Byla 2A-1905-436/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB Jojimo centro „Žirgas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3301-587/2015 pagal ieškovo BUAB „Statybų kryptis“, atstovaujamo UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ieškinį atsakovui UAB Jojimo centras „Žirgas“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4ieškovas BUAB „Statybų kryptis“, prašydamas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo UAB Jojimo centro „Žirgas“ 16.501,26 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad pagal 2011-09-14 statybos rangos sutartį, ieškovas įsipareigojo pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir laiku perduoti užsakovui (atsakovui) visus sutartyje ir jos prieduose nurodytus darbus, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovas atliko statybos darbus, išrašė ir pateikė atsakovui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 16.501,26 Lt sumą pagal 2013-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. STK-433.

5Kauno apylinkės teismo 2014-12-04 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai.

6Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad 2013-05-15 PVM sąskaita-faktūra Nr. STK-433 buvo visiškai apmokėta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog egzistuoja 16501,26 Lt dydžio įsiskolinimas. Be to, ieškovas daugelį darbų atliko nekokybiškai ir daugelis nekokybiškai atliktų darbų taip ir nebuvo ištaisyti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. galutiniu sprendimu 2014 m. gruodžio 4 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovo UAB Jojimo centras „Žirgas“ ieškovui BUAB „Statybų kryptis“ 4779,10 Eur skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4779,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad pagal 2011-09-14 statybos rangos sutartį Nr. 11/09-14 ieškovas įsipareigojo nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir laiku perduoti užsakovui visus sutartyje ir jos prieduose nurodytus darbus , o atsakovas įsipareigojo laiku sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti. Ieškovas atliko sutartyje numatytus darbus ir 2013-04-30 išrašė bei pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. STK-433 53.427,51 Lt sumai apmokėjimui. Mokėtinų sumų dydį ir atliktų darbų faktą patvirtina objektinė sąmata, PVM sąskaitą faktūra, pažyma apie 2013 m. balandžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus, atliktų darbų aktai. Ieškovas informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą 2014-03-25 pakartotiniu raginimu dėl įsiskolinimo apmokėjimo. Kauno apygardos teismo 2013-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2469-555/2013 UAB „Statybų kryptis“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013-12-05.

9Nesant jokios oficialios rašytinės pretenzijos dėl atliktų darbų, nėra pagrindo išvadai, kad 2013-05-07 baigiamasis atliktų darbų aktas buvo pasirašytas šalių su kokiomis nors išlygomis, kad buvo tuo metu nustatyti esminiai darbų trūkumai. 2013-05-07 baigiamojo statybos darbų priėmimo-perdavimo akto priede – 2013-04-30 defektiniame akte nurodyti neesminiai defektai ir pateikti jų ištaisymo terminai.

10Atsakovo pateiktame tarpusavio pirkimų, pardavimų, atsiskaitymų balanse nurodoma, jog UAB Jojimo centras „Žirgas“ atliko šiuos įskaitymus: 2012-12-31 – 6115,13 Lt sumai, o 2013-12-31 – 7669,60 Lt sumai, iš viso atliktų įskaitymų suma sudaro 13784,93 Lt. Ieškovo direktorius nurodė, kad įskaitymai nebuvo įprasta praktika tarpusavio įsiskolinimams tarp šalių padengti. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. S. ir liudytoja V. N. patvirtino, kad šie įskaitymai buvo atlikti be ieškovo žinios. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo išvadai, kad atlikti įskaitymai atitiko abiejų šalių valią ir panaikino atsakovo prievolę ieškovui minėta apimtimi. Todėl teismas vertino, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas UAB Jojimo centras „Žirgas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

