Patronuojanti ir dukterinė įmonė: steigėjams palankūs ypatumai

Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme pateikiamoje įmonių grupės sąvokoje numatyta, kad įmonių grupė yra patronuojanti įmonė ir jos dukterinės įmonės.

Įmonių grupės pamažu tampa vis labiau taikomu reiškiniu Lietuvoje, kuomet ši verslo grupių struktūra lemia koordinuotą grupės valdymą ir kapitalo koncentraciją ties vienarūše arba skirtingo pobūdžio veikla. Tokių aplinkybių kontekste kyla klausimas, kokią įtaką dukterinei įmonei turi turėti patronuojanti įmonė, kad atsirastų ši patronuojančios ir dukterinių įmonių sistema, bei kokie grupės įmonių ypatumai lemia, kad vietoje filialo ar atstovybės bendrovė vis dėlto nusprendžia steigti dukterinę įmonę.

Patronuojančios ir dukterinės įmonės santykių atsiradimo ypatumai

Dukterinės ir patronuojančios įmonės sąvokos suprantamos per patronuojančios įmonės poveikio dukterinei įmonei vertinimą, todėl dukterine laikoma įmonė, kuriai kita įmonė gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį, o patronuojančia – įmonė, kuri kitai įmonei gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį.

Tiek Akcinių bendrovių įstatymas, tiek Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas įmonių grupę identifikuoja žvelgiant per daromos įtakos prizmę, t. y. tarp grupės įmonių galimas tiesioginės arba netiesioginės lemiamos įtakos ryšys. Be to, Akcinių bendrovių įstatyme patronuojančios ir dukterinės įmonės ryšių atsiradimą, be kita ko, apima ir tiesioginė arba netiesioginė balsų dauguma kitoje įmonėje.

Pagal Akcinių bendrovių įstatyme pateikiamus kriterijus galima išskirti atvejus, kada laikoma, jog patronuojanti įmonė turi tiesioginę arba netiesioginę įtaką bei tiesioginę arba netiesioginę balsų daugumą dukterinėje įmonėje.

Tiesioginės balsų daugumos atvejis kitoje bendrovėje konstatuojamas, jeigu bendrovė turi įgijusi kitos bendrovės akcijų, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų. Situacija, kada patronuojanti įmonė turi netiesioginę balsų daugumą, atsiranda, kuomet įmonė turi balsų daugumą trečiojoje bendrovėje, jeigu ji tiesiogiai turi balsų daugumą bendrovėje, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą trečiojoje bendrovėje.

Norint patronuojančios ir dukterinės įmonės santykius apibėžti pagal tiesioginę arba netiesioginę įtaką, turi būti pastebima tam tikrų požymių visuma arba nustatytas bent vieno iš alternatyvių požymių buvimas.

Tiesioginės įtakos atvejis Akcinių bendrovių įstatyme siejamas su dvejomis aplinkybėmis: laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei gali bendrovė, kuri yra tos bendrovės akcininkė ir turi teisę rinkti ar atšaukti kitos bendrovės vadovą, daugumą valdybos ar stebėtojų tarybos narių, arba pagal susitarimus, sudarytus su kitais akcininkais, turi balsų daugumą toje bendrovėje.

Laikoma, kad netiesiogiai daryti lemiamą įtaką trečiajai bendrovei gali bendrovė, kuri atitinka bent vieną iš šių sąlygų: bendrovė gali tiesiogiai daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą trečiojoje bendrovėje arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką trečiajai bendrovei; bendrovė tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą kitoje bendrovėje, kuri gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką trečiajai bendrovei; kartu su kitomis bendrovėmis, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai ši bendrovė turi balsų daugumą arba kurioms gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką, turi balsų daugumą trečiojoje bendrovėje arba minėtosios kitos bendrovės kartu turi balsų daugumą trečiojoje bendrovėje.

Patronuojančios įmonės atsakomybės už dukterinės įmonės prievoles ypatumai

Tuo atveju, jei įmonė vietoje filialo ar atstovybės nusprendžia steigti kitą akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, kaip dukterinę įmonę, ji Civilinio kodekse numatytos juridinio asmens dalyvio atsakomybės prasme už dukterinės įmonės prievoles atsakys tik išimtinais atvejais.

Kuo tokia situacija svarbi patronuojančiai įmonei? Štai, pavyzdžiui, iš Civilinio kodekso 2.53 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių filialų veiklą, matyti, kad filialas nėra juridinis asmuo, o jį įsteigęs juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles bei pats filialas atsako pagal jį įsteigusio juridinio asmens prievoles, todėl atsakomybės prasme bendrovei palankiau steigti dukterinę įmonę.

Jei įsteigiama dukterinė įmonė, jos steigėjas laikomas dukterinės įmonės dalyviu, kuriam taikoma Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus atvejus kai tokia galimybė numatyta įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose. 

