Privalomo oficialaus siūlymo institutas: tinkamo ir priverstinio įgyvendinimo reikalavimai

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas įtvirtina privalomo oficialaus siūlymo institutą, t. y. reikalavimą asmenims ar sutartinai veikiančiai asmenų grupei įgyjus akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/3 balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, neperleidus šios procentinės dalies viršijančių akcijų, teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti akcijas.

Privalomas pasiūlymas supirkti atskaitingo emitento vertybinius popierius yra viena iš smulkiųjų akcininkų teisių užtikrinimo priemonių. Nagrinėjant Vertybinių popierių įstatymo nuostatas, kyla klausimas, kaip tinkamai šis institutas turi būti įgyvendintas. Dar daugiau, praktikoje pasitaiko atvejų, kad asmuo arba asmenų grupė, kuriems kyla pareiga įgyvendinti šį institutą, piktybiškai vengia tai padaryti, todėl labai svarbios yra šio privalomo oficialaus siūlymo priverstinio įgyvendinimo galimybės.

Kada atsiranda akcininko teisė reikalauti šį privalomą oficialų siūlymą?

Vertybinių popierių įstatymo 31 straipsnio 1 dalies prasme, asmuo arba kartu veikiančių asmenų grupė, įgijusi akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/3 balsų, gali nulemti svarbiausių bendrovės valdymo sprendimų priėmimą. Įstatymo leidėjo nustatyta balsų riba taip pat reiškia, kad peržengęs šią ribą asmuo arba kartu veikiantys asmenys įgyja bendrovės kontrolę, kartu smulkieji akcininkai netenka galimybės daryti įtaką įmonės valdymui.

Nustatyta privalomo oficialaus siūlymo pareiga atsiranda tą dieną, kai asmuo sužino apie nustatyto kiekio balsų įgijimą arba pagal aplinkybes turi apie tai sužinoti. Susiklosčius šioms aplinkybėms, smulkiesiems įmonės akcininkams atsiranda teisė pagrįstai reikalauti įgyvendinti privalomo oficialaus siūlymo institutą. Minėtos teisės pagrįstumą lemia sumažėjęs bendrovės akcijų likvidumas, smulkiųjų akcininkų įtakos bendrovės valdymui praradimas bei viešojo intereso apsauga – efektyvaus ir atviro finansinių priemonių veikimo užtikrinimas. Atsiradus teisei reikalauti įgyvendinti pareigą teikti privalomą oficialų pasiūlymą, smulkiesiems akcininkams sudaroma galimybė parduoti turimas akcijas ir taip pasitraukti iš bendrovės dalininkų arba ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais.

Vienas svarbiausių šios pareigos atsiradimo aspektų yra aplinkybė, kad asmenims, įgijusiems įstatymo nustatytą ribą viršijantį akcijų kiekį ir per įstatymo nustatytą terminą neperleidusiems ribą viršijančio akcijų kiekio, pareiga pateikti oficialų pasiūlymą tampa privalomai vykdytina įstatymo nustatyta tvarka, o bet koks vėlesnis akcijų perleidimas šios pareigos nepanaikina.

Kaip, nepažeidžiant smulkiųjų akcininkų teisių, turi būti įgyvendinimas privalomas oficialus siūlymas?

Pirmiausia, turi būti įgyvendinama informavimo pareiga, todėl asmeniui ar asmenų grupei tinkamai vykdant privalomą oficialų siūlymą, Vertybinių popierių įstatymo 31 straipsnis numato informavimo apie oficialų siūlymą tvarką.

Tokie asmenys privalo nedelsdami, ne vėliau kaip per 4 prekybos dienas, viešai paskelbti bendrovės, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas, įstatuose nurodytame šaltinyje apie 1/3 balsų ribos peržengimą ir apie savo ketinimą teikti privalomą oficialų siūlymą ar ketinimą perleisti šią balsų ribą viršijančias akcijas, taip pat apie tai pranešti priežiūros institucijai, reguliuojamos rinkos operatoriui ir bendrovei, dėl kurios akcijų teiktinas oficialus siūlymas.

Antra, turi būti laikomasi teisingos kainos nustatymo taisyklių, nes privalomo oficialaus siūlymo esmė yra ta, kad smulkiesiems akcininkams pateikus pasiūlymą supirkti jų akcijas, jie turi turėti galimybę jas parduoti ne už bet kokią, o už teisingą, kainą. Teisingos kainos taisyklė leidžia smulkiesiems akcininkams pasirinkti, ar parduoti akcijas asmeniui, įgijusiam tiek akcinės bendrovės akcijų, kad jis vienas ar kartu su kitais kartu veikiančiais asmenimis gali kontroliuoti tos akcinės bendrovės veiklą, ir pasitraukti iš akcinės bendrovės, ar ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais.

Pagal Vertybinių popierių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus privalomojo oficialaus siūlymo kaina turi būti ne mažesnė už didžiausią vertybinių popierių, kuriuos oficialaus siūlymo teikėjas įsigijo per 12 mėnesių iki 40 procentų balsų ribos peržengimo dienos kainą ir ne mažesnė už vidutinę svertinę rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje per 6 mėnesius iki nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kai vertybiniais popieriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje arba, jeigu kainos negalima nustatyti ir vertybiniais popieriais nebuvo prekiaujama nei reguliuojamoje rinkoje, nei daugiašalėje prekybos sistemoje, privalomo oficialaus siūlymo būdu superkamų vertybinių popierių kaina nustatoma atsižvelgiant į turto vertintojo ne mažiau kaip dviem požiūriais nustatytą vertybinių popierių vertę. Pavyzdžiui, jei vienas iš sutartinai veikiančių asmenų per 12 mėnesių iki šios ribos peržengimo dienos įsigijo akcinės bendrovės „A“ akcijų, už vieną mokėdamas 0,75 Lt, ir pastaroji kaina yra didesnė nei vidutinė svertinė rinkos kaina (0,65 Lt), oficialus siūlymas, vadovaujantis teisingos kainos nustatymo taisykle, turi būti teikiamas, už vieną akciją mokant po 0,75 Lt.