  1. Ieškovas nei pradiniame ieškinyje, nei atsiliepime į prieštaravimus, nei teismo posėdžių metu taip ir nesugebėjo paaiškinti, kokios konkrečiai PVM sąskaitos faktūros atsakovas nėra apmokėjęs. Iš pradžių ieškovas nurodė, jog nėra apmokėta 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. STK433, bet atsakovui pateikus prieštaravimus ši aplinkybė buvo paneigta - už 2013 m. balandžio 30 d. sąskaitą Nr. STK 433 atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs visoje apimtyje. Be kita ko, atsakovas tuo pačiu 2013 m. gegužės 15 d. bankiniu pavedimu atsiskaitė ir už PVM sąskaitas-faktūras Nr. STK 402, Nr. STK 430. Po šių faktinių aplinkybių paaiškėjimo, ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus pakeitė poziciją ir nurodė, jog 4779,10 Eur dydžio skola neva susidariusi dėl tos priežasties, jog apeliantas iš pradžių padengė ankstesnes neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, o neapmokėtas likutis susidaro tik galutinai suskaičiavus atliktus mokėjimus.
  2. Ieškovas ne tik kad nenurodo, kuri tiksliai PVM sąskaita faktūra nėra apmokėta, tačiau į bylą nepateikė ir išrašo iš buhalterinės knygos apie vykdytas ūkines operacijas. Atsakovo manymu, 2015 m. sausio 19 d. kartu su atsiliepimu į prieštaravimus pateiktas skolos apyvartos paskaičiavimas tėra bankroto administratoriaus sudaryta lentelė, kuri neatspindi visų ieškovo atliktų ūkinių operacijų. Be to nagrinėjamu atveju itin svarbu nustatyti, kokia konkrečiai iš ieškovo atsakovui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nėra apmokėta dar ir todėl, kad, kaip matyti iš sutarties 8 straipsnio 1 punkto (t. 1, b. 1. 14), dalis statybos darbų buvo finansuojama iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (ne žemės ūkio veikla, paslaugų žemės ūkiui teikimas, amatai, įskaitant amatų centrų įkūrimą)“ ir tam tikra mokėjimų apimtis vyko tik gavus Nacionalinės mokėjimų agentūros pritarimą, o kita dalis – gavus kreditą iš banko.
  3. Nagrinėjamu atveju būtina žinoti, iš kokių konkrečiai PVM sąskaitų faktūrų ieškovas kildina skolą, kadangi ieškovo su atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, atliktų darbų aktų kopijose bei pažymų apie atliktus darbus kopijose daugybė neatitikimų. Šios aplinkybės yra itin svarbios, nes nežinant, iš kurios PVM sąskaitos faktūros ieškovas kildina atsakovo įsiskolinimą (tik abstrakčiai teigia, jog tai likutis) nėra įmanoma patikrinti, ar ginčas kyla būtent ne dėl PVM sąskaitų faktūrų, kuriose yra pataisymų arba trūkumų.
  4. Atsakovo ieškovui išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (t. 2, b. 1. 61-70) atsakovas įrodinėjo tarp ginčo šalių buvusias faktinės aplinkybes. Atsakovas 2012 m. pabaigoje savarankiškai iš Klaipėdos uosto turėjo suorganizuoti grindų dangos krovinio atvežimą iki žirgyno, nors tai turėjo atlikti ieškovas, kuris dėl atsakovui nežinomų priežasčių to negalėjo padaryti. Taigi už ieškovui priklausiusius atlikti darbus 2012 m. gruodžio 15 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. JCŽ000015 (t. 2, b. 1. 67 antra lapo pusė). Atsakovas, vadovaudamasis sutarties 8 straipsnio 2 punktu (t. 1, b. 1. 14), pateikė PVM sąskaitas faktūras Nr. JCŽ000014-JCŽ000020 (Nr. JCŽ000021 buvo įteikta ieškovo direktoriui asmeniškai, tą patvirtino šalys teismo posėdžio metu) ieškovui (t. 2, 67-70) (ant PVM sąskaitų-faktūrų yra tiek ieškovo direktoriaus, tiek ieškovo direktoriaus pavaduotojo parašai) ir buvo susitarta (apsikeičiant sąskaitomis faktūromis Nr. JCŽ000014 - Nr. JCZ000021), jog šiose sąskaitose nurodytomis sumomis bus sumažintos apelianto ieškovui mokėtinos pagal sutartį sumos. Toks atsakovo sutarties 8 straipsnio 2 punkto pasinaudojimas, sutartas kartu su ieškovu, buvo daromas atsižvelgiant į iškilusios situacijos poreikį, t. y. tik dėl ieškovo kaltės būtų buvę stabdomi darbai neatvežus grindų dangos, o atsakovas nagrinėjamu atveju geranoriškai, siekdamas kooperuotis bei bendradarbiauti, šiuos pervežimo darbus apmokėjo tiesiogiai iš savo lėšų ir sąskaitą pagal sutarties 8 straipsnio 2 punkto reikalavimus pateikė ieškovui.
  5. Ieškovas faktiškai bando prisiteisti lėšas antrą kartą už tuos pačius darbus. Pažymi, jog iki bankroto bylos iškėlimo (nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 5 d.) atsakovas iš ieškovo absoliučiai jokių pretenzijų nėra gavęs. Pirmą kartą pretenzija buvo pareikšta tik 2014 m. kovo 25 d., t. y. po bankroto bylos iškėlimo (t. 1, b. 1. 25). Tai tik patvirtina aplinkybę, jog de facto ieškovas atsakovui niekada neturėjo jokių pretenzijų ar kokių nors finansinių reikalavimų.
  6. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, jog ieškovo padaryti statybos defektai neturi šiai bylai jokios teisinės reikšmės. Pastebi, jog 2013 m. gegužės 7 d. tarp šalių buvo pasirašytas baigiamasis statybos darbų priėmimo–perdavimo aktas kartu su priedu Nr. 1 – defektiniu aktu (t. 1, b. 1. 47-49). Nors defektiniame akte ir nurodyta, kad kai kurie darbai jau yra atlikti, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad likę defektiniame akte nurodyti trūkumai buvo tinkamai ištaisyti. Tai tik patvirtina apelianto aplinkybę, jog pats ieškovas po objekto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo niekada neturėjo pretenzijų atsakovui, priešingai – pretenzijos buvo iš atsakovo pusės ieškovui dėl nekokybiškai atliktų darbų, kurie net detaliai buvo surašyti defektiniame akte.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Statybų kryptis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad:

