Byla 2A-29-513/2017
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-192-824/2016 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams O. R. ir V. R., tretiesiems asmenims A. J., AB SEB bankui ir Lietuvos notarų rūmams dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2004-03-18 sutartį, reg. Nr. 911, sudarytą D. V. ir O. R. dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo ir taikyti restituciją – grąžinti D. V. nuosavybės teise:
      1. 190/682 kv. m dydžio žemės sklypo dalį iš 342/682 žemės sklypo dalies, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - );
      2. 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, žymimo indeksu 1A1m, iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 140,45 kv. m, unikalus Nr. ( - );
      3. pastatą – garažą, žymimą indeksu 3I1ž, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 15 kv. m;
      4. pastatą – ūkinį pastatą, žymimą indeksu 4I1ž, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 15 kv. m;
      5. ¼ dalį pastato – viralinės, žymimos indeksu 5I1ž, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 16 kv. m;
      6. 13/100 dalių inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko WC) iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ).
  1. Ieškovas nurodo, kad jis visiškai nepamena, kad buvo pas notarą, tačiau kažkokius dokumentus yra pasirašęs, manė, kad pasirašė dokumentus dėl ūkinio pastato renovacijos. Nesuprato, kad pardavė turtą, pinigų už parduodamą turtą negavo, visą laiką rūpinosi turtu kaip savo, mokėjo mokesčius. Apie turto pardavimo sandorį sužinojo 2013 m., kai pas jį kartu apsigyveno jo draugė J. L. Tarp jos ir atsakovės O. R. kilus konfliktui ieškovas D. V. sužinojo, jog jam priklausanti turto dalis yra parduota.
  1. Nors ieškovas nėra pripažintas neveiksniu, kadangi jis yra nėra agresyvus, nekelia pavojaus aplinkiniams, tačiau nuo gimimo turėjo sveikatos problemų, nuo 1980 m. diagnozuota šizofrenijos nepertraukiama eiga, paranoidinės formos ir efekto reiškiniai, gydytas Klaipėdos psichiatrinėje ligoninėje, dėl šių sveikatos sutrikimų buvo pasunkėjusio suvokimo, riboto gebėjimo mąstyti, patiklus. Atsakovė O. R. yra jo giminaitė, žinojo jo sveikatos būklę, jis ja pasitikėjo, buvo nuolaidus ir naivus, besąlygiškai vykdė visus paliepimus, todėl už savo veiksmus negali atsakyti, nes ne viską prisimena, nesuvokia tam tikrų veiksmų ir jų esmės.
  1. Išvadą, kad ieškovas D. V. ginčijamo sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, patvirtino medikai, atlikus ekspertizę bei specialistas savo išvadoje apie ieškovo D. V. bendrą sveikatos būklę ir sveikatos būklę sandorio sudarymo metu. Mano, kad atsakovė O. R. pasinaudojo ieškovu D. V., žinodama jo sveikatos būklę, jo valios trūkumus ir galbūt nesuvokimą dėl sudaromo sandorio ir toks jos elgesys akivaizdžiai prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.
  1. Atsakovas O. R. atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovas D. V. yra darbingas, dirbo ne vienoje darbovietėje, išlaikė egzaminą saugos darbuotojo pareigoms eiti, todėl galėjo ir privalėjo suprasti ginčijamo sandorio sudarymo pasekmes. Be to, ginčijamu sandoriu atsakovės O. R. įgytas turtas yra perstatytas, padaryta jo rekonstrukcija, todėl net ir nuginčijus sandorį, turtas negali būti grąžintas ieškovui D. V., nes realiai tokio turto nėra, yra jau kitas turtas, kuris viešajame registre neįregistruotas, nepatikslinti jo kadastriniai matavimai. Be to, ieškovas nurodo, kad jis savo lėšomis vykdė rekonstrukciją, nors byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas V. R. su savo sutuoktine O. R. ėmė paskolą ūkinio pastato rekonstrukcijai, pardavė jiems priklausantį butą, iš kurio gautas lėšas taip pat naudojo pastato rekonstrukcijai. Po atsakovo mamos mirties jos sutuoktinis pardavė jai priklausantį butą, o už jį gautą pusę sumos atidavė atsakovui V. R., kurią jis panaudojo namo rekonstrukcijai. Taip pat mano, kad specialisto ir eksperto išvada dėl ieškovo D. V. sveikatos būklės sandorio sudarymo metu yra nepakankamos nuginčyti tarp šalių sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.
  1. Atsakovė O. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas į ( - ), persikėlė kartu gyventi su savo drauge J. L. tik 2013 m., būtent dėl jos įtakos ir prasidėjo konfliktai. Nurodė, kad ūkinio pastato ir garažo rekonstrukcijai ji su sutuoktiniu ėmė paskolą, sutvarkė kiemą. Ji niekada nesinaudojo ieškovui priklausančiomis patalpomis. Sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas D. V. buvo visiškai sveikas, dirbo ( - ) mokykloje sargu. Pinigus už parduodamą turtą jis gavo, ir pats patvirtino raštu sudarytoje sutartyje, todėl 2004-03-18 sutartį pripažinti negaliojančia nėra pagrindo.
  1. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad ieškovas D. V. yra patiklus, geras žmogus, pasiduoda kitų žmonių įtakai, nemoka pasipriešinti, priklausomas nuo kitų asmenų, gyventi vienas nesugeba. Atsakovė O. R. ir jos motina G. P. nuolat girtaudavo, ieškovui priklausančioje namų valdos dalyje vykdė individualią veiklą – prekiavo žuvimi, ledais, nuomojo kambarius poilsiautojams. Vasaros laikotarpiu ieškovą iškeldindavo iš namų ir jo kambariuose apgyvendindavo poilsiautojus. 2013 m. įvyko konfliktas tarp ieškovo ir atsakovės O. R. bei jos motinos G. P. Ieškovas supyko ir liepė G. P. kraustytis iš jo patalpų, po to G. P. iškvietė policiją, ir tuomet išaiškėjo, kad O. R. yra tapusi namų valdos dalies savininke.
  1. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį prašo teismo ieškinio dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog bankas 2006-03-02 kredito sutartimi suteikė atsakovams O. R. ir V. R. 23 169,60 Eur kreditą ūkinio pastato ir garažo, esančių ( - ), rekonstrukcijai. 2007-02-15 bankas suteikė papildomai 11 584,80 Eur, 2016-02-01 dieną kredito likutis yra 24 936 Eur. Prievolių pagal sudarytą kredito sutartį įvykdymui užtikrinti, sutartiniu hipotekos lakštu bankui buvo įkeistas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovams O. R. ir V. R. priklausantis turtas – 190/682 dalys žemės sklypo, ūkinis pastatas ir garažas, ( - ). Bankas yra sąžiningas hipotekos kreditorius, todėl jam negali būti perkelta neigiama teisinių padarinių rizika, t. y. perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą, todėl net ir patenkinus ieškovo reikalavimą, hipoteka turtui turi likti galioti tomis pačiomis sąlygomis.
  1. Trečiasis asmuo Lietuvos notarų rūmai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodo, jog Lietuvos notarų rūmai nėra notarų, kurių įgaliojimai pasibaigę, teisių perėmėjai. Notarų rūmai šioje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo ir bylos išsprendimas neturės jokios įtakos Notarų rūmų teisėms ir pareigoms. Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notaras R. J. S. iš notaro pareigų atleistas nuo 2008-07-14, Lietuvos notarų rūmų sudarytos profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys yra neaktualios, nes R. J. S. nebevykdė notaro profesinės veiklos ir nebeturėjo būti draudžiamas notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, pagal 2004-06-25 Lietuvos notarų rūmų ir UAB „Nord/LB draudimas“ sudarytą sutartį sustabdžius notaro įgaliojimus arba pasibaigus jo įgaliojimams, nukentėjusysis trečiasis asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis per 5 metus po draudimo sutarties galiojimo pabaigos, todėl ieškovas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko, nes draudimo sutartis baigė galioti 2008-10-01.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-07-01 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2004-03-18 sutartį, reg. Nr. 911, sudarytą ieškovo

    5D. V. ir atsakovės O. R., dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo. Taikė restituciją ir grąžino ieškovui D. V. nuosavybės teise pagal sandorį atsakovei O. R. perduotą turtą:

  1. 190/682 kv. m dydžio žemės sklypo dalį iš 342/682 žemės sklypo dalies, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - );
  2. 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, žymimo indeksu lAlm, iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 140,45 kv. m, unikalus Nr. ( - );
  3. pastatą – garažą, žymimą indeksu 3I1ž, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 15 kv.m.,
  4. pastatą – ūkinį pastatą, žymimą indeksu 4I1ž, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas – 17 kv. m;
  5. visą 1/4 dalį pastato – viralinės, žymimos indeksu 5I1ž, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 16 kv. m;
  6. 13/100 dalių inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko WC) iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ).

6Priteisė iš atsakovų O. R. ir V. R. po 903,47 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. V. Priteisė iš atsakovų V. R. ir O. R. po 30,60 Eur iš kiekvieno pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

  1. Iš medicininių dokumentų apie ieškovo D. V. sveikatos būklę teismas nustatė, kad ieškovas D. V. negalėjo visiškai suprasti savo atliekamų teisinių veiksmų pobūdžio, prasmės, reikšmės ir pasekmių sudarant sandorį ir jį pasirašant. Pasirašydamas 2004-03-18 pirkimo–pardavimo sutartį, negalėjo adekvačiai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo suvokti atliekamų veiksmų neigiamų padarinių galimybės ir negalėjo pasipriešinti kitų asmenų (kuriais pasitikėjo) paliepimams ir valiai.
  1. Teismas pažymėjo, kad ekspertizė atlikta atsakovų iniciatyva, teismui suformulavus klausimus, apimančius abiejų šalių siūlomų klausimų turinį ir esmę, todėl atmetė atsakovo V. R. argumentus dėl medikų išvadų nepakankamumo.
  1. Aplinkybė, kad ieškovas D. V., turėdamas dalinį darbingumą 40 procentų, dirbo, kad jam buvo suteikta teisė dirbti asmens ir turto saugotoju, be to, išlaikė turto saugotojų egzaminą ir gavo pažymėjimą, užsiėmė apgyvendinimo paslaugomis, nepaneigia ieškovo D. V. sveikatos sutrikimų iki ir ginčijamo sandorio sudarymo metu.
  1. Liudytojai nurodė, jog nesikreipė dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu, nes jis nebuvo agresyvus ir nekėlė grėsmės aplinkiniams. Ieškovas D. V. pats savarankiškai negalėjo priimti sprendimų, buvo geras, nuoširdus, patiklus, ribotai suvokė tam tikras aplinkybes, todėl buvo pasikliauta giminaitėmis G. P. (ieškovo seserimi) bei jos dukra O. R. dėl ieškovo priimamų sprendimų.
  1. Teismas nustatė, kad byloje yra duomenų apie tai, jog ieškovas D. V. neturėjo ginklo, o pažymėjimai, kuriuos ieškovas gavo dirbdamas UAB „Kvintencija“, teisės nešiotis, laikyti ar turėti ginklą nesuteikia.
  1. Teismas nustatė, kad atsakovo V. R. nurodytos aplinkybės, jog už 2004-03-18 pirkimo–pardavimo sudaryta sutartimi įgytą turtą atsakovai sumokėjo 48 000 Lt, kuriuos gavo pardavę jiems priklausantį butą ( - ), yra nepagrįstos, nes butas atsakovams nepriklausė, be to, butas ( - ), parduotas 2000-07-18, o ginčijamas sandoris sudarytas 2004-03-18, t. y., praėjus beveik 4 metams.
  1. Teismas konstatavo, kad atsakovė O. R. yra artima ieškovo giminaitė, todėl žinojo apie ieškovo D. V. sveikatos sutrikimus, jo elgesio ir charakterio ypatumus ir privalėjo elgtis itin apdairiai sudarydama ginčijamą sandorį, galbūt būtent dėl giminystės ryšių įgijo pasitikėjimą ieškovu D. V. ir tokiu būdu įkalbėjo jį sudaryti ir pasirašyti ginčijamą sandorį.
  1. Teismas nustatė, kad pakanka duomenų ir įrodymų pripažinti pagrįstu ir įrodytu ieškovo

    7D. V. ginčijamo sandorio pagrindą, numatytą CK 1.89 straipsnyje, t. y., kad ieškovas D. V., iki 2004-03-18 ir sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo jų sąmoningai ir tinkamai valdyti, kartu nesuprasdamas sudaryto sandorio reikšmės ir jo sudarymo pasekmių.

  1. Atsakovai O. R. ir V. R. nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pagal sudarytą sandorį ieškovui D. V. buvo perduoti 48 000 Lt.
  1. Atsakovai taip pat neįrodė restitucijos taikymo negalimumo, nes nepateikti įrodymai apie tai, kad ginčijamo sandorio objektas iš esmės buvo rekonstruotas, sukurtas naujas daiktas, nes viešajame registre šie duomenys neįregistruoti. Aplinkybė, kad atsakovo V. R. kredito sutarties pagrindu gauti pinigai buvo panaudoti turto rekonstrukcijai, neįrodyta, nes bylos nagrinėjimo metu šalys bei kiti įrodymai patvirtino aplinkybę, jog namas jau buvo pastatytas 2006 m., t. y. iki atsakovų paskolos gavimo, be to, atsakovai O. R. ir V. R. naudojosi šiuo turtu, todėl jo remontas, priežiūra ar neesminė rekonstrukcija nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo netaikyti restitucijos panaikinus sandorį.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškinyje nurodomi prieštaringi sandorio negaliojimo pagrindai, t. y. kartu nurodomi ir CK 1.89 straipsnis (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) ir CK 1.90 straipsnis (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu). Šie pagrindai šalina vienas kito buvimo galimybę. Anot ieškovo, sandoris negalioja ir trečiu savarankišku CK 1.81 straipsnyje nurodytu pagrindu (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas), tačiau ieškinyje nekonkretizuojama, kuo pasireiškia ginčijamo sandorio ydingumas minėtu pagrindu.
  1. Mano, kad ieškovo tikslas yra ne jo tariamų teisių pažeidimas, o siekis bet kokiu pagrindu nuginčyti sandorį, tuo pat metu nurodant, kad dėl sandorio suklydo, nes manė sudaręs kitą sandorį, kad sandorio nesudarė – jo parašai yra suklastoti, kad sandorio sudarymo nepamena, tačiau puikiai pamena, jog pinigų pagal sudarytą sandorį negavo. Ieškovas net įtikinamai nepagrindė, kuo sandoris yra jam nenaudingas.
  1. Mano, kad teismas pažeidė rungimosi principą, nepagrįstai apribojo apelianto ir atsakovės teises įrodinėjimo procese, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiais klausimais suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
  1. Nurodo, kad specialistui, pateikusiam 2014-06-19 išvadą dėl ieškovo būsenos sudarant 2004-03-18 pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo pateikti visi duomenys apie asmens būklę ne vien tik paties sandorio sudarymo metu. Specialisto išvadoje pateiktas įvertinimas buvo paremtas L. V. (buvusios sutuoktinės) ir V. Ž. (kaimyno) paaiškinimais, kurie nutylėjo svarbias tikrąją ieškovo psichinės sveikatos būklę galinčias atskleisti aplinkybes. Lieka nepaaiškinta, kodėl ieškovas sudarydamas sandorį 2004 m. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, bet vėliau (t. y. jo psichinei būklei neva sparčiai blogėjant) ieškovui sudarinėjant sandorius ir atliekant kitus teisinius veiksmus nei bankai (lizingo bendrovės), nei darbdaviai, nei du notarai, egzaminų komisija, nei policija (netgi 2013 m.) nieko nepastebėjo.
  1. Specialisto ir ekspertizės išvadose remiamasi tik dviem objektyviais faktais apie ieškovo psichinę sveikatą, buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, t. y., kad ieškovas 1980-09-08–1980-09-18 buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje psichiatrijos filiale ir 2001-12-13–2001-12-29 buvo gydomas VšĮ Klaipėdos ligoninėje infekcinių ligų reanimacijos skyriuje dėl meningoencefalito. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė dėl ieškovo įgimtos silpnaprotystės, nors ieškovas baigė visas 11 klasių, atliko karinę tarnybą. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas konkrečiai 2004-03-18 sandorio sudarymo metu buvo kokios nors išskirtinės būklės, nei likusio gyvenimo metu, t. y. kai dirbo, sudarinėjo kitus sandorius, laikė egzaminus ir pan.
  1. Be to, apeliantas nurodo, kad abejoja išvadą surašiusio K. D., eksperto D. T., psichiatrės S. B. dalykine reputacija.
  1. Ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu dirbo sargu mokykloje. Pats ieškovas teismo posėdyje pripažino, jog mokykloje išdirbo apie 10 metų. Taip pat ieškovas dirbo apsaugos darbuotoju UAB ( - ), kurios darbuotojai turi atitikti LR įstatymų reikalavimus asmenims, norintiems vykdyti apsaugos darbuotojų profesinę veiklą. Ieškovo darbo knygelėje yra VšĮ Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro gydytojų antspaudai ir įrašai, kad 2007-11-27 ir 2008-12-16 sveikatos medicininį patikrinimą praėjo, jam dirbti leidžiama. Tokie medicininiai duomenys nei specialistui, nei ekspertams pateikti nebuvo.
  1. Atsakovai pateikė teismui TPA LS Kauno poskyrio 2008-03-31 pažymėjimą Nr. 024836 (reg. Nr. 142), kad ieškovas baigė asmens bei turto saugotojų pirminio parengimo kursus, taip pat, kad pažymėjimo savininkas laikomas baigusiu šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimosi ir naudojimo kursus ir jam suteikta teisė laikyti egzaminą bei 2008-04-03 pažymėjimą Nr. 022209 (reg. Nr. 233), kad išlaikė egzaminą Kauno m. Vyriausiajame policijos komisariate ir jam suteikta teisė dirbti asmens bei turto saugotoju, turėti šaunamąjį ginklą (savigynai ar tarnybinį). Mano, kad ieškovas turėjo pakankamai psichinės sveikatos ir intelektualinių galių 2008 m. išlaikyti egzaminą, ir tai paneigia specialisto ir ekspertų išvadas, ieškovo, jos atstovės ir liudytojų teiginius dėl ieškovo blogos psichinės būklės pastovumo (specialisto teigimu – nuolatinio blogėjimo). Ieškovas turėjo pakankamai intelektualinių galių ir suvokimo išlaikyti egzaminus, gydytojų buvo pripažintas sveiku, todėl ieškovo teiginiai, taip pat specialistų bei ekspertų išvados apie tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų ir pasekmių, ir kad tokia jo būklė nuolat tik blogėjo, yra nepagrįsti, kadangi tokie duomenys jiems nebuvo pateikti.
  1. Nesutinka dėl vienašalės restitucijos taikymo ir nurodė, kad pinigų negavimo faktas ieškovo buvo įrodinėjamas tik jo prieštaringais paaiškinimais, kad jis nesuprato savo veiksmų, kad suklydo dėl sandorio esmės, bet puikiai pamena, jog pinigų negavo.
  1. Atsakovai teismui pateikė V. R. patėvio V. K. notariškai patvirtintą liudijimą, jog jis po atsakovo V. R. motinos mirties paveldėjo butą, kurį pardavęs, pusę gautų pinigų (42 000 Lt) atidavė V. R., kaip ir buvo sutarę. Nesutinka, kad V. R. per aštuonerius metus dirbo tik dvejus metus. Be to, mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovai negalėjo panaudoti pinigų, gautų už parduotą butą ( - ), kadangi pagal registro duomenis šis butas priklausė R. Š. ir užkirto atsakovams kelią teikti įrodymus dėl R. Š. parodymų.
