimo dalyko, siekiant pripažinti sandorį niekiniu CK 1.82 straipsnio pagrindu; Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto vertinimo kaip imperatyviosios teisės normos, kurios pažeidimas suponuoja sandorio pripažinimą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu; sandorio šalies nesąžiningumo požymių bei galimybės taikyti dvišalę restituciją lizingo sutarties nutraukimo atveju.

13Dėl CK 1.80 straipsnio normos taikymo, kai sandoris sudaromas pažeidžiant įstatyme nustatytą valdymo organų kompetenciją, ir ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto imperatyvaus pobūdžio

  1. Kasatorės nurodo, kad kasacinio teismo praktika pripažįstant negaliojančiu sandorį, sudarytą pažeidžiant įstatyme nustatytą valdymo organų narių kompetenciją, yra nevienoda, nes teismų skirtingose bylose buvo taikoma tiek CK 1.80 straipsnio norma, tiek 1.82 straipsnio norma. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks kasacinio skundo argumentas nėra teisiškai pagrįstas.
  2. Kasatorių minimoje 2006 metais išnagrinėtoje kasacinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-221/2006) juridinio asmens sandoris, sudarytas pažeidžiant bendrovės valdymo organų kompetenciją, bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo pripažintas negaliojančiu tiek pagal CK 1.80 straipsnio normą, tiek pagal 1.82 straipsnio normą, o kasacinis teismas minėtoje byloje nurodė, kad bylą nagrinėję teismai turėjo teisę sandorį pripažinti negaliojančiu vienu pagrindu – pagal CK 1.80 straipsnį.
  3. Tačiau vėliau kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu keitėsi. Kasacinis teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltateksas“ v. UAB „Sarteksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2011) pasisakė, kad pažeidžiant valdymo organų kompetenciją sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje nurodytu pagrindu, o CK 1.80 straipsnyje nurodytu pagrindu – fakultatyviai, jeigu toks sandoris pažeidžia ir imperatyviąsias įstatymo normas. Tokios praktikos kasacinis teismas nuosekliai laikėsi ir vėlesnėse nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Balmeto medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. AB „SEB bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2013). Todėl kasatorių argumentai dėl kasacinio teismo praktikos nevienodumo yra teisiškai nepagrįsti.
  4. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto norma, įtvirtinanti bendrovės valdybos teisę priimti sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina, yra imperatyvi. Teisėjų kolegija su tokiu kasacinio skundo argumentu nesutinka, kadangi įstatymas tiesiogiai įtvirtina teisę bendrovės įstatuose nustatyti ir kitokią ilgalaikio turto vertės dalį (tiek didesnę, tiek mažesnę), dėl kurios būtinas valdybos sprendimas. Be to, bendrovėje valdyba gali būti nesudaroma, o tokiu atveju jos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas (ABĮ 19 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reguliavimas lemia išvadą, kad kasatorės minima ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto norma negali būti vertinama kaip imperatyvioji įstatymo norma.
  5. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendrovė savo veikloje visų pirma vadovaujasi savo įstatais ir būtent remiantis jais, o ne įstatymu, turi būti nustatoma valdymo organų kompetencija. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris yra niekinis ir negalioja, jeigu jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo, o ne žemesnės galios teisės akto, normoms. Todėl teisiškai nepagrįsta kasatorės pozicija, kad pažeidžiant bendrovės organų kompetenciją sudarytas sandoris yra niekinis pagal CK 1.80 straipsnį. Tokį aiškinimą patvirtina ir kasacinio teismo išaiškinimas, kad juridinio asmens organo kompetencijos pažeidimas reiškia, jog sandoris turi valios trūkumą, kuris gali būti pašalintas juridiniam organui pritarus jo sudarymui (CK 1.79, 2.84 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltateksas“ v. UAB „Sarteksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2011).
  6. Nagrinėjamai situacijai, kai sandoris sudaromas pažeidžiant bendrovės valdymo organų kompetenciją, yra skirta speciali norma – CK 1.82 straipsnis, todėl tokiu atveju turi būti taikoma būtent ši norma, o ne CK 1.80 straipsnio norma. Priešingu atveju taptų beprasmė CK 1.82 straipsnio norma.
  7. Atitinkamai dėl pirmiau nurodytų motyvų nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusių teismų netinkamo CK 1.80 straipsnio ir ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 6 punkto normų aiškinimo ir taikymo.