Trečia, oficialaus siūlymo teikėjas per 20 dienų po viešo paskelbimo apie ketinimą teikti privalomą oficialų siūlymą privalo pateikti priežiūros institucijai tvirtinti cirkuliarą. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti pakeisti privalomo oficialaus siūlymo kainą, kai privalomo oficialaus siūlymo kaina buvo nustatyta pirkėjo ir pardavėjo susitarimu, kai pastebimas piktnaudžiavimas, kai kyla įtarimų, kad kaina yra neteisinga bei esant kitoms Vertybinių popierių įstatyme numatytoms aplinkybėms.

Ketvirta, oficialus siūlymas pradedamas įgyvendinti ketvirtą darbo dieną po priežiūros institucijos sprendimo patvirtinti cirkuliarą dienos, tačiau oficialaus siūlymo įgyvendinimo laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 14 dienų ir ilgesnis kaip 70 dienų. Pažymėtina, kad 2013 m. vasario 28 d. Lietuvos banko valdybos nutarime „Dėl oficialaus siūlymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ numatyta, kad draudžiama įgyvendinti oficialų siūlymą, kurio cirkuliaro ar jo pakeitimų nepatvirtino Lietuvos bankas, taip pat tokį oficialų siūlymą, kurio įgyvendinimą Lietuvos bankas pareikalavo sustabdyti arba panaikino jo cirkuliaro patvirtinimą.

Penkta, privalomo oficialaus siūlymo atveju už bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma tik pinigais. Todėl kartu su dokumentais, pateikiamais cirkuliarui tvirtinti, siūlymo teikėjas turi pateikti ir dokumentą, patvirtinantį galimybę atsiskaityti pinigais už numatomus supirkti bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius (finansų įstaigos arba draudimo įmonės pirmo pareikalavimo garantinį raštą, laidavimą arba išrašą iš kliento piniginių lėšų sąskaitos, atidarytos pas viešosios apyvartos tarpininką, ar kitą Lietuvos bankui priimtiną dokumentą).

Kaip priversti privalomo oficialaus siūlymo teikėją vykdyti įstatyme numatytą pareigą?

Pareiga pateikti privalomą oficialų pasiūlymą pagal savo pobūdį yra imperatyvi įstatyminė prievolė, tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet asmenys, kuriems atsiranda pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą, piktybiškai vengia šią pareigą įvykdyti.

Pareigos pateikti privalomą oficialų pasiūlymą nepateikimas yra Vertybinių popierių įstatymo 31 straipsnio pažeidimas, taigi neteisėtas veiksmas, už kurio atlikimą gali būti taikomi įstatyme nustatyti teisiniai padariniai, įskaitant administracinę atsakomybę, civilinę atsakomybę, balsavimo teisių pagal akcijas sustabdymą. Be to, vienas iš privalomo oficialiaus pasiūlymo nepateikimo padarinių yra reikalavimas įvykdyti prievolę priverstinai (Civilinio kodekso 6.38, 6.59 straipsniai), t. y. teismas nutartimi įpareigoja asmenį ar sutartinai veikiančių asmenų grupę pateikti privalomą oficialų siūlymą.

Reikalauti privalomo oficialaus pasiūlymo pateikimo turi teisę bet kuris bendrovės smulkusis akcininkas, nes ši teisė atitinka stambiojo akcininko ar jų kartu veikiančios grupės teisinę pareigą teikti oficialų pasiūlymą.

Jei asmenys piktybiškai nevykdo ir teismo nutartimi nurodyto įpareigojimo, tokiu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nepateisinamai ilgai užvilkinus teismo nustatytą pareigą pateikti privalomą oficialų pasiūlymą, ieškovai savo ketinimą parduoti turimas privilegijuotąsias vardines akcijas bei apsisprendimą pasitraukti iš bendrovės gali įgyvendinti reikšdami reikalavimą įpareigoti atsakovus supirkti ieškovų turimas aptariamas akcijas už konkrečią kainą arba pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą – prievolės įvykdymą natūra.

Tokia galimybė praktikoje numatoma dėl to, kad oficialus pasiūlymas yra vienašalis įgyvendinimas, todėl nevykdant pareigos skelbti oficialaus pasiūlymo, smulkieji akcininkai kitokiais būdais negali apginti savo pažeistų teisių.

Taigi, privalomo oficialaus siūlymo teikėjams piktybiškai nevykdant teismo sprendimo dėl priverstinio oficialaus pasiūlymo vykdymo, smulkieji akcininkai turi teisę reikalauti priteisti akcijų kainą, t. y. įvykdyti prievolę natūra (Civilinio kodekso 6.28 straipsnio 6 punktas) bei reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo.

Straipsnio autorius:

Teisininkė Regina Kavaliauskaitė

Uždaroji akcinė bendrovė „VERSUM“

www.versum.lt