Įsteigus ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, patronuojanti įmonė gali atsakyti už dukterinės įmonės prievoles tik išimtinais atvejais, esant panašaus pobūdžio situacijoms:

1. Kreditoriai reikalauja patronuojančios bendrovės atsakomybės už dukterinės įmonės nuostolius, atsiradusius dėl pastarosios nesąžiningų veiksmų. Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pabrėžtina, kad atsakomybė patronuojančiai įmonei turėtų kilti tik kreditoriui įrodžius konkrečius patronuojančios įmonės nesąžiningus veiksmus, lėmusius dukterinės įmonės nuostolius ar nemokumą.
2. Kreditorius ginčija tarp patronuojančios ir dukterinės įmonės sudarytus sandorius. Šiuo atveju kreditorius gali remtis Civiliniame kodekse įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais ir reikalauti patronuojančios įmonės atsakomybės už nesąžiningai su dukterine įmone sudarytą sandorį.
3. Dukterinės įmonės akcininkai, jei be patronuojančios bendrovės yra ir kitų, atitinkamą akcijų skaičių turinčių akcininkų, inicijuoja priverstinį akcijų pardavimą (Civilinio kodekso 2.115 straipsnis) arba juridinio asmens veiklos tyrimą (Civilinio kodekso 2.124 straipsnis).

Mokestiniai ypatumai pelno mokesčio kontekste

Galima situacija, kad įsteigus dukterinę įmonę, ji veiklos pradžioje patirs nuostolių arba pačios patronuojančios bendrovės veikla taps nuostolinga, todėl bendrovėms tokiais atvejais labai svarbu turėti galimybę perkelti mokestinius nuostolius.

Nuo 2010 metų Pelno mokesčio įstatyme buvo įtvirtintas mokestinių nuostolių perkėlimo institutas, kurį gali įgyvendinti grupės įmonės. Šiuo metu mokestiniai nuostoliai gali būti perduodami tarp Lietuvos grupės įmonių bei tarp Lietuvos bei užsienio grupės įmonių, t. y. Lietuvos įmonės gali tiek perimti mokestinius nuostolius iš kitos užsienio grupės įmonės, tiek pačios perduoti savo mokestinius nuostolius užsienio įmonei. 

Įmonės padėtis, t. y., ar bendrovė įmonių grupėje užima patronuojančios ar dukterinės įmonės vietą, nuostolių perkėlimo galimybės įgyvendinimui nėra svarbu. Esminis aspektas yra tai, kad nuostolių perkėlime dalyvaujančios įmonės sudarytų tą pačią įmonių grupę.

Kuo ši mokestinė situacija svarbi patronuojančiai įmonei? Pavyzdžiui, įmonei A, įsteigus savo filialą Estijoje, mokestinių nuostolių perkelti nepavyks, tačiau tai pačiai įmonei A įsteigus dukterinę įmonę B, ji jau galės pasinaudoti minėtu nuostolių perkėlimo institutu.

Šiuo metu mokesčių administratorius Lietuvoje atsisako pripažinti filialo, esančio užsienio valstybėje narėje, nuostolius, todėl įmonė steigėja negali perkelti mokestinių nuostolių. Tokia situacija yra dėl to, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio 6 dalį Lietuvos vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.  

Nepaisant to, kad Pelno mokesčio įstatymo 56(1) straipsnis numato nuostolių perkėlimo tarp grupės vienetų galimybę, siekiant pasinaudoti minėtu institutu patronuojanti ir dukterinė įmonė turi atitikti įstatyme numatytus kriterijus.

Nuostolių perkėlimo ribojimai, visų pirma, siejami su reikalavimu, kad patronuojanti įmonė valdytų ne mažiau kaip 2/3 dukterinės įmonės akcijų bei su dvejų metų terminu, kurį atitinkamas vienetas turi išbūti grupėje.

Antra,  užsienio įmonė gali perkelti savo mokestinius nuostolius tik jei ji yra Europos Sąjungos valstybės rezidentė mokesčių tikslais. Įmonė pagal valstybės narės įstatymus negali perkelti nuostolių į savo ateinančius mokestinius laikotarpius bei perduodami mokestiniai nuostoliai turi būti perskaičiuojami pagal Lietuvos Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

Jei tenkinami minėti kriterijai, pelningai vekianti įmonė A, turinti dukterinę įmonę B Estijoje, kuri patyrė 2 milijonus litų mokestinių nuostolių, galės savo apmokestinamąjį pelną sumažinti pagal Pelno mokesčio įstatymą perskaičiuotais dukterinės įmonės B nuostoliais.

Straipsnio autorius:

Teisininkė Regina Kavaliauskaitė

Uždaroji akcinė bendrovė „VERSUM“

www.versum.lt