14Dėl CK 1.82 ir 2.83 straipsnių normų aiškinimo ir taikymo

  1. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad šiuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties išsaugojimo (favor contractus) principų linkme, galiojantys įstatymai trečiųjų sąžiningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltateksas“ v. UAB „Sarteksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2011).
  2. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai. Su CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu susijusios CK 2.83 straipsnio normos, reglamentuojančios sandorių, sudarytų pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, teisines pasekmes. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.
  3. CK 1.82 straipsnyje nurodyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumą, yra nuginčijami, todėl reikalavimą dėl jų pripažinimo negaliojančiais gali reikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys įvardyti CK 1.82 straipsnio 3 dalyje: ieškinį dėl sandorio, pažeidžiančio juridinio asmens teisnumą, pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjai, juridinio asmens dalyviai; įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas).
  4. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Balmeto medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltateksas“ v. UAB „Sarteksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2011).
  5. Kalbant apie antrąją būtiną nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, t. y. valdymo organo kompetencijos pažeidimo ar (ir) prieštaravimo juridinio asmens tikslams faktą, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyti du savarankiški alternatyvūs privataus juridinio asmens teisnumo pažeidimą sudarantys pagrindai: valdymo organų kompetencijos pažeidimas arba prieštaravimas juridinio asmens tikslams. Tačiau bet kuriuo atveju turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas ir tokia pareiga tenka sandorį ginčijančiam asmeniui.
  6. Nagrinėjamoje byloje kasatorės įrodinėjo, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kasatorės UAB „Elpreka“ teisnumą, nes sudarytas pažeidžiant bendrovės valdymo organų kompetenciją, todėl teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai visiškai be pagrindo siekė nustatyti, ar ginčijamas sandoris prieštarauja kasatorės UAB „Elpreka“ tikslams. Tačiau šie teismų pertekliniai motyvai neturi teisinės reikšmės teismų procesinių sprendimui teisėtumui ir pagrįstumui.
  7. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė UAB „Elpreka“ valdymo organų kompetencijos pažeidimo, nes vertino, kad UAB „Elpreka“ valdyba, 2013 m. balandžio 16 d. protokolu pritardama 2012 metų pelno (nuostolio) paskirstymo projektui, pagal kurį nustatyta skirti 150 000 Lt mechanizmams ir transportui, pritarė ginčo sutarčiai. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad minėtas valdybos protokolas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pritarimas ginčo sutarčiai, todėl laikė, kad buvo pažeista UAB „Elpreka“ valdymo organų kompetencija, sudarant ginčo sutartį, nes nebuvo gautas valdybos pritarimas. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl vadovaujasi apeliacinės instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, jog valdymo organų kompetencija, sudarant ginčo sutartį, buvo pažeista. Tačiau neįrodžius kitos ginčo sutarties šalies, atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“, nesąžiningumo, minėtas valdymo organų kompetencijos pažeidimas pats savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčo sutartį.
  8. Kaip jau minėta, vien valdymo organų kompetencijos pažeidimo nustatymas nesudaro pagrindo nuginčyti pažeidžiant kompetenciją sudarytą sandorį, tokį reikalavimą pareiškusiam asmeniui neįrodžius kitos tokio sandorio šalies nesąžiningumo arba konkrečiu atveju teismui nustačius, kad asmuo turi galimybę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais. Be to, juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Todėl vien UAB „Elpreka“ įstatų 7 dalies 7 punkto nuostatos, kad valdyba sprendžia dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, atskleidimas pats savaime nelemia kitos ginčo sutarties nesąžiningumo.
  9. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorės UAB „Elpreka“ vienasmenis vadovas, kuris pagal UAB „Elpreka“ įstatų 8 dalies 7 punktą turėjo galią veikti bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaryti sandorius, atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, ginčo sutarties 7.1 punkte bendrovės vardu deklaravo, kad yra visi būtini leidimai, sutikimai, patvirtinimai ir įgaliojimai sudaryti minėtą sutartį, nėra viršyta kompetencija sudarant sutartį. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ nepakankamo atidumo, rūpestingumo aplinkybė nelemia šios atsakovės nesąžiningumo, nes nepakankamas atidumas ar rūpestingumas pats savaime nereiškia nesąžiningumo.

15Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

  1. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių pažeidimo klausimas keliamas kasaciniame skunde, suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, kurie aktualūs nagrinėjamoje byloje, kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. V. T. , bylos Nr. 3K-3-373/2013).
  2. Kasatorės, nesutikdamos su bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pateiktu įrodymų vertinimu dėl atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ sąžiningumo, nepagrindė teismų vertinant įrodymus padarytų teisės normų pažeidimų, tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kitokio jų vertinimo. Taigi kasatorės iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ sąžiningumu sudarant ginčo sutartį, nei tai padarė bylą nagrinėję teismai. Kasatorėms išsamiais teisiniais argumentais nepagrindus pirmiau nurodytų proceso teisės normų pažeidimų ar netinkamo jų aiškinimo bei taikymo, šie argumentai vertintini kaip nesudarantys kasacijos dalyko.
  3. Kiti kasatorių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus kasacinį skundą, kasatorių UAB „Ecomodus“ ir UAB „Elpreka“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
  2. Atsakovų R. K. ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ naudai priteistinos jų turėtų kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas R. K. sumokėjo 800 Eur atstovavimo išlaidų (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą), atsakovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ turėjo 832,24 Eur atstovavimo išlaidų. Ši bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą dydį. Atsakovų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintini visiškai ir iš kasatorių atsakovams lygiomis dalimis priteisiamos pastarųjų turėtos atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Kasacinis teismas patyrė 151,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo ir palikus galioti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ecomodus“ (j. a. k. 300045824) ir uždarosios akcinės bendrovės „Elpreka“ (j. a. k. 133538922) lygiomis dalimis atsakovui R. K. (a. k. ( - ) 800 (aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y iš kiekvienos po 400 (keturis šimtus) Eur.

20Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ecomodus“ (j. a. k. 300045824) ir uždarosios akcinės bendrovės „Elpreka“ (j. a. k. 133538922) lygiomis dalimis atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“ (j. a. k. 111667277) 832,24 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt du Eur 24 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. iš kiekvienos po 416,12 Eur (keturis šimtus šešiolika Eur 12 ct).

21Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ecomodus“ (j. a. k. 300045824) ir uždarosios akcinės bendrovės „Elpreka“ (j. a. k. 133538922) lygiomis dalimis valstybei 151,07 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną Eur 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo, t. y. iš kiekvienos po 75,53 Eur (septyniasdešimt penkis Eur 53 ct). Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

22Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai