Byla 3K-3-356/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Raidaja“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Adolfas ir Ko“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Raidaja“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, tretiesiems asmenims R. J. ir Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarei L. R. bei Kauno 6-ojo notarų biuro notarei J. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių bei turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, grąžinant ieškovui ginčijamais sandoriais perleistą turtą.

6Ieškovas UAB „Adolfas ir Ko“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuria ieškovas pardavė UAB „Raidaja“ 540,69 kv. m bendro ploto pastatą – alaus barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šio nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktą bei 2007 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas UAB „Raidaja“ įsigytą nekilnojamąjį turtą pardavė UAB „Hansa lizingas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Swedbank lizingas“); 2) taikyti restituciją ir perleistą nekilnojamąjį turtą bei kilnojamąjį turtą, buvusį alaus bare (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovui; 3) priteisti iš atsakovo UAB „Raidaja“ 26 816,20 Lt patirtų išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodė, kad pagal 2007 m. balandžio 5 d. UAB „Adolfas ir Ko“ ir UAB „Raidaja“ pasirašytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį UAB „Raidaja“ įsigijo pastatą – alaus barą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). 2007 m. balandžio 5 d. perdavimo–priėmimo aktu šis nekilnojamasis turtas, taip pat kilnojamasis turtas (biurų, virtuvės, baro, banketinės salės bei rūsio inventorius) perduoti UAB „Raidaja“. Iš Marijampolės 6-ojo notaro biuro ieškovas sužinojo, kad 2007 m. birželio 7 d. notarė L. R. patvirtino UAB „Raidaja“ ir UAB „Hansa lizingas“ to paties turto pirkimo–pardavimo sutartį. Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarė J. R. 2007 m. birželio 1 d. išdavė UAB „Raidaja“ direktoriui R. J. liudijimą, kad pirkėjas UAB „Raidaja“ pagal 2007 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį su pardavėju UAB „Adolfas ir Ko“ atsiskaitė. Liudijime atsiskaitymo pagrindu nurodyta UAB „Adolfas ir Ko“ 2007 m. birželio 1 d. pažyma. Ieškovas tokios pažymos apie atsiskaitymą nėra rašęs ir jos išdavęs, pažymoje esantys įmonės direktoriaus bei buhalterės parašai yra suklastoti. UAB „Raidaja“ ieškovui nėra sumokėjusi nė vienos įmokos už parduotą turtą. 2008 m. balandžio 25 d. Kauno miesto VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pagal UAB „Adolfas ir Ko“ pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00488-08 pagal BK 300 str. 1 d. dėl Kauno m. 6-ajam notarų biurui UAB „Raidaja“ pateiktos galbūt suklastotos 2007 m. birželio 1 d. pažymos. 2007 m. birželio 7 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, nes sudaryta panaudojant suklastotus dokumentus. 2007 m. balandžio 5 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis bei turto priėmimo–perdavimo aktas pripažintini negaliojančiais, nes sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu. Atsakovo tikslas buvo vėliau, neatsiskaičius su ieškovu, nekilnojamąjį turtą parduoti, o ieškovas, žinodamas tokias aplinkybes, nebūtų sudaręs pirmiau nurodyto sandorio. Pripažinus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija ir atlygintinos patirtos išlaidos.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino niekine ir negaliojančia 2007 m. birželio 7 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį; taikė restituciją: įpareigojo atsakovą UAB „Swedbank lizingas“ perduoti 540,69 kv. m bendro ploto pastatą – alaus barą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – kiemo statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „Raidaja“ nuosavybėn ir priteisė iš atsakovo UAB „Raidaja“ 2 690 000 Lt atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai; priteisė iš ieškovo UAB „Adolfas ir Ko“ trečiajam asmeniui Kauno 6-ojo notarų biuro notarei J. R. 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų atlyginimą.

10Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį bei 2007 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktą, kaip sudarytus dėl atsakovo apgaulės, konstatavęs, kad ieškinio pagrindas neįrodo, jog atsakovas, sudarydamas šią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, siekė apgauti ieškovą ir nesumokėti už turtą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, parduodamas turtą, būtų domėjęsis pirkėjo turtine padėtimi, ieškovas nesikreipė teisinės pagalbos, pasirašė turto perdavimo aktą, kuris patvirtino nuosavybės teisės į turtą perėjimo pirkėjui momentą nuo sutarties sudarymo dienos, nors su ieškovu nebuvo atsiskaityta, dėl to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarydamas sutartį, ieškovas elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Dėl 2007 m. birželio 7 d. sudaryto sandorio teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas, nesumokėjęs pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį nė vienos įmokos, pateikė suklastotą pažymą apie visišką atsiskaitymą už turtą, negali būti įrodymu, kad, jau sudarydamas sutartį su ieškovu, atsakovas planavo neatsiskaityti, nes suklastotos pažymos pateikimas buvo atliktas po sandorio sudarymo, dėl to teismas minėto sandorio nelaikė niekiniu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Raidaja“ direktorius R. J. aktyviais veiksmais siekė suklaidinti kitą sandorio šalį, t. y. pirkėją UAB „Swedbank lizingas“, 2007 m. birželio 7 d. šalių sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pripažino niekiniu ir negaliojančiu sandoriu dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Teismas byloje nustatė, kad aplinkybė, jog UAB „Raidaja“ pagal 2007 m. balandžio 5 d. sutarties 5.7 punktą neturėjo teisės perleisti kitam asmeniui ginčo nekilnojamojo turto, UAB „Raidaja“ direktoriui R. J. buvo žinoma, tačiau pirkėjas UAB „Hansa lizingas“ šios aplinkybės nežinojo, dėl to teismas sprendė, kad UAB „Raidaja“, perleisdama pagal 2007 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ginčo objektą, elgėsi nesąžiningai, o sudarytas sandoris negali būti laikomas teisėtu viešosios tvarkos atžvilgiu. Teismas nurodė, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo padarinys – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, restitucija natūra nagrinėjamos bylos atveju galima, todėl UAB „Raidaja“ grąžino turtą, o pirkėjui UAB „Hansa lizingas“ (UAB „Swedbank lizingas“) priteisė už turtą jo sumokėtą pinigų sumą.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija ir atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ įpareigotas perduoti pastatą ? alaus barą su priklausiniu – kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Raidaja“, o iš atsakovo UAB „Raidaja“ priteista 2 690 000 Lt atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – restitucijos netaikyti; paliko UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teisę į pripažintos negaliojančia 2007 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalyką – pastatą – alaus barą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 540,69 kv. m bendro ploto, su priklausiniu – kiemo statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus buvimo pagrindas – Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis.

12Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ex officio konstatavo niekinio sandorio faktą, tačiau netinkamai taikė niekinio sandorio teisines padarinius. Teismo vertinimu, 2007 m. birželio 7 d. atsakovų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir ją sudarant nesilaikyta sąžiningumo principo. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė įvertinusi šiam sandoriui sudaryti vienos iš šalių (pardavėjo) atliktus veiksmus, kurie buvo ne tik kad neteisėti, bet ir nusikalstami, taip pat tokių veiksmų tikslą bei jų padarinius. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Raidaja“ perleido atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ nekilnojamuosius daiktus, už kuriuos su pardavėju UAB „Adolfas ir Ko“ realiai nebuvo atsiskaitęs ir kurių perleisti neturėjo teisės, tačiau tokią teisę įgijo suklastoto dokumento pagrindu, gavęs notaro liudijimą, atsakovo atstovui pagal įstatymą R. J. veikiant nusikalstamu būdu, siekiant apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. UAB „Raidaja“ veikimas (jo įstatyminio atstovo elgesys) negali būti vertinamas kaip atitinkantis geros moralės kriterijus, nes jis paremtas nusikalstamais veiksmais, kurių nesant, neteisėtas sandoris nebūtų buvęs sudarytas. Teismas nurodė, kad nusikalstami veiksmai buvo nukreipti notaro atžvilgiu, jam pateikiant suklastotą pažymą, kuris yra valstybės įgaliotas asmuo užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Kaip neteisėtų veiksmų padarinys atsiradęs sandoris yra nesuderinamas su visuomenėje vyraujančiu teisingumo suvokimu bei nesuderinamas su CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu imperatyvu veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė restituciją, kaip negaliojančiu pripažinto sandorio padarinį. Restitucijos taikymas turi užtikrinti sandorio šalių grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad turto įgijėjas UAB „Hansa lizingas“, kaip viena iš negaliojančiu pripažinto sandorio šalių, nežinojo, kad tokio sandorio sudarymas prieštarauja gerai moralei. Teismo nuomone, restitucijos taikymas šiuo atveju turtinių interesų pusiausvyrą iš esmės pakeistų nesąžiningai veikusio asmens naudai, o sąžiningos sandorio šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes ši šalis (atsakovas UAB „Swedbank lizingas“) netektų nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, už kuriuos sumokėjo atsakovui BUAB „Raidaja“ 2 690 000 Lt kainą, įgydamas kreditoriaus reikalavimo bankrutavusiai įmonei teisę, tačiau tokios pat vertės ekvivalentinio turto (pinigų sumos) iš BUAB „Raidaja“ neatgautų, nes įmonė bankrutavusi ir, vykdant bankroto procedūras, kreditorių reikalavimai turės būti tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, su atsakovu UAB „Raidaja“ sudaręs 2007 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir negavęs apmokėjimo už šia sutartimi atsakovui perleistus daiktus, savo teises gali ginti tiek pareikšdamas finansinį reikalavimą atsakovo UAB „Raidaja“ bankroto byloje, tiek ir kitais civilinių teisių gynimo būdais.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Raidaja“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria nutarta restitucijos netaikyti, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 6.145 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog, pritaikius restituciją, atsižvelgiant į tai, kad viena iš šalių yra bankrutavusi bendrovė, atsakovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kasatoriaus – pagerėtų, motyvuojant tik tuo, kad kreditorius tikėtinai neatgaus visų bankrutuojančiai bendrovei sumokėtų lėšų. Tai, ar atsakovo, kaip kreditoriaus reikalavimai, pritaikius restituciją, nebūtų visiškai patenkinti, taptų aišku tik pasibaigus bankroto procesui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.145 straipsnio 2 dalį, yra pasisakęs, jog vien tas argumentas, kad viena iš šalių taps bankrutuojančios įmonės kreditoriumi ir dalyvaudama bankroto procedūroje kaip trečiosios eilės kreditorius tikėtinai neatgaus sumokėtos kainos, nesudaro pagrindo netaikyti restitucijos (2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-15/2010). Be to, vien tik šalies turtinės padėties pablogėjimas dėl restitucijos taikymo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokios šalies padėtis pablogėjo nepagrįstai ir nesąžiningai. Pritaikius restituciją, grąžintinų lėšų perskirstymas Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka nereiškia nepagrįsto ir nesąžiningo šalies padėties pablogėjimo (2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009). Sandorį pripažinus negaliojančiu dėl juridinio asmens atstovo nusikalstamų veiksmų, šalys gali reikšti savarankiškus reikalavimus žalą atlyginti už jos atsiradimą atsakingiems asmenims (2010 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. UAB „KIA AUTO“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2010). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas šiais kasacinio teismo išaiškinimais nesivadovavo.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

17Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 6.145 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos. Atsakovo teigimu, šios ir kasatoriaus nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais. Kasatoriaus nurodytoje 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009 buvo konstatuotas abiejų šalių nesąžiningumas, o kasacinis skundas grindžiamas vien tik kasatoriaus turtinės padėties dėl restitucijos taikymo pablogėjimu. 2010 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-15/2010, buvo aiškiai nurodyta, kad sudarydamas ginčijamą sandorį kasatorius turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, turėjo numatyti sudaromo sandorio padarinius ir prisiėmė jų atsiradimo riziką. O 2010 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. UAB „KIA AUTO“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2010, ginčas buvo kilęs dėl viešojo pirkimo būdu sudaryto sandorio, o abiejų sandorio šalių kaltės laipsnis buvo vienodas, todėl šalių sąžiningumo prezumpcija paneigta ir pripažinta, kad iš restitucijos natūra taikymo kylantys neigiami padariniai turi vienodai slėgti abi šalis. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl restitucijos, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad restitucijos taikymas negali būti mechaniškas, turi būti atsižvelgiama į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas bei reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes, įvertinant sąžiningumo principą (pvz., 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir V. G. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. UAB „Pelėda“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-424/2013, 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Promsta“ v. UAB „Aliuminio konstrukcijos“, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-575/2013). Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į ginčo šalių sąžiningumą ir priežastis, dėl kurių sandoris pripažintas negaliojančiu, ir tik tada sprendė restitucijos taikymo klausimą. Teismas įvertino, kad kasatorė elgėsi nesąžiningai, nesilaikydama geros moralės principų, ir, siekdama sandorio sudarymo, atliko nusikalstamus veiksmus, o atsakovei šios aplinkybės nebuvo žinomos. Nė vienoje iš kasaciniame skunde nurodytų kasacinio teismo nutarčių nebuvo sprendžiamas klausimas, kai viena iš pripažinto negaliojančiu sandorio šalių yra sąžininga. Atsakovas pabrėžė, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius teigiamus padarinius patirtų kasatorius dėl restitucijos taikymo natūra, t. y. bendrovė gautų didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kurį pardavus būtų galima atsiskaityti su bankroto administratoriumi, o sąžiningos šalies interesai gali būti ignoruojami, ir tai prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas UAB „Adolfas ir Ko“ neskundė jam iš esmės nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo, o tapęs BUAB „Raidaja“ kreditoriumi, siekė padidinti bankroto administratoriui nustatytą atlyginimo dydį, ir toks elgesys, atsakovo nuomone, sumažintų bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl CK 6.145 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

21Restitucija – bendrasis prievolių teisės institutas, reglamentuojamas CK šeštosios knygos I dalies ,,Bendrosios nuostatos“ X skyriaus normų; restitucijos esmė – asmens (asmenų) grąžinimas į buvusią padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies normą restitucijos pagrindu gali būti skirtingais pagrindais atsiradusios asmens prievolės grąžinti kitam asmeniui turtą: restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

22Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009). Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Transverslas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-229/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. Kauno rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-41/2009). Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

23Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad 2007 m. birželio 7 d. sudarytas sandoris prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei, taikė restituciją natūra ir kasatoriui BUAB „Raidaja“ grąžino turtą, o pirkėjui UAB „Hansa lizingas“ (UAB „Swedbank lizingas“) priteisė už šį turtą jo sumokėtą pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikęs su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sandorio negaliojimo, konstatavo, kad restitucijos taikymas šiuo atveju nepagrįstai ir nesąžiningai pažeistų pirkėjo UAB „Swedbank lizingas“ teises ir teisėtus interesus. Kasatoriaus teigimu, išvada, kad pirkėjo padėtis, taikant restituciją, nagrinėjamos bylos kontekste nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, yra nepagrįsta, nes tik pasibaigus kasatoriaus bankroto procesui taps aišku, kokia apimtimi gali būti patenkinti pirkėjo, kaip kreditoriaus, reikalavimai.

24Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; kt.).

25Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas (bet ne asmens sąžiningumas) yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia to fakto, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar vykdyti ją natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. UAB ,,Pelėda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2013).

26Šios bylos medžiaga ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad bylą nagrinėjęs teismas nesiaiškino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl restitucijos taikymo. Bylą nagrinėję teismai nustatė kasatoriaus nesąžiningumą, įvertino prielaidas ginčijamam sandoriui sudaryti, t. y. suklastojant dokumentą nebūtų galėjęs perleisti turtą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl nusikalstamų kasatoriaus veiksmų atsirado pagrindas sudaryti ginčijamą sandorį, dėl kurio teisėtumo kitai sandorio šaliai abejonių nekilo ir neturėjo kilti. Taikant restituciją šalys grąžinamos į ankstesnę padėtį, nepažeidžiant šalių teisėtų interesų pusiausvyros. Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, kad taikant restituciją sąžiningo pirkėjo ir kasatoriaus padėtis tampa nelygiavertė, nes kasatorius, suklastoto dokumento pagrindu perleidęs turtą, šį turtą susigrąžinęs iš esmės būtų status quo padėtyje, o pirkėjas, kurio sąžiningumas nekvestionuojamas, savo kaip kreditoriaus reikalavimus, atsižvelgiant į kasatoriaus, dėl kurio vykdomas bankroto procesas, teisinę padėtį, turėtų spręsti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirkėjo padėtis, palyginus su kasatoriaus, pasunkinama nepagrįstai ir nesąžiningai. Tai, kad tik pasibaigus bankroto procesui bus aišku, ar pirkėjo kaip kreditoriaus reikalavimai tenkintini ne visiškai, nepaneigia fakto, kad sąžininga sandorio šalis restitucijos taikymo atveju iš esmės pastatoma į nelygiavertę kasatoriui padėtį, kas prieštarautų CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

27Kasaciniame skunde teigiant apie CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą kasacijos pagrindą – nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos – remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-15/2010; 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. liepos 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. UAB „KIA AUTO“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2010. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje restruktūrizuojama UAB „Urbico“ v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-650/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių bylų faktinės aplinkybės nėra identiškos ar iš esmės panašios. Nė vienoje iš nurodytų bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl restitucijos taikymo ar netaikymo tuo atveju, kai viena iš pripažinto negaliojančiu sandorio šalių yra sąžininga. Dėl to konstatuotina, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas restitucijos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

28Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 80,22 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo BUAB „Raidaja“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš atsakovo BUAB „Raidaja“ (juridinio asmens kodas 135186149) į valstybės biudžetą 80,22 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių... 6. Ieškovas UAB „Adolfas ir Ko“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1)... 7. Ieškovas nurodė, kad pagal 2007 m. balandžio 5 d. UAB „Adolfas ir Ko“ ir... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2007 m.... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 12. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Raidaja“ prašo panaikinti Lietuvos... 15. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 6.145... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo... 17. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 6.145... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl CK 6.145 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo... 21. Restitucija – bendrasis prievolių teisės institutas, reglamentuojamas CK... 22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pripažinęs sandorį... 23. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad 2007 m.... 24. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad... 25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo... 26. Šios bylos medžiaga ir apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo... 27. Kasaciniame skunde teigiant apie CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte... 28. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 30. Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 31. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 34. Priteisti iš atsakovo BUAB „Raidaja“ (juridinio asmens kodas 135186149) į... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...