  1. Apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniu skundu iš esmės neginčija į bylą pateikto dokumento - 2015-01-19 sudaryto Skolos apyvartos žiniaraščio. Apeliantas apsiriboja lakoniškais pasvarstymais, kad šiame žiniaraštyje nėra suregistruotos visos ūkinės operacijos vykdant šalių pasirašytą statybos rangos sutartį. Iš esmės apeliantas ir neginčija susidariusios 4.779,10 Eur skolos likučio, tačiau savo poziciją dėl skolos dydžio mažinimo grindžia neva netinkamai atliktų darbų apimtimi (nors konkrečiai ir nenurodo, kokiai sumai ieškovo atlikti darbai laikytini atliktais netinkamai) bei vienašališkai atliktais dviem prievolės įskaitymais (3.992,39 Eur).
  2. Visas skolų apyvartos žiniaraštyje nurodytas sąskaitas faktūras apeliantas yra priėmęs. Apeliantas neginčija atliktų darbų vertės ir jų tinkamo atlikimo bei apskaitos dokumentų, kurių pagrindu jam kyla prievolė atsiskaityti už atliktus darbus bei kurių pagrindu ieškovas įgyja teisę reikalauti tinkamai įvykdyti prievolę.
  3. Apeliantas nepaaiškina, kokį teisinį ryšį turi jo prievolės vykdymas finansavimą suteikiančioms institucijoms su jo prievolės vykdymu rangovu. Apskritai, Apelianto atsiskaitymo su finansavimo institucijomis aplinkybės ir tų institucijų kontrolės priemonės nebuvo nagrinėjamos pirmos instancijos teisme, teismas dėl jų nepasisakė.
  4. Apeliantas jokiais tinkamais rašytiniais įrodymais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepagrindė savo samprotavimų apie galimai netinkamą Ieškovo prievolės vykdymą, byloje aiškiai nustatyta, kad baigiamojo darbų atlikimo akto surašymo dieną konstatuoti tik nežymūs atliktų darbų defektai, kurie neturi jokios esminės įtakos priduodant objektą ir įvedant jį eksploatacijon. Apeliantas nepateikė nei vieno įstatymų nustatyta tvarka surašyto defektinio akto ar kitaip nepareiškė pretenzijos dėl neva netinkamo Ieškovo prievolės įvykdymo. Pabrėžtina, kad net tokiu hipotetiniu atveju, jeigu teismas būtų ėmęsis analizuoti, kurios konkrečiai sąskaitos faktūros yra apeliantas neapmokėjęs, ir nustačius joje pastabų ar pataisymų, jokie Apelianto nurodomi ar menami tikslai nebūtų pasiekiami, kadangi sąskaita faktūra nėra tas dokumentas, kuriame yra fiksuojama abiejų sandorio šalių suderinta pozicija dėl atliktų darbų trūkumų, jų ištaisymo terminų ir kitų sąlygų, ištaisytų darbų perdavimo užsakovui sąlygų ir pan.
  5. CK 6.131 str. 2 d. aiškiai nurodo vienašalio įskaitymo sąlygą – apie vienašalį prievolių įskaitymą iškaitančioji šalis privalo pranešti kitai šaliai. To nepadarius vienašalis įskaitymo sandoris negali turėti jokių teisinių pasekmių kitai šaliai. Šiuo atveju, neginčijamai nustačius, kad apie apelianto padarytą vienašalį prievolės įskaitymą ieškovui nebuvo žinoma iki pat bankroto bylos iškėlimo, laikytina, kad įskaitymas negali turėti teisinių pasekmių ieškovui, t. y. apeliantas šiuo pagrindu negali mažinti savo įsipareigojimo ieškovui.
  6. Aplinkybė, kad ieškovas iki bankroto bylos iškėlimo nepateikė savo reikalavimų apeliantui, niekaip neįtakoja bankroto administratoriaus atstovaujamo ieškovo pareikštų reikalavimų teisiniam vertinimui ir negali būti vertina kaip reikalavimo nepagrįstumą grindžianti aplinkybė.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir ieškovo.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl atliktų darbų apmokėjimo pagal tarp šalių pasirašytą statybos rangos sutartį ir tuo pagrindu pasirašytą atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą bei išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

21Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 str. 1 d.).

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB Jojimo centras „Žirgas“ (užsakovas) ir ieškovas UAB „Statybų kryptis“ (genrangovas) 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 11/09-14 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti jojimo maniežo su arklidėmis statybos–montavimo darbus, adresu ( - ), o atsakovas įsipareigojo kokybiškai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti sutartą kainą (sutarties 3.1, 4.1.1, 7.1, 7.2 p.). Už atliktus darbus atsakovas įsipareigojo sumokėti kiekvieną mėnesį pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir atsakovo bei NMA atstovo raštu patvirtintą atliktų darbų aktą tokia tvarka: 35 % visos aktuojamos sumos sumokama per 10 darbo dienų, arba su atidėjimu iki 60 dienų sumokama kita 65 % aktuojamų darbų sumos, skaičiuojant nuo atliktų darbų akto pasirašymo bei PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos (sutarties 8.1 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sutartyje numatytus darbus atliko, o atsakovas už juos mokėjo. 2013 m. gegužės 7 d. šalys pasirašė baigiamąjį statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame konstatuota, kad visi sutartyje numatyti darbai yra užbaigti. Taip pat komisija nustatė atliktų darbų defektus, kuriuos nurodė esant neesminiais (1 t., b. l. 46). Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovui UAB „Statybų kryptis“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 5 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti prieš tai minėtą Kauno apygardos teismo nutartį (1 t., b. l. 26–29). Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, bankroto administratorius perėmęs visus UAB „Statybų kryptis“ dokumentus, nustatė, kad atsakovas pagal 2011 m. rugsėjo 14 d. statybos rangos sutartį nėra visiškai atsiskaitęs. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. STK–433 išrašytą 53.427,51 Lt sumai apmokėjo iš dalies, liko neapmokėti atlikti darbai už 16.501,26 Lt.

23Apeliantas su šiais ieškovo argumentais nesutinka ir nurodo, kad jis nėra skolingas ieškovui už atliktus darbus. Apeliantas savo skunde akcentuoja, kad ieškovas turi nurodyti, kurios konkrečiai sąskaitos apeliantas nėra apmokėjęs, nes ieškovo nurodoma skola, kildinama iš 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. STK–433, kurią apeliantas apmokėjo 2013 m. gegužės 15 d. Šiems apelianto argumentams pagrįsti, jis pateikė teismui išrašą iš sąskaitos, iš kurios matyti, kad baigiamųjų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo 2013 m. gegužės 15 d. atsakovas ieškovui pervedė 286.952,59 Lt. Mokėjimo paskirtyje atsakovas nurodė, kad apmokėjo ieškovui už atliktus darbus pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. STK-402 (99.452,08 Lt), Nr. STK-430 (134.073,10 Lt) ir Nr. STK-433 (53.427,51 Lt). Ieškovas nurodė, kad pagal ūkiniuose komerciniuose santykiuose nusistovėjusią praktiką, mokėjimą gavęs ūkio subjektas pirmiausia įskaito anksčiausią kontrahento prievolę, kurios vykdymo terminas jau suėjęs arba, kurios įvykdymo terminas pagal šalių susitarimą baigiasi anksčiausiai.

24Iš teismui ieškovo pateiktos atsakovo skolos apyvartos žiniaraščio, kurį 2015 m. sausio 19 d. sudarė bankroto administratorius (1 t., b. l. 64–66), ir iš atsakovo teismui pateiktos buhalterinės skolų suvestinės (2 t., b. l. 71–73) nustatyta, kad visi tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti duomenys sutampa. Išanalizavus ieškovo pateiktas sąskaitas ir nurodytas atliktų darbų sumas bei atsakovo vykdytus mokėjimus, nustatyta, kad atsakovas iki 2012 m. lapkričio 30 d. yra įvykdęs visus mokėjimus tiksliai pagal gautas sąskaitas. Dėl atsikaitymų šiuo periodu ginčo negali būti, tačiau nuo 2012 m. lapkričio 30 d. yra išrašyta eilė sąskaitų – pradedant nuo Nr. STK-384 ir baigiant 2013 m. balandžio 30 d. sąskaita Nr. STK-433, atsakovo atliekami mokėjimai buvo nereguliarūs, padriki, todėl susumavus visų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendrą sumą ir atliktų mokėjimų bendrą sumą, nustatyta, jog ieškovas iš viso atliko darbų už 3.535.763,11 Lt (apelianto išraše nurodyta 3.535.763,13 Lt), o atsakovas apmokėjo už atliktus darbus 3.519.261,85 Lt (pagal atsakovo suvestinę – 3.533.046,77 Lt). Taigi, nustatyta, kad nors apeliantas ir neigia skolą ieškovui už atliktus darbus, tačiau pagal ieškovo paskaičiavimus atsakovo skola už atliktus ir neapmokėtus darbus iš viso yra 16.501,26 Lt, o pagal atsakovo pateiktus duomenis jo skola ieškovui už atliktus darbus yra 2.716,36 Lt. Taigi, teigti, kad apeliantas iš viso nėra skolingas ieškovui negalima, nes paties apelianto pateikti buhalteriniai dokumentai fiksuoja skolą ieškovui, tačiau skiriasi skolos dydis.