  1. Nurodo, kad byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog vietoje įsigytų ūkio statinių atsakovai pastatė naują namą. Iš teismui pateiktos projektinės dokumentacijos matyti rekonstrukcijos mastas. Tiek ūkinis pastatas, tiek garažas, tiek dalis viralinės buvo visiškai nugriauti, supilti nauji pamatai, pastatytas visiškai naujas namas mūrinėmis sienomis, pravesti atskiri elektros, šalto ir kašto vandens tinklai, įrengta centrinio šildymo sistema, kanalizacija.
  1. Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikia papildomus įrodymus – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016-01-25 aktą, kuriuo buvo nustatyta, jog ūkinis pastatas rekonstruotas, nukrypstant nuo esminių statinio projekto sprendinių: statinio laikančios konstrukcijos ir išorės matmenys neatitinka statinio projekto „Ūkinio pastato ir garažo rekonstrukcija, ( - )“, pagal kurį išduotas statybos leidimas Nr. 134, sprendinių. Kompetentingos institucijos buvo konstatuota, kad naujo pastato sienos yra kitose vietose nei anksčiau, skiriasi jų ilgis, taip pat pastato aukštis. Analogiški duomenys nurodyti ir kituose dokumentuose – 2016-01-18 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte, 2016-01-26 privalomame nurodyme dėl padarinių pašalinimo. Apeliantas šiuo metu užsiima statybos trūkumų ištaisymu, atliko pastato kadastrinius matavimus, taisomi projektiniai sprendiniai.
  1. Dėl rekonstrukcijai panaudotų pinigų nurodė, kad 2006 metais buvo pastatyta tik „dėžė“ –blokelių sienos ir stogas. Namas nebuvo apšiltintas, aptinkuotas nei iš vidaus, nei iš išorės, neįrengta šildymo sistema, neišvedžiotas nei vandentiekis, nei kanalizacija, neįrengtos antro aukšto patalpos, neišklotos grindys, neįstatytos durys, laiptai ir kt. Nepakakus santaupų namo užbaigimui, 2006 m. paėmė iš SEB banko 80 000 Lt kreditą (iki 2031-03-01), kuriame nurodyta jo paskirtis – ūkiniam pastatui ir garažui rekonstruoti. Galutiniam namo įrengimui ir aplinkos sutvarkymui 2007 metais apeliantas papildomai paėmė 40 000 Lt kredito, tais pačiais metais namas buvo visiškai užbaigtas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai neturėjo piniginių lėšų namo rekonstrukcijai.
  1. Mano, kad ieškovo pozicija dėl jo turimų pinigų nuolat keitėsi – ieškinyje jis teigė, kad paėmė kreditą iš Bigbanko rekonstrukcijai, kai atsakovai atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog jo kredito įstaigose sudaromi sandoriai paneigia jo teiginius apie faktinį neveiksnumą, jis pradėjo teigti, neva O. R. arba G. P. jam liepė imti kreditus ir jos pinigus pasisavindavo.
  1. Apelianto įsitikinimu, jis įrodė savo ir atsakovės šeimos investicijų į ginčo turtą mastą ir paneigė melagingus ieškovo bei jo liudytojų J. L. ir R. Š. parodymus apie nekeistas medines sienas ir neva nereikšmingus garažo, ūkinio pastato ir viralinės, kurių nebėra, pagerinimus.
  1. Dėl nurodytų aplinkybių prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
  1. Atsakovė O. R. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, kuriuo prašo tenkinti atsakovo V. R. apeliacinį skundą. Nurodo, kad duomenys apie atsakovų pajamas buvo pateikti bankui prieš paskolos gavimą, pajamos buvo pakankamos paskolai gauti, todėl ieškovo ir jo liudytojų teiginiai, jog atsakovų šeima sunkiai vertėsi, yra melagingi.
  1. Teiginiai, jog namo statybai atsakovai nepanaudojo paskolos lėšų, t. y., kad visas namas buvo pastatytas iki paskolų gavimo, yra nepagrįsti. Iki pirmosios paskolos buvo pastatyta namo „dėžutė“ (sienos) ir uždengtas stogas, be elektros instaliacijos, be vandentiekio, kanalizacijos šildymo tinklų ir įrenginių. Paskolos lėšomis galutinai užbaigė ir įrengė namą, į kurį su šeima įsikėlė 2007 metais.
  1. Ieškovas melagingai teigia, kad ginčo name gyveno nuo pat paveldėjimo momento – jis adresu ( - ) apsigyveno tik 2013 metais, 2004 metais jam perleidžiant paveldėto turto dalį, ji jam buvo nereikalinga, kadangi jis iš pradžių gyveno pas R. Š. Kretingos r., o po to pas motiną ( - ).
  1. Nurodo, kad nesutinka su liudytojų parodymais, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. V. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimą, priteisti iš apelianto išlaidas ieškovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.
  1. Nesutiko su atsakovo teiginiu, kad ieškinyje nurodyti sandorio negaliojimo pagrindai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, taip pat su teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, apribojo atsakovės teises įrodinėjimo procese, netinkamai vertino įrodymus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
  1. Apeliantas neginčijo aplinkybių, kad nurodyti sveikatos sutrikimai sąlygojo ieškovo ribotą gebėjimą mąstyti, pasunkėjusį mąstymą. Apeliantas neįrodė teismui, kad po susirgimų ieškovas pasveiko, jo psichinė sveikata pasitaisė, taip pat neįrodė, jog ieškovui buvo išduotas ginklas ar ieškovas turėjo ginklą, taip pat, kad kreipėsi į policijos įstaigą dėl ginklo išdavimo.
  1. Mokymas ar egzaminų laikymas nesuteikė teisės įgyti, nešioti laikyti ginklą ir nepakeitė dirbamo darbo pobūdžio. Ieškovui nebuvo išduotas tarnybinis ginklas ir darbdaviui neatsirado pareiga tikrinti D. V. sveikatos pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą bei poįstatyminius aktų reikalavimus. Ieškovui nustatytas 40 procentų darbingumas, jis sugeba atlikti nesudėtingus, mechaninius darbus, todėl jis niekada nedirbo saugos tarnyboje.
  1. Nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas naudojosi procesinėmis teisėmis, ir tai, neva patvirtina gerą ieškovo psichinę sveikatą. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad ieškovas D. V. nesinaudojo procesinėmis teisėmis, civilinių bylų nevedė, o į paskolinius santykius buvo trauktas kitų asmenų, nes negebėjo pasipriešinti kitų asmenų valiai.
  1. Nesutinka su apelianto argumentu, kad aplinkybė, jog ieškovui nėra nustatytas neveiksnumas, lemia tai, kad jis suvokia savo atliekamų veiksmų galimas pasekmes ir jas geba numatyti. Mano, kad atsakovas tapatina asmens neveiksnumą su žmogaus intelekto defektu – psichikos sveikata, dėl kurios asmuo nepajėgus suvokti savo atliekamų veiksmų žalingų pasekmių ateityje, nors ir nėra pripažintas neveiksniu.
  1. Nesutinka su apelianto argumentu, kad perkamo turto kaina (48 000 Lt) yra sumokta ieškovui. Atsakovo teiginys, jog jis vykdė pastatų rekonstrukcijos darbus už lėšas, gautas 2006-03-02 sudarius kredito sutartį (80 000 Lt) su AB SEB banku, yra prieštaringas.
  1. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ieškovas apsigyveno savo namų valdoje tik 2013 m. 2003-05-29 ieškovas deklaravo savo gyvenamą vietą adresu ( - ). Kito būsto neturėjo ir neturi. Ieškovas niekada nesiekė būsto praradimo pasekmių. Po sandorio sudarymo jis save laikė šeimininku, mokėjo mokesčius.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. J. prašo apeliacinį skundą tenkinti.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio

    111 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  1. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2004-03-18 sutartį, reg. Nr. 911, sudarytą ieškovo

    12D. V. ir atsakovės O. R., dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo, taikė restituciją ir grąžino ieškovui D. V. nuosavybės teise pagal sandorį atsakovei O. R. perduotą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo.

  1. Nustatyta, kad ieškovas D. V. 2003-04-07 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu po K. M. mirties ( - ) įgijo turtą ( - ), – 47/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, žymimo indeksu 1A1m, kurio bendras plotas 140,45 kv. m, unikalus Nr. ( - ); pastatą – garažą, žymimą indeksu 3I1ž, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 15 kv. m; pastatą – ūkinį pastatą, žymimą indeksu 4I1ž, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 15 kv. m, visą ¼ dalį pastato – viralinės, žymimos indeksu 5I1ž, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 16 kv. m; 47/100 dalių inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko WC), unikalus Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 37–38). 2004-03-18 ieškovo D. V. ir atsakovės O. R. sudaryta sutartimi reg. Nr. 913 dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo ieškovas D. V. pardavė, o atsakovė O. R. nupirko turtą: 190/682 kv. m dydžio žemės sklypo dalį iš 342/682 žemės sklypo dalies, kuri yra bendrame 0,0682 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ); 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, žymimo indeksu 1A1m, iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 140,45 kv. m, unikalus Nr. ( - ); pastatą – garažą, žymimą indeksu 3I1ž, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 15 kv. m; pastatą – ūkinį pastatą, žymimą indeksu 4I1ž, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 17 kv. m; ¼ dalį pastato – viralinės, žymimas indeksu 5I1ž, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas 16 kv. m; 13/100 dalių inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko WC) iš ieškovui priklausančių 47/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 11–15, 22–29). Ieškovas D. V. prašė pripažinti ieškovo D. V. ir O. R. 2004-03-18 sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo negaliojančia CK 1.89, 1.90, 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindais nuo sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui D. V. nuosavybės teise šia sutartimi perleistus daiktus. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

13Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

  1. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Kiekvieno sandorio esminis elementas – jį sudarančių asmenų valia. CK 1.89 straipsnis nustato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Dėl to vienai iš šalių pareiškus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu būtina tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta asmens valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės asmens valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų.
  1. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).
  1. Pirmosios instancijos teismas iš medicininių dokumentų apie ieškovo D. V. sveikatos būklę pagrįstai nustatė, kad ieškovas D. V. sveikatos sutrikimų turi nuo jauno amžiaus, t. y. 1980 m. jam diagnozuota šizofrenija, nepertraukiama eiga, paranoidinė forma, 2001 m. buvo hospitalizuotas dėl virusinio meningoencefalito, nuo 1980 m. yra įrašytas į VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro dispanserinio sekimo apskaitą (t. 1, b. l. 34–36, t. 2, b. l. 2–31, 36–44, 46–54, 55–56, 108–111).
  1. Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje ir teismo paskirtos psichiatrinės ekspertizės išvadoje nustatyta, kad ieškovas D. V. turi įgimtą silpnaprotystę, lengvą protinį atsilikimą. Dėl įgimtos silpnaprotystės, lengvo protinio atsilikimo, nepertraukiamos eigos su giliu asmenybės, mąstymo ir valios funkcijų defektu, nesugebėjo analizuoti situacijos ir įvertinti bei numatyti atokesnių savo veiksmų, moralinių ir socialinių pasekmių. Nesugebėjo savarankiškai spręsti socialinių problemų, lengvai pasiduoda įkalbamas kitų asmenų, pasikliauja jais ir jų siūlomais sprendimais iki sandorio ir sandorio (2004-03-18) sudarymo metu, todėl negalėjo pilnai suprasti savo atliekamų teisinių veiksmų pobūdžio, prasmės, reikšmės ir pasekmių sudarant sandorį ir jį pasirašant. Sudarydamas pasirašydamas 2004-03-18 pirkimo–pardavimo sutartį, negalėjo adekvačiai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo suvokti atliekamų veiksmų neigiamų padarinių galimybės ir negalėjo pasipriešinti kitų asmenų (kuriais pasitikėjo) paliepimams ir valiai (t. 2, b. l. 46–54, 107–111).
  1. Apeliantas nurodo, kad specialistui, pateikusiam 2014-06-19 išvadą dėl ieškovo būsenos sudarant 2004-03-18 pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo pateikti visi duomenys apie asmens būklę ne vien tik paties sandorio sudarymo metu. Mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė dėl ieškovo įgimtos silpnaprotystės, nors ieškovas baigė visas 11 klasių, atliko karinę tarnybą, dirbo, sudarinėjo kitus sandorius, laikė egzaminus ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo V. R. apeliacinio skundo argumentais.
  1. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009).
  1. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
  1. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie ieškovo D. V. sveikatos sutrikimus iki sandorio ir sandorio sudarymo metu padarė atsižvelgęs ne tik į teismo ekspertizės ir išvados rezultatus, bet įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie buvo išsamiai ištirti pirmosios instancijos teismo sprendime. Aplinkybes apie ieškovo D. V. sveikatos sutrikimus ir kitokį, nei kitų asmenų elgesį ir charakterio savybes patvirtino liudytojai R. Š. (jo sesuo), jo gyvenimo draugė J. L. ir jos sūnus V. L., taip pat buvusi sutuoktinė L. V. Ieškovą L. V. apibūdino kaip labai gerą, patiklų bei kitų asmenų valiai lengvai pasiduodantį asmenį, tačiau negalintį priimti savarankiškai sprendimų kasdieniniame gyvenime, juo labiau šeimoje. Tai jog ieškovas D. V. serga psichikos liga, patvirtina aplinkybė, jog jo sūnui nustatyta analogiška liga, kurią jis galbūt paveldėjo iš tėvo. Taip pat teismas rėmėsi ir kitų liudytojų, t. y. ieškovo D. V. buvusių darbdavių, V. Ž. ir

    14R. Č. paaiškinimais, kurie apibūdino ieškovą kaip labai gerą žmogų, vykdantį visus nurodymus, tačiau nurodė, jog jis ne visada suvokdavo ko buvo prašomas, reikėdavo po kelis kartus kartoti, konkrečiai parodyti ką reikia daryti, šias aplinkybes patvirtina ir buvusių ieškovo darboviečių pateikti raštai (t. 3, b. l. 118–120).

  1. Aplinkybė, kad ieškovas D. V., turėdamas dalinį darbingumą 40 procentų (t. 2, b. l. 138), dirbo, kad jam buvo suteikta teisė dirbti asmens ir turto saugotoju, be to, išlaikė turto saugotojų egzaminą ir gavo pažymėjimą (t. 2, b. l. 69, 70), taip pat užsiėmė apgyvendinimo paslaugomis, nepaneigia ieškovo D. V. sveikatos sutrikimų iki ir ginčijamo sandorio sudarymo metu (CPK 178 straipsnis).
  1. Apeliantas nurodo, kad abejoja išvadą surašiusio K. D., eksperto D. T., psichiatrės S. B. dalykine reputacija. Pažymėtina, kad CPK 67 straipsnis numato pagrindus ekspertui nušalinti, tačiau atsakovai įstatymo nustatyta tvarka nušalinimo nepareiškė. Be to, yra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas iš esmės nepritaria Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje ir teismo paskirtos psichiatrinės ekspertizės išvadoje esantiems tyrimo rezultatams, todėl apelianto teiginiai laikytini nepagrįstais.
  1. Apeliantas nurodo, kad ieškovui yra suteikta teisė dirbti asmens bei turto saugotoju, turėti šaunamąjį ginklą (savigynai ar tarnybinį), todėl apeliantas mano, kad ieškovas turėjo pakankamai psichinės sveikatos ir intelektualinių galių 2008 m. išlaikyti egzaminą, ir tai paneigia specialisto ir ekspertų išvadas, ieškovo, jos atstovės ir liudytojų teiginius dėl ieškovo blogos psichinės būklės pastovumo (specialisto teigimu – nuolatinio blogėjimo). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu teiginiu.
  1. Iš UAB ( - ) 2016-02-03 rašto Nr. 1 dėl D. V. darbinės veiklos nustatyta, kad 2008 m. buvo reikalaujama, kad darbdavys sudarytų sąlygas kelti kvalifikaciją, todėl asmenims, saugantiems objektus reikėjo dalyvauti mokymuose dėl ginklo įsigijimo, laikymo ir nešiojimo. Pats mokymas ar egzamino laikymas nesuteikė ir negalėjo suteikti asmenims (taip pat ir D. V.) jokios teisės įsigyti, laikyti ir nešioti ginklą. D. V. nebuvo išduotas tarnybinis ginklas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darbdaviui neatsirado pareiga tikrinti, ar D. V. atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimus (t. 3, b. l. 117).
  1. Iš Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Kauno poskyrio 2015-05-06 rašto Nr. 40 nustatyta, kad mokymo įstaigos, vykdančios mokymus pagal Apsaugos darbuotojo mokymo ir Šaunamojo ginklo turėjimo savigynai mokymo programas neįpareigotos ir neatlieka patikrinimų, ar besimokantis asmuo atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimus. Todėl nurodė, kad pažymos apie D. V. sveikatos būklę neturi. Nurodė, kad pažyma Nr. 024836, išduota D. V., jokios teisės jam įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklą nesuteikia. Ši pažyma tik suteikė D. V. teisę laikyti egzaminą policijos įstaigoje. Egzamino išlaikymas ir tai patvirtinančio pažymėjimo gavimas taip pat asmeniui nesuteikia teisės įgyti, laikyti ar nešiotis ginklą. Tai yra tik viena iš sąlygų, kurią asmuo turi įvykdyti prieš prašydamas policijos gauti leidimą įsigyti, laikyti ir nešiotis ginklą ar gauti apsaugos darbuotojo pažymėjimą dirbti apsaugoje. Visus patikrinimus įstatymų nustatyta tvarka atlieka atitinkama policijos įstaiga, gavusi rašytinį asmens prašymą (t. 2, b. l. 150).
  1. Iš Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Kauno poskyrio 2016-06-08 rašto Nr. 58 nustatyta, kad 2008-03-31 D. V. buvo išduotas pažymėjimas kodas 1122 Nr. 024836, patvirtinantis, kad jis išklausė ir išlaikė kursus pagal „Apsaugos darbuotojo mokymo programą valstybinis kodas 260086116“. Šis pažymėjimas suteikia teisę laikyti egzaminą policijos organizuojamuose mokymuose. Pažymėjo, kad 2008-04-03 pažymėjimo Nr. 022209 Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Kauno poskyris neišdavė, nes šiuos pažymėjimus išduodavo policijos įstaiga, kai asmuo išlaikydavo egzaminą (t. 4,

    15b. l. 11).

  1. Iš nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovo D. V. gauti pažymėjimai, kuriuos ieškovas gavo dirbdamas UAB ( - ), teisės nešiotis, laikyti ar turėti ginklą nesuteikia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas D. V. turėjo ginklą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo gyvenamosios vietos policijos įstaiga yra gavusi rašytinį ieškovo prašymą ir atitinkamą sveikatos pažymėjimą dėl leidimo išdavimo įsigyti, laikyti ir nešioti ginklą. Nustatyta, kad ieškovui nustatytas 40 proc. darbingumas ir jis niekada nedirbo saugos tarnyboje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbas saugos tarnyboje ir objektų saugojimas (sargo pareigos) nėra lygiavertis pagal vykdomas funkcijas ir keliamus reikalavimus.
  1. Aplinkybė, kad ieškovas 2008 m. išlaikė egzaminą nepaneigia specialisto ir ekspertų išvadų, kitų byloje esančių įrodymų dėl ieškovo psichinės būklės ginčijamo sandorio sudarymo metu, todėl yra pagrindo išvadai, kad sandorio sudarymo metu ieškovas buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės.
  1. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia esmine aplinkybe, kad sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu, nes mano, jog ieškovo psichinė būklė buvo pakankamai gera ir sandorio sudarymas atitiko ieškovo valią. Tačiau byloje vertinama ne tik ieškovo psichinė būklė, bet ir sandorio naudingumas jį ginčijančiai šaliai. Vertinat sudaryto sandorio turinį ir sprendžiant dėl jo pripažinimo negaliojančiu, yra pagrindo išvadai, kad sandoris yra nenaudingas ieškovui, nes šioje byloje neįrodyta, jog pagal sudarytą sandorį D. V. buvo perduoti 48 000 Lt (CPK 178 straipsnis).
  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovui negalėjo būti sumokėti pinigai, gauti pardavus butą, esantį ( - ), nes nurodytas butas priklausė

    16R. B. Š., o ne atsakovams O. R. ir V. R. (t. 1, b. l. 160–161). Liudytoja R. B. Š., buto ( - ), savininkė, paneigė aplinkybę, kad butas, esantis ( - ), priklausė sutuoktiniams O. R. ir V. R. ir patvirtino, kad tai jos nuosavybė, kurią ji pardavė per atstovę O. R. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad butas ( - ), parduotas 2000-07-18, o ginčijamas sandoris sudarytas 2004-03-18, t.y. praėjus beveik 4 metams, nes iš pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad R. B. Š. šį butą pardavė 2003-11-07, t. y. sandorių sudarymą skiria 4 mėnesiai, tačiau nurodyta aplinkybė neįrodo, jog gautais pinigais buvo atsikaityta su ieškovu pagal ginčijamą 2004-03-18 sandorį.

  1. Atsakovas V. R. taip pat pateikė teismui notaro patvirtintus liudytojo V. K. parodymus (t. 4, b. l. 8), kad jis po atsakovo V. R. motinos L. K. mirties paveldėjo butą, kurį pardavęs gautus pinigus pasidalino su V. R., t. y. V. R. davė 42 000 Lt, tačiau šiuos liudytojo parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes toks liudijimas atsirado tik 2016 m., kai turtas parduotas 1999-05-14, t. y. prieš 5 metus iki sudaryto sandorio. Byloje taip pat nėra pagrįstų įrodymų apie šios sumos perdavimą atsakovui (sąskaitos išrašas ar kt.).
  1. Konstatuotina, kad ginčo sandoris buvo žalingas ieškovui, nes iš sudaryto sandorio ieškovas negavo jokios turtinės naudos, prarado jam nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovo valia sudarant ginčo sandorį dėl jo psichinės būklės neatitiko tikrosios sandorio šalies valios.
  1. Ieškovas taip pat prašė pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kaip dėl suklydimo sudarytą sandorį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas negalėjo pilnai suprasti savo atliekamų teisinių veiksmų pobūdžio, prasmės, reikšmės ir pasekmių sudarant sandorį ir jį pasirašant, todėl CK 1.90 straipsnio nuostatos netaikytinos.
  1. Ginčo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu, o sandorių negaliojimo padariniai nesiskiria nuo to, keliais pagrindais jie pripažinti negaliojančiais, todėl nesant apeliaciniame skunde teisiškai reikšmingų argumentų dėl sutarčių negaliojimo kitais pagrindais, teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų plačiau nepasisako.

17Dėl sandorio, sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, negaliojimo teisinių padarinių

  1. Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
  1. Restitucijos taikymo esmė yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Anksčiau buvusios padėties atkūrimas reiškia tai, kad nė viena iš šalių negali įgyti daugiau teisių ar suvaržyti savo pareigų palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydama sandorį, dėl kurio negaliojimo restitucija taikoma. Kad ji būtų tinkamai pritaikyta, reikia įvertinti, kokie faktinio ar teisinio pobūdžio veiksmai atlikti pagal negaliojantį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

    182009-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2009).

  1. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016).
  1. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.
  1. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.
  1. Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, pagal nurodyto straipsnio 2 dalį taikomi CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti padariniai – viena negaliojančio sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.
  1. Taikant restituciją ir sprendžiant klausimą dėl jos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros teisiškai reikšmingas sąžiningumo principas, bet ne asmens sąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014). Tai reiškia, kad sprendžiant dėl to, ar vykdyti restituciją ir ar vykdyti ją natūra, turi būti vertinama ne tai, ar sandorį sudaręs asmuo buvo sąžiningas, tačiau ar restitucijos taikymas nesukels padarinių, kurie nesąžiningai iškreips sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepagrįstai pablogins vienos iš šalių padėtį.
  1. Aplinkybė, jog asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra reikšminga sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau nedaro įtakos šiuo pagrindu pripažinto negaliojančiu sandorio padariniams, kurie, remiantis CK 1.89 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, yra restitucijos taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284-219/2016).
  1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepateikti įrodymai apie tai, kad ginčijamo sandorio objektas iš esmės buvo rekonstruotas, sukurtas naujas daiktas, nes viešajame registre šie duomenys neįregistruoti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.
  1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016-01-25 aktu buvo nustatyta, jog statytojas V. R., vykdydamas ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 4I1ž, ir garažo, unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane 3I1ž, rekonstravimo darbus (pastatai rekonstruoti į vieną pastatą) nukrypo nuo esminių statinio projekto sprendinių. Statybos darbai vykdyti ūkio būdu nuo 2004 iki 2007 m. (t. 4, b. l. 84–86). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016-01-26 privalomuoju nurodymu įpareigojo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-160126-00002 (t. 4, b. l. 69).
  1. Nustatyta, kad AB SEB bankas 2006-03-02 kredito sutartimi suteikė atsakovams

    19O. R. ir V. R. 23 169,60 Eur kreditą ūkinio pastato ir garažo, esančių ( - ), rekonstrukcijai. 2007-02-15 bankas suteikė papildomai 11 584,80 Eur, 2016-02-01 kredito likutis sudaro 24 936 Eur. Prievolių pagal sudarytą kredito sutartį įvykdymui užtikrinti, sutartiniu hipotekos lakštu bankui buvo įkeistas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovams O. R. ir V. R. priklausantis turtas 190/682 dalys žemės sklypo, ūkinis pastatas ir garažas, ( - ).

  1. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindo išvadai, kad ginčijamu sandoriu perleistas turtas, esantis ( - ), buvo rekonstruotas. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad atsakovams buvo suteiktas kreditas ginčo rekonstrukcijai, todėl grąžinus ginčo turtą ieškovui, jis galbūt nepagrįstai praturtėtų. Aplinkybė, kad po rekonstrukcijos pasikeitę duomenys nėra įregistruoti viešajame registre nėra esminė ir nepaneigia aplinkybės, kad į turto pagerinimą atsakovai investavo asmenines lėšas. jeigu būtų nustatyta, kad nėra galimybės taikyti restituciją natūra, spręstinas restitucijos taikymas sumokant ekvivalentą pinigais.
  1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama kokią dalį asmeninių lėšų atsakovai skyrė turto pagerinimui, kokie rekonstrukcijos darbai buvo atlikti, todėl sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo naikintina ir ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  1. Nustatyta, kad 2016-11-08 teisme gauti atsakovo V. R. atstovo advokato D. Ž. prašymas dėl naujų įrodymų pateikimo. Nurodyti įrodymai pridėtini prie bylos, nes šie įrodymai – 2016-09-26 Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas statinio projektui, G. Š. 2016-10-10 pažyma – negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti įrodymai reikšmingi sprendžiant restitucijos klausimą, apeliacinės instancijos teismas dėl šių įrodymų nepasisako ir jie nagrinėtini pirmosios instancijos teisme.
  1. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo sprendimo dalis, kuria buvo taikyta restitucija ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme teismui išnagrinėjus restitucijos taikymo klausimą.

20Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

21Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija, ir ieškovui D. V. grąžintas nuosavybės teise pagal sandorį atsakovei O. R. perduotas turtas, panaikinti ir restitucijos taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas D. V.... 5. D. V. ir atsakovės O. R., dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo.... 6. Priteisė iš atsakovų O. R. ir V. R. po 903,47 Eur iš kiekvieno... 7. D. V. ginčijamo sandorio pagrindą, numatytą CK 1.89 straipsnyje, t. y., kad... 8. Teisėjų kolegija... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10.
    1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos... 11. 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas... 12. D. V. ir atsakovės O. R., dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo,... 13. Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia
      1. CK... 14. R. Č. paaiškinimais, kurie apibūdino ieškovą kaip labai gerą žmogų,... 15. b. l. 11).
      1. Iš nurodytų aplinkybių... 16. R. B. Š., o ne atsakovams O. R. ir V. R. (t. 1, b. l. 160–161). Liudytoja R.... 17. Dėl sandorio, sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio... 18. 2009-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2009).
      19. O. R. ir V. R. 23 169,60 Eur kreditą ūkinio pastato ir garažo, esančių ( -... 20. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria... 22. Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 23. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 24. Nutartis neskundžiama....