25Apeliantas nurodo, kad jis vienašališkai atliko vienarūšius įskaitymus – 2012 m. gruodžio 31 d. 6.115,33 Lt sumai ir 2013 m. gruodžio 31 d. 7.669,60 Lt sumai pagal atsakovo ieškovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2012 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JCŽ000014 (1840,87 Lt); 2012 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JCŽ000015 (4274,46 Lt); 2013 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą JCŽ000016 (2051,28 Lt); 2013 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą JCŽ000017 (4789,42 Lt); 2013 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą JCŽ000018 (3566,22 Lt); 2013 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą JCŽ000019 (2376,04 Lt); 2013 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą JCŽ000021 (1408,89 Lt). Apeliantas nurodo, kad vienarūšius įskaitymus atliko vadovaudamasis 2011 m. rugsėjo 14 d. sutarties 8.2 punktu su ieškovo buvusio direktoriaus žinia, jis tam neprieštaravo, todėl jie yra teisėti ir pagrįsti.

26Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. 2011 m. rugsėjo 14 d. statybos rangos sutarties 8.2 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai po objekto statybos darbų bet kokio perdavimo–priėmimo akto pasirašymo (iš užsakovo pusės) paaiškėja vėliau, kad genrangovas šių darbų neatliko arba atliko nepilnai, arba nekokybiškai (su defektais), bet juos buvo įtraukęs į atitinkamą perdavimo–priėmimo aktą, tai užsakovas turi teisę sekantį atsiskaitymo mėnesį (arba tą mėnesį, kada paaiškėjo aukščiau nurodytos aplinkybės) atitinkama suma sumažinti atsiskaitymą su genrangovu pagal pastarojo atitinkama suma sumažintą pateikiamų atliktų darbų aktą ir sąskaitą. Galutinė sąskaita turi būti pateikiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo objekto baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo dienos.

27Apeliantas nurodo, kad atliko įskaitymą pagal prieš tai minėtas ieškovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2 t., b. l. 67–70). Apelianto nurodymu, jis ieškovui 2012 m. gruodžio 15 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. JCŽ000015 už tai, kad apeliantas atliko ieškovui priklausančius pagal sutartį atlikti darbus. Iš teismui pateiktų apelianto minimų sąskaitų matyti, kad jos buvo išrašomos ieškovui už elektros energijos išlaidas pagal 2011 m. rugsėjo 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 11/09-14 už kiekvieną mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad nors faktiškai ieškovas atlikdavo mokėjimus atsakovui pagal išrašytas sąskaitas už suvartotą elektros energiją, tačiau šalių sudarytoje sutartyje tokio pobūdžio punktas nėra įtrauktas, todėl nėra aišku, kaip susitarimas apmokėti už elektros energiją buvo įformintas. Bylos duomenimis šalys pripažįsta, kad tokia praktika tarp šalių nebuvo įprasta, tačiau apsikeičiant tokiomis sąskaitomis buvo šalių susitarta sąskaitose nurodytomis sumomis sumažinti apeliantui mokėtinos pagal sutartį sumos ir tai, apelianto vertinimu, patvirtina buhalterinė pažyma, kurioje nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 31 d. atliktas užskaitymas 6115,33 Lt sumai (2 t., b. l. 72). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas prievolės ieškovui pasibaigimą įrodinėja atliktais vienašališkais įskaitymais.

28Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat šalis reiškia nesutikimą su įskaitymu, teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).

29CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (CK 6.131 str. 2 d.). Jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (CK 6.131 str. 3 d.).

30Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nors įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lukrida“ v. UAB „Vilterma“, bylos Nr. 3K-3-502/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. ir kt. v. BUAB „Didlaukis“, bylos Nr. 3K-3-564/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. UAB „Ekoresursai“, bylos Nr. 3K-3-372/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015).

31Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėja, kad įskaitymą atliko remiantis statybos rangos sutarties 8.2 punktu ir sutaręs apie tai su ieškovo buvusiu direktoriumi. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. E. U., bylos Nr. 3K-3-269/2011).

32Pagal CK 6.39 straipsnio 1 dalį skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Vadovaujantis statybos rangos sutarties 8.2 punkto nuostatos teksto lingvistine analize, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys buvo susitarę atlikti įskaitymą atitinkama suma sumažinant atsiskaitymą su genrangovu tik dėl to, jei po atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo paaiškėtų, jog genrangovas šių darbų neatliko arba atliko nepilnai, arba nekokybiškai (su defektais), bet juos buvo įtraukęs į atitinkamą perdavimo–priėmimo aktą. Kaip jau buvo minėta prieš tai, apeliantas sumažino savo mokėtinas sumas ieškovui jo skola už suvartotą elektros energiją, kurios apmokėjimo sąlygos nebuvo numatytos sutartyje. Teismo vertinimu, apeliantas pagal sutarties sąlygas įskaitymą galėjo atlikti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatęs statybos rangos darbų trūkumus, ir tik tada turėjo teisę reikalauti atskaityti iš priklausančios rangovui mokėti sumos tą sumą, kuri būtų reikalinga trūkumams pašalinti. Šiuo atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pareikštos pretenzijos dėl darbų kokybės po atliktų darbų aktų pasirašymo, išskyrus 2013 m. balandžio 30 d. defektinį aktą (1 t., b. l. 47–48). Pažymėtina, kad šiame akte didžiajai daugumai nurodytų defektų pašalinimui buvo numatyti trumpi terminai – nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. gegužės 15 d., kitiems – terminai nenumatyti, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, ar tie defektai buvo laiku pašalinti, ar dėl to apeliantas ieškovui reiškė pretenzijas. Nagrinėjamu atveju apeliantas atliko įskaitymą be ieškovo sutikimo, kadangi byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovas apie šį teisinį veiksmą pranešė ieškovui, išskyrus žodinį paaiškinimą, ir ne sutartyje aptartu galimu įskaitymo būdu. Šią aplinkybę patvirtino trečiasis asmuo V. S. savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks 2012 m. gruodžio 31 d. atliktas įskaitymas 6115,33 Lt sumai atliktas nesilaikant nei CK 6.131 straipsnyje, nei statybos rangos sutarties 8.2 punkte nustatytų reikalavimų, todėl šis įskaitymas negali būti pripažintas teisėtu veiksmu, todėl apelianto argumentai apie apliktą vienašalį įskaitymą atmestini, kaip nepagrįsti.

33Apeliantas nurodo, kad 2013 m. gruodžio 31 d. taip pat atliko įskaitymą 7669,60 Lt sumai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal statybos rangos sutartį visi darbai buvo užbaigti 2013 m. gegužę, nes baigiamasis atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas šalių 2013 m. gegužės 7 d. Taip pat buvo minėta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovui UAB „Statybų kryptis“ iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 5 d. Apeliantas antrą kartą įskaitymą atliko 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. jau po to, kai buvo įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Statybų kryptis“.

34Pažymėtina, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, pradeda veikti draudžiamosios ĮBĮ nuostatos, tarp jų – nuostata, draudžianti įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir CK normos, reglamentuojančios priešpriešinių vienarūšių įskaitymą, taikomos tiek, kiek neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. BUAB „Rastuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2013). ĮBĮ 10 straipsnio 7 punkto 3 dalyje nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

35Pažymėtina, kad apeliantas apie po septynių mėnesių po baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo atliktą vienašalį įskaitymą ne tik, kad nepranešė ieškovui, bet šį įskaitymą atliko jau įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 punkto 3 dalyje nustatytas draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovė ir kt. v. BUAB ,,Asotros veterinarija“, bylos Nr. 3K-3-591/2009; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Titlis“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-3-329/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei suformuotą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks apelianto 2013 m. gruodžio 31 d. atliktas įskaitymas 7669,60 Lt sumai prieštarauja tiek prieš tai minėtoms Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 punkto 3 dalies, tiek Civilinio kodekso 6.131 straipsnio, tiek 2011 m. rugsėjo 14 d. statybos rangos sutarties 8.2 punkto nuostatoms, todėl negali būti pripažintas teisėtu.

36Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškovas atsakovo skolą ieškinyje kildino iš vienintelės 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. STK-433, o pateiktame atsiliepime į atsakovo prieštaravimus jau pakeitė savo paaiškinimus ir atsakovo skolą kildina iš bendrai gautų PVM sąskaitų faktūrų bei atliktų mokėjimo sumų. Prieš tai buvo minėta, kad statybos rangos sutartimi šalys buvo sutarę, jog už atliktus darbus atsakovas sumokės kiekvieną mėnesį pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir atsakovo raštu patvirtintą atliktų darbų aktą (sutarties 8.1 p.). Tačiau atsakovas mokėjimus vykdė nereguliariai, dėl ko ieškovas remiantis rangos sutarties sąlygomis turėjo pagrindą pirmiausiai užskaityti apmokėjimą pagal anksčiausiai išrašytas PVM sąskaitas faktūra, kurių vykdymo terminas jau suėjęs arba, kurių įvykdymo terminas pagal šalių susitarimą baigiasi anksčiausiai.

37Apibendrinant visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo teismui pateiktų suvestinių matyti, jog ieškovas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus atliko ir pridavė atsakovui darbų už didesnę sumą, nei apeliantas už atliktus darbus apmokėjo. Taip pat nustatyta, kad apelianto 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. atlikti vienašališki įskaitymai nėra teisėti, todėl pagal atliktus paskaičiavimus apeliantas už atliktus darbus liko skolingas iš viso 16.501,26 Lt, kas atitinka 4779,10 Eur.

38Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, ir jam pagrįstai nekilo abejonių dėl ieškinio pagrįstumo.

39Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. ieškovas BUAB „Statybų kryptis“, prašydamas bylą nagrinėti... 5. Kauno apylinkės teismo 2014-12-04 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinys... 6. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad 2013-05-15 PVM... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. galutiniu sprendimu 2014 m.... 9. Nesant jokios oficialios rašytinės pretenzijos dėl atliktų darbų, nėra... 10. Atsakovo pateiktame tarpusavio pirkimų, pardavimų, atsiskaitymų balanse... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB Jojimo centras „Žirgas“ prašo Kauno... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
  1. Ieškovas nei... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Statybų kryptis“ prašo... 15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad: 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. S. prašo apeliacinį... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 20. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl atliktų darbų... 21. Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB Jojimo centras „Žirgas“... 23. Apeliantas su šiais ieškovo argumentais nesutinka ir nurodo, kad jis nėra... 24. Iš teismui ieškovo pateiktos atsakovo skolos apyvartos žiniaraščio, kurį... 25. Apeliantas nurodo, kad jis vienašališkai atliko vienarūšius įskaitymus –... 26. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė... 27. Apeliantas nurodo, kad atliko įskaitymą pagal prieš tai minėtas ieškovui... 28. Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė... 29. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos... 30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nors įskaitymo teisiniai... 31. Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėja, kad įskaitymą atliko remiantis... 32. Pagal CK 6.39 straipsnio 1 dalį skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi... 33. Apeliantas nurodo, kad 2013 m. gruodžio 31 d. taip pat atliko įskaitymą... 34. Pažymėtina, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių... 35. Pažymėtina, kad apeliantas apie po septynių mėnesių po baigiamojo atliktų... 36. Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškovas atsakovo skolą ieškinyje kildino... 37. Apibendrinant visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek iš... 38. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 39. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 41. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą....